Vl 2015 06 10 trumpas

M BIRòELIO D TREĂžIADIENIS m .R m )Ă&#x;EINA TREĂžIADIENIAIS IR Ă&#x;EĂ&#x;TADIENIAIS m +AINA %UR ,T

)Ă&#x; BANKININKÄ‚ TEKS IĂ&#x;SIPIRKTI SAVO UòDIRBTUS PINIGUS

Ĺ iandien skaitykite:

6IDA 4AVORIENĀ 6, òURNALISTĀ

+OMERCINIAI BANKAI APMOKESTINA PINIGÄ‚ IĂ&#x;GRYNINIMø BANKOMATUOSE O PARLAMENTARAI KETINA APRIBOTI ATSISKAITYMUS GRYNAISIAIS

+OVOJA SU Ă&#x;EĂ&#x;Ä€LINE EKONOMIKA Seime svarstytas AtsiskaitymĹł grynaisiais pinigais ribojimo ÄŻstatymo projektas. Jame numatyta riboti atsiskaitymus ir bet kokius kitus mokÄ—jimus grynaisiais pinigais: fiziniams asmenims riba – 5 tĹŤkst. eurĹł, o jei viena iĹĄ sandorio pusiĹł yra juridinis asmuo, grynĹłjĹł pinigĹł suma negali bĹŤti didesnÄ— nei 3 tĹŤkst. eurĹł.

Projekto rengÄ—jai aiĹĄkina, kad ribojimais siekiama maĹžinti prielaidas ĹĄeĹĄÄ—linei ekonomikai, didinti kontrolÄ—s efektyvumÄ… ir ÄŻmoniĹł finansinÄ™ drausmÄ™. Taip pat pabrÄ—Ĺžiamas rĹŤpestis saugumu asmenĹł, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais, kad jie nebĹŤtĹł apiplÄ—ĹĄti.

Jei projektas bus priimtas, didesnÄ—s sumos turÄ—s judÄ—ti elektroninÄ—je erdvÄ—je, kur, kaip reikÄ—tĹł numanyti, nÄ—ra nei plÄ—ĹĄikĹł, nei ĹĄeĹĄÄ—liĹł.

m 0ASTARAISIAIS METAIS DAUGÄ€JA SRAIGIÄ‚ AUGINTOJÄ‚ TAĂžIAU KAD Ă&#x;IS VERSLAS BÄ„TÄ‚ SÄ€KMINGAS REIKIA IĂ&#x;MOKTI NE TIK Ă&#x;IUOS MOLIUSKUS AUGINTI ĂşSIRENGTI SRAIGYNø BET IR REALIZUOTI aDERLIÄ‚k ă+).).+Ä Ăł).)/3, 7 p. f

m ăKIUOSE JAU BAIGIAMAS NUIMTI PIRMOSIOS òOLÄ€S DERLIUS 0ASAK PIENO Ä„KIÄ‚ Ă&#x;EIMININKÄ‚

BIRòELIO PRADòIA n TINKAMIAUSIAS LAIKAS Ă&#x;IENAUTI *EI òOLÄ€ PERAUGS

PAĂ&#x;ARAI NEBUS VERTINGAI ă+).).+Ä Ăł).)/3, 7 p. f

!PMOKESTINA PINIGÄ‚ IĂ&#x;GRYNINIMø

"ANKAMS IR VALDòIAI NEPATINKA

KAD GYVENTOJAI NAUDOJA DAUG GRYNÄ‚JÄ‚ PINIGÄ‚ 4ODÄ€L PAPILDOMAIS MOKESĂžIAIS IR ĂşSTATYMAIS KETINAMA JUOS IĂ&#x;GYVENDINTI Martyno Vidzbelio nuotrauka

0OLITIKO INICIATYVø TEMDO a6ILNIAUS BRIGADOSk Ă&#x;EĂ&#x;Ä€LIS 6ALDAS +VEDARAS 6, òURNALISTAS

'RøòINTA òEMĀ VIENIEMS n DòIAUGSMAS KITIEMS n RĄPESTIS Martyno Vidzbelio nuotrauka

4EISININKAS IR 3EIMO NARYS !RTÄ„RAS 0AULAUSKAS NÄ€RÄ€ Ăş DAR JO PATIES NEIĂ&#x;òVALGYTUS VANDENIS n SUSIRÄ„PINO KAIMO REIKALAIS *IS PATEIKÄ€ 0ILIEĂžIÄ‚ NUOSAVYBÄ€S TEISIÄ‚ Ăş IĂ&#x;LIKUSĂş NEKILNOJAMøJĂş TURTø ATKÄ„RIMO ĂşSTATYMO PATAISø KURIOS ESMÄ€ n KAD PAGAL SERVITUTø SVETIMA òEME BESINAUDOJANTIS ASMUO òEMÄ€S SAVININKUI MOKÄ€TÄ‚ NE DAUGIAU NEGU ĂşSTATYMU NUMATO VALSTYBÄ€ a6ALSTIEĂžIÄ‚ LAIKRAĂ&#x;TISk IĂ&#x;SIAIĂ&#x;KINO KAD POLITIKAS IR BUVĂźS GENERALINIS PROKURORAS IĂ&#x; TIKRÄ‚JÄ‚ TAPO SAVOTIĂ&#x;KU

GyventojĹł ÄŻprotÄŻ naudotis grynaisiais pinigais tramdys ir komerciniai bankai. DNB bankas praneĹĄÄ—, kad nuo rugpjĹŤÄ?io 1 d. banko klientams uĹž kiekvienÄ… grynĹłjĹł pinigĹł operacijÄ… bus taikomas 0,3 euro mokestis. Per mÄ—nesÄŻ iĹĄ bankomato iĹĄsiÄ—mus daugiau nei 500 eurĹł, uĹž kiekvienÄ… papildomÄ… iĹĄgryninimÄ… teks mokÄ—ti po 0,3 proc. *QGAHP= Ăş 2 p. f

m .UOSTABÄ„S %GLÄ€S Ă˝EJAUSKAITÄ€S 'INTALÄ€S DIRBINIAI ELEGANTIĂ&#x;KI

LENGVI AòĄRINIAI TRAUKIANTYS AKĂş ARISTOKRATIĂ&#x;KUMU IĂ&#x;SKIRTINUMU MOTERS PASAULIS, 13 p. f

ARBITRU TARP BUVUSIOS NUSIKALSTAMOS a6ILNIAUS BRIGADOSk ATSTOVÄ‚ IR JAI ARTIMÄ‚ ASMENÄ‚

ĂžLUBAVO ATMINTIS Ĺ ios Seimo kadencijos metu A.Paulausko paraĹĄas puikuojasi po daugiau kaip aĹĄtuoniasdeĹĄimties ÄŻstatymĹł, kitĹł teisÄ—s aktĹł projektais. PilieÄ?iĹł nuosavybÄ—s teisiĹł ÄŻ iĹĄlikusÄŻ nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ… atkĹŤrimo ÄŻstatymo pataisos projektas – vienintelis, sietinas su ĹžemÄ—s ĹŤkiu. Beje, jame – vienintelio A.Paulausko paraĹĄas.

Seimo Kaimo reikalĹł komitetas A.Paulausko pateiktam ÄŻstatymo pakeitimo projektui iĹĄ dalies, atsiĹžvelgÄ™s ÄŻ Seimo kanceliarijos TeisÄ—s departamento pastabÄ…, pritarÄ—. „Dabar viskÄ… sprÄ™s Seimo nariai – pritarti ar ne pataisoms“, – „ValstieÄ?iĹł laikraĹĄÄ?iui“ sakÄ— ĹĄio komiteto pirmininkas Saulius BuceviÄ?ius. *QGAHP= Ăş 3 p. f

m "RAĂ&#x;KÄ€S n ITIN SKANIOS UOGOS PRINOKSTANĂžIOS PIRMOJE VASAROS PUSÄ€JE KAI DAR NÄ€RA Ă&#x;VIEòIÄ‚ VAISIÄ‚ IR MAòOKA DARòOVIÄ‚ MOTERS PASAULIS, 15 p. f

ĂžEĂ&#x;TADIENĂş 6, SU PRIEDAIS Sodyba Ĺ eĹĄtadienis Sveikata

2

M BIRòELIO D m Nr. 47 (9479) 6ALSTIEĂžIÄ‚ LAIKRAĂ&#x;TIS

Aktualijos

)Ă&#x; BANKININKÄ‚ TEKS IĂ&#x;SIPIRKTI SAVO UòDIRBTUS PINIGUS e Atkelta iĹĄ 1 p.

SEB bankas jau nuo liepos 9 d. pratins klientus daugiau naudotis kortelÄ—mis. Tiesa, bankas palieka galimybÄ™ be mokesÄ?io iĹĄgryninti tam tikrÄ… sumÄ…. MokÄ—jimo kortelÄ—ms, ÄŻ kuriĹł sÄ…skaitas yra pervedamas asmens darbo uĹžmokestis, bus nustatytas 500 eurĹł, o paslaugĹł planĹł naudotojams – 800 eurĹł per mÄ—nesÄŻ nemokamas pinigĹł iĹĄgryninimo naudojantis bankomatais limitas. Per mÄ—nesÄŻ pasiÄ—mus didesnÄ™ pinigĹł sumÄ… bankomate, teks mokÄ—ti 0,4 proc. mokestÄŻ. Ĺ ie pinigĹł gryninimo pokyÄ?iai bus taikomi naudojantis SEB banko bankomatais ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, taip pat DNB banko bankomatĹł tinklu mĹŤsĹł ĹĄalyje. „Swedbank“ jau yra ÄŻvedÄ™s pinigĹł iĹĄgryninimo mokestÄŻ. Ĺ io banko bankomatuose be mokesÄ?io galima iĹĄsigryninti 580 eurĹł. Imant daugiau, nuskaitomas 0,4 proc. mokestis nuo didesnÄ—s nei 580 eurĹł sumos.

Kiti bankai taip pat yra apmokestinÄ™ pinigĹł iĹĄgryninimÄ…. Bankai nurodo, kad skatindami naudotis kortelÄ—mis jie rĹŤpinasi klientĹł pinigĹł saugumu.

3IEKIA KONTROLIUOTI MĄSĂ GYVENIMø

6ERĂžIA BANKÄ‚ ĂşKAITAIS ValdĹžios ir bankĹł siekis iĹĄstumti grynuosius iĹĄ apyvartos kelia nemaŞą gyventojĹł, smulkesniĹł verslininkĹł, ĹŤkininkĹł, ypaÄ? tĹł, kurie tiekia savo produkcijÄ… tiesiai vartotojams, susirĹŤpinimÄ…. Tokio proceso pavojus mato ir kai kurie Seimo nariai.

Anot Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Ĺ˝emaitaiÄ?io, noras atsisakyti grynĹłjĹł pinigĹł bankams suteiks nevaldomÄ… ÄŻtakÄ…, o gyventojus pavers bankĹł ÄŻkaitais. „Suprantama, kad bankai nori pereiti prie elektroninÄ—s sistemos ir maĹžinti paslaugĹł sÄ…naudas. Bankai vis daĹžniau uĹždaro savo skyrius.

Jau dabar maĹžesniĹł miesteliĹł gyventojai patiria daug nepatogumĹł.

0RIEĂ&#x; GRYNÄ‚JÄ‚ PINIGÄ‚ RIBOJIMø Ă&#x;IAUĂ&#x;IASI IR TURGAUS PREKEIVIAI BEI MÄ€GÄ€JAI ĂžIA APSIPIRKTI

riĹł apetitĹł ir galios esÄ… niekas nedrÄŻsta reguliuoti, o smulkiam verslui pamaĹžu bus padÄ—tas kryĹžiukas: „VyriausybÄ— deklaruoja viena, o elgiasi atvirkĹĄÄ?iai. Kiek ĹžadÄ—ta, kad bus remiamas smulkus, ĹĄeimos verslas! O tokiais sprendimais smulkieji verslininkai bus pastĹŤmÄ—ti ÄŻ ĹĄeĹĄÄ—lÄŻ arba paĹĄalpĹł gavÄ—jĹł gretas. AiĹĄku, kad grynĹłjĹł ribojimas apsunkins maŞų ÄŻmoniĹł, kuriĹł metinÄ— apyvarta nesiekia ir 30 tĹŤkst. eurĹł, veiklÄ…. Tokie verslininkai nesivaiko dideliĹł ant-

kaip privaÄ?iame sektoriuje sukuriami pinigai, apskritai, kaip veikia ekonomika. Bankininkai ir kiti finansinÄ—s galios atstovai puikiai iĹĄnaudoja tokÄŻ politikĹł finansinÄŻ ir kitokÄŻ neiĹĄprusimÄ…. Nei juoktis, nei verkti jau nesinori, kai premjerai ir ministrai ĹĄvaistosi frazÄ—mis „galÄ—sime pigiau skolintis“. Mums reikia gaminti, kurti, o ne nuolat skolintis. Ĺ tai ĹĄiemet valdĹžia vÄ—l pasiskolino milijardus. Ar kas atsiklausÄ— tautos?

PinigĹł spausdinimo maĹĄina reika-

6ALDòIOS IR BANKÄ‚ SIEKIS IĂ&#x;STUMTI GRYNUOSIUS IĂ&#x; APYVARTOS KELIA NEMAòø GYVENTOJÄ‚ SMULKESNIÄ‚ VERSLININKÄ‚ Ä„KININKÄ‚ YPAĂž TÄ‚ KURIE TIEKIA SAVO PRODUKCIJø TIESIAI VARTOTOJAMS SUSIRÄ„PINIMø Be bankĹł, yra kredito unijos, taÄ?iau pastaruoju metu jos labai persekiojamos. Kredito unijĹł kontrolÄ™ verta grieĹžtinti, bet nereikia perlenkti lazdos ir neĹžlugdyti ĹĄiĹł kredito ÄŻstaigĹł.

Problema ta, kad valstybÄ— nesukĹŤrÄ— jokios alternatyvos, o kontroliuoti bankĹł nenori. Eidami tokiu keliu neiĹĄvengsime nesuvaldomĹł pasekmiĹłâ€œ, – tarsi ranka rankon veikianÄ?iĹł bankĹł ir valdĹžios siekiĹł pavojus ÄŻĹžvelgÄ— parlamentaras.

+ITAS òINGSNIS n LUSTAI Rokiťkio rajono verslininkų asociacijos vadovui Igoriui Skripkai akivaizdu, kad grynųjų pinigų ribojimas palankus tik bankams, ku-

biau prieĹĄinasi ir elektroniniais pinigais nepasitiki tokios ĹĄalys, kaip Graikija, Italija, Ispanija. Nemanau, kad grynieji visiĹĄkai iĹĄnyks, bet mes, kaip ir kiti europieÄ?iai, ateityje vis maĹžiau jais naudosimÄ—s. Nereikia jĹł laikytis ÄŻsikandus kaip pagrindinÄ—s atsiskaitymo priemonÄ—s.“ Vis dÄ—lto jis sutiko, kad ĹžmoniĹł varymas ÄŻ elektroninÄŻ gardÄ… ir grynĹłjĹł pinigĹł ribojimas varĹžo ir jĹł pasirinkimo laisvÄ™ bei nepriklausomumÄ…. „Tokie apribojimai vartotojams nepatinka. Be to, funkcionuojant tik elektroniniams pinigams, iĹĄkyla rizikos grÄ—smÄ—. DÄ—l ÄŻvairiĹł prieĹžasÄ?iĹł elektra gali bet kada nutrĹŤkti. Tad ĹŤkiĹĄkai mÄ…stantys ĹžmonÄ—s visada norÄ—s turÄ—ti grynĹłjĹł pinigĹł atsargĹłâ€œ, – samprotavo K.KupĹĄys.

Asociacijos „UĹž sÄ…ĹžiningÄ… bankininkystę“ vadovas pastebÄ—jo, kad nereikÄ—tĹł skĹłstis dÄ—l bankĹł ÄŻvedamĹł varĹžymĹł, o ieĹĄkoti alternatyvĹł, kurios priverstĹł bankus elgtis kitaip: „Tokios alternatyvos jau atsiranda, jos siĹŤlo nemokamas pinigĹł perlaidas jĹł sistemoje. Bankai ima mokestÄŻ net ir tada, kai pervedimas atliekamas tame paÄ?iame banke. Taigi, naujos sistemos elektroninÄ—je erdvÄ—je gali sulaukti vis daugiau klientĹł dÄ—mesio.“

kainiĹł, todÄ—l stengiasi kuo pigiau ir paprasÄ?iau iĹĄsiversti.“ Verslininkui atrodo deklaratyvios kalbos ir apie ĹĄeĹĄÄ—linÄ—s ekonomikos maĹžinimÄ…: „Ne Ä?ia reikia ieĹĄkoti ĹĄeĹĄÄ—lio. Jei politikai santykinai palygintĹł dideliĹł ir maŞų ÄŻmoniĹł sumokamus pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s, pelno mokesÄ?ius, pamatytĹł, kad maŞųjĹł indÄ—lis yra didesnis. Taigi norima nugręŞti bitutes, uĹžuot patiems maĹžiau valgius medaus.“ Anot I.Skripkos, akivaizdus didĹžiĹłjĹł bankĹł noras – apskaityti kiekvienÄ… pinigĹł judesÄŻ. Ir to jie atkakliai siekia. Kitas Ĺžingsnis – lustai, kuriuos siĹŤlys implantuoti ĹžmonÄ—ms. „Politikai, ypaÄ? atÄ—jÄ™ iĹĄ biudĹžetinio sektoriaus, menkai nutuokia,

lauja, kad mes vis daugiau skolintumÄ—s“, – kalbÄ—jo RokiĹĄkio verslininkas.

4AIKYSIS PRIE VARTOTOJÄ‚ PrieĹĄ grynĹłjĹł pinigĹł ribojimÄ… ĹĄiauĹĄiasi ir turgaus prekeiviai bei mÄ—gÄ—jai Ä?ia apsipirkti. MobiliĹłjĹł turgeliĹł veiklÄ… administruojanÄ?io kooperatyvo „LietuviĹĄko ĹŤkio kokybė“ direktorius Mindaugas MaciuleviÄ?ius viliasi, kad ÄŻvedami pinigĹł iĹĄgryninimo iĹĄ bankomatĹł mokesÄ?iai neatbaidys turgeliĹł klientĹł ir jie nepasuks ÄŻ prekybos centrus. „Jau anksÄ?iau domÄ—jomÄ—s galimybÄ—mis ÄŻsirengti banko korteliĹł nuskaitymo terminalus, bet to at-

)=NPUJK 2E@V>AHEK JQKPN=QG=

sisakÄ—me, nes lauko sÄ…lygomis bĹŤtĹł sunku uĹžtikrinti sklandĹł jĹł darbÄ….

Be to, toks ÄŻrenginys – brangi paslauga, uĹž tokiÄ… operacijÄ… bankai nuskaiÄ?iuoja nemaŞą mokestÄŻ. Tai atsilieptĹł pirkÄ—jams. Kita vertus, verslininkams ar ĹŤkininkams ÄŻneĹĄti grynuosius ÄŻ bankÄ…, o vartotojams iĹĄsigryninti iĹĄ bankomatĹł – taip pat kainuoja“, – atsiskaitymĹł turguose privalumus ir trĹŤkumus dÄ—liojo mobiliĹłjĹł turgeliĹł iniciatorius. ÄŽ turgĹł ateiti geriausia su grynaisiais, bet jei vartotojai pageidaus atsiskaityti kortelÄ—mis, pardavÄ—jai prisitaikys prie klientĹł poreikiĹł, ÄŻsitikinÄ™s M.MaciuleviÄ?ius.

.EIĂ&#x;VENGIAMAS PROCESAS Asociacijos „UĹž sÄ…ĹžiningÄ… bankininkystę“ vadovas KÄ™stutis KupĹĄys mano, kad grynĹłjĹł pinigĹł maŞėjimas atsiskaitymuose – neiĹĄvengiamas procesas: „Visa Europa maĹžina grynĹłjĹł pinigĹł apyvartas. Tam la-

$ELĂžIA 3AULĂž TEKA

LEIDòIASI 21.54.

Pasak Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo Rōtenio Paukťtės, nevalia taikstytis su bankų siekiu kontroliuoti mōsų uŞdirbtus pinigus, taigi, ir mōsų gyvenimą: „Jau dabar atlyginimus gaudami į bankų sąskaitas esame priklausomi nuo elektroninių pinigų. Apmokestinimai ir draudimai dar labiau suvarŞo Şmonių laisvą valią elgtis su savo pinigais taip, kaip jie nori. Esame priversti naudotis bankų paslaugomis, dėl to bankai, uŞ kiekvieną veiksmą pasiimdami sau dalį mōsų pinigų, tampa vis reikalingesni ir galingesni.

Jie siekia tapti mĹŤsĹł bĹŤties dalimi.“ Tokia ĹžmoniĹł laisvei grÄ—sminga padÄ—tis tÄ™sis tol, kol bankĹł veikla nebus priĹžiĹŤrima arba rinkoje neatsiras rimta konkurencija, ÄŻsitikinÄ™s R.PaukĹĄtÄ—. Anot jo, ĹĄioje rinkoje konkurencijos stoka matoma plika akimi, kai bankai vienu metu pakelia ÄŻkainius. „Bankai dabar jau nebeatlieka vien pirminÄ—s savo funkcijos – kreditavimo, nes vis maĹžiau kredituoja verslÄ… ir vis labiau taikosi administruoti mĹŤsĹł pinigus. NemaĹžai ĹžmoniĹł, ypaÄ? senyvo amĹžiaus, nepajÄ—gĹŤs naudotis elektronine bankininkyste. DÄ—l to jie stumiami ÄŻ uĹžribÄŻâ€œ, – samprotavo Lietuvos bankĹł klientĹł asociacijos vadovas.

R.PaukĹĄtÄ— mano, kad bĹŤtĹł pats laikas bankuose atskirti paslaugĹł sritÄŻ ir jÄ… pavesti priĹžiĹŤrÄ—ti valstybei, nes pinigĹł administravimas panaĹĄus ÄŻ socialinÄ™ funkcijÄ….

Ĺ iandien

Rytoj

Poryt

$IENø +16 +21°

$IENø +18 +23°

$IENø +21 +26°

.AKTú +4 +9°

.AKTú +5 +10°

.AKTú +6 +11°

ĂžE=J@EAJ RÄ€F=O NEIO @=JCQO CEA@NÄ€O JAHEO EAJø RUN=QO j H=ELOJEK Ă&#x;EHQI=

.UPKF KN=E >ARAEG JAOEGAEO QO O=QO= EN N=IQ *QI=PKI= CEA@N= RÄ€OKG= J=GPEO j >QO j H=ELOJEÄ‚ Ă&#x;EHQIKO 0N=QGE=JPEO RÄ€O=E EN EĂ&#x; LEAPR=G=NEÄ‚ L=FQ@Ä€FQO Ă&#x;EHPAOJE=I KNQE PAILAN=PÄ„N= Ăş@EAJKFQO L=GEHO EGE j H=ELOJEÄ‚ Ă&#x;EHQIKO

,AJGP=@EAJĂş LEAPR=G=NEÄ‚ RÄ€FK CEJ=I=O Ă&#x;EHPAOJEO KN=O L=HALEJO =QGĂ&#x;PAOJA PAILAN=PÄ„N= J=GPĂş >QO j @EAJø j j H=ELOJE=E Ă&#x;EHQIKO JAHEO

orai.lt, VL inf.

M BIRòELIO D m Nr. 47 (9479) 6ALSTIEĂžIÄ‚ LAIKRAĂ&#x;TIS

Aktualijos

0OLITIKO INICIATYVø TEMDO a6ILNIAUS BRIGADOSk Ă&#x;EĂ&#x;Ä€LIS e Atkelta iĹĄ 1 p.

Kas paskatino baudŞiamosios teisės specialistą, esantį toli nuo Şemdirbiťkų problemų, gilintis į kaimo ōkinius reikalus nusakantį įstatymą? „Man regis, viskas turi bōti suraťyta aiťkinamajame raťte.

Ar kas nors kreipÄ—si dÄ—l mano siĹŤlomos pataisos? Man reikia paĹžiĹŤrÄ—ti. AiĹĄkinamajame raĹĄte viskas suraĹĄyta. Ar tikrai skaitÄ—te aiĹĄkinamÄ…jÄŻ raĹĄtÄ…, ar mane dabar klaidinate? Ten turi bĹŤti nurodyta, jei kas kreipÄ—si. AĹĄ paprastai tai nurodau“, – papraĹĄytas prisiminti, kas gi paskatino imtis teisÄ—kĹŤros, „ValstieÄ?iĹł laikraĹĄÄ?iui“ neriĹĄliai savo iniciatyvÄ… dÄ—stÄ— A.Paulauskas.

A.Paulauskui priminus, kad jo pateiktame ÄŻstatymo projekte kalbama apie servitutinÄ™ ĹžemÄ™, kurios naudotojas ĹžemÄ—s savininkui pagal ÄŻstatymo projektÄ… privalÄ—tĹł mokÄ—ti ne didesnÄŻ mokestÄŻ, negu yra nustaÄ?iusi valstybÄ— uĹž ĹžemÄ—s nuomÄ…, politiko atmintis praĹĄviesÄ—jo. „A... DÄ—l servituto...

Teisingai. Mes gavome iĹĄ kaĹžko informacijÄ…, kad tie servituto turÄ—tojai pradÄ—jo piktnaudĹžiauti. Jie pradÄ—jo imti tokÄŻ mokestÄŻ, kuris virĹĄija net ir valstybinÄ—s ĹžemÄ—s nuomos mokestÄŻ.

Tai mĹŤsĹł tikslas buvo sulyginti. ÄŒia yra tokios banditĹł grupelÄ—s, kurios, ÄŻsigijusios ĹžemÄ—s, nori iĹĄrĹŤkyti pastatĹł gyventojus. AĹĄ ĹĄitÄ… Ĺžinau. Dar mes esame ir uĹžklausÄ™, kiek Ä?ia yra tokiĹł faktĹł. NeĹžinau, ar gavome atsakymÄ…, bet ten ÄŻstatymo projekto aiĹĄkinamajame raĹĄte viskas suraĹĄyta. Negali banditukai taip drastiĹĄkai elgtis“, – istorijÄ…, kaip gimÄ— ÄŻstatymo pataisos projektas, prisiminÄ— politikas ir prisipaĹžino, kad dÄ—l ĹĄios problemos ÄŻ jÄŻ, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkÄ…, „kaĹžkas kreipÄ—si seniai, gal prieĹĄ dvejus metus“, ir jis dabar nusiteikÄ™s kategoriĹĄkai – negali bĹŤti situacijos, „kad ĹžmonÄ—s kentÄ—tĹłâ€œ.

0ATAISA n BENDROVÄ€S iniciatyva?

Seimo Kaimo reikalĹł komitete svarstant A.Paulausko pateiktÄ… ÄŻstatymo pakeitimo projektÄ…, pats autorius nedalyvavo, nors ir buvo kviestas.

Buvo pakviesti ir Vilniaus rajono ĹžemÄ—s ĹŤkio bendrovÄ—s (ŽŪB) „Vanaginė“ atstovai, kuriems atstovavo Viktoras NaboiĹĄÄ?ikovas, Levas Kaplanas ir bendrovÄ—s pasamdytas advokatas Saulius AviĹža. „Komiteto posÄ—dĹžiai atviri, juose gali dalyvauti bet kas. „VanaginÄ—s“ atstovai buvo pateikÄ™ komitetui atsiliepimus dÄ—l ĹĄios ÄŻstatymo pataisos, taigi mes juos ir pakvietÄ—me“, – „ValstieÄ?iĹł laikraĹĄÄ?iui“ sakÄ— Seimo Kaimo reikalĹł komiteto pirmininkas. Jo teigimu, leidimus ÄŻ SeimÄ… „VanaginÄ—s“ atstovams uĹžsakÄ— komitetas.

Paklaustas, ar jis nÄ—ra susidĹŤrÄ™s su ŽŪB „Vanaginė“, t. y. gal ÄŻ jÄŻ dÄ—l ÄŻstatymo pataisos kreipÄ—si jos atstovai, A.Paulauskas galimÄ… paĹžintÄŻ kategoriĹĄkai neigÄ—: „NepaŞįstu aĹĄ tokios.

O kur ji yra? Ne, nepaŞįstu.“ Ĺ iĹł metĹł kovo viduryje Seimo Kaimo reikalĹł komitetas gavo „VanaginÄ—s“ administracijos vado-

3

66,7 eurĹł. Advokato teigimu, nutartis kasacine tvarka yra apskĹłsta, tad mĹŤĹĄis tarp G.PaĹĄkelio ir „VanaginÄ—s“ dar nesibaigÄ™s. „Vanaginė“ teisminiĹł problemĹł turÄ—jo ir su Vilniaus rajono savivaldybe.

SavivaldybÄ—s administracija 2014 m. gruodÄŻ kreipÄ—si su ieĹĄkiniu dÄ—l 36 165 Lt skolos – 2009–2012 m. nesumokÄ—to mokesÄ?io uĹž naudojimÄ…si valstybine Ĺžeme, 1 952,91 Lt delspinigiĹł, 5 proc. dydĹžio metiniĹł procesiniĹł palĹŤkanĹł iĹĄieĹĄkojimo iĹĄ atsakovo ŽŪB „Vanaginė“. Ĺ iĹł metĹł kovÄ… teismas patvirtino ĹĄaliĹł sutartÄŻ, kurioje „Vanaginė“ ÄŻsipareigojo skolÄ… sumokÄ—ti iki 2018 m. pabaigos.

a6ILNIAUS BRIGADOSk Ă&#x;LEIFAS

"UVĂźS GENERALINIS PROKURORAS ! 0AULAUSKAS NEIGIA TAPĂźS ARBITRU GINĂžE TARP a6ILNIAUS BRIGADAIk ARTIMÄ‚ ASMENÄ‚ fotodiena.lt, Martyno Vidzbelio nuotrauka

vo Augusto GrÄ—bliĹŤno paaiĹĄkinimÄ… dÄ—l A.Paulausko teikiamos ÄŻstatymo pataisos ir siĹŤlo jai pritarti. GeguŞės viduryje raĹĄtÄ… dÄ—l ÄŻstatymo pataisos atsiuntÄ— ir „VanaginÄ—s“ atstovas advokatas S.AviĹža. Taip pat iĹĄ esmÄ—s pritardamas, jis siĹŤlo ÄŻstatymÄ… keisti remiantis AukĹĄÄ?iausiojo Teismo praktika. „Kai grÄ…Ĺžinamam natĹŤra ĹžemÄ—s sklypui nustatomas servitutas, reikalingas kitĹł fiziniĹł ar juridiniĹł asmenĹł nuosavybÄ—s teise jĹł valdomĹł pastatĹł ar statiniĹł (statomĹł ar pastatytĹł), taip pat poilsiavieÄ?iĹł pastatĹł ir statiniĹł (statomĹł ir pastatytĹł), kurie stovi ant grÄ…Ĺžinamo natĹŤra ĹžemÄ—s sklypo, eksploatacijai, kompensacijos uĹž servitutÄ… dydis turi bĹŤti lygus valstybinÄ—s ĹžemÄ—s nuomos mokesÄ?io dydĹžiui, nustatytam tos savivaldybÄ—s, kurioje yra ĹžemÄ—s sklypas, teritorijoje“, – pageidavimÄ…, kaip turÄ—tĹł bĹŤti pataisytas A.Paulausko teikiamas ÄŻstatymo pataisos projektas, pasiĹŤlÄ— „VanaginÄ—s“ advokatas S.AviĹža. Komitetas iĹĄ esmÄ—s tokiam siĹŤlymui pritarÄ—, taÄ?iau pasisakÄ— dÄ—l iĹĄlygos, kad ĹĄalys – ĹžemÄ—s ir pastatĹł savininkai – dÄ—l nuomos mokesÄ?io gali susitarti ir kitaip. Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos Ĺ˝emÄ—s ir iĹĄtekliĹł departamento direktorius Audrius PetkeviÄ?ius „ValstieÄ?iĹł laikraĹĄÄ?iui“ pripaĹžino ne kartÄ… girdÄ—jÄ™s nusiskundimĹł, kai dÄ—l servitutinÄ—s ĹžemÄ—s mokesÄ?io nesutaria ĹžemÄ—s ir pastatĹł savininkai. „Ministerija nei Seimui, nei asmeniĹĄkai ArtĹŤrui Paulauskui nÄ—ra teikusi nei ÄŻstatymo pataisos projekto, nei gautĹł nusiskundimĹł dÄ—l ĹĄios problemos. Ministerija savo pozicijÄ… iĹĄdÄ—stÄ— Vyriausybei, o ĹĄi priÄ—mÄ— nutarimÄ… ir persiuntÄ— Seimo Kaimo reikalĹł komitetui. IĹĄ esmÄ—s sutinkame su siĹŤloma pataisa“, – kalbÄ—jo A.PetkeviÄ?ius. Jis teigÄ— pirmÄ…kart girdintis „VanaginÄ—s“ pavadinimÄ….

0LANAVO BENDRø VEIKLø ŽŪB „Vanaginė“ – visai ĹĄalia Vilniaus, greta MolÄ—tĹł plento, sovieti-

niais laikais buvęs didŞiulis Gulbinų paukťtininkystės tarybinis ōkis.

Jis praÄ—jusio amĹžiaus paskutinio deĹĄimtmeÄ?io pradĹžioje buvo privatizuotas. RegistrĹł centro duomenimis, pagrindiniai bendrovÄ—s pajininkai ĹĄiandien yra V.NaboiĹĄÄ?ikovas, jo Ĺžmona ir sĹŤnus. 2011–2013 m. bendrovÄ—s apyvarta kasmet bĹŤdavo apie 300 tĹŤkst. eurĹł. Nors 1992 m. naujieji ĹĄeimininkai 14 ha ĹžemÄ—s sklype planavo toliau auginti paukĹĄÄ?ius, jĹł teigimu, planus sujaukÄ— ĹžemÄ—s reforma: dalis ĹžemÄ—s, taip pat ir ĹžemÄ— po trimis pastatais, buvo natĹŤra grÄ…Ĺžinta buvusiems savininkams. Ĺ iandien bendrovÄ— rimta ĹžemÄ—s ĹŤkio veikla neuĹžsiima, o pastatus nuomoja.

2005 m. iĹĄ ĹžemÄ™ susigrÄ…Ĺžinusios Vilniaus rajono gyventojos 3,2 ha sklypÄ…, esantÄŻ po „VanaginÄ—s“ katiline, siurbline, paĹĄarĹł cechu ir poros paukĹĄtidĹžiĹł pastatais, ÄŻsigijo vilnietis Genadijus PaĹĄkelis. „ValstieÄ?iĹł laikraĹĄÄ?iui“ jis prisipaĹžino ĹĄÄŻ sklypÄ… pirkÄ™s uĹž paskolÄ…: „Ketinau su Viktoru NaboiĹĄÄ?ikovu sutarti dÄ—l bendros veiklos – gal viskÄ… kartu parduoti, ar aĹĄ nupirkÄ?iau pastatus, ar jie iĹĄ manÄ™s sklypÄ…. IĹĄ pradĹžiĹł jis mokÄ—jo nuomos mokestÄŻ, bet vÄ—liau atsisakÄ—.“ Tuo metu, kai G.PaĹĄkelis ÄŻsigijo ĹžemÄ—s, ji buvo aukso vertÄ—s: ĹĄiandien greta bendrovÄ—s pastatĹł iĹĄkilusi GulbinĹł individualiĹł namĹł gyvenvietÄ—. V.NaboiĹĄÄ?ikovas yra prisipaĹžinÄ™s, kad buvo sulaukÄ™s pasiĹŤlymo ÄŻsigyti G.PaĹĄkelio ĹžemÄ—s sklypÄ…, tik kaina buvusi didelÄ— – 6 mln. litĹł.

4EISMÄ‚ KARUSELÄ€JE G.PaĹĄkelio teigimu, neapsikentÄ™s, kad bendrovÄ— jam nemoka ĹžemÄ—s nuomos mokesÄ?io, 2009 m. jis kreipÄ—si ÄŻ teismÄ…. IeĹĄkininiame pareiĹĄkime buvo reikalaujama, kad „Vanaginė“ per metus uĹž

3,2 ha sklypÄ… mokÄ—tĹł 270 tĹŤkst. litĹł nuompinigiĹł. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu ieĹĄkinÄŻ patenkino – priteisÄ— iĹĄ atsakovo ŽŪB „Vanaginė“ ieĹĄkovui G.PaĹĄkeliui 3 885,54 Eur (13 416 Lt) periodinÄ™ kompensacijÄ…, mokamÄ… kiekvienÄ… mÄ—nesÄŻ neterminuotai, uĹž naudojimÄ…si ieĹĄkovui priklausanÄ?iam ĹžemÄ—s sklypui nustatytu servitutu. Kompensacija turÄ—jo bĹŤti mokama nuo 2019 m. liepos vidurio. Lietuvos apeliacinio teismo CiviliniĹł bylĹł skyriaus teisÄ—jĹł kolegija 2014 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ… paliko nepakeistÄ….

Keistas sutapimas: praÄ—jus vos trims mÄ—nesiams po Apeliacinio teismo nutarties, Seime uĹžregistruojamas A.Paulausko ÄŻstatymo pakeitimo projektas, kuriame nusakoma, kokio dydĹžio turÄ—tĹł bĹŤti mokamas mokestis uĹž naudojimÄ…si servitutine Ĺžeme. O po keliĹł savaiÄ?iĹł vieĹĄoje erdvÄ—je pasklinda Ĺžinia, kad „teismus pralaimÄ—jÄ™ ĹžemÄ—s nuomininkai kreipiasi ÄŻ Seimą“. „Leidimas susigrÄ…Ĺžinti ĹžemÄ™ po svetimais pastatais iĹĄ karto iĹĄprovokuoja konfliktÄ…. Kad sklypĹł savininkai negalÄ—tĹł piktnaudĹžiauti ir reikalauti pinigĹł iĹĄ ĹžmoniĹł, priverstĹł naudotis ĹĄia Ĺžeme, siĹŤlome keisti ÄŻstatymą“, – tada vieĹĄai kalbÄ—jo A.Paulauskas ir prisipaĹžino jau parengÄ™s teisÄ—s akto pataisas, bet ĹĄiandien neigia, kad tai darÄ— ÄŻkvÄ—ptas „VanaginÄ—s“ istorijos. Ĺ iĹł metĹł sausÄŻ Lietuvos AukĹĄÄ?iausiojo Teismo CiviliniĹł bylĹł skyriaus teisÄ—jĹł kolegija, iĹĄnagrinÄ—jusi ŽŪB „Vanaginė“ kasacinÄŻ skundÄ… dÄ—l Apeliacinio teismo nutarties, panaikino apeliacinio teismo nutartÄŻ ir ĹĄiam teismui grÄ…Ĺžino bylÄ… nagrinÄ—ti iĹĄ naujo. Kaip „ValstieÄ?iĹł laikraĹĄÄ?iui“ sakÄ— G.PaĹĄkelio advokatas Edvardas SinkeviÄ?ius, Apeliacinis teismas nuomos mÄ—nesinÄŻ mokestÄŻ sumaĹžino iki

G.PaĹĄkelis 1994 m. kartu su vilnieÄ?iais Virgiliju Vasausku, Semionu SubiÄ?iu, Andrejumi Gribojedovu buvo ÄŻkĹŤrÄ™ tikrÄ…jÄ… ĹŤkinÄ™ bendrijÄ… „Visangė“. Ĺ i bendrovÄ— iĹĄregistruota 1999 m. pradĹžioje, valstybÄ—s institucijos du kartus jai taikÄ— veiklos apribojimus. Visi ĹĄie vyrai anksÄ?iau priklausÄ— nusikalstamai „Vilniaus brigadai“. Ĺ iandien G.PaĹĄkelis – ne tik ĹžemÄ—s sklypo Gulbinuose savininkas, jis – vienintelis poilsio namĹł Ĺ ventojoje „Sancta Elena“ akcininkas. AnksÄ?iau dviejĹł aukĹĄtĹł pastatas priklausÄ— bendrovei „Vilniaus degtinė“. Vilniaus kriminalinÄ— policija G.PaĹĄkelÄŻ ÄŻvardija kaip buvusÄŻ vienÄ… iĹĄ artimiausiĹł „Vilniaus brigados“ vadeivai, Vilniuje nuĹžudytam Igoriui Tiomkinui.

1990-ĹłjĹł pradĹžioje, kai generaliniu prokuroru buvo A.Paulauskas, Vilniuje siautÄ—jo iĹĄ „Vilniaus brigadosi“ iĹĄsirutuliojusi „Agureco“ grupuotÄ—. Jos lyderis – Jurijus NaboiĹĄÄ?ikovas, pravarde Agurecas. 1993 m. du Lietuvos verslininkai Ukrainoje nupirko metalo, kainuojanÄ?io apie 800 tĹŤkst. JAV doleriĹł. TaÄ?iau vos krovinys pasiekÄ— LietuvÄ…, Agurecas pagrobÄ— vienÄ… verslininkÄ… ir, grasindamas susidoroti su juo bei jo ĹĄeima, privertÄ— perraĹĄyti metalo krovinio nuosavybÄ—s dokumentus kitiems asmenims ir taip pasisavino visÄ… metalÄ…. PradÄ—jus tyrimÄ… dÄ—l savavaldĹžiavimo ir turto prievartavimo, J.NaboiĹĄÄ?ikovas Ä—mÄ— slapstytis, vÄ—liau iĹĄvyko ÄŻ RusijÄ…, kur gavo ĹĄios ĹĄalies pilietybÄ™. Ĺ alies teisÄ—saugai jis tapo nepasiekiamas. „VanaginÄ—s“ pagrindinis pajininkas Viktoras NaboiĹĄÄ?ikovas yra Jurijaus NaboiĹĄÄ?ikovo brolis. „Kaip suprasti – buvÄ™ „brigadiniai“ susipeĹĄÄ—te tarpusavyje ir nepasidalijate turto?“ – „ValstieÄ?iĹł laikraĹĄtis“ atvirai klausÄ— G.PaĹĄkelio. „Et, kas buvo, tas buvo. Dabar kiti laikai...“ – paĹĄnekovas tvirtino, kad su praeitimi viskas baigta.

A.Paulauskas „ValstieÄ?iĹł laikraĹĄÄ?iui“ tvirtino, kad G.PaĹĄkelio pavardÄ— jam nieko nesako ir apie teismus jis nieko neĹžinantis. Paklaustas, ar jam nieko nesako Agureco pravardÄ—, kurio brolis – „VanaginÄ—s“ pajininkas, politikas teigÄ— nepaŞįstantis „nei agurÄ?iko, nei paĹĄÄ?iko“. Jis taip pat tvirtino nemanÄ…s, kad pakliuvo tarp buvusiĹł „brigadiniĹłâ€œ bei jiems artimĹł asmenĹł girnĹł. „Nekurkite istorijĹł, kuriĹł nÄ—ra. NepradÄ—kite kurti, ko nÄ—ra. AĹĄ neĹžinau, iĹĄ kur tokia informacija. Pateikite, mes patikrinsime, bet tokios informacijos nekurkite. AĹĄ netikiu nÄ— vienu ĹžodĹžiu. Pateikite ÄŻrodymus, tada galÄ—sime kalbÄ—ti“, – jau nebe ramiu balso tonu kalbÄ—jo Seimo narys A.Paulauskas.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Sraigių verslas greitų pinigų nežada

Pastaraisiais metais daugėja sraigių augintojų, tačiau, kad šis verslas taptų sėkmingas, būtina ne tik išmokti, kaip šiuos moliuskus auginti, įsirengti sraigyną, bet ir realizuoti „derlių“.

Žoliapjūtė eina į pabaigą Ūkiuose jau baigiamas nuimti pirmosios žolės derlius. Pasak pieno ūkių šeimininkų, birželio pradžia – pats tinkamiausias laikas šienauti. Jei žolė peraugs, pašaras nebus vertingas.

Jolita Žurauskienė

Jolita Žurauskienė

7 psl.

7 psl.

Moters pasaulis Relikvijų kūrėja stiprybės semiasi šeimoje

Skaniausių uogų viliotinis Braškės – itin skanios uogos, prinokstančios pirmoje vasaros pusėje, kai dar nėra šviežių vaisių ir mažoka daržovių.

Jos turi daug vertingų medžiagų. Vartojamos šviežios ir šaldytos, be to, tinka uogienėms, džemui ir vynui gaminti. Be braškių neįsivaizduojame ir skaniausių desertų.

Eglės Čejauskaitės-Gintalės juvelyrika žinoma ne tik Lietuvoje. Nuostabūs menininkės dirbiniai elegantiški, lengvi, ažūriniai, traukiantys akį aristokratiškumu, išskirtinumu.

Lijana Cibulskienė

13 psl.

15 psl.

Užsienyje

Gamta

Gamtos laiko mašina: atgal į praeitį Baltarusija ir „rusų pasaulis“ Naujausi biotechnologijų pasiekimai atveria kelią į gyvąją gamtą seniai išmirusioms rūšims. Ar tokiomis galimybėmis bus pasinaudota?

Arvydas Praninskas

Visuomenės apklausos rodo, kad apie 60 proc.

Baltarusijos gyventojų susitaikytų su savo šalies prijungimu prie Rusijos.

Arvydas Praninskas

12 psl.

16 psl.