Kredo

Leidėjai: Asociacija Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija skirtas

savo nariams, klientams bei visuomenei

1,02 2015 gruodis – 2016 kovas

Nr. 6

Tiek mln. eurų per tris pirmuosius 2015 m. ketvirčius uždirbo 62 kredito unijas vienijanti LKU grupė.

5 p.

tiražas 3400

Metų valdybos pirmininkė:

Turint bendrą tikslą, laimėjimų galima pasiekti kasdien

SEPA pasikeitimai – jau nuo naujųjų metų 4 p.

R. Danilevičienė: Sedos kredito unija padėjo siekti rekordo jurginų sostinėje 8 p.

S. Jakeliūnas: Lietuvos ekonomika 2016 m. – lygtis su daug nežinomųjų 10-11 p.

2kredo Brangūs kredito unijos „Germanto lobis“ nariai, klientai ir kolegos,

Mieli kredito unijų nariai, linkiu džiaugsmingo juoko bei šilumos jūsų namų jaukumui kurti, meilės šeimos židiniui kurstyti, kantrybės nebaigtiems darbams užbaigti, kūrybinio impulso naujiems pradėti, sėkmės visiems siekiams pasiekti! Šiltų šventų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

Tegu Šv. Kalėdos atneša ramybę ir laimę, o Naujieji pasibeldžia su viltimi, sėkme, ramiu stabtelėjimu, jaukia, šviesia akimirka ir atspirties tašku ateities darbams.

Nuoširdžiai, Ramūnas Stonkus, Asociacija Lietuvos kredito unijos

Kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga

Gerb. kredito unijų nariai, kiekvienas iš mūsų yra vienos didžiulės LKU bendruomenės dalis.

Ateinančiais metais linkime džiaugtis visų sėkme, laime ir kiekvienu žingsneliu, į priekį žengiamu kartu!

Jaukių Šv. Kalėdų ir Naujų, 2016, metų!

Pagarbiai, Fortunatas Dirginčius, Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas

Šeimos kredito unija sveikina unijos narius, partnerius ir visą Lietuvos kredito unijų bendruomenę didžiųjų metų švenčių proga.

Linkime ramybės bei susikaupimo Šv. Kūčių vakarą, linksmybių ir džiugesio per Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Meilės ir šilumos Jūsų šeimai siunčiame elektroniniu būdu, adresu: www.unija.lt/sveikinimas Šeimos kredito unija

Mielieji, kasmet, artėjant didžiajam metų slenksčiui, perskaičiuojame ir įvertiname praėjusiųjų pasiekimus, atradimus ir, galbūt, praradimus...

Ir visuomet suprantame, kad didžiausias mūsų visų turtas yra žmonės, su kuriais ir kuriems mes dirbame. Branginkime vieni kitus, džiaukimės ir vertinkime didįjį gyvenimo turtą, šypsokimės ir vieni kitiems nuoširdžiai palinkėkime šviesių bei viltingų artėjančių švenčių!

Anykščių kredito unija

Tegul šventinė nuotaika, pripildžius širdis šviaesos, džiaugsmo ir viltingo laukimo, neapleidžia Jūsų visus metus. Lai ateinančiais metais Jus lydi puikios idėjos, energija ir gerovė. Tebus tai naujų galimybių ir sėkmingo bendradarbiavimo metai. Laimingų Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų!

Kvėdarnos kredito unijos kolektyvas

Dalydamiesi Šv. Kalėdų džiaugsmu ir ramybe nuoširdžiai linkime: tebūna ateinantys 2016-ieji kupini prasmingų darbų, širdies šilumos ir išsipildžiusių troškimų. Gražių, ramių bei šiltų švenčių Jums ir Jūsų artimiesiems!

Pagarbiai Raseinių kredito unijos vardu valdybos pirmininkė Birutė Žiūraitienė

Kad verslas ir veiklos klestėtų, pinigai byrėtų, įstatymai padėtų. Sveikata nesubyrėtų, draugai neišsižadėtų, priešai pavydėtų!

Sėkmės žengiant į Naujuosius 2016- uosius metus!

Pagarbiai Kredito unijos „Kupiškėnų taupa“ administracijos vadovė Diana Umbrienė

Kiekvieno mūsų gyvenimas susideda iš panašių dalykų: įvairių darbų ir rūpesčių, mažesnių ir didesnių švenčių, susitikimų ir išsiskyrimų, kasdienybės ir pakylėjimo akimirkų. Siekiais taip pat nesame pernelyg skirtingi: kiekvienas trokštame būti suprasti, išklausyti ir mylimi, turime svajonių ir laukiame jų išsipildymo... Todėl linkime, jog naujieji metai gyvenimiškoms patirtims suteiktų unikalių, įsimintinų, ypatingai gražių akimirkų ir priartintų prie svajonių išsipildymo.

Mielieji, džiaugsmingų Jums Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų 2016-jų metų!

Kredito unija „Prienų taupa“

Mieli nariai, Kantrybės nebaigtiems darbams užbaigti, Kūrybinio impulso – naujiems pradėti, Lengvos laimės rankos, stiprios sveikatos Ir džiugios šventinės nuotaikos linkime Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų proga!

Kredito unijos „Tikroji viltis“ valdyba

Mieli ALKU nariai, Tyliai tyliai, pasislėpę po krintančiomis snaigėmis, užsikloję savo svajonėmis, laukiame Šv. Kalėdų. Linkime, kad svajonės niekad nesibaigtų ir Akademinė kredito unija padėtų jų pasiekti. Tegu šios Šv. Kalėdos džiaugsmingai užbaigia metus ir paruošia kelią naujiems šviesiems metams, kur Jūs, mieli nariai, ir toliau būsite mūsų sėkmės ir pažangos dalimi. Su artėjančiomis šventėmis!

Jūsų Akademinė kredito unija ir Akademinės kredito unijos vadovė Gitana Jasėnienė

Kiekvienas turime svajonių, kurių išsipildymas mus kelia vis aukščiau. Linkime Jums drąsių svajonių ir laimėtojo aukštumų – juk esame čia tam, kad galimybes paverstume žingsniais į gerovę ir laimę.

Artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga Jus sveikina Grigiškių kredito unija

3

Brangūs unijos nariai, Tebūna Šv. Kalėdos maloniu stabtelėjimu kasdieninės veiklos sūkuryje, susimąstymo akimirka, gera naujų darbų pradžia.

Linkime kilnių tikslų, brandžių idėjų, išminties ir sėkmės.

Tauragės kredito unijos kolektyvas

4 kredo

inovacijos

SEPA pasikeitimai –

jau nuo Naujųjų metų SEPA (ang. „the Single Euro Payments Area“) – 34 valstybes apimanti erdvė, kurioje kredito pervedimai ir tiesioginio debeto operacijos eurais vykdomos pagal vienodas mokėjimo schemas, taikant tokias pačias pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2016 m.

SEPA

yra Europos mokėjimų infrastruktūra, kurioje veikia bendri kliringo centrai, nustatyti atsiskaitymų eurais standartai bei taisyklės. SEPA erdvėje privatūs klientai, įmonės ir kiti rinkos dalyviai gali atsiskaityti vieni su kitais vadovaudamiesi vieningomis sąlygomis bei

teisėmis – tartum tai būtų įprasti atsiskaitymai šalies viduje. Kitaip tariant, šis projektas leidžia klientams nemokamai pervesti pinigus bet kuriam Europos Sąjungos šalies gyventojui, naudojantis ta pačia banko sąskaita ir įprastais instrumentais.

SEPA tikslas – pagerinti tarptautinių pinigų pervedimų efektyvumą ir atskiras nacionalines

Vietinis pinigų pervedimas eurais (iki 2015 m. gruodžio 31 d. ) Mokėtojo ir gavėjo pavadinimai

Mokėtojo ir gavėjo identifikatoriai

200 simbolių Iš pateikto sąrašo pateikiamas vienas iš šių identifikatorių arba abu kartu: fizinio ar juridinio asmens kodas kliento kodas mokėtojo ar gavėjo informacinėje sistemoje

Mokėtojo ir gavėjo adresai

–

Mokėjimo paskirtis

300 simbolių

Mokėtojo / gavėjo pavadinimas

200 ženklų

rinkas, kuriose priimtas euras, paversti viena. Šiuo metu SEPA apima visas Europos Sąjungos valstybes nares, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją, Monako Kunigaikštystę ir San Mariną. Kokie pasikeitimai laukia vykdant pinigų pervedimus LKU kredito unijų grupės internetinėje bankininkystėje nuo 2016 metų?

SEPA pinigų pervedimas eurais (po 2016 m. sausio 1 d.)

70 simbolių Iš pateikto sąrašo pasirenkamas vienas identifikatoriaus tipas ir įrašomas jo numeris ar kodas: fizinio ar juridinio asmens kodas kliento kodas mokėtojo ar gavėjo informacinėje sistemoje PVM mokėtojo kodas soc. draudimo numeris ir kt.

140 simbolių 140 simbolių. Užpildžius šį lauką, nebus galima pateikti informacijos įmokos kodo lauke.

70 ženklų 35 simbolių. Galima nurodyti tik vieną iš dviejų:

Įmokos kodas

16 simbolių

Mokėjimo dokumento numeris

10 simbolių

Mokėjimo numeris (Instruction Identification)

–

arba įmokos kodą, arba mokėjimo paskirtį.

Kitaip tariant, nurodžius įmokos kodą, nebus galima papildomai nurodyti mokėjimo paskirties.

35 simbolių. Numeris, naudojamas norint identifikuoti pinigų pervedimo operaciją, persiunčiamas gavėjui nepakeistas.

35 simbolių. Šis numeris nesiunčiamas gavėjui, todėl mokėtojas gali jį naudoti tik savo reikmėms.

5

naujienos

LKU kredito unijų grupės klientai jau gali vykdyti i. bankininkystės operacijas su mobiliuoju e. parašu

Atlikta internetinių pervedimų už ketvirtį milijardo eurų Per tris šių metų ketvirčius kredito unijų nariai dar aktyviau naudojosi LKU kredito unijų grupės internetinės bankininkystės paslaugomis – 54 proc. didėjo pervedimų internetu suma ir 12 proc. – internetinių pervedimų skaičius. Duomenis skelbia internetinės bankininkystės paslaugas kredito unijoms plėtojanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). „Per tris šių metų ketvirčius LCKU plėtojama internetinės bankininkystės sistema naudojosi per 43 tūkst. kredito unijų klientų. Tai – 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Internetinės bankininkystės paslaugų naudojimo augimą lėmė didėjantis poreikis tvarkyti finansus internetu ir mažesni, nei kitų finansų rinkos dalyvių, kredito unijų paslaugų įkainiai“, – teigė Lietuvos centrinės kredito unijos Produktų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovė Jovita Platenkovienė.

LKU grupės klientai per tris 2015 m. ketvirčius atliko 458 tūkst. pervedimų internetu – 12 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2014-aisiais. Internetu atliktų pavedimų suma augo net 54 proc.: nuo 173 mln. eurų 2014 m. iki 267 mln. eurų 2015 m.

62 kredito unijų nariai per 9 pirmus 2015 m. mėnesius atliko 104 tūkst. apmokėjimų už komunalines ir kitas paslaugas; įmokų suma pasiekė 2,45 mln. eurų. Daugiausiai internetinės bankininkystės sistemos vartotojų sudarė fiziniai asmenys, kurių skaičius per šių metų tris ketvirčius išaugo 8 proc. – iki 39 tūkst.

LKU kredito unijų grupė nuo 2015 m. gruodžio vidurio stiprins internetinių pinigų pervedimų saugumą ir diegs naują priemonę – mobilųjį elektroninį parašą.

Tai – viena saugiausių elektroninių asmens identifikavimo priemonių, leidžiančių prisijungti ir vykdyti operacijas internetinėje bankininkystėje. Kaip ir tikrasis asmens parašas, mobilusis e. parašas gali priklausyti tik fiziniam asmeniui. LKU grupės nariams naujos saugumo priemonės diegimą užtikrina Lietuvos centrinė kredito unija.

Mobilusis e. parašas naudingas tuo, kad jungiantis prie internetinės bankininkystės į mobilų įrenginį reikės įvesti tik asmeniui žinomą sPin kodą, o slaptažodžių kortelės nešiotis nebereikės. Be to, vienu mobiliuoju e. parašu bus galima naudotis skirtingų kredito įstaigų internetinės bankininkystės sistemo-

mis bei kitų valstybės sistemų prieigai (Lietuvos Respublikos savivaldybėse, „Sodroje“ ir kt.).

Diegdama naują saugumo priemonę kredito unijų klientams Lietuvos centrinė kredito unija kviečia unijų narius iš anksto pasirūpinti mobiliuoju e. parašu. Tam reikės nuvykti į pasirinkto mobiliojo ryšio operatoriaus („Omnitel“, „Bitės“ arba „Tele2“) saloną, kur vietoje asmens turimos SIM kortelės bus išduota nauja SIM kortelė su mobilaus elektroninio parašo sertifikatu. Su savimi būtina turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Naudojant mobilų e. parašą jungtis prie LKU grupės internetinės bankininkystės bus galima nemokamai, tačiau gali būti taikomas pasirinkto mobiliojo ryšio operatoriaus mokestis.

Daugiau informacijos apie mobilų e. parašą rasite mobiliųjų operatorių tinklapiuose bei VĮ „Registrų centro“ tinklapyje – www. elektroninis.lt.

LKU kredito unijų grupė uždirbo 1 mln. eurų pelno 62 kredito unijas vienijanti LKU grupė per tris pirmuosius šių metų ketvirčius uždirbo 1,02 mln. eurų grynojo pelno – 11 kartų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (82 tūkst. eurų). Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai priklausančių 62 unijų turtas rugsėjo pabaigoje pasiekė 438 mln. eurų – 10,3 proc. daugiau nei prieš metus (397,2 mln. eurų). „Pelningą LKU grupės unijų veiklą trečiąjį ketvirtį daugiausia lėmė tvarus kreditavimas ir suformuoti mažesni paskolų atidėjiniai, kas žymi geresnę paskolų portfelio kokybę. Žemdirbiai ir smulkieji verslininkai paskolas ėmė apyvartinėms lėšoms ir investiciniams projektams – pastatams, įrenginiams, gamybos ir transporto priemonėms – įsigyti. Tuo tarpu gyventojai naudojosi vartojimo paskolomis, būsto ir studijų kreditais“, – teigė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

62 LKU grupės unijų paskolų portfelis 2015 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė

237,9 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (231,1 mln. eurų). Indėlių portfelis per metus išaugo 13,8 proc. iki 374,9 mln. eurų (2014 m. rugsėjo 30 d. – 329,4 mln. eurų). LKU grupės kapitalas šiuo periodu padidėjo 9,5 proc. iki 44 mln. eurų (prieš metus – 40,1 mln. eurų).

62 kredito unijų klientų skaičius per metus išaugo 4,4 proc. – iki 142,7 tūkstančio.

Sparčiausiai didėjo unijų paslaugomis besinaudojančių juridinių asmenų skaičius – 12,6 proc. – iki 5,4 tūkstančio. Šių metų rugsėjo pabaigoje LKU kredito unijų grupei priklausė 185 klientų aptarnavimo vietos visoje Lietuvoje.

6 kredo

Metų valdybos pirmininkė:

„Turint bendrą tikslą, laimėjimų

Šiemet, švenčiant jubiliejinius 20 kredito unijų veiklos metus Lietuvoje, Tarptautinės kredito unijų dienos metu vyko išskirtiniai Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) rengiami LKU kredito unijų grupės apdovanojimai.

Daugiausiai apdovanojimų pelnė Raseinių kredito unija (RKU). Už geriausiai vykdomus veiklos reikalavimus bei organizacijos vystymą RKU antrąkart iš eilės tapo Metų unija, o jos administracijos vadovė, valdybos narė Birutė Žiūraitienė išrinkta Metų valdybos pirmininke.

Birutė Žiūraitienė,

itienė, Raseinių kredito Metų valdybos pirmininkė – Birutė Žiūra s ir Ramūnas Stonkus inčiu Dirg as unat Fort – unijos vadovė. Šalia

Raseinių kredito unijos vadovė

„Pirmąkart pelnius „Metų kredito unijos“ vardą aplankė supratimas, kad išlaikyti tokį titulą darosi vis sunkiau, todėl šįmet tai – dar didesnis laimėjimas, – sakė Raseinių kredito unijos valdybos pirmininkė. – Pasklidus žiniai apie RKU įvertinimą, išgirdome begalę nuoširdžių sveikinimų iš savo narių – tai

labai pamalonino. Jaučiame, kad kraštiečiai – mūsų unijos nariai bei klientai – mumis didžiuojasi ir pasitiki.“ Raseinių kredito unija veikia jau 13 metų – ji įkurta 2002 m. gegužės 16 d., gavus Lietuvos banko licenciją. Tuo tarpu B. Žiūraitienė administracijos vadovės pareigose dirbti pradėjo 2010-aisiais. Nuo 2011 metų tapo Valdybos nare, o 2015 m., Visuotinio narių

susirinkimo metu, buvo išrinkta į Valdybos pirmininkės poziciją. „Valdybos pirmininke esu tik nuo šių metų pradžios. Tačiau ir iki tol – būdama administracijos vadove ir valdybos nare – nebijojau prisiimti iššūkių, atkakliai siekiau užsibrėžtų tikslų. Sunkiausia buvo įtikinti seniau RKU dirbančius kolegas, kad mūsų unijai reikalingi pokyčiai. Vertindama savo darbo patirtį galiu

7

aktualus interviu

galima pasiekti kiekvieną dieną“

Metų projektas – Moksleivių švietimo iniciatyva „Neslėpk žinių, ateik į protų mūšį“. Apdovanojimą atsiėmė daugiausiai moksleivių pakvietusi kredito unija „Germanto lobis“

LCKU metų darbuotojas – Aurimas Mumgaudis

pasidžiaugti vieningos komandos stiprybe. Kuomet visi darbuotojai turi bendrą tikslą, laimėjimų būna kiekvieną darbo dieną“, – neabejojo B. Žiūraitienė.

Svarbiausiu kredito unijų metų Metų klientų aptarnavimas – Agnė įvykiu tapo Kredito unijų Vitkauskaitė iš Pareigūnų kredito unijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas. Įsigaliojus teisės aktų pataisoms, kredito unijos gali teikti mokėjimo paslaugas ne tik savo nariams, bet ir kitiems gyventojams, įmonėms. Be to, išplečiamas juridinių subjektų, kurie galės būti unijų asocijuotais nariais, sąrašas. Remiantis naujomis pataisomis, unijos Metų įvykis – Kredito gali veikti ne tik pagal teriunijų įstatymo pataisos torinį, bet ir pagal profesinių interesų kriterijų. Kaip Metų idėja – projektas rengėtės Kredito unijų įstatymų pokyčiams? „Ar žinote, apie ką „Suvokiame, kad laukia didelių permainų svajoja mūsų mamos?“. laikas. Neslėpsiu, kad dėl to jaučiame kylantį Apdovanojimą atsiėmė Šilutės kredito unijos atstovė nerimą, – teigė B. Žiūraitienė. – Tačiau pasirinkta konservatyvios veiklos kryptis – kai siekiama stiprinti tvarų kapitalą, skolinama atsa- bendras visų mūsų – pajininkų kingai, dedamos pastangos sukurti nariams ir – kūrinys. Kuo kredito unija, kaip organizacikredito unijai ekonomiškai naudingus santy- ja, bus stipresnė ir gebanti tikslingai valdyti kius – yra mūsų unijos stiprybė. Tai žinodami, rizikas, tuo labiau ji galės pasitarnauti savo esame pasirengę sutikti naujus iššūkius.“ bendruomenei“, – įsitikinusi RKU vadovė.

Unijų vadovams B. Žiūraitienė linki nebi- Raseinių kredito unija aptarnauja narius, joti ir nedelsti įsivardinti savo unijos silpny- kurie gyvena, dirba ar mokosi Lietuvos Resbių, ryžtis teigiamiems pokyčiams, o kredito publikos Raseinių rajono savivaldybės teritounijų nariams – nebūti abejingiems, neap- rijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių savisiriboti vien žinojimu, kad unijoje gaunama valdybių teritorijose: Kėdainių r. sav., Kauno r. paslauga, o už tai imami mokesčiai ir nuskai- sav., Jurbarko r. sav., Tauragės r. sav., Kelmės r. tomos ar priskaitomos palūkanos. sav., Radviliškio r. sav. „Nariai turi įsisavinti, kad kredito unija yra Unija yra pelningai veikianti kooperati-

Metų administracijos vadovė – Gitana Jasėnienė, Akademinė kredito unija

Metų partneris – „INVEGA“

Metų buhalteris – Saulius Samuolis, Pasvalio kredito unija nė finansinė institucija, kurios aktyvai siekia apie 26 mln. eurų. RKU vienija daugiau nei 6000 narių. Raseinių kredito unijos nariai aptarnaujami pagrindinėje buveinėje – Raseinių mieste ir trijose nutolusiose Ariogalos, Viduklės, Šiluvos kasose.

8kredo

iniciatyva

Sedos kredito unija padėjo siekti rekordo

jurginų sostinėje Šįmet pagrindinėje Sedos miesto aikštėje ketvirtus metus iš eilės vyko Sedos kredito unijos remiama ir jos narių organizuojama rudens šventė „Sedos jurginas“. Šventėje buvo galima ne tik pasigerėti iš įvairių kampelių atvežtais žydinčiais jurginais, bet ir prisidėti prie socialinių akcijų, rekordiško žiedo dėliojimo.

Rima Danilevičienė, Sedos kredito unijos vadovė

K

etvirtus metus iš eilės rengtoje šventėje buvo kuriama rekordinė „Žiedų žiedo“ kompozicija. Suskaičiuota, kad šįmet visą Sedos aikštę papuošusiai spalvingai kompozicijai prireikė net 39 687 jurginų žiedų, 270 kg jurginų lapų bei stiebų ir 885 kg granulių. Bendras kompozicijos plotas siekė net 745 kv. m, o įstrižainė – 39,5 m. 2016 m. agentūra „Factum“ patvirtins, ar pasiektas naujas Lietuvos rekordas Pasak Sedos kredito unijos administracijos vadovės ir valdybos pirmininkės Rimos Danilevičienės, valdybos nariai dalyvauja Sedos bendruomenės judėjime, materialiai prisideda prie jurginų šventės organizavimo. Tuo tarpu šventės sumanytojai – jurginų augintojai Irena ir Vaclovas Akavickai – yra Sedos kredito unijos nariai.

R. Danilevičienės teigimu, dauguma miesto svečių atvyksta pažiūrėti į jurginų žiedų įvairovę: jurginams pradėjus žydėti daromos nuotraukos, kuriami katalogai. Pastebima tendencija, kad praktiškai kiekviename Sedos kieme auga jurginai, o moterys mielai

dalinasi ne tik sodininkystės patirtimi, bet ir jurginų kelmais. „Sedos jurginas“ – tai proga ne tik pamatyti, bet ir parodyti, ką gražaus pavykę užauginti, – sakė Sedos kredito unijos vadovė. – Renginio metu pritrauktos lėšos lieka bendruomenei: jos skiriamos socialiai remtinų šeimų vaikams, kuriems nuperkamos

kalėdinės dovanėlės. Socialinis šios šventės aspektas – labai svarbus.“ Šventėje taip pat vyko labdaringa vyno degustacija: jos metu buvo galima ne tik paragauti, įsigyti įvairaus rūšių vyno, bet ir pabendrauti su vyndariais. „Lietuvos vyndarių asociacijos šventė – vynų degustacija – renginio metu vyksta antrus metus, – teigė R. Danilevičienė. – Degustacijos metu surinktos lėšos skiriamos kalėdiniams Sedos bendruomenės vaikų renginiams.“ Sedos kredito unijos vadovė pridūrė, jog jurginų bei vyno šventė tampa įprastu rudens atributu – viliamasi, kad graži tradicija bus tęsiama ir kitais metais.

9

sėkmės istorijos

LKU kredito unijų grupės iniciatyvos dėka pildosi

didžiausia pedagogės svajonė Ignalinos miestelyje gyvenanti Ramunė – dviejų vaikų mama, jau daugiau nei dešimtmetį dirbanti pedagoginį darbą. Kulinarija besižavinti moteris šeimynai apmaudžiai užsimindavo, kad ežerų supamame mieste – vos viena kita maitinimo įstaiga ir trūksta tokios vietos, kurioje būtų galima išgerti puodelį arbatos su šviežiomis bandelėmis, įsigyti kepalą dar šiltos duonos ar, tiesiog, jaukiai praleisti laiką. Šią nišą užpildyti pačiai paskatino netikėta LKU kredito unijų grupės iniciatyva „Ar žinai, apie ką svajoja tavo mama?“.

Ramunė Pedagogė

R

amunė namiškius dažnai nudžiugindavo saldžiomis improvizacijomis, tačiau konkrečių žingsnių svajonės išsipildymo link niekada nežengė.

Apie vasaros pradžioje LKU kredito unijų grupės vykdytą iniciatyvą „Ar žinai, apie ką svajoja tavo mama?“ sužinojęs pedagogės sūnus slapta užpildė dalyvio anketą: tokiu būdu Ramunės svajonė pateko tarp septynių išrinktųjų, kurios buvo įgyvendintos. Moteris gavo profesionalią Lietuvos centrinės kredito unijos specialistų konsultaciją apie tai, kaip sukurti savo verslą ir svajonę paversti realybe.

Gautoji konsultacija man buvo tikras netikėtumas ir dovana. Po susitikimo su Lietuvos centrinės kredito unijos konsultantais įgijau kur kas aiškesnę viziją ir supratimą, nuo ko reikėtų pradėti maitinimo įstaigos įkūrimą. „Gautoji konsultacija man buvo tikras netikėtumas ir dovana. Po susitikimo su Lietuvos centrinės kredito unijos konsultantais įgijau kur kas aiškesnę viziją ir supratimą, nuo ko reikėtų pradėti maitinimo įstaigos įkūrimą. Ne paslaptis, verslo pradžia reikalauja labai daug žinių, specialių reikalavimų ir leidimų, todėl nusprendžiau, kad reikia imtis veiksmų, – apie savo pirmuosius žingsnius pasakojo Ramunė.

– Nors turiu net keletą aukštojo mokslo diplomų, po konsultacijos nutariau įstoti į Utenos regioninį profesinio mokymo centrą, kulinarijos specialybę, ir iš esmės sustiprinti savo žinias.“ Sėkmingai įstojusi į profesinio mokymo centrą Ramunė ėmė dairytis ir kepyklai tin-

kamų patalpų. Netrukus pastebėjo Ignalinos centre esantį apleistą sklypą ir, suradusi, kam jis priklauso, įsigijo. Sklypas buvo apleistas, jame stūksojo nemažai senų statinių, kuriuose gyveno benamiai. Ramunė šioje situacijoje rado išeitį – įdarbino benamius, kad šie sutvarkytų teritoriją: pastarieji buvo laimingi, galėdami užsidirbti, o Ramunė – regėdama sklypo pokyčius. „Štai kiek daug buvo nuveikta per vos kelis mėnesius nuo LKU suteiktų patarimų, – džiaugėsi moteris. – Pati stebiuosi, kad, rodos, vos

vienas pokalbis įkvėpė imtis pokyčių. Kadangi viskas reikalauja didelių investicijų, į priekį judu pamažu, tačiau tikiu, kad su kiekvienu žingsniu artėju link svajonių kepyklėlės. Viliuosi, jog vieną dieną pedagogės darbą teks keisti į oficialios kulinarės.“ Svečiuodamiesi pas Ramunę LKU atstovai buvo pavaišinti šviežiai iškeptu varškės pyragu. Linkime, kad po metų-kitų šiais pyragais būtų galima pasivaišinti naujoje, jaukioje Ignalinos kepyklėlėje. Nes visos svajonės, kai jų siekiame, pildosi.

10kredo

ekonomikos įžvalgos

Lietuvos ekonomika 2016 metais:

lygtis su daug nežinomųjų Nepriklausomas analitikas, buvęs premjero patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas pasidalijo mintimis apie galimus šalies ekonomikos pokyčius 2016-aisiais. S. Jakeliūnas apžvelgė eksporto perspektyvas, galimus biudžeto pokyčius, Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos įsisavinimo ypatumus, terorizmo įtaką Europos ekonomikos plėtrai bei daugelį kitų aktualijų, pradėdamas nuo minties, jog iki 2009 m. krizės buvusios problemos – iki šiol neišspręstos.

Stasys Jakeliūnas, Nepriklausomas analitikas

N

epriklausomas analitikas Stasys Jakeliūnas: 2008 metų rudenį, prieš pat krizės Baltijos šalyse pradžią, vienoje konferencijoje kalbėjausi su danų ekonomistu Mortenu Hansenu, jau senokai gyvenančiu ir dirbančiu Rygoje. Jis gerai supranta viso regiono ekonomiką, bet tuo pačiu sugeba į ją žvelgti kitomis, išorinio stebėtojo, akimis.

Abu tuomet sutarėme, kad tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje kils daug problemų dėl neatsakingo ir neprižiūrimo stambiųjų Skandinavijos bankų skolinimo veiklos ir aplaidžiai tvarkytų viešųjų finansų. Taip ir atsitiko: 2009-2010 metų krizė smogė net stipriau, nei manėme.

Ją jau pamažu baigiame užmiršti, oficialiu lygiu neįvertinę nei priežasčių, nei atsakingų už ją institucijų ar pareigūnų. Šie, kartu su bankų ekonomistais, viską paaiškino „globalia krize“ ir prieš ją vyravusia „visuotine euforija“.

2014 metais, sutikęs M. Hanseną kitame renginyje, skirtame euro įvedimui Lietuvoje, paklausiau, kas, jo nuomone, pasikeitė per praėjusius šešerius metus. Juk krizė atėjo ir praėjo, Latvija buvo visai netoli bankroto ir jai teko

gelbėtis TVF paskolomis, o Lietuva išgyveno panašius ekonominius ir finansinius sunkumus.

Jo atsakymas nustebino: pasak dano, iš esmės niekas nepasikeitė, nes ir Latvijoje, ir Lietuvoje liko neišspręstos tos pačios esminės problemos – grėsmingos demografinės tendencijos ir prasta švietimo sistemos būklė. Ekonomistui, paaiškino M. Hansenas, nelabai įdomu ir svarbu, kas vyksta trumpuoju laikotarpiu – net ir krizė.

Jis privalo žvelgti tolyn bei gilyn, į esmines problemas, kurios daro įtaką ekonominei valstybės raidai dešimtį metų į priekį. Kartu sutarėme, kad dar viena esminė abiejų šalių problema – žema valstybės valdymo, t.y., politikų darbo kokybė.

Ar galima prognozuoti tikslius skaičius, susijusius su 2016-ųjų Lietuvos ekonomika?

S. Jakeliūnas: Manau, kad pabandyti galima, nors tikslių prognozių ar skaičių bandyti nuspėti neverta. Prognozių galima rasti kitur, tik reikia neužmiršti stebėti, kaip jas keičia bankai ir kitos

Pernai ir šiemet daugiausia vyko žvalgyba, ypač – siekiant parduoti ką nors brangiau nei už savikainą.

Ar atsiveriančioje didžiulėje Kinijos rinkoje nepasimessantykinai nedidelės mūsų įmonės? O gal bus panaikintos sankcijosRusijai – tą patį padarys ir ji – ir mūsų sūrį, varškę bei dešras vėl vešime ten, o ne už jūrų marių?

institucijos. Bandant įsivaizduoti kitų metų Lietuvos ekonomikos paveikslą, kyla įvairių minčių ir klausimų. Klausimų buvo ir prieš šiuos metus, ypač dėl Rusijai paskelbtų ekonominių sankcijų bei jos atsakomųjų veiksmų.

Tuomet, praėjusių metų rudenį spėjau, kad mūsų ekonomika augs gerokai lėčiau, nei planavo Finansų ministerija – iki dviejų procentų – o į visus biudžetus nebus surinktos suplanuotos lėšos. Dėl pirmojo rodiklio, atrodo, pataikiau. Dėl antrojo – dar neaišku, bet gali būti, kad bent dalies mokesčių – akcizų, gyventojų pajamų – surinkimas net viršys planuotus dydžius. Tačiau „Sodros“, o ypač – pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planai gali būti neįvykdyti. Bet visumoje tikrai nebuvo taip blogai, kaip galėjo būti, ypač turint omenyje, kad Lietuvos eksportas į Rusiją sudarė nemažą kai kurių mūsų įmonių pajamų ir pelno dalį.

Kaip seksis Lietuvos eksportuotojams, ypatingai – maisto gamintojams, skverbtis į naujas rinkas?

S. Jakeliūnas: Pernai ir šiemet daugiausia vyko žvalgyba, ypač – siekiant parduoti ką nors brangiau nei už savikainą. Ar atsiveriančioje didžiulėje Kinijos rinkoje nepasimes santykinai nedidelės mūsų įmonės? O gal bus panaikintos sankcijos Rusijai – tą patį padarys ir ji – ir mūsų sūrį, varškę bei dešras vėl vešime ten, o ne už jūrų marių? Žvelgiant į tą pačią Kiniją, nežinia, kaip

20 %

staigiai lėtėja ir toliau lėtės jos ekonomikos plėtros tempai. Oficialiąja šios šalies statistika sunku pasitikėti.

Būtent šios didžiulės valstybės ekonomikos augimas, siekęs aštuonis ir daugiau procentų per metus, sudarė geras sąlygas kitų, ypač – didesniųjų šalių eksportuotojams. Įvairios žaliavos, prekės ir įranga ten buvo gabenama didžiuliais kiekiais. Visa tai keičiasi, žaliavos smarkiai atpigo, ir kai kurios šalys – nuo Australijos iki Brazilijos – dėl to jau patiria rimtų ekonominių sunkumų. Gali mažėti ir kitokio eksporto į Kiniją apimtys, taip pat ir iš Europos. Visi ekonominiai raibuliai per šias bei kitas šalis atsiris ir iki Lietuvos.

Kaip keisis euro ir dolerio kursų santykis?

S. Jakeliūnas: Euro kursas dolerio atžvilgiu per pastaruosius pusantrų metų smuko daugiau kaip 20 proc. ir kasdien toliau svyruoja po pusę procento ar net daugiau. Tokie svyravimai padeda stambiems finansų rinkų žaidėjams krautis didelį pelną. Ir net ne tokie stambūs investuotojai, kurie sąmoningai ar atsitiktinai pernai konvertavo savo eurus ir investavo į JAV valiuta denominuotą turtą, tikrai nenusivylė. Kaip tokiems investuotojams seksis ateityje, bus matyti, nes iš valiutos kurso ir kitų kainų svyravimų uždirbti dažniausiai gali tik specialistai. O kad visos šios kainos bei valiutų kursai svyruos ir kitais metais, abejonių mažai.

Kaip keisis šių dviejų valiutų kursas ateityje, priklauso nuo JAV federalinių rezervų (centrinio banko) bazinių palūkanų didinimo sprendimų ir nuo Europos valstybių ekonomikos būklės bei perspektyvų. Taip pat ir nuo Kinijos ekonomikos bei pasaulio finansų rinkų tendencijų. JAV doleris jau seniai yra tapęs ne tik JAV, bet ir globalia valiuta, todėl jo kursą veikia ne tik pačių JAV ekonomikos reikalai. Matysime, ar šis kursas pasieks simboliškai svarbų paritetą (vienas euras lygus vienam JAV doleriui).

Kokius ekonominius pokyčius Europoje gali paskatinti įvykdyti teroro išpuoliai ir pabėgėlių krizė?

S. Jakeliūnas: Nors Europa – arčiau mūsų nei JAV ar Kinija, kaip seksis kitais metais, neaišku. Viena vertus, Kinijos ekonomikos lėtėjimas tikrai trukdys patvariam didžiųjų ES šalių ekonomikos atsigavimui. Kita vertus, nuvilnijusi terorizmo atakų banga kelia dar didesnį nerimą. Ar tai nestabdys investicijų, vartojimo, turizmo Europos Sąjungos šalyse? Kas norės vykti į koncertus ir kitus renginius, didelius prekybos centrus, keliauti traukiniais ar lėktuvais, jei tokių atakų bus daugiau?..

ES valstybės turės išleisti daugiau lėšų saugumo priemonėms, o paprastiems gyventojams tai gali kelti nepatogumų, vos pravėrus savų namų duris. Tikėkimės, kad Pary-

11 Tiek euro kursas dolerio atžvilgiu smuko per pastaruosius pusantrų metų ir toliau kasdien svyruoja po pusę procento ar net daugiau.

žiaus įvykiai nepasikartos nei ten, nei kur nors kitur. Be to, kaip bus sprendžiama ir kiek mums visiems kainuos pabėgėlių krizės suvaldymas? Ar bus šalinamos giluminės jos priežastys, kurių šaknys glūdi ne tik Sirijoje bei Irake, bet ir už vandenyno – JAV administracijos kabinetuose? Kokie bus Vakarų ir toliau agresyvumą demonstruojančios Rusijos santykiai, siekiant įveikti „Islamo valstybę“? Ir kaip visa tai paveiks ekonomikos perspektyvas visame pasaulyje, o taip pat – ir pas mus?

Nuo ko dar gali priklausyti 2016 metų Lietuvos ekonomikos raida ir kaip vertinate jau patvirtintą kitų metų šalies biudžetą?

S. Jakeliūnas: Lietuvos biudžetas 2016-aisiais nuo šių metų ypatingai nesiskirs. Artėjančių rinkimų proga padidintas neapmokestinamas pajamų dydis, pensijos ir – dar kartą – minimali alga leis truputį lengviau gyventi nedideles pajamas gaunantiems piliečiams ir gal šiek tiek paskatins vidaus ekonomiką. Bet dar svarbiau kitų metų ekonomikos perspektyvoms yra tai, kaip seksis pradėti „įdarbinti“ naujosios ES finansinės

JAV doleris jau seniai yra tapęs ne tik JAV, bet ir globalia valiuta, todėl jo kursą veikia ne tik pačių JAV ekonomikos reikalai.

Matysime, ar šis kursas pasieks simboliškai svarbų paritetą (vienas euras lygus vienam JAV doleriui).

perspektyvos lėšas.

Apie tai, kad vėliau šie projektai neš nuostolius tiek savivaldybėms, tiek visai valstybei, valdžios kabinetuose dabar nemąstoma.

Svarbiausia, kad nesustotų šių ES paramos lėšų srautas, prie kurio mūsų ekonomika ir visi biudžetai yra pripratę kaip narkomanai prie kvaišalų. Būtent kiti metai gali sukelti nedideles finansinės abstinencijos kančias, nes iš ES lašelinės gali nepavykti „įsisavinti“ tiek, kaip pernai ar šiemet.

Kas vyks su gyvenamąja statyba ir apskritai su statybos pramone? Kol kas jos lūkesčiai kiek suprastėjo. Ar bus pradėti kokie nors stambūs ir gerai matomi projektai? Kaip būsto rinką veiks nauji būsto paskolų išdavimo ribojimai, kuriuos ką tik įvedė Lietuvos bankas? Gal šais metais buvo pasiskolinta „į priekį“? Atsakymus į šiuos klausimus turėsime jau artimiausiais mėnesiais.

Turint omenyje išvardintus dalykus, prognozuoti, kas bus, sunku. Tačiau manau, kad ekonomikos spurto kitais metais nėra ko laukti. Neturėtų būti ir ekonomikos nuosmukio, nebent įvyktų kas nors labai rimto terorizmo ar kituose geopolitiniuose frontuose.

Geriausiu atveju kitąmet, kaip ir šiemet, ekonomikos plėtra bus nuosaiki – apie 2 proc., bet gali būti ir kiek mažiau. Tokiu atveju ir biudžetų pajamos neturėtų smarkiai atsilikti nuo suplanuotų. Gaila, kad tai bus dar vienas deficitinis šalies biudžetas, kaip ir dvidešimt penki iki tol. Gal tai – pasaulio (anti)rekordas?..

Na, o rudeniop sulauksime dar vieno politikų pažadų ir demagogijos spektaklio, kuris ir bus finansuojamas iš to biudžeto deficito.

Repeticijos, kaip matome, jau prasideda.

Kova, matyt, bus įnirtinga, nes kita Seimo kadencija tikriausiai bus paskutinė, per kurią dar dirbs koalicija „Jamam“, siekianti įsisavinti kuo daugiau ES lėšų. Dėl šio svarbaus ir esminio tikslo, kaip ir dėl stojimo į ES, sutaria beveik visi politikai.

Tik po 2020-ųjų politikai pradės galvoti, kaip reikės išlaikyti visą betono, stiklo ir inžinerijos infrastruktūrą, sukurtą už šias ES paramos lėšas, ir iš ko reikės finansuoti naujus projektus. Tuomet ir pajamų srautai į visus biudžetus sumažės.

Bet iki tol dar bent penkeri ar šešeri metai, o politikai taip toli į priekį nemąsto: visos jų mintys bei pastangos dabar bus nukreiptos į spalio mėnesį vyksiančius rinkimus. Nes toks yra jų valstybinio mąstymo ir šalies ekonomikos perspektyvų horizontas.

12kredo

įdomybės

KALĖDINIAI RANKDARBIAI NAMŲ DEKORAVIMUI

TAI KALĖDINIAI RECEP RU BIE SU CINAMONU, IM IR MANDARINAIS

Kvepianti kalėdinė pu okštė

i mo keksiuka Baltojo kre s: ikė re ui Krem

Cukraus, 100 gramų Ingredientai: Vandens, 50 ml Cukrus, 150 gramų , mų gra 0 15 , tas ies 2 kiaušinių baltymų rūgšties.

Sv os rin cit o eli ai kšt ini šau 1/2 3 kiauš o miltelių (arba 2 šaukšteliai kepim sintos sodos) 1 šaukštelis nuge gramų, 50 0-2 20 i, lta Mi (arba 3 apelsinai). i na ari nd 5-6 ma mą sunulupkite, minkšti Gaminimo eiga: skiltelių plėveles ir inius ir s uš nu kia ari e nd kit uš Ma Paruoškite tešlą. kite su cukrumi, įm berkite kepimo rin išt tą ies Sv is. ka da pjaustykite gabaliu rę mandarinus, vėl išmaišykite. Ta les, kiškite Subė Dėkite tešlą į forme lą. teš gerai išmaišykite. ę ršt yti ap e ruoškite kit pa išy ką ma lai už tą ir r s Pe . ltu tes miltelius, mi pkite 20-25 minu ke ir ę ait ork o į 180° C kaitrum s ugnies ir virkite ant silpno kremą: testu“: užpilkite vandeniu o ą, uk od oli pu į mu e kit „ka e pil Cukrų sirupą patikrinkit štą iš sirupo ruo Jei Pa . iu. en tes nd nu apie 25 mi į indą su šaltu va o up sir k tie k šie įliekite šaukštu uką, jis minkštą kamuoli galite suformuoti išplakite iki putų (kad s paruoštas. Baltymu įberti žiupsnelį druslite geriau plaktųsi, ga karštą srovele supilkite kos). Į masę plona ą ir plakite plaktuvu up sir (bet ne verdantį) šties Įberkite citrinos rūg kapie 10 minučių. ke ms tie ep nutes. Išk ir plakite dar 5 mi ti ir tada papuoškite ės atv te siukams leiski tu) konditeriniu švirkš kremu (šaukštu ar . ais im oš papu bei konditeriniais

Ši Šv. Kalėdų puokštė suteiks nuostabų Kalėdomis dvelkiantį aromatą Jūsų nam ams.

Jums reikės: apelsinų ar/ir man darinų žievelių (vientisų), sausainių formelių, peilio, pušies ar eglės šakelių.

Instrukcija: Sudėkite pušies ar eglės šakeles į puokštę.

Su sausainių formelėmis iš žiev elių išpjaukite įvairių formų.

Iš vientisų žievelių padarykite „rož yčių“.

Papuoškite žievelių dekoracijomi s spygliuočių puokštę.

ti iš Šią eglutę galima išsikirp kar tono arba iš plono put i um ieri pop oti liju apk , plasčio arba nudažyti. Iškirpti dvi peglės formas ir vieną jų įkir e, ti viršuje, o kitą – apačioj tuomet užmauti vieną ant kitos. Tok iu būdu turėsite ią pastatomą 3D eglutę, kur galite puošti žaisliuk ais.

Greitasis t o „Ledo kar rtas a lienė“ Ingredientai:

Vafliai, 1 pake lis Ledai, 2 kilogramai

Kartoninė kalėdinė eglutė

Papuošimui: Grietinėlė Šokoladas Mandarinai.

Gaminimo ei ga: Vaflių lakštus pertepkite sum inkš 2 cm storio), ap dengti maistin tėjusiais ledais (apie dymo kamerą e sustingti. Prie plėvele ir padėti į šalš pateikdami te plakta grie ap tinėle, aplieki te šokoladu ir ipurkškimandarinų sk papuoškite iltelėmis.

Grietinėlės ir mandarinų des ertas

Ingredientai: Cinamonas, maltas Citrinos, 1 vienetas Cukrus, 100 gramų Imbieras, maltas, 1 ar-

batinis šaukštelis Mandarinai, 6 viene tai Kiaušiniai, 6 vieneata i Grietinėlė, 250 gra mų Sviestas, 15 gramų .

Gaminimo eiga : Įkaitinkite orkaitę iki 180° C tempe ratūros.

Išplakite kiaušini us tomis citrinos su su cukrumi, grietinėle, tirpintu sviestu, šviežiai ltimis ir imbieru. spausIštep kite į juos grietinė lės bei kiaušinių kite kepimo indelius sviestu, su uždenkite folija. pi masę, sudėkite Kepkite apie 35 mandarinų skilte lmin. les ir Prieš patiekdam i, apibarstykite desertą tarkuota monu. citrinos žievele ir cina-

iš Kalėdinė girlianda ų kankorėžių ir gili s Šiai Kalėdų girliandai Jum reikės prisirinkti kankorėžių ų. (gali būti kelių rūšių), gili ir s ėžiu kor kan s iuo kur Kai giles galite apipurkšti bliz giais dažais, jų centre su karštais klijais pritvirtinti dekoratyvinius akmenukus ir prik lijuoti juos ant virvelės.