Žurnalas "Kredo" by ____

Leidėjai: Asociacija Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija skirtas savo nariams, klientams bei visuomenei

60%

Tiek smulkių ir vidutinių verslininkų prognozuoja, kad per pirmą pusmetį po euro įvedimo žaliavų kainos išaugs.

10 p. 2014 spalis-lapkritis

Trumpas interviu

Vokietijoje įvedus kryžminių garantijų sistemą, rinkoje įsivyravo stabilumas 4-5 p.

Tiražas 3 200 vnt.

Tyrimas: ar ekspertų skelbiamos šalies ekonomikos prognozės patikimos? 8-9 p. flickr.com nuotr.

2-3 p.

Nr. 1

Z.Anušauskas: Visuomenę ugdo kiekvienas iš mūsų 6-7 p.

2kredo

trumpai Ramūnas Stonkus, Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas – trumpai apie tai, su kuo nūdien susiduria kredito unijos ir prognoze 2020-iesiems.

Spalio 16 d. – Tarptautinė kredito unijų diena, nuo 1948 m. švenčiama trečią spalio ketvirtadienį. 84-iose pasaulio šalyse veikia daugiau, nei 123 mln. kredito unijų – Lietuvoje pirmosios jų duris atvėrė lygiai prieš du dešimtmečius. Kredito unijoms skirto leidinio pasirodymas neatsitiktinai sutapo su šia simboline diena – numeryje trumpai apžvelgėme paskutines, kredito unijų nariams ir verslu besidomintiems aktualias, naujienas. Numerio herojus – unikalia socialine veikla užsiėmęs žmogus, jau dešimtmetį vadovaujantis Alytaus kredito unijai. Projektas, kurio metu vargstančiai šeimai dovanojamas gyvulys – tai savotiška paskolos, grąžinamos kilniu elgesiu, forma. Stažuotėje Vokietijoje buvę Vaidevutis Geralavičius ir Egidijus Žaltauskas papasakojo apie kooperatinių bankų veikimą, KU kylančius iššūkius apžvelgė ALKU vadybos pirmininkas Ramūnas Stonkus, o LCKU pardavimų vadovė Vitalija Bublytė pasidalino mintimis verslo auginimo tema. Numeryje taip pat rasite ekonomikos įžvalgas, nuo idėjos iki sėkmingo verslo įgyvendintas istorijas, pasakojimą apie inovatyvų Kelmės KU pastatą bei keletą įdomybių. Kieno nors paklausus apie gyvenimo „kredo“, pasipila įvairūs atsakymai: vieni naudoja skambias frazes, kiti vardija vertybes arba susitelkia ties pomėgiais. O koks yra kredito unijų „kredo“? Atskleisime pastarąjį šiame, asmenybių ir įdomių istorijų kupiname, leidinyje. Mūsų žmonės ir jų istorijos yra geriausias atspindys to, kuo tikime. Šviesaus ir verslaus rudens!

kredo redakcija

interviu Trumpas

Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria kredito unijos? R. Stonkus: Viešojoje erdvėje traktuojami įvairūs kredito unijų iššūkiai. Daugiausiai akcentuojamas kapitalo formavimo klausimas, pelningumas ir rizikų valdymas. Kaip šią situaciją matyčiau aš? Kredito unija savo prigimtimi yra bendruomenė, kuri ne tik dirba su išore, bet nemažai įdirbio turi įdėti ir kuriant bendruomenę organizacijos viduje. Pavyzdžiui, kredito unijoje, prie kurios veiklos prisidedu iki šių dienų, prieš gerą dešimtmetį ūkininkui buvo aktuali 3 tūkst. Lt paskola. Dabar tai atrodo labai nedidelė suma žemės ūkio vystymui, bet tuomet tai buvo dideli pinigai ir tiek lėšų paskolai kredito unija neturėjo. Tačiau susirikę miestelio gyventojai investavo į indėlius ir tokiu būdu mes galėjome išpildyti ūkininko svajonę. Kaip manote, ar tas ūkininkas būtų išdrįsęs negrąžinti paskolos?.. Vargu. Laikas bėga, kredito unijos auga. Didėja unijų turtas, narių skaičius. Unijos pradėjo teikti paslaugas vis platesniam narių ratui, kurie ateina tiek dėl investicijų į in-

dėlius, tiek dėl kreditavimo. Ilgainiui dalis kredito unijų tapo mažais bankais, kuriuose rizikos bei kapitalo struktūros valdymas turi keistis. Dalis kredito unijų auga ir nuolat pritaiko savo veiklą pasirinktam augimui, dalis unijų – dar kiek atsilieka. Ten, kur plečiasi bendruomenės ratas, galioja kitokie finansų dėsniai ir taisyklės. Tad mūsų visų tikslas –prisitaikyti prie keliamų reikalavimų ir rinkos pokyčių, kurie ateina tiek iš visuomenės, tiek iš priežiūros institucijų. Kaip sakoma, išlieka ne stipriausi, o tie, kurie greičiausiai gali prisitaikyti prie rinkos ar aplinkos pasikeitimų. Su šiais iššūkiais susiduria ne tik Lietuvos kredito unijos, juos patiria bene visi kredito unijų judėjimai visame pasaulyje. Pastaruosius procesus pavadinčiau tam tikro išsivystymo lygio arba amžiaus iššūkiais. Kaip juos spręsti? Turime tuziną įvairių, tarptautinių pavyzdžių, kokiais būdais kredito unijos ieško sprendimų, todėl dviračio iš naujo neišrasime. Manau, kad geriausius sprendimus priimsime drauge, todėl jų ieškoti ir atrasti kviečiu visas kredito unijas kartu ir išvien!

3 Ar didinama minimalų atlyginimą valdžia pamina susitarimą dėl euro?

Smulkieji verslininkai sunerimę – nuo 2014 m. spalio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) LR vyriausybės sprendimu didinama 35 Lt iki 1035 Lt. Kaip rodo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) užsakymu atliktas smulkių ir vidutinių įmonių tyrimas, MMA didinimui nepritaria daugiau nei 60 proc. smulkiųjų verslininkų. Tuo tarpu smulkiam verslui atstovaujančios organizacijos tokį Vyriausybės sprendimą vadina susitarimo tarp valdžios ir verslo sulaužymu. „Pasirašant memorandumą, valdžia įsipareigojo nekeisti mokestinės sistemos, verslas – nepiktnaudžiauti euro įvedimu ir nedidinti kainų. Labai apmaudu, kad Vyriausybė pati nusprendė sulaužyti šį susitarimą. Didelė dalis smulkiųjų ir vidutinių verslininkų padidėjusių verslo išlaidų kompensavimui neturės jokios kitos išeities, kaip tik didinti prekių ir paslaugų kainas“, – konstatavo Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė. Tuo tarpu LCKU vyr. ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius įsitikinęs, kad MMA padidinimas vos 3,5 procento neturėtų tapti katastrofa verslui. Pernai metais MMA padidinus 17,6 procento, nebuvo masinių darbuotojų atleidimų ar bankrotų, staigaus kainų augimo taip pat išvengta. Kita vertus, verslui itin svarbus mokestinės aplinkos stabilumas – jau daugiau nei dešimtmetį diskutuojama, kad mokesčiai turi būti didinami paskelbus apie tai ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki įsigaliojimo. „Todėl natūralu, kad daugelis įmonių prieštarauja Vyriausybės sprendimui didinti MMA jau nuo spalio – šis žingsnis joms de facto reiškia staiga išaugusius mokesčius“, – sakė prof. V. Geralavičius.

flickr.com nuotr.

Ramūnas Stonkus, Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas

2) Kaip įsivaizduojate kredito unijų padėtį/ veiklą 2020-aisiais? R. Stonkus: Manau, kad labai daug kas priklausys nuo to, kokį kelią pasirinks pačios kredito unijos. Aišku tik viena – esama padėtis keičiasi, todėl reikalingi sprendimai ir tolimesnio kelio pasirinkimas. Asmeniškai manyčiau, jog kredito unijos liks kooperatinėmis kredito įstaigomis, kurias vienys stiprus finansinis centras, atliekantis dalinę kredito unijų priežiūrą, o pastarosios per vidinę garantijų sistemą išlaikys savo finansinius rodiklius. Tikiu, kad po tiek metų prisitaikiusios kredito unijos užims net 10 proc. finansų rinkos. Kitame „Kredo“ numeryje į skaitytojų klausimus atsakys LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius. Norintys užduoti jam klausimą, rašykite el. paštu redakcija@lku.lt

4kredo

aktualus

Vokietijoje įvedus kryžminių garantijų sistemą,

rinkoje įsivyravo stabilumas Kai prieš 20 metų per Vokietiją nuvilnijo kooperatinių bankų uždarymai bei stabilizacijos fonde pradėjo trūkti lėšų, šios šalies finansų ekspertai įdiegė kryžminių garantijų sistemą, kurį užtikrina stabilią sistemos veiklą iki šių dienų.

„Š

iuo metu Lietuvos kooperatinės bankininkystės sektorius išgyvena permainų laikotarpį – turime sustiprinti mechanizmą, kuris padėtų užtikrinti dar didesnį stabilumą, patikimumą ir atitinkamai – ilgalaikę kooperatinių kredito įstaigų veiklą mūsų šalyje. Vokietijos finansų ekspertai mums pateikė jau išbandytą receptą, padėjusį ne tik išsaugoti šalies kooperatinę bankininkystę, bet ir sukurti sėkmingai su bankais konkuruojančią finansų sistemą“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos vyr. ekonomistas prof. Vaidevutis Geralavičius.

Vaidievutis Geralavičius, LCKU vyriausiasis ekonomistas prof. habil.dr.

Dabar stabiliai veikianti Vokietijos „Raiffaisen“ kooperatinių bankų sistema (BVR) yra įspūdingo dydžio – ji vienija 1078 kooperatinius bankus su 13 tūkst. nutolusių kasų. Ši sistema turi 17,7 mln. narių ir aptarnauja 31 mln. klientų – daugiau nei trečdalį visų Vokietijos gyventojų (šalyje gyvena apie 81 mln. žmonių). Konsoliduotas sistemos balansas sudaro 2025 proc. nuo bendro Vokietijos finansinių įstaigų balanso. Pasak prof. V. Geralavičiaus, Vokietijos patirtyje galima įžvelgti daug paralelių su dabartine situacija Lietuvoje, kur pastaraisiais metais sustabdyta kelių kredito unijų veikla. 1990 m. Vokietijoje bankrutavus vienam didžiausių kooperatinių bankų, sistema prarado apie 10 mlrd. eurų, todėl buvo būtina pertvarkyti stabilizacijos fondą, o ypač – priežiūrą į efektyvesnę, stabilumą užtikrinančią, sistemą, kuri šiuo metu veikia kaip kryžminių garantijų sistema. Kryžminių garantijų sistemai sukurti ir stabilizuoti kooperatinių bankų veiklai

Dabar Vokietijos „Raiffaisen“ kooperatinių bankų sistema turi du pagrindinius bankus, t.y. „DZbank“ (nuotraukoje) ir „WGZbank“, kurių savininkai (pajininkai) ir kapitalo formuotojai yra eiliniai kooperatiniai bankai (KB) flickr.com nuotr.

Vokietijos vyriausybė suteikė 6 mlrd. eurų pagalbą. Kryžminių garantijų sistema veikia per garantijų fondą ir draudimą. Šiuo metu šio fondo dydis yra apie 4 mlrd. eurų, t.y. 0,52 proc. nuo bendro konsoliduoto balanso (763 mlrd. €). Vokietijos patirtį, kaip kurti pasitikėjimą ir stabilumą per kryžminių garantijų modelį išnagrinėjęs Lietuvos centrinės kredito unijos Stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas Egidijus Žaltauskas pasakojo, kad po minėtų išgyvenimų Vokietijos sistema dirba stabiliai ir turi išorinį AA+ reitingą. Dabar Vokietijos „Raiffaisen“ kooperatinių bankų sistema turi du pagrindinius

bankus, t.y. „DZbank“ ir „WGZbank“, kurių savininkai (pajininkai) ir kapitalo formuotojai yra eiliniai kooperatiniai bankai (KB). Be to BVR yra vienuolikos specializuotas paslaugas teikiančių įmonių steigėja bei partnerė. Pastarosios – tai turto valdymas, lizingas, hipotekos bankas, draudimas, investicinis fondas ir kt. Kaip pasakojo E. Žaltauskas, sistemos stabilumą užtikrina garantinis fondas (stabilizacijos fondo atitikmuo Lietuvoje, tik veikiantis visiškai savarankiškai, 99 proc. jo akcijų valdant BVR). Jis susideda iš Garantinio fondo (GF) ir Garantijų instituto (GI). GF užtikrina mokumo ir likvi-

interviu

inovacijos

Egidijus Žaltauskas, ALKU valdybos narys

dumo pagalbą grynaisiais pinigais, (apie 30 proc. visos pagalbos), o GI suteikia garantijas (apie 70 proc visos pagalbos). Sistemos kooperatinis bankas draudžiamas kaip institucija ir draudimas galioja tiek kooperatinio banko veiklai, tiek narių pajams, t.y. yra teorinė galimybė nariams gauti draudimo išmoką už pajus bankrutavus kooperatiniam bankui. „Bankroto Vokietijoje veikiant šiai sistemai nebuvo, todėl nebuvo praktinės galimybės išbandyti pajų kompensavimo mechanizmą. Pagrindinė draudimo bendrovės veikla yra kooperatinių bankų priežiūra siekiant išvengti veiklos, vedančios bankroto link“, – atkreipė dėmesį E. Žaltauskas. Vokietijos kooperatinės sistemos prižiūrimos sistemos bankuose naudojama ankstyvojo perspėjimo sistema kuri, remdamasi matematiniu-statistiniu skaičiavimu, įspėja apie galimas grėsmes. Šiuo metu Lietuvoje tiek Asociacija Lietuvos kredito unijos, tiek Lietuvos centrinės kredito unijos, tiek Lietuvos banko atstovai ir Seimo nariai specialioje darbo grupėje aktyviai diskutuoja dėl geriausio sprendimo Lietuvos kredito unijoms. Diskusijų metu daug dėmesio sulaukė ir kryžminių garantijų sistemos diegimo pasiūlymas. Sprendimas, kokiu keliu pasuks šalies kredito unijos, turėtų būti priimtas iki 2015 metų.

Inovatyviausias unijų pastatas atviras visiems Kredito unija „Kelmės taupa“ yra įsikūrusi specialiai jai statytame naujoviškame pastate, kurio projektas išsirutuliojo kaip bendras unijos darbuotojų poreikių ir architektų išradingumo produktas. Tokio pobūdžio – specialiai kredito unijai statytas – pastatas yra vienintelis šalyje.

Šiais metais Kelmės kredito unija atšventė 15 veiklos metų jubiliejų. Anksčiau unijos biuras veikė išsinuomotose patalpose, bet, unijai plečiantis ir didėjant klientų ir narių skaičiui, prireikė naujų patalpų. Norėjosi sukurti tokią erdvę, kurioje būtų gera dirbti ir jauku apsilankyti kiekvienam kredito unijos nariui. „Deja, reikalavimus atitinkančių patalpų prieš trejus metus Kelmėje nebuvo, – pasakojo unijos vadovė Regina Karašauskytė. – Dėl to valdybos nariai priėmė sprendimą įsigyti 6 arų sklypą ir jame pastatyti dviejų aukštų pastatą: pasisakėme už naują statybą, o ne visokeriopą seno statinio renovaciją, nes išlaidos pastaruoju atvejų būtų buvusios kur kas didesnės“. Anksčiau didžiausią problemą kėlė tai, kad toje pačioje patalpoje glaudėsi trys skirtingų sričių unijos darbuotojai – tai sukeldavo nemažai šurmulio ir nebuvo galimybių priimti klientą privačiai. Dviaukščiame pastate vienos dienos bėgyje šiuo metu gali būti aptarnauti per keliasdešimt narių, be to, Kelmės kredito unijai priklauso ir keletas nutolusių klientų aptarnavimo padalinių, veikiančių Kražiuose, Tytuvėnuose bei Užventėje. Tokiu būdu yra užtikrinamas ir nutolusių vietų gyventojų konsultavimas bei aptarnavimas.

„Kai užgimė kredito unijos pastato idėja, kvietėmės projektuotojus ir pasidalijome su jais savo turima vizija. Bendro sprendimo priėjome mąstydami visi kartu. Dirbu šioje unijoje nuo pat jos įkūrimo pradžios, todėl bandžiau atsižvelgti tiek į unijos komandos, klientų bei narių poreikius, tiek į turimą patirtį: teko lankytis ne tik šalies, bet ir užsienio kredito unijose, stebėti, kaip vyksta aptarnavimas, įsidėmėti geruosius pavyzdžius“, – sakė R. Karašauskytė. Kadangi sklypas buvo mažas, o vietos turėjo užtekti ir automobilių parkavimosi aikštelei, pastato architektūra – neeilinė: viena jo dalis laikosi ant kolonos, kurią, norint prisiparkuoti, reikia apvažiuoti. „Su kolegomis juokaujame, kad tokio sprendimo dėka ilgainiui tapome slalomo specialistais,“ – šypsojosi moteris. Dar viena naujovė – geoterminis namo šildymas, kadangi sklypas nekirto šiluminės miesto trasos. „Dėl vietos stokos kūrenimas kietuoju kuru būtų sukėlęs nepatogumų– nebūtų buvę kur pastarojo kaupti – todėl nusprendėme išbandyti naujovišką šildymo variantą, ir dėl to labai džiaugiamės“, – sakė R. Karašauskytė. Pastate yra vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, viskas elektronizuota. Yra ir erdvė, kurioje įrengta darbuotojų poilsio zona.

Naudinga informacija apie eurą – kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje Rugsėjo mėnesį pradėtas seminarų apie euro įvedimą ciklas, kurio metu 60-yje Lietuvos savivaldybių per tris mėnesius bus surengta mažiausiai 70 informacinių renginių. Gyventojams ir įmonių atstovams yra parengtos skirtingos seminarų programos, kadangi šių grupių interesai skiriasi. Seminaruose gyventojams aktualius klausimus pristatys Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai, verslininkams – Ūkio ministerijos, „Verslios Lietuvos“, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai bei kitų valstybės institucijų atstovai. Iki gruodžio 9 d. seminarai bus surengti visuose Lietuvos savivaldybių miestuose ar miesteliuose, o didesniuose miestuose jų numatoma surengti po kelis.

numerio

Z.Anušauskas:

Visuomenę ugdo kiekvienas iš mūsų Zenonas Anušauskas, Alytaus kredito unijos vadovas

Zenonas Anušauskas, Alytaus kredito unijos vadovas, pastarajai vadovauja jau dešimtmetį. Lygiai prieš tiek pat metų jis vykdė ir tarptautinį socialinį projektą, padedantį skurdžiai gyvenančioms kaimo šeimoms ir skatinantį padėti vieni kitiems.

adaise Z. Anušauskas buvo vienas pirmųjų ūkininkų krašte, susipažinęs su tarptautinio projekto „Heifer Project International“ idėja, sumanė pabandyti ją įgyvendinti ir Lietuvoje. „Pastarasis projektas paremtas gyvulio dovanojimu vargstančiai šeimai. Kiekvienoje valstybėje nepasiturinčios šeimos aprūpinamos skirtingais gyvuliais – kiaulėmis, avimis, vištomis, triušiais ir pan. – priklausomai nuo šalies klimato, gyvūnų

populiacijos bei kitokių veiksnių. Šiuo atveju Lietuvoje šeimos buvo aprūpinamos karvėmis. Karvė – tai maisto bei užimtumo garantas ir pragyvenimo šaltinis“, – pasakojo Alytaus kredito unijos vadovas. Ją gavusio žmogaus užduotis – per trejus metus užauginti dar vieną galviją ir padovanoti jį kitai vargstančiai šeimai. Tokia grandinė užtikrina pagalbą vieni kitiems ir ugdo visuomenę pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius.

„Grubiai palyginus, tai tarsi paskola ne pinigais, o gyvūno pavidalu. Prieauglis grąžinamas – perduodamas kitam – o karvė pasiliekama it kompensacija šeimai, kuri visą laką ją prižiūrėjo“, – apie paraleles tarp įprastos paskolos ir įsipareigojimų dovanoti gyvulį kalbėjo Z. Anušauskas. Šį kilnų projektą vyras įgyvendino ir stebėjo per dešimtį metų – greičiausiai jis tebesitęsia ir dabar. „Šiuo metu man įdomiausia veikla – tai darbas kredito unijoje

Tarptautinis projektas „Heifer Project International“ prieš daugiau, nei 70 m., prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo sumanytojui – fermeriui Danui Westui – kilo mintis pagelbėti vargstantiems, remiantis posakiu: „Duok žmogui žuvį ir jis bus sotus visą dieną. Išmokyk žvejoti – alkio nejaus visą gyvenimą“ Projektas didina bendruomeniškumą ir skatina žemės ūkio plėtrą tose Žemės kampeliuose, kuriose skurdas – ilgalaikis reiškinys. Dovanojamas gyvūnas aprūpina nepasiturinčią šeimą maistu arba, parduodant jo teikiamus produktus – pinigais. Projekto „Heifer Project International“ esmė – gyvos dovanos perdavimas kitam. Tai reiškia, kad šeimos, gavusios naminį gyvulį bei įgijusios žinių, kaip jį prižiūrėti, šiam susilaukus pirmojo mot. lyties palikuonio, pasižada pastarąjį perduoti kaip dovaną kitai vargingai gyvenančiai šeimai. Tokiu būdu stiprinamas ne tik vietinės bendruomenės ryšys, bet ir ugdomas pasitikėjimas savimi bei atsakomybė. Dovanojami naminiai gyvuliai – tai ne tik karvės, bet ir kiaulės, ožkos, avys, triušiai bei vištos, žąsys, antys, žuvys ar net bitės. Projektas remiamas jam aukojančių žmonių lėšomis. Daugiau apie „Heifer Project International: http://www.heifer.org

herojus

sėkmės istorijos

Redakcijos archyvo nuotr.

ir internetinės televizijos administravimas. Visoms norimoms įgyvendinti idėjoms aprėpti, deja, nebeužtenka laiko“, – sakė veiklus vyras. Stebint, kaip vyksta projektas, Alytaus kredito unijos vadovui teko matyti net keturias karvių kartas, sėkmingai pasiekiančias tas šeimas, kurioms labiausiai reikėjo paramos. Pasak Z. Anušausko, projekto pasisekimas tiesiogiai susijęs su pieno produktų paklausa. Pasitaikydavo, kad tada, kai pieno kainos krisdavo, reta kuri šeima sutikdavo priimti dovanojamą gyvulį, nes pastarasis reikalauja priežiūros. Socialinį projektą ilgainiui teko apleisti dėl pradėto darbo Alytaus kredito unijoje, kuriai rugpjūčio 3 d. suėjo 10 metų nuo pirmųjų dviejų paskolų išdavimo. Z. Anušauskas – vienas iš unijos įkūrėjų, iš pradžių neturėjęs minties tapti pastarosios vadovu. „Susidėliojus aplinkybėms, teko išmokti ir vadovauti, – kalbėjo vyras. – Tačiau darbas kredito unijoje man priimtinas, nes unija – tai kooperatyvas, susijęs ir su pagalba žmonėms“. Vienas pirmųjų unijos direktoriaus įgyvendinamų projektų buvo internetinė televizija – www.internetinetv.lt – vykdytas su Eičiūnių kaimo vaikų ir jaunimo užimtumo centru. „Tai buvo televizijai kurta alternatyva, bet šiai veiklai, kaip ir bet kokiai kitai, reikia priežiūros, tad ją atgaivinsiu nebent išėjęs į pensiją“, – šypsojosi Alytaus kredito unijos vadovas.

Žūklės parduotuvių niša – mažesniuose miestuose

Sulčių baro vadovas: ne kiekvienas yra sukurtas verslui

Netrukus sueis metai, kai kaunietis Edgaras Lapinskas sugalvojo užimti tuščią nišą Kaišiadoryse, įkurdamas žūklės ir medžioklės reikmenų parduotuvę, pavadinimu „Baltijos žvynas“. E. Lapinskui idėja atidaryti būtent tokios srities parduotuvę kilo neatsitiktinai – jis dvejus metus užsiėmė su medžiokle ir žvejyba susijusia veikla. „Žūklė buvo arčiausiai širdies, tad parduotuvę pavadinau „Baltijos žvyno“ vardu, bet taip išėjo, jog palaipsniui joje atsirado ir medžioklei skirtų prekių“, – su šypsena pavadinimo kilmę aiškino parduotuvės savininkas. Verslu kaunietis užsiima kartu su Kaišiadoryse gyvenančiu pusbroliu. Ar nebuvo minčių parduotuvę atidaryti Kaune? „Į didmiestį nosies kišti nenorėjau, – užtikrintai sakė E. Lapinskas. – Net ir didžiausia siūloma paskola verslo pradžiai tenai būtų buvusi per maža. Tuo tarpus pasidomėjus aplinkiniais miesteliais paaiškėjo, kad Kaišiadorys tokio pobūdžio parduotuvės neturi“. Tiesa, prieš atidarant nuosavą parduotuvę, rasti reikiamos informacijos buvo itin sunku. Tačiau į rankas E. Lapinskui atsitiktinai patekęs straipsnis apie kredito unijų teikiamas Verslumo skatinimo fondo (VSF) paskolas paskatino pasidomėti labiau. „Vien iš Kauno kredito unijos „Giminėlė“ gautos paskolos vargu ar būčiau pilnai įgyvendinęs savo verslo sumanymus. Laimei, turėjau santaupų – panaudojau ir jas. O dabar džiaugiuosi, kad, praėjus kone metams, skola yra mažesnė, nei būtų galėjusi būti“, – pasakojo vyras.

Žalių, trintų uogų, pieno ir kitų nealkoholinių kokteilių baro „Soltes Raw“ vadovas, UAB „Diltra“ direktorius Tadas Žemgulys įsitikinęs – nors ore sklandančių verslo idėjų netrūksta, jas įgyvendinti pavyksta tik tam tikro būdo žmonėms. „Susidarė įspūdis, jog ne tik užsiimti verslu, bet ir gerai atlikti darbą gali ne kiekvienas, – apgailestauja vaikinas. – Didžiausia problema šiuo metu susijusi ne su klientų srautu, ne su tiekėjais, bet su darbuotojais. Darbuotojų paieška kol kas kelia nemažai sunkumų“. Keturis mėnesius nuo atidarymo prekybos centre „Hyper Maxima“ skaičiuojančio sulčių baro savininkas džiaugiasi, kad esama apyvarta viršija numatytąją verslo plane. Jei taip bus ir toliau, pavasarį įmonė plėsis. Tačiau ko trūksta, tai – dirbti pasiryžusių komandos narių. Šiuo metu vaikinas už baro stovi pats. „Dirbu neskaičiuodamas valandų, nors taip būti gal ir neturėtų. Tačiau nesiskundžiu – darbas man teikia džiaugsmą, – šypsosi „Soltes Raw“ savininkas. – Būtent todėl manau, kad verslas, ko gero, nėra skirtas kiekvienam. Jei neturi tam tikrų būdo bruožų, jei nesi linkęs dirbti ar stokoji kantrybės, tuomet verslas – ne tau“. Sugalvojęs įkurti tirštųjų kokteilių ir sulčių barą T. Žemgulys turėjo santaupų, tačiau jų neužteko. Todėl verslo pradžiai itin pagelbėjo Kauno kredito unijos suteikta paskola iš Verslumo skatinimo fondo (VSF). Paskolos dėka baras įsigijo tinkamą sulčių gamybos įrangą ir puikius baldus – kitu atveju to leisti sau būtų buvę neįmanoma.

Jauno verslo plėtrai – dar vienas postūmis Verslininkams, pasinaudojusiems palankia Verslumo skatinimo fondo paskola, bus kompensuojama darbuotojų darbo užmokesčio išlaidų dalis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė tam papildomai skirti 2,245 mln. Lt. Paskolas iš Verslumo skatinimo fondo suteikia 56 kredito unijos, priklausančios Lietuvos centrinės kredito unijos sistemai. „Siekiant kuo veiksmingiau panaudoti likusias 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas, nusprendėme papildomų lėšų skirti būtent „Subsidijos verslumui skatinti“ priemonei įgyvendinti ir prisidėti prie užimtumo ir verslumo didinimo. Ši priemonė vertinga tuo, kad skatina verslumą ir darbo vietų kūrimą ne vien didmiesčiuose, bet ir regionuose“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Pasak ministrės, naujam verslui tai bus didelė paskata drąsiau plėstis, įdarbinti žmones, išlaikyti jau sukurtas darbo vietas. Darbdaviai, norintys pasinaudoti priemonės „Subsidijos verslumui skatinti“ galimybėmis, paraišką ir kitus reikalingus dokumentų originalus turėtų pateikti „Invegai“ (Konstitucijos pr. 7, Vilnius). Kvietimas teikti paraiškas dėl projektų finansavimo ir aktualūs dokumentai paskelbti interneto svetainėse www. socmin.lt, www.invega.lt, www.esparama.lt.

8kredo

ekonomikos

Vaidievutis Geralavičius,

Aurelijus Cvilikas,

Vaidas Paužuolis,

LCKU vyriausiasis ekonomistas prof. habil.dr.

Europos centrinio banko priežiūros analitikas dr.

LCKU finansų analitikas

Tyrimas:

ar ekspertų skelbiamos šalies ekonomikos prognozės patikimos? flickr.com nuotr.

Šalies ekonomikos tendencijų prognozės – svarbus įrankis, reikalingas tiek valstybės ekonomikos strategijos formuotojams ir biudžeto rengėjams, tiek stambiam ir smulkiam verslui ar namų ūkiams, planuojantiems savo veiklą artimiausioje ateityje, priklausomai nuo vartotojų lūkesčių ir jų perkamosios galios pokyčių. prognozes ir jų atitikimą faktiniams Lietuvos BVP pokyčiams.1 Lietuvos BVP per pastaruosius septynerius metus keitėsi ganėtinai dinamiškai (žr. 1 pav.): iki 2007 m. vyravusį vis greitėjantį augimą pakeitė staigus nuosmukis, kuris tęsėsi vos vienerius metus, o vėliau vėl prasidėjo nors ir netolygus, tačiau pozityvias ateities tendencijas atspindintis augimas. Esant dinamiškiems ir labai netolygiems BVP pokyčiams, patikimos ekspertų prognozės tampa itin svarbios, nes numatyti būsimus BVP augimo tempus, remiantis vien tik istorinėmis ekonomikos kitimo

tendencijomis ir nesivadovaujant eksportų įžvalgomis, tampa sudėtinga. Tačiau ekspertų prognozių patikimumas kaip pamatysime žemiau, ne visada tampa tuo veiksniu, nuo kurio priklauso, ar valstybė ir verslas tinkamai pasiruoš būsimiems šalies ekonomikos pokyčiams ir ar nesusidurs su netikėtumais šalies ekonomikos mastu. Remiantis statistine prognozuojamų reikšmių nukrypimo nuo faktinių analize (žr. 1 lentelę) galima pastebėti, kad trumpiausio laikotarpio prognozių atveju didžiausiu patikimumu išsiskiria Lietuvos bankas (paskutinio metų ketvirčio

1 pav. Faktiniai Lietuvos BVP metiniai augimo tempai 15 10 procentai

odėl Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) ekonomistų komanda atliko tyrimą, kurio pagalba įvertino šalies ekonomikos prognozių patikimumą. Paaiškėjo, kad 100 proc. nepasitvirtino nei viena per pastaruosius 7 metus skelbta prognozė, o 2009 metai kilusios krizės nenumatė nei vienas ekspertas. Įvetinusi tyrimo rezultatus, LCKU rekomenduoja rezervuotai vertinti viešai skelbiamas prognozes, laikyti jas orentacinėmis, o ekonominių turbulencijų laikais daugiau vadovautis savo asmeninėmis įžvalgomis. Lietuvos ekonomikos tendencijas reguliariai prognozuoja valstybinės institucijos (Lietuvos bankas ir Finansų ministerija), tarptautinės institucijos (Tarptautinis valiutos fondas) ir stambiausi komerciniai bankai, daugiausiai dėmesio, tradiciškai, skirdami bendrojo vidaus produkto (BVP) metinio augimo tempo prognozėms, kurios išsamiausiai nusako tikėtinas visos šalies ekonomikos tendencijas. Siekiant įvertinti šių ekspertų teikiamų prognozių patikimumą, mes apžvelgėme istorinius duomenis už 2007 – 2013 m. apie viešai publikuotas

-9,8

5 0

-5

2007

-2,6 2008

1,5 2009

2010

6,1 2011

3,5

2012

2013

-10 -15

-14,6

Šaltinis: Statistikos departamentas, 2014.

įžvalgos prognozių MAPE1 rodiklis siekia tik 9,6 proc.), tačiau šiuo atveju didelę reikšmę turi minėtas prognozių skelbimo laikotarpio veiksnys: Lietuvos banko prognozės skelbiamos gerokai vėliau nei stambiųjų komercinių bankų, todėl egzistuoja galimybė tiksliau įvertinti naujausias šalies ekonomikos tendencijas. Tuo tarpu nagrinėjant ilgesnių laikotarpių (kuomet metinio BVP augimo prognozės skelbiamos I ar II metų ketvirtį) prognozių patikimumą galima pastebėti, kad Lietuvos banko skelbiamos prognozės tampa mažiau patikimos nei daugumos kitų ekspertų, o tai leidžia daryti prielaidą, kad kiti ekspertai yra pajėgūs pateikti tikslesnes prognozes ilgesniam laikotarpiui. Atlikta analizė leidžia daryti prielaidą, kad, norint numatyti būsimą metinį šalies BVP augimo tempą metų pradžioje, tikslingiausia remtis Finansų ministerijos pateikiamomis prognozėmis. Vertinant matematiškai tiek visą, tiek ir pokrizinį laikotarpį, lyderiu neabejotinai galima skelbti Finansų ministerijos analitikus, kurie buvo palyginti labai tikslūs ilgesnio laikotarpio prognozėse ir taip pat gerai atrodė ir trumpalaikiame prognozavime. Silpniausiai prognozavo vienas komercinis bankas, kuris sugebėjo net ramiu laikotarpiu ilgalaikėse prognozėse gerokai viršyti 70% MAPE, kas rodo tokios prognozės bereikšmiškumą. Ekspertų įžvalgų apie būsimus šalies ekonominės raidos pokyčius patikimumą

Ekspertų įžvalgų apie būsimus šalies ekonominės raidos pokyčius patikimumą bene geriausiai atskleidė krizinis laikotarpis, pasižymėjęs staigiais ir iš anksto nenumatytais šalies BVP svyravimais. bene geriausiai atskleidė krizinis laikotarpis, pasižymėjęs staigiais ir iš anksto nenumatytais šalies BVP svyravimais, kuomet šalies BVP augimas reikšmingai nukrypo nuo iki tol vyravusio greitėjančio augimo trendo. Prieš prasidedant kriziniam laikotarpiu nei vienas ekspertas nenumatė būsimo staigaus Lietuvos BVP sumažėjimo, nors palaipsniui mažino prognozes: 2008 m. pradžioje skelbtos ateinančių metų BVP augimo prognozės svyravo nuo 3,9 iki 6,0 proc., o metų pabaigoje jos pastebimai sumažėjo ir svyravo nuo -6,0 iki 1,5 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad komercinių bankų ekspertai gerokai pesimistiškiau (ir, kaip rodo faktiniai duomenys, tiksliau) prognozavo būsimą 2009 m. šalies BVP pokytį (šie ekspertai prognozavo BVP mažėjimą), tuo tarpu su valstybiniu sektoriumi susiję ekspertai 2008 m. pabaigoje vis dar laikėsi nuomonės, kad ateinančių metų BVP pokytis bus teigiamas, o tai kelia prielaidą dėl politinės įtakos prognozėms, kuri 2008 m. pabaigoje, vykstant rinkimams į Seimą, galėjo būti ganėtinai stipri. Nagrinėjant prognozių pokyčius pastebima didelė faktinės situacijos ir tuo laikotarpiu vyraujančių lūkesčių įtaka. Ypatingai ši įtaka atsiskleidė 2009 – 2010 m. laikotarpiu,

1 lentelė. Ekspertų prognozių patikimumo vertinimas 2007 – 2013 m. laikotarpiu MAPE pagal prognozės skelbimo laikotarpius Ekspertai

I ketvirtis (einamieji metai)

II ketvirtis (einamieji metai)

III ketvirtis (einamieji metai)

IV ketvirtis (einamieji metai)

SEB bankas

37,1%

26,1%

24,6%

26,2%

Swedbank bankas

65,9%

27,1%

42,4%

19,9%

DNB bankas

31,5%

Lietuvos bankas

39,4%

33,5%

24,8%

9,6%

Finansų ministerija

21,7%

16,4%

16,6%

37,1%

11,8%

Tarptautinis valiutos fondas

Vertinant prognozių patikimumą po krizinio laikotarpio (apsiribojant 2010 – 2013 m. prognozių analize; žr. 2 lentelę) pastebimas gerokai aukštesnis prognozių patikimumas (MAPE rodiklis kai kuriais atvejais sumažėja daugiau nei tris kartus), o tai rodo, kad nusistovėjus tolygesnėms šalies ekonomikos tendencijoms, ekspertai pateikia tikslesnes būsimojo laikotarpio prognozes, nes gali labiau pasikliauti istoriniais ekonominių rodiklių kitimo duomenimis ir naudoti standartinius ekonometrinius prognozavimo metodus, be ypatingų korekcijų.

2 lentelė. Ekspertų prognozių patikimumo vertinimas 2010 – 2013 m. laikotarpiu Ekspertai

MAPE pagal prognozės skelbimo laikotarpius I ketvirtis (einamieji metai)

II ketvirtis (einamieji metai)

III ketvirtis (einamieji metai)

IV ketvirtis (einamieji metai)

SEB bankas

29,8%

12,1%

15,0%

Swedbank bankas

78,2%

7,8%

28,7%

27,8%

Lietuvos bankas

27,3%

25,6%

7,4%

Finansų ministerija

13,6%

13,1%

5,0%

10,2%

DNB bankas

Tarptautinis valiutos fondas

Eliminavus ekonomikos krizės laikotarpį pastebėtina, kad tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu didesniu prognozių patikimumu pasižymi vieno iš komercinių banko ir Finansų ministerijos ekspertų prognozės.

kuomet Lietuvos BVP sumažėjo 14,6 proc., o kitais metais padidėjo 1,5 proc. Iš tikrųjų, 2009 m. BVP mažėjimas, kaip minėjome, daugeliui ekspertų buvo ganėtinai netikėtas: neigiamą, bet pakankamai mažą metinį BVP pokytį ekspertai pradėjo prognozuoti tik 2008 m. pabaigoje arba 2009 m. pradžioje, tačiau jau 2009 m. viduryje skelbtos prognozės gerokai viršijo faktinį BVP sumažėjimą (2009 m. II ketvirtį skelbtos prognozės svyravo nuo -15,5 iki -19,3 proc.). Lygiagrečiai su 2009 m. prognozėmis buvo koreguojamos ir 2010 m. prognozės, vadovaujantis 2009 m. vyravusiais ilgalaikiais neigiamais šalies ekonomikos tendencijų lūkesčiais: 2009 m. viduryje visi ekspertai, skelbę 2010 m. prognozes, tikėjosi tolesnio šalies BVP mažėjimo (ribose nuo -1,0 iki -5,2 proc.), ir tik 2009 m. pabaigoje dalis ekspertų pakeitė 2010 m. prognozių kryptį, numatydami tikėtiną minimalų (iki 1,0 proc.) ateinančių metų BVP didėjimą, kuris vis tiek pasirodė per mažas. Apibendrinant BVP augimo prognozių patikimumo apžvalgą galima konstatuoti, kad skirtingų ekspertų teikiamos prognozės gali ganėtinai reikšmingai skirtis, ir ne visuomet galima pasikliauti tais pačiais ekspertais. Pastebėtina, kad dažniau ir reguliariau prognozes skelbiantys ekspertai dažniausiai tai daro patikimiau. Kita vertus, tam tikrą praktinę vertę prognozės įgauna tik ramiais ekonomikos vystymosi laikotarpiais, tuo tarpu krizių ir rimtų svyravimų metu jomis pasikliauti negalima ir neretai kiekvinam verslininkui gali būti naudingiau vadovautis savo nuomone ir intuicija.

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos didžiausių KB, LB ir FM reguliariai skelbiamų Lietuvos BVP prognozių tikslumas. Panaudojant vidutinės absoliutinės procentinės paklaidos (MAPE) metodą skaičiuojami faktinių ir prognozuojamų rodiklių skirtumų vidurkiai už 2007 – 2013 metus. Trumpo laikotarpio (1-2 ketvirčių horizonto) prognozės turi glaudų tikslumą, tuo tarpu, ilgesnio laikotarpio (1 metų horizonto) prognozės yra netikslios ir nelabai gali suteikti praktinės naudos atskiriems verslininkams, planuojantiems savo veiklą. Ypač nesėkmingai minėtoms institucijoms sekėsi numatyti BVP tendencijas neramiais 2008 – 2010 metais. 1Analizei panaudotas vidutinės absoliutinės procentinės paklaidos (MAPE) metodas:

MAPE – vidutinė absoliutinė procentinė paklaida, N – tiriamos laiko eilutės ilgis (reikšmių skaičius), Fi – prognozuojamo i-tojo laikotarpio reikšmė, Ai – faktinė i-tojo laikotarpio reikšmė.

10kredo

verslo patarėjas

Kaip mažą verslą išauginti į didelį Vitalija Bublytė, Lietuvos centrinės kredito unijos pardavimų vadovė

Lietuvos centrinės kredito unijos pardavimų vadovė Vitalija Bublytė įsitikinusi – galvojant apie verslą, pirmiausia reikia kreipti dėmesį ne į aplinkinius, lėšų kiekį ar kitus veiksnius, o pradėti nuo savęs.

adovė V.Bublytė su verslininkais dirbo daug metų. Vieniems jų tai buvo tik pati pradžia, kitiems – branda, iki tarptautinio pripažinimo užaugintas verslas. Vieni verslininkai buvo linkę dalintis savo patirtimi, išsipasakoti, o kiti, atvirkščiai – patirtį saugoję po devyniais užraktais. „Spaudoje bei internete mirgėte mirga daug pamokančių straipsnių, todėl atrodo, jog viskas taip paprasta, kaip pasakoje „Lydekai paliepus, man panorėjus“. Tačiau iš tiesų yra kitaip“, – sakė padavimų vadovė. Pasak V. Bublytės, netrūksta tvirtinančių, kad norint pradėti verslą, pirmiausia reikia turėti idėją. „Kiekvienas greičiausiai taip ir pagalvos: aš taip pat turiu daug minčių – bet kas man iš to, kadangi galiu rasti tūkstantį priežasčių, kodėl savo verslo pardėti negaliu. Tad ko gi imtis, kokia ta pradžia?“, – dažno asmens galvoje kylančius klausimus įvardijo LCKU dirbanti moteris. Anot jos, nieko ieškoti nereikia: nei bendraminčių, nei draugų, nei pinigų... Nes pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. „Juk čia ir dabar esu aš – su savo gyvenimo filosofija, su savo protu ir kūnu, – atkreipė dėmesį V. Bublytė. – Kaip tik šiuo metu prisiminiau knygoje skaitytą legendą apie pavargusį keliautoją, kuris,

flickr.com nuotr.

Tu tiesiog turi būti tikras, kad kiekvienas tavo mažas žingsnelis veda į viršūnę – ir ją pasieksi. kopdamas kalnų takeliu, aukštai Himalajuose sutiko senolį išminčių. Keliautojas jo paklausė, kaip rasti kelią, vedantį į viršūnę – jo kelionės tikslą. Senolis akimirką pagalvojo, o tuomet pasakė: „Tu tiesiog turi būti tikras, kad kiekvienas tavo mažas žingsnelis veda į viršūnę – ir ją pasieksi“. Tad susikurkite savo sėkmės formulę, nes jūs esate čia ir dabar. Mažais žingsneliais judėkite į priekį, nes kiekvienas žingsnelis veda į jūsų užsibrėžtą tikslą – ir pasieksite tai, ko trokštate“.

V. Bublytės teigimu, patys sėkmingiausi verslininkai neretai įvardija 10 svarbiausių įpročių, kurie ir nulėmė sėkmę. „Pradėkite kurti dabar ir gal po keliasdešimties metų jūs patys su pradedančiais verslininkais dalinsitės savo, kaip sėkmingiausio verslininko, filosofija ir 10 svarbiausių įpročių, atvedusių jus į verslo viršūnę. Na, o paprastais žodžiais tariant, tai reikia laikytis modelio: būti – daryti – turėti. Ir jokiu būdu ne atvirkščiai. Pabandykite – tai tikrai veikia“, – šypsodama sakė moteris.

Smulkieji verslininkai kainų didinti nežada 60 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų prognozuoja, kad per pirmą pusmetį po euro įvedimo žaliavų kainos išaugs. Tačiau vos 36 proc. įmonių mano, kad didės ir jų parduodamų prekių bei paslaugų kainos. Tokie verslininkų ketinimai paaiškėjo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) inicijuoto tyrimo metu. „Verslininkų apklausa parodė, kad žaliavų brangimą labiausiai prognozuoja ne pačių mažiausių, o vidutinių įmonių, turinčių per 50 darbuotojų, atstovai. Net 82 proc. tokių įmonių, susiduriančių su kur kas didesniu žaliavų poreikiu

nei smulkieji verslininkai, mano, jog žaliavos brangs. Kita vertus, nepaisydami nerimo dėl žaliavų kainų augimo, daugelis smulkių ir vidutinių verslo įmonių neketina didinti galutinių produktų kainų“, – teigia LCKU vyr. ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius. Pasak V. Geralavičiaus, tokia statistika rodo, kad nemažai įmonių ketina kompensuoti žaliavų kainų padidėjimą savo pelno sąskaita, norėdamos išlikti konkurencingos. Apklausos duomenimis, didžioji dauguma jų darbo užmokesčio mažinti nežada.

po darbų

1. Pirkimo – pardavimo santykiais grindžiamos ūkio sistemos kūrimo procesas. 2. Už produktą ar paslaugą mokama pinigų suma, nustatanti vertę. 3. Mokestis už naudojimąsi kito pinigais. 4. Kainos ir produkcijos santykį nurodo ________ (kokia?) kreivė. 5. Žmogaus veiklos (gavybos, gamybos, kūrimo) rezultatas, turintis bent potencialią paklausą. 6. Rinkos rūšis, esant dviem pardavėjams ir daug pirkėjų. 7. Kredito unija – tai kooperaciniais pagrindais ________ (kokių?) asmenų savanoriškai įsteigta ir nustatyta tvarka įregistruota įstaiga. 8. Viena iš investavimo priemonių, leidžianti taupyti, laikyti pinigus banke ir tokiu būdu uždirbti pinigų. 9. Kokios spalvos rinkos dalis yra neįtraukiama į oficialiąją ekonominę statistiką? 10. Kai veiklos generuotos pajamos viršija tai veiklai sunaudotas išlaidas, gaunamas ________.

Lietuvių liaudies minklės: 1) Be ko negali būti joks daiktas? 2) Ko nepralenkia zuikis bėgdamas? 3) Kas samanotas gimsta? 4) Kokios gėlės žydi tik žiemą? 5) Kas gali visomis kalbomis kalbėti? 6) Iš kokio stiklo negalima atsigerti? 7) Kas be sparnų skraido? 8) Kas viską girdi, bet neišplepa? Atsakymus į minkles rasite 12psl. apačioje

ATSakymas: __ __ __ __ __ __ __ __

12kredo

Kredito unijų, nemokamai keičiančių litus į eurus, sąrašas: Eil. nr. Kredito unija

flickr.com nuotr.

Kredito unijos padalinio pavadinimas Miestas

Adresas

Akademinė kredito unija

Akademinės kredito unijos pagrindinis biuras

Kaunas

A. Mickevičiaus g. 15–2, LT-44310

Kaišiadorių kredito unija

Kaišiadorys

Birutės g. 4–2, LT-56124

Kauno kredito unija

Kauno kredito unijos centrinė būstinė (Verslo lyderių centras, BLC)

Kaunas

K. Donelaičio g. 62–301, LT-44248

Kėdainių krašto kredito unija

Kėdainiai

Josvainių g. 39–18, LT-57267

Kredito unija „Prienų taupa“

Prienai

Vytauto g. 1A, LT-59114

Kredito unija „Tikroji viltis“

Kredito unijos „Tikroji viltis“ centrinė buveinė

Naujoji Akmenė

L. Petravičiaus a. 4A, LT-85132

Kredito unija Zanavykų bankelis

Kredito unijos Zanavykų bankelio pagrindinė buveinė

Šakiai

Bažnyčios g. 11, LT-71122

Pareigūnų kredito unija

Vilnius

Birželio 23-iosios g. 15, LT-03206

Pasvalio kredito unija

Pasvalys

Vytauto Didžiojo a. 6, LT-39149

10.

Trakų kredito unija

Trakai

Trakų g. 19–1, LT-21105

11.

Centrinis klientų aptarnavimo skyrius

Vilnius

Vilniaus g. 9 / J. Lelevelio g. 2, LT-01102

12. 13.

Vilniaus klientų aptarnavimo skyrius Šalčininkų klientų aptarnavimo skyrius

Vilnius Šalčininkai

S. Konarskio g. 21 / 1–62, LT-03109 Vilniaus g. 33, LT-17112

Didžiosios Riešės klientų aptarnavimo skyrius

Didžiosios Riešės k., Vilniaus r.

Molėtų g. 13 (PC Link Molėtų), LT-14262

14.

Vilniaus regiono kredito unija

Sąraše nenurodytos kredito unijos valiutą keis savo patvirtinta tvarka. Kartu su Lietuvos pašto skyriais ir Lietuvos banko kasomis tokių nemokamo keitimo vietų Lietuvoje iš viso bus 690. Visų jų sąrašą galima rasti Lietuvos banko tinklalapyje. Perspėjame, nei namuose, nei gatvėje litai į eurus keičiami nebus. Todėl gyventojams patartina būti budriems ir neapsigauti, jeigu jų namuose apsilankę ar telefonu paskambinę asmenys siūlytų registruoti litų banknotus, santaupas litais keisti į eurus ir pan. Oficialiai ir teisėtai pinigai bus keičiami tik Lietuvos banke, komercinių bankų skyriuose, AB Lietuvos pašto padaliniuose ir kredito unijose.

Atsakymai

Nuo 2015 metų pradžios iki kovo 1 d. litų banknotus ir monetas į eurus neatlygintinai keis 11 kredito unijų 14 keitimo vietų.

minklės: 1) Be vardo 2) Savo šešėlio 3) Grybas 4) Šerkšno gėlės 5) Aidas 6) Iš tuščio 7) Debesys 8) Ausys

14 kredito unijų vietų, kuriose litai į eurus bus keičiami nemokamai

kryžiažodis: 1. Rinkodara 2. Kaina 3. Palūkanos 4. Vartojimo 5. Produktas 6. Dvivalda 7. Fizinių 8. Indėlis 9. Juodos 10. Pelnas Raktinis žodis: FINANSAI

naudinga informacija