Vl 2015 06 06 trumpas

M BIRòELIO D Ă&#x;EĂ&#x;TADIENIS m .R m )Ă&#x;EINA TREĂžIADIENIAIS IR Ă&#x;EĂ&#x;TADIENIAIS m +AINA %UR ,T produktĹł pardavimo maĹžmeninÄ—je prekyboje uĹždirba Ĺžemdirbiai, perdirbÄ—jai, prekybininkai ir valstybÄ—. Pagal pateiktus duomenis trijĹł rinkos dalyviĹł uĹždarbis pasiskirsto gana netolygiai – priklausomai nuo parduodamo produkto.

Pasak LAEI ProduktĹł rinkotyros skyriaus vedÄ—jo Alberto GapĹĄio, per praÄ—jusius metus pagrindiniĹł ĹžemÄ—s ĹŤkio produktĹł supirkimo kainos maŞėjo. TaÄ?iau vartotojams dÄ—l to dĹžiugesio nebuvo. Vadinasi, tokios tendencijos parankios perdirbÄ—jams ir prekybininkams. „MĹŤsĹł analizÄ— rodo, kad perdirbÄ—jai ir prekybininkai nenori prarasti uĹždarbio, kai sumaŞėja ĹžemÄ—s ĹŤkio produkcijos supirkimo kainos. Jie nemaĹžina produktĹł kainĹł, nebent pradeda Ĺžaisti nuolaidomis. O kai ĹžemÄ—s ĹŤkio produkcijos supirkimo kainos paauga, ir perdirbimo pramonÄ—s, ir prekybos ÄŻmonÄ—s nedelsia pabranginti produktĹłâ€œ, – pastebÄ—jo LAEI tyrÄ—jas.

ĂłEMDIRBIAMS BYRA KAINÄ‚ PYRAGO TRUPINIAI +AI PARDUOTUVÄ€SE KYLA PAGRINDINIÄ‚ MAISTO PRODUKTÄ‚ KAINOS IR PRAMONININKAI IR PREKYBININKAI MÄ€GSTA PABRĀòTI KAD PABRANGO òEMÄ€S Ä„KIO PRODUKCIJA )Ă&#x; TIKRÄ‚JÄ‚ òEMDIRBIO DALIS PRODUKTÄ‚ MAòMENINÄ€S KAINOS GRANDINÄ€JE NÄ€RA REIKĂ&#x;MINGA "E TO EKSPERTAI MANO KAD Ă&#x;I DALIS MAòĀJA 6, òURNALISTÄ€

)Ă&#x; PIENO IR GRÄ„DÄ‚ GAMINIÄ‚ DAUGIAUSIA UòDIRBO PERDIRBÄ€JAI IĂ&#x; MILTÄ‚ IR BULVIÄ‚ PREKYBOS LABIAUSIAI PASIPELNÄ€ PREKYBININKAI O òEMDIRBIAMS DIDòIAUSIA KAINOS DALIS LIKO PARDAVUS òALIø MÄ€Sø

KIAUĂ&#x;INIUS IR DARòOVES 4OKIø PIRMO Ă&#x;IÄ‚ METÄ‚ KETVIRĂžIO MAòMENINÄ€S KAINOS STRUKTÄ„Rø PATEIKIA EKSPERTAI ĂłEMDIRBIÄ‚ SAVIVALDOS ATSTOVAI ĂşTARIA KAD PATEIKTA KAINÄ‚ GRANDINÄ€ GALI NEATSPINDÄ€TI VISOS TIESOS APIE PREKYBININKÄ‚ IR PERDIRBÄ€JÄ‚ UòDARBĂş NES JUOS ESø SIEJA TIK JIEMS òINOMI SUSITARIMAI

m "IRòELIO PRADòIA n VASARINIÄ‚ GÄ€LIÄ‚ SODINIMO METAS KAI GÄ€LÄ€S DAR GERAI PRIGYJA IR KAI Ă&#x;ILTOS NAKTYS NESTABDO JÄ‚ VYSTYMOSI SODYBA L f m 0RASIDÄ€JĂźS LAUKO DARBÄ‚ SEZONAS SKATINA NE TIK PASIRÄ„PINTI Ă&#x;VARIA APLINKA BET IR ATSAKINGAI TVARKYTI SUSIDARIUSIAS GAMTINES òALIøSIAS VIRTUVÄ€S SODO DARòO ATLIEKAS

SODYBA L f

óEMDIRBIAMS LIKO MAòIAU

2( BKPKIKJP=ò=O

6IDA 4AVORIENÄ€

ĂžIANDIEN SKAITYKITE

3UPIRKIMO KAINOS MAòĀJO Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos uĹžsakymu Lietuvos agrarinÄ—s ekonomikos institutas (LAEI) kasmet kas ketvirtÄŻ atlieka pasirinktĹł ĹžemÄ—s ĹŤkio ir maisto produktĹł kainĹł struktĹŤros tyrimÄ… ir skaiÄ?iuoja, kiek iĹĄ ĹžemÄ—s ĹŤkio ir maisto

Tyrimo duomenimis, ťiemet kovą Lietuvos prekybos centruose parduoto 1 kg geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) plastikiniame maiťelyje didŞiausia maŞmeninės kainos dalis – 34 proc. – atiteko supirkimo ir perdirbimo įmonėms, po maŞdaug 24 proc. – maŞmenininkams ir Şemdirbiams, 17 proc. buvo PVM. Supirkimo ir perdirbimo įmonės uŞdirbo 0,23 euro, gamintojai – 0,17 euro, prekybininkai – 0,16 euro, o PVM buvo 0,12 euro. Prieť metus pieno gamintojų dalis buvo 10 proc. didesnė.

IĹĄ „Tilsit“ tipo vieno kilogramo sĹŤrio maĹžmeninÄ—s kainos Ĺžemdirbiams liko 23 proc. (1,58 euro), supirkimo ir perdirbimo ÄŻmonÄ—s pasiÄ—mÄ— 33 proc. (2,23 euro), maĹžmenininkai – 27 proc. (1,84 euro), PVM buvo 17 proc. (1,19 euro).

PraÄ—jusiĹł metĹł kovÄ… gamintojĹł buvo 15 proc. daugiau.

m !LYVOMS VISOJE Ă&#x;ALYJE PUTOJANT

PASIBAIGÄ€ a0OEZIJOS PAVASARISk

øJĂş KARTø DRøSIAI ATJOJĂźS Ăş ,IETUVø KURIOJE ATRODYTÄ‚ JAU NEBÄ€RA VIETOS POETAMS )R IĂ&#x;JOJO PATENKINTAS RADĂźS ĂžIA GYVø IR SVEIKø 6LADø "RAZIÄ„Nø Ĺ EĹ TADIENIS L f

m 2ETAS SUSIMøSTO KODÄ€L ANT CIGAREĂžIÄ‚ PAKELIO UòRAĂ&#x;YTA a2Ä„KYMAS òUDOk O DAUGUMAI RÄ„KANĂžIÄ‚JÄ‚ Ă&#x;IE UòRAĂ&#x;AI n NÄ€ MOTAIS

36%)+!4!

L f

*QGAHP= Ăş 2 L f

3KALĄNĂ DUJOMS PRIVERTOS DURYS 6, òURNALISTAS

)Ă&#x;GAUNAMOS LAUòANT UOLIENAS

3EIMO !PLINKOS APSAUGOS KOMITETAS NEPRITARÄ€ ,IETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS ,'4 PRIE !PLINKOS MINISTERIJOS PARENGTO ĂłEMÄ€S GELMIÄ‚ ĂşSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO PROJEKTUI KURIAME GEO LOGAI SIÄ„LÄ€ LENGVATINES SøLYGAS VERSLININKAMS ATEITYJE Ă&#x;ALYJE IĂ&#x;GAUSIANTIEMS SKALÄ„NÄ‚ DUJAS 0OLITIKAMS APSKRITAI KILO ABEJONIÄ‚

AR REMIANTIS Ă&#x;IUO METU TURIMA INFORMACIJA TIKSLINGA ARTIMIAUSIU METU ,IETUVOJE IMTIS SKALÄ„NÄ‚ DUJÄ‚ GAVYBOS

SkalĹŤnĹł dujos slĹŤgso 2–3 km gylyje po Ĺžeme vadinamosiose skalĹŤninÄ—se uolienose. Tai dujinio ar skysto pavidalo degiĹł dujĹł burbuliukai, spaudĹžiami keliĹł ĹĄimtĹł atmosferĹł slÄ—gio ir „uĹždaryti“ skalĹŤnĹł uolienose. Norint iĹĄgauti dujas, reikia iĹĄgręŞti keliĹł kilometrĹł gylio gręŞinius: pradĹžioje gręŞiama statmenai, o paskui – kelis kilometrus horizontaliai.

GręŞiama per geriamojo ir mineralizuoto vandens sluoksnius, paprastai slĹŤgsanÄ?ius 50–700 m gylyje. *QGAHP= Ăş 3 L f

6ALDAS +VEDARAS

'REIĂžIAUSIAI SKALÄ„NÄ‚ DUJÄ‚ GAVYBA BUS ATIDÄ€TA NES Ă&#x;IUO METU ,IETUVA IĂ&#x; DAscanpix.ee JQKPN=QG= LIES YRA UòSITIKRINUSI ENERGETINĂş SAUGUMø

1òO

4REĂžIADIENĂş 6, SU PRIEDAIS

ăGEJEJGÄ‚ òEJEKO )KPANO L=O=QHEO

2

M BIRòELIO D m Nr. 46 (9478) 6ALSTIEĂžIÄ‚ LAIKRAĂ&#x;TIS

Aktualijos

ĂłEMDIRBIAMS BYRA KAINÄ‚ PYRAGO TRUPINIAI e Atkelta iĹĄ 1 p.

Iť grōdų produktų daugiausia uŞdirbo duonos pramonės atstovai (41,3 proc. batono ir 46,7 proc. ruginės duonos maŞmeninės kainos), maŞiau – prekybininkai (22 proc. batono ir 20,7 proc. ruginės duonos kainos), kur kas maŞiau – ma-

$UOMENYS NEATSPINDI TIKROVĀS Žemės ōkio rōmų (ŽŪR) vicepirmininkas Bronius Markauskas pareiťkė, kad LAEI pateikti pieno produktų maŞmeninės kainos struktōros duomenys esą neatspindi tikrovės: „Susitikime su premjeru pats

kybininkų dalis sudarė nuo 30 proc. iki 34,3 proc., o skerdimo įmonių – nuo 3,3 proc. iki 5,3 proc. Kiaulių augintojai taip pat pasiėmė didŞiausią maŞmeninės kainos dalį – nuo 38,3 proc. iki 44,2 proc. Prekybininkai atsiriekė nuo 29,7 proc. iki 30,6 proc., o perdirbėjams liko nuo 8,5 proc. iki 14,7 proc. kainos. „Iť

ir derlius. DarĹžoviĹł kainĹł struktĹŤroje atsispindi ir tai, kad tarp stambesniĹł augintojĹł ir prekybininkĹł nÄ—ra tarpininkĹłâ€œ, – sakÄ— LAEI tyrÄ—jas.

-ANIPULIUOJA PIRKĀJAIS A.Gapťys pabrėŞė, kad ir kitų ES ťalių Şemdirbiams reikia stip-

name perdirbimo sektoriuje labai stinga konkurencijos, mĹŤsĹł ĹĄalyje, kaip nÄ— vienoje kitoje ES valstybÄ—je, didelÄ— ir prekybos tinklĹł koncentracija. „Prekybininkai ir perdirbÄ—jai labiausiai pelnosi tada, kai krenta supirkimo kainos. Jei visuomenÄ—je kyla triukĹĄmas dÄ—l to, kad nemaŞėja kainos parduotuvÄ—se, padaugÄ—ja visokiĹł pardavimo akcijĹł. Atlikdami kainĹł struktĹŤros tyrimÄ…, pastebÄ—jome, kad keiÄ?iasi ne duonos ar pieno gaminiĹł kaina, o jĹł svoris. Atsiranda duonos kepaliukĹł, kuriĹł svoris – ne 1 kg, o 0,8–0,9 kg. Taip pat maŞėja ir kefyro, pieno pakuotÄ—s. Ar taip norima skatinti maĹžiau vartoti, ar tikimasi, kad ĹžmonÄ—s nepastebÄ—s pakuotÄ—s dydĹžio ir uĹž tÄ… paÄ?iÄ… kainÄ… nusipirks maĹžiau?“ – apie manipuliacijas pirkÄ—jais kalbÄ—jo maisto produktĹł rinkos tyrÄ—jas.

.EĂşVERTINO PREKYBOS

-ILTUS PARDUOTI LENGVIAU NEI DUONø TAÞIAU PREKYBININKAI SAVO PELNO DALIES DĀL TO NEMAòINA

lĹŤnai (6,9 proc. batono ir 8,4 proc. ruginÄ—s duonos kainos). O augintojams teko 12,5 proc. batono ir 7,9 proc. ruginÄ—s duonos maĹžmeninÄ—s kainos. „Duonos kepÄ—jai ÄŻdeda daugiausia sÄ…naudĹł, todÄ—l suprantama, kad jĹł dalis kainĹł grandinÄ—je yra didĹžiausia. Bet nemaĹžai atsiriekia ir prekybininkai, parduodami tiek duonos gaminius, tiek miltus, nors miltus parduoti lengviau nei duoną“, – konstatavo A.GapĹĄys.

Parduodant kvietinius miltus daugiausia – 39 proc. (273 eurus uĹž tonÄ…) kainos „pasiÄ—mė“ prekybininkai, 37,5 proc. (197 eurai) teko augintojams ir 6,2 proc. (108 eurai) – malĹŤnams.

4RĄKSTA KONKURENCIJOS Žemės ōkio produkcijos gamintojų akimis, parduoti pieną ar miltus nepalyginamai lengviau ir pigiau nei iťauginti grōdus ar juolab laikyti gyvulius ir gaminti pieną. Vadinasi, Şemdirbių triōsas

0ARDUODAMI DARòOVES IR BULVES PREKYBININKAI UòDIRBA DAUGIAUSIAI

$UONOS GAMINIÄ‚ KAINOS PERNELYG IĂ&#x;PÄ„STOS

0IENO GAMINTOJAMS TENKA TIK TRUPINIAI O PERDIRBÄ€JAMS n MEĂ&#x;KOS DALIS

VyriausybÄ—s vadovas pripaĹžino, kad pieno produktĹł kainoje prekybininkĹł dalis esÄ… gali sudaryti net 58 proc.

Kiek iĹĄ tikrĹłjĹł tenka prekybininkams ir kiek perdirbÄ—jams, sunku ÄŻvertinti, nes tai gali bĹŤti uĹžslÄ—pta ÄŻvairiais mokesÄ?iais, kurie atsispindi tik tarp perdirbÄ—jĹł ir prekybininkĹł.“ Anot B.Markausko, nesudÄ—tinga paaiĹĄkinti, kodÄ—l pieno gamintojams numetami trupiniai. Ekspertai pripaŞįsta, kad Lietuvoje ir prekybos, ir pieno perdirbimo sektorius yra oligopolinis. DÄ—l to nukenÄ?ia Ĺžemdirbiai ir

riau kautis dÄ—l savo dalies, kuri, kaip rodo tyrimai, maŞėja. Vis daugiau pasiimti stengiasi prekybininkai ir perdirbÄ—jai. „PerdirbÄ—jai ir prekybininkai labiau organizuoti, jie randa daugiau bĹŤdĹł, kaip ÄŻtikti vartotojui ir jÄŻ paveikti. Be to, perdirbimo pramonÄ— investuoja ÄŻ naujas produktĹł gamybos technologijas, sukuria didesnÄ™ pridÄ—tinÄ™ vertÄ™, todÄ—l daugiau ir uĹždirba“, – samprotavo LAEI skyriaus vedÄ—jas.

Lietuvoje ĹžemdirbiĹł padÄ—tis nepalyginamai prastesnÄ—, nes ne vie-

! 'APĂ&#x;YS PABRĀòĀ KAD IR KITÄ‚ %3 Ă&#x;ALIÄ‚ òEMDIRBIAMS REIKIA STIP RIAU KAUTIS DÄ€L SAVO DALIES

KURI KAIP RODO TYRIMAI MAòĀJA 6IS DAUGIAU PASIIMTI STENGIASI PREKYBININKAI IR PERDIRBÄ€JAI nuvertinamas. „IĹĄ duonos gaminiĹł kainos augintojams lieka maĹždaug tik 5–10 proc. GrĹŤdĹł kainos nÄ—ra aukĹĄtos, nuolat balansuojame ant ribos, bet nepasakyÄ?iau, kad ĹĄiuo atveju labai nuvertinamas ĹžemdirbiĹł darbas. Man atrodo, kad perdÄ—m iĹĄpĹŤstos kitĹł rinkos dalyviĹł dalys. Vadinasi, rinkoje nepakankama konkurencija. DÄ—l to labiausiai nukenÄ?ia vartotojas. Manau, kad duonos kepaliukas ir batonas turÄ—tĹł bĹŤti kur kas pigesni“, – ÄŻsitikinÄ™s Lietuvos grĹŤdĹł augintojĹł asociacijos vadovas AuĹĄrys Macijauskas.

Anot A.Macijausko, ir kitose ES ĹĄalyse maĹžmeninÄ—s kainos grandinÄ—je maŞėja Ĺžemdirbio dalis, bet reikia pabrÄ—Ĺžti, kad VakarĹł Europos, Skandinavijos ĹĄalyse iĹĄplÄ—tota kooperacija, ĹžemdirbiĹł kooperatyvams priklauso perdirbimo ÄŻmonÄ—s. Tad Ĺžemdirbiai iĹĄsidalija ir perdirbimo pelnÄ…. O prekyba – ir vakarieÄ?iĹł ĹŤkininkĹł silpnoji grandis.

vartotojai. „Nesakome, kad parduoti pieno produktus lengva, bet pardavimo ir pieno gamybos sÄ…naudĹł tikrai nepalyginsi. O derÄ—tis su pieno perdirbÄ—jais sudÄ—tinga. MĹŤsĹł, ĹžemdirbiĹł, derybĹł galios gana silpnos, todÄ—l pieno gamintojĹł nuolat maŞėja“, – sakÄ— ŽŪR vicepirmininkas.

'YVULIĂ AUGINTOJAMS TEKO DAUGIAU Žemdirbiams palankesnė galvijienos kainos grandinė. Šių metų pirmą ketvirtį jiems atiteko nuo 44,5 proc. iki 47,3 proc. kainos. Pre-

Ĺžalios mÄ—sos pardavimo daugiausia uĹždirba gyvuliĹł augintojai, bet, pardavus vytintÄ… ar rĹŤkytÄ… deĹĄrÄ…, perdirbÄ—jĹł gerokai padaugÄ—ja, nes jie sukuria didesnÄ™ pridÄ—tinÄ™ vertę“, – aiĹĄkino A.GapĹĄys.

Pasak mėsos perdirbimo įmonių atstovų, mėsos perdirbimo rinkoje nemaŞa konkurencija, įmonės paklōsta didelę galią ir įtaką Lietuvoje turintiems stambiems prekybos tinklams. MaŞmeninės kainos struktōra palankesnė viťtienos gamintojams. Šiemet kovą jiems teko 64,4 proc. galutinės kainos. Prekybininkams liko 18,3 proc., PVM – 17,4 proc. UŞ 10 parduotų kiauťinių gamintojas gavo 0,7 euro, prekybininkas – 0,28 euro, PVM – 0,21 euro.

0ADIDÄ€JO UòDARBIS IĂ&#x; MORKÄ‚ UĹždarbÄŻ iĹĄ parduodamĹł darĹžoviĹł ir bulviĹł taip pat dalijasi augintojai ir prekybininkai. Parduodant bulves, ĹĄiĹł metĹł kovÄ… daugiau – iki 44 proc. – pasiÄ—mÄ— prekybininkai. O augintojams teko 39 proc.

LAEI tyrimų duomenimis, ťiemet skųstis neturėtų morkų augintojai. Kovą iť parduoto kilogramo morkų jie gavo 0,23 euro, prekybininkai – 0,04 euro. Kopōstų ir svogōnų augintojams teko 58 proc. ir 50 proc., prekybininkams – 25 proc. ir 33 proc. maŞmeninės kainos. „DarŞovių kainos priklauso ir nuo sezono, ir nuo derliaus. Ankstyvos darŞoves bōna brangesnės, vėliau pinga. Kainoms įtakos, be abejo, turi

„Kolegos iť Vakarų pripaŞįsta, kad iť dalies patys Şemdirbiai leido sustiprėti prekybininkams.

Kooperatyvai daug dÄ—mesio skyrÄ— gamybai, perdirbimui, o apie prekybÄ… negalvojo, manÄ—, kad svarbiau pagaminti nei parduoti. Dabar jie pripaŞįsta, kad padarÄ— klaidÄ… neÄŻvertinÄ™, jog prieĹĄ maĹždaug 40 metĹł pradÄ—jÄ™ kurtis stambĹŤs prekybos centrai taps tokie galingi“, – sakÄ— Lietuvos grĹŤdĹł augintojus vienijanÄ?ios organizacijos vadovas.

!R IĂ&#x;RINKUS NAUJø ,ENKIJOS PREZIDENTø

KEISIS ,IETUVOS IR ,ENKIJOS SANTYKIAI 4OKú KLAUSIMø BUVOME PATEIKß INTERNETO PUSLAPYJE valstietis.lt.

Taip. Naujasis prezidentas iĹĄjudins Ă&#x;ALIÄ‚ SANTYKIUS IĂ&#x; SøSTINGIO 4AIP 4AI GERA PROGA ,IETUVAI IMTIS INICIATYVOS .E ,ENKIJOS ELITAS MATYS TAS PAĂžIAS PROBLEMAS IR SITUACIJA LIKS TOKIA PAT .ETURIU NUOMONÄ€S

$ELĂžIA. 3AULĂž TEKA

LEIDòIASI 21.51.

PROC PROC PROC PROC

ĂžIANDIEN

2YTOJ

0ORYT

$IENø ƒ

$IENø ƒ

$IENø ƒ

.AKTĂş ƒ .AKTĂş ƒ .AKTĂş ƒ ĂžE=J@EAJ P=EL L=P HALEJO R=O=NEĂ&#x;GE KN=E JPE?EGHKJ=O ò=@= O=QHÄ€PQO KNQO >A HEAP=QO .UP=O >QO JAĂ&#x;EHP=O O=QHAE PAG=JP PANIKIAPN=E NK@UO j H=ELOJEQO Ă&#x;EHQIKO

EAJø LÄ„O LEAPUO ,K LEAPÄ‚ KN=O Ă&#x;EHO EGE j H=ELOJEÄ‚ .UPKF =NPÄ€F=JP =PIKOBANKO BNKJPQE OHÄ€CEO LK PNQLQPĂş GNEO PLH=QGO @=QCE=Q @A>AOÄ‚ EN PNQILE HEAPÄ„O L=OGHEO LK @=QCAHĂş Ă&#x;=HEAO N=FKJÄ‚ *=GPĂş L=HEO @=QCE=QOE= R=G=NEJEQKOA N=FKJQKOA K @EAJø PNQILKO HEÄ„PUO L=OQGO Ăş NUPEJĂź Ă&#x;=HEAO LQOĂź '=E GQN JQCNE=Q@Ä€O LANGÄ„JEF= Ăł=E>QKF=JP REAPKIEO OQOPELNÄ€O RÄ€F=O *=GPEO >QO Ă&#x;EHP= RUN=QO j H=ELOJEÄ‚ Ă&#x;EHQI= + @EAJø PAILAN=PÄ„N= >QO ĂşR=ENE @=QC GQN PRUNKO j H=ELOJEÄ‚ Ă&#x;EHQI= L=FÄ„NUFA >QO =LEA H=ELOJEÄ‚ K .UPÄ‚ (EAPQRKFA j EGE H=ELOJEÄ‚ Ă&#x;EHQIKO 'EPKO O=R=EPÄ€O LN=@òEKFA >QO PNQLQPĂş RÄ€OE=Q >AP HEAPQO I=ò=E PEGÄ€PEJ=O

orai.lt, VL inf.

M BIRòELIO D m Nr. 46 (9478) 6ALSTIEĂžIÄ‚ LAIKRAĂ&#x;TIS

Aktualijos

3

3KALÄ„NÄ‚ DUJOMS PRIVERTOS DURYS

SCANPIX EE ÇICKR COM nuotraukos

e Atkelta iĹĄ 1 p.

IťgręŞus į gelmes nuleidŞiami nedideli sprogstamieji uŞtaisai. Jie sutrupina skalōnus, juose maŞdaug ťimto metrų spinduliu aplink gręŞinį sukurdami daug maŞų mikroįtrōkų, kuriose ima kauptis gamtinės dujos.

Tuomet ÄŻ uolienas labai dideliu spaudimu pumpuojamas specialus skystas miĹĄinys, sudarytas iĹĄ smÄ—lio, vandens ir specialiĹł 600 pavadinimĹł cheminiĹł priedĹł. Ĺ is miĹĄinys iĹĄpleÄ?ia uolienĹł ÄŻtrĹŤkas, o smÄ—lio grĹŤdeliai iĹĄlaiko jas atviras. IĹĄlaisvintos skalĹŤnĹł dujos su dalimi vandens patenka ÄŻ pavirĹĄiĹł. Ĺ i JAV sukurta hidraulinio lauĹžymo technologija – kol kas vienintelÄ— technologija, taikoma skalĹŤnĹł dujoms iĹĄgauti.

SkalĹŤnĹł dujos pramoniniu bĹŤdu iĹĄgaunamos tik JAV ir Kanadoje.

MasinÄ— jĹł gavyba prasidÄ—jo tik ĹĄiame tĹŤkstantmetyje, todÄ—l nÄ—ra pakankamai informacijos apie dujĹł gavybÄ… ir ĹĄio verslo poveikÄŻ aplinkai bei ĹžmonÄ—ms.

JAV energijos informacijos administracijos teigimu, Lietuvoje gali bĹŤti 481 mlrd. kub. m skalĹŤnĹł dujĹł. IĹĄ ĹĄio kiekio taikant ĹĄiuolaikines technologijas galima iĹĄgauti 113 mlrd. kub. m. Lietuvos mokslininkĹł manymu, iĹĄ tikrĹłjĹł iĹĄgaunamĹł skalĹŤnĹł dujĹł Lietuvoje yra kur kas maĹžiau.

!TLIEKOS n NEBE ATLIEKOS LGT direktoriaus Jono Satkōno teigimu, norint paspartinti skalōnų dujų paieťką, bōtina taisyti Žemės gelmių įstatymo straipsnį, apibōdinantį, kas yra atliekos. Dabar galiojantis įstatymas teigia, kad kasybos pramonės atliekos – Şemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu susidariusios atliekos, įskaitant medŞiagas, kurios buvo naudojamos Şemės gelmių tyrimo ir eksploatacijos metu.

SkalĹŤnĹł dujĹł gavybos procese uolienose pasilikÄ™s panaudotas vanduo ir chemikalai, remiantis anksÄ?iau minÄ—tu ÄŻstatymu, ÄŻvardijami kaip atliekos, kurias, Vyriausybei ar jos nustatytai institucijai leidus, galima palikti dirbtinÄ—se ĹžemÄ—s gelmiĹł ertmÄ—se. „Esamas atliekĹł reglamentavimas nustato, kad visos kasybos pramonÄ—s naudotos medĹžiagos, esanÄ?ios ĹžemÄ—s gelmÄ—se, yra kasybos atliekos. GręŞant naudojamos medĹžiagos (molio skiedinys, cementas, kitos medĹžiagos) pasilieka

ĹžemÄ—s gelmÄ—se. Jos niekaip negali bĹŤti traktuojamos kaip atliekos.

Ardant naudojamos medĹžiagos dalyvauja technologiniame procese: dalis jĹł sunaudojama ardant uolienas, dalis dalyvauja cheminÄ—se reakcijose ir lieka ĹžemÄ—s gelmÄ—se.

Kaip ir vanduo. Taigi ĹžemÄ—s gelmÄ—se likusias medĹžiagas ÄŻvardyti kaip atliekas yra neteisinga“, – politikus bandÄ— protinti LGT vadovas J.SatkĹŤnas. Anot jo, skalĹŤnĹł dujĹł gavyboje naudojamos medĹžiagos, tarp jĹł ir vanduo, pasilikusios nebenaudojamame gręŞinyje negali bĹŤti laikomos atliekomis. J.SatkĹŤnas rÄ—mÄ—si ir Lenkijos, kurioje atliekama skalĹŤnĹł dujĹł Ĺžvalgyba, pavyzdĹžiu. KaimyninÄ—s ĹĄalies Aplinkos ministerija nelaiko gavybos atliekomis hidraulinio proceso metu panaudoto skysÄ?io, liekanÄ?io technologiniame cikle, ir perdirbto skysÄ?io uĹž technologinio ciklo ribĹł.

SkalĹŤnĹł dujĹł gavybos metu uolienoje pasilieka iki 90 proc. technologiniame procese naudoto vandens, sumiĹĄusio su chemikalais. O LGT politikams siĹŤlo atlieka laikyti tik ÄŻ ĹžemÄ—s pavirĹĄiĹł sugrÄ…ĹžintÄ… ir nebetinkamÄ… pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui hidraulinio ardymo metu naudotÄ… skystÄŻ. Su tokia pozicija dauguma Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariĹł nesutiko.

,AIDOSIME TOKSIĂ&#x;KAS MEDòIAGAS Linas Balsys teigÄ— manantis, kad, pradÄ—jus skalĹŤnĹł dujĹł gavybÄ…, reikia sugrieĹžtinti ir Ĺ˝emÄ—s gelmiĹł ÄŻstatymo nuostatas dÄ—l radioaktyviĹłjĹł bei toksiĹĄkĹł medĹžiagĹł – uĹždrausti tokias medĹžiagas palikti ĹžemÄ—s gelmiĹł ertmÄ—se. Ĺ iuo metu galiojantis Ĺ˝emÄ—s gelmiĹł ÄŻstatymas tik draudĹžia naudoti ĹžemÄ—s gelmiĹł ertmes radioaktyviosioms ir toksiĹĄkoms medĹžiagoms laidoti, taip pat draudĹžia tokias medĹžiagas palikti ĹžemÄ—s gelmiĹł ertmÄ—se atliekant ĹžemÄ—s gelmiĹł tyrimus ir (arba) naudojant ĹžemÄ—s gelmiĹł iĹĄteklius. RadioaktyviÄ…sias ir toksiĹĄkas medĹžiagas galima laikyti tik dirbtinÄ—se, tam tikslui ÄŻrengtose saugyklose, uĹžtikrinant jĹł izoliacijÄ… nuo aplinkos ir antrinio panaudojimo arba perdirbimo galimybÄ™. „ToksiniĹł medĹžiagĹł koncentracija gali bĹŤti 0,1 proc. Galima apskaiÄ?iuoti, kiek tĹł medĹžiagĹł bus panaudota atliekant didĹžiatĹŤrÄŻ hidraulinÄŻ gręŞinÄŻ. Jei bĹŤtĹł sunaudota 10 tĹŤkst. kub. m vandens, bus panaudota 76 t cheminiĹł medĹžiagĹł. TaÄ?iau bus

!MERIKOJE KUR JAU IĂ&#x;GRßòTA Ă&#x;IMTAI TÄ„KSTANĂžIÄ‚ GRßòINIÄ‚ PRANCÄ„ZÄ‚ NUOGøSTAVIMAI PASITVIRTINO KAI KURIOSE VIETOVÄ€SE GERIAMASIS VANDUO UPÄ€S IR KITI PAVIRĂ&#x;INIAI VANDENS TELKINIAI BUVO UòTERĂ&#x;TI SVEIKATAI IR APLINKAI PAVOJINGAIS CHEMIKALAIS

paveikta tam tikra erdvÄ—. Vanduo pasklis 1 mln. kub. m grunto, jo koncentracija tebus 1,5 g/ kub. m.

Tai – tik 5-iĹł ĹĄimtatĹŤkstantĹłjĹł procento koncentracija. Su sÄ…lyga, jei visos cheminÄ—s medĹžiagos pasiliktĹł ĹžemÄ—je. Hidraulinis ardymas negali bĹŤti ÄŻvardijamas kaip aplinkai prieĹĄiĹĄkas procesas“, – politikus ramino J.SatkĹŤnas.

LGT teigimu, bendrai Lietuvos ir Danijos bendrovei „Minijos nafta“ gręŞiant ĹžvalgybinÄŻ skalĹŤnĹł dujĹł gręŞinÄŻ PietĹł Ĺ iupariai-5, hidraulinio uolienĹł ardymo metu panaudota (be gÄ—lo vandens ir smÄ—lio) 1 781 kg cheminiĹł medĹžiagĹł. IĹĄ jĹł trys – boro rĹŤgĹĄtis, diamonio peroksido sulfatas ir kaustinÄ— soda – klasifikuojamos kaip pavojingos. Teigiama, kad boro rĹŤgĹĄties ir kaustinÄ—s sodos koncentracija grÄŻĹžtamajame skystyje buvo 11 kartĹł, o diamonio peroksido sulfato – 2,5 tĹŤkst. maĹžesnÄ— uĹž ribinÄ™ koncentracijÄ…. Tiesa, LGT nepateikÄ— duomenĹł, kokia ĹĄiĹł pavojingĹł medĹžiagĹł koncentracija suskaldytose uolienose.

Tokie geologĹł argumentai politikĹł neÄŻtikino. Jie pabrėŞė, kad reikÄ—tĹł sulaukti Konstitucinio Teismo iĹĄaiĹĄkinimo. Mat grupÄ— Seimo nariĹł papraĹĄÄ— iĹĄtirti, ar Ĺ˝emÄ—s gelmiĹł ÄŻstatymo nuostatos, leidĹžianÄ?ios kasybos pramonÄ—s atliekas, susidariusias hidraulinio ardymo metu, palikti dirbtinÄ—se ĹžemÄ—s gelmiĹł ertmÄ—se, neprieĹĄtarauja Konstitucijos nuostatoms, ÄŻpareigojanÄ?ioms valstybÄ™ ir kiekvienÄ… asmenÄŻ saugoti aplinkÄ… nuo kenksmingĹł poveikiĹł.

'INA NAFTOS OLIGARCHUS Dabar galiojantis Žemės gelmių įstatymas grieŞtai reikalauja,

kad valstybės įgaliotos institucijos stebėtų aplinkos bōklę ir vykdytų kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rōťių) monitoringą visame iťsklaidytųjų angliavandenilių (t. y. skalōnų dujų – aut. past.) tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Šiuo metu visi ōkio subjektai, terťiantys aplinką, monitoringą vykdo savo lėťomis.

O Ĺ˝emÄ—s gelmiĹł ÄŻstatymo pakeitimo projekte geologai siĹŤlo nustatyti, kad valstybÄ—s institucijos nevykdytĹł kompleksinio monitoringo skalĹŤnĹł dujĹł Ĺžvalgybos ir gavybos plote – jÄŻ vykdytĹł tik ĹĄia veikla uĹžsiimantys ĹŤkio subjektai. Tokiu atveju visa tarĹĄos ir poveikio gamtinei aplinkai kontrolÄ— bĹŤtĹł patikÄ—ta bendrovÄ—ms, kuriĹł natĹŤralus interesas yra ne gamtos apsauga, o pelnas. „SiĹŤlydama atimti iĹĄ valstybÄ—s institucijĹł teisÄ™ kontroliuoti hidraulinio ardymo procesÄ…, Aplinkos ministerija ir geologai gina ne Lietuvos pilieÄ?iĹł, o vienos naftos oligarchĹł ĹĄeimos interesus. Jei monitoringÄ… atliks tik pats ĹŤkio subjektas, kur garantija, kad jis bus atliktas sÄ…Ĺžiningai? Pagaliau ÄŻstatymas ÄŻgalioja ir vyriausybÄ™ atlikti monitoringÄ….

Kas jÄŻ apmokÄ—s?“ – L.Balsys vardijo ÄŻĹžvelgÄ™s ÄŻstatymo pataisĹł projekte galimos korupcijos elementĹł.

0RIPAòINTA KENKIA APLINKAI Akademikas Gediminas Motuza siōlė politikams atkreipti dėmesį, kad skalōnų dujų gavyboje naudojamos cheminės medŞiagos, daugumos kurių pavadinimai bei kiekis yra komercinė paslaptis, – aktyvus biologinis veiksnys, galintis turėti įtakos aplinkai net ir seisminiu po-

ĹžiĹŤriu. Jis gali daryti ÄŻtakÄ… aplinkos kokybei, sukelti tam tikrÄ… pavojĹł ĹžmoniĹł sveikatai.

Mokslininkas pabrėŞė, kad JAV, Teksaso valstijoje, 2009 m. buvo atlikti tyrimai keliasdeĹĄimtyje skalĹŤnĹł dujĹł gavybos vietĹł. IĹĄvadose patvirtinta, kad aplinkos ore ir (arba) gyvenamosiose teritorijose susidaro didelÄ— kancerogeniniĹł ir neurotoksinĹł junginiĹł koncentracija. Daugelis ĹĄiĹł patikrintĹł junginiĹł buvo ĹžinomĹł ĹžmonÄ—ms kenksmingĹł kancerogenĹł metabolitai, jie virĹĄijo ir trumpalaikÄŻ, ir ilgalaikÄŻ patikros lygÄŻ. „JAV mokslininkai nustatÄ—, kad proceso metu susidaranÄ?ios medĹžiagos yra pavojingos ĹžmoniĹł sveikatai, Niujorko valstijoje hidraulinis ardymas uĹždraustas“, – pastebi L.Balsys.

G.Motuza politikams siĹŤlo atkreipti dÄ—mesÄŻ ir ÄŻ dar vienÄ… aspektÄ…: skalĹŤnĹł dujĹł gavybos metu gali bĹŤti uĹžterĹĄti giluminiai ir pavirĹĄiniai vandenys. Antai prancĹŤzai hidraulinio lauĹžymo technologijÄ… uĹždraudÄ— dÄ—l to, kad chemikalais uĹžterĹĄto vandens gali patekti ÄŻ geriamÄ…jÄŻ vandenÄŻ, be to, surenkamos ne visos iĹĄlaisvintos skalĹŤnĹł dujos, jĹł patenka ir ÄŻ atmosferÄ….

Amerikoje, kur jau iĹĄgręŞta ĹĄimtai tĹŤkstanÄ?iĹł gręŞiniĹł, prancĹŤzĹł nuogÄ…stavimai pasitvirtino: kai kuriose vietovÄ—se geriamasis vanduo, upÄ—s ir kiti pavirĹĄiniai vandens telkiniai buvo uĹžterĹĄti sveikatai ir aplinkai pavojingais chemikalais. TarĹĄa pakenkÄ— gyvĹŤnams ir ĹžmonÄ—ms. Kai kurios teritorijos tapo negyvenamomis, kai kuriose gydytojams uĹždrausta vieĹĄinti duomenis apie gyventojĹł ligas ir galimas prieĹžastis, dÄ—l kuriĹł jie susirgo.

Pasak G.Motuzos, skalĹŤnĹł dujĹł gavyba naudojant hidraulinÄŻ uolienos lauĹžymÄ… – nauja iĹĄkasenĹł gavybos technologija, jos poveikis aplinkai ir ĹžmonÄ—ms dar nÄ—ra gerai iĹĄtirtas. „Lietuva iĹĄ dalies yra uĹžsitikrinusi energetinÄŻ saugumÄ…, tad protingiausias Ĺžingsnis bĹŤtĹł skalĹŤnĹł dujĹł gavybÄ… atidÄ—ti ateiÄ?iai, kai bus sukurtos paĹžangesnÄ—s technologijos“, – mano akademikas.

0INIGAI POLITIKAMS 2013-aisiais Aplinkos ministerijÄ… vairavÄ™s partijos „Tvarka ir teisingumas“ tuometis pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis abiem rankomis balsavo uĹž JAV kompanijÄ… „Chevron“, kad jai bĹŤtĹł leista ieĹĄkoti skalĹŤnĹł dujĹł. Ĺ iÄ… kompanijÄ… ÄŻ LietuvÄ… viliojo ne kas kitas, o Lietuvos ir Danijos bendrovÄ—s „Minijos nafta“ akcininkai – Thomas Haseltonas ir jo Ĺžmona Natalja Haselton.

2006 m. partijÄ… „Tvarka ir teisingumas“ ĹĄie sutuoktiniai bendrai parÄ—mÄ— 75 tĹŤkst. litĹł, kitais metais – tokia pat suma; 2008 m. sutuoktiniai paramÄ… sumaĹžino tĹŤkstanÄ?iu litĹł, taÄ?iau partijai 39 tĹŤkst. litĹł buvo skirta iĹĄ UAB „Minijos nafta“ kasos. 2008 m. vykstant Seimo rinkimams, UAB „Minijos nafta“ bĹŤsimÄ…jÄŻ aplinkos ministrÄ… V.MazuronÄŻ oficialiai parÄ—mÄ— 10 tĹŤkst. litĹł.

Taigi 2006–2008 m. UAB „Minijos nafta“ ir jos akcininkai oficialiai parÄ—mÄ— bĹŤsimÄ…jÄŻ aplinkos ministrÄ… ir jo partijÄ… „kuklia“ 263 tĹŤkst. litĹł suma.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Užlaikių karalijos poetas

Moteriška lietuvių kino vasara Priešpaskutinę pavasario dieną Lietuvos kino pasaulį ir vėl aplankė „Sidabrinės gervės“, tie reti mūs padangėje paukščiai, pasirodantys tik kartą metuose.

Juk Lietuvos kino akademija, įkurta prieš 5 metus, veikia ir kaip savotiška ornitologinė stotis.

Alyvoms visoje šalyje putojant, pasibaigė „Poezijos pavasaris“, 51-ąjį kartą drąsiai atjojęs į Lietuvą, kurioje, atrodytų, jau nebėra vietos poetams. Ir išjojo patenkintas, suradęs čia gyvą ir sveiką Vladą Braziūną.

Rūta Klišytė

11 p.

Rūta Klišytė

19 p.

Sodyba Gero vardo už pinigus nenupirksi

Birželio pradžia – vasarinių gėlių sodinimo metas, kai gėlės dar gerai prigyja ir kai šiltos naktys nestabdo jų vystymosi.

Genovaitė Paulikaitė

Kaip pasigaminti komposto Prasidėjęs lauko darbų sezonas skatina ne tik pasirūpinti švaria aplinka, bet ir atsakingai tvarkyti susidariusias gamtines (žaliąsias virtuvės, sodo, daržo) atliekas.

7 p.

7 p.

Sveikata Prastas kvapas verčia slėptis

Legalus žudikas Mažai kas susimąsto, kodėl ant cigarečių pakelio užrašyta „Rūkymas žudo“, o daugumai rūkančiųjų šie užrašai – nė motais. Kodėl renkamės lėtą, kankinančią mirtį, nepaisydami akivaizdžių įrodymų bei faktų, ir didiname rūkalių armijos mastus?

Šlapimo nelaikymas – problema, apie kurią žinota ir prieš kelis tūkstančius metų, ją išsamiai aprašęs Hipokratas, tačiau ir šiandien apie ją gėdijamasi kalbėti.

Lijana Cibulskienė

Lijana Cibulskienė

21 p.

21 p.