Gimtasis kraštas Nr. 78 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Kaina 1,99 Lt

Vasara jau išeina Kas laimi kovoje už erdvesnį paplūdimį?

Paukščių migracija, tauriųjų elnių tuoktuvės bei sužydėję viržynai pranašauja rudenį, kuris mažais žingsniais išstumia gražiausią metų laiką. 11 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atlikėja nori naujų iššūkių 10 p.

Ant tvirtų istorijos pamatų 12 p.

Šalis nykštukė dvelkia viduramžiška mistika 13 p.

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Seimo kanceliarijoje pakvipo artėjančiomis įkurtuvėmis Pritrūkusi pinigų statyboms, Seimo kanceliarija per Turto banką parduoda tarnybinius butus, kuriuos graibsto juose gyvenantys kanceliarijos darbuotojai.

Nepageidaujamų asmenų sąrašas Lietuvoje netrumpėja Lietuva nepageidauja įsileisti daugiau kaip 2 800 asmenų, bet jų sąrašas įslaptintas. Gediminas STANIŠAUSKAS Baltarusijos vidaus reikalų viceministrė Ala Bodak, kuriai Lietuva per klaidą buvo išdavusi Šengeno vizą, yra ne vienintelis nepageidaujamas asmuo Lietuvoje. Tokių yra tūkstančiai, bet apie tai dažnai nenutuokia nei jie patys, nei dauguma valstybės tarnautojų, nei visuomenė.

Skandalas išryškino spragas Gediminas STANIŠAUSKAS Daugiau kaip 80 mln. litų mokesčių mokėtojams kasmet kainuojančioje Seimo kanceliarijoje statybų karuselė beveik niekada nesustoja. Jei tam pritrūkstama pinigų, tuomet parduodama tai, kas jau pastatyta.

Žiemą šalo, vasarą prakaitavo Seimo kanceliarija iškilmingai baigia Seimo I rūmų remonto darbus, už kuriuos bendrovei „Irdaiva“ atseikės iš viso 4,49 mln. litų. Tiesa, kol kas bus baigtas tvarkyti tik šių rūmų ketvirtasis aukštas ir istorinė Seimo salė. Šiame aukšte iš viso yra 68 kabinetai. Juose dirbs 38 Seimo nariai ir apie 80 kitų tarnautojų. Ketvirtąjį aukštą skubama sutvarkyti iki Seimo rudens sesijos pradžios (rugsėjo 10-osios), kad per du vasaros mėnesius kituose aukštuose glaudęsi parlamentarai rudenį galėtų patogiai dirbti suremontuotuose kabinetuose. Remontuoti Seimo I rūmų ketvirtąjį aukštą užsimota todėl, kad jie esą nebuvo atnaujinti nuo 1981 metų. Pro nesandarius langus ir sienas žiemą „išgaruodavo“ apie 30–40 proc. šilumos. Bėdų atsirasdavo ir vasarą. Per karščius kabinetuose oro temperatūra įkaisdavo esą iki 35 laipsnių, nes 1979 metais įrengti langai neatsidarydavo.

Seimo I rūmus galutinai baigti tvarkyti planuojama iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Raimundo Šuikos nuotrauka

Atnaujins ir baldus Kad Seimo nariams būtų jaukiau, į kai kuriuos kabinetus atkeliaus nauji baldai, bus pakabintos ir naujos užuolaidos. „Galiu pasakyti, kad naujų baldų nepirkome, jų turėjome įsigiję anksčiau“, – tikino Seimo kancleris Jonas Milerius. Jo teigimu, nebuvo pirkta ir nauja organizacinė technika. Parlamentarai esą naudosis senais spausdintuvais ir kompiuteriais. Seimo I rūmuose bus atnaujinti ir minkštieji baldai. Konkursą laimėjusi bendrovė nauju gobelenu aptrauks 28 minkštuosius krėslus. Vieno jų sutvarkymas kainuos ne daugiau nei 200 litų.

Statybų užmojai gerokai didesni Dar neprasidėjus Seimo I rūmų ketvirtojo aukšto remontui, Seimo kanceliarija paskelbė viešųjų pirkimų konkursą visam I rūmų rekonstrukcijos projektui parengti. Tikėtina, kad tada rūmų remontas atsieis ne 4,5 mln., o apie 12 mln. litų. „Seimo I rūmus galutinai baigti tvarkyti planuojama baigti tvarkyti iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai“, – pripažino Seimo kanceliarijos atstovė Eglė Trembo. Seimo patalpose esą vyks iki 10 svarbių tarptautinių renginių, kuriuose dalyvaus ES šalių parlamen-

tarai, todėl lietuviai nenori patirti gėdos dėl nesuremontuotų patalpų. „Lietuva ruošiasi krepšinio čempionatui, o mes lygiai taip pat ruošiamės šalies pirmininkavimui ES“, – pridūrė Seimo kancleris J.Milerius. Šiam grandioziniam remontui Seimo kanceliarija pinigų neturi, o kaip greitai bus įgyvendinami nauji statybų užmojai, priklausys nuo to, kaip Turto bankui pavyks parduoti kanceliarijai priklausantį turtą. Turto bankas iš Seimo kanceliarijos perėmė 44 tarnybinius butus Vilniaus mieste – Fabijoniškių ir Pilaitės mikrorajonuose. Nukelta į 2 p.

Skandalinga istorija, kai Lietuvos ambasada Baltarusijoje per neapsižiūrėjimą išdavė Šengeno vizą šios šalies vidaus reikalų viceministrei A.Bodak, kuriai, kaip ir dar maždaug 100 diktatoriško Aleksandro Lukašenkos režimo atstovų, uždrausta lankytis ES, atskleidė apgailėtiną faktą. Užsienio reikalų ministerijos, o, tikėtina, ir kitų institucijų tarnautojai, tapo Seimo ir Vyriausybės priimtų teisės aktų aukomis. Migracijos departamento duomenų bazėje šiuo metu yra 2 831 asmuo, kuriems taikomas nepageidaujamo asmens statusas, bet Lietuvos piliečiai net nenutuokia, ko turėtų saugotis. Šie duomenys yra įslaptinti. Nukelta į 3 p.

Į Lietuvą nepageidaujami žmonės galėtų patekti, jei Šengeno vizą jiems išduotų kitos ES narės migracijos tarnyba, į kurios duomenų bazę asmuo nėra įtrauktas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Medikai nusivylę nesibaigiančiomis greitosios pagalbos pertvarkomis Sveikatos apsaugos ministerijos planuojama nauja greitosios medicinos pagalbos tvarka rajonų medikams kelia nerimą – skubi pagalba gali dar labiau nutolti nuo provincijos gyventojų. Vida TAVORIENĖ Šiuo metu Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 56 viešųjų įstaigų stotys ir skyriai, kurių steigėjai yra savivaldybės ir 4 privačios GMP tarnybos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Priekaištų dėl operatyvumo ir neracionalaus lėšų panaudojimo sulaukusi Lietuvos greitosios

medicinos pagalbos (GMP) sistema nuo kitų metų pradžios centralizuojama – 10 apskričių centrų steigiamos dispečerinės tarnybos. Pokyčiai numatyti jau po keturių

mėnesių, o rajonų GMP medikai tvirtina, kad pertvarkai visiškai nepasiruošta. Nežinia, kas ją finansuos ir kaip jį veiks. Nukelta į 2 p.

2 Seimo kanceliarijoje pakvipo įkurtuvėmis Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Aktualijos

„Iš 44 butų 26 jau turi pirkėjus, – kalbėjo D.Juozėnas. – Dėl kai kurių butų bus varžomasi, o kitiems pirkti užsiregistravo tik po vieną dalyvį.“ Jis patvirtino, kad didžioji dalis pirkėjų yra minėtų butų nuomininkai, dirbantys Seimo kanceliarijoje. Aukcionas negali būti nesėkmingas, nes 39 butai Fabijoniškėse parduodami už gana žemą kainą. Pavyzdžiui, už vieno kambario butą Turto bankas tikisi gauti nuo 87 iki 106 tūkst. Lt, dviejų kambarių – nuo 121 iki 141 tūkst. Lt, o trijų kambarių – nuo 135 iki 166 tūkst. Lt. Kanceliarijos butai Pilaitėje, I.Kanto alėjoje ir Papilėnų gatvėje, įvertinti nuo 104 iki 160 tūkst. Lt. D.Juozėnas patikino, kad Turto bankas kol kas neperėmė abiejų Seimo kanceliarijos poilsinių, todėl jos esą bus parduodamos vėliau. Galbūt Seimo kanceliarija lūkuriuoja, kol baigsis vasaros sezonas ir poilsinėse suspės paatostogauti tautos išrinktieji. Seimo rūmų remontui dabartinė valdžia negaili pinigų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Turtą pardavinėja aukcione

Lėšų planuojama gauti ir pardavus kanceliarijos poilsio namus „Viešnagė“ Palangoje bei relaksacijos centrą Švenčionių rajone, prie Siaurio ežero.

Turto banko atstovas Dainius Juozėnas patikino, kad Seimo kanceliarijos tarnybinių butų pardavimas vyksta itin sėkmingai. Pirmasis aukcionas vyko trečiadienį.

Naujo statinio neparduos? Seimo kancleris J.Milerius patikino, kad, sutvarkiusi Seimo I rūmus, jokių kitų statybų kanceliarija neplanuoja. „Noriu pasakyti, kad visus statybos darbus vykdome neprašydami pinigų iš biudžeto“, – aiškino J.Milerius.

Jis teigė, kad visoms statyboms užbaigti neplanuojama parduoti ir 2006 metais prie Seimo iškilusio 7 aukštų pastato, kuriam statyti Seimo valdyba leido leidyklai „Valstybės žinios“ paimti apie 5 mln. litų kreditą iš „Danske“ banko. „Tos paskolos liko sumokėti tik šiek tiek daugiau nei 1 mln. Lt, o šių metų pabaigoje kredito likutis bus tik apie 400 tūkst. Lt“, – sakė J.Milerius. Minėtas statinys 2005 m. įklampino į skolas Seimo kanceliarijai paval-

džią leidyklą „Valstybės žinios“, kuri „Danske“ banko kreditą privalo grąžinti iki 2012 metų liepos. Pati įstaiga buvo nepajėgi grąžinti tokio dydžio paskolos. „Grąžinus kreditą, pastatas tikrai nebus parduotas, nes tiesiog neturėtume kur sutalpinti visų kanceliarijos darbuotojų“, – tikino J.Milerius. Seimo kanceliarija 2007 metais pastatė dar ir naują Seimo posėdžių salę, kurios statyba kainavo 55 mln. litų. Seimo kanceliarijoje dirba per 1000 įvairių valstybės tarnautojų.

Neįžvelgiu nieko blogo

Įstatymai nebuvo pažeisti

Julius Veselka, Seimo narys

Loreta Graužinienė, Seimo narė

Mano kabinetas yra Seimo III rūmuose, todėl jo niekas neremontuoja. Be to, man ir nereikia, kad jis būtų remontuojamas, nes man jis tinka toks, koks yra. O dėl butų pardavimo Seimo kanceliarijos darbuotojams, tai visiškai pritariu tokiam žingsniui. Žmonėms kažkada buvo pažadėta, kad jie galės išsipirkti tarnybinius butus už investicinius čekius. Kadangi to jiems nebuvo leista padaryti, dabar valstybė tarsi ištaiso klaidą. Nieko blogo čia neįžvelgiu.

Audito komiteto nariai posėdžiaudami patys jausdavo, kaip pro langus žiemą pučia vėjas, todėl šias statybas pateisinu. Be to, komitetas atidžiai prižiūri ne tik statybas, bet ir tarnybinių butų pardavimą. Seimo kanceliarijos darbuotojai norėtų butus įsigyti ir pigiau, bet jie buvo įvertinti rinkos kaina. Ten namas senas, galbūt todėl butai įvertinti pigiau. Kalbant iš esmės, Seimo kanceliarijai parduodant butus, įstatymai nebuvo pažeisti.

Medikai nusivylę nesibaigiančiomis greitosios pagalbos pertvarkomis Atkelta iš 1 p.

Slegia neapibrėžtumas Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad turima techninė ir programinė įranga nepakankama GMP plėtrai, greitosios pagalbos automobiliuose esančiomis ryšio priemonėmis negalima užtikrinti centralizuoto duomenų perdavimo dispečeriams ir optimalaus pagalbos teikimo valdymo, o dabartinėmis telekomunikacijų priemonėmis neįmanomas nepertraukiamas ryšys su Bendruoju pagalbos centru (BPC). Sunku patikėti, kad iki metų pabaigos šie trūkumai bus įveikti. „Norint efektyviai pritaikyti vakarietišką GMP teikimo modelį, reikia daug investicijų. Dabar tokiai pertvarkai nepasiruošta nei techniškai, nei technologiškai. Greitosios pagalbos automobiliuose nėra atitinkamos įrangos. Visiškai nesuprantama, kaip centralizuota sistema veiks jau nuo kitų metų pradžios? Kam tokia skuba?“ – nuostabos neslėpė VšĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Auksė Mackonienė. „Kol kas daug neaiškumų, todėl ir komentuoti negaliu“, – sakė Zarasų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Dalia Muraškienė. Neapibrėžtumas slegia ir šalies apskričių centruose esančius greitosios medicinos pagalbos medikus. „Dar daug dalykų neišspręsta. Kol kas niekas neatsako, iš kokių lėšų bus įsigyta kompiuterių, kitos reikalingos įrangos? Juk tam reikia didelių pinigų“, – tvirtino Utenos

kelias iki pagalbos kviečiančiųjų turėtų sutrumpėti. Tačiau GMP medikai mano, kad viskas sklandu tik teoriškai. Kad pertvarka sklandžiai veiktų, reikia investuoti ir paruošti gyventojus. „Pagal tokį modelį dirba skandinavai. Dispečeriai turės vadovautis bendru GMP iškvietimų algoritmu ir užduoti atitinkamus klausimus. Pirmiausia bus klausiama adreso, paskui – skambinančiojo telefono numerio. Po tokių pirmų klausimų mūsų žmonės gali pradėti plūstis“, – samprotavo J.Rinkevičienė.

Provinciją stumia į užribį

Neapibrėžtumas slegia šalies apskričių centruose esančius greitosios medicinos pagalbos medikus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyriaus vyriausioji slaugos administratorė Jūratė Rinkevičienė. Greitosios pagalbos medikai tvirtina, kad dar nežino, ar centrinės GMP dispečerinės įsikurs prie sveikatos priežiūros įstaigų, ar bus įjungtos į Bendrosios pagalbos centro sistemą. GMP medikai jau dabar nėra patenkinti BPC darbu. Jie skundžiasi, kad į bendrosios pagalbos sistemą

patekę skambučiai apsunkina greitųjų keliones pacientų link. „Kai iš telefono 112 perduodami kvietimai, neretai nukenčia mūsų operatyvumas, nukenčia ir pacientai. Anksčiau iš rajono policijos komisariato galėjome paprašyti palydovo psichiniam ligoniui vežti, dabar tiesioginis ryšys su pareigūnais nutrūko. BPC prašymą perduoda Utenos pareigūnams, šie perduoda molėtiškiams – taip gaištamas laikas. Be to, praran-

Lietuvoje GMP paslaugas teikia 56 viešųjų įstaigų stotys ir skyriai, kurių steigėjai yra savivaldybės ir 4 privačios GMP tarnybos.

damas telefono numeris, iš kurio skambinta, todėl negalime pasitikslinti kelio“, – aiškino A.Mackonienė.

Viskas sklandu tik teoriškai Medikai nuogąstauja, kad greitosios pagalbos pertvarkai neparengta ir mūsų visuomenė. Įdiegus kompiuterinius algoritmus, dispečeriai uždavinėtų kryptingus klausimus ir taip diferencijuotų iškvietimus. Kompiuteris nurodytų, ar pacientui reikalinga greitoji pagalba ar tik šeimos gydytojo konsultacija. Technologijos leistų dispečeriui nustatyti greitosios pagalbos automobilių buvimo vietą ir į nelaimės vietą pasiųsti arčiausiai esantįjį. Vadinasi, greitųjų

SAM numatomoje GMP pertvarkoje medikai mato ir daugiau spragų. „Kas iš to, kad įsteigs centrines dispečerines? Daug svarbiau turėti gerus automobilius, įrangą ir specialistus. Mes jau kelerius metus nesulaukiame naujų automobilių. Esant dabartiniam krūviui, kai tenka nuvažiuoti dvigubai ar trigubai daugiau kilometrų, mašinų parkas labai greitai dėvisi“, – teigė Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Valentinas Misiūnas. Anot GMP teikėjų, rajonų ligoninėse uždarius akušerijos, chirurgijos, reanimacijos skyrius, greitosios ligonius veža į didesnes ligonines, todėl skubios pagalbos žmonėms tenka ilgiau laukti. Rajonuose dirbantys medikai neslepia nusivylimo nesibaigiančiomis pertvarkomis ir liūdnomis jų pasekmėmis. „Gal didesnių miestų gyventojams ir geriau, tačiau rajonuose medicinos paslaugos tolsta nuo žmonių. Lėšos taupomos paprastų gyventojų sveikatos ir gyvybių sąskaita. Niekas nenori ir žinoti, kokios socialinės problemos kamuoja nustekentą provinciją. Viskas nuleidžiama iš viršaus, mes negalime pasipriešinti. Taip visose srityse“, – kartėlio pilni ne vieno atokesnių rajonų mediko žodžiai.

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Nepageidaujamų asmenų sąrašas Lietuvoje netrumpėja Makauskas tikino, kad atskiro nepageidaujamų asmenų sąrašo VSD netvarko. „Jeigu mes gaunaLietuvos Respublikos nepageidaujamų asmenų skaičius: me užklausimą iš Užsienio 2007 m. 1 970 reikalų minis2008 m. 2 420 terijos arba ki2009 m. 2 359 tos institucijos, tuomet 2010 m. 2 320 atitinkama 2011 m. 2 831 tvarka pateikiame savo išvadas, bet šio sąrašo Atkelta iš 1 p. tikrai netvarkome“, – aiškino V.Makauskas. „Pagal Užsieniečių teisiTačiau VSD gali inicinės padėties įstatymą Migjuoti neįleisti į šalį vieno ar racijos departamentas nekito asmens. GK primena, turi teisės skelbti duomenų kad 2004 m. iš šalies mėapie nepageidaujamus asginta išsiųsti per apkalmenis, jei jie patys nesutintą nušalintojo prezidenka, kad tokia informacija apie juos to Rolando Pakso rėmėją būtų suteikta“, – tikino Migracijos Jurijų Borisovą. departamento Užsieniečių reikalų Per šį procesą Migracijos deparskyriaus vedėjas Antanas Turčinas. tamentas net šešerius metus teisKartu jis pripažino, kad departa- jų ryšių departamento specialistai. muose bylinėjosi su sraigtasparnių mentas nė karto dėl tokio leidimo ir Kaip minėta, Migracijos departa- remonto bendrovės „Aviabaltika“ nesikreipė į asmenį, nes, jo žodžiais, mento sąrašuose yra daugiau nei vadovu J.Borisovu, kuris finansavo „tam tiesiog nebuvo reikalo“. 2 800 asmenų. Palyginti su 2010 m., didžiąją dalį R.Pakso rinkimų kam„Kad ir kiek laiškų siųstume, šiemet į šį sąrašą papildomai buvo panijos, nutiesusios partijos „Tvarka mes nepaklausime, tarkime, Tali- įtraukta per 500 asmenų. ir teisingumas“ pirmininkui raudobano ar grupuotės „Al-Qaeda“ va„Tai nėra daug, nes Europos ną kilimą į prezidentūrą. dovų, ar jie sutinka, kad informaci- Sąjunga nepageidaujamo asmens 2010 m. sausį Vilniaus apygarja apie juos būtų paviešinta“, – sakė statusą taiko milijonams trečių- dos administracinis teismas (VAAT) A.Turčinas. jų valstybių gyventojų, itin daug – konstatavo, kad nuo 2004 m. VSD neturėjo jokios neigiamos informacijos apie J.Borisovą, todėl šis negali kelti valstybei grėsmės ir negali būti išsiųstas iš šalies kaip nepageidaujamas asmuo. Minėtas atvejis pasėjo abejonių, ar persona non grata statusu negali būti manipuliuojama siekiant politiškai ar kitaip susidoroti su neįtinkančiaisiais.

Europos Sąjunga neskelbia bendro sąrašo, o tik informuoja apie naujus nepageidaujamus asmenis, kuriems šį statusą taiko ir Jungtinių Tautų Organizacija.

Sąrašas pailgėjo 500 asmenų Kas gi tie asmenys, nuo kurių saugosi Lietuvos Respublika? Juk persona non grata (liet. – nepageidaujamas asmuo) statusas paprastai taikomas diplomatinėje tarnyboje, kai valstybė nepageidauja įsileisti į šalį diplomato arba siekia jį išsiųsti, įžvelgusi netinkamus jo veiksmus – šnipinėjimą, sąmoningą kenkimą santykiams ir panašiai. „Užsienio reikalų ministerija tokių sąrašų neturi. Yra sąrašas užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą“, – atsakyme teigė URM Informacijos ir viešų-

Italija“, – sakė Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus vedėjas A.Turčinas. Pasak jo, ES neskelbia bendro sąrašo, o tik informuoja apie naujus nepageidaujamus asmenis, kuriems šį statusą taiko ir Jungtinių Tautų Organizacija. Tai Libijos, Sirijos, Dramblio Kaulo Kranto ir kitų kraštų vadovai, teroristinės organizacijos, narkotikų kartelių vadeivos.

Nesėkmingai mėgino išsiųsti J.Borisovą Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas Vytautas

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Pasak A.Turčino, itin aktyviai į sąrašą asmenis įtraukia VSD, Krašto apsaugos ministerija. O Vadovybės apsaugos departamentas, kuris rūpinasi Prezidentės ir kitų aukšto rango asmenų apsauga, Migracijos departamentui kol kas nėra pateikęs nė vienos pavardės.

„Vieni asmenys žino, kad jie nepageidaujami, kiti nežino, – aiškino A.Turčinas. – Apie asmenį surenkama visa medžiaga ir tik tada sprendžiama, ar jį įtraukti į sąrašą.“ Tačiau A.Turčinas neatmetė galimybės, kad į Lietuvą nepageidaujami žmonės visgi galėtų patekti, jei Šengeno vizą jiems išduotų kitos ES narės migracijos tarnyba, į kurios duomenų bazę asmuo nėra įtrauktas. Tačiau A.Turčinas nesiryžo pritarti idėjai, kad sąrašas turėtų būti viešas, nors pavardėmis juos skelbia kai kurios JAV tarnybos.

Europos Komisijos sąrašą reikėtų skelbti internete

Riboti informaciją ne visada būtina

Arvydas Anušauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas

Vytautas Bogušis, Seimo narys

Būtinai pasidomėsiu, ar nederėtų skelbti viešai bent jau Europos Komisijos paskelbto nepageidaujamų asmenų sąrašo. Pavyzdžiui, Baltarusijos atveju juk visiems žinoma, kad vieni ar kiti asmenys yra nepageidaujami ES, o kartu ir Lietuvoje. Tad ir mūsų Užsienio reikalų ministerijos, kitų žinybų pareigūnams būtų patogiau dirbti, jei jie internete matytų visą nepageidaujamų asmenų sąrašą. Galbūt tuomet nepasikartotų tokia klaida, kai A.Bodak buvo išduota Šengeno viza. Kitais atvejais, jei Lietuvai nepageidaujamas asmuo gautų Šengeno vizą kitoje ES narėje ir atvyktų į mūsų šalį, jis turėtų didelių problemų, atsitiktinai susidūręs su teisėsaugos pareigūnais. Jis būtų išsiųstas iš šalies.

Baltarusijos režimo atstovai puikiai žino, kad jie nepageidaujami ES, įskaitant ir Lietuvą. Kalbant apie kitus asmenis, tai tarptautinės konvencijos numato apribojimus, kuriais atvejais informacija gali būti neatskleista. Bet konkrečiu atveju yra atskiri, unikalūs motyvai, kodėl tie duomenys viešai neskelbiami. Juk taip žmogų galima padaryti be kaltės kaltą. Problema ta, kad ministerijų ir departamentų klerkams yra patogiau pasakyti, jog jiems atskleisti informaciją draudžia įstatymai, o jei jie iš tikrųjų įsigilintų į konkretų atvejį, paaiškėtų, kad riboti informacijos nėra reikalo. Neabejoju, kad tame sąraše yra ir asmenų, kurie jau seniai mirę. Visiškai pritarčiau sumanymui, kad teisės aktus reikėtų pakeisti ir nepageidaujamų asmenų sąrašas pagal galimybes būtų prieinamas visuomenei.

Kaupia atskirus dosjė Lietuvos Respublikos nepageidaujamų asmenų sąraše figūruoja teroristai, šnipai, mafijozai. Didžiąją nepageidaujamųjų dalį sudaro Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų postkomunistinių valstybių piliečiai. Tarp jų yra ne tik su Rusijos specialiosiomis tarnybomis susijusio portalo „Regnum“ vadovas, artimas premjero Vladimiro Putino bendražygis Modestas Kolerovas, bet ir Krašto apsaugos ministerijos nepageidaujami Vladimiras Michailovas bei Sergejus Kabešovas. Sąraše nėra nė vieno lietuvių kilmės asmens. (Užs. 268)

Senjorai laukia nusavintų pensijų Ar jau atėjo metas, kai valdantieji nebedrįs blokuoti opozicijos siūlymų grąžinti senjorams atimtą pensijos dalį? Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas (nuotraukoje) įsitikinęs kad nusavintų pensijų grąžinimo klausimas turi būti išspręstas dar šiais metais.

Siekdamas, kad pensijų grąžinimas vyktų kuo sklandžiau, Seimo narys parengė įstatymo projektą, kuriuo būtų garantuotas teisingo dydžio sumažintų pensijų grąžinimas pensijų gavėjams. Senjorai, sąžiningai dirbę visą gyvenimą, tikisi, kad „Sodros“ pasiskolinta

jų atlygio dalis bus sugrąžinta teisingu dydžiu, todėl būtina sumažintas pensijas indeksuoti. Tik taip galėsime užtikrinti apdraustųjų pasitikėjimą socialine sistema ir bus išvengta skausmingo lėšų netekimo dėl nuvertėjimo. M.Zasčiurinskas įsitikinęs, kad įstatymo pakeitimas turės teigiamos įtakos ir verslui. Atgavę sumažintą pensijos dalį senjorai vienu ar kitu atveju ją panaudos vartojimo reikmėms, didins vartojimą šalies viduje, juolab kad sumažintų socialinių išmokų indeksavimas turėtų paliesti

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

net apie 0,5 mln. asmenų. Seimo nario siūloma indeksavimo sistema palanki ne tik senjorams, bet ir valstybei. Pakeitimai leis susigrąžinti Lietuvos žmonių pasitikėjimą. GK inf. ir nuotrauka

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Rūta Klišytė, Daiva Šalc. Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4 Išprotėję dėl oranžinio krepšinio kamuolio Gimtasis kraštas

Stasys JOKŪBAITIS Už kelių dienų prasidės didžioji krepšinio aukso karštligė. Tiesa sakant, ji prasidėjo, kai Kaune po ilgų tūpčiojimų buvo pagaliau atidaryta didžiausia Baltijos valstybėse „Žalgirio“ sporto arena ir netgi ta proga krepšinio aikštelėje nugalėti pasaulio ir Europos čempionai ispanai. O gal net dar anksčiau, kai sužinota, kad Europos čempionatas vyks Lietuvoje, o ﬁnalinės batalijos – buvusioje laikinojoje sostinėje. Dar nežinia, kaip iš tiesų bus su tuo auksu. Žmonės mąsto įvairiai. Viena mūsų apklausa parodė, kad dalis tautiečių įsitikinę, jog auksas vis dėlto bus mūsų, kita, lygiai tokia pati, – kad iš viso liksime be medalių. Kaip bus iš tiesų, pamatysim. Su kiekviena diena artėjantis Europos krepšinio čempionatas vis labiau užvaldo Lietuvą. Liepos 6 dieną Kaune prasidėjo žygis „Varom už Lietuvą“. Oranžinis krepšinio kamuolys jau aplankė 102 miestus ir miestelius, įveikė daugiau nei 2100 kilometrų. Apkeliavęs visą šalį, prieš pat Europos vyrų krepšinio čempionatą kamuolys bus įteiktas Lietuvos rinktinės vyrams kaip tautos pažadas – už Lietuvą žaidžia trys milijonai. Į šią akciją įsijungė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pirmadienį ji sutiko kamuolio varymo estafetės „Varom už Lietuvą“ dalyvius. Šalies vadovė S.Daukanto aikštėje priėmė kamuolį iš Vilniaus universiteto studentų ir vėliau perdavė jį jauniesiems Vilniaus krepšininkams.

Komentarai

Krepšinį Prezidentė įvardijo kaip pasitikėjimo ir vienybės šventę. Iš tiesų, kažin ar šiuo metu kas nors gali labiau suvienyti tautą negu krepšinis (žinoma, tik ne „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ tarpusavio rungtynės). Labiau suvienytų nebent naujas „Baltijos kelias“, kurio sukaktį šiomis dienomis minime. Tačiau ir jį dabar organizuoti būtų sunku, nes tam nėra būtinumo. Savo kelią jau seniai pasirinkome, tik reikėtų užtaisyti atsivėrusias gilias jo duobes. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, buvęs ilgametis Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Vladas Garastas, daug davęs šalies krepšiniui, praėjusią savaitę nedrąsiai užsiminė, kad geriausia dovana jo artėjančiam aštuoniasdešimtmečiui būtų Europos čempionų medaliai, įteikti Lietuvos komandai. Suprantama šalies krepšinio federacijos vadovo svajonė matyti savo valstybės nacionalinę ekipą ant nugalėtojų pakylos. Krepšiniui jis atidavė kone visą savo gyveni-

nalinės rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra neslepia, kad problemų komandai netrūksta. Didžiausias jo galvos skausmas – gynyba. Pasiruošimo čempionatui planus jaukia ir žaidėjų traumos. Visai neseniai treneris suko galvą, kaip iš nemažo būrio pretendentų atrinkti geriausią dvyliktuką, o dabar svarstoma, kaip apskritai jį surinkti, jei ir toliau žaidėjus taip persekios traumos. O Lietuva vis vien apsėsta aukso karštligės. Sukasi visi, kas tik gali, kaip kas išmano ir sugeba. Kai kurie bankininkai, pasitelkę uždegančią reklamą, savotiškai ragina ir krepšininkus, ir lošėjus siekti tik pergalių, laimėti tik auksą Lietuvai ir investuoti į krepšinį. Žinoma, ne vien iš patriotizmo... Kavinių ir aludžių savininkai masiškai perka naujus televizorius – tik ateikit, gerkit, užkandžiaukit ir žiūrėkit. Net seniausios pasaulyje profesijos atstovės sujudo – atvažiuos šitiek turtingų žmonių, kaip tuo nepasinaudosi. Policija irgi rikiuo-

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Ant politinių svarstyklių

Kodėl sporto sirgaliai nušvilpė premjerą? Per iškilmingą „Žalgirio“ arenos atidarymą Kaune Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius patyrė pažeminimą. Daugiau nei 10 tūkst. sirgalių, susirinkusių į arenos atidarymą ir vėliau įvykusią Lietuvos ir Ispanijos vyrų krepšinio rinktinių akistatą, nušvilpė premjerą, jam rengiantis tarti sveikinimo žodį. Katastrofiškai žemas visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe ir premjero mėginimai gauti papildomų politinių dividendų atsisuko prieš patį A.Kubilių. Ką reiškia šis švilpimas?

Dar nežinia, kaip iš tiesų bus su tuo auksu. Žmonės mąsto įvairiai. Viena mūsų apklausa parodė, kad dalis tautiečių įsitikinę, jog auksas vis dėlto bus mūsų, kita, lygiai tokia pati, – kad iš viso liksime be medalių. Kaip bus iš tiesų, pamatysim. mą. Kas gali labiau išgarsinti Lietuvą, jei ne aukso medaliai Europos čempionate? Juk pusiau juokais, pusiau rimtai krepšinį vadiname antrąja religija. Net ir nauji rūmai, kaip prieškaryje Kauno sporto halė, pastatyti tokiam triumfui. Ar jis pasikartos? Gali, bet yra toks „mažmožis“ – reikia parklupdyti visus varžovus. Tačiau būtent šis darbas ir bus sunkiausias. Lietuvos nacio-

Kažin ar šiuo metu kas nors gali labiau suvienyti tautą negu krepšinis.

ja savo pajėgas, grasindama griežtai bausti ir tokias paslaugų teikėjas, ir jomis besinaudojančius vyrus. Krepšinio čempionato metu dirbs sustiprintos policijos pajėgos, planuojama stiprinti viešbučių, stoties prieigų priežiūrą. Žodžiu, dabar visi turi savų rūpesčių. Juk tokia aukso karštligė, kuri krečia beveik visus tris milijonus Lietuvos gyventojų, nors ir ne visus vienodai, būna ne kasmet.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rimanto Dovydėno piešinys

Išsilavinęs ir kultūringas žmogus taip nesielgtų

Premjeras nesugeba bendrauti su tauta

Arminas Lydeka, Seimo narys

Vytautas Gapšys, Seimo narys

Daugelyje Europos ir pasaulio valstybių politikai nėra mėgstami daugumos piliečių. Iš politikų tikimasi, kad jie piliečių gyvenimą padarys gražesnį, turtingesnį, beveik tobulą. Premjeras – pagrindinis politikas, atsakingas už ūkį ir ﬁnansus, įskaitant ir piliečių gerovę, tad nenuostabu, kad jis susilaukia daugiausia priekaištų. Iš dalies pateisinu tą švilpimą, bet, kita vertus, manau, kad išsilavinęs ir kultūringas žmogus taip nesielgtų. Pats buvau tame atidaryme ir mačiau, kad tos tribūnos, kuriose sėdėjo į renginį atvykę visuomenės veikėjai, teatralai, muzikai ir politikai, tikrai nešvilpė ir neparodė tokiu būdu nepagarbos premjerui. Švilpė tos tribūnos, kuriose buvo žmonės, atėję pasižiūrėti Lietuvos ir Ispanijos rinktinių susitikimo. Deja, jie nesuprato, kad renginys buvo skirtas ne politinėms diskusijoms, o „Žalgirio“ arenos atidarymui.

Tai, kas įvyko per „Žalgirio“ arenos atidarymą, puikiausiai iliustruoja visą Vyriausybės veiklą ir piliečių nuomonę apie ją. Didžiausia A.Kubiliaus problema yra ta, kad jis nesugeba deramai paaiškinti žmonėms nepopuliarių sprendimų priėmimo būtinybės. Juk net šioje Vyriausybėje yra ministrų, kurie nepopuliarius sprendimus sugeba paaiškinti žmogiškai. Jis pats nusprendžia, pats ir vertina, bet taip elgtis su žmonėmis negalima. Manau, priešišką reakciją išprovokavo ne tik jau padaryti neigiami Vyriausybės veiksmai, bet ir nepriimti sprendimai. Prisiminkime, kiek triukšmo A.Kubilius sukėlė prasitardamas apie automobilių mokestį, ką jau kalbėti apie padidintą PVM, akcizus, pensijų nurėžimą. Kai žmonės mato, kad Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai sugeba už 40 tūkst. litų keliauti į Naująją Zelandiją, o pensininkai neatgauna jiems nurėžtų kelių šimtų litų, tai kokios jų reakcijos galima tikėtis?

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Jurgita SAVICKAITĖ Šešiasdešimt metų – ne kliūtis iš pagrindų pakeisti savo gyvenimą. Tuo nė kiek neabejoja daugelį metų Amerikoje praleidęs ir vos prieš metus į Lietuvą gyventi atvykęs Raimundas Vytenis Sidrys. Žinomos Sidrių giminės atstovas tokį savo sprendimą motyvuoja tuo, kad prarado darbą Amerikoje, be to, jo mylima žmona Inga taip pat yra lietuvė. R.V.Sidrys yra išeivio iš Lietuvos, akių gydytojo Rimvydo Sidrio, sūnus. Į Ameriką emigravęs Rimvydas niekada nepamiršo esąs lietuvis, užsiiminėjo labdaringa veikla ir lietuviškumą įskiepijo visiems devyniems savo vaikams. Kokie keliai Jus atvedė į Lietuvą? Pernai pasijutau bestovįs tarsi ant skardžio krašto. Sulaukęs šešiasdešimties metų praradau darbą Kalifornijoje. Dirbau gimnazijoje mokytoju. Buvau geras mokytojas, labai daug dirbau. Atleidimo priežasties niekas nenurodė. Galbūt jie nenorėjo mokėti man pensijos? Dėl ekonominės situacijos Amerikoje galimybė susirasti darbą buvo labai ribota. Kurį laiką man mokėjo bedarbio pašalpą, tačiau ji baigėsi. Be to, nors Kalifornijos klimatas labai geras, tačiau dėl mane užklupusios ligos (turėjau kelias bazolastines odos karcinomas) turėjau vengti stiprių saulės spindulių. Tiesa, prie dykumos mes galėjome nusipirkti visai neblogą namą, bet specialistai jau 25 metus kalba apie tai, kad šiose apylinkėse gali įvykti net aštuonių balų stiprumo žemės drebėjimas. Kartu su žmona Inga nutarėme, kad Lietuva, kuri man kelia daug malonių prisiminimų, būtų išeitis ir visų problemų sprendimas. Ėmėme svajoti apie nedidelį namą Lietuvoje, apie tai, kad aš galėčiau dėstyti universitete, o Ingai tėvynėje atsivertų didesnės karjeros galimybės. Tačiau Jūs gimėte ne Lietuvoje? Ne, gimiau Amerikoje, Manhetene. Esu JAV pilietis. Ankstyvoje jaunystėje gyvenau Ilinojaus valstijoje ir bakalauro laipsnį gavau Šiaurės Vakarų universitete. Tada studijavau UCLA Antropologijos departamente majų archeologiją. Antropologijos daktaro laipsnis man buvo suteiktas 1976 metais. Mano darbas buvo įvairus. Iki 1979 m. keliuose Kalifornijos universitetuose dėsčiau antropologiją ir archeologiją. Paskui nutariau gauti MBA diplomą ir dirbau su didžiausia JAV reklamos agentūra „Ogilvy &Mather“, kur dariau Barbie Doll televizijos reklamas. 1983 metais perėjau į didžiausią JAV gynybos korporaciją „General Dynamics“, kurioje dirbau strateginiu analitiku. Apsidžiaugiau, kad 1991 metais iškovojusi nepriklausomybę Lietuva smarkiai prisėdėjo prie tuomet galingos Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pasibaigus šaltajam karui, sumažėjo JAV karinės ginkluotės poreikis ir aš

Kalifornijos klimatas ir didmiesčių žavesys per metus čia pritraukia milijonus užsienio turistų.

Nedarbas ir kaitri saulė išvijo iš Kalifornijos praradau darbą. Tačiau tada Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis pakvietė mane dėstyti antropologiją. Dėsčiau ketverius metus, bet 1995-aisiais teko vėl keisti darbą – dvejus metus dirbau su Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros agentūra Vilniuje, padėjau teikti garantus Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms. Vėliau dar teko dėstyti Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1998 metais įvyko svarbiausias įvykis mano gyvenime – susituokiau su Inga. Nutariau žmonai parodyti Ameriką. Taip išvykome iš Lietuvos. Iš viso Amerikoje pragyvenau apie 45 metus ir apie 16 metų – kitose šalyse (Lietuvoje, Filipinuose, Belize, Meksikoje, Gvatemaloje). Ilgą laiką Jūsų namais buvo saulėtoji Kalifornija, kurią kai kas vadina rojumi žemėje. Priežastis, dėl kurių Kaliforniją iškeitėte į Lietuvą, jau išvardijote. Tačiau kaip į tokį

Lietuvoje per daug senų tarybinių butų ir ne itin gerai pastatytų naujų namų. Jūsų pasirinkimą reagavo bičiuliai, draugai, artimieji? Nemažai giminių ir draugų tik šypsojosi. Jie klausė, ar galės atvažiuoti mūsų aplankyti. Dar nerimavo, ar Lietuvoje mes su Inga rasime darbo. Taigi ar Jūs su Inga Lietuvoje radote darbo?

Daugelį metų Amerikoje praleidusio ir vos prieš metus į Lietuvą gyventi atvykusio Raimundo Vytenio Sidrio vaikystė prabėgo Manhetene.

Taip! Aš dėstau Vilniaus universitete Romėnų kultūros palikimo Vakarų civilizacijai kursą, o Inga dirba JAV ambasadoje. Per savo 30 valandų kursą parodau studentams apie tūkstantį skaidrių. Tikriausiai daugiau nei bet kuris kitas profesorius. Kad paruoščiau šią medžiagą, dirbau apie 30 valandų. O mano juokinga alga buvo vos trys doleriai už vieną valandą. Kitais metais ketinu pradėti naują projektą, kuris paskatintų studentus Lietuvoje daugiau studijuoti istoriją ir galbūt sumažintų jų norą vandališkai gadinti istorinius pastatus – piešti ant jų sienų grafičius. Prabilote apie grafičius... Kai atskridome į Vilnių ir atvažiavome į senamiestį, mus labai nustebino vandalizmas – daug namų sudarkyta grafičio užrašų. Keista, kad dažniausiai minimas žodis „Solomon“ (tokiu slapyvardžiu Lietuvoje pasivadinęs nepagaunamasis grafičių piešėjas – aut. past.). Kažkas nori minėti Biblijos žydų senovės karalių? Tada mes liūdnai pagalvojome, kad į Vilnių atvažiuojantys turistai, vaikščiodami po įspūdingą jo sena-

miestį, pamatę piešinių sudarkytus pastatus, pamano, kad Lietuvoje nebaudžiami jauni chuliganai. Kaip Jus pasitiko Lietuva? Įspūdžių buvo pačių įvairiausių. Turėjome ir nemažai rūpesčių. Teko laukti laivo, kuris atplukdys mūsų konteinerį su daiktais. Viską, ką siuntėme į Lietuvą, nuodugniai tikrino JAV muitinėje, Lietuvos muitininkai mums nesudarė jokių kliūčių – viskas vyko sklandžiai. Teko gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Maloniai nustebino mūsų giminės ir draugai, pas kuriuos buvome apsistoję keliaudami po Lietuvą ir ieškodami darbo. O profesorius Jonas Sidaravičius pasiūlė mums nemokamai apsigyventi jo bute, kol įsigysime namą. Kas mums labiausiai nepatiko? Manyčiau, dar tarybinių laikų tradicija dėl butų šildymo. Pasirodo, Lietuvoje rudenį šildymas visam namui įjungiamas tik tada, kai tris dienas iš eilės paros vidutinė temperatūra būna aštuoni laipsniai šilumos. Rugsėjo ir spalio mėnesį mes bute drebėjome nuo šalčio, naktį buvo taip sunku miegoti.

Ar dabar galite sakyti, kad Lietuva yra ir bus Jūsų namai? Manau, kad taip. Bet priklausys ir nuo to, kaip mums pastatys vieno aukšto namą – mat tokio, kokio norėjome, negalėjome nusipirkti. Tokių namų Lietuvoje iš viso nėra! Mes pasitikime ta statybos ﬁrma, kurią išsirinkome, nes jie nenutarė už mus, kokio namo mums reikia, o klausė mūsų pageidavimų. Ko Jums trūksta Lietuvoje, palyginti su Amerika? Lietuvoje per daug senų tarybinių butų ir ne itin gerai pastatytų naujų namų. Amerikietiško stiliaus privačiame name nereikia beveik kasdien klausytis, kaip kaimynai iš visų pusių šūkauja, mušasi, leidžia muziką, remontuoja... Amerikiečių demokratijos sistema gerai veikia jau daugiau nei du šimtus metų, čia paprastai yra dvi politinės partijos, valdančios Kongresą. Lietuvos Seimas daug efektyviau dirbtų, greičiau priimtų svarbius sprendimus, jeigu būtų mažiau politinių partijų. Be to, Amerikos miestuose, net ir mažesniuose, yra didelės bibliotekos, kuriose – daug knygų, žurnalų ir laikraščių. Lietuvoje to trūksta. Lietuvos televizijos programos ir žinios nėra labai įdomios – geriau reikėtų patyrinėti geriausias JAV programas. Ką patartumėte žmogui, ketinančiam pasekti Jūsų pėdomis ir iš Amerikos išvažiuoti į Lietuvą? Gyvenimo ateitis Lietuvoje šiek tiek priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. Jei vyresnis nei 60 metų žmogus emigruoja į Lietuvą, jis negalės toliau naudotis pigiu JAV sveikatos draudimu visoje Europoje. Mat Lietuvoje amerikiečių stiliaus sveikatos draudimo nėra, čia populiaresnis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Be to, reikia laukti 66 metų tam, kad iš JAV gautum savo „Social Security“ aukščiausią pensiją. Jeigu Amerikoje sutaupėte nemažai pinigų, geriau pirkti namą, nei jį nuomotis. Svarbus patarimas – susitarti su JAV banku, kad jis galėtų siųsti pinigus į Lietuvos banką. Mat atsiųstų čekių išgryninimas Lietuvoje ilgai užtrunka, tai kainuoja. alietuvis.com

Atvykusiems į Lietuvą kitų šalių turistams akį rėžia chuliganiškai apipaišytos grafičiais namų sienos, požeminės perėjos. JAV ši meno rūšis dažniausiai tik papuošia miestus, o ne niokoja jų įvaizdį. GK archyvo nuotraukos

6 Lietuvos krepšininkai skaudžiai pralaimėjo slovėnams Gimtasis kraštas

Iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje pradžios beliko penkios dienos, tačiau mūsų nacionalinės rinktinės pasirengimas kovoms kelia nerimą.

Klaiki rungtynių pradžia Europos vyrų krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė aštuntosiose kontrolinėse rungtynėse išvykoje 66:80 (12:26, 21:26, 13:10, 20:18) pralaimėjo Slovėnijos krepšininkams. Kęstučio Kemzūros treniruojamai Lietuvos rinktinei Marijonas Petravičius pelnė 15 taškų, Paulius Jankūnas ir Rimantas Kaukėnas – po 9, Tomas Delininkaitis – 8, Jonas Valančiūnas – 7. Slovėnijos komandoje 13 taškų surinko Erazemas Lorbekas, 12 – Urošas Slokaras, po 10 – Jaka Lakovičius ir Sašas Ožboltas. Nuo susitikimo pradžios atitrūkę slovėnai paskutinę pirmojo kėlinio minutę buvo įgiję 16 taškų pranašumą 26:10, o įpusėjus antrajam ketvirčiui skirtumas perkopė 20 taškų ribą 41:20, 43:22. Po ilgosios pertraukos Lietuvos krepšininkai buvo sumažinę atsilikimą iki 14 taškų (40:54, 42:56, 46:60), tačiau nesugebėjo išlaikyti iniciatyvos savo rankose. 34 min. mūsiškių deﬁcitas padidėjo iki 23 taškų – 50:73. Per likusį laiką lietuviams pavyko tik šiek tiek sumažinti solidų varžovų pranašumą. Lietuvos krepšininkai prasčiau metė iš visų pozicijų, pralaimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 25–36 ir suklydo 17 kartų. Priminsime, kad Lietuvos rinktinė iš aštuonerių kontrolinių rungtynių pralaimėjo penkerias. Paskutines draugiškas rungtynes lietuviai žais rytoj 19 valandą Vilniaus „Siemens“ arenoje su Gruzijos komanda.

Treneris nusivylęs Mūsų rinktinės vyr. treneris po skaudžios nesėkmės atrodė gerokai susikrimtęs. „Tik antroje rungtynių pusėje parodėme kažkokį charakterį, o pradėjome labai vangiai, nenusiteikę, žaidėme nedisciplinuotai, prastai gynėmės. Slovėnai tą labai gerai išnaudojo – jie pradėjo rungtynes agresyviai, jeigu šiek tiek pridengdavome jų gynėjus, iniciatyvos imdavosi priekinė linija, – po susitikimo sakė K.Kemzūra. – Slovė-

Sportas

nai žaidė pakiliai, buvo taiklūs. Mes pralošėme pirmą pusę labai dideliu skirtumu.“ Šį pralaimėjimą treneris vertina kaip labai rimtą signalą. „Antroje pusėje, kai jau nebebuvo kur trauktis, parodėme, kad galime, mokame apsiginti. Tačiau puolant trūko aštrumo, tikslumo, taiklesnių metimų

„Pernykštė komanda parodydavo charakterį ir surasdavo jėgų išlipti iš to minuso. Dabar pritrūkstama kantrybės tęsti derinius, viską tenka spręsti individualiai. Prastos buvo rungtynės, bet jos yra tik draugiškos.“ Geriausiai rungtyniavęs M.Petravičius pripažino, kad pralaimėjimą lėmė prasta mūsiškių gynyba pirmoje rungtynių pusėje ir nervingumas aikštėje. „Taip, prastoka buvo gynyba. Reikia susitvarkyti su tuo nervingumu. Mums dar reikia daug dirbti. Antroje pusėje gynėmės geriau, bet nepataikėme. Nereikia nieko tikėtis iš teisėjavimo svečiuose“, – sakė M.Petravičius.

Klaipėda sunerimusi Uostamiestyje nerimaujama dėl į Europos krepšinio čempi-

Oficiali kolekcinių monetų bei medalių platintoja Lietuvoje Europos čempionato proga išleidžia auksu dengtą luitelį.

iš neblogų padėčių. Rimtas signalas, kad reikia susimąstyti. Turime labiau koncentruotis į žaidimą“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas.

Perauklėti Š.Jasikevičiaus nepavyks Lietuvos rinktinės treneris pabrėžė, kad sunku emocingą krepšininką Šarūną Jasikevičių per vieną vasarą perauklėti ir priversti nesiginčyti su teisėjais. „Nenoriu jokiu būdu kaltinti teisėjų, nors per dvi minutes gavome keturias pražangas. Šarūnas – emocingas žaidėjas. Jis toks buvo visą gyvenimą. Jo nepakeisi per vieną vasarą. Kaip beteisėjautų, mes turime koncentruotis į savo žaidimą.“ K.Kemzūra palygino pernykštę bronzinę komandą su dabartine rinktine.

Lietuvos rinktinė iš aštuonerių kontrolinių rungtynių pralaimėjo penkerias.

onatą atvykti pasirengusių gausių Rusijos ir Gruzijos sirgalių pajėgų. Ir Klaipėdos medikai, ir policijos pareigūnai pripažįsta, kad labiausiai baiminamasi dėl galimų Gruzijos ir Rusijos rinktinių sirgalių konfliktų. Nerimaujama ne be pagrindo, nes šių šalių krepšininkų palaikymo desantas uostamiestyje bus gausiausias. Į Klaipėdą stebėti savo šalies rungtynių atvyks beveik du tūkstančiai gruzinų. Aktyvumu jiems nenusileidžia ir rusai – šie taip pat pasirengę šturmuoti Klaipėdą. Uostamiesčio specialiosios

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

tarnybos jau ne vieną mėnesį tarėsi, rengė pratybas, skirtas saugumui per Europos krepšinio čempionatą užtikrinti, o pastarosiomis dienomis saugumo klausimus teko spręsti iš naujo, nes paaiškėjo, kad Klaipėdoje kitą savaitę gali lankytis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

Aukso luitas, skirtas čempionatui Žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oﬁciali kolekcinių ir jubiliejinių monetų bei medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ Europos vyrų krepšinio čempionato proga išleidžia auksu dengtą luitelį. Šio atminimo ženklo averse įamžintos žaidimo akimirkos, o reverse – „Žalgirio“ krepšinio arena ir metai, kuriais Lietuva laimėjo Europos vyrų krepšinio čempionato aukso medalius. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai Europos vyrų krepšinio čempionatas įamžinamas auksu dengtu luiteliu. Pasak bendrovės atstovės, monetų ir medalių ekspertės bei rinkodaros vadovės Ievos Galiauskienės, Lietuvoje vykstantis Europos krepšinio čempionatas yra neabejotinai vertas pažymėti įvykis. „Naujas auksu dengtas luitelis pažymės krepšinio svarbą Lietuvos žmonėms ir bus ilgalaikis simbolinis prisiminimas. Be to, dėl savo išskirtinės formos tai bus vertingas kolekcijų eksponatas. Tai visiškai nauja forma, įamžinanti šį įvykį“, – pažymėjo I.Galiauskienė. Varinis luitelis padengtas 999/1000 prabos auksu. Jo dizainą sukūrė medalių ir monetų kalybos ekspertas olandas Klaasas Dijkhuizenas. Luitelis, kurio svoris 28 g, o matmenys – 50,3mm ir 29,4mm, yra nukaldintas „St. Paul’s Mint Ltd.“ monetų kalykloje Didžiojoje Britanijoje. Luitelio tiražas ribotas – tik 2000 vienetų, jis pagamintas pagal aukščiausius kaldinimo kokybės „proof like“ standartus. Auksu dengtas luitelis yra netauriųjų metalų gaminys, tačiau bendrovė pristato ir gryno 999,9/1000 prabos aukso, taip pat platinos liejinį. GK,Eltos inf.

Rezultatyviausiai rungtynėse su Slovėnijos nacionaline komanda žaidė Marijonas Petravičius, o Šarūnas Jasikevičius rugtyniavo nervingai.

Eltos nuotraukos

Žinia po žinios Lietuvos futbolo rinktinė pasaulio reitinge pakilo į 56-ąją vietą. Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) skelbiamoje pasaulio futbolo rinktinių reitingų lentelėje Lietuvos nacionalinė komanda iš 58-osios vietos pakilo į 56-ąją. Mūsų šalies rinktinės taškų kraitis padidėjo nuo 526 iki 552. Latvijos rinktinė (388 tšk.) iš 85-osios vietos pakilo į 84-ąją, o Estijos komanda (374 tšk.) iš 79-osios pozicijos nukrito į 86-ąją. Reitingo lydere tapo pasaulio vicečempionė Olandijos komanda (1563 tšk.). Į antrąją vietą nukrito pasaulio ir Europos čempionė Ispanijos rinktinė (1563 tšk.). Treti žengia Vokietijos futbolininkai (1330 tšk.). Iš viso klasifikuojamos 207 rinktinės. Tarp 53 Europos šalių rinktinių Lietuva yra 31-a. Kitas reitingas bus paskelbtas rugsėjo 21 dieną.

Lietuviai universiadoje – trylikti. Šendžene (Kinija) pasibaigusių pasaulinių studentų vasaros žaidynių (universiados) medalių lentelėje Lietuvos sportininkai, iškovoję penkis aukso, penkis sidabro ir tris bronzos medalius, užėmė 13-ąją vietą. Pirmąją vietą medalių lentelėje užėmė Kinijos atstovai, iškovoję 75 aukso, 39 sidabro ir 31 bronzos medalius (iš viso – 145). Antrąją vietą užėmė Rusijos atletai, pelnę 42 aukso bei po 45 sidabro ir bronzos apdovanojimus (132). Treti liko Pietų Korėjos sportininkai, turintys 28 aukso, 21 sidabro ir 30 bronzos medalių (79). Estijos atletai, turintys po vieną visų spalvų medalį, su Alžyro atstovais pasidalijo 37-ąją vietą. Per 13 varžybų dienų aukso medalius iškovojo 42 šalių atstovai, o iš viso apdovanojimus pelnė 65 šalių sportininkai.

D.Norkus – pasaulio jaunių čempionas. Estijos sostinėje Taline vykusio pasaulio paprastųjų šaškių čempionato jaunių (iki 16 metų) grupės „greitųjų“ šaškių varžybų nugalėtoju tapo Šiaulių „Dubysos“ sporto mokyklos auklėtinis Domantas Norkus. Lietuvos sportininkas, kurį treniruoja Sandra Laurutienė, surinko 14 taškų iš 18 galimų. D.Norkus pernai tapo pasaulio čempionato jaunučių (iki 13 metų) paprastųjų šaškių žaibo turnyro nugalėtoju. Šių metų Europos jaunių čempionas Edgaras Petrauskas, surinkęs 11 taškų, tarp 24 dalyvių užėmė šeštąją vietą. Pagrindiniame pasaulio paprastųjų šaškių čempionate D.Norkus (11 tšk.) buvo penktas, o E.Petrauskas (10 tšk.) – dešimtas. Jaunučių grupėje Europos čempionė Leticija Dubickaitė (10 taškų iš 16 galimų) užėmė ketvirtąją poziciją, o „žaibo“ čempionate liko penkta (11 taškų iš 18 galimų). Jaunių grupėje šiaulietė Milda Jocaitė (9 taškai iš 16 galimų) pasidalijo 5–9 vietas. Čempionate dalyvavo 160 sportininkių iš 14 šalių. Europos suaugusiųjų tarptautinių šaškių čempionate Lietuvos atstovai Edvardas Bužinskis (35 taškai iš 52 galimų) ir Aleksejus Domčevas (34 tšk.) užėmė atitinkamai penktąją ir šeštąją vietas. GK, Eltos inf. EPA-Eltos nuotraukos

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Gimtasis kraštas

Užribis

Krepšinio aistruolių apsaugai – kampanija prieš prostituciją

Prasidedančia informacine kampanija siekiama informuoti krepšinio čempionato auditoriją apie Lietuvoje egzistuojančias bausmes už prostitucijos paslaugų pirkimą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Pirmadienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose prasidėjo informacinė kampanija prieš prostituciją ir prekybą žmonėmis. Ji tęsis iki pat Europos krepšinio čempionato pabaigos.

Paklausa viršija pasiūlą „Mes prieš prostituciją ir prekybą žmonėmis. Prisijunkite!“ – šį raginimą lietuvių ir anglų kalbomis išvys užsieniečiai, į Lietuvą atvykę stebėti Europos krepšinio čempionato „Eurobasket 2011“. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Vladimiras Jankoitas sakė numanantis, kad prostitučių skaičius, vykstant Europos krepšinio čempionatui, gali padidėti – renginys pritrauks į mūsų šalį daug užsieniečių. „Šiuo metu policijos pareigūnai sustiprintai dirba šioje srityje. Šioks toks pasiūlos padidėjimas atsirado, bet šiandien situacija kontroliuojama“, – sakė V. Jankoitas. Krepšinio čempionato metu šešiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose dirbs daugiau policijos pareigūnų. Planuojama stiprinti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio bei Alytaus viešbučių, autobusų bei geležinkelio stočių prieigų priežiūrą. Šalies vyriausieji policijos komisariatai kviečia būti neabejingiems ir apie prostitucijos atvejus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Prasidedančia informacine kampanija siekiama informuoti krepšinio čempionato auditoriją apie Lietuvoje egzistuojančias bausmes už prostitucijos paslaugų pirkimą bei asmens, ypač nepilnamečio, įtraukimą į prostituciją. „Seksualinių paslaugų paklausa didžiulė. Maždaug tris kartus viršija pasiūlą. Tokiems „pirkiniams“ vyrai pinigų suranda ir per sunkmetį. Be to, į Vilnių atvyksta ir mokamo sekso pageidaujančių užsieniečių, kuriems lietuviški įkainiai – lengvai įkanda-

mi“, – sakė ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis. Neoﬁcialiais duomenimis, vien sostinės stoties rajone uždarbiauja apie 500 prostitučių. Jaunesnei prostitutei mokama daugiau. „Už valandą prašoma iki 150, už naktį – 500 litų. Stoties rajono atstoves tenkina vos 20–50 litų valandinis atlygis. Elitinėms mokama eurais: iki 150 eurų už valandą ar iki 1000 eurų už parą. Dideli pinigai, bet didžiąją jų dalį paima suteneris. Vis dėlto per dieną apie 200 litų užsidirbti įmanoma“, – sakė S.Kulšis.

Parsiduoda ir globos namų vaikai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas pasakojo, kad

kinių stotyse, restoranuose, kitose viešose vietose bei įvairiuose leidiniuose krepšinio aistruoliai gaus svarbios informacijos apie tai, kad mūsų šalyje už prostitucijos paslaugų pirkimą baudžiama iki 1 tūkst. litų bauda arba areštu iki 30 parų. Užsieniečiai taip pat bus informuoti, kad už pelnymąsi iš kitų asmenų prostitucijos ir įtraukimą į prostituciją gresia laisvės atėmimo bausmė net iki 8 metų. Dingusių žmonių šeimų paramos centro tarybos garbės pirmininkė Ona Gustienė sako, kad mūsų šalyje net kas ketvirta mergaitė ir kas šeštas berniukas patiria seksualinę prievartą. „Mes labai gerai žinome, kad paskui tie vaikai labai lengvai būna įtraukiami į prostituciją“, – teigė O. Gustienė. Panašios akcijos yra rengiamos ir kitose valstybėse, nes sporto ren-

Seksualinių paslaugų paklausa didžiulė, maždaug tris kartus viršija pasiūlą. Tokiems „pirkiniams“ vyrai pinigų suranda ir per sunkmetį. dažnai nepilnamečiai patys apsisprendžia parsiduoti. Vienus vaikus esą paskatina noras turėti brangių daiktų, kitus – siekis gauti pinigų pragyvenimui, mokslui. „Globos namų vaikai irgi lygiai tuo pačiu užsiima, patys ieško klientų tam, kad gautų tuos 50 ar 100 litų. Tai daro tiek berniukai, tiek mergaitės. Ir jie savo veiksmuose nemato nieko blogo, nelabai įsivaizduoja žalą, kokia gali būti jiems padaryta. Iš tikrųjų vyresnieji globotiniai yra tarpininkai, jie žino telefonus, kam paskambinti, yra taksistų, kurie gali nuvežti. Matyti, kad yra tam tikra apgalvota sistema“, – pasakojo pareigūnas. Kampaniją „Mes prieš prostituciją ir prekybą žmonėmis. Prisijunkite!“ ﬁnansuoja Jungtinių Amerikos Valstijų ( JAV ) ir Nyderlandų ambasados. Šalies oro uostuose, viešbučiuose, kempinguose, visuomeninio transporto stotelėse, autobusų ir trau-

ginių metu padaugėja prostitucijos, įtraukimo į prostituciją atvejų tiek tarp pilnamečių, tiek ir nepilnamečių. Lietuviai patirties sėmėsi iš Vokietijos, kur prieš keletą metų vyko dar didesnis sporto renginys – Europos futbolo čempionatas. Pasak Lietuvos Carito socialinės darbuotojos Jolitos Juškevičienės, prostitucija klesti ne dėl moters troškimo parsiduoti, o dėl to, kad vyrai mano, jog turi teisę pirkti moterį. Vilnietė Ieva prieštaravo J. Juškevičienės teiginiui. „Vyrai gali manyti ką tik nori, bet jei pati moteris nenorės – jos niekas neprivers. Manau, tai noras pasipelnyti, lengvai užsidirbti“, – sakė 28–erių menininkė.

Lietuvoje prostitucija jau buvo legalizuota Lietuvoje prostitucija pirmą kartą buvo paminėta XV amžiuje. Tuomet buvo išleistas raštas, kuriame nurodyta, kad Kauno mieste prostitucija ir ištvirkavimas draudžiami. 1566 m. Statute prostitucija įvardyta kaip nusikaltimas dorovei, už kurį galėjo būti paskirta net mirties bausmė. Tėvai galėdavo išsižadėti ištvirkaujančios dukters bei atimti iš jos paveldėjimo teisę. Tuo tarpu 1782 m. nurodoma, kad pagal Rusijos imperijos įstatymus už prostituciją buvo baudžiama 7 dienų areštu. Lietuvoje prostitucija legalizuota XVIII amžiuje. Tuomet pradėjo steigtis vadinamieji viešieji namai. XVIII–XIX amžių sandūroje įsteigta ir prostitucijos reikalų komisija, kurios nariai rūpinosi seksualines paslaugas teikiančių moterų sveikata bei socialine padėtimi. Nepriklausomoje Lietuvoje nuo 1919 m. šia veikla užsiimančias moteris pradėta registruoti, o 1920 m. Kauno miesto komendanto įsakymu joms uždrausta laisvai gyventi mieste – jos iškeltos už miesto ribų. Iš pradžių Kaune buvo užregistruota 117 prostitucija užsiimančių moterų nuo 17 iki 35 metų, o po dešimtmečio – dvigubai daugiau – 249. Visoje Lietuvoje buvo per 1 tūkst. registruotų sekso prekeivių. Prekybos vietos, barai, alinės, arbatinės ir net valgyklos – tai populiariausios tarpukario prostitučių paieškos vietos. Ieškomais klientais tapdavo įvairiausių socialinių sluoksnių atstovai – darbininkai, inteligentai, kareiviai. Savo agentus, kurie šiuo metu vadinami suteneriais, turėdavo tik kai kurios moterys. Sovietmečiu buvo teigiama, kad prostitucijos čia nėra. 1941 m. iš Lietuvos buvo ištremtos 449 prostitutės ir pareikšta, kad problema išspręsta.

Atkūrus Nepriklausomybę, mūsų šalyje prostitucija yra draudžiama. Sekso paslaugų teikėjams ir pirkėjams gresia baudos ar net areštas.

Prievartą patiria vaikystėje Psichologė Rūta Klišytė teigia, kad prostitutėmis dažniausiai tampa ankstyvoje jaunystėje ar net vaikystėje prievartautos moterys. „Neretai vaikystėje mergaites prievartauja artimi joms žmonės. Ilgainiui jos tai suvokia kaip leistiną veiksmą, o ne iškrypimą“, – sakė R. Klišytė. Psichologė mano, kad prostitutės nesišlykšti savo veikla, tačiau nejaučia ir malonumo. „Parduoti savo kūną joms visų pirma yra darbas, o ne pramoga. Labai sunku tokioms moterims padėti, nes ši ydinga veikla joms tampa įprasta“, – teigė R.Klišytė. Kėdainietis Marius galvoja, kad reikėtų ne bausti prostitucija užsiiminėjančias moteris, o joms padėti. „Baudomis nieko nepasieksi. Reikia šviesti visuomenę, padėti moterims specialiuose centruose, panašiai kaip narkomanams ar alkoholikams“, – sakė 32 metų vyras. O 27-erių Virgilijus pasisako už prostitucijos įteisinimą. „Nesąmonė yra drausti! Vokietijoje prostitutės dirba legaliai, moka mokesčius, turi profsąjungas. Nuo to visiems tik geriau, nes bausi ar nebausi – seniausia moterų profesija vis tiek egzistuos, tad kodėl jos neįteisinus?“ – stebėjosi viename provincijos miestelyje gyvenantis vyras. Virgilijui pritaria išsilavinę įvairiuose miestuose ir provincijoje gyvenantys žmonės: pedagogai, teisininkai, verslininkai ir ūkininkai. „Su vergove, sako, reikia kovoti. Tam tikros institucijos „kovoja“ už tai iš biudžeto gaudamos nemažus pinigus. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad prostitucijos legalizavimas nedidintų šios kategorijos moterų skaičiaus, o tik sumažintų“, – sakė viena provincijoje gyvenanti moteris. „Aš už prostitucijos įteisinimą. Moterims ir vyrams nereikės slapstytis. Moterys nebus žeminamos ir laikomos „šiukšlėmis“. Kas gali būti taip vertinamas, jei yra ginamas įstatymo?“ – retoriškai klausia kaime gyvenantis verslininkas.

Kampanija „Mes prieš prostituciją ir prekybą žmonėmis. Prisijunkite!“ nuo pirmadienio bus įgyvendinama Lietuvos miestuose, kuriuose numatytos Europos krepšinio čempionato rungtynės. Iš viso jau išleista 900 plakatų bei 10 tūkst. skrajučių.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Energetika

Atominės energetikos saulėlydis Europoje Vokietija pirmoji iš galingųjų pasaulio valstybių uždarys visas savo atomines jėgaines.

„Norime, kad ateities elektros energija būtų saugi ir tuo pat metu patikima bei prieinama. Tai reiškia, kad turime sukurti naują požiūrį į tiekimo tinklus, energijos efektyvumą, atsinaujinančius energijos šaltinius“, – aiškino kanclerė. „Tikime, kad mūsų šalis gali būti naujo atsinaujinančių energijos šaltinių amžiaus šauklė. Galime tapti pirmąja išvystytos pramonės šalimi, kuri pasieks perėjimą prie atsinaujinančios energetikos su visomis jos teikiamomis galimybėmis – eksportui, plėtrai, technologijoms, darbo vietoms“, – neabejoja A.Merkel. Taigi Vokietija tapo pirmąja tarp galingųjų valstybių, paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos. Ir juolab pirmoji, pareiškusi, kad trūkstamą energiją kompensuos žaliosios technologijos. „Užtikriname, kad elektra bus tiekiama visą laiką ir visiems vartotojams“, – žada Aplinkos ministerija. Tiesa, detalaus žaliosios energetikos plano Vokietija kol kas dar neturi.

Apsisprendė ne iš karto Vokietijai apsispręsti nebuvo lengva: dabar 22 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos pasigaminama vietinėse atominėse elektrinėse, kurių Vokietijoje yra 17. Tai milžiniški kiekiai nebrangios energijos, reikalingos Vokietijos pramonei. Atominės energetikos gynėja ilgą laiką buvo šalies kanclerė Angela Merkel. Ji dievagojosi, kad Vokietijos reaktoriai yra visiškai saugūs, kad jokios grėsmės nėra, nors aplinkosaugininkai vis prabildavo apie tai, kad atominė energetika ir saugumas yra du nesuderinami dalykai. Tačiau vilkinti rimtas diskusijas apie atominių jėgainių uždarymą A.Merkel, kaip ir prieš ją buvusiems politikams, padėjo palyginti ramiai nusiteikę vokiečiai.

Persigalvoti padėjo Fukušima Lemiamas lūžis Vokietijoje įvyko kovo 11-ąją, po avarijos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje. Nuo tos dienos Vokietijoje prasidėjo masiniai protestai prieš atomines elektrines, o jų uždarymo klausimas tapo svarbiausia spaudos tema. Liaudies nuomonės nepaisymas garantuoja pralaimėjimą rinkimuose.

Atominės energetikos gynėja ilgą laiką buvo šalies kanclerė Angela Merkel. GK archyvo nuotrauka

Po nelaimės Japonijoje pasaulyje padaugėjo atominės energetikos skeptikų. Eltos nuotrauka

Taip Vokietijoje ir nutiko. Apsimesdama, kad negirdi vokiečių balso, A.Merkel gavo stiprų smūgį Vokietijos žemių vyriausybių rinkimuose. Ir atsitokėjo: vokiečiai balsavo ne už ją, o už žaliuosius, pasisakančius prieš branduolinę energetiką. Per rinkimus šiaurinėje Brėmeno žemėje žalieji nustūmė konservatyviąją kanclerės partiją į trečią vietą. Tąsyk žalieji pirmąkart surinko daugiau balsų negu konservatoriai. Tapo aišku, kad šis klausimas vokiečiams iš tiesų yra pats svarbiausias ir jį ignoruoti yra mažų mažiausiai politiškai neapdairu. Taigi, kad būtų apramintos aistros, 7 iš 17 reaktorių (beje, patys seniausi Vokietijoje) buvo uždaryti patikrinimui trims mėnesiams. Po šio žingsnio A .Merkel ir toliau kartojo, kad visų elektrinių saugumas nepriekaištingas. Vėliau netgi pareiškė, kad jei jau visuomenė tokia skeptiška, jas galima patikrinti dar sykį, o radus spragų uždaryti. Tuo metu Vokietijos interneto svetainių komentaruose pasipylė pikti juokai: „A.Merkel

teigia, kad visi reaktoriai visiškai saugūs, bet nesaugieji bus uždaryti. Tai jie saugūs ar vis dėlto nelabai saugūs?“ – klausinėjo vokiečiai. Tad gegužės pabaigoje iki išnaktų taręsi Vokietijos politikai nusprendė: Vokietija atsisako atominės energetikos.

Atomus pakeis žaliosios technologijos Vokietijos atominės elektrinės viena po kitos bus uždarytos iki 2022 m., tad atominei energetikai Vokietijoje liko dešimtmetis. 8 šiuo metu patikrinimui išjungti reaktoriai jau niekada nebebus įjungti. Keli reaktoriai taip pat bus išjungti dar šiemet. Dar šeši reaktoriai bus išjungti iki 2021 m. pabaigos, o trijų moderniausių eksploatacija bus nutraukta iki 2022 m. pabaigos. A.Merkel jau visai kitokiu nei įprasta balsu – didžiuodamasi – prabilo apie tai, kad šis sprendimas žymi fundamentalią energetikos politikos peržiūros pradžią ketvirtoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje.

Kitos šalys neskuba Po Fukušimos nelaimės įnirtingi debatai dėl branduolinės energetikos saugumo kilo ne tik Vokietijoje, tačiau nuomonės dėl atominės energetikos labai skirtingos. Kai kurios šalys kaip tik ketina statyti dar daugiau atominių elektrinių. Pasak Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), pasaulyje šiuo metu statomi 64 nauji branduoliniai reaktoriai. Jų gretas greitu laiku gali papildyti ir nauji reaktoriai Europoje. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija paskelbė planuojanti statytis naujus reaktorius, kurie taptų alternatyva daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančioms šiluminėms elektrinėms. Prancūzija, kuri pagal turimų atominių elektrinių skaičių yra antra pasaulyje po JAV, savo ruožtu patikino gerbianti Vokietijos poziciją, tačiau pareiškė nesanti pasiruošusi atsisakyti branduolinės energijos, kurią premjeras Fransua Filonas netgi pavadino ateities sprendiniu. „Manome, jog dar bent kelis dešimtmečius negalėsime išsiversti be branduolinės ener-

Apie fobijas, žinojimą ir supratimą Česlovas ŠIMKEVIČIUS Mes gyvename žinių ir rizikos amžiuje. Jei palygintume galimas rizikas, kurios buvo aktualios, pavyzdžiui, Senovės Egipto gyventojui ir šiuolaikiniam žmogui, tai rizika padidėjo šimteriopai. Tačiau štai koks paradoksas – Senovės Egipte vidutinė gyvenimo trukmė buvo apie 27 metus, o dabar kai kuriose valstybėse laukiama vidutinė gyvenimo trukmė siekia net 80 metų (pasaulio vidurkis 2010 m. buvo 67 metai). Kad ir ką sakytų branduolinės energijos šalininkai ar priešininkai, galima teigti, jog kol gyvuoja atominė bomba, tol bus gyva ir branduolinė energetika. Atominė bomba pagimdė branduolines elektrines kaip ginkluotės konversijos rezultatą, ji ir garantuoja šių jėgainių, kaip dvigu-

bos paskirties produkto, išlikimą. Be to, mažėjant naftos ir dujų ištekliams ir griežtėjant reikalavimams dėl šiltnamio dujų išmetimų, branduolinė energetika lieka vienintele rimta alternatyva iškastiniams angliavandeniliams. Todėl toks skirtumas tarp požiūrio į branduolines jėgaines Vokietijoje ir, sakykime, Prancūzijoje. Pagrindinis uždavinys, kuris leistų radikaliai pakeisti situaciją, yra energijos poreikio mažinimas. Europa dabar yra apsėsta dviejų rimtų fobijų: branduolinės energijos ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Pastarųjų tikriausiai yra labai pavojingų, bet, matyt, ne daugiau kaip koks 10 procentų. Didžioji dalis šių GMO yra patikrinti ir seniai naudojami, yra daug atvejų, kai buvę rimti įtarimai dėl jų pavojingumo nepasitvirtino, bet Europai tai nė motais.

Šios abi fobijos yra pavojingos, nes Senasis žemynas gali smarkiai atsilikti tiek šių sričių moksliniuose tyrimuose, tiek versle.

Lietuvoje yra dar viena fobija – „E“ baimė. Niekas nesigilina, kas tas „E“. Pavyzdžiui, dažniausiai naudojami konservantai yra benzoinė rūgštis

Paradoksalu, bet senovės Egipte žmonės gyveno daug trumpiau nei dabar. GK archyvo nuotrauka

gijos“, – pridūrė Prancūzijos užsienio reikalų ministras. Paryžius pažymi, jog 58 Prancūzijos reaktoriai užtikrina vidutiniškai 40 proc. pigesnę elektros energiją negu kitose Europos šalyse. Vokietijos namų ūkiai už elektrą moka dvigubai brangiau nei Prancūzijos. Švedijos politikų nuomone, Vokietijos sprendimas atves prie nesubalansuotos energetikos politikos, kuri nepadės tinkamai spręsti klimato kaitos problemų. Tačiau Vokietija turi ir draugių. Štai Lenkija, planavusi paleisti savo pirmąją atominę elektrinę 2020 m., po Vokietijos sprendimo pareiškė iš naujo apsvarstysianti savo planus ir galbūt persigalvosianti. Jėgainių neturinti Austrija irgi sveikina Vokietijos žingsnį ir ragina šiuo pavyzdžiu pasekti kitas šalis. „Šis itin išsivysčiusios pramonės šalies sprendimas pasiųs labai stiprų signalą. Jis parodys, kad branduolinės energetikos atsisakymas yra įmanomas ir įgyvendinamas“, – teigia Austrijos aplinkos ministras Nikolausas Berlakovičius. Pavyzdžiui, Italija atominės energetikos atsisakė dar 1987 m., praėjus metams po Černobylio elektrinės katastrofos. Na, o Šveicarija paskelbė pamažu uždarysianti savo jėgaines iki 2034 m. Šiuo metu pasaulyje iš viso veikia 442 atominiai reaktoriai.

Atominės elektrinės Europoje Prancūzija Rusija Didžioji Britanija Vokietija Švedija Ispanija Belgija Čekija Šveicarija Suomija Vengrija Slovakija Bulgarija Rumunija Olandija Slovėnija

58 32 19 17 10 8 7 6 5 4 4 4 2 2 1 1

Parengta pagal IAEA agentūrą

(E210), kurios randama bruknėse, ir sorbo rūgštis (E200), kurios daug šermukšnių uogose. Žemės ūkyje naudojama labai daug įvairių chemikalų (pesticidų, fungicidų ir pan.), pašarinių priedų gyvuliams, apie tai žino visi, bet kažkodėl tuo piktinasi gerokai mažiau. Visi tie chemikalai gali patekti į grūdus, daržoves, mėsą ar pieną ir jų sukeliamas kenksmingas poveikis yra, ko gero, didesnis negu GMO ar „E“. Taigi, nepaisant beveik visuotinio išsimokslinimo, visuomenė grimzta į nemokšiškumą, yra persmelkta prietarų ir baimių. Ką daryti, kaip išmokyti žmogų suvokti esminius dalykus, atskirti tikras grėsmes nuo tariamų ar mokėti teisingai elgtis jų akivaizdoje. Vieno recepto nėra, bet svarbiausias dalykas yra sveikas protas ir logika. Žmogus, kuris besimokydamas gerai perprato matematiką ir pagrindinius logikos principus, yra daug atsparesnis visokių gandų ir politikų populizmo įtakai.

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Gimtasis kraštas

Stalo istorijos

Kulinarinė pamoka gurmanams

Paulius STONIS Trakuose įsikūrusiame restorane „Apvalaus stalo klubas“ išskirtinę kulinarijos pamoką vedė vienas garsiausių Islandijos šefų Ragnaras Omarsonas. Kulinarijos meistras pasakojo apie naujosios Skandinavijos virtuvės paslaptis ir gurmaniško vakaro metu dalyvių akyse gamino vakarienę iš vietinių ir specialiai atsivežtų produktų. Skandinavijos virtuvės paslaptis atskleidė islandas Ragnaras Omarsonas.

Bendravimo prie stalo džiaugsmas Meistrui iš Islandijos talkino jo bendratautis bei kolega garsus šefas Bjorgvinas Myrdalas, šiuo metu kartu su Ragnaru dirbantis restorane VOX, kuris priklauso viešbučiui Hilton Reykjavik Nordica Hotel. Pasak restorano „Apvalaus stalo klubas“ bendrasavininkės Rasos Šnaiderienės, garsių kulinarų vizitu itin susidomėjo Lietuvos gurmanai. „Gurmanai mėgsta mažesnius, kamerinius susibūrimus. Ruošdama tokius saloninius vakarus ilgainiui įsitikinau, kad svarbu ne tik paskanauti retų patiekalų bei susiburti stilingoje aplinkoje. Bene svarbiausiu dalyku visada išlieka žmogiškos bendrystės ir pasidalijimo džiaugsmo patyrimas“, – sakė R.Šnaiderienė.

Atskleidė virtuvės paslapčių Skandinavijos meistrai nusprendė pamaloninti lietuvių gomurius išskirtiniais patiekalais. Kulinarijos pamo-

Svečiai aikčiojo iš malonumo ragaudami mėlynėmis, juodaisiais serbentais ir lauko gėlėmis puoštą saldųjį patiekalą. Vakaro pabaigoje šefai pateikė desertą, paruoštą iš islandiško jogurto.

koje jie surengė tikrą šou – renginio dalyvių akyse gamino vakarienę, atskleidė ne vieną Islandijos virtuvės paslaptį. Patiekalams panaudota 50 kg specialiai iš Skandinavijos atvežtų produktų (ėriena, arkliena, banginio mėsa bei specialiai marinuotas rožinis upėtakis). Virtuvės meistrai gurmanus vaišino banginio karpačio. Vėliau lepino Islandijos langustinų mėsa bei didelio susižavėjimo sulaukusia langustinų sriuba.

Trakuose Ragnaro Omarsono kulinariniais išradimais stebėjosi Lietuvos gurmanai. Liudo Masio nuotraukos

Dailininko koldūnai Tapytojas Aleksandras Vozbinas savo šeimą ir draugus lepina gardžiais koldūnais. „Nemanykite, kad kasdien juos verdu. Tai ritualas, kuriam reikia ištaikyti ne tik laiko“, – sako dailininkas, skaitytojams siūlydamas savo patiekalo receptą. Koldūnams pagaminti reikės: 1 kg mėsos (kiaulienos išpjovos), 3 vidutinio dydžio svogūnų, 4 kiaušinių, 1 kg miltų 2 stiklinių šalto vandens, 1 šaukštelio cukraus, druskos, pipirų ir raudonėlių pagal skonį. Labai gerai išgaląstu peiliu smulkiais gabaliukais sukapokite mėsą ir

svogūnus (nenaudokite mėsmalės, nes ji sutraiško produktus). Įberkite druskos, pipirų, džiovintų raudonėlių, įmuškite 2 kiaušinius. Įdarą gerai išmaišykite. Paruoškite tešlą. Gerai išmaišę miltus su vandeniu ir 2 plaktais kiaušiniais, žiupsneliu cukraus bei druskos, minkykite tešlą negailėdami jėgų. Medinę lentelę arba darbastalį apibarstykite miltais, kočėlu plo-

Jis daug tirštesnis nei visiems žinomas lietuviškas jogurtas, turi daugiau baltymų. Renginio organizatorė prasitarė, kad Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II specialiai į rūmus atgabenamas šis skandinaviškas jogurtas.

Vartok lietuvišką produktą Restoranas „Apvalaus aus stalo klubas“ – viena išskirtinių vietų ietų Trakuose. Jis savo paslaugų kokybe garsėja ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Svečiams restoranas as gali pasiūlyti gurmaniškos kos prancūzų virtuvės valgiaraštį, paįvairintą lietuvių virtuvės akcentais, plačią pasaulio vynų kortą ir tradicinius lietuvių gėrimus. Valgiaraštis koreguojamas pagal sezoną ir tuo metu esančias daržoves, o patiekalams gardinti naudojamos šviežiai skintos prieskoninės žolelės kiekvieną dieną atkeliauja iš šeimininkų ekologinio ūkio. nai iškočiokite tešlą ir apversta stikline išspauskite miltinių skritulių. Ant jų dėkite mėsos įdaro, dailiai užsukite kraštelius. Paruoštus koldūnus sudėkite į padėklą. Beje, koldūnai turi būti maži, vieno kąsnio. Jų negalima pjaustyti, nes sultinys išbėgs į lėkštę. Užvirinkite puode vandenį, pasūdykite ir sudėkite koldūnus. Vandens turi būti daug, kitaip jie sulips. Kai koldūnai iškils į paviršių, pavirkite 7-10 minučių. Patiekite su grietine arba spirgučių ir grybų padažu. Maži koldūnai burnoje tirpte tirps, perkandus sultinys maloniai pasklis po gomurį. Prie koldūnų labai tiks bokalas šalto alaus. Gero apetito! GK inf.

Virtuvės meistras, aplankęs Algimanto Lauciaus sodą, neslėpė susižavėjimo ir lietuvius paragino atkreipti dėmesį į vietinių šalies produktų propagavimą. „Lietuviškų produktų naudojimą kulinarijoje turi skatinti ne tik restoranų šeimininkai, bet ir politikai bei šalies vyriausybė. Nepakenktų, jei tai būtų reglamentuota ir jūsų šalies įstatymuose. Pavyzdžiui, Islandija džiaugiasi aukštos kokybės produktais, tai lemia , kad islandų šefai ir restoranai laikomi vienais rafinuočiausių pasaulyje“, – vakaro svečiams pasakojo šefas Ragnaras. Islandijos kulinaras džiaugėsi išgirdęs, kad Trakuose įsikūrusio restorano valgiaraštyje galima rasti patiekalų ir iš Lietuvos miškuose sumedžiotų elnių bei stirnų, uogų ir grybų bei greta ežere šviežiai sugauto laimikio.

Tobulina kulinarinę patirtį

Ragnaras Omarsonas – tikras virtuvės meistras, kulinarija domėjosi nuo vaikystės. Ragnaras, gamindamas bet kurį patiekalą, atidžiai atrenka ingredientus, nes jam svarbiausia yra skonių derinys. Prioritetą šefas teikia šviežiems ingredientams dėl jų natūralaus, nepakitusio skonio. Iš islandiškų produktų labiausiai jis vertina ėrieną ir otą. Kulinarinės patirties Ragnaras sėmėsi dirbdamas garsiuose Suomijos, Prancūzijos, Norvegijos bei Jungtinių Valstijų restoranuose. Islandijoje jis du kartus pelnė metų šefo vardą. Savo kulinarinį talentą Ragnaras demonstravo ir geriausių pasaulio šefų kulinarijos konkurse „Bocuse d’Or“. Ragnarui talkinusio kulinaro Bjorgvino Myrdalo žymiausias laimėjimas – 9 vieta prestižiniame pasauliniame kulinarijos konkurse „Bocuse d’Or“ 2003 metais. Jis taip pat buvo šefu GALA vakaruose, kuriose dalyvavo Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimasonas, Norvegijos karaliaus, Danijos karalienės bei Švedijos karaliaus priėmimuose. 2000 metais Bjorgvinas tapo jauniausiu metų šefu Islandijoje.

Dailininkui Aleksandrui Vozbinui koldūnų gamyba prilygsta ritualui. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Naujoji šlagerių karalienė kupina idėjų ir iššūkių Juodasis laikotarpis

Elvyra ŽVIRBLIENĖ Šviečia ji iš tolo. Ryški plaukų spalva, laimingos moters šypsena, įsimylėjusi ir pilna visokiausių idėjų – tokia naujoji šlagerių karalienė Rasa KAUŠIŪTĖ. Bet visai neseniai būta ir kitokių dienų. Tada Rasa net plaukų spalvą pakeitė ir taip priderino savo išorę prie niūrių minčių.

Trečias kartas nemelavo Titulu „Šlagerių karalienė – 2011“ muzikos gerbėjams tarsi priminėte apie save, tyliai rusenančią žvaigždę. Taip jus pavadino spauda. Sakykite, ką jums tas titulas reiškia? Ar tikėjotės? Manau, kad tiesiog atėjo tam laikas. Būna taip gyvenime, kad dirbi dirbi ir viskas tarsi slysta iš rankų. O būna, kad viskas vienu metu kažkaip lyg per sviestą pradeda eiti. Man tas gerasis periodas prasidėjo nuo praeitų metų pabaigos. Prieš pat Kalėdas išleidau savo autorinį muzikos albumą. Seniai ruošiausi, seniai norėjau, bet vis kažkaip neišėjo. O praeitais metais ėmiau ir supykau ant savęs: „Kiek galiu delsti? Tiek dainų prisikaupė, jau ir naujos beldžiasi, reikia užbaigti vieną etapą, kad galėčiau pradėti naują.“ Kai supykau, užsispyriau, tai ir padariau per tris mėnesius. Prieš pat Kalėdas albumą pristačiau ir tuo pat metu išėjo diskas. Buvo tarsi kokia nuojauta: „Kol neišleisiu muzikinio albumo, tol man nepradės sektis.“ Taip ir įvyko. Viskas nuo pernai pradėjo sektis. Toks energijos antplūdis. Sakiau sau, kad dabar noriu eiti į tarptautinius konkursus, noriu užsienyje padirbėti. Labai norėjau išvažiuoti į užsienį šią vasarą, bent mėnesį, tačiau niekaip negalėjau atsitraukti nuo koncertinės veiklos Lietuvoje. Visi savaitgaliai buvo suplanuoti. Koncertas po koncerto. O kai pakvietė dalyvauti šlagerių konkurse, būtent tas savaitgalis buvo laisvas. Lyg koks ženklas, lyg likimas stūmė dalyvauti. Ir kažkokia nuojauta buvo: dalyvauju trečią kartą, ar tik nebus tas trečias kartas lemtingas?

Minėjote, kad prieš tai nesisekė. Kokios nesėkmės? Prieš keletą metų turėjau nemažų problemų: šeimą užklupo ligos, skaudžiai nutrūko mano asmeniniai santykiai, bet baisiausia – praradau balsą. Koncertavau turėdama temperatūros, o paskui nebeišdainavau, balsas pasidarė toks žemas, kad galvojau, jog net vokalo pedagoge nebegalėsiu dirbti. Tai buvo pats juodžiausias laikotarpis. Labai išgyvenau. Iki šiol prisimenu, kad užtekdavo kažkam iš kolegų ar draugų paklausti, kas su mano balsu, ir aš kone į isteriją puldavau, apsipildavau ašaromis. Pradėjau svarstyti įvairius variantus, ką darysiu, jei balsas nesugrįš. O juk nieko daugiau ir nemoku. Tiek tesumąsčiau, kad eisiu butų tvarkyti. Svarbiausia, kad net gydytojai ilgą laiką nesuprato, kas pasidarė mano balsui. Tik pečiais gūžčiojo, kai skųsdavausi, kad jis labai žemas, arba sakydavo: „Čia nuo streso.“ Po gero pusmečio normaliai ištyrė ir nustatė, kad pertemptos balso stygos, net randas likęs. Iš tikrųjų nuo tų dvasinių ir fizinių negalių išsigydžiau, galima sakyti, pati, kai pradėjau lankyti jogą. Ji man padėjo susivokti, suprasti savo nesėkmes ir galimybes. Supratau, kad viską gyvenime iki tol stačiau ant vienos kortos – dainavimo, o ji vieną kartą ėmė ir nuvylė. Nemaniau, kad kažkas iš aukštybių mane dėl tokio aklumo nusprendė nubausti, bet suvokiau, jog per tą išbandymą turiu kažką suprasti. Gal kad buvau per didelė karjeristė? Juk net į pasimatymus nuėjusi išūždavau vaikinams galvą apie dainavimą. Kartą vienas vaikinas manęs ir paklausė: „Ar tu gali apie ką nors kitą?“ Susimąsčiau: „Turbūt negaliu“. Bet niekas nepasikeitė tol, kol, galima sakyti, per galvą neužvožė gyvenimas. O paskui pradėjau kitaip žiūrėti į draugus, į vyrus, kurie ateina į mano gyvenimą, į šeimą... Geresnė pasidariau. O svarbiausia, kai pasveikau, kokius metus iš viso nieko neėmiau į galvą. Kad ir kas atsitiktų, tik juokas ėmė: „Ar čia problema?“

kad įsimylėjau, ir tai vis dar tęsiasi. Ar mes esame pora, negaliu pasakyti. Žinau viena, kai tik pradedu žmogų savintis, jį iš karto prarandu. Tokia karti mano gyvenimiška patirtis. Todėl dabar išmokau to nepadaryti. Realiai suvokiu, kad niekas niekam nepriklauso. Jei bendrauji su žmogumi, būni su juo, tai yra didžiulė dovana, ir to pakanka.

Išvaizda atspindi vidinę būseną Daug kartų buvote įsimylėjusi? Apskritai esu ištikima, o jausmuose – konservatyvi ir pastovi. Nesuprantu tokių dalykų – jausmas čia atėjo, čia praėjo. Jei jau žmogui kažką jauti, tas negali šiaip sau išgaruoti per kelias dienas, savaites ar mėnesį. Taigi jei įsimyliu dvejiems metams, paskui dar dveji metai praeina, kol atsigaunu, vadinasi, ne tiek jau daug kartų gyvenime ir buvau įsimylėjusi (juokiasi). Tiems, kuriuos mylėjau, atiduodavau

„Realiai suvokiu, kad niekas niekam nepriklauso. Jei bendrauji su žmogumi, būni su juo, tai yra didžiulė dovana, ir to pakanka“, – sako Rasa.

visą širdį, visus jausmus, visas emocijas, bet dabar šiek tiek keičiuosi, nepuolu kaip musė į barščius. Iš tiesų, kai šitaip reaguoji, kitą žmogų tiesiog nugąsdini, pernelyg daug atsakomybės užkrauni ant jo pečių. Bet dabar turbūt jau visos tokios audros išgyventos, nes šiuo metu žiūriu į viską kažkaip šviesiai ir ramiai. Ir ne tik į tarpusavio santykius, bet ir į visas kitas situacijas. Kita vertus, pagalvoju, kad tų dramų irgi reikia. Grįžau vakar vakare namo ir mąstau: „Gerai, kad dabar viskas taip ramu. O kaip kurti? Aš juk nemoku ramybėje.“ Taip ir yra: nori sukurti kažką, kas jaudintų žmogų, pati turi viską išgyventi. Vien gražūs žodžiai ir melodija – niekis. Širdis turi kraujuoti, kad žmonės iš tiesų patikėtų tavimi. Ugninė plaukų spalva – jūsų sceninio įvaizdžio dalis. Atrodo, ir gyvenime esate tokia ugninė. Bet spalvą neseniai buvote pakeitusi į gana blankią. Kodėl? Manau, kad mūsų išvaizda atspindi, kaip mes tuo momentu jaučiamės, kas vyksta mūsų viduje. Prieš dvejus metus, po TV projekto „Iššūkis žvaigždėms“, man norėjosi ramybės. Nutrūko mano meilės ryšiai, baigėsi graži meilės istorija, o aš pati buvau tokia „išsidraikiusi“. Persikrausčiau į naują rajoną. Norėjau, kad apskritai manęs niekas nepastebėtų, tad ir plaukus nusidažiau pilkai. Norėjosi tik kurti. Ir aš tą dariau, bet dabar jau vėl kitas etapas, kai vėl gyvenime norisi iššūkių. Galvoju apie tarptautinius konkursus, tęsiu kūrybą, kurią pradėjau pastaraisiais metais. Tapau ryžtingesnė, gal todėl ir plaukai vėl raudoni. balsas.lt

Mėgaujasi gerbėjų dėmesiu Profesinė sėkmė sugrįžo. O širdis pagijo? Gyvenate viena? Gyvenu viena, bet galvoju, kad esu ne viena (juokiasi). Pastebėjau, kad kai esu labai užimta, kai save realizuoju profesinėje srityje ir nebelieka laiko galvoti apie nieką daugiau, apie jokias meiles, jokius vyrus, atsiranda labai daug gerbėjų ir daug vyrų dėmesio. Dabar aš tuo kaip tik ir mėgaujuosi. O tas vienintelis? Aš galbūt ir turiu širdyje jį, tik negaliu pasakyti, ar ir jis tiek pat mane turi. Prieš pusantrų metų pamaniau,

„Būna taip gyvenime, kad dirbi dirbi ir viskas tarsi slysta iš rankų. O būna, kad viskas vienu metu kažkaip lyg per sviestą pradeda eiti“, – teigia R.Kaušiūtė. Eltos nuotraukos

psichologo patarimai

Šeimos galva – vaikas „Vasarą padėjau giminaičiams prižiūrėti vaiką, bet po mėnesio pabėgau. Šeima atrodė normali, tačiau viduje – nerealus chaosas! Visi tupinėja aplink jaunėlį vaikelį tarsi apie caraitį ir pykstasi tarpusavyje. Tas ėmė terorizuoti ir mane, bet nepasidaviau, taigi tapau „bloga aukle“. Dabar tėveliai maldauja mane grįžti, sako, kad vaikas su manim buvo ramesnis, tačiau nė už ką negrįšiu. Esu jauna, pati noriu šeimos, vaikų, bet neramu: nejau vaiko gimimas žmones gali išvesti iš proto?“ Ingeborga, 23 metai

Suaugę žmonės sukūrė šeimą, tačiau nenustatė, kas yra kas, kur kieno vieta. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pataria psichologė Rūta BUBELIENĖ Taip nutinka, kai šeimoje nėra tvarkos, nepaisoma hierarchijos. Tai itin dažna modernios šeimos, ypač turinčios ilgai atidėliotą ar lauktą vienturtį, bėda. Ji nematoma, tačiau garantuoja šeimos suirutę, jos narių nervingumą, nesusikalbėjimą, o gal net ir skyrybas. Patriarchalinėje šeimoje buvo griežtai paisoma hierarchijos: vyras (tėvas) buvo šeimos galva, žmona (motina) stovėjo šalia pakopa žemiau, o atžalos rikiavosi laipteliais žemyn pagal gimimo eiliškumą. Ne taip jau seniai kaime, šeimynai susėdus pietų, kiekvienas jos narys į dubenį stalo vidury savo medinį šaukštą kišdavo laikydamasis eilės, t. y. savo vietos hierarchijoje. Paskubėjusiajam šeimos galva kaipmat primindavo šią taisyklę skaudžiai uždroždamas šaukštu per pakaušį. Šiandien iš vieno puodo srėbti nehigieniška, vaikų mušti nevalia, o šeimos hierarchija suardyta, netgi iškreipta. Pirmasis šaukštą kiša vaikas, nors jo apetitas prastas, o gimdytojai nuolankiai laukia savo eilės. Vaikas griežia pirmuoju smuiku, šokdina tėvelius, vyresnėlius brolius, senelius ir aukles. Nenuostabu, kad namuose tvyro chaosas, iš tėvų miegamojo sklinda barniai, broliai ir seserys vaidijasi, o auklės ilgai neužsibūna. Kas gi kaltas dėl šios suirutės: perdėm atlaidi mamytė, nusišalinęs nuo visko tėvelis ar protą dėl anūko pametę seneliai? Kaip nutinka, kad mažas vaikelis šeimoje paima valdžią? Jūs, Ingeborga, teisingai pastebėjote: priežastis – tvarkos nebuvimas. Suaugę žmonės sukūrė šeimą, tačiau nenustatė, kas yra kas, kur kieno vieta. Jei suaugusieji nesutaria dėl valdžios, į laisvą vadovo postą kaipmat užsiropščia vaikas: šis padarėlis neturi skrupulų ir lips per galvas, jei tik leisit, o jei jam dar lankstomasi it ponui... Tėčiui belieka bejėgiškai čiupinėti diržo sagtį: aukščiau stovintis nemušamas! Šeima – ne palaida bala. Tai maža įstaiga, kur būtina hierarchija ir tvarka. Ir modernioje šeimoje viršiausi turi būti tėvai, jų rangai – aukščiausi. Kitaip nei patriarchalinėje, čia vyras ir žmona yra vienodo rango, nors jų pareigos bei funkcijos skirtingos. Natūralu (ir sveika patiems vaikams), kad vaikai stovi žemiau tėvų, o jų subordinacija priklauso nuo gimimo eiliškumo (lytis nesvarbu).

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Gimtasis kraštas

Gamta

Vasara jau išeina Paukščių migracija, tauriųjų elnių tuoktuvės ir sužydėję viržynai primena, kad vasara jau palieka mus, ją mažais žingsneliais išstumia ruduo. Daiva ŠALC Giedrą naktį už nugaros palikus akinamus miesto žibintus, danguje galima išvysti stulbinančius gamtos pokyčius – gausūs paukščių būriai skrenda žiemoti. Į ilgą kelionę, dažnai trunkančią mėnesį ar du, jie išsiruošia tam, kad gegužę atgal parlėktų jau per kelias savaites. Tokią trauką gimtosioms vietoms jaučia skraiduoliai – lakštingalos, čiurliai, volungės, kregždės, ir, žinoma, gandrai, tikrieji ir pirmieji rudens pranašautojai.

„Daugelis žmonių labai nutolę nuo gamtos, pastebi tik paviršutinius jos pokyčius. Iš tikrųjų gamtos procesai yra kur kas sudėtingesni,“ – teigė gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Viržynai palydi vasarą Visais laikais gamta gyvavo pagal savo pačios susikurtą ritmą. Likus savaitei iki kalendorinio rudens pradžios jau pastebimi pirmieji artėjančios darganos šaukliai. Tiesa, ir vasara iš Lietuvos nesiruošia dar taip greitai pabėgti, tik ją pakeičia kita – bobų vasara. „Daugelis žmonių labai nutolę nuo gamtos, pastebi tik paviršutinius jos pokyčius, pavyzdžiui, medžių geltonavimą priskiria ankstyvam rudeniui. Iš tikrųjų gamtos procesai yra kur kas sudėtingesni, ir tie patys kaštonų lapai ruduoja visai ne dėl rudens, o veikiami sausros bei drugių išpuolių“, – mokė gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo, rugpjūčio pabaigai būdingiausias augalas yra viržiai. Pušynuose prisiglaudę viržynai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis tebedžiugina rausvai violetiniais, rečiau – baltais žiedais, šalia jų drėgnose pievose baltuoja pelkinės mandrauninkės, į dangų it raudonos žvakės stiebiasi raudoklės, ražienose koketuoja mėlyngalviai dirviniai raguoliai, nustelbiami tik vakarais išsiskleidžiančių geltonųjų nakvišų. Vis dėlto gamta žiedų gausa jau nebegali puikuotis – nužydėjus šiliniams viržynams, sakoma, kad ateina tikrasis ruduo. Jo palydovėmis tampa pirmosios šalnos, rasos, drėgmės bei irstančių augalų puvėsio prisotintas, tačiau – gaivesnis oras.

Paukščiai skrenda iki Afrikos Dažnai manoma, kad paukščiai į šiltuosius kraštus išsiruošia dėl šal-

Vasara iš Lietuvos nesiruošia dar taip greitai pabėgti, ją dar pakeis kita – bobų vasara.

čių, maisto trūkumo, tačiau iš tiesų migruoti skatina šviesusis paros metas. Vos dienos smarkiai sutrumpėja, paukščiai kelia sparnus naktinei kelionei – 85 proc. plunksnuotojų skrenda sutemus. „Dabar Ventės rage galima pamatyti pulkus kikilių, alksninukų, vieversių, o čiurlių Lietuvoje jau dvi savaitės kaip nebėra. Šiuo metu jie Šiaurės Afrikoje, ir keliaus toliau – kaip ir šelmeninės kregždės skris iki pat Pietų Afrikos. Gandrų taip pat belikęs tik trečdalis – iki rugsėjo beveik visi raudonkojai jau būna išskridę“, – apie paukščių keliavimo įpročius pasakojo gamtininkas S. Paltanavičius. Pavasarinį vestuvinį rūbą paukščiai prieš rudenį pakeičia pilkesniu, tačiau su pūkais, tad – šiltesnėmis plunksnomis. Būsimiems šalčiams ruoštis paukščiai susizgrimba anksčiau nei žinduoliai – šie kol kas nei apie kailio auginimą, nei apie riebalinio sluoksnio kaupimą dar negalvoja. Tik kai kurie gyvūnai ima ruošti maisto atsargas: kėkštai skina riešutus, giles ir slepia jas po samanomis, pelės sėklas tempia į žiemojimo urvus. „Gyvūnai gyvena vasariškomis nuotaikomis, nemažai graužikų tebeveda jauniklius. Vestuvės vyksta ir tarp tauriųjų elnių bei briedžių –

tik vasaros pabaigoje miške ankstų rytą gali išgirsti įspūdingą garsų kanopinių riaumojimą“, – sakė gamtininkas.

Ankstyvas ruduo atgaivina sielą Nors ruduo – bene spalvingiausias metas, jo nelabai laukiama: žmonės skundžiasi, kad krintantys lapai ir trumpėjančios dienos slegia, o jų nuotaika – bjūra. Psichologė Rūta

Raimundo Šuikos nuotrauka

itin svarbios žmogaus psichikai, jos žavi savo grožiu, įkvepia, teikia gerų emocijų. Dauguma įžymių rašytojų, poetų ir kitų menininkų tikina, kad ruduo yra pats kūrybingiausias metas. Tai kyla būtent iš gamtos“, – pabrėžė psichologė. Dažnai pavydima tiems, kurie gyvena amžinoje vasaroje, tačiau, anot R. Klišytės, saulėkaitoje nuolat besišildančiųjų gyvenimas yra pernelyg monotoniškas – jie nepatiria ryškaus gamtos virsmo.

Visais laikais gamta gyvavo pagal savo pačios susikurtą ritmą. Likus savaitei iki kalendorinio rudens pradžios jau pastebimi pirmieji artėjančios darganos šaukliai. Klišytė teigė, kad depresija dažniau apima lapkričio–gruodžio mėnesiais, o vasaros ir rudens pasilabinimas tonizuoja žmogų – sužadina energiją, kūrybiškumą, sukelia daug jausmų ir apmąstymų. „Su rudeniu ateina lyg ir liūdesys, bet jis – šviesus, paruošia žmogų vėliau ateisiančiai tamsai. Rudeninės spalvos – auksinė, geltona, raudona –

„Ruduo primena mums, kad visi esame gamtos vaikai – siela nėra vartotojiškas robotas, jai reikalinga metų laikų įvairovė, leidžianti išgyventi kur kas daugiau jausmų ir emocijų. Mes esame labai priklausomi nuo gamtos, todėl ir jaučiame tą pulsuojančią gyvojo pasaulio kaitą“, – ankstyvo rudens prasmę žmogui atskleidė psichologė.

Riebios žuvys – omega-3 riebalų rūgščių šaltinis Žuvis vertinama dėl joje esančių žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Vienos vertingiausių – polinesočiosios arba omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys. Pagrindinis šių riebalų rūgščių šaltinis yra riebios žuvys – lašišos, upėtakiai, skumbrės, sardinės, silkės, tunas.

su stresu, stiprina nervų sistemą bei imunitetą, gerina fizinę bei psichinę organizmo būklę, apsaugo ląsteles nuo kenksmingų oksidantų. Besilaikantiems dietos specialistai nepataria persivalgyti riebios žuvies. Tokiu atveju galima rinktis liesą žuvį, kurią sudaro mažiau nei 2 proc. riebalų. Neriebių žuvų atstovai yra otas ir menkė. Pavyzdžiui, menkė turi mažai riebalų, tačiau baltymų šioje žuvyje – net 18 procentų.

Riebesnė žuvis – naudingesnė Žuvys yra skirstomos į riebias ir liesas. Jose gali būti nuo 0,2 iki 25 proc. riebalų. Riebiomis žuvys laikomos, kai jas sudaro daugiau nei 2 proc. riebalų. Šie riebalai kaupiasi įvairiose žuvies vietose, pavyzdžiui, erškete jie pasiskirstę tarp raumenų, menkėje – susikaupę kepenyse, lašišoje – pilvo apačioje, silkėje – po oda, skumbrėje – visoje mėsoje. Kuo žuvis riebesnė, tuo ji naudingesnė, nes joje yra daugiau riebalų rūgščių omega-3, kurios svarbios įvairių ligų profilaktikai, stabdo kraujagyslių kalkėjimą, mažina infarkto riziką. Šie riebalai taip pat neleidžia vys-

Lašišoje – daugiausiai omega-3 riebalų rūgščių

tytis vėžinėms ląstelėms dėl stiprių antioksidantinių savybių.

Populiariausia iš riebių žuvų – silkė Silkė – riebi jūrų žuvis. Omega-3 riebalų rūgščių kiekiu silkė nenusileidžia lašišai ar unguriui. Taip pat šioje

žuvyje yra gausu organizmui naudingų elementų: fosforo, kalcio, magnio, jodo, didelis kiekis seleno bei imuninę sistemą palaikančio cinko. Silkė yra neatsiejama daugelio šalių gyventojų raciono dalis. Iš visos žuvies lietuviai silkės suvalgo daugiausia. Joje esančios naudingos medžiagos padeda organizmui kovoti

Ne veltui lašiša maisto specialistų tituluojama žuvų karaliene. Lašiša – vienas didžiausių natūralių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Šiose žuvyse gausu kalcio, fosforo, kalio, jodo, fluoro, cinko. Šios medžiagos yra svarbios žmonių sveikatai: mažina cholesterolio lygį kraujyje ir kraujospūdį, padeda išvengti galvos ir artrito skausmų. Tarp populiarių riebių žuvų yra ir tunas. Jis priskiriamas prie riebiųjų žuvų tik šviežias, nes užkonservavus

tuną omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis sumažėja ir prilygsta neriebioms žuvims. Šviežiame tune, be didelio baltymų kiekio (24 proc.), yra ir visas kompleksas aminorūgščių, būtinų raumenims augti. Žuvis – vienas vertingiausių maisto produktų. Specialistai rekomenduoja žuvies produktus valgyti ne rečiau nei 2 kartus per savaitę. Norint gauti pakankamai organizmui reikalingų medžiagų, per dieną reikia suvalgyti apie 200 gramų žuvies. Informacija parengta vykdant projektą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų programą „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“, kuris remiamas Europos žuvininkystės fondo. NACIONALINĖ ŽUVŲ PERDIRBĖJŲ IR PREKYBININKŲ ASOCIACIJA

Gimtasis kraštas

Lota BALSYTĖ Žemaičių Naumiesčio neįmanoma pralėkti. Šalia kelio Šilutė–Šilalė, prie Šusties upės išsidėstęs mielas ir jaukus miestelis vilioja stabtelėti, aplankyti daug įdomių vietų.

Miesteliai

Ant tvirtų istorijos pamatų Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė.

Gynybinės sistemos tinklas Beveik miestelio centre esantis Vanagių piliakalnis byloja, kad čia jau I tūkstantmetyje gyveno žmonės. 6700 kv.m įtvirtintas piliakalnis – pats didžiausias tarp Minijos ir Veiviržo, Jūros ir Nemuno upių. Piliakalnių ( Juodžių, Venckų, Šylių, Laukstėnų, Vanagių) sistema apie Žemaičių Naumiestį rodo, kad XIV a. čia atkakliai gintasi nuo kryžiuočių. Ši teritorija įėjo į lietuvių gynybinės sistemos pilių tinklą. XIV a. pabaigoje kryžiuočių kelių aprašymuose šios gyvenvietės jau nebeminimos. Tik po Melno taikos, vykstant vidinei kolonizacijai, ši teritorija tapo Prūsijos pasieniu ir vėl buvo pradėta apgyvendinti iš naujo. Ji vystėsi kaip Kvėdarnos valstybinio dvaro dalis ir 1561 m. valakų inventoriuje įvardijama kaip Gardamo vaitystė. Pirmą kartą Žemaičių Naumiesčio vietovė rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1650 m. .

Šv. Arkangelo Mykolo Romos katalikų bažnyčia.

Verta aplankyti Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė – tai beveik puskilometrio ilgio, hektaro dydžio netaisyklingos trikampio formos teritorija, apstatyta mūrais ir trobesiais, grįsta akmenimis, kurios susmailėjime meistras, knygnešys ir stalius D. Markvaldas 1928 m. pastatė paminklą Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui. Paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės – obeliskas su Gedimino pilies bokšto pavidalo viršūne – miesPaminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės.

telio centre buvo pastatytas 1928 m. 1951 m. paminklas buvo nugriautas ir užkastas. 1988 m. spalio mėnesį atkastas ir vietos meistrų atkurtas. Memorialas Tėvynės kančioms atminti pastatytas 1990 m. rugpjūčio 23 d. naumiestiškių rankomis. Simboliniai geležinkelio bėgiai primena tremtinių kryžiaus kelius. Vandens malūnas pastatytas ant Vanagio upelio. 1909 m. dvarininkė E. Speranskienė pardavė malūną valstiečiui J.Paičiui. 1941 m. sovietinė valdžia malūną nacionalizavo. Po Antrojo pasaulinio karo J.Paičiaus šeima buvo ištremta į Sibirą. Šv. Arkangelo Mykolo Romos katalikų bažnyčia Žemaičių Naumiestyje pastatyta 1782 m. miestelio valdytojo Mykolo Ronikerio iniciatyva. Tai liaudies architektūros formų medinė bažnyčia, turinti neogotikos bruožų. Joje yra dailės požiūriu vertingų religinių paveikslų, skulptūrų. Dabartinis bažnyčios pastatas – kryžminio plano, su nedideliu bokšteliu stogo kryžmoje. Šventoriuje 1890 metais pastatytas medinis koplytstulpis su ornamentuotu geležiniu kryžiumi. Sinagoga. Žemaičių Naumiestyje buvo gausi žydų bendruomenė, apie

Žemaičių Naumiesčio kapinės.

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

tai liudija ir išlikusi iki šiol didžiulė savo tūriu 1816 m. pastatyta mūrinė sinagoga. Sovietiniais metais joje buvo įkurdinti kultūros namai. Dabar apgriuvęs pastatas nenaudojamas. Žydų genocido aukų kapinės yra Šiaudviečių kaime, išsidėsčiusiame į šiaurės rytus nuo Žemaičių Naumiesčio, prie kelio Žemaičių Naumiestis–Vainutas. Antrojo pasaulinio karo metais, nacistinei Vokietijai užėmus Lietuvą, visi Žemaičių Naumiesčio žydai buvo išvežti į koncentracijos stovyklas Šilutėje ir Osvencime, uždaryti buvusiame gete (dabartinėje Žemaitės gatvėje) Žemaičių Naumiestyje. 1941 m. liepos 19 d. Šiaudviečiuose sušaudyta 220 žydų. Už šį nusikaltimą 1961, 1963 metais buvo teisiami: Šilutės daktaras Verneris Šojus, buvęs SS unteršturmﬁureris, nacistinės valdžios SS vadas ir vietininkas Naumiesčio valsčiuje, Karlas Struvė – įgaliotinis Naumiesčio valsčiuje, nuteisti ir tiesioginiai jų vadai iš Tilžės gestapo ir saugumo. Senosios žydų kapinės. 1952 m. Niujorke išleistoje B.Gordono knygoje ,,Between two worlds“ (,,Tarp dviejų pasaulių“) pateikta versija apie žydų atsiradimą ir gyvenimą Naumiestyje iki Pirmojo pasaulinio karo.

Skaičiai ir faktai

• 1750 m. gyvenvietė gauna prekybines privilegijas, kuriomis pirmą kartą jai leidžiama turėti turgus ir prekymečius. • 1779 m. Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausantį Žemaitijos seniūnijai, penkiasdešimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Ronikeriui, kurio pastangomis pastatyta dabartinė Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia katalikams. 1816 m. pastatyta sinagoga žydų bendruomenei, 1842 m. – bažnyčia evangelikams liuteronams. • 1792 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises ir gyvenvietė tapo miestu. Herbo simbolika reiškia drąsą, jėgą, valdžią ir teisingumą. Liūto dantyse laikomas pistoletas simbolizuoja, kad jėga ir ginklu galima apginti miestą nuo išorės pavojų. • 1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio B.Gordonas, dar būdamas vaikas, karališkasis dvaras atiteko carinei Rubevaikščiodamas po kapines (dabar- sijai, kaip ir didžioji dalis LDK. 1881 m. tinėje Žemaitės gatvėje), priėjo prie Rusijos valdžia miesteliui suteikė Alekvieno antkapinio paminklo su be- sandrovsko pavadinimą. Po 1863–1864 veik išblukusiu užrašu ir perskaitė, m. sukilimo uždraudus lietuvišką spaudą miestelis tapo svarbiu draudžiamos kad čia palaidota Hana, Rabino Eli- literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo ziejaus duktė, mirusi 5292 m., t. y. vienas svarbiausių knygnešių kelių. 1531 m. Ji pirmoji palaidota šiose Jau nuo XVIII a. antros pusės Naumieskapinėse. Tarp senų paminklų bu- tyje vyko du savaitiniai turgūs, keli mevęs paminklas ir XIX a. pradžios ra- tiniai prekymečiai, buvo muitinė ( prie Rusijos ir Vokietijos sienos), apie trisbinui Abraomui Pijui, kurio brolis dešimt parduotuvių ir smuklių. – žymus mokslininkas iš Vilniaus, • 1910–1914 m. evangelikų liuteronų pramintas Gaonu. kunigas Fridrikas Megnius lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., Žemaičių Naumiesčio kapinės. atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vieDariaus ir Girėno gatvės gale esan- nintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. 1913 m. F.Megnius parengė ir lietuvių čios kapinės suskirstytos į penkias kalba išleido elementorių „Raktelis“. dalis. Pirmojoje dalyje yra evange- • 1918 m. Lietuvai atkūrus valstybingulikų kapai, antrojoje – katalikų, tre- mą, Naumiestis tapo valsčiaus centru ir čiojoje – stačiatikių, ketvirtojoje da- buvo vadinamas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4-ajame dešimtmetyje miestelyje – vėl katalikų ir naujosios lį imta vadinti Žemaičių Naukapinės. Senosiose katamiesčiu. likų kapinėse žmo• 1923 m. Žemaičių nės pradėti laidoti Naumiestyje buvo XVIII a. pabai237 sodybos, 1771 gyventojas. Miesgoje. Apie tai telis buvo grabyloja ir įrašas žiai atstatytas, ant kapinių tvarkingiau ištvoros akmens planuotas, nuties vartais tiesti šaligatviai, „Kapai čionai išgrįstas miestelio centras ir pradėti metuo„Skambalynės“ svarbesnės gase 1792. Apmūužeiga. tvės. Per Žemaičių ravoti, padidinti ir Naumiestį ėjo autoiš naujo pašventinti busų susisiekimo linija. stolos metuose 1846“. Buvo įkurdintas lietuvių kariuomenės Žemaičių kunigaikščio Naujosios kapinės atidarytos Būtigeidžio pulko bataliono štabas, paprieš Pirmąjį pasaulinį karą. statytos kareivinės. Miestelyje veikė pradžios mokykla, progimnazija, biblioteka, Evangelikų kapinės įkurtos elektros jėgainė, garinė lentpjūvė, vanXVIII a. pabaigoje. Priekinė sie- dens malūnas, mezgykla, kepykla, smulna išmūryta1912 m. Tuo pat metu kaus kredito draugija, knygynas, paštas, įsigyti ir kalvio daryti vartai. Kapi- policijos nuovada, valsčiaus savivaldybė nėse yra 147 paminklai. Seniausi ir kt. įstaigos. paminklai kartu su tvorele pagamin- Kuriant Nepriklausomą Lietuvą, naumiestiškiai buvo aktyvūs įvairiuose fronti iš geležies, ant jų vokiški užrašai. tuose. 1928 m., minint Nepriklausomos Beveik ant kiekvieno paminklo iš- Lietuvos dešimtmetį, buvo pastatytas kalti žodžiai, paimti iš Evangelijos, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisar žymaus žmogaus pasakyti žo- vę – jame įrašyti žuvusiųjų vardai. džiai. Šiose kapinėse būdingas lai- Antrojo pasaulinio karo metais Žemaičių Naumiestis per daug nenukentėjo. Po dojimas šeimomis ir giminėmis. karo miestelis buvo priskirtas Šilutės rajonui. Pokario metais gyvenimas ŽemaiStogastulpis, skirtas Martynui čių Naumiestyje niekuo nesiskyrė nuo Mažvydui ir pirmajai lietuviškai daugelio kitų panašių vietovių. Vyko paknygai atminti, pastatytas 2007 m. sipriešinimo kovos, masiniai trėmimai.

Sinagoga. Lilijos Valatkienės nuotraukos

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78) Andora – nykštukinė nepriklausoma valstybė, esanti rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, įsikūrusi Madriu-Perafita-Claror slėnyje. Šiaurėje ribojasi su Prancūzija (56,6 km ilgio siena), o pietuose – su Ispanija (63,7 km). Vidutinis aukštis – 1996 metrai (tai viena iš aukščiausiai kalnuose išsidėsčiusių Europos valstybių). Aukščiausia viršukalnė – Koma Pedrosa (2946 m). Žemiausia vieta – Riu Runer (840 m). Slėnyje teka Ispanijoje prasidedanti Valyros upė. Andorą kerta 44 km kelias, besidriekiantis nuo Ispanijos iki Prancūzijos. Madriu-PerafitaClaror slėnis 2004 m. buvo įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.

Gimtasis kraštas

Kelionės

Šalis nykštukė dvelkia viduramžiška mistika

Andorą sudaro 7 apylinkės: Andoros miestas, Kaniljas, Enkampas, Eskaldas-Andžornis, Le Masana, Ordinas, Sant Chulija de Lorija.

Didžiausias Europoje SPA centras Andorą sudaro 7 apylinkės: Andoros miestas, Kaniljas, Enkampas, Eskaldas-Andžornis, Le Masana, Ordinas, Sant Chulija de Lorija. Rytinis Andoros sostinės priemiestis Eskaldas-Andžornis garsėja didžiausiu Europoje SPA ir vandens parku bei išskirtiniu visame pasaulyje Kvepalų muziejumi. Ordinas žinomas Senajame žemyne slidinėjimo centru ir originaliu muziejumi „El Museo casa Areny–Plandolit“, kurio ekspozicijos supažindina ne tik su šia viena garsiausių Andoros žemvaldžių dinastijų (kai kurie šios giminės atstovai suvaidino svarbų vaidmenį Andoros istorijoje), bet ir su kitais šaliai nusipelniusiais andoriečiais. Muziejuje esantys baldai, namų apyvokos daiktai, didelės pokylių salės interjeras – autentiški. Vaikštinėdamas po valgomąjį, virtuvę, miegamuosius, kitus gyvenamuosius kambarius, koplyčią ir biblioteką pajauti feodalinių rūmų atmosferą. Neišliko tik kepykla ir odontologo kabinetas. Miestelyje yra Pašto muziejus, kuriame eksponuojama 50 tūkst. ženklų kolekcija, seniausias pašto ženklas datuojamas 1928 m. Garso ir vaizdo priemonėmis pasakojama apie šalies pašto sistemą, jos istoriją.

Vertina savo šaknis Andoros mieste yra ir Gatvės akmenų muziejus, kuriame galima pamatyti akmenų, rastų Andoroje, kolekciją, dalyvauti kelionėse, kurių metu apžvelgiamos įdomios miesto akmeninių pastatų detalės. Beje, Enkampe yra Kasa Kristo – namas, XIX–XX a. priklausęs paprastai vidutiniškai gyvenusiai andoriečių valstiečių šeimai – baldai, maistas tarsi laiko mašina perkelia į laikus prieš du šimtmečius. Šie du namai muziejai vienas iš įrodymų, kad andoriečiai vertina savo šaknis ir istoriją, stengiasi išsaugoti protėvių ir šimtmečių palikimą kuo natūralesnės ir geresnės būklės. Tokiais nedideliais muziejais andoriečiai siekia ne tik įtikti turistams – jiems sudaryti kuo palankesnes sąlygas pasinerti į kunigaikštystės gyvenimą prieš kelis šimtus metų.

Pavyzdžiui, ant plauko parašyta malda, ant grūdo išpieštas padėklas su vyno buteliu ir taurėmis, kupranugariai ant adatos smaigalio, aguonos grūde – šachmatai. Visa tai galima pamatyti per lupą arba mikroskopą. Kiekvienam šios nykštukinės šalies svečiui būtina apsilankyti maždaug 100 eksponatų (seniausias –1898 metų gamybos garais varoma „Pineta“ ) turinčiame Enkampo automobilių muziejuje). Jame šalia keturračių yra ir pusšimtis motociklų, dviračių ir kitų transporto priemonių. Į muziejų savo eksponatus suvežė keli kolekcininkai, muziejaus steigimą ﬁnansiškai parėmė Andoros valdžia. „Canillo M2R“ muziejuje – tik motociklai. Zoologijos muziejuje, įkurtame 1930 metais, pristatoma Andoros faunos įvairovė. Gamtos parke Sorteny – 700 augalų rūšių, iš kurių 50 auga tik šioje šalyje.

Legendomis apipintas kraštas Enkampas (5 km nuo Andoros) – mielas ir jaukus miestukas šalia Engolastero ežero. Aplink jį yra keli maršrutai turistams. Šis ežeras apsuptas nuostabios gamtos ir legendų. Viena jų byloja, kad žvaigždės, susižavėjusios ežero grožiu, krinta į jį ir lieka amžiams dugne.

Mažytėje Andoroje daugybė originalių tiltų.

Dar viena legenda pasakoja apie tai, kaip ežeras susiformavo – vandenyje už gobšumą norėta paskandinti moterį, senovėje gyvenusią šiose vietovėse ir atsisakiusią duoti duonos kriaukšlę pro šalį ėjusiam elgetai. Pasakojama, kad iš tiesų tas nelaimėlis buvęs Jėzus Kristus. Sant Julia de Loria (6 km į pietus nuo sostinės) – viena iš mažiausiai civilizacijos paliestų ne tik Andoros, bet ir visos Vakarų Europos vietų. Ją ypač mėgsta pirmenybę pasivaikščiojimams ir trumpesnėms ar ilgesnėms kelionėms pėsčiomis teikiantys turistai. Anksčiau vietovė vadinta Lauredija ir buvo žinoma nuo seniausių laikų, tai rodo čia rastos iberų ir romėnų monetos. Dabar ji garsėja Tabako muziejumi, kuriame galima apžiūrėti pakankamai įdomią ekspoziciją.

Ordinas žinomas Senajame žemyne slidinėjimo centru ir originaliu muziejumi „El Museo casa Areny–Plandolit“.

Geležies kelias Biksesaris – dar vienas viduramžių dvasią išsaugojęs kaimelis. Jame – Tabako muziejus, kuriame galima pamatyti, kaip šis verslas prasidėjo ir plėtojosi Andoroje. Tai simbolinė vieta, nes čia, sename fabrike, ta istorija ir buvo kuriama – nuo XX a. pradžios iki pat vidurio, kai jis buvo uždarytas dėl menkų pajamų. Vos 100 vietinių gyventojų turintis ir švariausiu laikomas Lortso miestelis apsuptas tabako laukų ir kalnų. Jis įdomus tuo, kad tai viena iš nedaugelio Andoros vietovių, kur draudžiama įvažiuoti automobiliu, patariama naudotis dviračiais. Apylinkėse yra keli nuostabūs ežeriukai. Pakeliui iš Lortso (šalies šiaurėje) į Le Kortinadą (joje nuostabi mažytė akmeninė XII a. renesenso stiliaus bažnytėlė su varpine) – du įdomūs XVI– XVII a. statiniai: vandens malūnas ir lentpjūvė, veikę iki 1960 metų. Dabar jie tapo ne įkyriais mechanikos intarpais nuostabiame peizaže, o įdomiais turistams statiniais, įtrauktais į garsųjį Andoros „Geležies kelią“, kurį galina įveikti ir pėsčiomis, ir jojant. Audiovizualinė multimedijos programa „Geležies kelias“ įgyvendinama nuo 1996-ųjų. Šiame ture siūloma pasigrožėti vaizdingomis apylinkėmis, susipažinti su andoriečių protėvių palikimu – su svarbia pramonės šaka, kuri XVII–XIX a. šaliai nešė pajamas ir šlovę – geležies rūdos išgavimu ir gaminių

Ant plauko surašyta malda Šimtus tūkstančių lankytojų kasmet sutraukia ir įdomusis Maketų muziejus, kuriame galima susipažinti su trimis dešimtimis sumažintų svarbiausių Andoros paminklų maketų. Beje, įėjimas į šį muziejų lankytojams yra nemokamas. Miniatiūrų muziejuje eksponuojami neįtikėtinai maži meno kūriniai.

Rytinis Andoros sostinės priemiestis Eskaldas–Andžornis garsėja didžiausiu Europoje SPA ir vandens parku. GK archyvo nuotraukos

• KLIMATAS. Klimatas – subtropinis, kalnų rajonų, kurį kiek suminkština Viduržemio jūra. Vidutinė temperatūra žiemos viduryje – nuo 2 laipsnių šilumos iki 2 laipsnių šalčio. Žiemą kalnuose ilgai išsilaiko puikus sniegas ir būna daug saulėtų dienų (daugiau nei 200), todėl Andora laikoma vienu iš saulėčiausių Europos kalnų regionų. Slidinėjimo sezonas čia prasideda gruodžio pradžioje ir tęsiasi iki balandžio pabaigos. • GYVENTOJAI. 64 tūkst. gyventojų. Andoriečių gyvena tik apie 33 proc., daugiausia šalyje ispanų (katalonų) – net 46 proc. Dar gyvena apie 11 proc. portugalų ir 7 proc. prancūzų. • KALBA. Oficiali kalba – katalonų, taip pat kalbama ispaniškai ir prancūziškai. • VIRTUVĖ. Nacionalinis Andoros gyventojų valgis – lakštiniai su sultiniu, pagamintu iš mėsos, bulvių, prie jo dar patiekiamos pupos. Andoros virtuvėje vyrauja kataloniečių valgiai. Vieni iš populiariausių: trinxat – iš bulvių ir kopūstų pagamintos salotos, truites de carreroles – omletas su grybais, escudella – žirnių, bulvių, kopūstų ir morkų sriuba, botifarra – tradicinės katalonų dešrelės, xai – keptas ėriukas. Be to, populiarūs įvairūs mėsos patiekalai, kurių pagrindiniai ingredientai yra dešrelės, kiauliena ar kumpis. Netrūksta ir įvairiausių rūšių sūrio. Gurmanai neatsispirs ančių ar žąsų kepenų paštetui.

iš jo gamyba. Maršrutas informuoja apie įvairius tokio palikimo aspektus – net leidžia susipažinti su vietos šachtininkų ir metalurgų buitimi. Turo pabaigoje jau galima pabandyti plika akimi nustatyti geležies rūdos buvimą tose vietose, kur anksčiau ir akis nebūtų užkliuvusi, – pagal vandens spalvą, uolinio grunto rūšį. Įdomiausi sustojimai prie XIX a. kalvės ir šachtos. Kalvė – paskutinė liudininkė, kad kažkada Andoros slėnis buvo svarbi geležies išgavimo zona. Šiandien joje – tyrimų centras. Beje, visi kalvės įrenginiai veikia – paleidžiami du kartus per dieną.

Viduramžių tiltai Kol de la Botela tarpeklyje, nusidriekusiame Seturijos slėniu, neįmanoma pražiopsoti 13 metrų skersmens Deniso Openheimo skulptūros „Audra puodelyje“, sumontuotos 1991 m. Lankantis Le Masanoje būtina pereiti vienu iš kelių išlikusių Andoroje viduramžių tiltų, atstatytu XX a. viduryje. Tik juo galima patekti į Le Masaną. Šalia tilto – to paties vardo koplyčia. Kitas dėmesio vertas XII a. tiltas yra Sant Chulija de Lorija (einant senuoju keliu nuo Sant Chulija de Lorija Andoros miesto link). Jis yra vienas didžiausių ir gražiausių viduramžių akmeninių tiltų mažytėje Andoros valstybėje. balsas.lt, GK inf.

Gimtasis kraštas

Autoportreto versijos

Ar veidrodis meluoja?

Lilija VALATKIENĖ Vilniaus galerijoje „Arka“ veikia intriguojanti grupinė paroda „XXI a. autoportretas“. Idėja surengti tokią parodą kilo tapytojui Ričardui Zdanavičiui.

Pasidavė provokacijai Savo kūrinius eksponuoti pakviesti įvairių sričių menininkai. Dailininkai buvo provokuojami pateikti kuo įvairesnes savo autoportreto versijas, pademonstruoti savo asmenines patirtis ir įžvalgas, padėti suvokti, kokius save mato šiuolaikiniai Lietuvos menininkai, koks jų vaidmuo sudėtingame ir komplikuotame XXI amžiuje. Parodoje dalyvauti panoro per 100 menininkų. Jie pateikė daugiau nei 300 pastarųjų dvejų trejų metų tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, keramikos, fotografijos kūrinių.

Atskleidė savo išgyvenimus „Manau, kad visi, dažniau ar rečiau, atsisuka į save, norėdami palikti individualios stilistikos braižą. Autoportretas turi išliekamąją vertę. Kitu laiku menininkas jau žiūrės į šį kūrinį kaip nepriklausomas suvokėjas, kaip

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Laisvalaikis

Dailininkas Valentinas Ajauskas autoportreto žanre liko ištikimas savitai tapybos manierai. Iš drobės žvelgiantis veidas nutapytas iš tūkstančio mažyčių žmogeliukų. Autorės nuotrauka

eilinis parodos lankytojas, bandantis suprasti, ką autorius norėjo pasakyti šiuo autoportretu XXI amžiuje. Gal į šį klausimą padės atsakyti paroda „XXI a. autoportretas“?“ – svarstė parodos sumanytojas R.Zdanavičius. Jis teigia, kad šį laikotarpį kiekvienas išgyvena savaip – skausmingai, dramatiškai, liūdnai arba linksmai, optimistiškai, pakiliai... Kas slypi kuriančio žmogaus pasąmonėje? Kaip jį

tai veikia? Ar nesilpsta kūrybiškumas? Individuali atlikimo technikos įvairovė nuo tradicinės iki neįprastos – performanso arba garsinės instaliacijos, nuo veido iki kūno interpretacijos, nuo psichologinės veido mimikos iki savireflekcijos tikslingumo. Taigi, koks bus autoportretas, atsispindintis sudėtingą XXI a. Lietuvos menininko gyvenimo ir kūrybos dvasią?

Dauguma nūdienos žmonių natūraliai žiūri į veidrodį tiek, kiek jiems reikia. Mums svarbu ir būtina matyti save. Dirsčiojame atsitiktinai į savo atspindį parduotuvės vitrinoje, automobilio stikle arba stebime krintantį šešėlį iš įpročio, automatiškai daug negalvodami, kad matome atvirkštinį vaizdą. Betgi šešėlis taip pat autoportretas. Kaip surasti teisingą savo veido atvaizdą, jei veidrodis meluoja? Jis kažkoks mistinis, anapusinis. Veidrodis neparodo, koks tu esi ar norėtum būti. Jis tik atspindi išorinį žmogaus kevalą. Kad ir kaip norėčiau pamatyti auskarą kairiojoje ausyje, veidrodyje būtinai bus dešinėje. Žiūrėjimas į save veidrodyje nėra blogas įprotis, jei neviršija tyrinėjimo būtinumo. Pirmiausia pagauname akių žvilgsnį, paskui susikoncentruojame į reikalingą kūno vietą ir galiausiai apžvelgiame visą siluetą. Štai netikra mūsų kopija, prie kurios mes nuoširdžiai priprantame, kaip Narcizas prie atspindžio vandenyje. „Vieni menininkai autoportretui tikslingai naudojasi veidrodžiu, kitiems jo nereikia. Čia negalioja jokios taisyklės“, – aiškino parodos idėjos autorius R.Zdanavičius. Paroda galerijoje „Arka"(Aušros Vartų g. 7, Vilnius) veiks iki rugsėjo 13 d.

APIE AUTOPORTRETĄ Įsiamžinti, atvaizduojant savo portretą kokioje nors formoje ir medžiagoje, kildavo kiekvienam meniškos prigimties asmeniui visais laikais visomis epochomis. Paliktas atspaudas, autografas, atvaizdas arba simbolinis ženklas buvo svarbus menininkui ne tik jo sukūrimo laiku, bet ir ateities – šiandienos meno istorijai. Visi menininkai bandė suvokti savo tapatybę nuo emocinių vaikystės išgyvenimų iki jausminių sielos išsiliejimų. Vieniems reikėjo veidrodžio, kad galėtų labiau pažinti ir įsiskverbti į vizualinį portretuojamojo vidų, kiti jo vengė kaip nereikalingos darbo priemonės, rėmėsi vien individualia fantazija bei kūrybine interpretacija. Dažniausiai autoportretai byloja apie tai, ką autorius nori pamatyti – kronikinę kūrėjo istoriją, asmeninę paslaptį ar jausminę saviraišką. Autoportreto terminas taikomas ne vien savo veido vaizdavimui, bet ir visos figūros – kūno ar pozos pateikimui. Kitais atvejais tai gali būti abstraktūs, sudėtingų formų ir spalvų kompoziciniai deriniai, vaizduojantys savitą nuotaiką ar psichologinę žmogaus būseną. Vieniems menininkams būdingas savianalizės cikliškumas, kitiems – personažuotas siužetinis traktavimas.

Horoskopai E

Avinams bus patikėta sudėtinga ir atsakinga užduotis. Jūs puikiai ją atliksite. Jus lydės sėkmė, ir niekas nesutrukdys tinkamai užbaigti pradėtą darbą. Reali tikimybė, kad sužinosite labai naudingą informaciją, kuri gali keleriopai padidinti jūsų kapitalą. Jaučiams pavyks atsikratyti sunkių pareigų. Jums dabar prasideda labai įdomus laikotarpis, kuris leis pasiekti didelių darbo laimėjimų ir praturtėti tiek dvasiniu, tiek materialiniu požiūriu. Kad galėtumėte žengti į priekį, prireiks tokių savybių kaip ryžtas ir atkaklumas. Dvyniai turės progą įgyvendinti savo sumanymus, kuriuos gali vainikuoti didžiulė sėkmė. Kelią į ją atvers mokslas arba naujas darbas. Jeigu dalyvaujate naujame projekte, slėpkite nuo visų kitų savo planus, kitaip originalia jūsų idėja gali pasinaudoti konkurentai.

Vėžiai neturėtų lįsti į skolas. Pagunda pagerinti savo finansinius reikalus pasiskolinus pinigų iš bičiulių ar giminių kitą savaitę bus labai didelė. Bet šito nevertėtų daryti, juk, kaip žinoma, imate svetimus, o atiduoti teks savus. Artimiausiu metu ir be skolinimosi gausite papildomų lėšų – laukite premijos.

Liūtai turėtų nepraleisti progos palypėti karjeros laiptais, nes kitą savaitę tam bus sudarytos visos reikiamos sąlygos. Galimas daiktas, kad į jus bus atkreiptas dėmesys, ir jūs gausite pasiūlymą, duosiantį materialinės naudos ir pakelsiantį jūsų statusą. Vyresnybė teigiamai įvertins visas jūsų iniciatyvas.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Mergelėms suteikiamas unikalus šansas realizuoti save profesinėje sferoje. j Jūs taip pat galite sudaryti puikias prielaidas tam, kad netrukus p jūsų gyvenimas pasiektų naujjas aukštumas materialiniu požžiūriu. Ateinanti savaitė – tinkamas metas sutuoktinių ryšiams m stiprinti ir visoms nuoskaudoms atle atleisti.

Svarstyklėms pavyks pasiekti gerų rezultatų realizuojant pastarojo meto projektus. Ypatingą dėmesį skirkite bendravimui su artimais žmonėmis, venkite konfliktų su jais ir, jei reikia, nusileiskite jiems. Skorpionai geriausių rezultatų pasieks toje srityje, kuriai bus skirtos jų dvasinės ir fizinės pastangos. Įkvėpimo šaltiniu gali tapti darbas, tuo labiau kad santykiai su kolegomis ir vyresnybe bus geranoriški ir harmoningi. Ištikus nedidelėms nesėkmėms, nevertėtų atsisakyti savo sumanymų. Šauliams kitą savaitę pavyks pasiekti puikių rezultatų visose srityse. Nebijokite prisiimti papildomų įsipareigojimų – jūs atliksite visas užduotis, ir tai teigiamai atsilieps jūsų karjerai. Ateinanti savaitė bus itin sėkminga kūrybinių profesijų atstovams.

Ožiaragiai turės tik šiek tiek pasistengti, kad trokštamas tikslas būtų pasiektas. Sukaupkite visas likusias jėgas ir ženkite paskutinį žingsnį. Jus gali apimti perdėtas savikritiškumas, bet net ir tai duos naudos. Kitą savaitę kliaukitės ne atsitiktinumu, o tik savimi.

Vandeniai turi parodyti reikiamą pagarbą artimiems žmonėms ir bičiuliams, o jie savo ruožtu padės realizuoti jūsų tikslus, pirmiausia – verslo srityje. Jus vis aplankantis savo reikšmingumo pojūtis ateinančiomis dienomis gali trukdyti visavertiškai bendrauti, todėl atidžiai kontroliuokite savo žodžius.

Žuvys pasieks didelių teigiamų pokyčių dalykinėje sferoje. Juos nulems naujas bendras projektas, kurio imsitės su autoritetingu ir įtakingu partneriu. Nepamirškite, kad visus numatytus planus realizuosite tik tuo atveju, jei veiksite aktyviai ir kryptingai. Asmeninių santykių srityje tikriausiai bus ramu.

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Parduotuvėlė užsidaro Lota BALSYTĖ Šis projektas – šiek tiek daugiau, nei duoklė fotografijos menui. Tai nykstančio gyvenimo būdo, tapusio muziejine fotografijos lakštuose, kūrimas. Tai prasidėjo 1970 metais, kai britų fotomenininkas Džonas Londei užsuko į seno chemiko (taip kažkada vadindavo vaistininkus) parduotuvėlę Leather Lane, buvusią šalia jo studijos. Joje menininkas atrado tai, kas jį labai sužavėjo. Tai buvo dau-

giau nei parduotuvė. Tai buvo vieta, į kurią žmonės eidavo pasikonsultuoti dėl savo negalavimų, o jos savininkas savo klientams visuomet skirdavo laiko. Ir kaip fotografas Dž. Londei žinojo, kad senojo chemiko ir kitų senųjų parduotuvėlių savininkų dienos buvo negailestingai suskaičiuotos... Kiekviena fotografijose užfiksuota parduotuvė yra unikali ir turi savo atskirą istoriją. Didelio formato kamera (negatyvai 20 x 25 cm!) atliktos fotografijos, rodomos didelio formato lakštuose, skirtingai nuo šiandieninės

Kiekviena fotografijose užfiksuota parduotuvė yra unikali ir turi savo istoriją.

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

skaitmeninės fotografijos technologijų, juvelyriškai atkuria detales, spalvas, atspalvius. Šalia kone teatro scenografijomis tampančių parduotuvių lentynų ir vitrinų labai svarbūs išlieka parduotuvėse dirbantys žmonės. Jiems jų darbo aplinka reiškia kur kas daugiau nei paprastą verslą. Kažkokiu būdu prekybos patalpas jie paverčia gyvu organizmu, kurį puoselėja ir padaro prieinamą visai bendruomenei. Dž.Londei fotografijos iš serijos „Parduotuvėlė užsidaro“ – įrašai blunkančio grožio, padengto patinos sluoksniu, kuriam lemta būti atidengtam tik praėjus daugeliui metų. Kadangi daugelį senųjų verslų sužlugdė šiuolaikinė ekonomika ir besikeičiantis gyvenimo būdas, paveldu jie tapo tik vaizdiniu pavidalu fotografijose. Fotografą sužavėjo šių žmonių santykis su laiku: daugelis jų – jau aksominį amžių pasiekę senučiukai, dėl savo begalinio užsispyrimo atsisakantys atsiduoti poilsiui, vis dar ištikimi savo kasdieniam darbui. Tačiau būtent minėtas laikas galiausiai ir nugali žmogų, o šiuo atveju – tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios užsivėrė šių parduotuvių durys. Paroda galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) veiks iki rugsėjo 17 d.

Kviečia padėti sergantiems leukemija

Socialinėje akcijoje nemokamai koncertuos „Subtilu – Z“, Šorena. Martyno Vidzbelio ir organizatorių archyvo nuotraukos

Juozas ŽITKAUSKAS Koncertas akcija kviečia neabejingus kaulų čiulpų donorystei. Jau antrus metus Vilniaus mokytojų namai, Kristupo vasaros festivalis ir bendrija „Kraujas“ siūlo paskutinį vasaros penktadienį praleisti ne tik linksmai, bet ir prasmingai. Rugpjūčio 26 dieną Vilniaus mokytojų namų kiemelyje vyks finalinis socialinės akcijos GYVENTI NEGALIMA MIRTI koncertas. Liepos 29 dieną Druskininkuose ir rugpjūčio 6 dieną Klaipėdoje vykę akcijos renginiai sulaukė didelio būrio žiūrovų, kurie ne tik klausėsi koncertų, bet ir aktyviai registravosi į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Šios akcijos misija – paskatinti kuo daugiau žmonių renginio metu registruotis į kaulų čiulpų donorų registrą ir taip pagelbėti kraujo vėžiu sergantiems žmonėms. Tai liga, kuri gali užklupti netikėtai kiekvieną iš mūsų, neklausdama amžiaus, socialinio statuso ar lyties. Pasiryžusiems nereikės vykti į jokią ligoninę – papildyti donorų sąrašą jie galės čia pat, renginio vietoje.

Svarbiausia yra keisti žmonių požiūrį, nes manydami, kad „man taip nenutiks“, labai klystame, tad renginio metu visiems norintiems kompetentingi specialistai atsakys ir į kylančius klausimus bei suteiks daugiau informacijos apie kaulų čiulpų transplantaciją. Būtent ji tampa lemiama sąlyga išlikti ne vienam žmogui, sergančiam leukemija – kraujo vėžiu. Rasti tinkamą donorą, kurio kaulų čiulpai galėtų būti transplantuojami, nėra paprasta. Todėl kuo daugiau žmonių sutiks tapti potencialiais donorais, tuo daugiau sergančiųjų leukemija galės įgyvendinti svarbiausią savo tikslą – pasveikti. Rugpjūčio 26 d. 15–22 val. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje vyks socialinė akcija koncertas, skirta padėti kraujo vėžiu sergantiems žmonėms. Nemokamai koncertuos grupės Tofu Bubble, Subtilu – Z, Deeper Upper, Karma, Saulės broliai, mmpsuf, atlikėjai Denis Mc Laughlin (Airija), Domantas Razauskas, Šorena ir kvies padėti kablelį teisingoje sakinio GYVENTI NEGALIMA MIRTI vietoje.

Drobėse – vasaros motyvai Sostinėje įsikūręs stilingo apšvietimo salonas „Gaudrė“ neabejingas menininkams. Čia nuolat eksponuojamos dailės parodos. Šio salono veiklos tikslas – vizualinis komfortas darbo vietoje ir namuose. „Tobulai apšviesti paveikslus taip pat menas“, – sako „Gaudrės“ vadovas Vladas Rinkevičius.

Dabar salone galima susipažinti su jauno perspektyvaus dailininko Vytauto Poškos kūryba. Savitą tapybos stilių turinčio dailininko ekspozicijoje – prabėgusios vasaros aidai. Gėlės, debesys, ežerų pakrantėse užfiksuotas klegesys, vaivorykštės lieptai ir žvilganti rasa – viso to netrukus pasiilgsime, tačiau teptuku sustabdytos akimirkos suteiks džiaugsmingų prisiminimų ir giliausią žiemą. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Varpas. Apgamas. Ant. Auka. Astatis. Apsagas. Irk. Ai. Diskas. Latai. Sakai. Los. Davatka. Po. Aktorius. Varis. Trivagis. Taurė. Ratas. Kulka. Ta. Svaras. Sąsiauris. Horizontaliai: Vaidilutis. Bakas. Saira. Papkė. Kvar. Sa. Tata. Valas. Dogas. G. Saris. Vaga. Avis. As. Sakau. Ką. Atstus. Pasilik. Ali. Antra. Avuka. Stakta. Arau. Rė. Ožiai. Pi. Ti. Si. Kostas. Pažymėtuose langeliuose: TANKLAIVIS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Plaukeliai. Šarapova. Piratas. Manė. Kara. Abstinentas. Baku. Dėžė. Auditas. Rūta. Neviltis. Edas. Asas. Pauris. Baikalas. Izotonas. Noragas. Būsena. Aimana. Elana. Skara. „Bison“. Viši. Horizontaliai: Alpaka. Blakė. Airanas. Kurarė. Taurė. Kapa. Neto. Niu. Vendeta. Lava. „Visa“. Veidas. Pinta. Gintautas. Baltasis. Čerskis. „Iris“. Boa. Būti. Lakas. Pagal. Visom. Tisena. Naras. Pasas. Šonan. Pinasa. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: RAUDONA ROŽĖ.

Dailininkui Vytautui Poškai vasara buvo itin kūrybinga. Dešimtys paveikslų gimė pleneruose ir senelio sodyboje. GK archyvo nuotrauka

Paroda salone „Gaudrė“ (Ateities g. 10, Vilnius) veiks iki rugsėjo 20 dienos. GK inf.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

TV programa LTV2

Rugpjūčio 29, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00

13.30 14.20 14.35

„Neskubėk gyventi“.

„Specialioji Los Andželo policija“.

„Garfildas 2“.

„Dažasvydis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Savaitės atgarsiai (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po žingsnio (k.). 14.30 Dok. f. „Rusnės užkalbėjimai“. 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 9.50 Super KK2 (k.). 10.50 Nuotykių filmas „Išlaisvinti Vilį“. 12.40 Farai (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 PREMJERA. „Būk mano meile“. Pasimatymų šou. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Dviračio šou vasara. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. (N-7) 23.30 „Bręstantis blogis“. (N-14) 0.30 „Grožio peilis“. (N-14) 1.30 „Ozas“. (N-14)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Vėl laisvi“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Komedija „Garfildas 2“ (2006 m., JAV). 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Ką manai?“ Pokalbių laida. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „EuroBasket 2011“ čempionato ir TV3 naujojo sezono „Mano TV3. Čia šviesu!“ atidarymas. Tiesioginė transliacija. 23.00 „CSI Majamis“. (N-7) 24.00 „Liudininkai“. (N-14) 1.40 „Herojai“. (N-14) 2.30 „Pinklės“. (N-14) 3.15 „Eureka“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo… (k.). 11.15 Tarp miesto ir kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų šeimininkės. 16.55 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Fantastinis nuotykių f. „Uždrausta karalystė“ (2008 m., JAV, Kinija). (N-7) 23.40 Baimės faktorius (k.). 0.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). 1.50 Bamba. (S)

15.00 15.50 16.00 16.30 17.00 17.50 18.35 19.05

20.40 21.20 21.50 24.00 0.30

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Muzik. f. „Basso cantante” (k.). Mažųjų žvaigždžių valanda (k.). Etnokultūros ratas. „Laumė, ragana – legenda ar realybė?“ (k.). „Makleodo dukterys“. Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas. Dalia Kutraitė kalbina... Vincą Trumpą. 1999 m. (k.). Miesto kodas (k.). Prisiminkime. Šoka Maja Pliseckaja (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. „Kinijos miškai“ (2). Dok. f. „Likimo valsas“. Sietynas. Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Žmogžudystės vizija“. Grafai Tiškevičiai ir Lietuva (2). Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“. Elito kinas. „Venecijos pirklys“. Drama. (N-14) Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

TV1 8.05 8.40 9.40 10.05 10.30

Teleparduotuvė. Ekomitas. „Blogiukai ir Pabaisa“. „Supermergaitės”. „Deksterio laboratorija”. 11.00 „Superdidvyrių komanda” (1). Animac. serialas. 11.30 „Jos vardas Nikita“. Nuotykių serialas. 12.30 „Gyvenimo prieskoniai“.

Žinios šiokiadieniais – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 7.45, 8.00, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

LTV2

Rugpjūčio 30, antradienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.15

„Snaiperio taikinyje“.

„Planketas ir Makleinas“.

„Simpsonai“.

„Krikštašunis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 LRT 50-mečio koncertas (k.). 14.00 Dok. f. „Tetervins subilda“. 14.30 Dok. f. „Smaragdo šalis“. 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 24 valandos. (N-7) 9.50 KK2. 10.20 Dviračio šou vasara (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Būk mano meile“. Pasimatymų šou. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 KK2 Metų Žvaigždė. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Nuotykių drama „Planketas ir Makleinas“ (1997 m., D. Britanija). (N-14) 0.40 „Grožio peilis“. (N-14) 1.40 „Ozas“.

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Svetimi“. (N-7) 10.30 „Drąsos kaina“. 11.00 „EuroBasket 2011“ čempionato ir TV3 naujojo sezono „Mano TV3. Čia šviesu!“ atidarymas. 13.05 Norite – tikėkite, norite – ne! 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Dar pažiūrėsim... Atodangos. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.55 Varom už Lietuvą. 22.00 „Vilko bilietas“. 23.00 „CSI kriminalistai. (N-7) 24.00 „Liudininkai“. 1.00 „Herojai“. 1.50 „Pinklės“. (N-14) 2.40 „Eureka“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo... (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „Meilės vardu“ (k.). (N-7) 15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų šeimininkės. 16.55 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Komedija šeimai „Krikštašunis“ (2010 m., Kanada). (N-7) 23.20 Baimės faktorius (k.). 0.30 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). (N-7) 1.30 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.15 20.40

21.15 23.00 23.30 24.00 0.30

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Dainuoja Vitalijus Pauliukas. Miesto kodas (k.). Sietynas. „Makleodo dukterys“. Čiurlionio kodas (k.). Grafai Tiškevičiai ir Lietuva. 1 d. (kart.). Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Gyvenimas yra gražus. „Likimo valsas“. Kaimo akademija. LTV aukso fondas. „Pramuštgalviai, pirmyn“. TV filmas. Meilės laiptai. Koncertas. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Robertas Verba. Lituanikos sparnai. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. Pasaulio dokumentika. „Gamtos formos“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras. Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

TV1

TV6 9.55 Teleparduotuvė. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. Kriminalinė drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Gordono Ramzio virtuvės košmarai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“. Komedija. (N-7) 21.30 „Juodoji skylė“. Siaubo trileris. (N-14) 23.25 Pakvaišęs sportas. 23.55 „CSI kriminalistai“. 0.50 Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Lietuvos ryto TV 7.54 7.10 7.40 8.40 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. 24/7. Griūk negyvas! Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 12.05 Šiandien kimba. 12.30 24/7. 5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Spaudos apžvalga. Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara.

13.30 „Indiškos aistros” (2). Telenovelė. 14.30 „Meilė ir kančia”. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Prezidento patikėtinis”. Veiksmo f. (N-7) 22.50 „Draugai V”. 23.50 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.25 9.40 10.10 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. Animac. serialas. 9.40 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija”. Animac. serialas. 11.00 „Superdidvyrių komanda” (2). Animac. serialas. 11.30 „Jos vardas Nikita”. 12.30 „Būk mano meile“. Pasimatymų šou.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

14.30 „Meilė ir kančia”. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Knygų valdovas“. Nuotykių f. 22.25 „Draugai V“. 23.25 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. (N-14)

23.30 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. Drama. „Kastlas“. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Namas Turkų gatvėje“. Trileris. (N-14) Pakvaišęs sportas. „CSI kriminalistai“. Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). „Kas tu toks?” Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Laida „112“. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011.

13.30 TV parduotuvė. 14.00 Humoro laida „Naša Raša”. (N-7) 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 TV serialas „Zona”. (N-14) 23.15 Humoro laida „Naša Raša”. (N-7) 0.15 „Pora kaip tvora“ (k.). 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Kontrolinis pirkimas. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Noriu žinoti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Suprasti. Atleisti. 16.00 Detektyvai. 16.40 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.45 Laisvė ir teisingumas. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Šiek tiek sutrikusi”. 22.15 TV serialas „Draugai policininkai”. 23.35 Lietuvos „Laikas”. 23.45 Ivanas Ochlobystinas. 0.50 Detektyvai. 1.20 Naktinis eteris. 18.10 Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. G.Patackas. 23.58 LR himnas.

12.05 13.00 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.18 18.20 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.15 0.45

Skonio reikalas (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Naša Raša. (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Konkursas „Futbolo virusas”. Naša Raša. Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Zona“. (N-14) Naša Raša. „Pora kaip tvora” (k.). Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 9.00 Naujienos. 9.20 Uraza Bairamas. 9.50 Moterų žurnalas. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Kontrolinis pirkimas. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Noriu žinoti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Suprasti. Atleisti. 16.10 Detektyvai. 16.55 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.45 Laisvė ir teisingumas. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Šiek tiek sutrikusi”. 22.15 TV serialas „Draugai policininkai”. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 Amžinasis Šurikas. 0.45 Detektyvai. 1.15 Naktinis eteris. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Brencius. 23.58 LR himnas.

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugpjūčio 31, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 11.45 13.30 14.20 15.10 15.40

„Senis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas... 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Pradėk nuo savęs (k.). 14.00 Dok. f. „Apie ką staugia vilkai“. 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.15 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Vilniaus festivalis 2011“. Tango ir fado magija su Kristina Branko. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Gamtos formos“.

„Demaskavimas“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 24 valandos. (N-7) 9.50 KK2. 10.20 KK2 Metų Žvaigždė (k.). (N-7) 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Būk mano meile“. Pasimatymų šou. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Valanda su Rūta. 20.10 24 valandos. 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Krepšinio misterijos. 22.34 Veiksmo f. „Demaskavimas“ (1994 m., JAV). (N-14) 1.15 „Ozas“. (N-14)

„EuroBasket 2011“.

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Svetimi“. (N-7) 10.30 „Drąsos kaina“. 11.00 „EuroBasket 2011“ čempionato ir TV3 naujojo sezono „Mano TV3. Čia šviesu!“ atidarymas. 13.05 Norite – tikėkite, norite – ne! 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Naisių vasara“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 „EuroBasket 2011“ apžvalga. 21.00 „EuroBasket 2011“. Lietuva–Didžioji Britanija. 23.00 „CSI Niujorkas“. (N-7). 24.00 „EuroBasket 2011“. Ispanija–Lenkija. Vaizdo įrašas. 1.40 „EuroBasket 2011“. Prancūzija–Latvija. Vaizdo įrašas. 3.20 „Eureka“. (N-7)

„Korporacija „Puma“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo... (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Fantastinis nuotykių f. „Uždrausta karalystė“ (k.). 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų šeimininkės. 16.55 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Komedija „Korporacija „Puma“ (2011 m., JAV). (N-14) 23.10 Baimės faktorius. 0.20 „Srautas II“. 1.20 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.00 20.35 21.10 22.00 22.30 23.00 23.30 24.00 0.30

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Istorinė atmintis. Protestantai Vilniuje (1). Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Veidai (k.). Algis Latėnas skaito Antano Strazdo eiles. Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Be pykčio. „Likimo valsas“. Brydė. Susitikimas su rašytojais Nino Ricci ir Monika Fagerholm. Čekiška animacija. Animacijos klasika. Gyvenimo ratu. Angelės skrynios ir jų paslaptis. Valstybės kino metraštis. „Sielovada. Istorijos dvelksmas“. Dalia Kutraitė kalbina... Rolandą Pavilionį. 1997 m. „Toli, palei šilą“. Muzik. f. Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas yra gražus (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.40 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Deksterio laboratorija”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugsėjo 1, ketvirtadienis

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

„Sanctum“.

„EuroBasket 2011“.

„Teisė žudyti“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Gustavo enciklopedija (k.). 14.05 Dok f. „Ribinė zona“. 14.30 Tarp žolių. 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Koncertas „Beauštanti aušrelė su Čiurlioniu“, skirtas mokslo metų pradžiai ir Laisvės dienai. 20.15 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Su hidžabu ir aukštakulniais“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 24 valandos. 9.50 KK2. 10.20 Valanda su Rūta. 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Būk mano meile”. Pasimatymų šou. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Didysis LNK TV sezono atidarymas. 22.00 Žinios. 22.30 PREMJERA. Veiksmo trileris „Sanctum“ (2011 m., Australija, JAV). (N-7) 0.30 „Grožio peilis“. (N-14) 1.30 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Svetimi“. (N-7) 11.00 Prieš srovę. (N-7) 11.50 Ką manai? 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 „EuroBasket 2011“. apžvalga. 21.00 „EuroBasket 2011“. Lietuva–Lenkija. 23.00 „Kaulai“. (N-7) 24.00 „EuroBasket 2011“. Gruzija–Rusija. Vaizdo įrašas. 1.40 „EuroBasket 2011“. Italija–Vokietija. Vaizdo įrašas. 3.20 „Eureka“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 9.15 „Miesčionys II“ (k.). 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija šeimai „Krikštašunis“ (k.). 14.30 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius III. 16.20 Nerealios namų šeimininkės. 16.55 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Kriminalinė drama „Teisė žudyti“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.40 Baimės faktorius. 0.50 „Srautas II“ (k.). (N-7) 1.50 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Mokslo ir žinių diena. Kaip žydinti obelis. Meilė Lukšienė. 1990 m. 13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Mokslo ir žinių diena. „Vaikystės juodraščiai“. Dok. f. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai. Giedraičiai. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Kazio Bradūno eilėraščius skaito V.Kochanskytė. 18.45 Mokslo ir žinių diena. „Jis – Baršauskas“. Dok. f. 19.05 Mokslo ir žinių diena. „Matematikos poetas“. Dok. f. 19.40 Mokslo ir žinių diena. Penki vakarai. Susitikimas su VU rektoriumi Benediktu Juodka. 20.40 Mokslo ir žinių diena. „Gaudeamus 2011“. 22.30 Pasaulio dokumentika. „Gražiausios kinų liaudies dainos“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Šiuolaikinė muzika. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio (k.).

TV1

TV6 9.55 10.10 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.30 23.50 0.40

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida „112“.

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. (N-7) „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. (N-7) „Kastlas“. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Pasižadėjęs kitai“. Komedija. (N-14) Pakvaišęs sportas. „CSI kriminalistai“. Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.).

10.31 Laida „112“. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011.

15.30 Teleparduotuvė. 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Nuotykių serialas. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14) 22.30 „Trauma”. 23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.55 10.10 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. „Kaulai“ (1). Kriminalinis serialas. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (1). Komedija. (N-7) „Viena už visus“. Komedija. (N-7) „Šilumos smūgis“. Veiksmo f. (N-14) Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „CSI kriminalistai“.

9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.18 Konkursas „Futbolo virusas”. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.10 Krepšinio karštligė. 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 Naša Raša. 0.05 „Pora kaip tvora”. 0.35 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Kontrolinis pirkimas. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Noriu žinoti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Suprasti. Atleisti. 16.05 Detektyvai. 16.50 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.50 Laisvė ir teisingumas. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Šiek tiek sutrikusi”. 22.15 TV serialas „Draugai policininkai”. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.40 Gyvenamoji aplinka. 0.45 Detektyvai. 1.15 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.00 23.05 23.48 23.58

16.00 16.05 17.00 17.20 17.50 18.00 18.18 18.20 19.20 20.00 20.10 20.25 20.50 21.00 21.40 22.10 22.45 23.25 23.50 24.00 0.40 2.20 2.30

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Europos vyrų krepšinio čempionatas: Lietuva– Didžioji Britanija. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika B.Auginas. LR himnas.

Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Naujienašana“. Humoro laida. Žinios. Orai. Konkursas „Futbolo virusas”. Finalas. Super L.T. Gongo Gangas. Žinios. Orai. Krepšinio karštligė. Griūk negyvas! Naujienašana. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora”. Griūk negyvas! Naujienašana. Reporteris. Orai. „Šėtoniškas domino”. Trileris. (N-14) Naujienašana. Krepšinio karštligė.

Pirmasis Baltijos kanalas

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! Reporteris (k.). Skonio reikalas. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Griūk negyvas! Kas tu toks? Reporteris (k.). TV parduotuvė. „Tai buvo ji”. Komedija. „Pora kaip tvora“ (k.).

7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Kontrolinis pirkimas. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Noriu žinoti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Suprasti. Atleisti. 16.10 Detektyvai. 16.55 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.50 Laisvė ir teisingumas. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Šiek tiek sutrikusi”. 22.15 TV serialas „Draugai policininkai”. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.35 Žmogus ir įstatymas. 0.35 Detektyvai. 1.10 Žvaigždėlaivis. 1.25 Naktinis eteris.

Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara. Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Šventinis koncertas „Beauštanti aušrelė“, skirtas

Laisvės dienai ir mokslo metų pradžiai. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.00 Europos vyrų krepšinio čempionatas: Lietuva–Lenkija. 23.05 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Maldonis. 23.58 LR himnas.

19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.20 0.20

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda“. Animac. serialas. 9.40 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija“. 11.00 „Superdidvyrių komanda”. 11.30 „Jos vardas Nikita”. 12.30 „Būk mano meile“. Pasimatymų šou. 13.30 „Indiškos aistros”. 14.30 „Meilė ir kančia”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

11.00 „Superdidvyrių komanda”. 11.30 „Jos vardas Nikita”. 12.30 „Būk mano meile“. Pasimatymų šou. 13.30 „Indiškos aistros”. 14.30 „Meilė ir kančia”. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Nuotykių serialas. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. Serialas. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Robotas policininkas. Aklas teisingumas”. Veiksmo f. (N-7) 22.50 „Draugai V”. 23.50 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.05 8.50 9.55 10.30 11.05 11.30 12.20 13.00 13.30 15.25 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Gimtasis kraštas

LTV2

Rugsėjo 2, penktadienis

„Afera pagal Antonį Zimerį“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Senis“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.00 „Gamtos dienos“. 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Duokim garo! 22.45 Trileris „Afera pagal Antonį Zimerį“ (2005 m., Prancūzija). (N-7)

„Oušeno tryliktukas“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 24 valandos. (N-7) 9.50 KK2. (N-7) 10.20 Didysis LNK TV sezono atidarymas (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Būk mano meile“. Pasimatymų šou. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 PREMJERA. „Slavianski bazar 2011“. Koncertas. I d. 21.00 PREMJERA. Kriminalinis trileris „Oušeno tryliktukas“ (2007 m., JAV). (N-7) 23.50 PREMJERA. Veiksmo f. „Karo paukščiai“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.40 Siaubo trileris „Smurto epidemija“ (2005 m., JAV). (N-14)

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

TV programa

„Neįmanoma misija“.

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Svetimi“. (N-7) 10.30 „Drąsos kaina“. 11.00 Paskutinė instancija. 11.50 Ką manai? 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 Katašunis. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios. 19.10 100 000 grynais. 20.30 „EuroBasket 2011“ apžvalga. 21.00 „EuroBasket 2011“. Lietuva–Turkija. 23.00 Trileris „Neįmanoma misija“ (1996 m., JAV). (N-14) 1.10 „EuroBasket 2011“. Ispanija–Didžioji Britanija. Vaizdo įrašas. 2.50 „EuroBasket 2011“. Prancūzija– Vokietija. Vaizdo įrašas.

„Dapkai ir Butkai III“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 9.15 „Miesčionys II“ (k.). 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo... (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „Meilė rudenį“ (k.). 14.30 Smagiausios akimirkos. 15.00 Baimės faktorius III. 16.15 Nerealios namų šeimininkės. 16.45 „Dapkai ir Butkai III“. 17.25 „Miesčionys II“. 18.00 „Nuomininkai“. Humoro serialas (Lietuva). 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos talentai V. 23.00 „Tauras“ Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. Finalas, Zarasai. 0.10 Kriminalinė drama „Teisė žudyti“ (k.). (N-14) 2.15 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.50 Prisiminkime. V.Telksnio dainos (k.). 13.00 Brydė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Jeigu akmenys kalbėtų (1). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Mokslo ir žinių diena. Vaikystės juodraščiai (k.). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Antanas Rekašius. Baletas „Aura”. 20.30 I.Pradelis. „Paryžiaus traukinys“. LTV spektaklis. 21.00 „Melas ir apgaulė“. Trileris. (N-14) 22.20 Grafai Tiškevičiai ir Lietuva (2) (k.). 23.00 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras iš LRT archyvų. 24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas. „Pramuštgalviai, pirmyn“. TV filmas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.40 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Deksterio laboratorija”. Animac. serialas. 11.00 „Superdidvyrių komanda”. 11.30 „Jos vardas Nikita”. 12.30 „Būk mano meile“. Pasimatymų šou. 13.30 „Indiškos aistros”. 14.30 „Meilė ir kančia”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugsėjo 3, šeštadienis

„Naktis priklauso mums“.

„Kai apkabinsiu tave“.

„Pamergė pagal užsakymą“.

„Pragaras“.

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 Pulsas. 12.30 „Čia mūsų namai“ (4). TV filmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 18.45 Kine kaip kine. 19.15 Vaid. f. „Balkonas“ (2008 m.). 20.15 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Algimanto Raudonikio jubiliejinis koncertas „Skinsiu raudoną rožę“. 23.15 Premjera. Trileris „Naktis priklauso mums“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.30 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“. 8.35 Animac. f. „Detektyvas Drupis“. 9.00 „Drakonų kova Z“ (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. PREMJERA. Animac. f. „Garo vaikis“ (2005 m., Japonija). 12.40 Nuotykių komedija „Kaimynai“ (1989 m., JAV). 14.55 „Eva Luna“. 17.00 PREMJERA. „Auksinė širdis”. Socialinis realybės šou. 17.45 „Būk mano meile” (k.). Pasimatymų šou. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 PREMJERA. „Kviečiu šokti 2“. Šokių konkursas. 22.30 PREMJERA. Drama „Kai apkabinsiu tave“ (2010 m., Lietuva). (N-7) 0.30 PREMJERA. Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas. „Alergija monstrams“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Beatos virtuvė. 11.00 Animac. komedija „Kempiniukas Plačiakelnis“ (2004 m., JAV). 12.40 Drama „Terminalas“ (2004 m., JAV). 15.05 Animac. f. „Alioša Popovičius ir Slibinas Tugorius“ (2004 m., Rusija). 16.40 „Kastlas“. 17.40 Didieji pokyčiai. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi. 2011. 22.30 Romantinė komedija „Pamergė pagal užsakymą“ (2008 m., JAV). (N-7) 0.40 „EuroBasket 2011“. Graikija– Makedonija. Vaizdo įrašas. 2.15 „EuroBasket 2011“. Kroatija– Juodkalnija. Vaizdo įrašas.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.40 Ekstrasensų mūšis (k.). 8.40 „Nuomininkai“ (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 13.30 „16 pavasario akimirkų arba namuose pas AMBROZIJĄ“ Humoro šventė. 15.20 To dar nebuvo (k.). 15.50 Nesėsi – nepjausi. 16.20 Tarp miesto ir kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Veiksmo f. „Pragaras“ (2003 m., JAV). (N-14) 23.25 Komedija „Korporacija „Puma“ (k.). (N-14) 1.00 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus (k.). 11.45 Etnokultūros ratas. Raštai iš nežinios (runos). 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Mokslo ir žinių diena. Vaikystės juodraščiai (k.). 14.00 Teatro popietė. Klaipėdos dramos teatro spektaklis. Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas”. 16.20 Savęs link. Jeigu akmenys kalbėtų (1) (k.). 17.05 Kuluarai (k.). 17.45 Meilės laiptai. Koncertas (k.). 18.10 „Jis – Baršauskas“. Dok. f. (k.). 18.30 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“. 19.00 Muzika gyvai. Arfos muzikos perlai. Baigiamasis „Baltijos arfos” festivalio koncertas. 21.05 „Afera pagal Antonį Zimerį“. Trileris. (N-7) 22.30 Panorama. 23.00 „Gaudeamus 2011“ (k.). 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Menininkų portetai. Poetas V.Kukulas. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Pavojingi kaimynai”. Dok. serialas. 11.00 „Išgelbėti šunys“. Dok. serialas. 12.00 Garfildas (1, 2). Animac. serialas.

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga.

9.20 9.55 10.30 11.05 11.30 12.20 13.00 13.30 14.30 15.25 16.00 16.05 17.00 17.05 18.00

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. Drama. (N-7) 12.05 Kaulai (1). Kriminalinis serialas. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 13.30 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (1). Komedija. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Gordono Ramzio virtuvės košmarai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Kaulai“ (2). (N-7) 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (2). Komedija. 21.00 „Kaltės kaina“ (1). Kriminalinė drama. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) 23.00 „Liudininkai“. Krimin. drama. (N-14) 23.55 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. 0.50 „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) 1.25 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.05 8.50

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! Reporteris (k.). Dok. serialas „Grobuonys”. „Gimę medžioti”.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011.

12.30 „Kidas Padlis”. Animac. serialas. 13.00 „Degrasis. Naujoji karta” (1). Serialas jaunimui. (N-7) 13.30 Sąžinės balsas. 14.05 „Policijos akademija”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Sumažink mane”. Realybės šou. 18.00 „Turtuolių privilegijos” (2). Humoro serialas. 19.00 „Ratuotas riteris”. 20.00 „Majamio ligoninė”. (N-7) 21.00 „Laikinai nėščia“. Romantinė komedija. (N-7) 22.45 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.45 „Turtuolių privilegijos” (k.).

19.55 21.00 21.30 23.40

9.45 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.35 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00

21.00 22.00 23.00 23.55 0.50 1.25

7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Teleparduotuvė. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) „Kulinarijos meistras“. Realybės šou. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“. Kriminalinė komedija. „Kriminalinė komedija“. Veiksmo f. „Kaltės kaina“. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) „Liudininkai“. Kriminalinė drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S) Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

Namų daktaras (k.). Super L.T. (k.). „Pora kaip tvora“. Griūk negyvas! Kas tu toks? Reporteris (k.). TV parduotuvė. „MAD MEN. Reklamos vilkai”. TV serialas (k.). Skonio reikalas (k.). „Pora kaip tvora”. (N-7) Žinios. Orai. Griūk negyvas! Žinios. Orai. Gongo Gangas (k.). 2012 m. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės: Lietuva–Lichtenšteinas. Tiesioginė transliacija iš Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono. Per pertrauką – Žinios. „Protų mūšis“. TV žaidimas. Reporteris. Tas kinas. Vaid. f. „Reikalai Briugėje”. (N-14) Vertas kinas. Trileris „Pietietiškos istorijos”. (N-7)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Kontrolinis pirkimas. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Noriu žinoti. 14.05 Moterų žurnalas. 14.15 Suprasti. Atleisti. 15.00 Detektyvai. 15.40 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 16.40 Lauk manęs. 17.50 Stebuklų laukas. 19.00 Futbolas. Rusija– Makedonija. Pertraukoje – Laikas. 21.00 Lietuvos „Laikas”. 21.20 Sporto naujienos. 21.25 Vaidybinis f. „V + M”. 23.00 Vaidybinis f. „Kelionė į meilę”. 1.00 Vaidybinis f. „Komediantų prieglauda”. 2.15 Naktinis eteris. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.00

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Europos vyrų krepšinio čempionatas: Lietuva–Turkija. 23.05 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. K.Bradūnas. 23.58 LR himnas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 9.00 10.00 10.45 11.30 12.00 13.00

15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.05 19.00 21.00 21.30

TV6

19.00

TV1

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05

15.30 Teleparduotuvė. 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXIII. Dilema”. (N-14) 22.30 „Teisingumo vykdytojas” (1). Veiksmo serialas. 23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

23.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Ekovizija (k.). Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Uraganai”. „Viesulai ir tornadai”. (N-7) Super L.T. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai, Ilgai ir laimingai. Žinios. Orai. Griūk negyvas! „Merdoko paslaptys”. TV serialas. (N-7) Žinios. Orai. Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas”. TV serialas. (N-7) Piktas kinas. Siaubo f. „Mirties kubas”. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.05 8.45 9.00 9.15 10.00 11.00 11.15 12.25 13.30 15.25 16.30 18.00 20.00 20.20 21.30 23.25 1.05 18.10 19.03 20.03 20.31 20.45

Naujienos. Top-shop. Noriu žinoti. Animacinis f. Grok, armonika! Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Ala Pugačiova. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. Jevgenijus Leonovas. Vaidybinis f. „Rudens maratonas”. Ivanas Ochlobystinas. Vaidybinis f. „V + M”. Didžiosios olimpinės lentynės. Laikas. „Operos vaiduoklis”. Vaidybinis f. „Laimės metas 2”. Vaidybinis f. „Netikėlė”. Naktinis eteris.

Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. N.Miliauskaitė. 23.58 LR himnas.

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugsėjo 4, sekmadienis

„Nekalti balsai“.

„Pagrobti ir perduoti“.

„Načas Libras“.

Tauro ragas.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklopedija. 11.00 Vaikų muzikos koncertas. 12.30 Dok. f. „Kinijos miškai“. 13.30 Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 14.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Žmogžudystės vizija“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 16.45 Pradėk nuo savęs. 17.15 Dok. serialas „Ekologiškiausi pasaulio namai“. 17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Romantinis trileris „Mėnulis virš Karolinos“ (2007 m., JAV). 23.00 Elito kinas. Istorinė drama „Vyturio lizdas“ (2007 m., Prancūzija). (N-14)

6.30 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 „Detektyvas Drupis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Animac f. „Beprotiškas kiškio Kvankos filmas“ (1981 m., JAV). 11.35 Komedija „Pasidauginimas“ (1996 m., JAV). (N-7) 13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Komedija šeimai „Pono Byno atostogos“ (2007 m., Vokietija, D. Britanija, Prancūzija). 21.15 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo komedija „Medalionas“ (2003 m., JAV, Honkongas). (N-7) 23.35 Kriminalinė komedija „Meilė ir neapykanta 2“ (1996 m., JAV). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas „Alergija monstrams“. 7.30 „Gormitai“. 8.00 „Hana Montana“. 9.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 10.00 Svajonių sodai. 11.00 Komedija „Šnipė Harieta“ (1996 m., JAV). (N-7) 13.05 Komedija „Žiurkių lenktynės“ (2001 m., JAV, Kanada). (N-7) 15.15 Animac. f. „Slibinas Goriničius ir Dobrinia Nikitičius“ (2006 m., Rusija). 16.40 „Kastlas“. 17.40 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Lietuvos talentai 2011. 20.30 „EuroBasket 2011“ apžvalga. 21.00 „EuroBasket 2011“. Lietuva–Ispanija. 1.25 „EuroBasket 2011“. Lenkija–Turkija. Vaizdo įrašas. 3.05 „EuroBasket 2011“. Vokietija–Serbija. Vaizdo įrašas.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Apie žūklę. 8.30 Tauro ragas. 9.00 Ekstrasensų mūšis 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 Komedija „Karalius Gijomas“ (2009 m., Prancūzija). (N-7) 13.45 Smagiausios akimirkos. 14.15 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Meilės istorijos. Melodrama „Svajonių viešbutis: Indija“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Siaubo trileris „Baimės namai“ (2007 m., JAV). (S) 1.00 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, rugpjūčio 29 d. 21.30 Siaubo trileris „Juodoji skylė“. JAV, D. Britanija. 1997 m. Rež. Paul W.S.Anderson. (N-14). Vaidina: Laurence Fishburne, Sam Neill, Kathleen Quinlan, Joely Richardson, Richard T.Jones.

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Angelės skrynios ir jų paslaptis (k.). 9.10 Šalia mūsų. Kalavijų vartai. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Giedraičiai (k.). 11.40 Muzika gyvai. Arfos muzikos perlai (k.). 13.10 Algis Latėnas skaito Antano Strazdo eiles (k.). 13.25 Sietynas (k.). 13.55 Būtovės slėpiniai. 14.45 Kine kaip kine. 15.10 „Balkonas“. Vaid. f. 16.00 Dalia Kutraitė kalbina... Rolandą Pavilionį. 1997 m. (k.). 16.30 Krašto garbė. 17.25 Valstybės kino metraštis. „Sielovada. Istorijos dvelksmas“ (k.). 18.15 I.Pradelis. „Paryžiaus traukiny“. LTV spektaklis. 1987 m. (k.). 18.45 Mūsų krepšinis. 1 dalis. „Veteranai“. Dok. f. 19.35 Auksinės operečių melodijos. 2002 m. 21.00 „Naktis priklauso mums“. Trileris. (N-14) 22.55 Panorama. 23.10 LNOBT spektaklis Džiuzepės Verdžio „Likimo galia”.

TV6 9.05 9.20 9.50 10.20 11.00 12.00 12.30 13.00 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.10

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva „Fotografas Algimantas Kunčius”. 9.10 Ekomitas. 10.00 „Ol Pedžetos kronikos“. Dok. serialas. 11.00 „Išgelbėti šunys”. Dok. serialas. 12.00 „Garfildas”. 12.30 „Kidas Padlis”. 12.50 Kitokie? 13.00 „Degrasis. Naujoji karta”. Serialas jaunimui. 14.05 „Policijos akademija”.

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų”. Realybės šou. 17.00 „Sumažink mane”. Realybės šou. 18.00 „Turtuolių privilegijos”. Humoro serialas. (N-7) 19.00 „Ratuotas riteris”. Veiksmo serialas. (N-7) 20.00 „Majamio ligoninė”. 21.00 Lietuvos partizanui J.Lukšai-Daumantui atminti. „Vienui vieni“. Istorinė drama. (N-7) 22.45 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.45 „Turtuolių privilegijos” (k.).

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Muzikinė kelionė. Tetos Betos viktorina.

18.40 19.15 21.00 21.30 22.00 23.00 23.55 0.50 11.03 12.10 13.03 13.23 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30 18.10 19.03

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... „Kulinarijos meistras“. Realybės šou. Mados reidas. „Viena už visus“. Komedija. Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“. Kriminalinė komedija. (N-7) „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Viena už visus“. Komedija. „Pretendentas. Vaiduoklių sala“. Veiksmo f. (N-7) „Simpsonai“. Animac. serialas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S) Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 10.00 10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.05 19.00 20.35 21.00 21.15 22.15 23.15

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Namų daktaras. Griūk negyvas! (N-7) Girių takais. Dok. serialas „Gimę žudyti”. „Medžiotojų gaujos”. (N-7) Šiandien kimba. Reporteris (k.). „Protų mūšis“ (k.). „Inspektorius Luisas”. TV serialas (k.). Super L.T. Žinios. Orai. Griūk negyvas! Žinios. Orai. Ekovizija. Žalioji idėja. Žinios. Orai. Gongo Gangas. Vaid. f. „Operacija „Delta farsas”. Komedija. (N-7) Griūk negyvas! Žinios. Orai. 24/7. TV serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai. (N-7) Vaid. f. „Reikalai Briugėje” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.20 9.00 9.15 9.35 10.30 11.00 11.20 11.40 17.05 18.10 20.00 21.05 21.45 22.50 0.50 2.15

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Animacinis f. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Animacinis f. TV serialas „Didžioji pertrauka”. Nona Grišajeva. Šlovės minutė. Laikas. Nona, pirmyn! Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „Geriausias mano vyro draugas”. Vaidybinis f. „Pravarde „Žvėris”. Naktinis eteris.

20.03 Vaikų radijo teatras. 20.24 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.00 Europos vyrų krepšinio čempionatas: Lietuva–Ispanija. 23.05 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. H.Radauskas. 23.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

žvaigždžių komanda (Džetas Li, Džeki Čanas ir Maiklas Angaranas) vienoje epinėje istorijoje apie savęs pažinimą ir gyvenimo prasmės paieškas.

TV6 Antradienis, rugpjūčio 30 d. 21.30 val. Trileris „Namas Turkų gatvėje“. JAV, Vokietija. 2002 m. Rež. Bob Rafelson. (N-14). Vaidina: Samuel L.Jackson, Milla Jovovich, Stellan Skarsgard. Patyręs policininkas Džekas padeda draugui ieškoti dukters, kuri pateko į banko grobikų rankas, tačiau jis pats tampa įkaitu. Džekas supranta, kad gaujai vadovauja graži vado draugė. Jis tikisi pamatyti valdingą, savimi pasitikinčią moterį, tačiau išvysta švelnią ir romantišką merginą. Ar ji iš tiesų tokia bejėgė, o gal tiesiog manipuliuoja jais, kaip ir visais kitais?

TV3 Penktadienis, rugsėjo 2 d. 23.00 val. Trileris „Neįmanoma misija“. JAV, 1996 m. Rež. Brian De Palma. (N-7). Vaidina: Tom Cruise, Jon Voight, Emmanuelle Beart, Jean Reno, Ingeborga Dapkūnaitė. Slaptasis agentas Etanas Huntas apkaltinamas savo šnipų komandos narių mirtimis. Bėgdamas nuo valstybės pasamdytų žudikų, įsibraudamas į labiausiai saugomą CŽV saugyklą, važiuodamas ant traukinio stogo, jis stengiasi visur vienu žingsniu lenkti savo persekiotojus, taip pat anksčiau už juos atskleisti tiesą.

BTV Ketvirtadienis, rugsėjo 1 d. 2047 m. grupė astronautų skrenda tirti erdvėlaivio „Event Horizont“. Šis erdvėlaivis prieš septynerius metus buvo pradingęs juodojoje skylėje, o kai niekas nebetikėjo, kad jis grįš, pagaliau pasirodė. Niekas nežino, ką jis parskraidino. Tyrėjų komanda, įsigavusi į „Event Horizont“, pajunta, kad erdvėlaivyje yra įsikūręs kažkas iš anapus. Neregėtas padaras yra nepagaunamas ir labai pavojingas. Gelbėtojus, ieškančius atsakymų dėl erdvėlaivio „Event Horizont“ dingimo, pamažu apima siaubo ir baimės jausmas. Ar sugebės jie išaiškinti visas paslaptis ir sėkmingai grįžti namo?

BTV Pirmadienis, rugpjūčio 29 d. 21.30 val. GERAS FILMAS. „Uždrausta karalystė“. JAV, Kinija, 2008 m. Rež. Rob Minkoff. (N-7). Vaidina: Jet Li, Jackie Chan, Michael Angarano, Yifei Liu, Sing Ngai, Juana Collignon, Morgan Benoit, Bingbing Li. Kungfu fanatikas Džeisonas vienoje sendaikčių krautuvėlėje randa stebuklingą ginklą, su kuriuo nukeliauja į senovės Kiniją – pasaulį, egzistuojantį tarp žemės ir dangaus. Čia jis sutinka du legendinius kungfu meistrus ir gražuolę juodaplaukę. Jų padedamas Džeisonas privalo grąžinti ginklą teisėtam jo savininkui ir nugalėti Kiniją siaubiančios armijos vadą. Įspūdingi gamtos vaizdai, kovos menų triukai, kvapą gniaužianti choreografija ir

21.30 val. Kriminalinė drama „Teisė žudyti“. JAV, 2008 m. Rež. Jon Avnet. (N-14). Vaidina: Robert De Niro, Al Pacino, 50 Cent, Carla Gugino, John Leguizamo, Donnie Wahlberg, Brian Dennehy, Tribly Glover. Du Niujorko detektyvai – Turkas ir Rūsteris – tiria serijinio žudiko įvykdytas žmogžudystes. Maniako taikinys – nusikaltėliai, kuriems pavyko išsisukti nuo teisingumo. Vykdydami tyrimą detektyvai išsiaiškina, kad šie nusikaltimai susiję su jų prieš daugelį metų išspręsta byla. Gal tuomet už grotų jie pasodino nekaltą žmogų? Gal jis išėjęs į laisvę siekia teisingumo ir skelbia linčo teismą?

TV3 Sekmadienis, rugsėjo 4 d. 23.00 val. Trileris „Roninas“. JAV, D. Britanija. 1998 m. Rež. John Frankenheimer. (N-14). Vaidina: Rober De Niro, Jean Reno, Natascha McElhone, Sean Bean ir kiti. Paryžiuje, nuošaliame sandėlyje, susitinka šeši žmonės. Penki vyrai ir moteris. Visi jie – buvę įvairių slaptųjų tarnybų operatyvininkai, šnipinėjimo, ginkluotės, elektronikos, žudymo specialistai, Šaltojo karo veteranai, nematomo fronto kareiviai. Jų naujasis šeimininkas – paslaptingas nepažįstamasis, pasamdęs šią profesionalų komandą pagrobti kruopščiai saugomą lagaminą. Kiekvieno šių žmonių praeitį gaubia kruvina tamsa. Jie nieko nežino apie vienas kitą, nežino, kokie tikrieji kiekvieno motyvai, verčiantys dalyvauti pavojingoje operacijoje. Jie nežino, kas yra jų naujasis šeimininkas, nežino, kas yra tame prakeiktame lagaminėlyje, dėl kurio jie gali bet kurią akimirką žūti arba, operacijai pavykus, užsidirbti krūvą pinigų.

Gimtasis kraštas

„Varom už Lietuvą“

Lietuva per savaitę

2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 34 (78)

Juodojo kaspino diena Rugpjūčio dvidešimt trečioji – Juodojo kaspino diena. Prisimenama 1939 m. rugpjūčio 23-ioji, kai Maskvoje buvo pasirašytas baisus išdavystės ir pasaulinio karo pradžios dokumentas – Molotovo–Ribentropo paktas. Ši diena reiškia ir susitelkimą, pasmerkimą, ryžtą kovoti. 1989 m. šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarydami gyvą grandinę, susikibo rankomis, siekdami pademonstruoti savo solidarumą. Ši grandinė – Baltijos kelias – nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino.

Pirmadienį kamuolio varymo estafetės „Varom už Lietuvą“ dalyvius sutiko Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė S.Daukanto aikštėje priėmė kamuolį iš Vilniaus universiteto studentų ir perdavė jį jauniesiems Vilniaus krepšininkams. D.Grybauskaitė paliko autografą ant kamuolio ir žygio metraštyje. Ceremoniją stebėjo ir gausus būrys užsienio turistų.

Klaipėda išlydėjo burlaivius

Sekmadienį tūkstančiai klaipėdiečių ir miesto svečių plūdo prie jūros vartų palydėti burlaivių, viešėjusių Klaipėdos uoste „The Culture 2011 Tall Ships Regatta“ metu. Iš viso į Klaipėdą buvo atplaukę 34 burlaiviai iš 9 šalių. Iš Klaipėdos burlaiviai pasuko į Suomijos uostą Turku, kur dalyvaus 330 jūrmylių lenktynėse, o paskui – į Lenkijos miestą Gdynę.

Pašto ženkle – Puntukas

Vienas ryškiausių Anykščių krašto ir visos Lietuvos gamtos paminklų – Puntuko akmuo – įamžintas pašto ženkle. Šeštadienį, rugpjūčio 20 dieną, apyvartoje pasirodė blokas iš tęstinės serijos „Lietuvos gamtos paminklai“, kuriame įkomponuotas naujasis pašto ženklas.

Savaitgalio orai

Eismo saugumo akcija

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis su policijos pareigūnais ir krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ krepšininkais Vilniuje pradėjo artėjančiam Europos krepšinio čempionatui skirtą eismo saugumo akciją „Eurobasket 2011: prie vairo su 0 promilių“.

Specialusis planas saugos sodybą

Šeštadienį lietaus nenumatoma. Temperatūra naktį – 13–18, dieną 24–29 laipsniai šilumos. Sekmadienį daug kur Lietuvoje prognozuojamas trumpas lietus, naktį kai kur perkūnija. Temperatūra naktį – 14–19, dieną 18–23 laipsniai šilumos. Delčia. Saulė teka 6.14, leidžiasi 20.26.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +13 +18°

Naktį: +14 +19°

Dieną: +24 +29°

Dieną: +18 +23°

Kultūros ministro įsakymu patvirtintas Trakų Vokės dvaro sodybos teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialusis planas, Kultūros paveldo departamento vadovų teigimu, yra svarbus orientyras Trakų Vokės dvaro ansamblį valdančiai Vilniaus savivaldybei. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos