Gimtasis kraštas Nr. 71

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Kaina 1,99 Lt

Ilgio ežero pakrantėje tikėjimo ir vilties ženklai

Prieš 44 metus įvykęs stebuklingas apsireiškimas išgarsino mažą Zarasų rajono Imbrado parapiją ir Ilgio ežerą.

10 p.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu

Geltonkasė, pamilusi Gruziją

Mūsų paveldas 9–13 p.

Dūkštų ąžuolynas – lietuvių stiprybės simbolis

5 p.

8 p.

Avarijas sukelia ir pakelių prekeiviai 6 p.

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Į baltų chalatų karaliją įsisuko nerimas Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų laukia nerami vasara. Daugumos jų kėdes klibinančio įstatymo pakeitimą Seimas atidėjo rudens sesijai, o nuo kitų metų nuspręsta reguliuoti vadovų atlyginimus.

Albinas ČAPLIKAS Baigiasi greituosius kreditus teikusių įmonių aukso amžius. Įstatymu nustatytas maksimalus palūkanų dydis nurėžė įmonių pelną, nuo liepos pradžios Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kontroliuos tokių įmonių skaidrumą, o po kelių mėnesių vartojimo kreditus teikiančios įmonės pateks į Lietuvos banko siūlomos priežiūros tarnybos akiratį.

Seimas iš esmės pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui, kad medicinos įstaigų vadovai būtų keičiami rotacijos būdu, o jų kadencijos ribojamos, tačiau galutinį sprendimą nukėlė į kitą sesiją.

Prezidentės teigimu, ydinga vadovų skyrimo tvarka tapo didžiausiu sveikatos reformos stabdžiu. Tam prieštaraujantys gydymo įstaigų vadovai sako, kad per daug ir perstaigiai užsimota. Anot Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, įteisinus tokius pokyčius, per vienus metus postų netektų iki 80 proc. dabartinių vadovų, o dėl sumažintų atlyginimų esą sunku būtų prisikvieti naujų. Maža to, dėl teisinių niuansų gali įsisukti teismų karuselė.

Ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas, ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Lietuvos gydytojų sąjunga palaiko šalies vadovės iniciatyvą.

Tačiau pastebima, kad parengtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos iš peties smogtų sveikatos priežiūros sistemai. „Pritariu pasiūlymams, nes dabar kai kurie vyriausieji gydytojai, perdėm susilieję su vietos valdžia ir gaudami didelius atlyginimus, sukompromitavo gydymo įstaigų vadovų vardą. Steigėjų nejudinami vadovai pradėjo priešintis bet kokioms reformoms, net diktuoti sveikatos

Baigiasi greitųjų kreditų era?

Iki liepos pradžios greitųjų kreditų įmonės turėjo įsiregistruoti Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.

Vida TAVORIENĖ

Susiliejo su vietos valdžia

1

Pakliuvo į spąstus

Seimas iš esmės pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui, kad medicinos įstaigų vadovai būtų keičiami rotacijos būdu, o jų kadencijos ribojamos, tačiau galutinį sprendimą nukėlė į kitą sesiją.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

apsaugos politiką“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Anot parlamentaro, medicinos įstaigų steigėjai ir dabar galėjo pakeisti netinkamai dirbančius vadovus, tačiau tokia teise nesinaudojo. „Kai visi kartu medžioja, priklauso kokiam svarbiam klubui, tuomet susilieja interesai. Rotacija ir kadencijos atgaivintų nusistovėjusią sistemą“, – įsitikinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Prezidentė dešimtmečiais to paties žmogaus valdomas ligonines ir

poliklinikas pavadino savotiškomis karalijomis, kuriose viską lemia asmeniniai interesai ir pažintys. Tokios gydymo įstaigos nesuinteresuotos nei pokyčiais, nei darbuotojų ar pacientų gerove.

Sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio teigimu, vadovai turėjo išskirtines sąlygas. Pokyčiai atvertų galimybes vadybinių gebėjimų turintiems jauniems specialistams, užtikrintų efektyvesnį įstaigų valdymą, o tai turėtų teigiamos įtakos ir pacientams teikiamų paslaugų kokybei.

Iki šių metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kasmet sulaukdavo per 100 į greitųjų kreditų bendrovių spąstus patekusių vartotojų skundų.

Kiekvienas atvejis skirtingas, kartais problemos kildavo ne tik dėl kreditus teikusių įmonių, bet ir dėl vartotojų neišmanymo, o neretai ir dėl pačių vartotojų kaltės, kai būdavo skolinamasi negalvojant apie kreditų grąžinimo galimybes.

Nukelta į 3 p.

Įžvelgia teisinius prieštaravimus Pagal Prezidentės teiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, vadovų rotacija vyktų pas penkerius metus, o vadovauti įstaigoms jie galėtų ne ilgiau kaip dvi kadencijas (10 metų).

Dalyvauti konkurse ir pretenduoti į tos pačios įstaigos vadovus galima būtų ir trečią kartą, tačiau tik tuomet, kai po antros kadencijos yra praėję ne mažiau kaip 5 metai.

Nukelta į 2 p.

Greitųjų kreditų bendrovės bus griežčiau kontroliuojamos.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Infliacija negailestingai naikina piliečių santaupas Brangesnių nei kitose šalyse drabužių, avalynės Lietuvoje galime ir nepirkti, tačiau be maisto produktų tikrai neišsiversime, o jų kainos pas mus kyla sparčiausiai ES.

Nors Vyriausybė imasi įvairių drastiškų priemonių, infliacija Lietuvoje vis auga.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Albinas ČAPLIKAS

Galime apskaičiuoti patys

Taupiesiems lietuviams iškilo nauja bėda – į krizės metais išsaugotas santaupas juodai dienai kėsinasi ne tik palūkanas, bet ir dalį indėlių naikinanti infliacija.

Vyriausybės nariai skėsčioja rankomis – nieko negalime padaryti, nes infliaciją augina ne nuo mūsų veiklos priklausantys veiksniai.

Oficialiai teigiama, kad metinė infliacija siekia 5 proc., o nuo metų pradžios – 3,3 proc. Tačiau kiekvienam piliečiui vertėtų pačiam apskaičiuoti savo asmeninę infliaciją.

Ją galima apskaičiuoti ir pačiam, tačiau patogiau tai daryti užsukus į Statistikos departamento tinklalapį (http://www.stat.gov.lt/lt/vki).

Atlikome tokį tyrimą ir paaiškėjo, kad iš 8 įvairių profesijų žmonių kukliausiai gyvenančio žmogaus metinė infliacija buvo 6,4 proc., likusių 7 tiriamųjų infliacija persirito per 10 proc., o didžiausią tašką pasiekė viduriniajam visuomenės sluoksniui save priskiriantis profesionalus statybininkas, kurio asmeninė metinė infliacija buvo beveik 15 proc. Gal suklydome?

Nukelta į 2 p.

2

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Aktualijos

Į baltų chalatų karaliją įsisuko nerimas Kad kai kurie siūlomi pokyčiai yra per griežti, pripažįsta ir vadovų kaitai bei kadencijų nustatymui pritarianti Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS). „Įvedus kadencijų apribojimus, mažose įstaigose nebus kam vadovauti.

Jau dabar rajonuose stinga specialistų“, – teigė LGS vadovas Liutauras Labanauskas.

LGS siūlo mažose gydymo įstaigose, kuriose dirba iki 30 specialistų, netaikyti numatytų kadencijų.

Pokyčiai sveikatos sistemoje atvertų galimybes vadybinių gebėjimų turintiems jauniems specialistams, užtikrintų efektyvesnį įstaigų valdymą, o tai turėtų teigiamos įtakos ir pacientams teikiamų paslaugų kokybei.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Apibrėžtas ir amžius: vadovauti įstaigoms negalėtų vyresni nei 65 metų asmenys.

A.Matulo manymu, tokios pataisos yra per kategoriškos, todėl kai kurias reikėtų dar patobulinti. Įsigaliojus joms, per vienus metus tektų pakeisti didžiąją dalį (per 80 proc.) dabartinių gydymo įstaigų vadovų, o tai gali daug kainuoti šalies biudžetui. Mat gali tekti mokėti ne tik išeitines kompensacijas, bet ir bylinėtis teismuose.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Stasys Gendvilis

tvirtino, kad parengtame įstatymo pakeitimo projekte įžvelgiami teisiniai prieštaravimai. „Jei tokie pakeitimai įsigaliotų, pirmiausia būtų pažeistos valstybės ir savivaldybių kaip sveikatos įstaigų steigėjų teisės pasirenkant vadovus.

Skaičiuojant ankstesnius vadovavimo metus būtų pažeista konstitucinė nuostata, jog teisės aktai negalioja atgaline data. Taip pat įžvelgiama diskriminacija dėl amžiaus cenzo, darbo sutarčių terminuotumo, nes dalis vadovų dirba pagal neterminuotas darbo sutartis“, – vardijo S.Gendvilis.

Pasak A.Matulo, kad neįsisuktų teismų karuselė, pataisos tobulinamos.

Siūloma ilgamečių vadovų buvusį vadovavimo laiką laikyti viena kadencija ir suteikti galimybę konkuruoti dar dėl vienos kadencijos, mažų įstaigų vadovams neriboti kadencijų.

Parlamentaro manymu, nereikėtų taikyti ir amžiaus cenzo. Jei 65-erių sulaukęs vadovas gerai dirba, įstaigos rezultatai geri, nevertėtų užkirsti kelio toliau vadovauti. Dabar, anot A.Matulo, po įstatymo dalgiu pakliūtų efektyviai ligoninėms ir poliklinikoms vadovaujantys vyriausieji gydytojai.

„Sveikatos priežiūros įstaigos yra specifinės, todėl joms vadovauti turi brandūs vadovai.

Tokių per 5 metus neišugdysi“, – įsitikinęs S.Gendvilis.

Gali likti be vadovų LGVS siūlo alternatyvą – vietoj rotacijos ir kadencijų įvedimo taikyti vadovų atestaciją. Anot S.Gendvilio, tokie pakeitimai būtų naudingesni, nes dabartiniai siūlymai gali suduoti smūgį visai sveikatos apsaugos sistemai. „Sveikatos priežiūros įstaigos yra spe-

cifinės, jos vienos didžiausių darbdavių ir paslaugų teikėjų, todėl joms vadovauti turi brandūs vadovai. Tokių per 5 metus neišugdysi“, – įsitikinęs S.Gendvilis.

Anot LGVS prezidento, daug dabartinių vadovų per ilgesnį laikotarpį išpuoselėjo įstaigas, kurios aprūpintos šiuolaikine technika, nestokoja gydytojų, sulaukia mažai pacientų nusiskundimų. O per krizę šie vadovai įstaigas ištempė iš gresiančių bankrotų. S.Gendvilis nuogąstavo, kad situaciją dar labiau komplikuos Seimo sprendimas nuo kitų metų reguliuoti gydymo įstaigų vadovų atlyginimus. Mažinti juos paskatino krizės įkarštyje paviešinta ir visuomenę pribloškusi informacija apie kai kurių poliklinikų, ligoninių vadovų gana solidžius atlygius. „Nusprendus mažinti medicinos įstaigų vadovų atlyginimus, nebeliks norinčiųjų vadovauti rajonų gydymo įstaigoms. Jau dabar jose stinga specialistų. Kai kur vadovai gaus mažiau, nei skyrių vedėjai ar gydytojai. Tad nebeliks motyvacijos siekti šių pareigų“, – teigė LGVS prezidentas.

LGVS susirūpinusi, kaip postų netekę ir gydymo įgūdžius praradę ilgamečiai vadovai grįš į gydomąjį darbą.

L.Labanausko manymu, buvę vadovai neturėtų nuogąstauti dėl prarastų įgūdžių, nes SAM numato galimybes kvalifikaciją atgaivinti. Pasak LGS prezidento, nemažai vadovų dirba ir gydytojais, tad įgūdžių nėra praradę. „Be to, jų patarimų gali prireikti naujiems vadovams. Tokių pavyzdžių yra buvę“, – sakė L.Labanauskas.

Infliacija negailestingai naikina piliečių santaupas Atkelta iš 1 p.

Pabandėme skaičiuoti iš naujo, taikėme minimalias išlaidas, tačiau prie 5 proc. nepriartėjome. Neverta stebėtis. Statistikos departamentas minėtame tinklalapyje apdairiai įspėja: „Iš jūsų asmeninės infliacijos jokiu būdu nereikėtų spręsti apie šalies infliaciją.“ Belieka skaičiuoti trečią kartą ir galvoti apie efektyviausią išeitį – mažinti išlaidas ar jas didinti?

Ministrė tik apgailestauja Kovą, palyginti su vasariu, drabužiai pabrango 5,4 proc., o avalynė – 4,3 proc., balandį atitinkamai 3,4 proc. ir 5 proc. Gegužę drabužiai kainavo 1,2 proc., o avalynė 4,5 proc. daugiau nei balandį. Visus minėtus mėnesius gamintojų vaizduotė nebuvo plati – jie tikino, jog kainos augo tik todėl, kad vartotojams buvo siūlomi nauji gaminiai. Kartelinis susitarimas? Vargu. Labiau tikėtina, kad išgirdę prognozes gamintojai nusprendė „paskubinti“ ekonomikos atsigavimą.

Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio duomenimis, Baltijos šalyse drabužių ir avalynės kainos jau viršija ES vidurkį – Lietuvoje šių prekių kainos yra 7 proc., Latvijoje 8 proc., o Estijoje 2 proc. didesnės nei ES. Tyliai kainų augimą stebėjusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pagaliau prarado kantrybę: „Trečią mėnesį besitęsiantis drabužių ir avalynės brangimas negali būti aiškinimas tik naujomis kolekcijomis. Iš esmės tai reiškia, kad verslas, žinodamas geresnius žmonių lūkesčius, ypač kai jie apklausose pa-

tvirtina, jog ketina pirkti kažkokius didelius pirkinius ir daugiau išleisti, tiesiog naudojasi proga uždirbti daugiau pelno. Tai yra gana rizikinga strategija, tačiau ką galime padaryti laisvos rinkos sąlygomis?“ Ministrė prasitarė apie kylantį dirbančiųjų spaudimą didinti darbo užmokestį. „Tokiu atveju galime pakliūti į spąstus, kai infliacija didės dėl didinamo darbo užmokesčio, o darbo užmokestį teks didinti dėl didėjančios infliacijos“, – apgailestavo ministrė.

Viską suryja infliacija Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys

Išleido daugiau nei sukaupė Į kai kuriuos klausimus gali atsakyti prieš dvi savaites SEB banko paskelbta apžvalga „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Joje teigiama, kad dvejus metus trukęs nuoseklus gyventojų bankuose laikomo finansinio turto augimas stabtelėjo. Paaiškėjo, kad per pirmą šių metų ketvirtį namų ūkiai išleido ar kitaip panaudojo net 216 mln. Lt daugiau negu sukaupė naujų santaupų. Taigi gyventojai atvėrė pinigines?

Be maisto produktų tikrai neišsiversi, o jų kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei kurioje nors kitoje ES šalyje.

Tyliai kainų augimą stebėjusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pagaliau prarado kantrybę.

Raimundo Šuikos nuotrauka

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, skirtingai nei tikina Vyriausybė, teigia, kad šių metų pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sumažėjo, nors prieš tai tris ketvirčius jis šiek tiek augo. „O vartojimo krepšelis brangsta jau daugiau kaip metus, vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia, palyginti su 2008 m. pinigų verte, sumažėjo 15 proc.“, – skaičiuoja J.Varanauskienė.

Ar esant tokioms aplinkybėms gyventojai kaups santaupas? „Gyventojai netaupys, nes indėlių palūkanos yra mažesnės už infliaciją.

Taigi šie pinigai veikiausiai bus skirti anksčiau susikaupusioms skoloms padengti ir vartojimo reikmėms – atsirado gyventojų poreikis dvejus metus atidėliotiems pirkiniams įsigyti“, – daro išvadą SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Pabrangusių drabužių gal ir galima nepirkti, tačiau be maisto produktų tikrai neišsiversi, o jų kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei kurioje

nors kitoje ES šalyje. Pasak banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N.Mačiulio, nors ir silpna paklausa, gegužės mėnesį maisto produktų kainos Lietuvoje buvo 11,1 proc. didesnės nei prieš metus ir gerokai viršijo maisto kainų augimą euro zonoje, siekusį 2 proc. „Baltijos šalys šiuo aspektu išsiskiria iš kitų ES šalių – maistas per metus daugiau nei dešimtadaliu pabrango tik Vengrijoje ir Rumunijoje, o kitose šalyse maisto produktų infliacija daug mažesnė“, – daro išvadą N.Mačiulis.

Didžiausi neatitikimai pastebimi tarp pieno produktų infliacijos Baltijos šalyse ir ES. Balandžio mėnesį Lietuvoje šių produktų kainos buvo 14,6 proc. didesnės nei prieš metus, nors euro zonoje per metus šie produktai pabrango tik 2,3 proc. Pieno produktų kainos jau viršijo 2008 m. aukštumas, nors pieno supirkimo kainos buvusių aukštumų dar nepasiekė.

Įmonių rezultatai šįmet geri, jos skaičiuoja milijoninius pelnus, valdžia džiaugiasi optimistinėmis prognozėmis, tačiau paprasti žmonės ekonomikos augimo nejaučia, nes darbo užmokestis paaugo tik 1–2 proc. Tai net ne augimas, nes jis nekompensuoja infliacijos. Taigi daugelis įmonių naudojasi susidariusia padėtimi, o Finansų ministerija nesiima jokių priemonių. Augant infliacijai daugiausia nukenčia skurdžiausiai gyvenantys pensininkai. Jų pragyvenimo lygis pernai pablogėjo net 11 proc.

Įvertinkime riziką Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas

Nemažai investuotojų per krizę prarado daug lėšų ir nusivylė investavimu, nes neįvertino rizikos. Prieš krizę, ką žmonėms besakydavai, jie riziką suprasdavo tik taip: investuosiu ir daugiau ar mažiau uždirbsiu. Atsitiko kitaip – kai kurie ne tik neuždirbo, bet net prarado, o kai kurie net labai daug prarado. Ir daugiausia prarado tie, kurie, neįvertinę rizikos, tikėjosi labai daug uždirbti.

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Baigiasi greitųjų kreditų era?

pė, nes už tokią informaciją reikia mokėti.

Nestandartiniai nutikimai

Atkelta iš 1 p.

Kita vertus, būtina apsaugoti ir žmones, kurie neturi būtiniausių žinių apie finansus. Štai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi skundą. Paskolą paėmęs vartotojas tiesiog užmiršo sumokėti 5 litus. Pasak paskolą paėmusio Genadijaus, per pusę metų, įvertinant kasdien geometrine progresija augančius delspinigius, skola padidėjo net iki 1 260 Lt. Kad ir kaip vertintum, taip negalėjo atsitikti, jeigu įmonė būtų dirbusi sąžiningai. Štai 2009 m.

Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (dabar – Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija) duomenimis, jos narių išduoti pradelsti kreditai siekė net 9 mln. Lt, o visas paskolų portfelis siekė 50 mln. Lt. Taigi pradelsti kreditai sudarė net 18–20 proc. visų paskolų portfelio. Kokia padėtis šiuo metu?

Deja, oficialių duomenų nuo 2010 m.

III ketvirčio neskelbia nė viena iš dviejų veikiančių greitųjų kreditų asociacijų.

Įstatymu suvaržė įmonių pelnus Dėl kokių priežasčių nebeteikiama informacija apie kredito įmonių veiklos finansinius duomenis, neskelbiama. Aiškinama, kad įmonės duomenų dar nesuspėjo pateikti. Galima numanyti, jog tikrosios priežastys yra kitos.

Gali paaiškėti, kad balandžio 1 d. įsigaliojęs įstatymas įmonėms suvaržė ne tik rankas, bet ir kojas. Kaip jau rašėme, įsigaliojus įstatymui greituosius kreditus teikiančios įmonės iš vartotojų gali reikalauti ne didesnių kaip 250 proc. metinių palūkanų. Daug, tačiau anksčiau vartotojai mokėdavo 400 proc. ir didesnes palūkanas.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne tik formaliai registruos greituosius kreditus teikiančias įmones, bet ir jas tikrins.

Paprastai kuo būdavo trumpesnis kredito terminas ir mažesnė kredito suma, tuo didesnės palūkanos. Dabar greitųjų kreditų įmonės jau negali uždirbti itin didelių pelnų, kaip būdavo anksčiau. Jos įstatymo galią pajuto labiausiai. Dabar mažiausia

Neatsakingai išduoti greitieji kreditai tūkstančius žmonių paliko „ant ledo“.

Raimundo Šuikos nuotrauka

skolinama suma siekia 300–400 Lt, ir skolinama ilgesniam terminui.

Iki 2010 m. III ketvirčio pabaigos abiejų asociacijų duomenys buvo įspūdingi – vartojimo kreditų skaičius ir skolinamos sumos sparčiai augo net krizės metais, kai stambieji bankai vartojimo kreditų beveik neteikė. Štai Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos įmonės 2009 m.

I ketvirtį buvo išdavusios 19,5 tūkst. naujų kreditų, kurių suma siekė 9,5 mln. Lt, o 2010 m. III ketvirtį buvo išduota jau 36 tūkst. kreditų, kurių suma siekė net 16,9 mln. Lt. Dar daugiau skolino trys Vartojimo lizingo ir kredito asociacijai priklausančios įmonės. Štai 2009 m. IV ketvirtį naujų kreditų išduota 41,9 tūkst. klientų, kurie pasiskolino per 38 mln. Lt. 2010 m. III ketvirtį – 46,8 tūkst. naujų klientų ir 36,7 mln. Lt, o iš viso vartojimo kreditų portfelyje buvo jau 201,9 tūkst. klientų ir 188,4 mln. Lt paskolų.

Griežčiau vertins klientų mokumą Greitųjų kreditų įmonės iki liepos pradžios turėjo įveikti dar vieną barjerą – registruotis Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Neįsiregistravusios įmonės negalės toliau tęsti veiklos. Bendrovių veikla automatiškai taps nelegali ir net draudžiama.

Kodėl tai daroma, kokie nauji reikalavimai?

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne tik formaliai registruos greituosius kreditus teikiančias įmones,

bet ir tikrins, ar įmonės laikosi įstatyme nustatytų reikalavimų. Be kita ko, ypatingas dėmesys bus skiriamas akcinio kapitalo kilmei. Bendrovės turės būti tik juridinės ir privalės atskleisti akcininkų pavardes.

Pagrindinis reikalavimas – įmonės, teikdamos kreditus, turės įvertinti klientų mokumą. Nors ir anksčiau to buvo reikalaujama, tačiau kai kurios bendrovės jo nesilaikė. Tau-

Pinigams reikia tvarkos Pranciškus Gerulis, Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos direktorius

Vartojimo kredito įstatymas buvo labai reikalingas greituosius kreditus išduodančioms bendrovėms. Mūsų asociacija pritaria ir papildomai kontrolei, kai kreditų bendrovės turi registruotis Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Pagaliau paaiškės, kiek iš viso rinkoje veikia greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Ne paslaptis, kad kai kurių iš jų veikla buvo menkai prižiūrima, rinkoje veikė ir neaiškios kilmės pinigų turinčių bendrovių. Iš kažkur ir kažkaip fiziniai asmenys sukaupė pinigų ir siekė dar daugiau uždirbti, taikydami savo taisykles. Dėl tokių veiksmų nukentėdavo ir sąžiningai dirbusios bendrovės. Mes pritariame ir Lietuvos banko projektui steigti priežiūros instituciją, kurią turės išlaikyti patys kreditų teikėjai. Dirbant su pinigais reikia laikytis griežtos tvarkos.

Gyventojų uždelsti įsiskolinimai išaugo 48 mln. litų

GK archyvo nuotrauka

Birželio mėnesį Lietuvos gyventojų uždelstos skolos išaugo 48 mln. Lt ir siekė 2,42 mlrd. Lt.

Birželį gyventojai padengė 67 mln. Lt uždelstų skolų, arba 24 proc. daugiau nei per gegužę, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. Per birželį naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių uždelstų skolų, padaugėjo beveik 10 tūkst., tačiau, palyginti su geguže, jų užfiksuota 35 proc. mažiau. Šiuo metu uždelstų įsiskolinimų turi 220 tūkst. gyventojų. Pasak Manocreditinfo.lt projekto vadovo Mariaus Zaikausko, gyventojų uždelstos skolos per praėjusį mėnesį, palyginti su geguže,

augo 14 proc. sparčiau. „Tačiau galima įžvelgti ir teigiamų tendencijų – tris mėnesius iš eilės užfiksuojama mažiau naujų skolininkų, kurie prieš tai neturėjo uždelstų skolų, taip pat vis daugiau gyventojų randa galimybių padengti įsiskolinimus. Antrą mėnesį iš eilės gyventojai padengia daugiau uždelstų skolų nei įgyja naujų“, – sako M.Zaikauskas. Per birželį gyventojų pradelstų skolų portfelis komunalinių paslaugų įmonėms išliko nepakitęs.

GK, Eltos inf.

Greitųjų kreditų įmonės tikina tikrinančios vartotojų mokumo galimybes, tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Štai devyniolikmetis moksleivis vilnietis Linas sugebėjo bendrovėse „SMS Credit.lt“ ir „Nordecum“ pasiskolinti 300 ir 700 Lt. Gerai, kad apie paskolas sužinojo moksleivio motina ir dar nepraėjus terminui sūnaus skolą grąžino.

Moksleivis tikėjosi vasarą padirbėti ir paskolas bendrovėms grąžinti rudenį.

Tačiau neapskaičiavo, kad skola rugsėjį būtų pasiekusi 5 000 Lt. Kitas vilnietis Valdas su kompanija restorane šventė draugo gimtadienį.

Pritrūkęs pinigų pasinaudojo greitųjų kreditų bendrovės paslaugomis ir užmiršo. Be to, bendrovei skambino tėvo telefonu. Po keturių mėnesių greitųjų kreditų bendrovė Valdo tėvui pranešė, kad 500 Lt skola išaugo iki 8 600 Lt. Gerai, kad pranešė, nes skola ir toliau būtų augusi. Žinomas atvejis, kai 500 Lt kreditą gavo Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis kalinys. Nusikaltėlis sužinojo vieno fizinio asmens kodą ir sąskaitos numerį ir paprašė, kad laisvėje esantis jo draugas internetu užpildytų paraišką gauti kreditą. Užpildė ir gavo 500 Lt. Šie ir kiti atvejai parodė, kad greitųjų kreditų bendrovės turėtų taikyti papildomas apsaugos priemones. Tikimasi, kad Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kontrolė ne tik sutramdys nepaklusniausias greitųjų kreditų bendroves, bet ir padidins jų patikimumą.

Smulkiausios įmonės trauksis iš rinkos Kristina Nemaniūtė, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė

Nuo Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo praėjo tik keli mėnesiai, todėl daryti gilias išvadas dar sunkoka, tačiau nuostoliai akivaizdūs. Rinkoje nebeliko populiarių smulkiausių kreditų, pavyzdžiui, nebeįmanoma kelioms dienoms pasiskolinti 100 Lt. O juk būtent smulkieji kreditai sudarė didelę paslaugų dalį. Kai kurios smulkiausios greitųjų kreditų įmonės po balandžio 1 d. trumpam net buvo sustabdžiusios veiklą – reikėjo prisiderinti prie naujų veiklos sąlygų, tačiau kai kurios iš jų pasitrauks iš rinkos, taigi sumažės konkurencija. Mano žiniomis, kelios įmonės savo veiklą perkels į kaimynines šalis, kuriose nekeliama tokių griežtų reikalavimų.

3

Iš degėsių pakilo unikalus medinis dvaras Jolanta MIŠKINYTĖ Kultūros paveldo departamento komisija priėmė Biržuvėnų dvaro ponų name atliktus restauravimo darbus. Šis Telšių rajone esantis dvaras – vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių medinių tokio tipo XVIII–XX a. pirmos pusės dvarų, kuriems pavyko iki mūsų dienų išlaikyti savo struktūrą, kompleksiškumą, taip pat vienintelį Lietuvoje išlikusį XVIII a. viduryje mediniais etninės architektūros pastatais užstatytą reprezentacinį kiemą.

GK archyvo nuotrauka

2004 m. Biržuvėnų dvare siautėjęs gaisras sunaikino dalį ponų namo autentikos: sudegė stogas, išdegė vidurinės dalies patalpos, nuvirto vienas iš didžiųjų kaminų. Medinės dvarų architektūros paminklo būklė tapo avarinė. Tačiau 2008 m. gavus 4,5 mln. Lt paramą projektui „Biržuvėnų dvaro sodybos pritaikymas viešosioms reikmėms“ dvaras prikeltas naujam gyvenimui. Šis projektas buvo finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų ir valstybės biudžeto lėšų.

Restauruotas Biržuvėnų dvaro ponų namas bus naudojamas Luokės seniūnijos bendruomenės poreikiams, čia veiks biblioteka. Šiuo metu iš ES lėšų tvarkomi ir pritaikomi turizmui ūkiniai dvaro pastatai.

Biržuvėnai pirmą kartą paminėti 1253 m. balandžio 5 d. vyskupo Heinricho Kuršo žemės pietinių sričių dalybų akte kaip Birsine. XV a. čia buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras – seniūnijos centras. XVII a. pradžioje dvaras priklausė bajorams Kenstartams. 1637 m. Jonas Sebastijonas Kenstarta, Žemaičių seniūnijos vėliavininkas, už 20 000 lenkų auksinių dvarą pardavė Pajūrio seniūnui Aleksandrui Vainai. Vainos jį valdė 30 metų. 1667 m. Vladislovas Vaina ir jo žmona Feliciana BelikevičiūtėVainienė Biržuvėnus perleido Mykolui Gorskiui, herbo Nalenč (Nalęcz) savininkui, Beržynų ir Pašatrijos valdytojui.

Gorskiams dvaras priklausė iki 1940 m., t. y. beveik 300 metų. Sovietams okupavus Lietuvą ir paskutinei dvaro savininkei Onai Gorskienei pasitraukus į Austriją, jos turtas buvo nacionalizuotas.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4

Gimtasis kraštas

Darbo užmokesčio sistema Lietuvoje – apsukriesiems

Valentinas BUKAUSKAS Bene labiausiai įgrisęs žodis Lietuvoje – krizė. Vyriausybė atkakliai tebekartoja – pinigų nėra, veržkimės diržus. Premjeras griežtai sako, kad kelti atlyginimų viešajame sektoriuje dabar nėra finansinių galimybių, pensijas grąžinti į ankstesnį lygį dar ne laikas, o didinti minimalaus atlyginimo neįmanoma, kol siaučia krizė. Paradoksas, tačiau kai tenka raminti tautą, premjeras teigia, kad krizė baigėsi, o kai kalba pasisuka, pavyzdžiui, minimalaus atlyginimo didinimo link, krizė vėl atsiranda.

Dar keisčiau, kad toji krizė ne visus vienodai lanko. Štai didžiosios dalies Lietuvos gyventojų atlyginimai įšaldyti, tačiau įšalas tam tikrų asmenų piniginėse senokai baigėsi. Yra mūsų šalyje žmonių, kurių algos nepavaldžios nei laikui, nei ekonominei situacijai, nei galų gale sveikam protui.

Kaip dar galima paaiškinti susiklosčiusią situaciją, kai gilėjant krizei tyliai pučiasi vadovų atlyginimai?

Valstybės tarnautojai – lygesni tarp lygių Valstybės departamento puslapyje aiškiai parašyta, kad esamas darbo mokesčio reglamentavimas įgyvendina skaidrią, visiems suprantamą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Priemokos skiriamos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą, darbą kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Įdomu, kokiomis gi kenksmingomis sąlygomis ėmė dirbti „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius, kurio alga šių metų pirmą ketvirtį ūgtelėjo net 2 250 Lt (neatskaičius mokesčių)?

Galbūt ir Lietuvos banko valdybos nariai, ir padalinių vadovai pluša išsijuosę, nes jų atlyginimai padidėjo 1 370 ir 877 Lt? Ministerijų darbuotojai taip pat dirba „itin pavojingomis sąlygomis“, galvų nepakelia. Štai kultūros ministro komanda gauna nuo 680 iki 1 330 Lt didesnius atlyginimus, Vi-

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Komentarai

daus reikalų ministerijos specialusis atašė džiaugiasi 1 098 Lt didesniu atlyginimu, Aplinkos ministerijos kancleris gauna 939 Lt daugiau, ministro patarėjai – 418 Lt. Susisiekimo ministerijos viceministrai kas mėnesį papildomai praturtėja 928 Lt. Valstybinės ligonių kasos poskyrio vedėjų kišenės papilnėjo 961 Lt per mėnesį.

Belieka stebėtis šitaip staiga padidėjusiu krūviu tam tikrose valstybės tarnybose. Panašu, kad krizė palietė tik privačiame versle dirbančius asmenis, daugeliui jų darbo padaugėjo, o atlyginimai smarkiai sumažėjo.

Tiesa, ministerijų klerkai, „Sodros“ galvos ir kiti valdininkai turi pavyzdį, kaip pasididinti sau atlyginimus.

Premjeras A.Kubilius savo patarėjams 20 proc. pareiginės algos dydžio priedus skyrė 2009 m., t. y. tuo metu, kai visa Lietuva suko galvą, kaip išgyventi. Statistikos departamento duomenimis realus darbo užmokestis 2010 m., palyginus su 2009 m., šalies ūkyje sumažėjo 4,3 procento. Žino-

navigacijos“ direktoriaus uždarbis pirmą šių metų ketvirtį išaugo net 1 511 Lt. Nedaug atsilieka ir Lietuvos radijo ir televizijos centro direktorius bei Kauno oro uosto direktorius – jų atlyginimai padidėjo tūkstančiu litų. Dar keistesni dalykai dedasi uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje. Direkcijų direktoriai šiemet tiek dirba, kad jų algos kyla lyg ant mielių – padidėjo net 4 tūkst. Lt ir siekia jau 15 960 Lt. Telieka stebėtis visos atlyginimų sistemos nenuoseklumu. Kaip gali valstybinės įmonės vadovas uždirbti net 26 356 Lt, kai, pavyzdžiui, Lietuvos Prezidentė gauna 24 750 Lt? Uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, pasirodo, yra šių laikų Eldoradas – direkcijų direktoriai uždirba daugiau nei Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, ministrai, teisėjai. Tarnybų vadovai gauna beveik tiek pat, kiek ministrai. Galbūt šios uždaromos

Nežinia, kiek apgalvota yra įstatyme palikta spraga, leidžianti apsukriems vadovams prisidurti prie bazinės algos didelius priedus, kuriais piktnaudžiaujama. ma, tai eiliniams darbuotojams sumažėjo, o viršūnėlėms, atvirkščiai, kilo... Tik statistikoje tai, deja, neatsispindi.

Vyriausybės nariai, pats Ministras pirmininkas vis kalba apie ekonomikos atsigavimą, tačiau eiliniams valstybės tarnautojams, kurių Lietuvoje yra apie 50 tūkst., ir biudžetinių įstaigų darbuotojams (apie 250 tūkst. ) atlyginimai nekyla. Tik išrinktieji „dirba“ daugiau ir našiau.

Akivaizdu, kad tam tikrų valstybės tarnautojų atlyginimai atvirkščiai proporcingi krizei. Apsukrūs valdininkai skiria sau lojaliems žmonėms priemokas už neva padidėjusį darbo krūvį, itin gerą darbą, pakilusias pareigines kategorijas ar padidėjus stažui. Tam pinigų stebuklingu būdu atsiranda.

Be tvarkos ir sistemos Dar didesnė netvarka yra valstybės valdomose įmonėse. „Oro

Kaip gali Vyriausybė išvesti tautą iš duobės, jei net nesugeba tinkamai diferencijuoti ir suvaldyti lyg ant mielių augančių tam tikrų struktūrų vadovų darbo užmokesčių?

Raimundo Šuikos nuotrauka

įmonės darbuotojai (patikslinsiu – viršūnėlės) dirba kur kas našiau nei, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“? Ši valstybės valdoma įmonė yra pelningiausia Lietuvoje, bet net su visais priedais jos generalinis direktorius teuždirba 12 568 Lt. Jo atlyginimas, beje, sumažėjo, palyginus su praėjusiais metais.

Vyriausybės neveiklumas Nežinia, kiek apgalvota yra įstatyme palikta spraga, leidžianti apsukriems vadovams prisidurti prie bazinės algos didelius priedus, kuriais piktnaudžiaujama. Vyriausybės nenorėjimas matyti ir spręsti esamos problemos yra nusikalstamas. Pats laikas būtų aiškiai reglamentuoti visą valstybės tarnautojų, valdininkų darbo užmokesčio sistemą. Bet ar pakaks Vyriausybei politinės valios ir potencijos tai atlikti?

Neabejoju, kad darbo užmokestis turėtų būti aiškiai susietas su veiklos rezultatais. Jei įmonė pervedė į valstybės biudžetą daugiau pinigų, natūralu, kad ir tos įmonės darbuotojų atlyginimai turėtų kilti. Kita svarbi problema – didelis atotrūkis tarp vidutinės grandies ir vadovų darbo užmokesčio.

Kaip gali Vyriausybė išvesti tautą iš duobės, jei net nesugeba tinkamai diferencijuoti ir suvaldyti lyg ant mielių augančių tam tikrų struktūrų vadovų darbo užmokesčių? Kiek dar žmonėms bus pučiama migla į akis ir veržiamas diržas? Nesuprantamas ir niekaip nepaaiškinamas atlyginimų pūtimasis turi būti sustabdytas, peržiūrėtas ir pakeistas. Jei krizė baigėsi, pone A.Kubiliau, tegu ji baigiasi visiems.

Ant politinių svarstyklių

Ar brangstant dujoms jų kaina vartotojams gali sumažėti?

Seimas didele balsų persvara priėmė Gamtinių dujų įstatymą ir jo įgyvendinimo įstatymą. Jais tikimasi sumažinti gamtinių dujų kainas Lietuvos vartotojams ir sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą gamtinių dujų rinką. Šie įstatymai smogė Rusijos koncernui „Gazprom“, kuris dujas mūsų šaliai tiekia kone brangiausiai Europoje. Nuo liepos 1 d. Lietuvos vartotojams gamtinės dujos pabrango 14–20 proc., tad ar galime tikėtis, kad dėl minėtų įstatymų kainos artimiausiu metu sumažės.

„Kainų nei sumažins, nei padidins“

„Dujos tik brangs“

Jurgis Razma, Seimo narys

Julius Veselka, Seimo narys

Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, kai gamtinės dujos tik brangsta, šie įstatymai artimiausiu metu nei sumažins, nei padidins gamtinių dujų kainų Lietuvos vartotojams. Galbūt kai kas pavyzdžiu mums rodo Latviją, kuri iš „Gazprom“ esą išsiderėjo 15 proc. mažesnes kainas, bet neabejoju, kad dėl šių įstatymų po 2–3 metų būsime kur kas geresnėje situacijoje nei latviai. Be to, buitiniai vartotojai už dujas Lietuvoje moka bene mažiausiai Europoje. Svarbu, kad mes apsisprendėme atsikratyti dujų monopolininko dominavimo ir įstatymais atskyrėme dujų skirstymą magistraliniais tinklais nuo tiekimo.

Tai neabejotinai pagerins Lietuvos padėtį. Aišku, buvo Seimo narių, kurie priešinosi įstatymo priėmimui. Nesiryžčiau atvirai teigti, kad parlamente yra Seimo narių, kurie atstovauja „Gazprom“ interesams, nes tokių įrodymų tiesiog neturiu. Bet prisiminus prie socialdemokratų įvykusį „Lietuvos dujų“ privatizavimą, kyla daug klausimų, gal tam tikri Seimo nariai turi išskirtinių santykių su „Gazprom“.

Galbūt A.Kubilius, teigiantis, kad dėl įstatymų priėmimo dujos atpigs 15 proc., kam nors yra autoritetas, bet tik ne man. Dujos tik brangs, ir pasakysiu kodėl. Norime to ar ne, bet „Gazprom“ yra mūsų partneris, o su partneriu geriausiai susitariama prie derybų stalo.

Vienintelė Lietuva iš 27 Europos Sąjungos valstybių su „Gazprom“ kalba šantažo kalba ir priima štai tokius įstatymus. Jais Lietuva siekia priversti tiek „Gazprom“, tiek „E.ON Ruhrgas International“ pusdykiai parduoti magistralinius tinklus. O kol abi šalys ginčysis, kiek tie magistraliniai dujų tinklai yra verti, „Gazprom“ mėgins per ginčo laikotarpį sukaupti kuo didesnį kapitalą mūsų vartotojams nustatydama atitinkamas kainas.

Juk jie ne kvailiai ir moka skaičiuoti pinigus. Vien dėl priimtų įstatymų „Lietuvos dujų“ akcijos per dvi dienas vertybinių popierių biržoje atpigo 7 centais, o tai prilygsta 33 mln. Lt.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Man, lietuvei, ir šiandien sunku susitaikyti su gruzinų nepunktualumu.

Taigi... Parašiusi diplominį darbą tema „Gruzijos–Rusijos karas (2008 metų rugpjūtis) Lietuvos spaudoje“, dar labiau įklimpau. Vienuose mokymuose susipažinau su vaikinu, kuris papasakojo apie draugę, dirbančią Zugdidžio radijo stotyje. Tame radijuje ir pradėjau dirbti maždaug po pusmečio. Rusų kalba vedžiau pokalbių laidą „Davaite govoritj“ („Pasikalbėkime“), kuri buvo transliuojama Gruzijoje ir Abcha-

5

Įspūdingi Gruzijos Kazbeko kalnai sutraukia tūkstančius turistų iš visos planetos.

„Nesvarbu, kur gyvensiu, bet visuomet būsiu lietuvė ir su savimi, savo kate kalbėsiuosi lietuvių kalba“, – tvirtai sako vis jaukiau Gruzijoje besijaučianti pradedančioji verslininkė lietuvė Regina Jegorova. 24-erių mergina dabar, kaip pati sako, kuria mažą ir jaukią Lietuvą kalnų papėdėje įsikūrusiame Zugdidžio mieste.

Ką planuoja? Kol kas jos planuose nėra tik kelionės atgal į Vilnių.

Bet apie viską iš pradžių.

Kada, kaip ir kodėl atsidūrėte Gruzijoje?

Dabar atrodo, kad tai buvo gana seniai... Gruzija labai susidomėjau 2008-aisiais. Rugpjūtį mano kolegos atostogavo, o aš budėjau vieno Lietuvos leidinio redakcijoje, kai prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas.

Tuo metu gaudžiau informaciją iš trijų skirtingų šaltinių: rusų, amerikiečių ir gruzinų. Ir visi turėjo savas versijas, vyko tikras informacinis karas. Tada ir pradėjau domėtis Gruzija, jos istorija, man parūpo, dėl kokių priežasčių toje šalyje nuolat kyla kariniai konfliktai ir kaip žmonės gyvena nuolatinėje karo baimėje.

O taip iš tikrųjų tebėra ir šiandien.

Gruzinai dažnai į viską numoja ranka ir sako: „Kad tik karo nebūtų...“

Gimtasis kraštas

Emigracija

Geltonkasė, pamilusi Gruziją zijoje. Kalbėdavomės nepolitinėmis temomis ir bandėme megzti taikos dialogą, nes jo beveik nėra. O kalbėtis tikrai yra apie ką, ne tik apie karą.

Kokią Gruziją pamatėte tik atvykusi?

Pirmiausia šalį aplankiau su draugais lietuviais. Mes keliavome po Gruziją ir Armėniją. Jau žinojau, kad maždaug po pusmečio trauksiu čia gyventi, tad stengiausi žiūrėti į ją kitomis akimis. Kai atvykau iš Lietuvos, gana greitai nukrito ir rožiniai akiniai. Mes, lietuviai, kitokie, labiau užsidarę, nors save laikome gana emocingais. Tačiau gruzinai... Čia verda tikrosios emocijos. Jeigu myli, tai labai. Jeigu nekenčia, tai labai. Jausmų čia su kaupu. Ir man tas temperamentas labai tinka ir patinka, tik reikėjo laiko perprasti žmones.

Gruzija – labai graži šalis, žmonės draugiški ir svetingi, nors kartu ir, galima sakyti, dviveidžiai. Tačiau blogiausia, kad šiuo metu didžioji tautos dalis yra labai sutrikusi. Žmonės nori išlaikyti savo tradicijas (gruzinai labai konservatyvūs), bet tuo pat metu nori greitai tapti tikrais vakariečiais. Apskritai galiu drąsiai sakyti, kad gruzinai nori labai daug, bet daro labai mažai, o dar tiksliau – nedaro nieko. Jie apie savo planus gali kalbėti valandų va-

Gruzijoje gyvenanti lietuvė Regina stebisi savotišku gruzinų charakteriu.

landas, savaites ir dar ilgiau, tačiau tik po kurio laiko supranti, kad tos kalbos jau paseno, o kaip niekas nevyko, taip ir nevyksta.

Man, lietuvei, ir šiandien sunku susitaikyti su gruzinų nepunktualumu. Gyvenu čia pusantrų metų ir niekur nevėluoju, o jiems tai įprasta. Jie visuomet į mane kreivai žiūri, kai aš prie sankryžos laukiu žalio šviesoforo signalo pėstiesiems.

Dabar jau suprantu, kad jie nemoka diskutuoti, argumentuoti. Labai greitai bet kokia diskusija baigiasi tuo, kad gruzinai pradeda kelti toną ir ima rėkti. Tarpusavyje jie nuolat taip bendrauja.

Bet ir tokia Gruzija atrodo labai patraukli ir įdomi. Kokie jūsų planai šioje šalyje?

Planuojantiesiems kelionę patartina atostogoms skirti daugiau nei savaitę ar dešimt dienų.

GK archyvo nuotraukos

Per Kalėdas buvau grįžusi į Vilnių. Buvo gera, smagu, bet supratau, kad atgal dar nenoriu, o kai vaikštau po Tbilisį, jaučiuosi daug geriau. Tas miestas man labai patinka. Dabar gyvenu Zugdidyje, bet kada nors mielai persikraustyčiau į sostinę. Ten verda tikras gyvenimas, ten senasis miestas darniai dera su naujais ir moderniais statiniais, ten – tikras tautų katilas. Ir gruzinų tradicijos, sumišusios su šių dienų civilizacija, man labai patinka.

Kelerius metus planuoju praleisti Gruzijoje, galbūt gyvensiu Tbilisyje, o daugiau ateities planų kol kas nekuriu. Labai norėčiau dirbti tokioje srityje, kuri būtų tiesiogiai susijusi su Lietuva. Man tai labai svarbu, nenoriu per daug nutolti nuo savo šalies, nes visuomet jaučiuosi ir jausiuosi esanti lietuvė.

Tad kaip jums sekasi rasti bendrą kalbą su vaikinu, tikru gruzinu?

Na, kartais būna tikrai sunkoka, bet visus kultūrinius skirtumus kol kas įveikiame. Kai pradėjome bendrauti, ne juokais nustebinome jo draugus, kurie pamatę, kaip mano draugas plauna grindis ir atlieka kitus buities darbus, buvo baisiai pasipiktinę. Tačiau visi greitai apsiprato, nes čia aplinkinių požiūris į mane priklauso nuo mano draugo nuostatų ir nuo to, kaip jis žiūri į mane.

Aplinkinių nuomonė čia labai svarbi. Zugdidyje, kaip ir kituose miestuose, nepriklausomai nuo jų dydžio, visi vieni kitus pažįsta, da-

lijasi savo nuomone. Ir jeigu vieną kartą čia susigadinsi reputaciją, tau gero vardo niekada nepavyks atgauti. Tai ypač aktualu merginoms. Į užsienietes merginas ir vyrų, ir moterų požiūris vienodas, tik tikslai skirtingi. Vyrai nori jas suvilioti, o moterys smerkia visas, visur ir visada. Taigi labai svarbu susirasti patikimų ir kultūringų draugų.

Mane ilgai visi laikė ruse arba ukrainiete, bet kai sužinodavo, kad esu lietuvė, požiūris iš karto pasikeisdavo. Gruzinai pabrėžia mūsų tautų draugystę, visuomet akcentuoja, kad turime vieną bendrą priešą – Rusiją. Ir politinių temų nepavyksta išvengti niekur: nei gatvėje, nei prie stalo.

Kas jus labiausiai nustebino Gruzijoje?

Aš, kaip ir daugelis lietuvių, žinojau ir tikėjau, kad gruzinai labai draugiški, svetingi ir nuoširdūs žmonės. Tačiau gyvendamas čia pamatai, kad tokie jie tik turistui, prašalaičiui.

Keliautoją jie visuomet priims kaip didžiausią svečią, bus labai svetingi ir dosnūs. Tačiau kai pradedi gyventi tarp tų žmonių, supranti, kad jie nėra tokie nuoširdūs, nes į akis šypsosi, o už akių kalba priešingai, kad yra ir tinginių, ir pažadukų. Su tuo man turbūt sunkiausia susitaikyti.

Gyvenu labai gražioje kalnuotoje vietoje, kuri yra tarsi sankryža keliaujantiesiems į kalnus ar prie jūros. Taigi svečių netrūksta, jų sulaukiu vis daugiau. Pastaruoju metu Gruzijoje atostogauja daug lenkų, amerikiečių, žydų. Visi jie daug keliauja, nori pamatyti šalį. O tai padaryti nėra labai lengva, nes keliai – ne patys geriausi. Planuojantiesiems kelionę patarčiau atostogoms skirti daugiau nei savaitę ar dešimt dienų.

Vien kelionė, pavyzdžiui, iš Tbilisio į Zugdidį (o nuo jo iki jūros apie 20 km) truks apie 6–7 valandas, per kurias teks įveikti 350 km.

Aukštai kalnuose yra pasakiško grožio miestas, iki jo – apie 130 km, o kelionė truks ne mažiau nei 6 valandas. Bet man tuo ir patinka Gruzija!

Ir dar. Svarbiausia – kelis vakarus privalu praleisti gruzinų kompanijoje, kurie vaišins vynu, sakys tostus ir dosniai dalysis tuo, ką turi. tiesa.com

Norvegai susirūpino atvykėliais Imigrantų integracijos lygį Norvegijoje tyrusi Vyriausybės komisija nustatė, kad dauguma atvykėlių pritapo naujuose namuose. Tačiau pareigūnai atkreipė dėmesį, kad 125 tūkst. imigrantų uždirba itin mažai ir yra priklausomi nuo valstybės paramos. „Komisijos išvadose pabrėžiama, kad dabartinės priemonės nėra pa-

kankamos. Mes kritikuojame viešojo sektoriaus vadovus, kurie nesiima mažinti atotrūkio visuomenėje. Labiausiai dėl to kenčia moterys ir vaikai. Mes siūlome kelti ambicingesnius tikslus ir pateikėme 200 pasiūlymų, kaip pagerinti imigrantų padėtį darbo rinkoje“, – sakė komisijos pirmininkas Osmundas Kaldheimas.

Tai jau antras tyrimas per pastarąjį mėnesį apie imigrantų padėtį

Norvegijoje. Pirmasis nagrinėjo, kaip imigrantai gali efektyviau pasinaudoti socialinio aprūpinimo sistema.

O.Kaldheimo komisija daugiau dėmesio kreipė, kaip imigrantams sukurti geriau apmokamas darbo vietas. Be to, specialistai pareiškė, kad atvykėlių gyvenimas bendruomenėse Norvegijoje nėra problema, kuriai dabar reikia skirti dėmesio. tiesa.com

Imigrantų integracijos lygį Norvegijoje tyrusi Vyriausybės komisija nustatė, kad GK archyvo nuotrauka dauguma atvykėlių pritapo naujuose namuose.

6

Gimtasis kraštas

Kelyje

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71) Nelegaliems prekybininkams gresia baudos

Avarijas sukelia ir pakelių prekeiviai Nenuspėjamas prekeivių ir pirkėjų elgesys kelyje gali sukelti skaudžių padarinių.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Žemuogės, mėlynės, grybai, bulvės, pomidorai, agurkai, kopūstai ir kitos daržovės, pienas, kiaušiniai ar net šluotos, vantos – tokį prekių asortimentą vasarą siūlo pakelių prekeiviai. Policija perspėja šalies vairuotojus, kad prasidėjus prekybai pakelėse išauga avarijų tikimybė.

Prekiauja ir vaikai Pasak Kelių policijos pareigūnų, pakelių prekeiviai blaško vairuotojų dėmesį ir provokuoja avaringas situacijas. Vairuotojai, norėdami pasiteirauti siūlomų prekių kainų, dažniausiai greitai stabdo, kelioms minutėms automobilį palieka kelio važiuojamojoje dalyje ar sustoja kitose neleistinose vietose. Neretai išlipę iš transporto priemonės keleiviai pavojingai, rizikuodami savo saugumu, kerta važiuojamąją kelio dalį.

Savaitgaliais eismo saugumas tokiose prekybos vietose dėl intensyvesnio eismo ypač sudėtingas. Daugelis prekeivių – vaikai, kurie taip ne tik sau, bet ir tėvams uždirba duoną.

Susisiekimo ministerijos parengtame naujame Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos dėl laikinojo vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir privalomo visų pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo praktinio vairavimo centruose. Didinant eismo saugumą ketinama griežtinti reikalavimus keturračių ir sunkiasvorių motociklų vairuotojams, siūloma įtvirtinti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimą prieš jos registraciją. „Papildomas vairuotojų mokymas turi būti ne privalomas, o tik prevencinė auklėjamoji priemonė. Todėl papildomą mokymą turėtų baigti tik nedrausmingi vairuotojai, kaip jau yra dabar, o ne visi laikinų pažymėjimų turėtojai“, – pabrėžė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pasak ministro, vairuotojų papildomų mokymų organizavimas praktinio mokymo centruose būtų per didelė finansinė našta visiems pradedantiesiems vairuotojams. Todėl Susisiekimo ministerija siūlo atsisakyti nuostatų, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas tik 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį vairuotojas gali pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik užbaigęs papildomus vairuotojų mokymus. Taip

Nenuspėjamas prekeivių ir pirkėjų elgesys kelyje gali turėti skaudžių padarinių. Nors šiais ir praėjusiais metais didesnių nelaimingų atsitikimų neužfiksuota, tačiau prieš dvejus metus dėl prekybos pakelėse žuvo moteris ir mažametis vaikas. „2009 m. dėl eismo dalyvių neatsakingumo šalia pakelių prekybos vietų žuvo du žmonės: pavasarį Varėnos rajone, kelyje Vilnius–Varėna–Gardinas, žuvo 48 metų pėsčioji, o vasarą Elektrėnų savivaldybėje, Vievio seniūnijoje, greitkelyje Vilnius–Kaunas, – pusketverių metų vaikas“, – sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos Veiklos orga-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

lamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai. Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nustatyta, kad kelias – inžinerinis įrenginys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Apie kitos veiklos vykdymą neužsimenama.

Laimingai pasibaigusi avarija Pakelių prekeivių klientai – ne tik miestiečiai, bet ir vietos gyventojai. Lančiūnavos (Kėdainių r.) gyventoja Stasė neretai daržovių

Savaitgaliais eismo saugumas tokiose prekybos vietose dėl intensyvesnio eismo ypač sudėtingas. Daugelis prekeivių – vaikai, kurie taip ne tik sau, bet ir tėvams uždirba duoną. nizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskaitė.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas reg-

įsigyja iš kelyje „Via Baltica“ prekiaujančių pardavėjų. „Dažniausiai nusiperku pomidorų, nes pati jų neauginu. Rečiau obuolių,

agurkų ar kitų daržovių, vaisių“, – sakė moteris. Paklausta, ar saugu sustoti prie pakelės prekeivių, moteris prisiminė laimingai pasibaigusią avariją. „Ties Akademija (Kėdainių r.) stabtelėjome prie pomidorais prekiaujančios moters paklausti kainos ir staiga išgirdome trenksmą, o automobilis tapo nevaldomas. Nuskriejome į kitą kelio pusę tiesiai priešais vilkiką.

Viskas įvyko taip staigiai, nespėjome net susivokti. Laimei, vyras staigiai pasuko automobilį nuo kelio ir sustojome, kai atsitrenkėme į stovintį kieme automobilį“, – išgąsčio kupiną incidentą prisiminė moteris.

Pasak Stasės, jei bent sekundę automobilis nebūtų buvęs nusuktas į kiemą, gyvos nebūtų beveik visos šeimos. „Išlipę ėjome žiūrėti, ką pridarėme. Iš pradžių manėme, kad sprogo padanga, tačiau pamatę stipriai įlenktą bagažinę supratome, kad kažkas į mus trenkėsi“, – sakė lančiūnavietė. „Pasirodo, tai buvo apsipirkti norėjusi moteris. Ji vietoj stabdžių paspaudė greičio pedalą ir stipriai rėžėsi į mus. Laimei, buvo išvengta aukų“, – sakė Stasė ir pridūrė, kad dėl to kalti pakelių prekeiviai.

O viena Kauno rajono gyventoja džiaugiasi pakelių prekeiviais. „Pati daržo neturiu, todėl vaisių ir daržovių perku kitur. Jei nebūtų pakelių prekeivių, dėl stiklainio braškių ar kelių bulvių turėčiau važiuoti į Kauną. Tai labai nepatogu“, – sakė Kauno rajono gyventoja.

Nors prekeiviai skelbia, kad prekiauja lietuviškais produktais, kaimo žmonės teigia, jog „biznieriai“ užsienietiškų daržovių prisiperka Kauno sandėliuose ir pardavinėja jas kaip lietuviškas. Vardo nenorėjęs sakyti Kėdainių rajono gyventojas teigia, kad bent jau keliose tokiose prekyvietėse produkcija nėra lietuviška. „Anksti ryte išvažiuoja į Kauną, prisiperka lenkiškų, ispaniškų pomidorų, kitų daržovių ir jomis prekiauja pakelėje. Atseit, iš savo šiltnamio. Tiesiog moka gerai apgauti pirkėjus“, – sakė vyras. Tokias kalbas patvirtina ir kiti kaimo gyventojai, tačiau tik ne patys prekeiviai.

Ilgainiui nuolatinių klientų įgiję pakelių prekeiviai yra įsitikinę, kad klientų tik daugės. „Prekiaujame šviežiais vaisiais ir daržovėmis.

Juos užauginome patys arba nusipirkome iš Lietuvos ūkininkų, todėl mūsų produktai yra švieži, lietuviški“, – sakė prie kelio Kaunas–Zapyškis daržovėmis ir vaisiais prekiaujantis Mykolas Daubaras.

Pasak Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistų, nereikėtų aklai pasitikėti prekeivių žodžiais. „Šalia judraus kelio laikomos daržovės, uogos ir grybai ne tik apdulka, bet ir sukaupia teršalų.

Negalima tikėti, kad netoli esančiame darže braškės užaugintos nenaudojant jokių chemikalų“, – sakė Maisto skyriaus vedėja Virginija Grigaravičiūtė.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai nurodė prižiūrimuose keliuose nuolat organizuoti atsitiktinius reidus nesaugiai vykdomai prekybai užkardyti. Nelegaliems prekybininkas gresia baudos nuo 20 iki 100 litų.

Keisis vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarka

Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, valstybės įmonėje „Regitra“ išlaikiusieji teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus gaus 10 metų galiojančius vairuotojo pažymėjimus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad papildomas vairuotojų mokymas turi būti organizuojamas tik praktinio mokymo centruose. Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, valstybės įmonėje „Regitra“ išlaikiusieji teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus gaus 10 metų galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Laikinus pažymėjimus turintys pradedantieji vairuotojai, pasibaigus jų galiojimui, VĮ „Regitra“ galės nemokamai gauti 10 metų galiojančius pažymėjimus.

Papildomas vairuotojų mokymas ir toliau būtų organizuojamas tik tiems motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų.

Siekiant sugriežtinti keturračių motociklų vairuotojų atsakomybę, ketinama panaikinti įstatymo nuostatą, numatančią galimybę keliuose mokyti šeimos narius vairuoti B1 kategorijos transporto priemones. Mokyti vairuoti keturratį motociklą yra gana sudėtinga ir mokymo proceso

metu negalima užtikrinti eismo saugumo, todėl siekiantieji įgyti teisę vairuoti B1 kategorijos transporto priemones privalės kreiptis į vairavimo mokyklas, organizuojančias šios kategorijos vairavimo kursus. Įstatymo projekte numatomas dar vienas svarbus pasikeitimas – galingieji keturračiai motociklai turėtų būti registruojami ne Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, o Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių

registre. Be to, juos vairuoti galėtų tik asmenys, sulaukę 18 metų ir turintys B kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimus.

Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra būtų atliekama prieš registraciją, tad transporto priemonės registracija ir valstybinio numerio ženklo išdavimas patvirtintų, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir tinkama dalyvauti viešajame eisme. Nauja tvarka leistų efektyviai sumažinti eismo įvykio metu stipriai sugadintų ir iš esmės netinkamų remontuoti, nesaugių transporto priemonių patekimą į Lietuvos automobilių rinką. Įstatymo projekte taip pat siūloma patikslinti nuostatą, draudžiančią uždengti valstybinio numerio ženklus, numatant, kad tuo atveju, kai vežamas prie transporto priemonės užpakalinės dalies pritvirtintas dviratis uždengia valstybinio numerio ženklą motorinės transporto priemonės gale, gerai matomoje vietoje turėtų būti pritvirtinta valstybės įmonės „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu.

GK, Susisiekimo ministerijos inf.

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Gimtasis kraštas

Sportas

Kauno klubas kėsinasi į NBA krepšininkus NBA paskelbus lokautą, suaktyvėjo žaidėjų rinka Europoje. Galimybė pasikviesti stipriausios krepšinio lygos atstovus domina ir Lietuvos grandus – Kauno „Žalgirį“ bei Vilniaus „Lietuvos rytą“. Tiesa, geresnių šansų sulaukti NBA desanto turi Europos turtingieji. Visgi svarų žodį laisvųjų agentų turguje pasirengęs tarti ir Lietuvos krepšinio pirmenybių (LKL) čempionas „Žalgiris“.

„Žalgiris“ ieško NBA žaidėjų „Taip, bandysime pasikviesti žaidėjų iš NBA. Bet jų galėtų būti 1–2, ne daugiau“, – teigė „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas. Žalgiriečiai pripažįsta, kad į ryškiausias NBA žvaigždes Kauno komanda nesitaiko, bet Lietuvos grandai neturi ir jokio noro kviestis tų krepšininkų, kurie už Atlanto tik šildė atsarginių suolą. Be to, „Žalgi-

ris“ prioritetą teikia tiems NBA žaidėjams, kurie neturi kontraktų. „Didžiausių ir ryškiausių NBA žvaigždžių tikrai neprisiviliosime dėl jų norimų algų, bet suolelio šildytojai mūsų taip pat nedomina. Juos galima pasiimti bet kada. Ieškosime tokių, kurie nebus įsipareigoję NBA ekipoms kontraktais ir neturės grįžti į JAV, kai lokautas baigsis. Žinoma, ieškome ir tokių, kurie mums bus įkandami“, – tvirtino P.Motiejūnas.

Krepšininkų kainos už Atlanto – įvairios „Žalgirio“ generalinis direktorius pasidalijo mintimis ir apie Europos žaidėjų rinkos pokyčius. Jis pažymėjo, kad krepšininkų kainos kol kas sumažėjo nedaug, didesnio jų kritimo tikimasi netolimoje ateityje. „Kainos kažkiek krinta, bet elitiniai klubai, pavyzdžiui, Maskvos

žemyne iš NBA lokauto gali išlošti labiausiai, kalbėjo P.Motiejūnas. „Žalgirio“ atstovas taip pat viliasi, kad NBA lokauto trukmė bus tiksliai numatyta. Jei lokautas baigtųsi sezono metu, Europos krepšiniui tai turėtų neigiamą įtaką. „Didžiausia neigiama įtaka Europai bus tada, jei lokautas pasibaigs greitai. Jei visi žinotų, kad lokautas tikrai truks metus, būtų lengviau prisivilioti krepšininkus, o ir rinka būtų stabilesnė. Tačiau jei lokautas baigsis sezono metu, o žaidėjai bus įsipareigoję grįžti į NBA komandas, tuomet būtų didelis nuostolis“, – konstatavo P.Motiejūnas.

Turi iš ko rinktis Anksčiau tvirtu starto penketo nariu buvo amerikietis Markusas Braunas, tačiau jo ateitis komandoje lieka neaiški.

CSKA, Milano „Armani Jeans“ ar Sienos „Montepaschi“, vis dar moka didelius pinigus. Tų krepšininkų, kurių ieškome ir kuriais domimės, kainos nėra labai sumažėję. Bet laikas

parodys. NBA oficialiai paskelbus lokautą, krepšininkų vertė turėtų kažkiek nukristi“, – sakė P.Motiejūnas.

Kauno komandos vadovas taip pat atskleidė ir NBA krepšininkų vertės tendencijas: „NBA žaidėjų kainos – įvairios. Kuo ilgiau jie žaidę už Atlanto, tuo jų kainos didesnės.“

Įspūdingi Ispanijos klubų biudžetai

Pažvelgus į kontraktų neturinčius NBA atakuojančius gynėjus, „Žalgiris“ turi iš ko rinktis.

GK archyvo nuotraukos

„Kažkada lokautas mums buvo į naudą, o kaip bus dabar, pasižiūrėsime. Daugiau galimybių visgi turi, pavyzdžiui, ispanai, kurie žiūri į brolius Gasolius ar Fernandezą. Jie turi didesnius šansus, nes ispanai gali mokėti tokius pinigus. Be to, vilioja galimybė grįžti namo, kur tie krepšininkai galėtų žaisti su malonumu. Manau, kad daugiau kozirių gauna tos komandos, kurios gali nekreipti dėmesio į savo biudžetą, ir laimi tų valstybių klubai, kurių atstovų NBA yra daugiausia“, – apie tai, kas Senajame

Įsibėgėjus „Žalgirio“ komplektacijai, išryškėjo pozicijos, kurias kauniečiai turėtų sustiprinti. Startiniame penkete „Žalgiriui“ aktualiausia turėtų būti atakuojančio gynėjo pozicija.

Anksčiau tvirtu starto penketo nariu buvo amerikietis Markusas Braunas, tačiau jo ateitis komandoje lieka neaiški. Be to, snaiperis jau yra karjeros saulėlydyje.

Atsižvelgiant į tai, realu tikėtis, kad iš NBA į „Žalgirį“ atvykęs žaidėjas bus atakuojantis gynėjas. Tiesa, P.Motiejūnas tvirtino, jog vienai ar kitai pozicijai klubas pirmenybės neteikia: „Mums svarbu, kad žaidėjas būtų tinkamas. Į vieną poziciją nesikoncentruojame, reikia stiprintis ir ten, ir ten.“ Pažvelgus į kontraktų neturinčius NBA atakuojančius gynėjus, „Žalgiris“ turi iš ko rinktis. Sutarčių neturi ir kauniečių sąlygas gali atitikti tokie krepšininkai kaip Karlosas Arajo, Vonas Vaferis, Antonis Parkeris, Aronas Aflalo, Chrisas Duglasas-Robertsas, Aleksandras Vujačičius, Markas Belinelis, Markisas Danielsas ar Sonis Vimsas. krepsinis.net, GK inf.

2018 m. žiemos olimpinės žaidynės vyks Pjončane

Lietuviai žais Daugiakovininkė A.Skujytė – Europos taurės varžybų laimėtoja su lenkais

Teisė rengti 2018 m. žiemos olimpines žaidynes suteikta favoritu laikytam Pietų Korėjos miestui Pjončanui. Tai 123-ioje Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sesijoje Durbane (PAR) paskelbė šios organizacijos prezidentas Žakas Rogas.

Rengti 2018 m. „baltąją olimpiadą“ taip pat pretendavo Miunchenas (Vokietija) ir Anesi (Prancūzija).

Rinkimuose dalyvavo 95 IOC nariai iš 76 šalių. Pjončanas nugalėjo jau per pirmąjį balsavimo turą.

Portugalijoje vykstančiose Europos daugiakovių taurės antros lygos varžybose moterų septynkovės varžybas laimėjo Lietuvos atstovė Austra Skujytė.

Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė 31 metų lietuvė surinko 6 338 taškus. Antrą vietą užėmė rumunė Judita Nagi (5 696 tšk.), o trečią – ispanė Barbara Ernando (5 494 tšk.).

18-metė Diana Pranckutė užėmė 16-ą vietą (4 589 tšk.), o 18-metė Rūta Moliejūtė liko 18-a (4 135 tšk.).Varžybose dalyvavo 24 sportininkės.

A.Skujytė laimėjo šuolių į aukštį (1,87 m), rutulio stūmimo (16,81 m), šuolių į tolį (6,11 m) ir ieties metimo (47,34 m) varžybas, 100 m barjerinio bėgimo rungtyje užėmė antrą vietą (14,43 sek.), 800 m bėgime buvo penkta (2.19,89), o 200 m bėgime – septinta (25,37 sek.).

Komandų įskaitoje Lietuvos spor-

Jis gavo 63 balsus. Miunchenui atiteko 25, o Anesi – 7 balsai.

Pjončanas rengti žiemos olimpines žaidynes pretendavo trečią kartą iš eilės. Prieš tai jis pralaimėjo Vankuveriui (Kanada) ir Sočiui (Rusija). Žiemos olimpines žaidynes Pietų Korėja rengs pirmą kartą. Šios šalies sostinėje 1988 m. vyko vasaros olimpinės žaidynės. Paskutinį kartą Azijoje žiemos olimpinės žaidynės buvo surengtos 1998 m. Nagane ( Japonija).

GK, Eltos inf.

EPA-Eltos nuotrauka

7

Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė 31 metų lietuvė surinko 6 338 taškus.

EPA-Eltos nuotrauka

tininkės su 15 062 taškais užėmė trečią vietą. Nugalėjo Ispanijos komanda (16 421 tšk.), o antrą vietą užėmė Rumunijos ekipa (16 078 tšk.).

GK, Eltos inf.

Pasaulio jaunimo iki 19 m. amžiaus vaikinų krepšinio čempionate Latvijoje baigėsi antro etapo varžybos ir susidėliojo visos ketvirtfinalio poros. Po visą dieną trukusių dramatiškų kovų ir dėlionių E bei F grupėje paaiškėjo, kad Lietuvos krepšininkai šiandien dėl bilieto į pusfinalį kausis su Lenkijos rinktine. Pergalės atveju Lietuva pusfinalyje susitiks su JAV ir Rusijos poros laimėtoju.

Priminsime, kad lietuviai grupėje užėmė trečią vietą. Jie po atkaklios kovos per pratęsimą pralaimėjo tik amerikiečiams.

GK, Eltos inf.

Visos ketvirtfinalio poros: 1. Lietuva–Lenkija – 14.30 val.; 2. JAV–Rusija – 16.45 val.; 3. Serbija–Australija – 19.00 val.; 4. Kroatija–Argentina – 21.15 val.

N.Džokovičius – Vimbldono turnyro nugalėtojas Londone (Didžioji Britanija) pasibaigusio 125-o Vimbldono teniso turnyro, kurio prizų fondas – 14,6 mln. svarų sterlingų, vyrų vienetų varžybų nugalėtoju tapo antra pasaulio raketė 24-erių serbas Novakas Džokovičius.

Serbijos tenisininkas, kuris po patekimo į finalą užsitikrino pirmą vietą pajėgiausių planetos te-

nisininkų reitinge, finale po 2 val.

28 min. trukusios kovos 6:4, 6:1, 1:6, 6:3 nugalėjo dabartinę pirmą pasaulio raketę 25-erių ispaną Rafaelį Nadalį.

Už pergalę N.Džokovičiui atiteko 2000 Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingo taškų ir 1,1 mln. svarų sterlingų. R.Nadalis pelnė 1200 taškų ir 550 tūkst. svarų sterlingų.

N.Džokovičius Vimbldono turnyro finale žaidė pirmą kartą. Serbo sąskaitoje – trys laimėti „Grand Slam“ turnyrai. Jis šiemet ir 2008 metais triumfavo atvirajame Australijos čempionate.

Ispanas R.Nadalis Vimbldono turnyro finale žaidė penktą kartą.

2008 ir 2010 metais ispanas tapo šio turnyro nugalėtoju.

GK, Eltos inf.

N.Džokovičius Vimbldono turnyro finale žaidė pirmą kartą.

EPA-Eltos nuotrauka

8

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Gamta

ame miško kvartale. Jos skersmuo 1,40 m, apimtis 4,40 m.

Prieš kelis dešimtmečius už kelių šimtų metrų nuo jos ošė Ąžuolų karalius. Neatlaikęs metų naštos senas medis išvirto.

Dūkštų ąžuolynas – lietuvių stiprybės simbolis

Geltonojo smėlio atodangos Jei atvykote ąžuolų aplankyti, nepamirškite užsukti į ledynmečiu susiformavusias Dūkštų ir Karmazinų atodangas.

Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas išsidėstęs kitoje kelio pusėje priešais senąjį ąžuolyną.

Pakeliui užsukite pažiūrėti, kaip auga jaunasis Signatarų ąžuolynas. Prieš penkiolika metų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Nepriklausomybės akto signatarai pasodino 141 ąžuoliuką, norėdami įamžinti Nepriklausomybės akto atminimą.

Šventas ir neliečiamas medis Po ąžuolyną vaikščioti labai patogu. Jo takai pakelti nuo žemės ir iškloti lentomis, todėl net ir lietingą dieną nesušlapsite kojų.

GK archyvo nuotraukos

Lilija VALATKIENĖ Važiuojant nuo Vilniaus link Kernavės, už Dūkštų miestelio, dešinėje kelio pusėje, atsiveria tikras gamtos stebuklas. Čia 302 hektarų plote auga 200 metų senumo ąžuolai. Jų aukšti laibi kamienai labiau primena pušis, nei ąžuolus.

Naujasis papamobilis bus ekologiškesnis Kompanija „Mercedes-Benz“ gamina ekologiškesnį hibridinį papamobilį popiežiui Benediktui XVI, praneša savaitraštis „Wirtschaftswoche“.

Teigiama, kad naujasis papamobilis bus keturiais ratais varomas M klasės „Mercedes“ su hibridiniu varikliu. Įkraunama ličio jonų baterija leis nuvažiuoti iki 30 kilometrų, į aplinką neišmetant jokių kenksmingų teršalų.

Popiežiui nebūtų leidžiama naudotis vien elektra varomomis mašinomis, mat papamobilis nelaimės atveju turi gebėti greitai pajudėti iš vietos. „Mercedes-Benz“ atstovas spaudai sakė, kad kompanija „dėl konfidencialumo“ negali pateikti jokių detalių apie savo klientus.

Bendrovė „Mercedes“ specialiais automobiliais popiežius aprūpina nuo XX a. 9 dešimtmečio. Jų speciali aukšta sutvirtinto stiklo kabina leidžia gerai matyti popiežių, be to, užtikrina jo saugumą.

Praėjusį gruodį kardinolas Džiovanis Lajolas pareiškė, kad Benediktas XVI „pasirengęs naudoti elektrinį papamobilį, jei tik jis bus efektyvus ir patikimas“.

Italijos spaudos kartais „žaliuoju popiežiumi“ vadinamas Benediktas XVI pabrėžia Dievo kūrinijos apsaugą ir būtinybę tausoti gamtą.

GK inf.

GK archyvo nuotrauka

Dūkštų kraštovaizdžio draustinis stebina ne tik senaisiais ąžuolais. Ši gamtos buveinė pilna retų ir nykstančių gyvūnų, drugelių ir vabalų. Čia veši 280 rūšių augalų, 95 rūšys grybų ir kerpių. Ąžuolyne gyvena net 7 rūšių šikšnosparniai ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos didžiosios miegapelės.

Peri juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, uoksuose įsikūrusios žaliosios meletos, didieji margie-

ji geniai, naktimis ūbauja naminės pelėdos. Galima sutikti šernų kaimenę, pasigėrėti užklydusia stirna ar elniu.

Po ąžuolyną vaikščioti labai patogu. Jo takai pakelti nuo žemės ir iškloti lentomis, todėl net ir lietingą dieną nesušlapsite kojų.

Mitologinio tako pabaigoje po ąžuolu guli paslaptingas akmuo.

Ant jo iškalti nesuprantami ženklai, primenantys runas. Kiekvienas bando įminti jų reikšmę, apka-

bina, paglosto akmenį, parymojęs prie jo tiki, kad išsipildys troškimai, kuriuos mintyse sušnibžda.

Ąžuolų karalienė Važiuodami keliu Sudervės– Dūkštos nepražiopsokite 7-o kilometro ir pasukite į dešinę. Medinė rodyklė nukreips keliuku link Ąžuolų karalienės. Ąžuolų karalienė – didinga, vešli, gumbuotomis šakomis, ji ošia 25-

Visose baltų žemėse ąžuolų giraitės buvo laikomos šventomis, jose nebuvo galima net šakelės nulaužti, nes čia apsireikšdavo dievai.

Melsdamasis po ąžuolu, žmogus galėjo tikėtis lengviau susisiekti su dievais, čia sukalbėta malda būdavo veiksmingesnė.

Baltų gentyse vyravo tikėjimas, kad mirus žmogui jo vėlė apsigyvena medyje, toks medis tapdavo neliečiamas. Tad išgirdę traškančius, girgždančius medžius lietuviai sako, kad juose kenčia vėlės, ir sukalba maldą.

Balti marškiniai – mirusi jūra Skalbikliuose ir plovikliuose esantys fosfatai ne tik minkština vandenį ir valo purvą. Patekę į vandens telkinius, jie skatina eutrofikaciją – dumblių vešėjimą, užgožiantį įprastas vandens augalijos ir gyvūnijos rūšis.

Nuo fosfatų dūsta Baltija, Europos upės ir ežerai. Europos Parlamento (EP) Aplinkos komitetas 2013 m. įsigaliosiantį fosfatų naudojimo skalbikliuose draudimą nuo 2015 m. siūlo taikyti ir indaplovėse naudojamoms priemonėms. Balsavimas dėl draudimo numatytas lapkričio sesijoje.

Skalbdami fosfatų turinčiais milteliais teršiame vandens telkinius.

Namų ūkyje vandens kietumą mažinantys ir efektyvų valymą užtikrinantys fosfatai per nutekamuosius vandenis pasiekę vandens telkinius skatina eutrofikaciją ir daugelio rūšių nykimą.

Nors kai kurios šalys riboja fosfatų naudojimą skalbimo priemonėse, ES valstybėse maksimalios leidžiamos normos gerokai skiriasi, o kai kurios šalys kliaujasi vien gera buitinės chemijos gamintojų valia.

Dunojaus ir Baltijos užterštumas fosforo junginiais parodo, kad vien tik verslininkų ir vartotojų sąmoningumo nepakanka.

Labiausiai fosfatais paviršiniai Europos vandens telkiniai teršiami dėl trąšų naudojimo žemės ūkyje ir namų ūkių nuotėkų, „pagardintų“ detergentais. Nors yra skirtingo efektyvumo befosfačių skalbimo priemonių, jos sunkiai skinasi kelią į parduotuvių lentynas. Viena iš alternatyvų fosfatams – ceolitai.

Pasak EP Aplinkos komiteto, Komisijos siūlymas nuo 2013 m. uždrausti fosfatus namų ūkiuose naudojamuose skalbikliuose nuo 2015 m. turi apimti ir indaplovėse naudojamus produktus. Atsižvelgdama į efektyvių alternatyvų stoką, Europos Komisija tesiūlė skatinti buitinės chemijos pramonę gaminti befosfačius ploviklius indaplovėms.

Pranešėjas Bilas Niutonas Dunas (Liberalų ir demokratų aljansas, Jungtinė Karalystė) sako, kad pamažu atsiranda ir fosfatų neturinčių ploviklių indaplovėms, o „gamintojai nuolat tobulina produktus“.

Pasak politiko, realu tikėtis, kad iki per ketverius metus įsigaliosiančio draudimo „absoliuti dauguma ploviklių gamintojų, jei ne visi, ir taip būtų persiorientavę ir pateisinę vartotojų lūkesčius dėl efektyvių alternatyvių produktų“.

Skalbdami fosfatų turinčiais milteliais teršiame vandens telkinius.

GK archyvo nuotraukos

GK inf.

(Užs. 268)

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Zarasø rajone

Ežerų akyse atsispindi dangus

Kodėl čia gyventi gera?

Stasė Goštautienė, Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoja

Zarasų kraštas yra tolokai nuo Lietuvos centro. Gal todėl jis išliko švarus, autentiškas, nesudarkytu kraštovaizdžiu, kai kur net menkai civilizacijos paliestas. Čia yra išsaugota nemažai dalykų, apie kuriuos Lietuva ir senoji Europa baigia pamiršti.

GK archyvo nuotrauka

Lilija VALATKIENĖ „Apie Zarasus galima kalbėti arba tylėti. Aš norėčiau kalbėti, – šypsojosi Zarasų rajono turizmo in-

formacijos centro direktorė Gražina Ragauskaitė. – Čia gyvenimą kuria vanduo ir žmonės. Dešimt procentų rajono teritorijos užima ežerai. Vanduo yra mūsų vertybė, kuria mielai dalijamės su kitais žmonėmis.“

Ežerai čia susiformavo ištirpus ledynų luitui, kuris atskilęs nuo savo kamieno gulėjo po morenų sąnašomis.

Yra telkinių, kurie susidarė nuo tirpstančio ledyno subėgusio vandens. Tad galima drąsiai teigti, kad zarasiškiai gy-

vena paskutinio ledyno paskutinio mūšio vietoje. Atsitraukus ledynams į Lietuvą, o kartu ir į Zarasų kraštą atklydo pirmi klajokliai, kurie vertėsi žvejyba, medžiokle, rinko uogas ir grybus.

Nukelta į 10 p.

Po pastoliais slepiasi relikvijų turtai Bene mažiausioje Zarasų rajone Antalieptės seniūnijoje stovi pribloškiančio dydžio vėlyvojo baroko architektūros paminklas – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.

Liudmila RYBNIKOVA Vėlyvasis barokas Lietuvoje gyvavo beveik du šimtmečius (1600– 1790). Šiam stiliui būdingas didelis emocinis poveikis, kurį architektai pasiekdavo pasirinktu pastato dydžiu ir formų elementais.

Pastoliai nesaugūs Mūrinė Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi pačiame Antalieptės centre, medžiais apaugusio šventoriaus viduryje.

Tribokštė, vienanavė, ištęsto simetriško plano bažnyčia dominuoja gyvenvietės panoramoje ir vaizdingame

Šventosios upės slėnio kraštovaizdyje.

Stovėdamas prieš ją pasijunti mažas lyg skruzdė, o įžengus vidun apima sumaišties ir gailesčio jausmas. Bažnyčia kimšte prikimšta pastolių! Jau keliolika metų jie gąsdina parapijiečius, siauru koridoriumi einančius į pamaldas. Jos vyksta sekmadieniais atitvertoje bažnyčios koplyčioje, kunigas atvažiuoja iš kaimyninės Daugailių parapijos. Dabar bažnyčios niekas neremontuoja. „Pastoliai veikiau butaforiniai. Jei kas sugalvotų jais kabarotis, tikrai įlūžtų, mat lentos per daugybę metų visai sunyko“, – sakė Antalieptės seniūnas Arvidas Saulius.

Nukelta į 11 p.

Didžiulė mūrinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi pačiame Antalieptės centre, senais medžiais apaugusiame šventoriuje.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Jeigu dabar reikėtų vertinti Zarasų krašto kultūros paveldo išsaugojimą, parašyčiau penketą dešimties balų sistemoje. Padėtis tikrai keisis, nes naudodamiesi Europos parama turime keletą projektų, kuriuos įgyvendinę galėsime skirti aukštesnį balą. Mes žingsniuojame mažais, bet užtikrintais žingsniukais.

Mūsų herbe pavaizduotas banguojantis kardas – kovų už laisvę simbolis.

Per 1831 m. sukilimą grafaitė Emilija Pliaterytė iš Zarasų varpinės skaitė manifestą, kvietė į kovą. Nors nuo sukilimo praėjo 180 metų ir 205 metai nuo garsios Pliaterių giminės moters gimimo, tačiau tradicija paminėti šią datą neišnyko iki mūsų dienų. Herbo viršuje pavaizduota elniažuvė. Ji simbolizuoja miškų ir vandenų gėrybių gausą. Didelė geltona saulė – šviesos simbolis. Visų mūsų miestelių heraldika yra ypač šviesi ir optimistiška.

Kiek man pačiai svarbi Goštautų pavardė? Garsios giminės palikuonis yra mano vyras, o aš jo žmona grafienė.

Tačiau grafienės titulą Zarasuose turiu ne aš vienintelė. Mano kaimynė yra Tiškevičienė. Ji taip pat dirba savivaldybėje, verslo centre. Tiškevičių giminei yra būdinga keista ausies forma. Sakoma, kad tokią „garbanotą“ ausį turi labai muzikalūs žmonės.

Taigi vaikaičio Igno Tiškevičiaus ausis būtent tokia.

Goštautų istorija itin įdomi. Beveik visa mūsų giminė gyvena Prancūzijoje. Jie – 1831-ųjų sukilimo dalyvių vaikaičiai. Mat po sukilimo daugelis emigravo, po Rusijos revoliucijos taip pat daug pasitraukė. Taip ir pasisėjo Goštautai po Europą. Prancūzijoje giminės labai domisi istorija, yra surinkę daug medžiagos prancūzų kalba. Beje, niekas iš jų nekalba lietuviškai. Lietuvoje Goštautų nedaug likę.

Kultūra domėjausi nuo vaikystės, nagrinėjau savo šeimos istoriją, o ištekėjusi ėmiau gilintis į Goštautų gyvenimą. Pati sudariau genealoginio medžio pradžią, vėliau prancūzai padėjo. Dabar jis dviejų metrų ilgio, siekia XIII amžių.

Nukelta į 13 p.

10

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Mūsų paveldas

Atkelta iš 9 p.

Pirmos baltų genčių gyvenvietės, įkurtos prie upių, ežerų, archeologų datuojamos II–I tūkst. pr. m. e. Baltų gentis – sėliai – aktyviau plisti dabartinėje Daugpilio ir Zarasų rajono teritorijoje pradėjo mūsų eros pirmais amžiais.

Senųjų sėlių kultūra itin panaši į senųjų latgalių. Apranga ir papuošalai iš esmės nesiskiria. Sėliai iki maždaug XV a. kalbėjo sava, sėlių, kalba, kuri priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, baltų kalbų grupei. Kalbos pėdsakai yra išlikę buvusių sėlių apgyvendintų teritorijų tarmėse.

Zarasų rajono ir miesto pavadinimas, taip pat Antazavės, Zalvės ir kiti vietovardžiai yra sėliškos kilmės. Manoma kad seniausi piliakalniai Zarasų rajone yra Velikuškės, Vosgėliai, Maniuliškės, Šišponiškės.

Spėjama, kad dauguma rajono piliakalnių įrengti maždaug IX–XII a., o viena iš pagrindinių jų paskirčių buvo gynyba nuo dabartinėje Latvijos teritorijoje įsikūrusių kalavijuočių ir kitų priešų. „Vanduo Zarasuose yra įvairių formų. Tiesioginį sąlytį su juo turime sėdėdami valtyje, žvejodami ar maudydamiesi. Tačiau mums, vietiniams, vanduo yra visai kas kita nei atvykėliams iš didmiesčių. Vanduo šiame krašte visada buvo tai, kuo tikima ieškant sveikatos, dvasios ramybės, jis – maitina, gydo, jis jungia krantus ir žmones, o mūsų kraštą paverčia išskirtiniu. Vanduo mums visada buvo gyvybės ir sti-

Ežerų akyse atsispindi dangus Zarasų kraštas 2010-aisias pripažintas patraukliausia vandens turizmo vietove. Zaraso ežero didžioji sala turistus vilioja ir žvejyba, ir kultūriniais renginiais.

Tado Tumalovičiaus nuotrauka

prybės simbolis. Nuo seno Zarasų kraštas vadinamas mėlynomis Lietuvos akimis, kuriose atsispindi dangus“, – sakė ežerų krašto dukra G.Ragauskaitė.

Turizmas – jos gyvenimo būdas, į kurį sutelpa daugybė asmeninių dalykų, jausmų, pažinčių, socialinė ir psichologinė būsena.

Gražina visada žavėjosi žmonėmis, kurie ieško, keliauja, yra tiesūs, kritikuoja, nes kritika, pasak jos, verčia pasitempti.

Zarasų rajonas išsidėstęs šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, Utenos apskrityje, Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumose.

Jo plotas užima 1 339 kv. km. Šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublika, o rytuose – su Baltarusijos Respublika.

Zarasų rajonas – ežeringiausias kraštas Utenos apskrityje. Jame yra 296 įvairaus dydžio ežerai, pradedant didžiaisiais Drūkšių, Luodžio, Avilio ir baigiant keliomis dešimtimis bevardžių miškų ežerėlių. 39 ežerai yra saugomose teritorijose. Per rajoną teka 8 upės, iš

kurių ilgiausia yra Šventoji, jos ilgis – net 44,7 km.

Sartų ežero krantas ilgiausias Lietuvoje. Didžiausia sala, užimanti 45 ha ploto, yra Astravos sala Dūburio ežere. Šis ežeras įdomus ir tuo, kad keturios jo salos užima beveik trečdalį viso telkinio ploto (ežero plotas 151 ha, o salų 47,1 ha). Didžiausia sala yra dirbtiniame vandens telkinyje – tai 37 ha Brėkiškės sala Antalieptės mariose. Ji unikalios 6 šakų formos. Pačioje Nemuno ir Dauguvos upių baseinų takoskyroje telkšo

Švento ežeras – Smalvų apylinkių įžymybė. Į ežerą neįteka ir neišteka nė vienas upelis. Tai unikalus Lietuvos ežeras, kraštovaizdžio draustinis, kuriame yra vienintelė pražangiažiedės plunksnalapės augavietė. Šis augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Beveik visi rajono vandens telkiniai vienaip ar kitaip naudojami rekreacijai.

Zarasiškiai pamėgo šalia miesto esančius ežerus, ypač mėgstama Zaraso ežero didžioji sala, kurioje organizuojamos įvairios šventės.

Pakrantėje – tikėjimo ir vilties ženklai

Tikintieji stebuklu Ilgio ežero pakrantėje ir vandenyje stato kryžius.

Lota BALSYTĖ Stebuklingas apsireiškimas prie Ilgio ežero įvyko 1967 m. birželio 30 d. vėlų vakarą, tačiau laisvai atvažiuoti į šią stebuklingą vietą tapo įmanoma tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Ilgio ežero pakrantėje atsiranda vis naujų kryžių, nuo ankstyvo pavasario ji pražysta gėlėmis. Tai padėkos, tikėjimo, vilties, pagarbos, palaimos, sveikatos, ramybės ir santarvės ženklai.

Prieš 44 metų Imbrado parapijos gyventojai penkiolikmetis Juozas Kriauklys ir šešiolikmetė pusseserė

Albina Skvarčinskaitė apie vidurnak- vėjai greitai iškeliavo anapilin. Laistį įprastu keliu važiavo namo iš savo vai aplankyti stebuklingą vietą tapo giminaičių, gyvenančių Meiriškėlių įmanoma tik po Lietuvos nepriklaukaime. Riedėdami motociklu nuo kal- somybės atkūrimo. niuko prie kryžiaus pamatė šviesą virš Kunigas Alfonsas Kadžius, Imbrado Ilgio ežero. Pamanė, kad mašina atva- parapijoje klebonavęs 1973–1974 m., žiuoja, bet šviesa neartėjo. Važiuodami paskui iki 2000 m. – Aviliuose, apper tiltelį pamatė ant sutrūnijusio po- klausė ir surašė liudijimus žmonių, lio stovinčią jauną nepaprasto grožio kurie iš Dievo Motinos buvo patyrę mergaitę. Ji vilkėjo balta suknele su įvairių malonių, kai meldėsi prie Ilgio pelerina. Jos plaukai buvo auksiniai. ežero ir vartojo jo vandenį. Švč. Mergelės Marijos apsireiškiVieną ranką mergaitė laikė pridėjusi prie krūtinės, kita buvo nuleista. Jos mo vieta šiandien ypač dažnai lankožvilgsnis buvo nukreiptas į vaikiną ir ma. Kiekvienam tikinčiam stebuklu merginą, sėdinčius ant motociklo. Jau- norisi išvysti stebuklingą vietą, sunuoliai išsigando, motociklas užgeso, klupti prie ežero, išsakyti tai, kas slegia sielą ir kūną. Čia įkvėpimo semtad prariedėjo per tiltelį ir sustojo. „Jaunuoliai klausė vienas kito – ar tis atvažiuoja menininkai, rašytojai ir Originalius metalinius, kniedytus kryžius apsireiškimo vietoje pastatė baikeriai. tą patį regėjo? Abu įsitikino, kad ne- psichologai. sapnuoja. Albina apie šį reginį papasakojo mamai, o po kurio laiko susapnavo matytą ant polių mergaitę jau kaip Šv. Mariją, kuri ašarojo ir klausė, kodėl ji tylinti ir apie stebuklą nieko nesakanti žmonėms“, – laikraštyje „Zarasų kraštas“ rašė Zarasų Švč.

Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčios kunigas dekanas Remigijaus Kavaliauskas.

Apie matytą apsireiškimą įvykio liudininkai papasakojo tuometiniam Imbrado bažnyčios zakristijonui, o tas – klebonui Jonui Jatuliui. Netrukus ne tik visi parapijiečiai, bet ir daugybė už parapijos ir rajono ribų gyvenančių žmonių sužinojo, kad prie Ilgio ežero įvyko stebuklas. Jaunuoliais domėjosi tuometinio saugumo darbuotojai, bet nieko naujo neišgirdę paliko juos ramybėje.

Tikintieji masiškai pradėjo važiuoti prie ežero ir statyti kryžius. Tuometinio kolūkio vadovai liepdavo Kvintiškių kaime, Imbrado seniūnijoje, yra Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta.

Lilijos Valatkienės nuotraukos juos nugriauti. Kalbama, kad grio-

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Po pastoliais slepiasi relikvijų turtai Pranašiška legenda

Sekmadienio pamaldos vyksta atitvertoje bažnyčios koplyčioje.

Atkelta iš 9 p.

Vienuolių palikimas Apie 1700 metus Ukmergės paviete pulkininko Jono Mykolo BerličStrutinskio globojami Antalieptėje apsigyveno vienuoliai – basieji karmelitai. 1732 metais vienuolynui buvo priskirti Gutaučių, Padusčio, Purvynės ir Kuitenių kaimai, pradėta statyti mūrinė bažnyčia, kurios statyba baigta 1763 metais.

1746 metais mirus J. M. Berlič-Strutinskiui, vienuolius globojo ir bažnyčios bei vienuolyno statybą finansavo jo sūnus Juozapas Strutinskis – Šeivių, Šakynos ir Vyžuonų seniūnas su žmona grafaite Rože Pliateryte.

Vienoje bažnyčios ašyje yra stačiakampė nava, už ją siauresnė ir žemesnė presbiterija, į pietryčius siaurėjanti apsida ir dar žemesnė dviaukštė zakristija (antrame aukšte buvo vienuolių koplyčia). Ją užbaigia banguotų formų laiptinė ir bokštas virš jos. Už presbiterijos, bažnyčios gale, yra žemesnis priestatas su nedideliu barokiniu bokšteliu. Čia buvo koplyčia. Po bažnyčia yra erdvūs rūsiai, dviejų stulpų eilėmis padalyti į tris navas. Čia buvo 12 katakombų su šios bažnyčios fundatorių ir vienuolių palaikais.

Seniūnas, šviesdamas žibintu, kviečia nulipti kopėčiomis į milžinišką tamsų drėgną rūsį. Nejauku. Čia mėtosi žmonių kaulai. Šiaurės vakariniame (pagrindiniame) bažnyčios fasade yra du kvadratinio plano vėlyvajam barokui būdingų formų, trijų tarpsnių bokštai, o tarp jų – vargonų choras. Bokštai su kryžiais. Tarp bokštų įkomponuotas frontonas, puoštas trimis nišomis.

Viršuje jis užbaigtas tribūna. Navų ryšys su zakristija – nedarnus.

Bažnyčios interjeras paprastas.

Medinės navos lubos ištapytos augaliniais ornamentais ir debesų kamuoliais. Vargonų chorą laiko trys arkos.

Parapetas kiek lenktas, suskaidytas sudvejintų menčių. Bažnyčios Didįjį altorių puošia XX a. sienų tapyba, o šoniniai altoriai – baroko formų, su

stačiakampėmis kolonomis ir kompozicinio kapitelio sudvejintais piliastrais.

Bažnyčia tapo cerkve Po 1831 metų sukilimo bažnyčia buvo uždaryta, o joje įrengta arklidė. 1832 metais ji atiduota stačiatikiams ir paversta cerkve. Bokštai buvo pažeminti vienu tarpsniu ir apvainikuoti pseudorusiškais svogūnėliais, nugriauta viršūnė, o apačia papuošta dobilo lapo formos arka. Tuomet buvo pakeistas pagrindinio fasado viršus ir bažnyčios interjeras. 1851 metais pašventinta bažnyčia tapo parapijine stačiatikių cerkve, kurioje įsikūrė iš Rusijos atvykusios vienuolės.

1858–1861 metais cerkvė buvo remontuota. Pagal jaunesniojo inžinieriaus Fesalonickio sudarytą ir Kauno gubernijos architekto fon Mikvico patikrintą darbų sąmatą 1873 metais cerkvėje vėl vykdyti remonto darbai.

Remontuotas pastatas ir 1899 metais, o 1906 metais zakristija pritaikyta Šv. Aleksijaus II cerkvei.

Stačiatikiai savaip tvarkėsi iš katalikų atimtoje bažnyčioje: dailias presbiterijos freskas užtapė žydra spalva, panašaus likimo sulaukė ir Didžiajame altoriuje buvęs Šv. Kryžiaus Atradimo – Šv. Elenos paveikslas.

Bažnyčios viduje – senų pastolių miškas.

Antalieptiškiai ir apylinkių gyventojai labai ilgėjosi savo buvusios šventovės, jautė didelę skriaudą ir tikėjosi, kad kada nors teisybė bus atkurta. Todėl apie bažnyčią ir jos požemius buvo sukurta nemažai legendų.

Vienoje jų pasakojama, kad šaltą žiemos naktį prie cerkvės priėjo trys lietuviškai kalbantys vyrai ir paprašė sargo įleisti į vidų. Nenorėjo sargas įsileisti prašalaičius, bet išsigandęs sutiko. Vyrai užrišo jam akis ir nusivedė į požemius, slaptais urvais su juo nusileido gilumon ir atrakino mažą kambarėlį, kuriame buvo dvi baigiančios degti žvakės ir dvi skrynios: viena pilna bažnytinių žvakių, kita – varinių pinigų. Vyrai pakeitė žvakes, o sargą apdovanojo variokais.

Kitame kambaryje sargas vėl išvydo dvi skrynias: viena jų buvo pilna žvakių, kita – sidabrinių pinigų. Ir trečiame kambaryje stovėjo dvi skrynios: viena pilna žvakių, kita – auksinių pinigų. Vyrai visur keitė žvakes, o sargą apdovanojo pinigais. Išeidami prigrasino sargą tris dienas tylėti, o ketvirtą viską papasakoti savo ponui.

Sargui labai įdomu buvo sužinoti, kiek tos uždegtos žvakės degs, tad apie tai pasiteiravo vyrų. „Jos degs ilgai, – atsakė jie, – iki mes ateisime, o kai ateisime, bus nebe cerkvė, bet vėl mūsų bažnyčia…“ Šios legendos būta pranašiškos: bažnyčia buvo grąžinta katalikams.

1915 metais rusės vienuolės iš Antalieptės pabėgo, o vokiečiai bažnyčioje įrengė garažą, laikė karo belaisvius ir patys apsigyveno. Ieškodami bažnyčios rūsiuose vertybių ir turtų, vokiečiai išvartė karstus, kai kuriuos jų sulaužė ir sunaikino.

1918 metais, kuriantis nepriklausomai Lietuvai, bažnyčia vėl atiteko katalikams. Tuo metu Antalieptėje atsirado didelis lietuvybės propaguotojas kunigas Stanislovas Stakelė. Jis ėmėsi bažnyčios remonto, jos atnaujinimo, parūpino reikalingus liturginius rūbus, apeigoms naudojamus indus.

Bažnyčioje netrukus buvo pradėtos laikyti pamaldos, o 1921 metais Antalieptei suteiktos, tiksliau, grąžintos, parapijos teisės.

Kunigą S.Stakelę pakeitęs klebonas kunigas Dionizas Vaitkevičius tęsė bažnyčios atnaujinimo darbus: atstatė altorius, atnaujino kryžius, išplėtė kapines ir nustatė parapijos ribas. Kiek vėliau klebonas kunigas Pranciškus Strakšas bažnyčios išorę nutinkavo ir nudažė. Jį pakeitęs klebonas kunigas Petras Remiaza, pasikvietęs dailininką V.Bičiūną, išdekoravo bažnyčios vidų, o klebonas kunigas Antanas Kripai-

Lilijos Valatkienės nuotraukos

tis šventovę papuošė paveikslais, įtaisė nemažai suolų.

1959 metais pagal P. Andrijausko projektą bažnyčia vėl dekoruota ir restauruota, 1977 metais perdažytas jos eksterjeras.

Kodėl darbai sustojo? „Šiemet mūsų restauratoriai vėl sugrįš į Zarasų rajono Antalieptės bažnyčią. Ji prieš keliolika metų buvo pradėta restauruoti, pakeistas stogas, atstatyti bokštai, langai, tačiau susidūrus su problemomis darbai sustojo.

Mat bažnyčia buvo pertvarkyta į cerkvę, tad atkurti ją kaip katalikų bažnyčią pasirodė itin sunku, reikėjo atlikti ne vien avarinius darbus. Atlikus vieną darbų etapą, valstybė pristigo pinigų. Vienas graudesnių šios dienos vaizdų – bažnyčios viduje stūksantis pastolių miškas“, – sakė Kultūros paveldo departamento (KAD) direktorė Diana Varnaitė.

Specialistės teigimu, Panevėžio vyskupija, KPD departamentas, Zarasų savivaldybė ir parapija vieningi kaip niekada – tokią nuostabią bažnyčią reikia restauruoti. „Aš optimistė, pastoliai iš bažnyčios išnyks dar šiemet. Tik reikia ne-

11

nuleisti rankų. O kad žmonės Antalieptėje jų nenuleidžia, akivaizdu.

Antalieptės vienuolyno pastatuose įsikūrusi bendruomenė garsėja labai aktyvia veikla. Pagal parengtus projektus Antalieptės vienuolyno pastatuose ketinama įrengti svečių namus.

Negavę finansavimo vienoje institucijoje, paveldo saugotojai beldžiasi į kitą. Tik tokie žmonės pasiekia savo tikslą“, – Antalieptės gyventojus gyrė D.Varnaitė.

Parengta pagal Garbės kraštotyrininko Jono Nemanio surinktą medžiagą

Koplyčios sienas puošia kukli sieninė tapyba ir paveikslai.

Antalieptės vienuolynas ėjo iš rankų į rankas.

Antalieptės centre, į rytus nuo Švento Kryžiaus Atradimo bažnyčios, stovi dviaukštis, stačiakampio plano su dviem rizalitais pastatas su pusrūsiu – buvęs vienuolynas.

Antalieptėje apsigyvenę basųjų karmelitų vienuoliai 1732–1734 metais čia pastatė medinius vienuolyno rūmus, kurių teritorija buvo apie 7,5 ha. Trečdalį šio ploto užėmė sodas ir parkas, kurio viduryje buvo du tvenkiniai ir stovėjo liepomis apsodinta aštuonkampė altana. Užbaigus Švento Kryžiaus Atradimo bažnyčios statybą, vienuoliai 1804–1830 metais vietoj medinio pastatė mūrinį dviejų aukštų pastatą, kuris požeminiu perėjimu jungėsi su bažnyčia.

Manoma, kad vienuolyno projekto autorius – architektas Adomas Frankas. Be pagrindinio pastato, vienuolynui priklausė ir kiti ūkiniai pastatai: gyvenamasis namas, daržinė, klėtis, skalbykla, arklidė, ledainė, špitolė, klebonija, administracinis ir ūkinis pastatai, 91 valakas 2,5 margo žemės, aštuoni ežerai ir malūnas Zarasuose.

1832 metais vienuolynas buvo uždarytas. 1893 metais jo patalpose buvo įkurtas stačiatikių antros klasės vienuolynas. 1906 metais, norint sustiprinti stačiatikių tikėjimą, prie vienuolyno buvo įsteigta mergaičių mokytojų seminarija ir ūkio mokykla, kurias lankė tik rusų valdininkų vaikai ar iš Rusijos atvežti moksleiviai.

1915 metais, artėjant frontui, vienuolės pabėgo į Rusiją. Tuomet laisvose jo patalpose įsikūrė vokiečių karinis štabas.

1918–1919 metais vienuolyno rūmuose buvo įsikūręs Antalieptės valsčiaus revoliucinis komitetas.

1919 metais vienuolyno patalpose buvo įkurta lietuviška mokykla. Tačiau 1920 metais, į Antalieptę atvykus Moterų kultūros draugijai, kuri vėliau tapo Švenčiausios Jėzaus Širdies moterų kongregacija, jai buvo atiduoti vienuolyno rūmai, sodas ir ūkis. Sumanių vienuolių pedagogių B.Raugaitės, K.Švagždaitės ir B.Vizgirdaitės dėka Antalieptėje buvo įsteigta žemės ūkio mokykla, o 1924 metais ją perkėlus į Salas (Rokiškio rajonas), buvo organizuota mergaičių žemės ūkio mokykla.

XX a. pradžioje prie vienuolyno rytinio fasado buvo pristatytas nedidelis dviejų aukštų priestatas.

Vasarą vienuolynas virsdavo kunigų poilsio namais. 1930 metais prie Šventosios upės krantų įsikūrusiame vienuolyne vasarą panoro praleisti Vilkaviškio vyskupijos koadjutorius vyskupas Mečislovas Reinys ir Šventojo Sosto nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Ričardas Bartolonis. Kurį laiką čia ilsėjosi 1933 metais iš Sovietų Sąjungos grįžę kunigai kankiniai, tarp jų ir vyskupas Teofilis Matulionis.

1958–1976 metais vienuolyno rūmuose buvo įkurdinta Antalieptės žemės ūkio mokykla, kuri vėliau pertvarkyta į žemės ūkio technikumą.

Likviduoto technikumo bazėje 1977 metais įsikūrė tarpmokyklinis mokymo kombinatas, o nuo 1991 metų – klebonija ir biblioteka.

Nors vienuolyno rūmai nepasižymi ryškiais stilistiniais bruožais, tačiau turi vertingą plano ir tūrių kompoziciją, sukurtą tuo metu, kai Lietuvoje plito vėlyvasis klasicizmas.

12

Gimtasis kraštas

Kraštą garsinę ir garsinantys žmonės Kazimieras Būga – kalbininkas.

Dominykas Bukontas – gydytojas, antropologas.

Petras Gaulė – poetas.

Juozas Gruodis – kompozitorius.

Paulius Širvys – poetas.

Algimantas Žilėnas – technikos mokslų daktaras, inžinierius.

Antanas Vienažindys – kunigas, poetas.

Valdas Mieželis – Lietuvos kariuomenės teismo pirmininkas, generolas.

Juozas Buzelis – švietėjas, visuomenės veikėjas, gydytojas, mokytojas.

Faustas Kirša – poetas, dramaturgas.

Mečislovas Reinys – Vilniaus arkivyskupijos apaštalinis administratorius, teologijos magistras, filosofijos mokslų daktaras, arkivyskupas.

Jachuda (Judelis) Penas – dailininkas, pedagogas.

Linas Broga – poetas, vertėjas, inžinierius.

Ignas Lapienis – rašytojas.

Emilija Pliaterytė – kariuomenės kapitonė, 1831 m. sukilimo dalyvė.

Petras Stauskas – dailininkas.

Antanas Gruodis – Lietuvos energetikos patriarchas.

Stasys Stakelė – kunigas, knygnešys.

Vytautas Statulevičius – akademikas, profesorius.

Antanas Ilčiukas – vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius.

Vytautas Juozapas Mažiulis – kalbininkas.

Antanas Tumėnas – valstybės veikėjas, antrojo Steigiamojo Seimo atstovas.

Augustinas Voldemaras – Ministrų kabineto pirmininkas, užsienio reikalų ministras.

Piotras Nikolajevičius Vrangelis – generolas leitenantas.

Afanasijus Kazanas – Lietuvos kariuomenės savanoris kapitonas.

Stasys Jauniškis – mokytojas, Zarasų krašto muziejaus įkūrėjas.

Vladas Kviklys – profesorius.

Antanas Streikus – partizanas, ,,Lokio“ rinktinės būrio vadas.

Jonas Šiožinys – rašytojas.

Vytautas Zabiela – teisininkas, advokatas.

Saulius Matulis – kunigas, socialinių mokslų daktaras.

Vytautas Indrašius – kraštotyrininkas.

Jonas Nemanis – kraštotyrininkas.

Stanislava Kirailytė – kraštotyrininkė.

Vida Žilinskienė – kraštotyrininkė, kolekcijos ,,Jūrų muziejus“ įsteigėja.

Algimantas Puipa – kino režisierius.

Lionginas Abarius – kompozitorius, pedagogas, dirigentas.

Edvardas Makelis – žemės ūkio mokslų daktaras.

Antanas Pakerys – kalbininkas, profesorius.

Kęstutis Macijauskas – 10-asis Lietuvos kariuomenės generolas, flotilės admirolas.

Benjaminas Sakalauskas – generalinis urėdas. Šarūnas ir Nomeda Saukos – dailininkai.

Alvydas Stauskas – dailininkas.

Algimantas Vladas Garsys – JAV jūrų pėstininkas, pulkininkas.

Faustas Latėnas – kompozitorius.

Algirdas Latėnas – aktorius, režisierius.

Algirdas Vapšys – inžinierius statybininkas.

Stasys Knezys – atsargos pulkininkas, technikos mokslų daktaras, karo istorikas.

Leonidas Abaris – choro dirigentas, pedagogas.

Vasilijus Baranovskis – prozininkas, publicistas, daug nuveikė fiksuojant Zarasų krašto sentikių istoriją.

Lionginas Radzevičius – technikos mokslų daktaras, docentas.

Balys Dainys – profesorius.

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Mūsų paveldas

Stelmužė saugo šimtmečių paslaptis

Iki šiol žaliuojančiam Stelmužės ąžuolui galiūnui yra apie 1 500 metų.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

Ilona VAITKEVIČIENĖ Senoji Stelmužė – Zarasų krašto pasididžiavimas – glaudžiasi pačiame šiaurės rytiniame Lietuvos pakraštyje, netoli Latvijos sienos. Tad nenuostabu, kad į sudurtinį vietovardžio žodį įeina latviškoji dalis „muiža“, lietuviškai reiškianti „dvaras“.

Įžymybių netrūksta Turbūt nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie medinę Stelmužės bažnyčią ir senąjį ąžuolą. Šis gamtos paminklas garsus ir tuo, kad yra bene vienintelis Lietuvos medis, kurį privalu aplankyti visiems moksleiviams. Ir jie tai daro su didžiuliu malonumu.

Lietuvos geografas, gamtininkas profesorius Česlovas Kudaba yra sakęs, kad „...įžymybių šiose apylinkėse netrūksta. Tik mums pasididžiavimo jomis stinga, netgi elementarios savigarbos.“ XVII a. buvusio dvaro sodybvietėje esanti bažnyčia ir varpinė – respublikinės reikšmės architektūros paminklai, vieni iš iškiliausių ir autentiškiausių medinės sakralinės architektūros statinių ne tik Zarasų rajone, bet ir Lietuvoje. Ši vietovė žinoma nuo XVI a. II pusės. Anot padavimo, kažkoks milžinas nutarė ant pravažiuojančio caro karietos nuversti ąžuolą, tačiau vienas stelmužiškis stipruolis, atrėmęs tą ąžuolą, išgelbėjo carą. Arogantiškas imperatorius šiam žmogui už išgelbėjimą ne tik pinigų nepasiūlė, bet netgi padėkoti nesiteikė. Ėmė ir nurūko savo šešiakinke.

Stipruolis iš apmaudo karietą pasivijo, griebė už rato ir pusė ratlankio liko jo saujoje. Gal todėl Stelmužės dvaro herbe buvo vaizduojama pusė ratlankio.

Stelmužės galiūnas ir caras padavime minimi neatsitiktinai. Manoma, kad kadaise prie Stelmužės eže-

ro būta pilies. Vėliau čia iškilo dvaras, kurį XVII–XIX a. valdė Livonijos baronai Folkerzambai ir caro statytiniai Valujevai. Juos XIX a. pabaigoje pakeitė baronai Hanai. Vienas iš Valujevų buvo carinės imperijos ministru.

1650 m. dvaro savininko Folkerzambo nurodymu buvo pastatyta medinė bažnyčia. Ji suręsta gabių meistrų rankomis, naudojant pagrindinį darbo įrankį – kirvį, be pjūklo ir vinių. Tik durų lentoms sutvirtinti buvo panaudotos kaltinės vinys.

Liaudiškos architektūros stebuklas Stelmužės kultūros paveldo objektai – bažnyčia ir varpinė yra

unikalus, tobulas liaudiškos sakralinės architektūros ir įspūdingos medžio skulptūros jungties pavyzdys, įkūnijantis natūralų žmogaus buities ir kūrybos ryšį su gamta.

Bažnyčios pastato išorei būdinga monumentalumas ir sunkios proporcijos. Visoje kompozicijoje dominuoja gegninės konstrukcijos dvišlaitis stogas.

XVIII a. pradžioje liaudiškų bažnyčių architektūrą netiesiogiai veikė barokas, ypač išryškėjęs interjerų sprendimuose. Manoma, kad 1713 m.

Stelmužės sakralinio pastato interjerą papuošė iki šiol išlikęs altorius su skulptūromis ir sakykla, panašia į Latvijos liuteronų bažnyčių sakyklas.

Altorius su skulptūromis ir sakykla yra respublikinės reikšmės dailės paminklai. Nukryžiuotojo papėdėje, dešinėje presbiterinės dalies sienoje (čia liko aiški žymė, atsiradusi dažant interjerą) iki 1939 m. dar buvo to paties Stelmužės bažnyčios meistro sukurtas reljefas „Paskutinė vakarienė“. Vėliau kūrinys buvo perkeltas į Vilniaus Pranciškonų bažnyčią, iš kur 1949 m. – į tuometinį istorijos ir etnografijos muziejų Kaune.

Stelmužės bažnyčios meistras, kaip sąlyginai galima pavadinti šią bažnyčią dekoravusį nežinomą latvių dailininką, pasak menotyrininkų, buvo medžio drožybos profesionalas, nors ir kilęs iš liaudies.

Originalus ansamblis Kalbant apie Stelmužę, negalima nepaminėti dar kelių objektų – buvusio dvaro sodybvietės statinių, išlikusių iki mūsų dienų. Šalia bažnyčios, vakarinėje šventoriaus dalyje, nuo XVII a. vidurio stovi varpinė, sudaranti neatskiriamą sakralinio ansamblio dalį. Varpinė, kaip ir bažnyčia, pasižymi funkcionalumu, proporcijų ir silueto raiškumu, formų paprastumu. Šis ansamblis ryškiai išsiskiria iš analogiškų Lietuvoje esančių kūrinių, o dėl savo meninio originalumo nusipelno ypatingo menotyrininkų dėmesio.

Aikštelėje priešais bažnyčią XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje pastatytame mauzoliejuje buvo laidojami Stelmužės dvaro savininkų šeimos nariai. Per karus mauzoliejus nukentėjo, o velionių palaikai buvo perkelti į bažnyčios rūsį.

Nuo XVII a. minima buvusi žiauri priespauda, ką liudija Padvarinės ežero įlankos pietrytiniame krante stovintis iš akmenų sukrautas keturkampis „vergų bokštas“. Bokšto sienų storis net 0,75 metro. Tai akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio statinys, kuriame buvo kalinami nepaklusnūs baudžiauninkai.

Istorija byloja, jog neišlaikę dvaro pareigūnų žiaurumų, baudžiauninkai bėgdavę iš Stelmužės. Pasakojama, kad Stelmužės dvarininkai Valujevai kelerius metus slėpę nuo kaimiečių žinią apie baudžiavos panaikinimą.

Ąžuolas galiūnas Stelmužės ąžuolui galiūnui yra apie 1 500 metų. Tai seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas iš senesnių Europoje. Ąžuolo aukštis 23 m, storis 3,5 m. Šykščios žinios pasiekė mus iš amžių tolių, bet ir jos liudija: po Stelmužės ąžuolo šakomis kadaise degusi šventoji ugnis. Rudeniop ant aukuro dievaičiui Perkūnui žyniai aukodavę barzdotus ožius, rugių pėdus, midaus ąsočius, melsdami laukams derliaus ir sėkmės medžioklėse.

Ir ąžuolas, ir bažnyčia su varpine stovi XVII a. buvusio Stelmužės dvaro parke, besidriekiančiame iki pat Padvarinės ežero įlankos.

Gražios Stelmužės apylinkės. Su Degsnės, Lygumų, Šabolinės, Stumbrinės miškais. Su kalvų kalvelėmis ir tarp jų blizgančiais vandenų stiklais. Lygumų miške riogso „antrasis Puntukas“ – Lygumų akmuo, iki pat viršugalvio sulindęs į žemę ir įsitaisęs sunkiai prieinamoje vietoje.

Akmens ilgis 8 m, aukštis 2 m ir plotis 3,5 m. Sakoma, kad ant šio akmens sutilpdavę net 30 medžiotojų, kurie kadaise čia rinkdavosi.

1650 m. pastatyta medinė Stelmužės bažnyčia iš pradžių buvo Ilukstės bažnyčios filija.

1713 m. baronas Folkerzambas bažnytėlę rekonstravo.

Nuo 1808 metų bažnytėlė priklauso katalikams.

Nuo 1963 m. Stelmužės Šv. Kryžiaus bažnyčia buvo paversta Zarasų krašto muziejaus filialu.

Nuo 1997 m. bažnyčioje kartą per mėnesį ir per didžiąsias šventes aukojamos šv. Mišios, čia įkurtas bažnytinio meno muziejus. Šiuo metu bažnyčia laukia remonto.

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Prisiminimai ir jautrina, ir slegia

XVIII a. įsikūręs ir klestėjęs Mukulių dvaras po truputį grimzta į užmarštį.

Lilija VALATKIENĖ

Žaliuoja ąžuolai

Mukulių dvaras skęsta lapijos šešėlyje. „Nesaugu man po tais šimtamečiais medžiais. Įsisuks vėjas, krisdamas medis užgrius senąjį dvaro namą. Kas jį tada remontuos?“ – susirūpinusi klausė Liuda Buzelienė. Žadėjo į Zarasų savivaldybę kreiptis pagalbos.

Mukulių dvarą J.Buzelis iš valstybės nusipirko 1923 m. Anuomet vienintelis Zarasų daktaras mėgdavo jame vasaroti. Be dvaro pastato, dar išliko du ūkiniai pastatai ir tvartas. Bet atrodo jie labai apgailėtinai.

Dar yra pirtelė, tačiau ji nepriklauso Buzeliams. „Atkūrus dvaro nuosavybę paaiškėjo, kad pirtelė stovi ne mūsų žemėje. Anuomet joje gyveno žmonės.

Mano geraširdis vyras ranka numojo – tegul gyvena. O kai išsikraustė gyventojai, taip viskas ir liko. Pirtelė mūsų, o žemė ne mūsų.

Tik ąžuolai gražiai žaliuoja. 1933 m. daktaro J.Buzelio mokiniai prie dvaro pasodino du ąžuoliukus, skirtus lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno atminimui. Mūsų nebeliks, o jie šimtmečius žaliuos. Mėgsta ąžuolai Zarasų kraštą“, – šypsojosi L.Buzelienė ir kvietė užeiti į vidų.

Trūksta vyriškų rankų „Kai atgavome dvarą 1991-aisiais, aplinkui taip viskas buvo apžėlę, jog atrodė, kad tankiausiame miške esame. Kiekvieną vasarą tvarkėme aplinką, pjovėme medžius, krūmus, kad pro namo langus saulutė galėtų žvilgterėti.

Kai vyro gyvybė nutrūko, viskas pasibaigė, nebėra ir tvarkos“, – aiškino dvaro paveldėtoja, Atkuriamojo Seimo nario Juozo Buzelio marti Liuda Buzelienė.

O dvaro parkas didžiulis, 8 ha plote auga rečiausių augalų. Kairėje pusėje buvo eglių, tolėliau uosių alėja.

Nieko iš tų uosių nebeliko. „Ten toliau, praėjus įspūdingą senųjų liepų alėją, atsiveria Avilių ežero pietinės įlankos pakrantė. Ji irgi visa apžėlusi. Visiems darbams reikia vyriškų rankų“, – pasakojo moteris.

Daug istorijos surinkta apie 1831 m. sukilimą. Goštautų dvare (Kėdainių r.) buvo gaminamas parakas sukilėliams.

Nors Goštautai buvo bajorai, bet sukilimą labai aktyviai rėmė. Mes didžiuojamės ir džiaugiamės, kad vienas giminaitis labai rūpinasi šeimai priklausančiomis kapinėmis. Kėdainių rajone tai vienintelės nuo 1831 m. gerai išsilaikiusios kapinės.

Mano vyras kilęs iš Kėdainių, aš – iš Ukmergės. Prieš 32 metus su paskyrimu atvykau į Zarasus ir tapau tikra zarasiške. Auginame tris žavias Goštautaites. Jos labai domisi giminės genealogija.

Kai vyresnioji ištekėjo, Goštautų pavardę pasiliko šalia vyro pavardės.

Man čia gera gyventi, lengva alsuoti, smagu dirbti. Myliu savo rajono žmones. Jie pasižymi atvirumu, nėra

Autorės nuotraukos

Dabar balsai dvarą prikelia tik pavasarį, kai jaunoji Buzelių karta vasaroti atvažiuoja. Visą žiemą jis liūdi. „Gyvenčiau čia, jeigu stipresnė būčiau. Malkomis reikia apsirūpin-

ti, kad tokius didelius kambarius prišildyčiau, sniego čia iki pažastų priverčia“, – aiškino o 75 metus perkopusii L.Buzelienė.

Brangi jai senojo o dvaro istorija. Kiek paamena, uošvis pasakojo, jo, kad Mukulių dvaras įsikūrė XVIII a. Jį 1872 m. įsigijo įžymus Rusijos ijos karinis veikėjas, senanatorius, istorikas, pėstiėstininkų generolas Pavelas velas Osipovičius Bobrovskis. vskis 20 paskutinių savo gyve- n i m o metų jis skyrė rusų tautos karo istorijos mokslui. Žymus istorikas parašė per 45 reikšmingus karinės ir istorinės tematikos darbus, kurie saugomi valstybinėje bibliotekoje Maskvoje.

Dvaro savininkas kiekvieną vasarą iš Sankt Peterburgo atvykdavo poilsiauti į Mukulius. Mirė P.O.Bobrovskis 1905 m. vasario 3 d.

Sankt Peterburge, bet, vykdant testamentą, jo palaikai speiguotą vasario dieną buvo atvežti į pamėgtą dvarą ir palaidoti senosiose kaimo kapinėse. „Girdėjau, kad jo palikuonis nori palaikus perkelti į Sankt Peterburge esančias šeimos kapines. Nereikėtų to daryti, juk tokia buvo velionio valia“, – tarsteli L.Buzelienė.

Brangūs prisiminimai Langai originalūs, dailiomis dalimis suskirstyti, autentiškos durys skiria erdvius kambarius, krosnys, aukštos lubos primena prabangos laikus.

Kodėl čia gyventi gera?

Atkelta iš 9 p.

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

šykštūs. Gal todėl, kad gyvena nelabai turtingai. Zarasai – pasienio regionas. Čia nemažai kitakalbių, kurie per amžius ir praturtino, ir paįvairino mūsų istoriją. Pas mus tiek garsių žmonių, kad retas rajonas gali pasigirti.

Gražina Ragauskaitė, Zarasų rajono turizmo informacijos centro direktorė

Dvaro paveldėtoja Liuda Buzelienė prisimena prabėgusias vasaras, kada Mukuliuose klegėdavo poilsiautojų balsai.

Kultūros paveldas – labai įvairialypis architektūros ir archeologijos požiūriu. Akmenys, piliakalniai, Pirmojo pasaulinio karo palikimas, memorialinės vietos, dvarų paveldas, sentikių palikimas, žmonės, savo darbais garsinantys kraštą, – visa tai neišsenkama Zarasų krašto versmė, iš kurios reikia semtis patirties ir išminties.

Sklaidant Zarasų istorijos puslapius, daugeliui mūsų krašto gyventojų jie gali atsiversti naujai. Dažnai aš tai patiriu pati, nors čia praleidau ne vieną dešimtį metų. Prisipažinsiu, kad savo gyvenimą bandžiau keisti, tačiau likimas buvo stipresnis už mano norus. Neprigijau Vilniuje net ir jaunatviško maksimalizmo vedama, kai turėjau jėgų ir užmojų keisti visą pasaulį.

Vėliau tokių eksperimentų atsisakiau, keičiau darbą, kad nebūtų nuobodu, tačiau gyvenamoji vieta liko ta pati. Dėkoju likimui, kad man vis pametėdavo įdomų darbą. Iš pradžių kultūros srityje, o prieš dvylika metų ėmiausi turiz-

mo. Nuo kultūros toli nepabėgau, nes ji yra vienas intelektualinių produktų, kuriais galima sudominti žmones, atvykusius į mūsų kraštą.

Pas mus po 2008-ųjų, kai Zarasai buvo Lietuvos kultūros sostinė, vietinės kultūros vertė išaugo, tapo svari. Dabar mus atranda žinomi Lietuvos festivaliai „Sietuva“, „Gyvas vanduo“, „Undinėlių daina“.

Zarasus pamėgo automobilių lenktynės „300 ežerų ralis“ (jis vingiuoja iš Ignalinos pro Stelmužės ąžuolą). Įvairių renginių pavadinimai, susiję su vandeniu, rodo, kad ši tema Zarasuose labai ryški.

Zarasai – miestas virš septynių ežerų, prie senojo Sankt Peterburgo–Varšuvos kelio. Teritorija istoriniu ir etniniu požiūriu labai svarbi Europai, Lietuvai. Prieš porą metų sukūrėme maršrutą, vedantį medinės sakralinės architektūros keliais. Susipynusios katalikų ir sentikių tradicijos mums patiems atsivėrė labai gražiomis spalvomis. Sakra-

13

„Mes prisimename, mes didžiuojamės“, – apie P.N.Vrangelio gimimo vietą skelbia Rusijos baltagvardiečių organizacijos narių pagaminta atminimo lenta, kuri prieš keletą metų atsirado ant Mukulių dvaro sienos.

Baltagvardiečių generolo P.N.Vrangelio gimtinė Mukulių dvare 1878 m. gimė baronas, baltagvardiečių generolas Piotras Nikolajevičius Vrangelis. Manoma, kad jo tėvai turėjo artimus ryšius su generolu P.O.Bobrovskiu arba jo gimdytojai čia vasarojo, kai kūdikis pasibeldė į pasaulį.

Prieš keletą metų iš Rusijos atvykę P.N.Vrangelio gerbėjai Mukulių dvaro sieną paženklino atminimo lenta.

P.N.Vrangelis 1902 m. baigė Kalnų institutą ir įstojo į kariuomenę. Tarnavo kazokų daliniuose, 1904 m. dalyvavo rusų ir japonų kare. 1907 m. persikėlė į leibgvardijos raitelių pulką. 1914 m. pasižymėjo Rytprūsiuose. Vėliau buvo pulko brigados vadu.

1918 m. gruodį P.N.Vrangelis atvyko į generolo A.Denikino armiją ir dalyvavo kare prieš bolševikus. 1920 m. kovo 22 d. iš generolo A.Denikino perėmė vadovavimą rusų baltagvardiečiams.

Mirė P.N.Vrangelis Briuselyje vos sulaukęs penkiasdešimties. Sakoma, kad jis buvo nunuodytas savo namuose.

Vėliau, po nacionalizacijos, apie 1923 m., Mukulių dvarą iš valstybės nupirko Atkuriamojo Seimo deputatas daktaras Juozas Buzelis (1888–1967 m.).

Po karo dvaras buvo perstatytas.

Jame buvo įkurta mokykla, biblioteka, mokytojų gyvenamasis namas, vėliau poilsio namai „Šypsena“, studentų bendrabučiai.

linis Salako palikimas, Dusetų sūnaus Kazimiero Būgos nuopelnai lietuvių kalbotyrai, profesionalaus meno galerijos trauka, tradicinės ristūnų lenktynės, unikalus Stelmužės paveldas ir daugybė kitų vietų, kurios aukština ir traukia atvykti į mūsų žemę. Į jas galima keliauti pėsčiomis, vandeniu, dviračiais ir automobiliais. Manau, kad Zarasai yra dar neatversta knyga Lietuvai. Juos reikia globoti ir puoselėti, kad ateityje nereikėtų nagų graužti dėl skaudžių praradimų. Zarasai ne visada yra paskutiniai kelionėje po Lietuvą. Daugeliu atvejų jie – pirmieji. Tai, kad nėra valstybės politikos tokių unikalių kraštų atžvilgiu, vadinčiau nusižengimu ir apsileidimu. Juk pasienio regionai visada keliautojams palieka pirmąjį įspūdį apie šalį. Taigi didesnis valstybės vadovų dėmesys, globa, truputis daugiau lėšų padėtų Zarasams dar labiau atsikurti ir suklestėti.

O jau idėjų ir darbščių žmonių turime į valias.

14

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Laisvalaikis

Kernavė kviečia pasinerti į senovę Vaizduotę išlaisvino vanduo

Lota BALSYTĖ Gyvosios archeologijos dienos Kernavės svečiams leidžia pajusti, pamatyti, paliesti ir net paragauti seniai užmarštin nugrimzdusį gyvenimą. Amatininkai iš Lietuvos ir užsienio šalių demonstruoja, kaip žmonės gyveno ir vertėsi įvairiais istorijos laikotarpiais.

Savaitgalį senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje tryliktą kartą bus surengtas tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikūrę Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Olandijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai rodys ir pasakos, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas. Festivalio svečiai ne tik galės stebėti viduramžių amatininkų darbą, bet ir patys bus kviečiami pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, žiesti puodą, garinti druską, pinti vyžas, paskanauti senoviškų valgių ar iššauti iš lanko. Įrengtame neolitiniame būste, akmens ir bronzos amžiaus stovyk-

Kernavė savaitgalį vėl taps Lietuvos sostine. Į Gyvosios archeologijos dienas plūstantys žmonės sunkiai išsitenka nedideliame miestelyje. Raimundo Šuikos nuotrauka

lavietėse bus atkurta tų laikotarpių žmonių aplinka ir kasdienis gyvenimas.

Eksperimentinė archeologija – tai mokslas, rekonstruojantis įvairias praeities laikų žmonių bendruomenių ir individų veiklos sritis, testų ir bandymų būdu revizuojantis archeologinių tyrimų išvadas. Eksperimentinė archeologija remiasi išlikusiais liudi-

jimais ir technologijų pažinimu, apima tokias materialinės kultūros liekanas kaip maisto gavyba ir gamyba, statyba ir susisiekimas, žaliavų ir medžiagų apdorojimas. Eksperimentinės archeologijos pagrindą sudaro materialinės kultūros liekanų tyrimai ir rekonstrukcija, leidžianti archeologiškai pažinti ir modeliuoti praeities bendruomenių istoriją.

Nemuno deltos regioniniame parke, atokiau nuo „žemyninio“ gyvenimo įsikūrusiame etnografiniame Minijos kaime, antrus metus rengiamas „Mingės pleneras DELTA 2“.

Savo slėpininga ramybe ir tvyrančia vandenų jėga ši unikali vietovė išlaisvina meninę vaizduotę. Įdomu atrasti ir stebėti visa, kas vyksta, kas yra išlikę ar nuspėjamai būta. Savitas koloritas, čia gyvenančių žmonių prisitaikymas prie vandens ir stiprių vėjų, unikali architektūra suteikia peno kūrybai. Tai vietovė, užauginusi žmogaus svajonę išskleisti laivo bures nedideliame Mingės uoste ir apiplaukti Žemę. Didžioji Andriaus Varno odisėja aplink pasaulį ir buvo tas „įelektrinantis“ DELTOS dėmuo, suviliojęs tapytojus apsistoti Mingėje pas Pranciškų Dobrovolskį ir kurti.

Projekto „Mingės pleneras DELTA 2“, kurį šiais metais iš dalies finansuoja Kultūros rėmimo fondas, dalyviai pratęs pernai pradėtą bendradarbiavimą su pamario kraštu. Projekto vykdytojas – kūrybinis susivienijimas „Atviroji erdvė“.

Menininko V.Binkio „Baltoji burė“.

Plenero metu veikė kūrybinės ir edukacinės dirbtuvės neprofesionaliems dailininkams, vietos gyventojams ir regiono svečiams. Dirbtuvėms vadovo Vilniaus dailės akademijos ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos pedagogai. Šilutės rajono savivaldybės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko plenero dalyvių tapybos paroda ir autorinė menininko Viktoro Binkio fotografijų paroda.

Kintų filiale plenero dailininkai surengė seminarą-susitikimą.

Savaitgalį projektas „Mingės pleneras DELTA 2“ persikėlė į Klaipėdą, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos galeriją.

GK inf.

Horoskopai

E Avinai turės ginti savo dalykinius pasiūly- LSkorpionas gaus gerą darbą, apie kurį semus, kurių kažkas nenori priimti savanaudiškais sumetimais. Jūsų nuomonei bus pritarta, bet planą vis dėlto reikės pakoreguoti. Finansiniu požiūriu savaitė bus nuostabi. Verslininkai gali atidaryti naują biurą. Didžiulis populiarumas tarp priešingos lyties atstovų – garantuotas.

niai svajojo. Sėkmė lydės tuos, kurie sportuoja ir tebesimoko. Pagerės darbo sąlygos. Visuotinio dėmesio centre atsidurs žiniasklaidos priemonių darbuotojai, bankų ir reklamos agentūrų tarnautojai. Savaitgalis žada daug džiugių įvykių ir linksmų švenčių, kurios suteiks malonių akimirkų.

į ją kartu su giminėmis ir bičiuliais. Romantiškas susižavėjimas virs kažkuo daugiau, bet elkitės garbingai. Jeigu negalvojate apie rimtus santykius, taip ir pasakykite savo draugui. Jaunimo laukia kelionė į kalnus. Jaunos merginos turi būti atsargios su tais, kurie siekia jų draugystės.

dovauti verslui. Komersantai ir valdininkai gaus daug pajamų. Keldami sunkius daiktus, galite pasitempti nugarą arba susižeisti peties sąnarį. Romantiški nuotykiai gali pažadinti rimtus jausmus, bet būkite atsargūs ir nekurkite rožinių ateities planų.

jektą. Daug naudos gali duoti tarpininkavimas sudarant verslo sandorius. Komersantai turėtų priimti savo partnerių pasiūlymus. Prekybos operacijos žada gražaus pelno. Šiuos pinigus reikėtų investuoti į vertybinius popierius. Valdininkai bus paaukštinti. Asmeniniame gyvenime bus įdomių įvykių. Flirtas darbe – to jums dar nėra buvę.

sio reikės skirti finansiniams klausimams spręsti.

Giminaičiai viską supras ir bus jūsų pusėje. Atminkite, kad be jų pagalbos nieko nepasieksite.

Abiturientai įstos į prestižinę aukštąją mokyklą, o sportininkai laimės svarbias varžybas.

F Jaučiai, kurie planavo kelionę, gali leistis MŠauliai vietoj partnerio laikinai apsiims va-

Ožiaragiui teks atsisakyti poilsio ir praGDvyniai turės sutelkti dėmesį į naują pro- N leisti savaitę sunkiai dirbant. Daugiausia dėme-

H Vėžys galės atsigriebti už neišnaudotas

galimybes verslo srityje. Einamuosius reikalus turite sutvarkyti kuo anksčiau, kad gautumėte didelį pelną. Valstybės tarnautojai gali būti paaukštinti ir paskirti dirbti kitame mieste. Daug žadantys santykiai su priešingos lyties atstovu sukels aistrų audrą ir jausmų potvynį.

OVandenis užbaigs verslo projektą ir gaus

už tai gerą atlyginimą. Nemalonių staigmenų žada bylinėjimasis su kažkuriuo giminaičiu. Valstybės tarnautojai sužinos, kad keičiasi vyresnybė, bet dėl to neverta mesti darbo. Audringi romantiški jausmai užsimegs su kažkuriuo pavaldiniu, beje, kur kas jaunesniu už jus.

Žuvims bus pasiūlyta imtis verslo projekILiūtai gaus lėšų savo įmonei atidaryti. P to, kuris netrukus gali duoti didelių dividendų.

Dailiosios lyties atstovėms, svajojančioms apie karjerą reklamos srityje, bus pateiktas įdomus pasiūlymas. Planetos užtikrins įspūdingas pergales sportininkams. Dar turite galimybių išvykti į įdomią kelionę – į ją leisitės artimiausiu metu su mylimu žmogumi ar giminaičiais. Santykiai su artimaisiais pasidarys tvirti ir nuoširdūs.

JMergelės drąsiai imsis ilgalaikių projektų – astrologas garantuoja nemažą pelną. Bendradarbiavimas su verslo partneriais apsaugos nuo daugelio nesėkmių ir išgelbės nuo žlugimo.

Tiems, kurie svajoja apie karjerą valstybinėje įstaigoje, pavyks įgyvendinti savo planus. Namuose viskas bus gerai, o santykiai su artimaisiais džiugins nuoširdumu.

K

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo o „Oho“ redakcija.

Svarstyklėms savaitė bus labai sėkminga. Jos bus paskirtos į svarbų postą ir galės įgyvendinti savo svajones. Galima kelionė į užsienį. Žurnalistams jau paruoštas apddovanojimas, o verslininkams parengtas svarbus valstybinis užsakymas. Savaitės pasv baigoje kažkas gali sugadinti nuotaiką. Ją ba pagerinti padės artimas žmogus. pag

Jūs tuo labai susidomėsite, bet reikia būti atsargiems. O apskritai ateinančią savaitę būtų geriausia pailsėti nuo reikalų. Rekomenduojamas aktyvus poilsis ir tinkama mityba. Santykiuose su mylimu žmogumi gali iškilti problemų.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Sopotas. Regalija. Almenda. Go. Urubas. Fanza. As. Daro. Analizės. Iberija. Aksakalas.

Orša. Uma. Ekartė. Oli. „Usnynė“. Masalas. Pasaulis. Krėva. Stasimonas. Ės. Horizontaliai: Triušis.

Po. Gaudeamus. Barkasas. „Aldaris“. Nut. Soja.

Yla. Ėja. Akenis. Alfa. Akėsi. Manila. Siena. Armuo. NZL. Sta. Padai. Ėska. Zoo. Ars. Rolė. Argas. Šlavė. Os. Gaisas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KIRTIKLIS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Ėriena. Keturi. Kopa. Fojė. Paša. Košė.

Varis. Šamas. Laukymė. Alisa. Pats. Ašutas. Kana.

Lokys. Kita. Rika. Lambda. Krasas. Aros. Sutema.

Kamanė. Kodas. Danas. Deja. Viva. Horizontaliai: „Pūko“. Koja. Urve. Tuoj. Šyša. Emu. Pėda. Dalia.

Pakala. Kuri. Ašarom. Rikis. Tunika. Stasys. Tyka.

Iksas. Lama. Ruda. Briedis. Dovanotam. Sena. Apkasas. Javai. Man. Rasė. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: SERBENTAS.

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Žirgai, su kuriais lietuviai nugalėjo kryžiuočius

Vasarai baigiantis dešimt raitelių ištvermingaisiais žemaitukų veislės žirgais ketina joti meilės keliu, jungiančiu Vilnių ir Krokuvą.

Gintaras KALTENIS Pernai žirgais Juodąją jūrą pasiekę ir joje žirgus pagirdę žygio 2000 kilometrų istorijos dalyviai šiemet vėl planuoja leistis į kelionę istoriniu maršrutu. Bus pakartotas meilės ir atsisveikinimo kelias, kuriuo prieš šimtmečius Žygimantas Augustas lydėjo savo mylimosios Barboros Radvilaitės palaikus. „Tęsime misiją geriau pažinti Lietuvos istoriją ir bendras šaknis su kaimyninėmis šalimis“, – sakė žygio sumanytojas verslininkas Giedrius Klimkevičius.

Raiteliai ir žirgai Apie šią draugystę galima pasakoti labai daug. Dar pernykštės istorinės kelionės pradžioje, per žygeivių susirinkimą, misijos vadas Gintautas Babravičius surikiavo visus pagal svarbumą ir sakė: „Jūs visi svarbūs, bet svarbiausi raiteliai, nes be jų nebūtų ir žygio.“ Paskui visi kiti... svarbūs. Visame žygyje mes, raiteliai, tai jausdavome!

Tvarka buvo tokia: grįžę po dienos maršruto rasdavome jau įkurtą stovyklavietę, kur garuodavo karšta arbata, kava, laukdavo soti vakarienė.

Mums likdavo pasirūpinti tik savimi ir žirgais. Iš tikrųjų jie buvo svarbiausi! Mes jais rūpindavomės pamiršdami nuovargį ir viską pasaulyje. Juk be žirgo raitelis yra tiesiog paprastas žmogus.

Esu tikras miestietis, senamiesčio vaikas, bet visą vaikystę ir jaunystę atidaviau žirgų sportui – dienų dienas leisdavau balne vaizdingose Belmonto apylinkėse, kur buvo įsikūrusi jojimo sporto mokykla. Taigi galiu sakyti, kad bent šiek tiek nusimanau apie žirgus, bet jojimo sportas ir šis žygis pasirodė visai skirtingi. Be to, ir žirgai skyrėsi: mes, konkūrų dalyviai, daugiausia jodinėdavome ant išpaikintų trakėnų, hanoverių ar anglų jojamųjų veislės žirgų, o apie žemaitukus buvau tik girdėjęs ar matęs iš toli. Visiškai neįsivaizdavau, kaip jausis žemaitukai, kasdien įveikdami po 50 ir daugiau kilometrų – juk teko joti ir asfaltu, ir nelygiais lauko keliukais, kirsti stepes, bristi pelkynais, klaidžioti po didžiulius miškus, kopti ir leistis nuo kalnų.

Vilniuje – žemaituko skulptūra Žirgai puikiai atlaikė – parodė visas veislės savybes. Labai nustebino mažiau tyrinėta žemaitukų savybė – didelis kolektyviškumo jausmas. Po kelių žygio dienų žirgai tapo viena komanda, ir tie, kurie likdavo stovykloje (turėjome porą pakaitinių žirgų), žvengdavo, ardydavosi ir būdavo labai nelaimingi negalėdami dalyvauti kartu su kitais. Nelabai galėdavai, pavyzdžiui, vienas sustoti, netgi labiau atsilikti, nes žemaitukas verždavosi būti kartu su visais ir nelabai klausydavo.

Dar daugiau, tapome viena komanda – ir mes, žmonės, ir žirgai. Žygyje pasikeitė ir žirgų charakteriai. Karklas, mažiausias iš žemaitukų, namie, Riešėje, buvo pats aršiausias. Jį balnodavo dviese arba trise, vienam būdavo sudėtinga netgi užšokti ant jo. Vaikai, kurie jį treniruodavo, neretai verkdavo, nes jis spardydavosi ar bandydavo įkąsti. Nesusikalbėdavo su juo netgi arklininkas, kuris jį šerdavo. Karklas šėldavo lyg koks velniūkštis, o ir šiaip yra juodas kaip pekla. Kalvis, vyras stipruolis, kuris, atrodo, galėtų bet kurį žemaituką po pažastimi pasikišti, prieš kaustydamas turėdavo jį užmigdyti. O štai kelionėje šis žirgas tapo kaip kambarinis šuo ar kačiukas – prašinėdavo skanėstų, bandydavo pasitrinti į mano šonus, sekiodavo iš paskos.

Panašiai ir kiti. Skirmantė pamėgo Karkasą, neatsitraukdavo vienas nuo kito. Neringa su savo Aisetuku... Aš draugavau su Karklu ir Agatu. Jie buvo kaip broliukai dvyniai – abu juodi, šiek tiek pražilę... kaip aš! Karklas žemo ūgio, aš irgi nesu pats didžiausias, bet ant jo atrodžiau lyg milžinas!

Kai einu per Katedros aikštę, visuomet atidžiai nužvelgiu Vilniaus įkūrėjo skulptūrą – atkreipėte dėmesį, kad žirgas, ištikimai einantis iš paskos, yra didžiajam kunigaikščiui tik iki pečių? Žemaitukas! Skulptūros autorius Vytautas Kašuba genialiai pagavo karžygio ir jo žirgo vienovę. Jie eina kartu iki galo!

Vilnius, apie kurio įkūrimą sekama viena gražiausių pasaulio legendų, neturi skulptūros geležiniam vilkui. O žemaitukui – turi!

Gimtasis kraštas

Kelionės

Protingasis Alšis Žygio dalyvių komandą netikėtai papildė vietinės aviganių veislės šuo Alšis (turi net savo puslapį „Facebook“). Jis prie mūsų prisijungė pačią pirmą dieną Baltarusijoje. Kas įdomiausia ir keisčiausia – prie gerokai apgriuvusios Alšėnų pilies (nuo to ir šuns vardas). Buvo taip: aplandžioję gilius požemius, išlaipioję aukštus pilies kuorus, sustojome čia pat esančiame parkelyje papietauti. Iš kažkur priešais mus atsirado apšiuręs valkataujantis šuo. Keletas lašinių gabaliukų ir tinkama kompanija nulėmė Alšėnų pilies sargo apsisprendimą palikti gimtąsias vietas ir tapti mūsų komandos nariu.

Alšis – protingas šuo. Žygyje jis mums labai pravertė ir kaip stovyklos sargas, ir kaip žirgų prižiūrėtojas. Kai tik koks žirgelis sumanydavo pakvailioti (jie kaip žmonės!), Alšis jį tuoj aplodavo, pavaikydavo, ir, žiūrėk, vėl

Alšis po kelionės tapo garsiausiu Lietuvos šunimi.

tvarkelė stovykloje. Jis lydėdavo žirgus kaustyti, žiūrėdavo tvarkos. Ir mums būdavo ramiau, ką jau kalbėti apie tai, kad ir juo visi rūpinosi, kiekvienas laikė savu. Kiekvieną vakarą žiniasklaidos palapinėje būdavo tvarkoma ir peržiūrima dienos medžiaga, na ir Alšis, padėjęs savo protingą galvą ant kompiuterio stalo, žiūrėdavo filmuotą medžiagą apie mus ir save.

Stebino ir šuns mokėjimas prisitaikyti, begalinis sumanumas. Žygiuojančius per kaimus ar miestelius mus apsupdavo ar bandydavo palydėti daugybė šunų. Pro juos visus Alšiui tekdavo rasti kelią – mažesnius, jei painiodavosi po kojomis, jis aplodavo, o nuo didesnių slėpdavosi už žirgų.

Ilgą laiką, kol visiškai pritapo prie mūsų komandos, Alšis miegodavo pievose, šalia stovyklos, prie žirgų.

Ir nesvarbu – lydavo ar būdavo šalta. Kviesdavome jį po stogu, arčiau ugnies, tačiau jis kiek pabuvęs pasišalindavo. Ir tik vėliau, jau susigyvenęs su mumis, tapęs tikru komandos nariu, Alšis kiūtodavo prie mūsų „štabo“. Tačiau ir toliau atvira pieva liko jo nakvynės, „darbo“ ir žaidimų vieta. Net kai mirtinai sirgo, miegodavo po vilkiku.

Ligos palaužtas Ištikimasis šuo Alšis tapo visų numylėtiniu. Kai mums skambindavo iš namų, pirmas klausimas būdavo: „O kaip Alšis?“ Visi straipsniai ir televizijos reportažai prasidėdavo naujienomis apie šį išskirtinio sumanumo ir likimo gyvūną. Ypač jam susirgus! Štai tada mums teko susirūpinti juo iš tikrųjų.

Kasdien veterinarijos gydytojas ir mes visi išrinkdavome iš Alšio kailio daugybę erkių. Viena erkė pasirodė lemtinga. Pastebėjome, kad Alšis susirgo – neėda, svirduliuoja. Iš ryto, kaip visada, bandė bėgti paskui žirgus, bet nugriuvo. Tyrimai nieko aiškaus nerodė. Ir tik vėliau tapo aišku – jame „sėdi“ erkė, kuri naikina kraujo kūnelius, o užsikrėtęs gyvūnas netrukus nugaišta. Sukrėtė toks vaizdas – stovime šalia jo, tariamės, ką daryti, o jis šiaip taip pasikelia, paeina keletą žingsniukų ir nugriūna – suprask, jūs kalbėkitės, netrukdysiu. Einu mirti... Ne vienam ir ašarą išspaudė.

Gydytojas Audrius, sužinojęs kažkokių „stebuklingų“ vaistų pavadinimą, apvažinėjo

15

Kelionėje formuojasi žirgo charakteris.

visas apylinkes – nieko. Nėra! Ką daryti?

Kaip dažnai būna beviltiškais atvejais, padėjo atsitiktinumas. Buvo rasta veterinarijos klinika, mieli, jautrūs žmonės pridėjo pilną krepšį vaistų Alšiui, palinkėjo mums visiems sėkmės.

Koks buvo stovykloje džiaugsmas, kai Alšis pradėjo atsigauti – vienas kitam perduodavome: „Alšis jau pakėlė galvą! Alšis jau stojasi. Alšis jau geria vandenį.“ Begalinis džiaugsmas apėmė, kai Alšis po ligos pirmą kartą išbėgo į maršrutą. Jis taip pat tuo džiaugėsi ir didžiavosi. Mačiau iš ausų!

Į Lietuvos premjero kėdę Dabar Alšis gyvena Pakruojo dvare pas Antaną Narmontą. Labiausiai draugauja su žygio dalyviu žemaituku Kaktusu, kitų žirgų nelabai pripažįsta. Įdomiausia, kad jis ligi šiol puikiausiai prisimena visus žygio dalyvius – ir žmones, ir žirgus. Kai Dusetose jojome per paradą (Lietuvos bajorų sąjunga įteikė mums Vytauto Didžiojo ordinus), aš logistikos sumetimais jojau žygyje nedalyvavusiu žemaituku.

Alšis iš pradžių jį ignoravo ir tik vėliau, supratęs, kad tas irgi mūsų komandoje, atlėgo.

Kartais juokaudamas sakau: Alšis – šuo, padaręs didžiausią karjerą istorijoje – nuo valkatos Baltarusijoje iki Lietuvos „premjero“. Mat premjero kabinete, kai buvome priimti po žygio, Alšis kurį laiką buvo „užėmęs“ jo vietą. Net rūstusis Andrius Kubilius, atrodė, sušvelnėjo bendraudamas su Alšiu, pasodino į savo fotelį, pavaišino sausainiais. Apie tai rašė laikraščiai ir rodė televizija! O žmonės kalbėjo: „Gal sušvelnės valstybės politika?“

Raiteliai, žirgai ir šuo per kelionę taip susigyvena, kad vienas kitą pradeda suprasti iš vieno žvilgsnio.

Autoriaus nuotraukos

16

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

TV programa LTV2

Liepos 11, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20 14.35

„Snaiperio taikinyje“.

Farai.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Teisė žinoti (k.).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Sveikinimų koncertas (k.).

14.15 Žingsnis po žingsnio (k.).

14.30 Savaitė (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Klausimėlis.lt.

20.00 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Bėdų turgus.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Keliaukime po Lietuvą.

22.30 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.50 Nuotykių komedija „Beveik didvyriai“ (k.).

12.40 Farai (k.).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 Premjera „Elenos paslaptis“.

17.40 Serialas „Dabar ir visada IV“.

18.45 Žinios.

19.10 Farai.

19.40 „Pavogta laimė“.

20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.30 „Specialioji Los Andželo policija“.

23.35 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.35 „Vampyro dienoraščiai“.

(N-14) 1.35 „Ozas“.

„Simpsonai“.

6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10

13.15

13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00

21.40 22.00 23.10

1.45 2.35

„Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“.

Komedija „Skola tėtušiui“ (1994 m., JAV).

Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Prieš srovę.

Vasara pagal Rūtą.

Pasirink mane.

Pasimatymų šou.

(N-7) TV3 žinios. „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) Veiksmo f. „Delta“ būrys“ (1986 m., JAV, Izraleis). (N-14) „Kaltės kaina“.

(N-7) „Biuras“. (N-7)

„Ašmenys“.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos (k.).

8.15 „Miesčionys I“ (k.).

9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 Tarp miesto ir kaimo.

12.15 Televitrina.

12.45 Sveikinimų koncertas (k.).

(N-7) 14.30 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius.

16.20 „Dapkai ir Butkai II“.

16.50 „Linksmasis našlys“.

17.35 „Miesčionys I“.

18.20 „Julija“.

19.20 Be recepto.

20.00 Žinios.

20.20 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo drama „Ašmenys“ (2010 m., D.Britanija). (N-14) 22.55 Baimės faktorius (k.).

23.55 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 1.05 Karštas vakaras.

1.40 Bamba. (S)

Aš myliu Lietuvą.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.).

11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Skirmanto Sasnausko jubiliejinis koncertas (k.).

13.45 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

14.30 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

(N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Stilius.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „24 valandos“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.).

10.40 „Pavogta laimė“ (k.).

11.40 Farai (k.).

12.10 Kitas! (k).

12.40 Pričiupom! (k).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 Premjera „Elenos paslaptis“.

17.40 „Dabar ir visada V“.

18.45 Žinios.

19.10 KK2.

19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo trileris „Galutinis tikslas 2“ (2003 m., JAV, Kanada). (N-7) 1.05 „Išrinktieji“.

„Pasikeisti vietomis“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00

1.20 2.10

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“.

Vasara pagal Rūtą.

Pasirink mane.

Pasimatymų šou.

Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Farai. (N-7) Ūkininkas ieško žmonos.

Pasirink mane.

Pasimatymų šou.

(N-7) TV3 vakaro žinios. „Vilko bilietas“.

(N-7) Komedija „Pasikeisti vietomis“ (1983 m., JAV). (N-7) „CSI Majamis“ (N-7) „Biuras“. (N-7)

17.50 18.35 19.05 20.50 21.30 22.00 0.15 0.45

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”.

9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

Animac. serialas.

9.40 „Antinas Gudruolis“.

10.05 „Supermergaitės”.

10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”.

11.00 „San Francisko raganos“.

12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI“.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

LTV2

Liepos 12, antradienis

„Komisaras Reksas“.

15.05 16.00 16.30 17.00

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

Mažųjų žvaigždžių valanda (k.).

Etnokultūros ratas (k.). „Makleodo dukterys“.

Iš kultūros istorijos. „Reformacija ir švietimas“.

Dalia Kutraitė kalbina...

Aloyzą Sakalą. 1998 m. (k.).

Miesto kodas (k.).

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys.

Ramzis. Dievo ar žmogaus rūstybė?“ „Likimo valsas“.

Sietynas.

Detektyvo klasika. „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“.

Septynios Kauno dienos.

Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“ (2).

Elito kinas. „Morisas“.

Romantinė drama.

(N-14) Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30

„Rameno mergina“.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos (k.).

8.15 „Miesčionys I“ (k.).

9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 „Julija“.

12.15 Televitrina.

12.45 Romantinė drama „Granlundos palikimas“ (k.).

(N-7) 14.35 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius.

16.20 „Linksmasis našlys“.

16.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.35 „Miesčionys I“.

18.20 „Julija“.

19.20 Be recepto.

20.00 Žinios.

20.20 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Romantinė komedija „Rameno mergina“ (2008 m., JAV, JAponija). (N-7) 23.10 Baimės faktorius (k.).

0.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 1.20 Karštas vakaras (k.).

1.55 Bamba. (S)

12.00 12.55 13.30 14.20 15.10 15.50 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.15 21.10 23.00 23.30

24.00 0.30

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

Miesto kodas (k.).

Sietynas (k.). „Makleodo dukterys“. Čiurlionio kodas. (k.).

Septynios Kauno dienos.

Vienas eilėraštis.

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“.

Gyvenimas gražus. „Likimo valsas“. TV serialas.

Kaimo akademija.

LTV aukso fondas. „Dviese sūpuoklėse“ (1).

TV filmas.

Veidai.

Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. „Lemtingi metai“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Koncertuoja M.Sogny fondo jaunieji pianstai. 2 d.

Panorama.

Valstybinio choro „Vilnius” 40-mečio koncertas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas.

9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

Animac. serialas.

9.40 „Antinas Gudruolis”.

Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės“.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“.

18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

19.00 „Detektyvė Džonson”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

21.00 „Kosminis krepšinis“.

Komedija.

22.40 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.40 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Angelas“.

11.00 „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) 12.00 „Keliautojas į praeitį“.

Fantast. serialas.

13.00 „Vedęs ir turi vaikų“.

14.00 „Rezidentai“. (N-14) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“.

16.00 „Angelas“.

17.00 „Kobra 11“.

18.00 „Keliautojas į praeitį“.

19.00 „CSI Niujorkas“.

20.00 „Vedęs ir turi vaikų“.

21.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-14) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro laida.

21.35 „Prisikėlęs iš pragaro VI“.

Siaubo trileris. (N-14) 23.25 „Pietų parkas“.

23.55 „CSI Niujorkas“.

0.50 „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Teletabiai.

7.40 Dok. serialas „Katastrofų tyrimai”. „Irano įkaitų drama” (k.).

8.40 Griūk negyvas!

8.50 Super L.T. (N-7) 9.20 „Pora kaip tvora”.

9.45 Kas tu toks? (k.)

10.10 Teletabiai.

10.40 Šiandien kimba.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

12.05 Griūk negyvas!

5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai Spaudos puslapiai.

Laida „112“.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Atsiliepk dainoj.

Laida rusų kalba.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos” (1).

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Detektyvė Džonson”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 „Garbingi žmonės“.

Trileris (N-14) 23.20 „Detektyvė Džonson” (k.).

0.20 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 0.05 0.30 1.25

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“.

Fantast. serialas. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“.

Komedija.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Mitologinis fantast. f. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“.

Humoro laida. „Pakvaišę dėl Merės“.

Komedija. (N-7) „Pietų parkas“ „CSI Niujorkas“. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai.

Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). „Kas tu toks?”

Namų daktaras (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

Spaudos puslapiai.

Laida „112“.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija.

12.30 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Sugrįžimas į pitono urvą” (k.).

13.30 TV parduotuvė.

14.00 Gongo Gangas (k.).

14.50 Griūk negyvas!

15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Kas tu toks?

17.00 Žinios. Orai.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.00 Žinios. Orai.

18.15 „Sodo detektyvės”. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Griūk negyvas!

21.00 Reporteris. Orai.

21.35 Lietuva tiesiogiai.

22.15 „Zona”. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.).

0.20 „Pora kaip tvora” (k.).

0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.25 Animacinis f.

16.30 Federalinis teisėjas.

16.40 Detektyvai.

17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.15 Tegul kalba.

19.20 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 Sporto naujienos.

21.05 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”.

22.10 Paskutinis Amerikos daugkartinio naudojimo kosminis laivas.

23.20 Lietuvos „Laikas”.

23.30 TV serialas „Užburta apylinkė”.

0.35 TV serialas „Pėdsakas”.

1.05 Detektyvai.

1.40 Naktinis eteris.

17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika A.Jonynas.

LR himnas.

Nakties programa.

12.05 13.00 13.30 14.00 14.40

Skonio reikalas (k.).

Reporteris (k.).

TV parduotuvė.

Lietuva tiesiogiai. „Sodo detektyvės”.

(N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios.

Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai.

Griūk negyvas!

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Zona“. (N-14) „Sodo detektyvės” (k.). „Pora kaip tvora” (k.).

Reporteris.

15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.20 0.50

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.30 Federalinis teisėjas.

16.40 Detektyvai.

17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.15 Tegul kalba.

19.20 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 Sporto naujienos.

21.05 TV serialas „Chiromantas.

Likimų linijos”.

22.05 Valentina Tolkunova.

23.20 Lietuvos „Laikas”.

23.30 TV serialas „Užburta apylinkė”.

0.35 TV serialas „Pėdsakas”.

1.05 Detektyvai.

1.40 Naktinis eteris.

Kultūra ir religija.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

E.Kunavičius.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 13, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 11.45

Nacionalinė paieškų tarnyba.

„Energingas žmogus“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.).

11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Gustavo enciklopedija (k.).

14.00 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „24 valandos“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.).

10.40 „Pavogta laimė“ (k.).

11.40 Farai (k.).

12.10 Kitas! (k).

12.40 Pričiupom! (k).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 Premjera „Elenos paslaptis“.

17.40 „Dabar ir visada V“.

18.45 Žinios.

19.10 Farai. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“.

20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo trileris „Energingas žmogus“ (1992 m., JAV). (N-14) 0.15 „Vampyro dienoraščiai“ 1.15 „Ozas“.

„Kruvinas atlygis“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05 0.45 2.30

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Ūkininkas ieško žmonos.

Pasirink mane.

Pasimatymų šou.

Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“.

TV3 žinios.

Prieš srovę.

Didieji pokyčiai.

Realybės šou.

Pasirink mane.

Pasimatymų šou.

TV3 žinios.

Vikingų loto. „Melo teorija“.

Trileris „Kruvinas atlygis“ (2008 m., JAV). (N-14) „CSI Majamis“.

(N-7) „Biuras“. (N-7)

„Kietakaktis“.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos (k.).

8.15 „Miesčionys I“ (k.).

9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 „Julija“.

12.15 Televitrina.

12.45 Drama „Berlyno stebuklas“ (k.).

14.45 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius.

16.20 „Linksmasis našlys“.

16.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.35 „Miesčionys I“.

18.20 „Julija“.

19.20 Be recepto.

20.00 Žinios.

20.20 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Komedija „Kietakaktis“ (2010 m., JAV).

(N-7) 23.05 Baimės faktorius (k.).

0.05 „Srautas I“.

1.05 Karštas vakaras (k.).

1.40 Bamba. (S)

„Karas be taisyklių“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai 13.30 Dok. f. „Žalios girios ainiai“.

14.05 „Šilko kelias“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Šilko kelias“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“.

Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.07 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.45 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 KK2.

9.50 Abipus sienos.

10.40 „Pavogta laimė“.

11.40 KK2 (k).

12.10 Kitas! (k).

12.40 Pričiupom! (k.).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Elenos paslaptis“.

17.40 „Dabar ir visada V“.

18.45 Žinios.

19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7) 20.10 Farai. (N-7) 20.50 Aš mylių Lietuvą.

21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios.

22.30 Kriminalinis trileris „Karas be taisyklių“ (1998 m., JAV).

(N-14) 0.20 „Vampyro dienoraščiai“.

1.20 Sveikatos ABC (k.).

„Tokie jau tie vyrai“.

6.40 6.55 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 22.00 21.40 22.00 23.00

1.00 2.45

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Didieji pokyčiai.

(N-7) Pasirink mane.

Pasimatymų šou.

Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Prieš srovę. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou.

Drama „Pagrindinis įkaltis“. (2011 m., JAV). (N-7) TV3 žinios. „Pagrindinis įkaltis“ Romantinė komedija „Tokie jau tie vyrai“ (2005 m., JAV) (N-7) „CSI Majamis“.

(N-14) „Biuras“.

18.45 19.05 20.45 21.20

22.30 23.00 23.30 24.00 0.30 1.20

TV1 8.00 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas.

9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

9.40 „Antinas Dafis“ (1).

Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”.

11.00 „San Francisko raganos II”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Liepos 14, ketvirtadienis

„Senis“.

13.30 14.20 15.10 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.00

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“.

Labas rytas.

Kultūros paveldas. „Pietizmas. Kas tai?“ (1).

Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.) „Makleodo dukterys“.

Būtovės slėpiniai.

Veidai.

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“.

Be pykčio.

Vienas eilėraštis.

Tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’11” atidarymas.

Iš kultūros istorijos. „Reformacija ir švietimas“ (k.).

Europos kinas. „Mano mielas kaimelis“.

Komedija. (N-7) Brydė. Literatūriniai ryšiai su Lenkijos lietuviais.

Dok. f. ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”. „Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir bažnyčia“.

Dalia Kutraitė kalbina.

Menininkai... 1999 m.

Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

Panorama.

Gyvenimas gražus (k.). „24 valandos“.

„Mulan“.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos.

8.15 „Miesčionys I“ (k.).

9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 „Julija“.

12.15 Televitrina.

12.45 Romantinė komedija „Rameno mergina“ (k.). (N-7) 14.45 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius.

16.20 „Linksmasis našlys“.

16.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.35 „Miesčionys I“.

18.20 „Julija“.

19.20 Be recepto.

20.00 Žinios.

20.20 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Drama „Mulan“ (2009 m., JAV, Kinija). (N-14) 23.30 Baimės faktorius.

0.30 „Srautas I“ (k.).

(N-14) 1.30 Karštas vakaras.

2.05 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija.

8.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f.

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai” (k.).

13.05 Kaimo akademija.

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Krašto garbė (k.).

15.15 Kasdienybės aitvarai (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija.

16.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“.

17.00 Mūsų miesteliai.

Liškiava (2).

17.50 „Likimo valsas“.

18.35 Mokyklos langas (k.).

19.05 Lietuvos balsai.

20.55 Kuluarai.

21.40 „Dainuoja Nijolė Ambrazaitytė“. Muzik. f.

22.10 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (1).

22.45 Pasaulio dokumentika. „Striomsio viloje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama.

0.30 Be pykčio.

1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”.

9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

Animac. serialas.

9.40 „Antinas Dafis”.

10.05 „Supermergaitės“.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI”.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (2). Nuotykių serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

12.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI”.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (1). Nuotykių serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 „13 rajonas”. Veiksmo komedija. (N-7) 22.40 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.40 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.20 23.55 0.50

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. „Fantastinis būrys“.

Veiksmo f. (N-14) „Pietų parkas“. „CSI Niujorkas“. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.34 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai.

Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.).

Kas tu toks?

Girių takais.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka.

17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”.

(N-14) 22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

12.05 Gongo Gangas (k.).

13.00 Reporteris.

13.30 TV parduotuvė.

14.00 „Sodo detektyvės” (k.).

15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Kas tu toks?

17.00 Žinios. Orai.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.00 Žinios. Orai.

18.15 „Sodo detektyvės”. (N-7) 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Griūk negyvas!

21.00 Reporteris. Orai.

21.35 Lietuva tiesiogiai.

21.35 Festivalis „Tamsta muzika”. „Antis”.

22.15 Ekovizija. Žalioji idėja.

23.40 Saugus eismas.

23.05 „Sodo detektyvės” (k.).

0.05 Du karaliai.

1.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.30 Federalinis teisėjas.

16.40 Detektyvai.

17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.15 Tegul kalba.

19.15 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 Sporto naujienos.

21.05 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”.

22.10 Liudytojai.

23.25 Lietuvos „Laikas”.

23.35 TV serialas „Užburta apylinkė”.

0.40 TV serialas „Pėdsakas”.

1.10 Detektyvai.

1.45 Naktinis eteris.

20.20 Žinių amžius (k.).

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.).

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

23.48 Vidurnakčio lyrika.

S.Jonauskas.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

14.00 14.57 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.25 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.40 0.10 1.05

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“.

Teleparduotuvė. „Heraklis.

Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija.

(N-7) „Žurnalistai“. Humoro laida. „Konfeti“. Romantinė komedija. (N-7) „Pietų parkas“. (N-14) „CSI Niujorkas“. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai.

Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.).

Kas tu toks?

Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Ilgai ir laimingai (k.).

13.00 Reporteris (k.).

13.30 TV parduotuvė.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata (k.). Žalioji banga.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

17

23.15 0.15 0.45

„Sodo detektyvės” (k.).

Saugus eismas.

Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai.

Ilgai ir laimingai.

Super L.T. 20 minučių. Orai.

Griūk negyvas!

Reporteris. Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Dok. serialas „Katastrofų tyrimai”. „Kelto „Estonia” tragedija”.

(N-7) Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

(N-7) „Pora kaip tvora”.

Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.35 Federalinis teisėjas.

16.40 Detektyvai.

17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.15 Tegul kalba.

19.20 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 Sporto naujienos.

21.05 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”.

22.05 Žmogus ir įstatymas.

23.20 Lietuvos „Laikas”.

23.35 TV serialas „Užburta apylinkė”.

0.35 TV serialas „Pėdsakas”.

1.05 Detektyvai.

1.40 Žvaigždėlaivis.

1.55 Naktinis eteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai (k.).

Mažoji studija.

Dievo žodis (k.).

Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. R.Graibus.

LR himnas.

Nakties programa.

18

Gimtasis kraštas

LTV2

Liepos 15, penktadienis

„Makleodo dukterys“.

„Prieš pakratant kojas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai.

12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

13.30 Dok. f. „2000 km istorijos. Žygis žirgais iki Juodosios jūros“. (k.).

14.30 Keliaukime po Lietuvą (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Finalas.

Susitinka ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Vilniaus universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.09 Duokim garo!

22.45 Trileris „Deimantų medžioklė“ (2005 m., JAV, Kanada).

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „ Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 KK2.

9.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 10.50 Geriausi LNK koncertai. „Žvaigždžių duetai 5“ (k).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Elenos paslaptis“.

17.40 „Dabar ir visada V“.

18.45 Žinios.

19.00 Geriausi LNK koncertai. „Kai švenčia Jaučiai“.

21.25 Nuotykių komedija „Prieš pakratant kojas“ (2002 m., JAV). (N-7) 23.20 Veiksmo f. „Rolerbolas“ (2001 m., JAV, Japonija, Vokietija).

(N-7) 1.25 Kriminalinis trileris „Paslaptingas langas „ (2004 m., JAV). (N-7)

„Alvinas ir burundukai“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00

21.50

0.05

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou.

Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“.

TV3 žinios.

Prieš srovę.

Komedija šeimai „Alvinas ir burundukai“ (2007 m., JAV). (N-7) Komiška drama „Gera kompanija“ (2004 m., JAV).

(N-7) Kriminalinė drama „Lemiamas taškas“ (2005 m., JAV, D.Britanija). (N-14)

Smagiausios akimirkos.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos.

8.15 „Miesčionys I“ (k.).

9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 „Julija“.

12.15 Televitrina.

12.45 Komedija „Kietakaktis“ (k.).

14.45 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius.

16.20 „Linksmasis našlys“.

16.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.35 „Miesčionys I“.

18.20 Mano šaunioji sodyba.

19.20 Be recepto.

20.00 Žinios.

20.20 Amerikos talentai V. 22.10 „Tauras“.

Lietuvos galiūnų čempionatas 2011.

II etapas, Alytus.

23.10 Veiksmo drama „Ašmenys“ (k.).

(N-14) 1.05 Bamba. (S)

„Savas žmogus“.

8.30 Gimtoji žemė.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.00 „Kaimynai“ (1).

13.15 Juokis.

15.30 Sveikinimų koncertas.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.00 Kine kaip kine.

18.30 Drama „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.).

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Jūros šventė 2009.

Grupės „Rondo“ koncertas.

22.30 Biografinė drama „Nemirtinga mylimoji“ (1994 m., JAV, D. Britanija).

(N-7)

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 Animac. f. „Antinas Dafis“.

9.00 Kažkas atsitiko (k.).

9.30 Girių horizontai.

10.00 Kino pusryčiai.

Animacinis f. „Kriminalinė raudonkepuraitės istorija“ (2005 m., JAV).

11.30 Veiksmo komedija „Bėgimas naktį“ (1988 m., JAV).

14.00 „Nepaprastoji istorija“.

14.55 „Eva Luna“.

17.00 Neišgalvoti gyvenimai.

17.30 Valanda su Rūta.

18.45 Žinios.

19.00 Geriausi LNK koncertai. „Žvaigždžių duetai 5. Geriausios dainos“.

21.00 Veiksmo trileris „Savas žmogus“ (2006 m., JAV).

(N-7) 23.40 Trileris „Bebaimis“ (2000 m., JAV). (N-14) 1.45 Kriminalinis trileris „Žakas Merinas.

Mirties instinktas“ (2008 m., Vokietija, Kanada, Prancūzija). (N-14)

„Gilus sukrėtimas“.

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 Animac. serialas. „Perla“.

7.30 „Ilgoji pertrauka“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV).

10.00 Drama „Loch Nesas“ (1996 m., D. Britanija, JAV).

(N-7) 12.05 Romantinė komedija „Undinės“ (1990 m., JAV).

14.20 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

14.55 Šok su manimi.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Naisių vasaros festivalis 2011.

21.10 Veiksmo f. „Gilus sukrėtimas“ (1998 m., JAV).

(N-14) 23.30 Nuotykių f. „Raudonojo Spalio medžioklė“ (1990 m., JAV).

(N-7)

8.00 Tele bim-bam (k.).

8.30 Gustavo enciklopedija (k.).

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

12.00 Be pykčio (k.).

12.55 Brydė. Literatūriniai ryšiai su Lenkijos lietuviais (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (k.).

14.50 Kultūros paveldas. „Pietizmas. Kas tai?“ (k.).

15.05 Negali būti.

15.30 Mokyklos langas (k.).

16.00 Tele bim-bam (k.).

16.30 Gustavo enciklopedija (k.).

17.00 Čiurlionio kodas.

17.50 „Likimo valsas“.

18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Meilė iš pirmo žvilgsnio“. Melodrama.

(N-7) 20.35 Iškilmingas jubiliejinis Žalgirio pergalės metų baigiamasis koncertas „Žalgirio atodangos”.

21.50 Būtovės slėpiniai. „Tebeieškant Žalgirio“ (1).

22.30 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama.

0.30 LTV aukso fondas. „Dviese sūpuoklėse“ (k.).

„Lemiamas koncertas“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.30 Ekstrasensų mūšis (k.).

8.30 Autofanai.

9.00 „Tauras“.

Lietuvos galiūnų čempionatas 2011.

II etapas, Alytus (k.).

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 Amerikos talentai V (k.).

12.50 Baimės faktorius (k.).

13.50 „Mylimam Tėveliui“.

Koncertas.

15.40 Nesėsi – nepjausi.

16.15 Tarp miesto ir kaimo.

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“.

18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 21.20 Veiksmo drama „Lemiamas koncertas“ (2009 m., JAV).

(N-14) 23.20 Drama „Kelios dienos rugsėjį“ (2006 m., Italija, Prancūzija, Portugalija).

1.45 Bamba. (S)

12.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI”.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

19.00 „Detektyvė Džonson”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXI. Išpranašauta mirtis”. (N-14) 22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.25 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00

8.05 8.40 9.10 9.40 10.05

0.50

Teleparduotuvė. „Tazmanija”. „Edas, Edis ir Edys”. „Antinas Dafis”. „Supermergaitės”.

Animac. serialas.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „San Francisko raganos II”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

9.15 Krikščionio žodis.

9.30 Šventadienio mintys.

10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda.

10.55 Gyvenimas gražus.

11.45 Etnokultūros ratas. „Lietuvių dievų panteonas”.

12.15 Kulinarinės kelionės.

12.40 Keliaukim!

13.05 Čiurlionio kodas (k.).

14.00 Teatro popietė.

Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Kelias į Damaską” (1, 2).

16.50 Kuluarai (k.).

17.30 Savęs link. „Mįslingi reiškiniai. NSO“ (k.).

18.00 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (k.).

19.00 Muzika gyvai.

Specialus labdaros koncertas „Musica liberat”.

21.00 „Geri laikai man pražūtingi“. Drama.

(N-7) 22.30 Panorama.

23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

Ryto garsai.

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas”.

Drama. (N-7) „Po uragano“. Krimin. serialas. (N-7) „Vilko bilietas“. Krimin. drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Ledi Čaterli istorijos“.

(S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

12.10 „Mano puikioji auklė”.

Humoro serialas.

12.40 „Šnipų žaidimai“.

Nuotykių serialas.

13.40 Sąžinės balsas.

14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim” (1).

19.00 „Gailestingumo ligoninė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Jeigu žvilgsniu galėtum nužudyti“.

Veiksmo komedija.

(N-7) 22.45 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.45 „Senosios Kristinos nutikimai“.

12.05 13.00 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.25 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35

9.15 9.30 10.00 11.15 12.10 12.40 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00

21.30 22.00 23.00 23.55 0.50

9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

23.55 0.55 1.25

Teleparduotuvė.

Vienam gale kablys.

Robinzonai. Lietuva. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) „Džeimis Oliveris Amerikoje“ (1).

Kulinarinis šou.

Pakvaišęs sportas.

Jokių kliūčių!

Aukščiausia pavara. „X mutantai“.

Jokių kliūčių!

Norite – tikėkite, norite – ne! „Aš – robotas“.

Mokslinės fantastikos filmas. (N-7) „Simpsonai“.

Animac. serialas. „Po uragano“. (N-7) „Vilko bilietas“. „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. „Ledi Čaterli istorijos“.

(S)

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Baladės.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas.

Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.).

Kas tu toks?”

Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

Skonio reikalas.

Reporteris (k.).

TV parduotuvė. „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

Super L.T. „Pora kaip tvora”. (N-7) Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Ilgai ir laimingai. Žinios. Orai.

Gongo Gangas.

Super L.T. 20 minučių. Orai.

Griūk negyvas!

Reporteris. Orai.

Vertas kinas. „Pasienio miestas” . Kriminalinė drama. (N-14) „Policijos nuovada”.

(N-7) „Pora kaip tvora“ (k.).

(N-7) Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.05 Animacinis f.

14.15 Susituokime.

15.25 Detektyvai.

16.05 Lauk manęs.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.05 A.Malachovo šou.

20.00 Laikas.

20.35 A.Malachovo šou.

21.40 G.Lepso koncertas.

23.15 Vaidybinis f. „16 kvartalų”.

1.05 Naktinis eteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. H.A.Čigriejus.

LR himnas.

Nakties programa.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 11.00 11.30 12.05 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 18.50 21.00 21.15 23.20 0.20

TV6

19.00

8.05 Teleparduotuvė.

8.40 Retrospektyva. „Dailininkas M.Skudutis”.

9.10 Sveikatos ABC (k.).

10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”.

Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“.

Dok. serialas.

8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV6

TV1

LTV2

Liepos 16, šeštadienis

„Nemirtinga mylimoji“.

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

TV programa

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas!

Dok. serialas „Mitų griovėjai”.

Namų daktaras.

Reporteris (k.).

Skonio reikalas.

Dok. serialas „Katastrofų pamokos”. „Tuneliai”. „Traukiniai”. „Pora kaip tvora” (k.). Žinios. Orai.

Super L.T. Žinios. Orai.

Gongo Gangas. Žinios. Orai.

Griūk negyvas! Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7) Žinios. Orai. „Bonevilis”.

Romantinė komedija.

(N-7) „Policijos nuovada”. „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.00 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 15.40 16.55 17.05 18.55 20.00 20.20 22.35 0.15 2.00 19.03 20.03 20.37 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos.

Top-shop.

Noriu žinoti.

Animacinis f.

Grok, armonika!

Ganytojo žodis.

Naujienos.

Skanėstas.

Jūrmala.

Naujienos.

TV serialas „Palikimas”.

Rusų keliautojų pėdsakais. „Jeralaš”.

Vaidybinis f. „Afonia”.

Paveldėtojų mūšiai.

Laikas. Šlovės minutė.

Linksmųjų ir išradingųjų klubas.

Vaidybinis f. „Avarija – mento duktė”.

Naktinis eteris.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. J.Aistis.

LR himnas.

Nakties programa.

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Gimtasis kraštas

TV programa

Liepos 17, sekmadienis

„Užmaršties smėlynai“.

„Kaip apiplėšti banką“.

„Baikeriai“.

Statybų TV.

8.30 Kaimo akademija.

9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“.

9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“.

10.00 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.30 Gustavo enciklopedija.

11.00 „Aviukas Šonas“.

11.15 Festivalis „Benai, plaukiam į Nidą 2011“. Vaikų koncertas „Mūsų šventė“. 2 d.

12.30 Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Raudonoji karalienė. Majų paslaptis“.

13.30 Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

14.00 „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas.

17.00 Septynios Kauno dienos.

17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

18.15 Žingsnis po žingsnio.

18.30 Stilius.

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Nuotykių veiksmo f. „Užmaršties smėlynai“ (2007 m., JAV). (N-7) 23.30 Elito kinas. Istorinė drama „Titas“ (1999 m., Italija).

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Antinas Dafis“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Gimusi laisva“ (1995 m., Japonija, JAV).

11.55 Melodrama „Užuovėja“ (2007 m., JAV). (N-7) 14.00 „Nepaprastoji istorija“.

14.55 „Eva Luna“.

17.00 Farai.

17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Teleloto.

20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Premjera.

Kriminalinis trileris „Kaip apiplėšti banką“ (2007 m., JAV). (N-7) 22.45 Veiksmo f. „Pinigų traukinys“ (1995 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 Animac. serialas „Perla“.

7.30 „Ilgoji pertrauka“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 „Paviršius“.

10.00 Nuotykių f. „Mažasis sniego žmogus“ (1997 m., JAV).

11.50 Komedija „Vedybų karštligė“ (2004 m., JAV). (N-7) 13.40 Nuotykių f. „Paskutinis legionas“ (2007 m., D.Britanija, Italija).

(N-7) 15.40 „Choras“.

16.40 „Kobra 11“.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga.

19.30 Lietuvos talentai 2010.

22.35 Veiksmo f. „Baikeriai“ (2003 m., JAV,).

(N-7) 0.50 Komedija „Kitokia aš“ (2007 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

8.00 Ekstrasensų mūšis (k.).

9.00 Tauro ragas.

9.30 Laida apie žūklę ir medžioklę.

9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas.

10.55 Melodrama „Apgautosios kerštas“ (2004 m., Indija).

14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

15.40 „Tausok. Keiskis.

Keisk pasaulį“.

16.20 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Ekstrasensų mūšis.

21.20 Romantinė drama „Vestuvės Hardingsholme“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Veiksmo drama „Lemiamas koncertas“ (k.).

(N-14) 1.05 Bamba. (S)

BTV Pirmadienis, liepos 11 d.

21.00 val. GERAS FILMAS „Ašmenys“. Jungtinė Karalystė, 2010 m. Rež. Mo Ali (N-14).

Vaidina: Kedar Williams-Stirling, Adam Deacon, Ashley Bashy Thomas, Michael Socha, Jan Uddin, Kaya Scodelario.

Jų vaikystė jau seniai pasibaigė. Jie pabunda kasryt žinodami, kad ši diena gali būti paskutinė, o kito ryto gali ir nesulaukti. Toks jų gyvenimas – jie privalo būti pasirengę, tvirti fiziškai ir budrūs. Smurtas – vienintelė kalba, kurią supranta aplinkiniai. „Popieriukų medžiotojai“ – plėšikaujanti ir žudanti vaikų gauja.

Jei pasipainiosi jų kelyje, net nepastebėsi, kaip tarp šonkaulių tau įsmigs peilis. Valstybė jais nesirūpina, o pinigus jie turi pasiimti patys. Viskas paprasta: jei tu nesi vienas iš jų, tu – auka.

LTV2 8.00 Gimtoji žemė.

8.30 Rytas su... Rimvydu Valatka.

9.10 Šalia mūsų. „Per senovės žilą srovę“.

9.30 Mokyklos langas.

10.00 Miesto kodas.

10.50 Mūsų miesteliai.

Liškiava (k.).

11.40 Muzika gyvai (k.).

13.40 Būtovės slėpiniai.

15.15 Kine kaip kine.

15.40 „Skrydis per Atlantą“.

Istorinė drama.

17.20 Krašto garbė.

18.10 Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”.

19.20 Auksinės melodijos.

Ryčio Cicino jubiliejinis koncertas. 1 d.

20.30 Biografinė drama „Nemirtinga mylimoji“. (N-7) 22.30 Panorama.

22.45 LNOBT spektaklis.

Dž. Pučinis.

Opera „Toska”.

TV1 8.05 8.40 9.10 10.05 11.05 12.10 12.40 13.40 14.05 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

Teleparduotuvė.

Etnos.

Eko mitas. „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”.

Dok. serialas. „Šunys darbininkai”.

Dok. serialas. „Mano puikioji auklė”. „Šnipų žaidimai”.

Makaliaus kelionės. „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

Teleparduotuvė. „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7) „Liežuvautoja“.

(N-7) „Skaičiai”. (N-7)

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Vasaros metą – vasaros dainos.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.15 12.10 12.40 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis.

Vienam gale kablys.

Robinzonai. Lietuva.

Džeimis Oliveris Amerikoje. „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) Topmodeliai.

Pakvaišęs sportas.

Jokių kliūčių! „Iš peties“.

Realybės šou. „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Nepriklausomybės diena“. Trileris. (N-7) „Po uragano“. (N-7) „Vilko bilietas“.

(N-14) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Namų daktaras.

7.40 Teletabiai.

8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas „Laukinė gamta”. „Šeima”.

(N-7) 10.03 11.03 12.10 13.03 13.46 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

11.00 Šiandien kimba.

11.30 Dok. serialas „Grobuonys”. „Gimę medžioti”. (N-7) 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Afrikos begemotai“.

(N-7) 13.00 „Pagrindinis įtariamasis”. TV serialas (k.).

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Ekovizija (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas!

19.00 „Mis Lietuva 2011” (k.).

21.00 Žinios. Orai.

21.15 24/7.

22.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”.

(N-7) 23.20 Bušido LT. 23.55 „Zona” (k.).

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos.

7.10 Top-shop.

7.25 Laida kariams.

7.50 Genijai ir piktadariai.

8.20 Sveikata.

9.00 Naujienos.

9.20 Padriki užrašai.

9.35 Kol visi namie.

10.30 Fazenda.

11.00 Naujienos.

11.15 Animacinis f. „Bitės filmas”.

13.05 Vaidybinis f. „Marijos Mediči skrynelė”.

15.05 Valentina Tolkunova.

17.55 TV serialas „Teismo kronika”.

20.00 Laikas.

20.25 Didelis skirtumas.

21.35 Vaidybinis f. „Smėlio lietus”.

23.30 Yesterday live.

0.25 Naktinis eteris.

18.10 19.03 20.03 20.39 20.45 21.03 23.48

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

J.Marcinkevičius.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Į mokyklos išleistuves moksliukas Tedas (akt. Ben Stiller) turėjo eiti drauge su gražiausia klasės mergina Mere (akt. Cameron Diaz). Tačiau jį ištiko neįtikėtina ir labai pikantiška nelaimė – užtrauktuku jis prisižnybo savo pasididžiavimą. Svajonių pasimatymas taip ir neįvyko. Po keliolikos metų Tedas, niekaip negalintis atsikratyti minčių apie mylimąją, pasamdo privatų detektyvą, kad šis surastų Merę. Seklys ją randa, tačiau pats įsimyli, todėl užsakovui pameluoja – esą jo buvusi mylimoji virto neįgalia storule. Kol detektyvas mano atsikratęs konkurento ir įnirtingai mergina gražuolę, Tedas sužino tiesą...

TV3 Penktadienis, liepos 15 d.

21.50 val. Komiška drama „Gera kompanija“. JAV. 2004 m.

Vaidina: Dennis Quaid, Topher Grace, Scarlett Johansson, Marg Helgenberger, Selma Blair.

liemenę. Nes tai nepaprasta komanda. Šie nenuilstantys patrakėliai jau ne vienus metus tikrina keisčiausius mitus. Ar tikrai vienas kalinys, sėdėdamas kalėjime, iš laikraščio, savos gamybos klijų, plastikinio pietų padėklo ir gumelės, kurią ištraukė iš savo apatinių, sugebėjo pasigaminti arbaletą?

BTV Šeštadienis, liepos 16 d.

21.20 val. Veiksmo drama „Lemiamas koncertas“. JAV, 2009 m. Rež. Doplh Lundgren (N-14).

Vaidina: Dolph Lundgren, Melissa Smith, Hristo Shopov, Zachary Baharov, D2, Shelly Varod, Dave Legend, Kasia Wolejnio.

Džo – buvęs baikeris, dabar muša būgnus grupėje. Paprasto muzikanto gyvenimas netrukus pasikeis, nes jo grupė dalyvaus Amerikos popmuzikos žvaigždės koncerte pačiame Maskvos centre. Po savo pasirodymo vaikinai skuba atšvęsti, tačiau Džo lieka stebėti žvaigždės pasirodymo. Vos dainininkei pasirodžius, sceną atakuoja ginkluoti užpuolikai: Rusijos saugumo agentai nužudyti, dainininkė ir jos grupė bei JAV ambasadorius pagrobti... Jų planas buvo tobulas, tačiau jie nenumatė vienintelės kliūties – buvusio baikerio Džo...

TV6 Sekmadienis, liepos 17 d.

TV6 Antradienis, liepos 12 d.

21.35 val. Komedija „Pakvaišę dėl Merės “. JAV. 1998 m.

Rež. Bobby Farrelly, Peter Farrelly. N-7.

Vaidina: Cameron Diaz, Ben Stille, Matt Dillon, Lee Evans.

19.00 „Gailestingumo ligoninė”. Serialas.

(N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 Sekmadienio romantika. „Iš Utos Danielos kolekcijos.

Vienos Andante“.

Romantinis f. (N-7) 22.55 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“.

23.55 „Senosios Kristinos nutikimai”.

19

Vidutinio amžiaus, bet vis dar žavus reklamos agentūros vadovas ir šeimos žmogus Denas Formanas po kompanijos perpirkimo perkeliamas į žemesnes pareigas, o jo vieta atitenka geltonsnapiui Karteriui Durėjui. Neilgai trukus Denui tenka taikstytis su kūdikiško veidelio bosu ne tik darbe, bet ir namuose, kai Karteris pradeda susitikinėti su jo dukra Aleks.

Lietuvos ryto TV Šeštadienis, liepos 16 d.

10.00 val. Dokumentinis serialas „Mitų griovėjai“. Žiūrėdami „Mitų griovėjus“ kelis kartus pakartokite: „Niekada nebandysiu to padaryt savo namuose.“ Beje, kai kada prie televizoriaus jums patartina dėvėti kulkų neperšaunamą

19.00 val. Fantastinis trileris. „Nepriklausomybės diena“.

JAV, 1996 m. Rež. Roland Emmerich (N-7).

Vaidina: Will Smith, Bill Pullman, Jeff Goldblum, Mary McDonnell, Judd Hirsch.

Liepos 2-ąją viso pasaulio ryšių sistemose kyla sumaištis dėl keistų trukdžių Žemės atmosferoje. JAV kariuomenė išsiaiškina, kad mūsų planetos link artėja milžiniškas neatpažįstamas skraidantis objektas.

Jau po dienos ateiviai nušluoja nuo Žemės paviršiaus Niujorką, Los Andželą ir Vašingtoną.

Likę gyvieji rengia pasipriešinimo ateiviams planą. Liepos 4-oji taps visos žmonijos kovos už laisvę diena!

20

Gimtasis kraštas

Valstybės dienos šventė

Lietuva per savaitę

2011 m. liepos 8–15 d., Nr. 27 (71)

Žemaičių Kalvarijos atlaidai Savaitgalį prasidėję didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai tęsis iki liepos 12 dienos. Per juos meldžiamasi už parapijas, ligonius, socialinius darbuotojus, valstybės vadovus, žemdirbius, kunigus, vienuolius, mokytojus, krikščionišką Lietuvą ir kitomis intencijomis. Kasdien į Žemaičių Kalvariją vyksta vis kito Telšių vyskupijos dekanato maldininkų piligriminės kelionės.

Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Daugiau kaip prieš septynis amžius Lietuva, priėmusi krikštą ir karūną, pasuko Vakarų civilizacijos keliu. Ji pradėjo gyventi pagal krikščioniškosios Europos idealus, principus ir vertybes. Kunigaikštis Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi (tais laikais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams karaliaus vainiką), ir 1253 m. liepos 6-ąją jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas.

Su darbo vizitu – į Afganistaną

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir jo vadovaujama delegacija su darbo vizitu viešėjo Afganistano Islamo Respublikoje. Sekmadienį premjeras lankėsi Goro provincijos atkūrimo grupėje Čagčarane, susitiko su ten tarnaujančiais Lietuvos kariais.

Folkloro festivalis ,,Baltica“

Liepos 1–6 dienomis Lietuvoje vyko 25-asis tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“. Lietuvos iniciatyva jis nuo 1987 m. pamečiui rengiamas trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Festivalis skiriamas pasaulio tautų tradicijų įvairovei pažinti ir pristato autentišką folklorą.

Savaitgalio orai

Lankėsi Hilari Klinton

Lietuvoje lankėsi JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton.

Ji susitiko su aukščiausiais mūsų šalies vadovais, dalyvavo Demokratijų bendrijos renginyje Vilniuje.

J. Varno karikatūrų paroda

Šį savaitgalį numatomi nepastovūs ir labai šilti orai. Šeštadienį per mūsų kraštą praslinks debesų juosta. Daugelyje rajonų trumpai palis, kai kur griaudės perkūnija. Vėjas išliks nepastovios krypties, silpnas. Naktis numatoma labai šilta ir tvanki, temperatūra nenukris žemiau 13–18 laipsnių, dieną ji mažai skirsis nuo praėjusios dienos, tik prie jūros turėtų būti vėsiau.

Sekmadienį orus lems anticiklonas. Lietaus tikimybė bus visai nedidelė. Diena bus rami, dažnai pasirodys saulė. Temperatūra naktį svyruos tarp 13–18 laipsnių, dieną oras vėl įšils iki 23–28 laipsnių. Gausiai palijus, pradėjo dygti grybai: lepšiai, raudonikiai, voveraitės. Savaitgalis – pats geriausias metas tuo įsitikinti!

Priešpilnis. Saulė teka 4.53, leidžiasi 21.55.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +13 +18°

Naktį: +13 +18°

Dieną: +22 +27°

Dieną: +23 +28°

Sostinės Pamėnkalnio galerijoje Valstybės dienos išvakarėse atidaryta jubiliejinė dailininko karikatūristo Jono Varno darbų paroda, skirta autoriaus 75 metų sukakčiai paminėti.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos