2015 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis Nr. 128 (2733)
5
Utenos apskrities žinios
Protakos
Nr. 31
KULTŪRININKŲ GILDIJA
Šių metų spalio mėnesį pasirodė pirmoji Anykščiuose gyvenančio poezijos kūrėjo, žurnalisto Lino Bitvinsko knyga „Vaikiškas parkas“. Knyga skirta vaikams, bet joje poezijos ras ir suaugusieji. Išskirtinis šio autoriaus poezijos vaikams bruožas – lengvu-
Linas Bitvinskas, Anykščiai Vaikams Kelionė traukiniu Jei užsuksi Mūs kraštuos Ar giedra, Ar rūkas Po Anykščių kalveles Pavežios siaurukas. Kasagorai, Kalita Pralinguos pro Langą Ir upelė Anykšta Tau išties tuoj Ranką. O Rubikius jis pasieks Ir atgal Jau sukas. Kaip gražu, Kad neskubus Gūbrina Siaurukas. Viduržiemis Kas išpylė sniegą Žiemą Ant laukų, Žvilgesį ledinį Raganos plaukų? Kai suūkia vėjas, Ir diena trumpa Barsto paslaptingai Kažkieno ranka Baltą nekaltumą, Pėdsakus žvėrių, Mašinas ant kelio Ir sapnus
mas ir skambumas. Vaikiškas pasaulis jo kūriniuose valiūkiškas, kibirkščiuojantis energija ir gaivališkumu, kuriuo pasižymi vaikai, dar neišmokyti visuomenės, kaip ir ką daryti. Kitaip sakant, skaitant L. Bitvinsko eiles galima pasidžiaugti ta laisve, kurią turi tik vaikai. L. Bitvinsko knyga vaikams „Vaikiškas parkas“ perteikia kitokį supratimą apie vaiko pasaulį. Autorius ne aprašinėja išorinius dalykus, o perteikia vaiko būseną, kurią suponuoja regimasis pasaulis. Todėl svarbiausia yra ne tai, kas matoma, o kas jaučiama. Knygoje surinkti eilėraščiai, kurie per keletą metų gimė Anykščiuose. „Netoli nukeliauji nuo vaikystės pasaulio. Rytais kvepia arbata ir jautiesi taip pat, kaip ir mamos namuose, todėl nematau didelio skir-
tumo tarp vaiko ir suaugusio, gal tik vaikiškas pasaulis paprastesnis ir aiškesnis“,– apie knygos idėją pasakojo L. Bitvinskas. Knygos autorius L. Bitvinskas gimė 1966 m. Raseinių r., Šeimyniškių k., baigė Raseinių rajono Girkalnio vidurinę mokyklą, 1992 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo lietuvių kalbos mokytojo specialybę ir nuo tada gyvena ir dirba Anykščiuose. Augina tris vaikus. Eilėraščius rašo nuo vaikystės, yra tapęs respublikinio literatų konkurso laureatu. Jo poezija skelbta respublikos ir regiono periodiniuose leidiniuose. Poezijos kūriniai publikuoti Raseinių ir Anykščių rajonų literatų rinktinėse, eilėraščiai įtraukti į mokomąją knygą „Baltaragė“. Minėta knyga yra skirta pedagogams, tėvams, seneliams, auklėms – visiems, norintiems parengti 5–6 metų vaikus mokyklai. Sukurti gražią, menišką, profesionaliai apipavidalintą knygą eilių autoriui padėjo dailininkė Justina Sinickienė. Tai pirmoji dailininkės iliustruota knyga. J. Sinickienė gimė 1985 m. Anykščiuose. Mokėsi Anykščių
Vaikų. Noriu įsikibti Laiką sulaikyt Ir kažko vis laukiu Busdamas kasryt.
Taip stovėjome Ilgai, Kol įsižiūrėjom. Atsisveikinom gražiai Ir abu Nuėjom.
Karas namuose Jei mama Ant tėčio baras Namuose Gyvena karas. O jei tėtis Šaukti imas, Tai jau tikras Sukilimas. Vienas kito Jie negirdi Išsikasę Karo kirvį. Ir nereikia Nei patrankų Vienas kitą žodžiais Tranko. Juk skaudžiau Už peilio dūrį Žodis žeisti Galią turi. Na, o mes Nors mums Ir knieti, Kantriai Turime tylėti. Supranti tada Staiga – Geras daiktas Ta taika. Susitikimas Man užlipo Skruzdėlė Ant kojytės piršto. Aš bijojau pajudėt, Ji – Žiūrėt į viršų.
Priešas mieste Toks gudrus kaip Priešų šnipas Slankioja Po miestą gripas. Apsidairo, Apsižvalgo Kažką čiupteli Už rankų. Jeigu vaikas Kiša nosį Piktas gripas Jį apkosi. Čiaudo garsiai, Jei nutyla, Tarsi bombą Mes bacilą. Užminavęs Visą kelią Šaiposi ir galvą Kelia. Dėl to gripo Vien vargai – Pasisaugokit, vaikai! Vienas namuose Šaltis, sniegas, Šerkšnas, ledas Lova Karštas Šokoladas. Vaistai, kosulys Ir gėlės, Nusičiaudau atsikėlęs. Kreivai žiūri Lango rėmas
Autoriaus asmeninio albumo nuotrauka
Pirmoji anykštėno Lino Bitvinsko knyga
Linas Bitvinskas, 2015 m. Jono Biliūno gimnazijoje, kurią baigė 2003 metais. Kartu lankė ir Anykščių kūrybos ir dailės mokyklą. Baigusi gimnaziją mokslus tęsė Vilniaus universitete ir baigė tarptautinės ekonomikos studijas. Po to J. Sinickienė studijavo Vilniaus dizaino kolegijoje mados dizainą. Ketverius metus ji praleido Londone, šiuo metu gyvena Lietuvoje, augina tris vaikus. Anykščių menų inkubatoriuje J. Sinickienė turi savo dizaino studiją. Nors dažnai poezija vaikams laikoma paprastu žanru
ir galvojama, kad ją kurti gali kiekvienas bent kiek sugebantis eiliuoti, tačiau kokybiškos poezijos vaikams, tuo labiau skoningai iliustruotos, turime ne tiek jau daug. Labai tikime, kad knyga „Vaikiškas parkas“ patiks skaitytojams. Audronė BEREZAUSKIENĖ Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja
Vėl namus Valdau Aš vienas. Kapsi snaigėm Lėtas laikas Kas pradžiugins Mažą vaiką? Nepaskambina Mama – Va, ir pasidžiauk Žiema.
Ir tiksi gyvenimas šiltas Sekundėm, minutėm, parom. Kažkas nuostabus neištirtas Linguoja ties mūsų galvom.
Rūpestėlis
Sakė vakar tėtis: – Badas. Valgyt prašo Mano batas. Slidūs batai Aš – juose. Vyksta karas keliuose. Pakraščiu, Plonu ledu Į darželį aš minu. Laiko Ranką man mama Gretutėle eidama. Žingsnis dar, Na, dar truputis, Saugiai nukeliaus vaikutis. Bet gyvenimas Žiaurus Meta tiesiai į purvus. Smūgis – Akyse tamsiau, Dar ir mamą Aptaškiau. Grįžtame namo Šlapi Na, bet šiaip diena Smagi. Kol kariauja Keliuose, Būsiu vienas Namuose.
Nei tau faunos, A nei floros, Tik iš šalčio Pyška tvoros, Nei lesyklos Prie namų – Man dėl paukščių Neramu. Štai per kuprą Šaltis bėga Batai mina Kietą sniegą, Jergutėliau, Kam žiema Taip padirbo Griūdama? Byra trupiniai Lėtai, Paukščiams atnešiau Aš tai... Kai nesimiega Ant aukšto ties kaminu tupi Suradus pastogę pelėda. Per naktį iš liūdesio ūkia Apie peles arba miegą. O mudu pelių baisiai bijom, O mudu neturim net vargo Suglaudžiame skaudančias galvas Su laikrodžiu – angelu sargu.
Ir laikas iš lėto lėtėja, Ir žvelgia pro langą delčia. Tamsa kaip pavargus skalbėja Šešėlius padžiauna nakčia. Karas keliuose
6
Utenos apskrities žinios
2015 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis Nr. 128 (2733)
Protakos
Projektą remia
KULTŪRININKŲ GILDIJA
Erškėčių vainikais likimo padabinti
A. Jakšto ir A. Kibicko nuotraukos
Kasmet rudenėjant, kuomet medžiai meta lapus, Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai sukviečia rajono kuriančiuosius pabendrauti. Šiųmetis susitikimas, vykęs spalio 24 dieną – lyg repeticija, ruošiantis rajono literatų klubo „Lelija“ trisdešimtmečiui, kuris bus minimas kitąmet. Bibliotekos darbuotojai suskubo atkurti anksčiau buvusius itin intensyvius kūrybinius ryšius su aplinkinių rajonų literatais, pasidžiaugti jais, paklausyti kuo „dūsuoja“ jų širdys ir įspėti, kad kitąmet klubas minės savo šventę ir lauks jų su naujomis eilėmis.Renginį pradėjo literatų klubo sumanytoja Laima Andrijauskienė, globotų rašančiųjų pasiekimais atėjo pasidžiaugti ilgametė jų kuratorė Irina Marudina, eiles skaitė net dvi buvusios klubo pirmininkės.
žolelių arbata dėliojo popieriaus lapus ir knygeles su „šviežiausia“ kūryba, naudojosi paskutinės minutės pasirinkimo laisve – ką skaityti šiame sambūryje? Utenos rajono literatų klubui atstovavo Antanas Kibickas. Solidžiai skambėjo jo žinia, kad uteniškiai didžiuojasi turėdami net šešis Lietuvos rašytojų sąjungos narius. A. Kibickas pasidžiaugė tekusia lemtimi ar pareiga leisti kasmetinius uteniškių literatų leidinius savo įkurtoje „Utenos Indros“ spaustuvėje. Ignaliniečiai jį pažįsta kaip įstabų kelionių įspūdžių pasakotoją vietinėje spaudoje, bet retai kuriam teko žavėtis jo daugiaprasmiu ir kandoku humoru, kuris yra sugulęs šio kūrėjo knygose... Tądien susirinkusieji pagrindine tema pasirinko rudenį. Lyg gausų derlių, lyg kūrybinės veiklos atskaitos tašką, lyg išgyventų emocijų kulminaciją... Zarasiškių pulkelis, vadovau-
Zarasų literatai vadovaujami V. Trusovo Įėjus į salę akį labiausiai jamas savo brandžia lyrika ir džiugino jaunimo būrelis. Juo- mokinių kūrybiškumo ugdymu lab, kad tą pačią dieną Ignali- garsėjančio Vasilijaus Trusovo, noje vyko ir jau legenda tapęs pristatė savo klubą ir save. Ir vaikų ir jaunimo teatrų festiva- rimtai, ir sarkastiškai pažiūrėlis „Bildučiai“. Labai norėjosi dami į žmogų ir jam pamėtėtikėti, kad jaunimėlis nusimetė tus likimo išbandymus, kaimo nedrąsos kiautą, kad mokyto- gyvensenos savitumą. Reikia jai kuriančiuosius pastūmėjo iš jiems pavydėti ir pasveikinti, klasių į viešas erdves... Tai ne- kad naujame Zarasų viešosios buvo optinė apgaulė ir ne svajo- bibliotekos priestate, kuris įvarnės, pamatyti ir išgirsti kuriantį dijamas, kaip rajono kultūrinio jaunimą, išsipildymas... Bet gal turizmo plėtros pagalbinė priežingsnelis link to? Moksleivių monė, jie eilėmis galės šlovinti kūrybos rinkinukai laikas nuo laiko išvysta dienos šviesą, bet veidai pasilieka moksleiviško gyvenimo šurmulyje... Įdomu būtų suprasti, kuo skiriasi visai kitokių vertybių aplinkoje augančių problemos... Tądien brandžių rašančiųjų pulką papuošęs jaunimas: Gabrielius, Grigorijus, Gintarė renginį nuspalvino atlikdami muzikos kūrinius ir skaitydami vyresniųjų draugų eiles. Plačiažandžiai arbatiniai, skleisdami svetingų namų šilumą, savus ir svečius kvietė prie stalų. Susirinkusiuosius sveikino, gomuriui apčiuopiamo saldaus peno dovanojo savivaldybės vicemeras Gintaras Kindurys. Savi ir svečiai iš Dusetų, Utenos, Zarasų gaivindamiesi Dusetiškė J. Grigorjevienė
savo rajoną tuo dar labiau didindami jo patrauklumą. Dusetiškių pulkelis atvyko iš Lietuvos provincijai nebūdingos aplinkos. Kuris dar miestelis gali pasigirti meno galerija, kurią žino visos šalies menininkai, kur jaunimas grožio mokomas nuo mažumės? Gal todėl ten kuriančios moterys tokios svinguojančios? O gal tai tiesiog toks jų gyvenimo tarpsnis, kuomet vaikai jau turi savo gyvenimus, o jos, atlikusios savo esminę pareigą, gali sau leisti gyventi taip, kaip nori, jausmus išsakyti atvirai, nebijant nei valdžių, nei žmonių kalbų... Tokios laisvos savo kalba, turėjimu ką pasakyti ir norėjimu tai daryti. Klubo pirmininkė Elena Gaižiuvienė pristatė klubą, o Nepriklausomų rašytojų sąjungos narės Janės Grigorjevienės pristatytos pusbrolienės pakerėjo ignaliniečius savo iškalba ir sugebėjimu žodžiams rasti melodiją. Ignaliniečiai prabilo tuomet, kai į salės langus atsisuko popiečio saulė. Sambūrio salę puošusio klubo simbolio – lelijos – stiklo žiedlapiai, pasigavę spindulius, tuomet sutvisko įvairiausiomis spalvomis. Originalioji, dainingoji Rimutė Agota Rimšelienė savo eiles pavertė sakralia giesme, Lina Kovalevskienė dovanojo širdį rudeniui, Aldona Freder – numylėtai gimtinei, Olga Paukštienė tviskėjo išdidžiu kuklumu, Veronika Eitminavičienė įsuko į romanso sūkurį, Pranas Kristanavičius, pradėjęs prisistatymą publicistiškai aštria kritika kultūros politikai šalyje, baigė vyriškai jautria lyrika, Milda Dikmonienė, kukliai užsiminusi apie savo literatūrinius bandymus, susirinkusiųjų širdis pamalonino jau pripažintų poetų eilėms parašyta muzika. Klubo nariai ir visi susirinkusieji džiaugėsi Liudgardos Savickaitės nauja poezijos knygele. Ši produktyvi poetė užaugo Didžiasalio apylinkėse, visą darbingą savo gyvenimo dalį praleido Utenoje didindama jos patrauklumą ir plėtodama turizmo paslaugas. Dabar ji – tėviškėje, su savais. Kiek liūdniau jautėsi rašantieji prozą. Trumpai jos nepateiksi, o problemos – žmogiškai gilios, išjaustos nei kiek ne mažiau nei poetų... Bet tai visų poezijos renginių regionuose problema, kuri laukia savo sprendimo. Kaip paskutinis rudeninis griaustinis, kaip niekaip mūsų krašte nesulaukiamas rudeninis lietus, turįs papildyti senkančius vandenis, renginį papuošė savo naują knygelę pristatydamas Algirdas Jakštas. Tądien turėjęs įsipareigojimų daugybėje Švenčionių ir Ignalinos rajonų renginių jis rado laiko pabūti kartu, savo vitališkumą
Renginio organizatorės V. Mesropian ir L. Andrijauskienė
L. Jekubsevičienės nuotrauka
Dalia SAVICKAITĖ
Renginį nuspalvino jaunasis gitaristas Gabrielius skatinančiu balsu pakvietė kartu goms sulaukti klubo 30-io, gauti pakeliauti jo patirtų išgyvenimų finansavimą numatomai išleisti keliais. rajono rašančiųjų kūrybos rinkToliau skambėjo renginio tinei, sėkmingai atrinkti kūriorganizatorių Virginijos Mesro- nius jai ir pasilengvinti sau gypian ir Laimos Andrijauskienės venimą prieš jubiliejinius metus padėkos žodžiai susirinkusiems, dar kartą suburiant klubo narius kaip iš gausybės rago byrėjo ir išrenkant jo pirmininką. šakočiai išleidusiems knygas ir Šventė baigėsi, susitikinepasididžiavusiems atvykti iš mai – ne. Lapkričio pradžioje į kitų rajonų. Susirinkusieji džiau- gyvenimą pasibeldė nauja Brogėsi organizatorėmis, kurios į niaus Šablevičiaus, Ignalinos savo pareigas žiūri kūrybiškai, viešosios bibliotekos literatų negaili laiko ir jėgų, iškenčia klubo „Lelija“ nario knyga. Dikuriančiųjų kaprizus, sudaro ga- džiąją dalį savo gyvenimo jis limybes susitikti atokiose seniū- pašventė gamtos gyvenimo žanijose ir net kituose rajonuose. vesiui parodyti. Ši knyga apie Visam bibliotekos kolektyvui gamtos dalį – žmogų. Kolegas rašantieji ir jų pasiklausyti atė- klubo narius jis jau senokai gąsję sugiedojo ilgiausių metų. Ir dino jos pasirodymu, todėl intripalinkėjo – sveikoms ir laimin- ga – didelė.