2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)
Gimtasis kraštas
Laisvalaikis
Kražiuose – didieji šv. Roko atlaidai Paulius STONIS Kražiuose rugpjūčio 19–21 d. vyks kasmetiniai šv. Roko atlaidai, jau kelis šimtmečius sutraukiantys ne tik po visą pasaulį pasklidusius kražiškius, bet ir itin daug tikinčiųjų iš visos Lietuvos. Šiais metais piligrimai turės progos pasidžiaugti atgimstančiu Kražių paveldu. LR Kultūros paveldo departamento bei parapijos rūpesčiu toliau yra restauruojama ir Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui rengiama Švč. Nekaltojo Prasidėjimo Mergelės Marijos bažnyčia. Su atlaidais vykstantis Kražių festivalis primena apie čia šimtmečiais klestėjusią barokinę kultūrą. Šv. Roko, stebuklingojo ligonių globėjo, atlaidai – seniausia ir giliausias tradicijas turinti Kražių parapijos šventė, liudijanti iškiliausias Žemaitijos dvasines tradicijas. Šv. Rokas yra vienas garsiausių šventųjų Lietuvoje ir Bažnyčios yra pagerbiamas kaip visų ligonių globėjas. Šventojo gyvenimo istorija byloja, kad išdalijęs savo turtą jis pasišventė ligonių ir mirštančių žmonių tarnystei. Per amžius iš lūpų į lūpas sklido pasakojimai, kaip šv. Roko užtarimas nutolina nelaimes ir išgydo net visai beviltiškus ligonius.
Penktadienį, rugpjūčio 19 d. 18 val. šv. Mišiomis atlaidus pradės Šiaulių vyskupas Jo Ekscelencija Eugenijus Bartulis. Jų metu vyskupas suteiks Sutvirtinimo sakramentą. Šeštadienį, rugpjūčio 20 d. 9.00 val. – šv. Mišios Šv. Roko koplyčioje. 12.30 val. – Suma. Dalyvauja Jotvingių Kryžiaus riteriai.
15
Pranas Gailius. Mergaitės aktas.
18.00 val. – šv. Mišios Šv. Roko koplyčioje. 19 val. – piligrimus pradžiugins koncertas „Barokas dabar“. Sekmadienį, rugpjūčio 21 d. 9.00 val. – šv. Mišios Šv. Roko koplyčioje. 10.30 val. – votyva. Po šv. Mišių – Švč. Sakramento adoracija. 12.30 val. – iškilmingos šv. Mišios (suma ir procesija).
Abstrakcionistą į Lietuvą atviliojo tautosaka Danguolė RUŠKIENĖ Retrospektyvinėje išeivijos dailininko Prano Gailiaus abstrakčiosios tapybos ir grafikos darbų parodoje „Metamorfozės" – ne tik žinomi, bet ir Lietuvoje dar neeksponuoti autoriaus kūriniai.
Kražiuose vyksiantys kasmetiniai šv. Roko atlaidai sutrauks tūkstančius lankytojų. GK archyvo nuotrauka
Trumpos viešnagės metu Lietuvos visuomenė turės išskirtinę galimybę Palangoje tiesiogiai pabendrauti su vienu ryškiausių pasaulyje modernizmo atstovu (paskutinis išsamesnis jo kūrybos pristatymas buvo 2005 m. LDM Radvilų rūmuose Vilniuje). Trečią kartą po karo Lietuvoje apsilankantis menininkas išreiškė norą pabraidyti po Baltijos jūrą. Susitikimo su visuomene metu jis pažadėjo atskleisti tolesnius savo kūrybos planus, kurie šįkart yra glaudžiai susiję su Lietuva ir jos tautosaka. „Į Lietuvą mane veda noras išgirsti lietuviškai apie Eglę žalčių karalienę pasakojančią Baltijos jūrą, būsimo mano projekto preliudą. Aš noriu fiziškai priartėti prie to projekto šaltinio“, – sakė P.Gailius. P.Gailius gimė 1928 m. Mažeikiuose. Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. 1945 m. apsigyveno Strasbūre, piešimo mokėsi Taikomosios dailės mokykloje. 1950 m. studijavo F.Ležė meno akademijoje, nuo 1953 m. – Aukštojoje nacio-
nalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. Dalyvavo daugelyje parodų užsienyje (Berlyne, Miunchene, Štutgarte, Čikagoje, Tokijuje, Ženevoje ir kt). Šiandien P.Gailius – vienas kūrybingiausių lietuvių išeivijos dailininkų. Savo kūryboje įkūnijo pačią lietuviškosios pasaulėjautos dvasią, suteikė jai modernistinę raiškos formą. Ankstyvojoje tapyboje siekta abstrakčios formos plastinio raiškumo (ciklas „Intrauros“, 1965 m.), vėliau išryškėjo japonų kaligrafijos įtaka, minimalistinė raiška („Šešėliuotos aukštumos“, 1985 m.). Grafikos kūriniai pasižymi kontūro ekspresija, jie aiškių siluetų, dinamiškų linijų. Menininko ieškojimai atvedė į abstrakčias tapybos, akvarelės, grafikos formas. P.Gailius taip pat sukūrė unikalių dailininko knygų, taupia, spontaniška raiška išsiskiriančių piešinių, nuliejo akvarelių. Kūryba turi abstrakčiojo ekspresionizmo bruožų, vyrauja poetinė nuotaika, yra tautodailės įtakos. Rugpjūčio 21 d. (sekmadienį), 17 val., „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35, Palanga) – susitikimas su vyresnės kartos išeivijos dailininku, Lietuvos ir Prancūzijos tapytoju, grafiku Pranu Gailiumi (Prancūzija) ir jo personalinės parodos „Metamorfozės“ atidarymas. Renginyje dalyvaus parodos autorius ir rašytojas Rolandas Rastauskas. Paroda veiks iki rugsėjo 11 d.
Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Juda. Harmonija. Zuokas. Marius. Mastelis. Kok. Lion. Ekonomija. Serenada. An. Arti. Dik. Arena. Juanis. Vienas. Inga. Majoras. Tit. Amonas. „Niva“. Teises. Pesas. Horizontaliai: Izoliacija. Homo. Got. Vakansija. Ras. Amsterdamas. Einame. Lenkijos. Mimika. Son. Soda. Rat. Jam. Narvas. Eis. Dar. Mane. Ne. Iki. Antis. Kuoja. Aiva. Skanėstas. Pažymėtuose langeliuose: TERMINALAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Labirintai. Bisa. Uniforma. Kabelis. Garus. Rasis. „Ravak“. Kalama. Saikas. Karūbai. Stalo. Diastema. Ponas. Ošimo. Zarasai. Liūtas. Stasas. Edita. „Kamaz“. Spora. „Arsis“. Tegu. Rami. Horizontaliai: Kamiu. Agatas. Kinai. Snobas. Erikas. Miksodis. Lusaka. Natris. Atrama. „Paok“. Zomša. Aūlas. Tibo. Anais. Tara. Keiksmas. Aslos. Eismo. Aparatūra. Sietas. Sabza. Arti. Gama. Sausis. Pažymėtuose langeliuose: KALIOŠAI.
Pasijuokime
Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.
Keleivinio laivo kapitonas turėjo papūgą. Laive dirbo fokusininkas, kuris linksmino keleivius. Papūgai jo pokštai buvo taip atsibodę, kad ji per jo pasirodymus šaukdavo: – Jis kortą paslėpė rankovėj!!! – Triušis – po stalu!!! – Kepurėje yra skylė!!! Žodžiu, papūga ir fokusininkas vienas kitam didelės meilės nejautė. Kartą kilo audra, laivas paskendo, tik fokusininkas su papūga išsigelbėjo. Plūduriuoja abu vidury vandenyno ant kažkokio rąsto ir tyli. Tyli valandą, dvi... Papūga neiškenčia: – Gerai, gerai, pasiduodu... Greičiau sakyk, KUR LAIVĄ PADĖJAI???
(Užs. 14)
(Užs. 15)
(Užs. 13)