Žurnalas "Kredo"

Leidėjai: Asociacija Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija skirtas savo nariams, klientams bei visuomenei

2014 GRUODIS – 2015 VASARIS

Trumpas interviu 2-3 p.

NR. 2

Reforma – tik atitinkanti visų interesus 4-5 p.

56

Tiek milijonų paskolų kasmet išduoda Raseinių Kredito Unija. O turtas vertinamas net 77 mln litų.

11 p.

TIRAŽAS 3 200 VNT.

Kredito unijų narius vienija skirtingos lojalumo programos 11 p.

A.Lankas ir E.Ramanauskas:

dirbant kartu, tikslą pasiekti lengviau 6-7 p.

2kredo

Artėjant jaukiausioms, šilčiausioms, drauge visus suburiančioms šventėms stengėmės vyraujančią stebuklo laukimo nuotaiką perteikti antruoju „Kredo“ leidiniu, kuris šįkart – ypač gausus linkėjimų ir šviesių idėjų.

Pirmiausia leidinyje apžvelgsime praėjusius ir ateinančius metus. Prabėgę metai buvo gausūs galimybių, o kiekviena išnaudota galimybė sukuria naują, todėl to paties tikimės ir iš naujųjų, 2015, metų.

Mūsų „Kredo“ prieskonis – numerio herojus – ne tik kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ administracijos vadovas, bet ir itin daug laiko baidarių sportui skirianti, nemažai laimėjimų Lietuvos bei pasaulio mastu pelniusi asmenybė Aurimas Lankas. Šiaulietis sulaužė ne vieną stereotipą, sulaukė pripažinimo bei laimėjimų. Kaip jam tai pavyko? Skaitykite 6 psl.

Gyvenimas be iniciatyvų ar kažko, kas mums suteiktų džiaugsmo kasdienybėje, būtų neįdomus. Šio numerio iniciatyva – didelio susidomėjimo sulaukęs kredito unijos „Germanto lobis“ surengtas vaikų piešinių konkursas euro tema, kurio tikslas – net ir pačius mažiausius supažindinti su bendrąja ES valiuta. „Kredo“ leidinyje neapsieisime ir be naujovių. „Inovacijų“ rubrikoje – dvi kredito unijos, kurios suteikė pridėtinę vertę savo nariams per specialias lojalumo programas. Pastarųjų dėka kredito unijų vardas tapo plačiai žinomas tarp vietos ir kitų miestelių gyventojų.

Numerį užbaigsime kredito unijų finansuotų verslų sėkmės istorijomis su gardžiais receptais šaltai žiemos dienai.

Kad ir jūsų virtuvėje prieš artėjančias šventes suktųsi artimiausi žmonės, vyrautų gardus kvapas ir jaukus laikas kartu. Gražių švenčių, mielieji!

kredo redakcija

trumpai

interviu Trumpas

Kalbėdami apie 63 kredito unijų darbą su verslo subjektais, galime išskirti tris pagrindines kryptis: jaunas verslas, smulkus ir vidutinis verslas ir žemės ūkis. Apie šias sritis, nuveiktus darbus ir planuojamas prognozes 2015 metais kalbamės su Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininku Fortunatu Dirginčiumi.

Fortunatas Dirginčius, LCKU valdybos pirmininkas

Gal galėtumėte išskirti bendradarbiavimo su jaunu verslu rezultatus ir planus 2015 metams?

F. Dirginčius: 2014 metai 63 kredito unijoms buvo vieni aktyviausių finansuojant jauno verslo subjektus. Verslo naujokai, arba „jaunas verslas“ – tai besikuriantys „startuoliai“ ir jau įsikūrusios, bet ne ilgiau kaip metus, veikiančios įmonės. Vien tik iš Verslumo skatinimo

fondo kredituota verslų už beveik 17 mln.

Lt – 69 proc. daugiau, nei tuo pačiu periodu pernai. Aktyviausiai finansavimo teiraujasi jaunimas iki 29 metų. Su šia paskolų gavėjų grupe iki spalio pradžios kredito unijos sudarė paskolų sutarčių už 6,17 mln. litų – 1,5 karto daugiau, nei tuo pačiu periodu pernai (4,05 mln. litų).

Verslo naujokai šiemet dažniausiai steigė bei plėtė prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, grožio paslaugų salonų, automobilių servisų, e. prekybos įmonių, medienos apdirbimo, biokuro gamybos verslą. 2015 metais kredito unijos planuoja tęsti Verslumo skatinimo fondo priemonės įgyvendinimą. Ši priemonė gyventojams suteikia galimybę su-

3 Artėjant Kalė­ doms, mes prisimename tuos, kurių dėka mes mokėmės, tobulėjome ir augome. Tad kaip niekad anksčiau esame dėkingi savo nariams, už palaikymą, kantrybę ir ištikimybę mūsų unijai. Tik savo narių dėka mes galėjome užbaigti pradėtus projektus ir tinkamai pasiruošti naujiems iššūkiams!

Nuoširdus ačiū Jums, gerbiami nariai, už palaikymą ir ištikimybę mūsų unijai.

Gražių ir prasmingų Jums artėjančių švenčių, meilės ir vilties Jums Naujaisiais Metais!

Kauno kredito unija

Redakcijos archyvo nuotr.

sigrąžinti 95 proc. sumokėtų paskolos palūkanų ir dalį sumokėto darbuotojų darbo užmokesčio. Prognozuojame, kad ateinančiais metais jauno verslo aktyvumas bus panašus, arba kiek mažesnis, nei 2014 metais – kaip minėta, šiais metais fiksuojamas tam tikras „bumas“, kurį pakartoti bus gana sudėtinga. Tačiau tikimės, kad jaunų gyventojų verslumo lygis pamažu augs ir toliau. Neseniai LCKU užsakymu atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, 10 proc.

Lietuvos gyventojų per artimiausius 2 metus planuoja pradėti nuosavą verslą. Šis rodiklis nuteikia optimistiškai.

SVV pasiūlyti dar daugiau palankių finansavimo sprendimų.

Mūsų iniciatyva šiemet atliktos SVV įmonių apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis smulkių ir vidutinių įmonių planuoja plėsti verslą naudodamiesi kredito įstaigų paskolomis. Todėl tikimės, kad kredito unijos taps dar aktyvesniu SVV finansiniu partneriu.

Labai svarbu, kad SVV plėtros planų kitais metais nepristabdytų pakankamai neapibrėžta geopolitinė situacija Rytų rinkose.

Kita vertus, euro įvedimas ilgalaikiu periodu turėtų stiprinti Lietuvos SVV sektorių. Su tuo sutinka ir patys verslininkai – SVV įmonių tyrimo duomenimis, 43 proc. SVV įmonių įsitikinę, jog euro įvedimas ilgalaikiu periodu bus naudingas verslui, o priešingai mano vos 13 proc. verslininkų.

Kokias perspektyvas įžvelgiate smulkiajam ir vidutiniam verslui?

F. Dirginčius: Kredito unijos 2014 m. dar labiau suaktyvino bendradarbiavimą su smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis. Per tris keŽemės ūkis – vienas iš aktyviausiai kretvirčius 63 unijų, priklausančių LCKU sistemai, paskolų portfelis augo 5,2 proc. iki 806 mln. dito unijų finansuojamų subjektų. Kaip seLt, o šį augimą didžiąją dalimi lėmė aktyvesnis kėsi dirbti su šiuo sektoriumi 2014 metais ir kaip matote šį sektorių ateinančiais?

SVV ir žemės ūkio verslo finansavimas. Unijų F. Dirginčius: Kredito unijos tradicišpaslaugomis besinaudojančių juridinių kai yra vienos svarbiausių žemdirbių asmenų skaičius per metus išauMieli unijų nariai ir kolegos, go 22 proc. – iki 4,9 tūkst. metų sandūroje mes sveriame ir Planuojame kitais metais peržiūrime vertybes, darbus, nuomones lyg grūdus aruoduose, tarsi norėdami numatyti ateinančių metų derlių.

Tegul būna pilni jūsų namai skalsos ir santarvės, laimės ir pakantumo, o jūsų širdys- meilės, džiaugsmo ir vilties .

Mieli Asociacijos Lietuvos kredito unijos nariai,

2015 metais tiek kredito unijoms, tiek kredito unijų nariams linkime drąsių svajonių, atvirumo naujoms idėjoms, bendrystės ir vienybės drauge dirbant ir kuriant!

Nuoširdžiai Asociacija Lietuvos kredito unijos

Gražių ateinančių švenčių ir laimingų naujųjų metų!

Rokiškio kredito unijos valdyba

Brangūs Kėdainių krašto kredito unijos nariai, Tegul Šventos Kalėdos atneša laimę ir ramybę, o Naujieji 2015-ieji metai pasibeldžia su viltimi, sėkme ir džiaugsmu.

Linksmų ir prasmingų švenčių Jums linki

Kėdainių krašto kredito unijos kolektyvas

finansinių partnerių. Šiais metais LCKU sutarė dėl strateginės partnerystės sutarties su Žemės ūkio rūmais. Remiantis susitarimu, LCKU sistemai priklausančios kredito unijos kasmetiniu pavasario sėjos periodu mažiausiai iki 2019 metų sudarys išskirtines finansavimo sąlygas žemės ūkio verslui. Planuojame, kad per 2014 metus LCKU sistemai priklausančios unijos suteiks ne mažiau kaip 150 mln. litų žemės ūkio paskirties paskolų. Šiuo metu 63 kredito unijose yra apie 15 tūkst. ūkininkų, kurie aktyviai naudojasi unijų teikiamomis finansinėmis paslaugomis, bendradarbiavimą su agroverslo sektoriumi planuojame plėsti ir toliau.

Mieli Akademinės kredito unijos nariai,

Tegu Šv. Kalėdų stebuklas apdovanoja Jus dvasine harmonija, Naujais optimistiniais siekiais ir išsipildančiais kasdieninės laimės lūkesčiais..

Tegul ateinantys metai būna dar vienas žingsnis į Jūsų finansinę sėkmę ir klestėjimą.

Te lydi Jus puikios idėjos, neblėstanti energija, ryžtas, ir prasmingi darbai, O šventinė nuotaika uždega Jūsų širdį džiaugsmu ir pasitikėjimu..

Akademinė kredito unija

Brangūs nariai, Visos mūsų įmonės vardu sakome nuoširdų Ačiū, kad esate kartu! Būkite pripildyti nuostabos, būkite paliesti ramybės, tikėkite stebuklais...

Džiaugsmingų Jums Kalėdų ir visų gerų norų išsipildymo ateinančiais metais!

Anykščių kredito unijos kolektyvas

4kredo

Reforma – aktualus interviu

tik atitinkanti visų interesus Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) siūlo į naują kredito unijų veiklos modelį įtraukti Vokietijoje išmoktas kooperatinių kredito įstaigų reformos pamokas. Galimas Lietuvos kredito unijų modelio kryptis apžvelgė ALKU valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

K

aip prieita prie sprendimo, kad Lietuvos kredito unijoms bus naudingiausia Vokietijos patirtis?

R. Stonkus: Toks siūlymas kilo apžvelgus pastarųjų metų unijų veiklos rezultatus ir padarius išvadą – sistemą derėtų stiprinti. Įvertinę pastaraisiais metais susidariusią siRedakcijos archyvo nuotr. tuaciją, padarėme išvadą, kad kredito unijų sistemą reikia tikslingai ir efektyviai refor- tas pertvarkas, atlikome galimybių analizę ir Kuo Vokietijos patirtis yra naudinga Lietuvai? muoti. Lankėmės ir detaliai išanalizavome tokiu būdu sukūrėme naujojo unijų veiklos R. Stonkus: Kai prieš 20 metų per Vokietiją nuvilnijo kooperatinių bankų uždarymai, finansų Vokietijoje bei kitose užsienio šalyse vykdy- modelio gaires.

NUMERIO INICIATYVA

Vaikų piešinių konkursas – finansinio raštingumo didinimo priemonė Porą rudens mėnesių Rietave vyko kredito unijos „Germanto lobis“ inicijuotas vaikų piešinių konkursas euro tema, skirtas pastarosios valiutos įvedimui pažymėti. Didelio susidomėjimo sulaukusiame konkurse dalyvavo per 200 darbų, kuriuos šiuo metu galima išvysti Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje.

Vladas Murašovas, Kredito unijos "Germanto lobis" Rietavo filialo vadovas"

Kredito unija „Germanto lobis“ piešinių konkursą nusprendė surengti pirmąkart. Šio konkurso tikslas, pasak Rietavo filialo vadovo Vlado Murašovo, buvo formuoti finansinį vaikų bei jaunuolių raštingumą ir sudaryti jiems sąlygas kūrybiškai perteikti savo požiūrį į bendros Europos Sąjungoje valiutos – euro – įvedimą. „Galbūt didžiuosiuose šalies miestuose informacijos šia tema yra daugiau, tačiau regione jos trūksta. Dėl to norėjosi pamatyti, kaip

naująją valiutą vertina vaikai“, – pasakojo V. Murašovas. Konkurso sąlygos buvo paskelbtos vietiniame laikraštyje – būsimų jo dalyvių, kurių amžius varijavo nuo 3 iki 19 m., buvo prašoma laisva forma atvaizduoti eurą. „Sulaukėme didelio susidomėjimo – konkurso dalyvių piešiniai du mėnesius plaukė į uniją iš Rietavo vaikų lopšelio-darželio, Lauryno Ivinskio gimnazijos, Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos, Žadvainių pagrindinės, Tverų vidurinės mokyklos ir Medingėnų skyriaus, – vardijo Rietavo filialo vadovas. – Gavome per du šimtus įvairia technika atliktų darbų, kuriuos vertino iš dailės mokytojų sudaryta komisija, atsižvelgdama į piešinio originalumą ir jame vyraujančią nuotaiką“.

Vaikų piešinius vertino trys dailės mokytojai: Donatas Kučinskas, Tomas Danilevičius ir Stanislava Šarkauskaitė. Jų sprendimu, 3–6 metų amžiaus grupėje nugalėtoju tapo lopšelio-darželio auklėtinis, šešiametis Džiugas Vaupšas, pavaizdavęs pinigų medžius. 7–14 m. grupėje geriausiai įvertinta buvo vienuolikmetė gimnazijos moksleivė Goda Velykytė, o vyriausiųjų grupėje (15–19 m. mokinių) pir-

mąją vietą laimėjo tos pačios mokymo įstaigos atstovė – septyniolikmetė Vytautė Petkevičiūtė. Trims kiekvienos amžiaus grupės nugalėtojams įteikti diplomai, o pirmų vietų laimėtojams – 100 Lt vertės kuponai apsipirkti Rietavo knygyne. Padėkos už dalyvavimą konkurse įteiktos visiems konkurso dalyviams. Apdovanojimų renginio metu vyko euro pristatymas, buvo rodomi filmai apie būsimą valiutą bei atsargumo priemones, praverčiančias naudojantis interneto banku ar banko kortelėmis. „Didžioji renginio dalis vyko per žaidimo prizmę – svarbiausia buvo padėti vaikams suprasti, kad nuo sausio mėnesio viskas staiga neatpigs“, – su šypsena kalbėjo Kredito unijos „Germanto lobis“ Rietavo filialo vadovas. Jo teigimu, konkurso sėkmė – tai paskatas ateičiai.

Ramūnas Stonkus,

trumpai 5 Finansinių paslaugų pokyčiai įvedus eurą

ALKU valdybos pirmininkas

ekspertai sukūrė kryžminių garantijų sistemą, kuria užtikrino stabilią sistemos veiklą iki šių dienų. Siekiant skaidrios ir stabilios kredito įstaigų veiklos, sukurta stabilizavimo fondo ir banko, sprendžiančio kilusias problemas, sistema. Manau, turime pasinaudoti Vakarų šalyse patikrintomis reformomis, o ne kurti dviratį iš naujo.

Kaip vertinate Lietuvos banko siūloma kredito unijų sistemos pertvarkos modelį?

R. Stonkus: Pertvarkos, ypač tos, kurias reikia vykdyti operatyviai, kelia jautrias suinteresuotų šalių reakcijas ir, natūralu, – daug diskusijų.

Todėl reikia apgalvoti kiekvieną iniciatyvą ir numatyti visas galimas pasekmes. Asociacija Lietuvos kredito unijos visomis įmanomomis priemonėmis sieks, kad būtų įgyvendintas unijų interesus atitinkantis reformos modelis.

Sutinku Lietuvos banko išsakytais siūlymais – visuotinio kredito unijų turto vertinimu, tvaraus kapitalo formavimu, sustiprintu vidaus kontrolės mechanizmu, stabilizacijos fondo veikimu ir kt.

Tačiau siūlymas kredito unijų sistemą stiprinti, ją skaldant į skirtingus smulkius darinius, kelia abejonių. Kyla klausimas, kiek tai padėtų vieningai stiprinti kredito unijų sistemą ir kiek sukeltų sumaišties, nestabilumo sistemoje?

Kokių pokyčių gali tikėtis kredito unijų nariai ir klientai po euro įvedimo dienos?

Sutartys. Nuo sausio 1 d. visose sutartyse ir bendrosiose taisyklėse esančios nuorodos į litus bus laikomos nuorodomis į eurą, perskaičiavus pagal oficialų kursą 1 EUR=3,45280 Lt ir suapvalinus pagal LR euro įvedimo įstatymą iki dviejų skaičių po kablelio. Euro įvedimas neturės įtakos sudarytų sutarčių galiojimui.

Banko sąskaitose esančios lėšos. Euro įvedimo dieną Jūsų banko sąskaitoje esančios lėšos litais bus neatlygintinai ir automatiškai perskaičiuojamos į eurus, taikant patvirtintą perskaičiavimo kursą. Dėl šių pasikeitimų Jūsų banko sąskaitos numeris nepasikeis.

Pažymima, kad tuomet nebebus galimybės atlikti mokėjimų negrynaisiais pinigais litais ir turėti sąskaitų pastarąja valiuta.

Mokėjimai už kreditą. Mokėjimai už kredi-

tą turi būti vykdomi tik eurais, galutines mokėtinas sumas perskaičiuojant pagal oficialų perskaičiavimo kursą.

Informuojame, kad Jūsų sutartyje esančios nuorodos į VILIBOR indeksą nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR/ EONIA indeksą. Užtikriname, kad dėl indekso dydžio pakeitimo nustatyta marža nedidės.

Nuorodos į Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu bus laikomos nuorodomis į Europos Centrinio Banko paskelbtus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius. Komisinis mokestis už įskaitomas ir pervedamas lėšas bus nuskaitomas eurais.

Valiutos keitimas kredito unijose. Šalies gyventojai, norintys neatlygintinai pasikeisti grynuosius litus į eurus, galės tai padaryti 14 kredito unijų aptarnavimo vietų. Kitos kredito unijos valiutą keis pagal nustatytą tvarką.

Centrinės kredito unijos pelną apkarpė euro įvedimui skirtos investicijos Per 2014 m. tris ketvirčius Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) uždirbo 1,18 mln. litų pelno – 10 proc. mažiau, nei tuo pačiu periodu 2013-aisiais. LCKU aptarnauja ir plėtoja 63 kredito unijų veiklos sistemą. „Šiuo metu LCKU intensyviai investuoja į kredito unijų sistemos atnaujinimą ir informacinių technologijų pritaikymą euro naudojimui.

Todėl pelnas per šiuos tris ketvirčius buvo kiek mažesnis, bet keletą kartų viršijo planuotą.

LCKU šiemet taip pat aktyviai prisidėjo iš dalies finansuodama didesnes kredito unijų iš-

duodamas paskolas žemės ūkiui ir smulkiam ir vidutiniam verslui“, – sakė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius. LCKU suteiktų paskolų suma 2014 m. trečio ketvirčio pabaigoje siekė 90,1 mln. litų – 28,6 proc. daugiau nei prieš metus (70,1 mln. litų). Centrinės kredito unijos kapitalas rugsėjo pabaigoje sudarė 29,7 mln. litų – 15 proc. daugiau nei prieš metus (25,8 mln. litų), o turtas palyginamuoju periodu sumažėjo 7,8 proc. iki 313,1 mln. litų.

LCKU likvidumo rodiklis 2014 m. rugsėjo 30 d. siekė 140,26 proc., kapitalo pakankamumo rodiklis – 64 proc.

Kredito unijos tris ketvirčius pabaigė pelningai

„Noriu pasidžiaugti be galo iniciatyviu mūsų unijos valdybos pirmininku ir pabrėžti, kad dalijimasis informacija duoda naudą – matome poreikį ir toliau tęsti švietėjišką veiklą“, – sakė V. Murašovas. Euro tematikos piešiniai Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje kabės iki gruodžio 15 d. Kiekvienas atėjęs galės susipažinti ne tik su vaikų požiūriu į naująją valiutą, bet ir su informacija apie kredito uniją.

63 kredito unijos, priklausančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai, per 2014 m. pirmuosius tris ketvirčius uždirbo 183 tūkst. litų pelno. Praėjusiais metais tuo pačiu periodu buvo užfiksuotas 5,5 mln. litų nuostolis. „Šiemet LCKU sistemos kredito unijos padarė didelę pažangą – per pirmąjį pusmetį unijos kardinaliai sumažino nuostolius, o po trečiojo ketvirčio jau užfiksuotas pelnas. Tai daugiausiai lėmė kredito unijų efektyviai valdoma kreditavimo rizika drauge su įsibėgėjusiu antriniu rizikos

vertinimu Lietuvos centrinėje kredito unijoje.

Taip pat pelningumo rezultatus lėmė ir padidėjusios nepalūkaninės pajamos“, – teigė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Per 2014 m. tris ketvirčius 63-jų Lietuvos kredito unijų paskolų portfelis lyginant su praėjusiais metais (766,8 mln. litų) augo 5,2 proc. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 806 mln. litų. Indėlių portfelis ketvirčio pabaigoje sudarė 1,15 mlrd. litų – 5 proc. daugiau nei prieš metus (1 ,09 mlrd. litų)

6

numerio

Redakcijos archyvo nuotr.

A. Lankas ir E. Ramanauskas:

dirbant kartu, tikslą pasiekti lengviau Aurimas Lankas, Šiaulių kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ administracijos vadovas, ir stebėtojų tarybos narys Edvinas Ramanauskas porinę valtį pradėjo irkluoti dar būdami dvylikamečiai. Vyrai įsitikinę – dirbant komandoje, siekti bendro tikslo – lengviau. Tai taikytina ir darbui.

Mieli kredito unijų nariai, 2015 m. linkime siekti užsibrėžtų tikslų ir niekada neatsisakyti savo svajonių.

Nepamirškite savo artimųjų ir bičiulių;

linkime tikrų draugų – esančių ne užrašų knygutėje, o šalia. Tik drauge svajones

įgyvendinsime greičiau, o tikslą pasiekti

neatrodys taip sudėtinga. Įsimintinų bei prasmingų 2015-ųjų.

Aurimas Lankas

A

.Lankas sportuoja nuo 10 m. „Mano treneris – tėtis, iš pradžių vedęsis į treniruotes tam, kad turėčiau kuo užsiimti vasaros metu. Tačiau ilgainiui sportas peraugo į rimtą hobį, o kai buvau 12 m., irkluoti atėjo ir mano porininkas Edvinas“, – pasakojo kredito unijos administracijos vadovas.Pastarasis, kartu su E. Ramanausku, 2003 m. užėmė šeštą vietą pasaulio jaunių čempionate, o po to pirmenybę ėmė teikti mokslams – A. Lankas prie irklavimo

grįžo tik 2009 m. Didžiausias baidarininkų laimėjimas kol kas – šių metų Europos baidarių ir kanojų čempionate užimta trečia, o pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate – 5-oji vieta.

Pasak A. Lanko, tik nedaugelis Lietuvos upių tinkamos plaukimui baidarėmis. „Būna, kad išvažiuojame į stovyklas užsienyje, tačiau dažniausiai treniruojamės tarptautinius standartus atitinkančiame Šiaulių Talšos ežere iki kol jis užšąla. Treniruotėms tinkamiau-

7

herojus

Baidarininkų A. Lanko ir E. Ramanausko pasiekimai 2010 m. Lietuvos čempionatas – 3 vieta 2011 m. Lietuvos čempionatas – 1 vieta 2011 m. Pasaulio čempionatas – 21 vieta 2012 m. Lietuvos čempionatas – 1 vieta (vienvietės ir dvivietės baidarių kategorijose)

2013 m. Europos čempionatas – 11 vieta 2013 m. Pasaulio čempionatas – 12 vieta 2014 m. Pasaulio taurės I etapas – 4 vieta 2014 m. Pasaulio taurės III etapas – 3 vieta 2014 m. Europos čempionatas – 3 vieta 2014 m. Pasaulio čempionatas – 5 vieta

sias būtent pastarasis bei Trakuose esantis Galvės ežeras“, – sakė vyras.

Unijos „Žemdirbio gerovė“ administracijos vadovas A. Lankas ir stebėtojų tarybos narys E. Ramanauskas kiekvieną dieną keliasi 5 val., eina sportuoti, tuomet – į darbą, o po jo – vėl į sportą. Iš kur šitoks ryžtas? „Mūsų tikslas šiuo metu yra patekti į 2016 m. Brazilijoje vyksiančias Olimpines žaidynes, todėl į priekį veda tikslo siekimas ir noras nugalėti. Tai tinka ir darbui kredito unijoje, kur su iššūkiais galima susidurti kasdien – nuo nepatenkintų klientų ir skolininkų, iki netikėtų Lietuvos banko sprendimų. Tačiau, kad ir kokios bebūtų sąlygos,

žengiame pirmyn, nes visos problemos tėra laikina būsena“, – įsitikinęs A. Lankas.

Kredito unijoje „Žemdirbio gerovė“ vyras dirba nuo 2009 m., kai baigė mokslus teisės fakultete. „Iš pradžių buvau paskolų vadybininku, 2012 m. tapau administracijos vadovu, o 2014-aisiais, visuotinio narių susirinkimo metu, buvau išrinktas ir valdybos pirmininku“, – pasakojo A. Lankas.

E. Ramanauskas pastarosios unijos stebėtojų tarybos nariu tapo tik pernai metais.

Pasiūlyk savo numerio herojų ir laimėk termosinį LKU puodelį!

Pasiūlymų laukiame el.paštu redakcija@lku.lt

8kredo

sėkmės istorijos

Didelio populiarumo sulaukusi idėja –

ne iki galo paruoštas kepsnys Kavinės–restorano „Namų dvasia“ direktorė Eurika Turonienė pasakojo, kad skubantys žmonės šventiniu laikotarpiu linkę pasinaudoti kavinės–restorano siūloma pagalba patiekalų ruošimo klausimais. Ypač populiarūs yra vištos ar kalakuto kepsniai kurie, paruošimui skyrus vos 10 min., gali tapti kalėdinio stalo akcentais.

Eurika Turonienė,

kavinės „Namų dvasia“ direktorė“

„K

Kavinės „Namų dvasia“

Kalėdų pyragas „Žiemos pasaka“

Reikia:

125 g. sviesto; 125 g. cukraus; 3 vnt. kiaušinių; 150 g. kvietinių miltų; 2 a.š. kepimo miltelių; 6 didelių obuolių

Pyrago viršui: 1 a.š. cinamono; 1 v.š. rudojo cukraus; 30 g. sviesto; 50 g. lazdyno riešutų; 100 g. spanguolių; Cukraus pudros

nienė Grigiškių kredito unijoje gavo paskolą iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) nuosavo verslo pradžiai. „Mūsų kavinė-restoranas veikia jau dvejus metus, o sekasi netgi geriau, nei pradžioje tikėjomės. Nors kavines dažniausiai atidaro profesionalūs virėjai, patirtis bankininkystės srityje čia itin praverčia – nestandartiniai sprendimai dažnai būna naudingi verslui, – pasakojo veiklos kryptį kardinaliai pakeitusi moteris. – Sėkmei svarbu ir užtikrinti aukštą kokybę, kartais tam aukojant galimybę uždirbti daugiau. Pvz., maistą gaminame tik sveiką: jei įprastuose kotletuo-

Paruošimo būdas: Sumaišykite miltus ir kepimo miltelius. Atskiruose induose atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Mikseriu maišykite minkštą sviestą ir cukrų iki kol pabals ir, įpylę į masę kiaušinių trynius, dar kartą gerai išmaišykite. Neskubėdami ir su gera nuotaika į masę pilkite sumaišytus miltus bei dar kartą gerai sumaišykite. Mikserio pagalba suplakite kiaušinių baltymus iki kol jie taps standūs ir, supylę juos į bendrą pyrago masę, atsargiai permaišykite.

Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi, supilkite į ją tešlą. Kad tešla neliptų prie rankų, vandeniu sušlapinkite rankas. Nulupkite obuolių žievelę, išėmę sėklytes stambiai juos supjaustykite ir tolygiai panardinkite paruoštoje pyrago tešloje. Pyrago viršų apiberkite stambiais, neskaldytais lazdynų riešutais ir stambiomis spanguolėmis, negailėdami pabarstykite ruduoju cukrumi, padėliokite keletą sviesto gabalėlių.

Pašaukite pyragą į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių ir kepkite 1 val. Prieš ištraukdami iš krosnies įsmeikite į pyrago vidurį medinį smeigtuką. Jei ištrauksite sausą, tešla neaplipusį smeigtuką – reiškia, pyragas iškepęs.

Ataušus, apjuoskite pyragą plačiu kalėdiniu kaspinu, pabarstykite cukraus pudra ir – skanaus!

receptas

alėdiniu laikotarpiu siūlome klientams paruošti Kūčių stalą su visais 12 patiekalų, kad jie galėtų be vargo sutikti šventes. Patiekalus paserviruojame jų atsivežtuose arba kavinės induose, kad maistą būtų galima iškart dėti ant stalo, – sakė E. Turonienė. – Taip pat siūlome nebaigtą kepti kepsnį Šv. Kalėdų pietums – jo paruošimui tereikia skirti 10 min.: pašauti į orkaitę, kad apskrustų, ir pašildyti jau paruoštą raudonojo vyno padažą. Tokiu būdu yra sutaupomas namų šeimininkės laikas, kurį ji gali skirti įvairiems namų ruošos darbams ar pasipuošimui šventėms, o mes niekam nesakysime, kad paruošėme tuos kepsnius“, – šypsodama sakė E. Turonienė ir pridūrė nesitikėjusi, kad pastaroji idėja sulauks ypač didelio populiarumo.

Kavinės-restorano „Namų dvasia“ direktorė, dirbusi bankininkystės srityje, prieš daugiau nei dvejus metus nusprendė pasukti visai kitu keliu – iš samdomos darbuotojos tapti vadove ir pradėti su maisto gamyba susijusį verslą.

Tam, kad galėtų atidaryti sveiko maisto kavinę, veikli moteris pusę metų savarankiškai tyrė rinkos poreikius: lankydamasi maitinimosi įstaigose, stebėdavo, kokie klientų srautai būna rytais, vakarais ir pietų metu, kiek pastarieji linkę išleisti.

Vėliau, parengusi verslo planą, E. Turo-

se būna apie 50 proc. mėsos, pas mus – 80 procentų“.

Dar viena „Namų dvasios“ ypatybė – kavinė vengia viešos reklamos. Pasak jos vadovės, geriausia reklama – teigiami klientų atsiliepimai, keliaujantys iš lūpų į lūpas.

Anot E. Turonienės, nuosavą verslą plėsti būtina savybė – gebėjimas sparčiai rasti išeitį netikėtose situacijose ir profesinių subtilybių išmanymas. „Kai tik atsidarėme, susirgo virėja, ir tiesiog nebuvo kam jos pakeisti. Aš pati, deja, mokėjau tik koldūnus išvirti, bet internete suradusi keletą receptų, pagaminau dienos pietus, kurie gavosi išties vykę. Tai padėjo suvokti, jog nuosavame versle turi pats mokėti viską nuo A iki Z – turi būti pasiruošęs pavaduoti bet kurį darbuotoją, pasirengęs bet kokiai situacijai“, – su šypsena sakė kavinės vadovė.

Prabėgus dvejiems vadovavimo kavinei metams, E. Turonienė teigė galinti padaryti išvadą, jog vien noro turėti verslą nepakanka – ruoštis įmonės įkūrimui reikia atsakingai. „Pati gal kiek per drąsiai ėmiausi maitinimo įstaigos atidarymo, neturėdama jokių kulinarinių gabumų, bet dabar galiu vienareikšmiškai teigti – jei tik yra galimybė kurti nuosavą veiklą, būtina ja pasinaudoti“, – įsitikinusi nestandartiškai mąstanti „Namų dvasios“ direktorė.

Lietuvoje verslumo lygis auga: kelerius metus iš eilės didėja naujų įmonių skaičius, daugėja verslo naujokams išduodamų paskolų, savo verslą artimiausiais metais kurti planuoja 10 proc. šalies gyventojų. Tačiau tarp skirtingų Lietuvos regionų fiksuojamas akivaizdus verslumo lygio atotrūkis.

Jei Vilniaus m. ir Neringos savivaldybėse bendras verslumo lygis kone 2 kartus didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, tai, pavyzdžiui, Varėnos, Jonavos, Visagino ir Šalčininkų savivaldybėse jis nesiekia ir 80 proc. šalies vidurkio.

Tokias tendencijas atskleidė pirmą kartą sudarytas Lietuvos regionų verslumo lygio tyrimas, kurį inicijavo Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). „Nors daugelį metų valdžios ir verslo visuomenė rodo pastangas skatinti verslumą regionuose, tačiau didžioji dalis verslo ir toliau koncentruojasi didesniuose miestuose, taip pat pajūrio kurortuose. Mažinti atskirų regionų atskirtį padėtų verslumo skatinimo priemonės naujuoju ES struktūrinės paramos periodu, didžiąją dalį šių priemonių nukreipus į tas savivaldybes, kuriose verslumo rodikliai yra mažiausi“, – teigė LCKU analitikas Tomas Valauskas.

Susumavus visus kriterijus, žemėlapyje išsiskiria Vilniaus m. ir Neringos savivaldybės, kuriose verslumo lygis yra atitinkamai 92 proc. ir 87 proc. didesnis už šalies vidurkį. Po jų rikiuojasi Palangos (149 proc. Lietuvos verslumo lygio), Kauno m. (139 proc.), Šilutės r. (133 proc.), Klaipėdos m. (122 proc.), Panevėžio m. (118 proc.) savivaldybės. Pagal verslumo lygį pirmaujančių regionų dešimtuke, be pajūrio kurortų, atsidūrė dar kelios kitos mažesnės Lietuvos savivaldybės – Šilutės, Šilalės (115 proc.), Molėtų (117 proc.). Šios savivaldybės visų pirma išsiskiria didesniu gyventojų, kurie individualiai vykdo ekonominę veiklą, vidurkiu. Sąrašo apačioje atsidūrė Varėnos r. savivaldybė, kur užfiksuotas 65 proc. bendro šalies vidurkio siekiantis verslumo lygis, taip pat Jonavos r. (71 proc.), Visagino (75 proc.), Šalčininkų r. (77 proc.) savivaldybės.

9

sėkmės istorijos

Baro be alkoholio savininkas:

Asmeninio archyvo nuotr.

mėgstu laužyti stereotipus Tomas Karkauskas, „Happy U“ vadovas

Klaipėdoje įsikūrusio greitojo maisto restorano– baro „Happy U“ vadovas Tomas Karkauskas siekia, kad maitinimo įstaigoje vyraujanti atmosfera atitiktų jo pavadinimą ir ragina per lėkimą skatinančias šventes stabtelėti ir pasidžiaugti akimirka. „Per žiemos šventes žmonės neretai įsisuka į dovanų pirkimo bei puošimosi maratoną, kuris iš dalies sugadina nuotaiką, – įsitikinęs T. Karkauskas. – Dėl to bet kokiu atveju stengiamės išlikti laimingais ir tokiais daryti užsukusius klientus. Šią žinią transliuoja ir mūsų pavadinimas: „Happy U“. Šventės juk ateina ir praeina, tad nereikia dėl to pernelyg sukti galvos“.

Greitojo maisto restorano savininkas versle sukasi nuo jaunystės. Būdamas 14 metų, su broliu pradėjo užsiimti prekyba automobiliais, o po to sekė pati įvairiausia veikla – pradedant renginių organizavimu, baigiant vadyba autoservisui. „Baigęs teisės studijas, darbo pagal specialybę Klaipėdoje neradau. Todėl pamaniau turįs kurti verslą – užsiimti tuo, ką dariau ir anksčiau, nors galbūt nesąmoningai stengiausi nuo to pabėgti, – su šypsena pasakojo T. Karkauskas. – Gyvenime taip jau būna, kad net ir prieš savo valią esi nukreipiamas ten, kur reikia“.

Kodėl verslininkai – šiek tiek kitokie žmonės? T. Karkauskas įsitikinęs – pastarieji nežiūri, ką būtent daryti, bet galvoja, kokiu būdu užsidirbti. „Dėl šios priežasties veiklos sritis nėra svarbi. Jei tik yra galimybė užkurti verslo mašiną, kurios ilgainiui nereikėtų vairuoti pačiam, ir ta galimybe pasinaudoji – tuomet ir esi verslininkas. O jei pats joje sėdi – tik darbuotojas, – sakė „Happy U“ vadovas. – Tačiau, žinoma, nuo darbo viskas ir prasideda: atidaręs restoraną pats viską tvarkydavau, gamindavau maistą – tik dabar galiu ramia galva visą tai palikti darbuotojams“.

Pirmoji kliūtis, norint atidaryti greito maisto restoraną, buvo pradinio kapitalo trūkumas. Pasak T. Karkausko, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ suteikta Verslumo skatinimo fondo (VSF) paskola buvo didelė paspirtis, tačiau prireikė pridėti ir savų santaupų.

Greitojo maisto restoranas-kavinė veikia daugiau nei metus. Pasak jo savininko, ruduo atneša naujų iššūkių – pernai šis laikmetis buvo ypatingai sunkus, nes „Happy U“ neprekiauja alkoholiu. „Esu stereotipų laužytojas ir mitų griovėjas, – šypsojosi T. Karkauskas.

– Pradžioje niekas netikėjo, kad gebėsim išsilaikyti ilgiau nei porą mėnesių – didžioji panašių įstaigų apyvartos dalis susidaro būtent iš prekybos alkoholiu. Tačiau mano tikslas buvo įkurti tokią maitinimo įstaigą, kurioje gerai jaustųsi sveikai besimaitinantieji asmenys, šeimos su vaikais, studentai... Norėjau ir noriu, kad mūsų klientai jaustųsi laimingi būtent dėl kokybiško maisto, o ne dėl alkoholio. Tuščios lėkštes – pats geriausias įvertinimas“.

Rodos, greitasis maistas ir sveika gyvensena nėra suderinamos sąvokos, tačiau T. Karkauskas mąsto priešingai. Jo restorane tiekiami mėsainiai yra iš nešaldytų daržovių bei mėsos. Pastaroji kepama ant grilio, nors tai užtrunka ilgiau. Mėsainiams nenaudojami konservantų turintys ingredientai.

Ką verslininkas galėtų patarti svajojančiam apie asmeninę veiklą? „Jei žmogus nori pradėti verslą, jis turi suprasti, kad tai pareikalaus daug daugiau, nei eiti į įprastą darbą. Verslininkas dirba ir nedirbdamas – kartais tą vidinį variklį išjungi be galo sunku, – sakė T. Karkauskas. – Tad jei norisi greitai ir lengvai uždirbti, nuosavas verslas nėra išeitis, kadangi mažiausiai metus nebus jokio pelno. Bet jei žmogus žino, kaip sukurti vertę – pirmyn, o pinigai ilgainiui atsiras“.

Firminis „Happy U“ šokolado pyragas

receptas

Verslumo lygis šalies savivaldybėse: pirmauja didmiesčiai ir pajūrio kurortai

Reikia: 200 g. juodojo šokolado, 200 g. sviesto, 5 vnt. kiaušinių; 200 g. cukraus, 1 šaukšto miltų, 0,5 a.š. kepimo miltelių Paruošimo būdas: Sviestą ir šokoladą ištirpdykite, nuėmę nuo ugnies suberkite cukrų. Nuolat maišydami, po vieną įmuškite 5 kiaušinius. Tuomet, miltus sumaišę su kepimo milteliais, suberkite juos į šokolado masę. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C ir, pašovę pyragą, kepkite jį vos 20 min. – pyrago vidurys turi išlikti minkštas.

Patiekite dar šiltą, su ledais arba plakta grietinėle ir karamelės bei šokolado padažais. Skanaus!

10kredo

verslo patarėjas

IljapatirtiesLaursas: stoka – nesuvaržyto mąstymo garantas

flickr.com nuotr.

Vieno garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų teigimu, tai, ar jaunas žmogus pirmenybę teiks nuosavo verslo kūrimui, ar darbui tarptautinėje kompanijoje, priklauso nuo tolerancijos rizikai.

Tačiau mobiliųjų aplikacijų „GetJar“ įkūrėjas neabejoja dėl vieno – naujos, jaunų žmonių kuriamos įmonės – itin reikalingos valstybei.

Ilja Laursas, „GetJar“ įkūrėjas

P

atirtis rodo, kad vos apie 10 proc. naujovių ateina iš seniai versle besisukančių įmonių. Be to, didžioji dalis dabartinių, gerai pasaulyje žinomų kompanijų buvo įkurtos būtent jaunų žmonių, – sakė I. Laursas. – Valstybei privalu turėti „naujo kraujo“ versle, nes pastarasis kuria pridėtinę vertę, moka mokesčius. Gyvename beprotiškai greito progreso laikais, tad jei naujausiose sferose nesikurtų verslai, šalis atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje: verslas yra būtinas, kad valstybė turėtų iš ko gyventi“.

Tikėjimas – didelė, žmogui energijos teikianti, jėga. Ši savybė – be galo svarbi pradedančiajam verslininkui:

kliovimasis savo jėgomis veikia it variklis, padedantis išgyventi bet kokias

negandas. Dėl to būtent tikėjimo ir norėčiau palinkėti.

Sena versus nauja Ilja Laursas

Pasak verslininko, jaunam, patirties neturinčiam žmogui įsidarbinti – sudėtinga, o ypač – į „seną“ įmonę. Tai – visame pasaulyje aštri problema. „Iš kitos pusės, patirties nebuvimas lemia nesuvaržytą mąstymą, kas yra didelis privalumas naujovių kūrimui. Tarkime, arklys, šonuose uždengtomis akimis, žiūrės tik į priekį, o dar nepažabotasis nevaržomai dairysis į visas puses. Dėl šios priežasties tai, kas jaunus žmonės apsunkina įsišaknijusiame versle, padidina jų galimybes naujame“, – teigė I. Laursas.

Tačiau nemaža dalis pradedančiųjų įmonių taip ir neišsilaiko. Kodėl? „Klaidų, lemiančių naujai susikūrusių įmonių žlugimą – begalė, kadangi nepatyręs žmogus dažniausiai bando galva pramušti sieną, kurioje jau yra durys“, – įsitikinęs ne vieną įmonę sėkmingai įkūręs verslininkas.

Trys pražūtingos klaidos I. Laursas įvardijo tris didžiausias klaidas, kurias linkę daryti pradedančiųjų įmonių vadovai ir kurios neretai veda į pražūtį. Pirmoji jų – tai fokuso nebuvimas. „Fokuso nebuvimas reiškia, kad verslininkas bando apsiimti viskuo (rinkodara, buhalterija, reklama ir t.t.) bei dalyvauti visuose įmonės veiklos procesuose. Tai nėra gerai, nes darydamas galybę darbų, kiekvienam jų gali

skirti vos dalelę dėmesio. Pavyzdžiui, laimėti siekiantis bėgikas nesistengia gerai žaisti teniso ar plaukti baseine, nes pastarosios nėra jo sritys“, – palygino „GetJar“ vadovas ir pridūrė, kad fokusas dingsta ir bandant gauti finansų iš pridėtinės veiklos – tuomet įmonė nėra pajėgi susitelkti į pagrindinio produkto kūrimą, o tam reikia laiko.

Dar viena klaida, anot I. Laurso – tai jautrumas kitiems investuotojams (verslo partneriams). Kitaip tariant – nenoras dalintis akcijomis. „Lietuviams ypač būdingas siauras įmonės savininkų ratas – t. y., akcijos priklauso vienam ar, geriausiu atveju, keliems žmonėms. Tačiau tai mažina sėkmės tikimybę, – sakė verslininkas. – Štai užsienyje tam tikros įmonės akcijų gali turėti net valytoja – tuomet ji bus suinteresuota stengtis bendro labo vardan“.

Galiausiai, pradedantis verslininkas neretai pasižymi nekokybiškais vadybiniais sprendimais. Tai –nežinojimas, kaip organizuoti darbą, motyvuoti darbuotojus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Dėl to kyla chaosas, vedantis prie našumo nebuvimo. „Dažniausiai šios klaidos daromos dėl patirties stokos. Tačiau būtų galima paimti pavyzdį iš pradedančiųjų užsienio įmonių: jos neretai prašo pagalbos iš patirties turinčių, didelių kompanijų – „startupui“ būti apsuptam versle seniai besisukančiųjų yra ne tik ne gėda, bet ir įprasta“, – patikino I. Laursas.

inovacijos

Kredito unijų narius vienija skirtingos

11

lojalumo programos Sukurti pridėtinę vertę esamam klientui ir išlaikyti pastarojo lojalumą – tai vienas iš kiekvieno verslo iššūkių. Kaip lojalumą skatina kredito unijos? Ko gali tikėtis ne tik būsimi, bet ir esami jų nariai? Atsakymais į šiuos klausimus, remdamiesi savo skirtingomis, nariams skirtomis, programomis sutiko pasidalinti Raseinių kredito unija ir Kaune įsikūrusi Akademinė kredito unija.

Birutė Žiūraitienė, RKU administracijos vadovė

Kredito unijos lojalumo programa „Raseiniškiai“ subūrė per 6 tūkst. gyventojų Raseinių kredito unijos inicijuotos lojalumo programos „Raseiniškiai“ dėka, unijos nariai daugiau nei vienerius metus naudojasi nuolaidų kortele su lūšies atvaizdu. Dėl šios programos unijos vardą žino tiek miesto gyventojai, tiek kitų unijų nariai, todėl idėją galima drąsiai vadinti geruoju pavyzdžiu.

Pernai metais Raseinių kredito unijos naudų ir nuolaidų programa „Raseiniškiai“ kaip unikali iniciatyva buvo pristatyta VšĮ „Versli Lietuva“ organizuotame internetiniame seminare „Praktinis marketingas: kaip neprarasti pinigų“.

Raseinių kredito unijos administracijos vadovės Birutės Žiūraitienės teigimu, mintis sukurti programą kilo norint suvienyti Raseinių krašto žmones ir vietos verslininkus: kad ir vieni, ir kiti pajustų realią naudą. „Siekiame, kad mūsų kraštas klestėtų ir naujų iniciatyvų dėka būtų žinomas Lietuvos mastu, – teigė B. Žiūraitienė. – Šiuo metu turime dvidešimt šešis programos partnerius, nuolat sulaukiame gerų atsiliepimų. Esame teiravęsi jaunų žmonių, ką jie žino apie Raseinių kredito uniją – buvome nustebę, kad pastarosios vardas girdėtas būtent dėl „Raseiniškio“ programos“.

Paklausta, kodėl kortelėje vaizduojama lūšis, finansinės institucijos administracijos vadovė atkreipė dėmesį, jog šis gyvūnas yra Raseinių rajono savivaldybės herbe. „Simboliška, kad

Gitana Jasėnienė, AKU administracijos vadovė

LR Raseinių r. sav. herbą patvirtino 2002-aisiais – tais pačiais metais, kai buvo įkurta ir Raseinių kredito unija, – pasakojo B. Žiūraitienė. – Vietos gyventojams lūšies atvaizdas yra artimas, todėl pasitelkėme jį ir lipduku žymėdami programoje dalyvaujančias prekybos bei paslaugų vietas“.

Nors „Raseiniškio“ programa apima tik Raseinių kredito uniją, jos administracijos vadovė patikino nenustebsianti, jei panašūs projektai būtų pradėti vystyti ir kituose Lietuvos miestuose. „Raginame savo narius naudotis „Raseiniškio“ naudų bei nuolaidų kortele siekdami, kad mūsų unija būtų pasitikima“, – sakė B. Žiūraitienė.

Raseinių gyventojus vienijanti unija yra viena stipriausių Lietuvoje pagal narių skaičių, pelną bei kitus rodiklius, o 2013 m. buvo pripažinta Metų unija. Unijos narių skaičius auga kasmet, paskolų išduota už daugiau nei 56 mln. litų, o turtas vertinamas 77 mln. Lt. Raseinių kredito unijos skyriai veikia Raseiniuose, Ariogaloje, Viduklėje ir Šiluvoje.

AKU premijų sistema: į naudą keičiami taškai Tuo tarpu Kaune esanti Akademinė kredito unija (AKU) savo narius skatina naudotis Premijų sistema, leidžiančia sukauptus taškus panaudoti įvairioms nuolaidoms gauti. „Premijų sistemą sukūrėme norėdami užmegzti dar stipresnį ryšį su savo nariais, suteikti realią galimybę pajusti narystės unijoje naudą, – sakė Gitana Jasėnienė, AKU administracijos vadovė. – Be to, siekiame, kad nuolat didėtų narių aktyvumo, t.y., naudojimosi Akademinės kredito unijos paslaugomis, procentas“.

Sistemos kūrimas nuo idėjos užgimimo iki realizavimo užtruko apie 3 mėn. Kūrybinis procesas prasidėjo 2013 m. kovo mėn., o gegužę Akademinės kredito unijos nariai jau buvo supažindinti su naująja programa.

Kiekvienas narys premijų taškus gali kaupti trimis būdais: gauti tam tikrą taškų kiekį už buvimą kredito unijos nariu, už naudojimąsi AKU

paslaugomis (pvz. pasiimant paskolą, padedant indėlį, užsisakant mokėjimo kortelę) ir už naujai į kredito uniją atvestą asmenį. Šiuo metu Akademinės kredito unijos nariais yra 4700 žmonių. „Panaudoti sukauptus premijų taškus galima įvairiai, taigi kiekvienas gali surasti jam tinkamiausią variantą: gauti nuolaidą paskolos palūkanoms ar sutarties mokesčiui, priedą indėlių palūkanoms, nemokamai išsigryninti sąskaitoje esančias lėšas. Taip pat sukauptus taškus galima išmainyti į suvenyrus: rankšluostį, krepšį, rašiklį ar marškinėlius“, – pasakojo G. Jasėnienė.

AKU administracijos vadovės teigimu, tam, kad visi nariai aktyviai naudotųsi Premijų sistema, reikia laiko. Kadangi Premijų sistema gyvuoja šiek tiek daugiau, nei vienerius metus, kol kas mažiau, nei 10 proc. narių yra aktyvūs šios sistemos dalyviai. „Kuo toliau, tuo daugiau narių supranta Premijų sistemos naudą, tačiau nemaža kredito unijai priklausančiųjų dalis šiuos taškus mieliau kaupia ateičiai motyvuodami tuo, kad jais pasinaudos tik labai prireikus, – atskleidė G. Jasėnienė. – Kadangi šį projektą sukūrėme ir įgyvendinome Akademinėje kredito unijoje, taškus kaupti ir panaudoti galima tik joje“.

Norime nuoširdžiai padėkoti savo Nariams už pasitikėjimą Raseinių kredito unija ir pasveikinti su

artėjančiomis gražiausiomis metų

šventėmis. Tegul ateinantys Metai

būna pilni įveikiamų iššūkių ir kupini laimės.

Raseinių kredito unija

12kredo

po darbų

Raskite ir išbraukite vertikaliai bei horizontaliai išsidėsčiusius žodžius

ir

FINANSAI ĮMOKA INDĖLIS KAPITALAS

Įdomybės

1 2 3 4 5 6

KLIRINGAS KORTELĖ KOOPERATYVAS KUBAS

LCKU LĖŠOS NARIAI PALŪKANOS

PASKOLA PAVEDIMAS RINKA RINKODARA

kryptimis:

SĄSKAITA UNIJA VADOVAS VERSLAS

Pateikiame keletą įdomių, su žiema bei artėjančiomis šventėmis susijusių, faktų, kurių galbūt nežinojote:

Šių metų lapkričio 29 d. Rio de Žaneire, Brazilijoje, buvo įžiebta aukščiausia pasaulyje ant vandens pastatyta Kalėdų eglė. Šviesos žmonių gyvenime svarbą šįmet simbolizuojantį medį puošia saulė, mėnulis ir žvaigždės – jį apšviečia virš 3 mln. lempučių. Ant specialios platformos Rodrigo de Freitas ežere stovinti Kalėdų eglė yra 85 metrų aukščio.

2013 m. sausio 12 d. Sietle, Vašingtone, vyko didžiausias pasaulyje sniego karas, kuriame dalyvavo 5834 žmonės.

Afrika yra karščiausias iš visų žemynų: viename Libijos miestų yra užfiksuota net 57, 7 °C temperatūra. Tačiau žiemą termometro stulpelis gali nukristi iki 25–10 °C, o Atlaso kalnuose neretai pasitaiko žemiau 0 °C siekiančių temperatūrų ir sniego.

Didžiausia Europoje stilizuota Kalėdų eglė – tai Vilniaus televizijos bokštas.

Pirmą kartą įžiebtas 2000 m. jis tapo neatsiejama šalies žiemos švenčių dalimi.

Bokšto puošimui naudojamų girliandų ilgis kasmet sudaro apie 6 km.

Dar niekas nėra matęs tikrojo Antarktidos, dengiamos storo ledo sluoksnio, paviršiaus. Žemyną dengiančių ledynų storis vidutiniškai siekia apie 2160 m.

Maždaug 32 proc. Antarktidos paviršiaus yra žemiau jūros lygio, tačiau ištirta, kad tikrajame reljefe yra kalnų, lygumų ir įdubų.

Gineso rekordų knygoje užfiksuota, kad 1887 m. sausio 28 d. Montanos valstijoje JAV nukrito didžiausia pasaulyje snaigė. Remiantis rekordinio dydžio snaigę regėjusio fermerio pasakojimu, snaigė–milžinė buvo 38 cm pločio ir 20 cm storio.

gdefon.ru nuotr.