Gimtasis kraštas Nr. 33 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Kaina 1,99 Lt

Šildymo sezonas – tarsi siaubo filmas 1 psl.

Prasidėjęs šildymo sezonas ir vėl žada didžiules išlaidas gyventojams.

Gero ir lėto gyvenimo ilgesys

Gripas atslenka į Lietuvą

10 psl.

11 psl.

Sraunia Sibiro upe

14 psl.

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Prasidėjęs šildymo sezonas – tarsi siaubo filmas Naujasis šildymo sezonas prasideda neįprastai ir netgi dramatiškai – ne tik dėl nemažėjančių kainų, bet ir dėl įsiplieskusių karų su šilumos tiekėjais.

Seimas vegetuoja Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius mano, kad dabartinę politinę lygiųjų situaciją pakeisti gali tik nauji Seimo rinkimai. Arvydas JOCKUS Neseniai Socialdemokratų partijos taryba paragino Prezidentę Dalią Grybauskaitę pritarti siūlymui surengti pirmalaikius Seimo rinkimus? Ar manote, kad atskirų ministrų pakeitimas padėties iš esmės jau nepakeistų? Mes Prezidentę raginame, kad ji atsižvelgtų į tai, jog dabartinė Vyriausybė yra praradusi visuomenės pasitikėjimą. O svarbiausia, kad Vyriausybė neįgyvendina arba įgyvendina labai nedaug metų pradžioje užsibrėžtų uždavinių. Todėl manome, kad ir Prezidentė turi imtis iniciatyvos spręsti susikaupusias problemas.

Saulius TVIRBUTAS Ukmergėje kilo tikras karas tarp savivaldybės ir šilumos ūkio nuomininko, o Kaune vis garsiau kalbama apie tai, kad Kauno termofikacinę elektrinę gali perimti nauji šeimininkai. Kituose miestuose baiminamasi, kad ir taip didelės šilumos kainos gali dar labiau padidėti. Nuo pernai gyventojai tiekėjams tebėra skolingi apie 80 mln. Lt.

Savivaldybė metė pirštinę Ukmergėje kelis mėnesius verda rimta kova tarp vietos valdžios ir šilumos ūkio nuomininko įmonės „Miesto energija“. Kaip teigė Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas, 2000 m. ankstesnės valdžios sudaryta nuomos sutartis su „Miesto energija“ tapo žalinga visuomenei, todėl įmonės paslaugų nuspręsta atsisakyti nelaukiant sandorio termino pabaigos – 2015 m. „Bendrovė skirstė ir dalijo pajamas tarp 20 fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių skirtingose šalies ir pasaulio vietovėse, – teigė A.Kopūstas. – „Miesto energija“ be savivaldybės sutikimo sudarė ilgalaikes paskolų sutartis su bankais, įkeitė Ukmergės šilumos ūkio turtą, o palūkanas bankams turėjo dengti šilumos vartotojai.“ Pasak mero, Ukmergės rajono gyventojai Lietuvoje mokėjo bene brangiausiai už šildymo paslaugas – beveik

Kai kurie ekspertai linkę manyti, kad ir naująjį šildymo sezoną šilumos tarifai mūsų gyventojams bus nustatomi Maskvoje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

30 ct už kWh. „Tai buvo išpūsta kaina ir, kai šilumos ūkio valdymą perėmė savivaldybė, ją tikrai įmanoma sumažinti“, – tikino A.Kopūstas.

Mūšis dėl katilinės Tačiau nuomininkai neketina nusileisti, ginčas persikėlė į teismą. Gyventojai savo ruožtu kelias paras budėjo prie pagrindinės miesto katilinės, norėdami užkirsti kelią „Miesto energijos“ atstovams į ją patekti. Vis dėlto pirmadienį savivaldybė pranešė, kad „Miesto energijos“ apsaugos darbuo-

tojai naudodami ašarines dujas įsiveržė į katilinę. A.Kopūstas tikino, kad mieste paskelbta ekstremali situacija, todėl savivaldybės įmonė net ir neturėdama tiekėjo licencijos galės tiekti šiltą vandenį ir šilumą. Dėl vykstančio savivaldybės ir „Miesto energijos“ karo visą rugpjūtį ukmergiškiai gyveno be šilto vandens. „Miesto energija“ skelbia, kad savivaldybė neturėjo pagrindo skelbti ekstremalios padėties – rajone yra tiek technologinės, tiek teisinės galimybės tiekti karštą vandenį ir šilumą. Ben-

drovės teigimu, ekstremalios situacijos įvedimas yra skirtas pridengti savivaldybės vadovų padarytus ir planuojamus padaryti neteisėtus veiksmus. Tikriausiai ilgai dar būtų vykęs šis karas, jei ne Prezidentės Dalios Grybauskaitės pagrūmojimas, privertęs skubiai sušauti Krizių valdymo komiteto posėdį, paprašyti Kainų ir energetikos komisijos dar kartą atidžiai ir nuodugniai išnagrinėti, ar šilumos kainos Ukmergės savivaldybėje yra pagrįstos, ar nėra manipuliavimų, ar ukmergiškiai nepermoka. Nukelta į 2 psl.

Kokiu būdu? Sprendimų būdai yra keli. Prezidentė gali pasikviesti frakcijų seniūnus tartis dėl tolesnio Seimo darbo. Gali atskirai su Vyriausybe tartis, kad situacija pasikeistų. Neužtenka pasakyti, kad Vyriausybė žino, bet nedaro. Jeigu nedaro, vadinasi, ir nežino. Taigi mes manome, kad šios dvi institucijos yra atsakingos už Lietuvos ateitį ir dabartį. Nukelta į 3 psl.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Antkainių šuolius į viršų užsimota stabdyti įstatymu Prezidentė stambiausioms prekybos bendrovėms pasiūlė viešai paskelbti kainas pagal pagrindinių produktų krepšelius. Kas toliau? Albinas ČAPLIKAS

Praėjusią savaitę premjeras tepasakė nematąs objektyvių priežasčių maisto produktų kainoms augti. Tik tiek. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Konkurencijos tarybos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus antkainiai būtiniausiems maisto produktams išaugo net kelis kartus. Į konfliktą įsikišusi Prezidentė pažadėjo imtis antkainius ribojančio įstatymo, jei nepavyks su prekybininkais susitarti gražiuoju.

Neatmetami ir karteliniai susitarimai „Nuo paskutinio 2008 m. ketvirčio iki šių metų birželio pieno (2,5 proc. riebumo) antkainis tolygiai išaugo nuo 17 iki 31 proc., sūrio – nuo 14 iki 21 proc., o kvietinių miltų – nuo 23 iki 43 proc.“, – teigė Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas. Jis pridūrė, kad paprastai kitose šalyse

būtiniausios prekės dažnai naudojamos kaip jaukas pirkėjams pritraukti, antkainiai būna vienaženkliai, o Lietuvoje būtent šios prekės parduodamos didžiausiais antkainiais. J.Rasimas negali pasakyti, dėl kokių priežasčių taip smarkiai auga maisto produktų kainos, tačiau jis neatmeta ir kartelinių susitarimų galimybės. Nukelta į 2 psl.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Aktualijos

Prasidėjęs šildymo sezonas – tarsi siaubo filmas Atkelta iš 1 psl.

Ketina parduoti suomiams Kaune šilumos ūkyje taip pat bręsta permainos. Tiesa, jos ne tokios dramatiškos ir kauniečiams rūpesčių gauti šilumą nekils. Jau ne vieną mėnesį sklandė gandas, kad Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) – pagrindinį miesto šilumos gamintoją – valdanti bendrovė „Gazprom“ ketina parduoti suomių kapitalo įmonei „Fortum“. Nei viena pusė oficialios informacijos apie tai neteikia. Kauno meras Andrius Kupčinskas neabejoja, kad derybos tikrai vyksta. „Tai įrodo ir tai, kad įmonės „Fortum“ atstovai neseniai paprašė savivaldybės įmonės „Kauno energija“ atskleisti sutarties detales su „Gazpromu“, – pasakojo meras. – Savivaldybė sieks šiose derybose dalyvauti kaip trečioji šalis, nes ir mes, ir „Gazpromas“ turime sutartinių įsipareigojimų.“ 2003 m., kai Kauno valdžia pardavė KTE Rusijos bendrovei „Gazprom“, ši penkerius metus įsipareigojo nedidinti šilumos kainų. Tačiau pasibaigus šiam terminui Kaunas dabar patenka tarp brangiausiai mokančių už šilumą miestų. Ir greičiausiai ilgai toks bus, mat

įmonė „Gazprom“ yra įsipareigojusi investuodama 400 mln. Lt modernizuoti KTC, tačiau to nepadarė. O „Kauno energija“ iki 2018 m. privalo supirkti 80 proc. KTC pagamintos šilumos. Tokiu būdu ilgai buvo užkertamas kelias kitų energetinių išteklių paieškai. Tiesa, neaišku, kokios sąlygos laukia miesto, jei pasikeis KTC šeimininkai. A.Kupčinskas viliasi per ateinančius 5–6 metus rasti būdų atpiginti šilumą. „Kauno energija“ atlieka galimybių studiją dėl biokuro gamybos, taip pat svarstoma galimybė tiesti vamzdį iš Elektrėnų, kuriuo gautume pigesnę šilumą iš Lietuvos elektrinės“, – pasakojo meras.

Dauguma šilumos gamintojų yra priklausomi nuo dujų kainų, o jas prognozuoti sudėtinga.

Kainos priklausys ir nuo Maskvos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė mano, kad didelių šilumos kainų pokyčių šalyje artimiausiu metu neturėtų būti. „Šilumos kainą sudaro tiekėjų sąnaudos ir kuro žaliavos kaina, – aiškino ji. – Šiuo metu tendencija yra tokia, kad įmonių sąnaudos nedidėja, kai kur net mažėja, daugelis įmonių modernizuotos. Tačiau dauguma šilumos gamintojų priklausomi nuo dujų kainų, o jas prognozuoti sudėtinga. Akivaizdu, kad šilumos kainos mažiausios tose savivaldybėse, kur naudojamas biokuras.“ Antai biokuro katilines turinčiuose Tauragės, Molėtų, Ignalinos, Varėnos savivaldybių gyventojams šiluma kainuoja nuo 17,67 ct už kWh iki 20,8 ct už kWh su PVM. O gamtines dujas vartojančiuose miestuose kainos yra nuo 22 ct už kWh ir kyla net iki 32,06 ct už kWh. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, spalį šildymas vidutiniškai kainuos 1 ct už kWh daugiau nei pavasarį. „Nors šilumos tiekimo įmonės deda visas pastangas mažinti nuostolius šilu-

Dar nuo pernai gyventojai tiekėjams tebėra skolingi apie 80 mln. Lt. Raimundo Šuikos nuotrauka

mos trasose, bet čia sutaupytos lėšos iššvaistomos pro kiauras namų sienas“, – tvirtino LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jo teigimu, nerimą kelia ir kylančios gamtinių dujų kainos. „Jau ne vienus metus raginame valstybę

skatinti biokuro vartojimą, tačiau kol kas vietinis kuras diegiamas išimtinai šilumos tiekėjų iniciatyva, – apgailestavo V.Stasiūnas. – Galima teigti, kad ir šį šildymo sezoną šilumos tarifai mūsų gyventojams bus nustatomi Maskvoje.“

Antkainių šuolius į viršų užsimota stabdyti įstatymu Atkelta iš 1 psl. Prezidentė kol kas per žiniasklaidą stambiausioms prekybos bendrovėms pasiūlė viešai paskelbti kainas pagal pagrindinių produktų krepšelius. Kas toliau? Jeigu ir toliau situacija nepasikeistų, o atrodo, kad taip ir bus, Prezidentė pažadėjo rimtai svarstyti galimybę prekybininkų antkainius reguliuoti specialiu įstatymu.

Ar neliks parama tik žodžiais? Praėjusią savaitę premjeras tepasakė nematąs objektyvių priežasčių maisto produktų kainoms augti. Tik tiek. Šią savaitę jis jau nepraleido progos patylėti ir išvengė nuomonių išsiskyrimo su Prezidente. Kai 2008ųjų liepą Seimo opozicija siūlė priimti panašų įstatymą, tuometinis Seimo narys A.Kubilius tikino, kad rinkos

ekonomikoje tokie ribojimai jam atrodo įtartini. Artėjant rinkimams ir partijoms sukant galvas dėl paramos, A.Kubilius siūlė neskubėti ir pirmiausia išsiaiškinti problemos priežastis, ieškoti sprendimų, o ne aklai mojuoti kirviais. Įdomu, kad panašią nuomonę tada pareiškė ir kai kurie valdžioje buvę socialdemokratai. Buvusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio nuomone, antkainių ribojimas – netinkama priemonė mažinti maisto produktų kainas, tačiau ir tokios priemonės jis nevadintų populistine. Vėliau Seimas įstatymą vis dėlto priėmė, tačiau paskui pats pasiūlė Prezidentui Valdui Adamkui jį vetuoti. Dabar, artėjant naujiems rinkimams, politikai vėl aktyviau pradėjo rūpintis rinkėjams skaudžiausiais reikalais. Klausimas – ar vėl liks tik parama žodžiais?

Pažeidėjai gali sulaukti sankcijų Kol kas neaišku, apie kokį įstatymą kalbėjo Prezidentė. Ar ji pati pasiūlytų galiojančio įstatymo pataisas, ar pritartų grupei Seimo narių, kurie neseniai Seime įregistravo įstatymo pakeitimus ir dabar renka parašus, kad šis įstatymas būtų svarstomas net skubos tvarka. Įregistruotame Kainų įstatymo papildymo įstatymo projekte numatyta, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc. nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 25 proc. nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos. Šios nuostatos būtų netaikomos smulkiosioms ir

„Maisto produktų kainos kyla nuolat, o premjeras tik skėsčioja rankomis. Blogai, bet nieko nedaro“, – sakė V.Mazuronis. Martyno Vidzbelio nuotrauka

vidutinėms įmonėms, kuriose dirba iki 10 žmonių ir kurių metinė apyvarta neviršija 7 mln. Lt. Be kita ko, įstatymo projekte siūloma, kad už šio įstatymo ir jo norminių aktų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka kaltieji asmenys būtų traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o ūkiniams subjektams būtų taikomos ekonominės sankcijos. Už minėtus pažeidimus būtų taikoma 5 proc. nuo įmonės mėnesinės apyvartos bauda.

Plėšikautojus sutramdytų įstatymas Vienas minėto įstatymo projekto autorių Seimo narys Valentinas Mazuronis sakė, kad panašaus pobūdžio įstatymo pakeitimai neseniai atlikti apribojant vaistų antkainius. Dabar, pasak V.Mazuronio, vaistų kainos sumažėjo apie 10 proc. „Maisto produktų kainos kyla nuolat, o premjeras tik skėsčioja rankomis. Blogai, bet nieko nedaro, kad taip nebūtų. Perdirbėjai kaltina prekybininkus, o pastarieji – perdirbėjus, ir reikalas nejuda iš vietos. Ūkio ministras aiškiai pasakė, kad kainas kelia prekybininkai. Mano nuomone, tvarką galima įvesti tik priėmus įstatymą, t. y. apribojus antkainius“, – sako V.Mazuronis. Seimo narys tikisi, kad kolegos įstatymo projektui pritars ir jis bus svarstomas skubos tvarka. V.Mazuronis sako, kad Konkurencijos taryba sėkmės atveju įmonėms gali skirti baudas, tačiau kainų ji negali sumažinti. Kai kurios įmonės gal net sutiktų mokėti baudas, bet nemažinti antkainių. Apsimoka. Tik įstatymas padėtų sutramdyti plėšikautojus.

Anarchinė rinka Antanas Baura, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Toliau tokia padėtis nebegali tęstis, nes kai kurie rinkos dalyviai elgiasi jau ne kaip laisvoje, bet kaip kažkokioje anarchinėje rinkoje. Jie mano, kad jiems negalioja jokie įstatymai, antkainiai nustatomi neįvertinant realios ekonominės padėties ir niekas, pasak prekybininkų, neturi teisės riboti tokių jų veiksmų. Esu įsitikinęs, kad Seimo nariai pritars antkainių ribojimo įstatymui ir jis skubos tvarka bus priimtas. Šis įstatymas negaliotų smulkiesiems prekybininkams, nes jie ir taip dirba nelygios konkurencijos sąlygomis.

Padėtį pakeistų konkurencija Rimantas Rudzkis, DnB NORD vyriausiasis analitikas

Bandydami reguliuoti kainas efektą pasiektume tik trumpam laikui. Tačiau Konkurencijos taryba turi dirbti aktyviai. Būtina vartotojams skelbti, kam ir kiek atitenka produkto kainos, nurodyti prekybos tinklų antkainių dydžius. Tačiau padėtis iš esmės pasikeistų tik Vyriausybei padidinus konkurenciją, t. y. jeigu būtų leidžiama dirbti smulkiesiems prekybininkams. Reikia kategoriškai supaprastinti sąlygas pradėti verslą.

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Alytaus meras uždarytas 15 parų

Atkelta iš 1 psl. Kodėl kreipiatės į Prezidentę, o nemėginate pirmalaikius rinkimus surengti Seimo narių daugumos balsais arba pareikšti tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe Seime? Galiu pasakyti, kad jau dabar yra rengiamas Seimo nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, kuris dar šį mėnesį bus pateiktas Seimo plenariniame posėdyje. Šia kryptimi irgi dirbame. Bet norime, kad ir Prezidentė pareikštų savo nuomonę. O toliau neatsisakome ir tokio atvejo, kad gali būti pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe. Šiuo metu renkame informaciją apie ministerijų veiklą, tad viskas gali būti sudėta į bendrą paketą ir gali būti pareikštas nepasitikėjimas visa Vyriausybe. Kaip prognozuojate, ar ši valdančioji dauguma pajėgs patvirtinti kitų metų biudžetą? Gal tuomet ir susiformuos situacija, kai Vyriausybė neteks Prezidentės pasitikėjimo ir ims formuotis nauja dauguma? Labai teisingas pastebėjimas. Tai vienas pagrindinių Lietuvos metų įstatymų. Jį pateikus išryškės, ar Vyriausybė atsakingai planuoja biudžetą, kokios numatytos kitų metų išlaidų ir pajamų bei skolinimosi, biudžeto deficito prognozės. Jeigu bus matyti, kad planuojamų pajamų surinkti nepavyks (o mano skaičiavimais jau praradome apie 1 mlrd. litų vien dėl to, kad laiku nepanaudojome Europos Sąjungos lėšų), gali kilti įvairiausių diskusijų ir gali būti prieita net iki to, kad biudžetui nebus pritarta. Jeigu socialdemokratams tektų imtis atsakomybės formuoti Vyriausybę, kokius siūlytumėte pagrindinius būdus pagerinti šalies ekonominę padėtį, sumažinti nedarbą? Europos Sąjunga Lietuvos infrastruktūrai skiria daugiau kaip 5 mlrd. litų (iš viso – 8 mlrd. litų). Reikėjo tik laiku tuos pinigus panaudoti. Vien tik infrastruktūros projektuose panaudotas 1 mlrd. litų tiesiogiai sukuria 5 tūkst. darbo vietų. Taigi, panaudojus 5 mlrd. litų, būtų tiesiogiai sukurta 25 tūkst. naujų darbo vietų. Nuo šios sumos į biudžetą sugrįžtų 1,5 mlrd. litų. Darbo užmokesčiui tektų 1,2– 1,4 mlrd. litų, iš jų apie 70–80 proc. būtų išleista vartojimui. Taigi krizei suvaldyti tai buvo vienas galingiausių instrumentų. Antras instrumentas – gyvenamųjų namų renovacija. Ją finansuotume iš specialios programos, o gyventojai po renovacijos 5–7 metus mokėtų už šilumos energiją tokią pat kainą, kokią mokėjo iki renovacijos. Toliau sektų energetikos krizės sustabdymas statant katilines mažesniuose miesteliuose ir miestuose,

Sunkiu nusikaltimu įtariamas Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla suimtas 15 parų. Teismo sprendimu šio miesto vadovas ir savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius trims mėnesiams nušalinti nuo pareigų.

Gresia aštuoneri metai nelaisvės „Mes į valdžią eitume tik su sąlyga, jeigu turėtume Seime daugumą,“ – sako Algirdas Butkevičius. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Seimas vegetuoja kad būtų kuo mažiau suvartojama gamtinių dujų. Reikėtų įgyvendinti investicinius projektus sujungiant dujų ir elektros tinklus su Lenkija bei tiesti dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos, pastatyti suskystintų dujų terminalą.

su sparčiai augančiomis būtiniausių maisto produktų kainomis? Tai nieko nauja. Mes jau praėjusią savaitę registravome įstatymų pataisą dėl viršpelnio reguliavimo per ekonomikos sunkmetį, jeigu nustatoma, kad kainos kyla nepagrįstai.

Ar turite idėjų, kaip ne tik baudžiamosiomis akcijomis mažinti kontrabandos ir šešėlinės ekonomikos mastą?

Praėjusią savaitę Lietuvos miestuose profesinės sąjungos surengė protesto mitingus prieš Vyriausybės vykdomą žmonių skurdinimo politiką. Ar šiais mitingais galima pasiekti konstruktyvių rezultatų? Nesu streikų ir mitingų šalininkas. Manau, kad geriausią rezultatą galima pasiekti konstruktyviai diskutuojant, klausantis, ką sako kita pusė, ir siekiant abipusės naudos.

Nesu streikų ir mitingų šalininkas. Manau, kad geriausią rezultatą galima pasiekti konstruktyviai diskutuojant. Mes jau seniai sakėme, kad negalima kelti PVM tarifo maisto produktams. Be to, visi PVM ir akcizų mokesčiai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į kaimyninių valstybių vykdomą politiką. Tai kalbėjome nuo naktinės mokesčių reformos. Kad tai nebuvo demagogija ar populizmas (kaip mėgsta pasakyti premjeras), užtenka pasiimti Valstybės kontrolės ataskaitą dėl akcizų politikos. Ji visiškai sutampa su mūsų anksčiau išsakytomis mintimis. Ar pritariate Prezidentės siūlymui įstatymų priemonėmis kovoti

O kaip vertinate Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą taikiai prie Vyriausybės protestuoti norinčius piliečius išvaryti į sostinės pakraštį? Tai rodo baimę. Toks elgesys dar labiau pykdo žmones. Jeigu tai kartosis nuolatos, protestuotojai gali iš nurodytos vietos patraukti į vietas, kur rinktis uždrausta, ir kils konfliktas su teisėsaugos institucijomis. Įsivyraus pyktis, o ne konstruktyvus dialogas. Iki šiol su krize ir ekonomikos problemomis asocijuojasi Andrius Kubilius ir jo komanda. Ar socialdemokratams praktiniais sumetimais būtų naudinga dabar eiti į valdžią? Mes į valdžią eitume tik su sąlyga, jeigu turėtume Seime daugumą. Kitu atveju kalbėti apie sėkmingą darbą būtų neišmintinga. Tarsi sakote, kad šis Seimas sukurti iš esmės naują politinę dėlionę nepajėgus? Reikia naujų rinkimų? Šitas Seimas dabar vegetuoja.

Prezidentė siūlo stiprinti teismų kontrolę Siūloma peržiūrėti teismų vadovų įgaliojimus teismų administravimo srityje ir numatyti galimybę teismų veiklos tyrimuose dalyvauti ne tik teisėjams, bet ir kitiems specialistams, mokslininkams, taip pat visuomenės atstovams. Platesnius įgaliojimus teismų administravimo srityje siūloma suteikti Aukščiausiajam Teismui. Atitinkamos Teismų įstatymo pataisos parengtos Prezidentės iniciatyva ir jau registruojamos Seime. „Bylų vilkinimas, netinkamas ar aplaidus teisėjų darbas ir elgesys yra tos priežastys, dėl ko žmonės

Gimtasis kraštas

Aktualijos

nepasitiki teismais ir teisingumu, todėl teismų veiklos kontrolė negali būti formali. Šiuo metu teismuose veikianti teismų administracinės veiklos kontrolės sistema yra sustabarėjusi ir neefektyvi, todėl ją būtina keisti ir sustiprinti. Norint sugrąžinti žmonių pasitikėjimą teismais, būtina sudaryti galimybes ir pačiai visuomenei dalyvauti teismų veikloje“, – šalies vadovę cituoja Prezidentės spaudos tarnyba. Šalies vadovė siūlo Teismų įstatyme įtvirtinti aiškias teismų vadovų pavadavimo taisykles, kuriose numatyta, kad pirmininko pareigas laikinai

Pasak prokuroro Aivaro Alimo, Č.Daugėla įtariamas organizavęs sunkų nusikaltimą – dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnyba ir didelės vertės turto iššvaistymą. Prokuroras prašė įtariamąjį suimti dviem mėnesiams, tačiau teismas skyrė 4 kartus trumpesnį terminą. Didžiausia numatoma bausmė už tokį nusikaltimą – 8 metai laisvės atėmimo. Kitiems įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Tikina turto neiššvaistęs Žurnalistų paklaustas, ar sutinka su kaltinimais su grupe savivaldybės tarnautojų iššvaisčius turtą per galimai neskaidriai atliktą Alytaus stadiono rekonstrukciją, Č. Daugėla sakė, kad jis tikrai nenusipelnė tokių kaltinimų. „Jei dabar sako, kad turtas iššvaistytas, tai to turto turėjo nelikti. O juk ten turtas yra. Net nežinau, kas ten galėjo būti neskaidru“, – sakė trečiadienį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sulaikytas meras. Paprašytas paatvirauti, ar ne politiniai oponentai su juo nori susidoroti inicijavę bylą, Alytaus meras sakė: „Šiandien apie tai aš nenoriu kalbėti.“ Teismo posėdis vyko už uždarų durų.

STT pareigūnams įkliuvęs Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius Tėvynės sąjungos gretas papildė vos prieš kelis mėnesius, paskubėjo pareikšti premjeras Andrius Kubilius. „Nelabai turiu ką komentuoti, kadangi nežinau visų aplinkybių. Kaip ir bet kuriuo atveju, iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad kažkas iš mūsų partijos bendražygių yra

Trečiadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos Priežiūros komitetas sustabdė Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus G.Čereškevičiaus narystę partijoje, kol vyks ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikaltimų, susijusių su Alytaus miesto stadiono Birutės g. 5, futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų projektavimu, viešaisiais pirkimais ir šių darbų atlikimu. GK, Eltos inf.

Paprašytas paatvirauti, ar ne politiniai oponentai su juo nori susidoroti inicijavę bylą, Alytaus meras Č.Daugėla sakė: „Šiandien apie tai aš nenoriu kalbėti.“ Eltos nuotrauka

Gimtasis kraðtas Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

eina didesnį darbo stažą tame teisme turintis pavaduotojas, skyriaus pirmininkas ar kitas didesnį darbo stažą tame teisme turintis teisėjas, jei teisme nėra pavaduotojų ar skyrių pirmininkų. Eltos inf.

Įklampino viešieji pirkimai

Abu – Tėvynės sąjungos nariai

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

GK archyvo nuotrauka

įsivėlęs į kokią nors neskaidrią istoriją. Tai šiuo atveju reaguojame kaip ir visais kitais panašiais atvejais – iš karto stabdome narystę partijoje“, – apie įvykius Alytuje, kai STT sulaikė keturis Alytaus savivaldybės pareigūnus, tarp jų merą Č.Daugėlą, „Žinių radijuje“ kalbėjo A.Kubilius. Pats premjeras teigė nepažįstąs jo vadovaujamos partijos nario, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G.Čereškevičiaus. A.Kubilius teigė remiantis pastaruoju metu suaktyvėjusį STT darbą bei Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą tikrinti valstybės tarnautojus prieš juos priimant į darbą. Tai, anot A.Kubiliaus, padėtų apsisaugoti nuo kokių nors atvejų, kai į valstybės tarnybą pretenduoja asmuo, kurio reputacija tokiam darbui netinkama. „Tai yra specialiųjų tarnybų darbas, ir laiku pateikta jų sukaupta informacija tikrai padėtų apsisaugoti nuo kai kurių istorijų, kurias esame regėję per pastaruosius keletą metų“, – komentavo premjeras.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė. Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas – UAB Generalinis direktorius Žanas Panovas Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Gimtasis kraštas

Byla (ne)kaltai mergaitei Lina PEČELIŪNIENĖ Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius praėjusią savaitę pranešė neradęs jokių smurtą įrodančių duomenų Eglės Kusaitės byloje. Ir dar pabrėžė, kad prokurorai labai geranoriškai jam leido skaityti visą bylą. Galutiniai įtarimai šiai vos 22 metų merginai labai sunkūs: dalyvavimas kuriant organizuotą grupę teroro aktui vykdyti ir rengimasis susisprogdinti Rusijoje siekiant sunkių padarinių – nužudyti kuo daugiau žmonių. Visą pusmetį Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys ir kiti jo draugai „pilietininkai“ rėkė apie baisųjį Valstybės saugumo departamentą (VSD), kuris neva imituodamas kovą su terorizmu tyčia sukurpė bylą nekaltai mergaitei, pareigūnai neva smurtu išgavo jos prisipažinimus. E.Kusaitė buvo paversta baisaus teisininkų monstro susidorojimo auka – smaugiamos laisvės simboliu. Kai teismas pakeitė E.Kusaitės suėmimą į kitą kardomąją priemonę, pati šios istorijos herojė leidosi išnaudojama televizijų ir pasakojo apie tai, kaip pareigūnai (lietuviai ir rusai) ją spardė, už plaukų nutvėrę trankė į žemę, leido psichotropinius vaistus. Sukurtas toks baisus vaizdas, tarsi Lietuvos VSD yra tas pats sovietinis KGB. Į E.Kusaitės gynėjų gretas įsitraukė net tautos sąžinė – sovietmečio rezistentai kunigas Robertas Grigas ir Nijolė Sadūnaitė. Jie VSD pareigūnus vadino „vėesdešnikais“. Prokuroras Justas Laucius teisme buvo išvadintas kagėbistu, rusų pakaliku, budeliu. O juk J.Laucius už nuopelnus Lietuvos valstybei yra įvertintas tuo pačiu Vyčio Kryžiaus ordinu kaip ir daugelis laisvės kovotojų. Mes nežinome: gal tikrai tyrėjai smurtavo. Būna, kad pareigūnai peržengia įgaliojimus ir griebiasi neteisėtų priemonių. Būna tokių atvejų net ir demokratinėse šalyse. Bet yra teisinės priemonės kovai su smurtu. E.Kusaitės advokatas turėjo reikalauti medicininės ekspertizės, ir smurtininkai būtų sulaukę baudžiamosios atsakomybės. O čia ir paaiškėja svarbiausias momentas: E.Kusaitė nepasitikėjo savo advokatu, nepasitikėjo ir medikais, kurie galbūt išvien su „vėesdešnikais“, todėl apie mušimą niekam nepasakojo. Lietuvos pilietė nepasitiki Lietuvos valstybe? Kas jai tada gali padėti? Nejučiomis peršasi ir kita versija: vertybėse susipainiojusi mergina dabar drabstosi baisiau-

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Komentarai

siais kaltinimais savai valstybei vien tam, kad išvengtų pelnytos bausmės. Juk pati prisipažįsta turėjusi blogų įpročių (gal ir įprotį meluoti?). Tuo labiau kad tų sumušimų niekas nematė (trankymo į grindis, spardymo žymių juk turėjo likti). „Pilietininkų“ veikla jau seniai atrodo įtartina. Įspūdis toks, kad prisidengusi kova už teisingumą ši grupelė žmonių siekia užvaldyti VSD ir teismus. Ta E.Kusaitė pasigriebta kaip iliustracinė priemonė teisėsaugos puvėsiams įrodyti. Čia lygiai tas pat kaip ir Kauno pedofili-

Kodėl valstybei griauti lengvai sekasi pajungti net Lietuvos laisvės šauklius – sovietmečio rezistentus? jos istorijoje: jeigu tyrėjai mūsų „tiesos“ nepatvirtina, jie niekšai, smurtautojai, korumpuoti arba pedofilai. Tokių keiksmų, grasinimų ir spaudimo susilaukiantys teisėjai jau bijo imtis rezonansinių bylų. Tai tikra grėsmė teisinei valstybei. Kodėl valstybei griauti lengvai sekasi pajungti net Lietuvos laisvės šauklius – sovietmečio rezistentus?

Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas labai gerai paaiškino, kur Garliavos kovotojų šaknys. Garliavoje, pasak A.Patacko, pokaryje vyko partizaninės kovos. Dvidešimt metų atkurta valstybė, o jie tebepartizanauja. Valstybė yra ne tokia, kokią jie įsivaizdavo svajonėse, demokratinių teisinių principų jie nesupranta, taigi prieš blogį taiko tas pačias rezistencines priemones – savą valstybę griauna taip kaip aną svetimą. Lygiai taip savoje valstybėje partizanauti nepaliovęs Algirdas Petrusevičius padarė nusikaltimą, lygiai taip ryšio su sava valstybe nesuradę sovietmečio „spekuliantai“ tapo kovotojais su pedofilija. Ir ta kova jau nebejuokinga, nes už jų naivaus nuoširdumo stovi labai gudrūs manipuliatoriai. Gaila E.Kusaitės. Norėčiau, kad teismas ją išteisintų (baisu, kai gresia 20 nelaisvės metų ar net kalėjimas iki gyvos galvos). Valstybė turėtų nepagailėti lėšų ir paskirti geriausius psichologus šiai pasiklydusiai sielai išgelbėti. Juk nusikaltimas nepadarytas, užkardytas (gal reikėtų ne šmeižti VSD, o dėkoti už išgelbėtą gyvybę?). Bet teisinėje valstybėje tam ir yra advokatai, kad nepamirštų visų aplinkybių, o teismas privalo tas aplinkybes įvertinti. Net ir išgirdus baisiausią teismo nuosprendį dar yra vilties, kad prezidentas gali patenkinti malonės prašymą. Visa kita kova už teisingumą, deja, tik stumia valstybę į žiaurios neteisybės klystkelius.

E.Kusaitė nepasitikėjo savo advokatu, nepasitikėjo ir medikais, kurie galbūt išvien su „vėesdešnikais“. balsas.lt nuotrauka

Ant politinių svarstyklių

Milijonieriai Seime – gerai ar blogai? Lietuvoje yra 989 oficialūs milijonieriai. Pernai parlamente dirbo 39 Seimo nariai, kurių turtas ir piniginės lėšos viršijo milijoną litų. Įspūdis toks, kad milijonai seimūnams auga net per sunkmetį, nes 2008 metais buvo registruoti 35 milijonieriai Seime.

Labiau pasitiki turtingais

Seime milijonieriumi neužaugsi

Jonas Pinskus, Seimo Darbo partijos frakcijos narys

Algirdas Sysas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Milijonierius išrenka į Seimą, nes, matyt, žmonės jais pasitiki. Manau, kad kiekvienas suvokia: jei žmogus sugeba tvarkyti savo asmeninį ūkį, tai sugebės tvarkyti ir visuomeninį. Juk neatiduotumėte savo dukros vyrui, kurio kieme netvarka. Neleistumėte tekėti už vargšo, apsileidėlio. Aš jau antrą kadenciją Seime, ir nuo pat pirmos kadencijos tas vadinamas milijonierius ir buvau. Milijonieriai – daugiau išpūstas dalykas. Atmetus būsto kainą, tų tikrų milijonierių būtų tik keletas. Aš nebūčiau. Ne, aš nesijaučiu kaip milijonierius, nesijaučiu ir protingesnis dėl turimo turto. Yra daug protingų žmonių, kurie nieko neturi. Gal jiems trūksta darbštumo, motyvacijos. Čia kaip sporte: tu gali būti talentingas, bet netapsi čempionu, jeigu nebūsi darbštus, tvarkingas, užsispyręs. Seimas pagal savo milijonierių skaičių nėra turtingesnis negu bendras statistinis rodiklis Lietuvoje. Štai aš važiuoju per kokią nors Riešę, žiūriu į namus: gyvenantys čia – visi milijonieriai pagal tą mūsų milijonierių skaičiavimo metodiką. Turėdamas namą tu jau esi milijonierius, ypač Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur nekilnojamasis turtas turi didelę vertę. Neauga per sunkmetį Seime milijonieriai. Mes su Marija Aušrine Povilioniene metais vėliau atėjome į šį Seimą, pakeitėme į Europarlamentą išrinktus seimūnus. Todėl mus ir priskaičiavo tarsi būtume naujai atsiradę milijonieriai. Tai klaidina visuomenę.

Kas ketvirtas Seimo narys – milijonierius. Tai tikrai neatitinka piliečių turtinės sudėties. Galima daryti prielaidą, kad rinkėjai balsuodami negalvoja. Abejoju, kad šimtu procentų rinkėjai pasitiki tais, kurie patenka į turtingiausiųjų sąrašus, ir kad už turtingus nuoširdžiai balsuoja. Vadinasi, yra kažkokie kitokie veiksniai, kurie veikia rinkėjus. Žinoma, milijonierius milijonieriui nelygu. Lietuvoje dar nesibaigė pirmoji kapitalizmo stadija, tik antroje atsiranda labdara, filantropija. Milijonieriumi galima tapti labai greitai, žiūrint kaip indeksuoja gyvenamą būstą. Seimo narių atlyginimas yra tris kartus didesnis negu šalies vidurkis. Bet tie naujai iškepti Seimo milijonieriai dažniausiai atsiranda dėl būsto perkainavimo. Jeigu nedarai operacijų su nekilnojamuoju turtu, tai deklaruodamas gali rodyti turto įsigijimo vertę arba vidutinę, kokia yra specialistų apskaičiuota. O jeigu parduodi turtą, tada ir išlenda, kad namas, įvertintas 300 tūkst. Lt, jau gali kainuoti 900 tūkst. Lt. Jei dar turi kokią santaupų sąskaitėlę, viskas. Tu – milijonierius. Aš labai seniai dirbu Seime, bet nepasiekiau milijonieriaus lygio. Jei neturi akcijų, nekilnojamojo turto, tai dirbdamas Seime netapsi milijonieriumi, net jei nieko nevalgytum. Iki krizės Seimo nario metinės pajamos buvo apie 100 tūkst. Lt, dabar daug mažiau. Sumoki mokesčius, ir... neprisirinksi milijono net per dešimt metų.

Sostinės vadovas prarado ir postą, ir partiją Iš Tėvynės sąjungos pašalintas sostinės meras Vilius Navickas vis dar tikina, kad iš posto atsistatydins tada, kai koalicija suras naują merą. Buvęs premjero bendrapartinis taip pat pareiškė iš politikos trauktis neketinąs ir dar nesąs apsisprendęs, su kuria partija tęs politiko karjerą.

V. Navickui teks trauktis. Eltos nuotrauka

„Koalicijai trukdžiu nebūsiu, darbo netrukdysiu. Jokios įtakos jai tikrai nežadu daryti. Parašysiu atsistatydinimo pareiškimą, kai tik koalicija suras naują merą“, – žurna-

listams pareiškė Vilniaus meras. Vertindamas partijos Priežiūros komiteto sprendimą sugriežtinti jam skirtą bausmę už skandalingą pokalbį su savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču, V.Navickas teigė nelaukęs tokio verdikto. Tačiau, anot jo, pašalinimas iš partijos esą dar nėra politinės karjeros pabaiga. „Kaip žmogus jaučiu nuoskaudų, bet kaip politikas aš dar nemiręs. Gimiau Vilniuje, čia dirbau 11 metų žmonėms, taigi tęsiu šį darbą“, – teigė buvęs konservatorius. Rugsėjo pabaigoje Tėvynės sąjun-

gos Priežiūros komitetas buvo nutaręs sustabdyti Vilniaus miesto mero V.Navicko narystę partijoje, o slaptą pokalbio įrašą su meru padariusį Vilniaus savivaldybės kontrolierių Š.Skučą – pašalinti iš Tėvynės sąjungos gretų. Tuo tarpu partijos prezidiumas rekomendavo V.Navickui trauktis iš sostinės mero pareigų. Trečiadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos Priežiūros komitetas, atsižvelgdamas į partijos tarybos rekomendacijas, iš naujo persvarstė savo sprendimą dėl Vilniaus mero

V.Navicko, Vilniaus savivaldybės kontrolieriaus Š.Skučo ir Tėvynės sąjungos Senamiesčio skyriaus pirmininko Arūno Totoraičio narystės partijoje. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl galimos mero V.Navicko nusikalstamos veikos požymių viršijant įgaliojimus. Be to, trečiadienį posėdžiavusi Etikos komisija V.Navickui pasiūlė atsistatydinti iš einamų pareigų ir pasitraukti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos – atsisakyti tarybos nario mandato. GK, Eltos inf.

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Gimtasis kraštas

Sportas

Lietuviai susigrums su pasaulio čempionais Šiandien Lietuvos futbolo rinktinė žais svarbiausias šių metų rungtynes.

tatą“, – prieš rungtynes kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas. R.Žutautas tvirtino, kad jo auklėtiniai kovos iš visų jėgų, tačiau ir pralaimėti tituluotam varžovui nebūtų tragedija: „Aišku, norisi teigiamo rezultato, bet pralaimėjimas nebūtų tragedija. Tokiu atveju stengtumėmės reabilituotis per rungtynes namuose.“

Lietuviams skirta 900 vietų

Aras MOCKUS Ispanijos mieste Salamankoje mūsų žaidėjų laukia sunki dvikova su Europos ir pasaulio čempionais ispanais. Jų gretose nebus tik penkių žaidėjų, kurie šią vasarą triumfavo Pietų Afrikos Respublikoje. Tačiau nenugalima laikoma Ispanijos rinktinė nenuvertina lietuvių ir rimtai pasirengė šios dienos dvikovai.

Pasipildė naujais nariais Lietuvos rinktinė Ispanijoje treniruojasi jau nuo pirmadienio. Nors nedidelis Salamankos miestas rinktinę pasitiko ne itin svetingai, komandos nuotaikos tai nesugadino, praneša Lietuvos futbolo federacija. Į Ispaniją iš viso atvyko 22 Lietuvos rinktinės futbolininkai. Saugas Dominykas Galkevičius atsigavo po traumos ir iškeliavo su komanda, tačiau dėl kojos skausmo namie liko FBK „Kauno“ gynėjas Mantas Fridrikas. Be to, prie komandos trenerių štabo prisijungė Lietuvos jaunimo rinktinės (iki 21 metų amžiaus) strategas, anksčiau nacionalinėje ekipoje dirbęs Vitalijus Stankevičius. Lietuvos rinktinės personalas ir dalis futbolininkų, kurie žaidžia Lietuvoje ar atstovauja kaimyninių šalių komandoms, į Ispaniją išvyko iš Vilniaus į Rygą sekmadienio vakare. Pernakvojusi lietuvių delegacija išskrido į ispanų sostinę Madridą. Ten su kitais atskridusiais futbolininkais autobusu rinktinė vėlyvą popietę pasiekė Salamanką, kur šiandien vakare vyks rungtynės. „Kelionė buvo nelengva. Gerai, kad Rygoje pernakvojome, nes bū-

Nuo pirmadienio Salamankoje besitreniruojančių Lietuvos futbolininkų nuotaika – puiki.

tynių vaizdo įrašus ir analizavo savo rungtynes su Čekija.

Turnyrinė lentelė, I grupė Komanda Žaidė Škotija 2 Lietuva 2 Ispanija 1 Čekija 1 Lichtenšteinas 2

Laimėjo 1 1 1 0 0

Lygiosios 1 1 0 0 0

tume dar labiau pavargę. Džiugu tai, kad visi sveiki. Smulkių traumų yra, bet jos neturėtų sudaryti didelių problemų. Manau, kad per keturias dienas visi pasveiks ir būsime pasirengę. Laiko turime pakankamai“, – sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas.

Kuklios gyvenimo sąlygos Salamanka neatrodė panaši į vietą, kurioje žais Europos ir pasaulio čempionai. Lietuvius nedideliame mieste pasitiko kuklus viešbutis, iš išorės neišvaizdus stadionas, o dėl treniruočių aikštės taip pat kilo klaustukų. Iš pradžių Lietuvos rinktinei buvo siūloma ne geriausios kokybės treniruočių aikštė užmiestyje, tačiau pavyko sutarti dėl galimybės pratybas rengti šalia Salamankos „Helmantico“ stadiono esančioje atsarginėje aikštėje.

Pralaimėjo 0 0 0 1 2

EPA-Eltos nuotraukos

Santykis 2:1 (1) 1:0 (1) 4:0 (4) 0:1 (-1) 1:6 (-5)

Taškai 4 4 3 0 0

„Jei žaistume Madride, sąlygos būtų kitokios, tačiau čia miestelis mažas. Viešbutis nėra prastas, bet aptarnavimas ne pats geriausias, turbūt teks kiekvieną kartą diskutuoti. Bet nieko nepadarysi. Treniruočių aikštė nebloga“, – sakė R.Žutautas.

Žaidėjų nuotaikos – puikios Nepatogumai nesugadino komandos nuotaikos – futbolininkai aikštėje buvo puikiai nusiteikę. „Komanda visada mielai žaidžia kvadratą. Pažiūrėsime, kaip bus, kai teks rimčiau pabėgioti, – šyptelėjo R.Žutautas. – Tačiau smagu, kad yra noras ir gera nuotaika. Manau, kad nėra didesnės motyvacijos nei žaisti prieš pasaulio čempionus ispanus.“ Ruošdamasi rungtynėms Lietuvos komanda surengė dar kelias treniruotes, stebėjo Ispanijos rinktinės rung-

Trenerių prognozės Ispanijos rinktinėje rungtynėms su Lietuva ir Škotija registruota aštuoniolika pasaulio čempionų. Tačiau šiuo metu nenugalima laikoma komanda nežada atsipalaiduoti. „Žaisime dvejas svarbias rungtynes, kurios yra labai pavojingos. Reikia būti susikoncentravusiems, nes tai bus sunkios dvikovos, – apie būsimas dvikovas kalbėjo Ispanijos rinktinės vyriausiasis treneris Visentė del Boskė. – Abu varžovai mus lenkia turnyro lentelėje ir juos reikės įveikti norint patekti į finalinį čempionato etapą Ukrainoje ir Lenkijoje. Neįvertinti jų būtų klaida. Šios komandos įrodė, kad jas įveikti nelengva. Lietuvos rinktinė – gerai organizuota, nepalieka laisvų erdvių, turi gerų žaidėjų.“ „Atviro futbolo su ispanais tikrai nežaisime. Žaisime panašiai kaip Čekijoje. Jei pavyks sukurti progų ir bent vieną ar dvi iš jų realizuoti, manau, kad pasieksime teigiamą rezul-

Kur ugdomos būsimos krepšinio žvaigždės Arvydas JOCKUS

Pirmosios pamokos

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas mano, kad be Moksleivių krepšinio lygos (MKL) ir joje dirbančių trenerių nebūtų ir visą Lietuvą džiuginančių vyrų krepšinio pergalių.

LKF vadovas įsitikinęs, kad moksleivių lygos svarba Lietuvos krepšinio piramidėje – milžiniška. „Be moksleivių krepšinio neturėtume gerų visos Lietuvos krepšinio rezultatų. Juk puikiai matome, kad keičiasi laikai,

žaidėjai, o krepšinis Lietuvoje visada aukščiausio lygio. Tą parodė ir šių metų rezultatai – jaunių iškovotas Europos auksas, šešiolikmečių laimėtas sidabras. Kitos valstybės nesupranta, kaip mūsų maža Lietuvėlė gali tiek daug pasiekti“, – šią savaitę prasidėjusio naujo MKL sezono pro-

ga surengtoje spaudos konferencijoje džiaugėsi V.Garastas. „Moksleivių krepšinio lygos svarbą įrodo tai, kad visi šių metų Lietuvos vyrų rinktinės nariai žaidė moksleivių komandose, o Linas Kleiza yra tapęs vieno čempionato naudingiausiu žaidėju“, – priminė lygos direktorius Dainius Čiuprinskas.

Tampa profesionalais

Visi šių metų Lietuvos vyrų rinktinės nariai iš pradžių žaidė moksleivių komandose.

EPA-Eltos nuotrauka

Lietuvos krepšinio vadovų žodžius savo pavyzdžiu patvirtino renginyje dalyvavęs Vilniaus „Perlo“ klubo krepšininkas Dovydas Redikas, šiemet su Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktine laimėjęs Europos čempionatą Vilniuje. Iš nedidelio rajono miestelio kilęs Europos jaunių čempionas D.Redikas prisipažino, kad be moksleivių lygos nebūtų pasiekęs dabartinio meistriškumo. „Aš pats esu iš Kuršėnų ir niekada negalvojau, kad tapsiu krepšininku. Treneriai „tempė“, pats sunkiai dirbau, o MKL sudarė sąlygas tobu-

Palaikyti Lietuvos futbolininkų į Salamankos „Helmantico“ stadioną planuoja atvykti gausus būrys sirgalių. Rungtynes Ispanijoje stebės ne tik futbolo aistruoliai iš Lietuvos, bet ir iš Airijos ir Didžiosios Britanijos. Salamankos stadione telpa maždaug 17 tūkst. žiūrovų. Lietuviams atskiroje tribūnoje skirta 900 vietų. Manoma, kad stadionas bus sausakimšas, nes ispanai namuose žais pirmas savo oficialias rungtynes po pasaulio čempionato. Ispanijos rinktinė 2012 m. Europos čempionato atrankos ciklą pradėjo pergale 4:0 su Lichtenšteinu. Spalio 12-ąją ispanai rungtyniaus Škotijoje. Lietuvos rinktinė namuose lygiosiomis 0:0 sužaidė su Škotija ir svečiuose rezultatu 1:0 įveikė Čekiją. Lietuva kitas atrankos ciklo rungtynes žais tik kitais metais. Kovo 29 d. Kaune su Ispanija ji žais atsakomąsias rungtynes. Rungtynės Ispanija–Lietuva – šiandien 23 val. Lietuvos laiku. Dvikovą tiesiogiai transliuos „Lietuvos ryto“ televizija. Varžovų gretose žais ir ispanų pergalių pasaulio čempionate kalvis Davidas Vilja.

lėti. MKL – geras žingsnis į profesionalias lygas ir profesionalų krepšinį. Mes, Lietuvos jaunių rinkinės nariai, buvome pažįstame nuo moksleivių čempionatų, buvome susižaidę, todėl ir laimėjome Europos jaunių čempionatą“, – teigė D.Redikas.

Žaidžia visoje šalyje Naują sezoną MKL pradeda su gerokai daugiau komandų. Lygos direktorius džiaugėsi, kad ir sunkiais laikais komandos kuriamos įvairiuose šalies regionuose. „Šiemet lygoje žais 40 komandų daugiau negu praėjusiais metais. Komandos atsiranda ne tik didesniuose miestuose ar rajonų centruose, bet ir mažesniuose miesteliuose, pavyzdžiui, Babtuose, Vilkijoje, Pagėgiuose. Be to, kiekviename rajone, kiekviename miestelyje galima rasti savo krepšinio žvaigždę, kuri ateityje galbūt sužibės Lietuvos rinktinėje“, – sakė D.Čiuprinskas. Šį sezoną moksleivių lygoje vyks 11 krepšinio mokyklų čempionatų ir dvejos pirmenybės, kuriose kovos bendrojo lavinimo mokymo įstaigos. Per metus daugiau kaip 400 komandų sužais 3 tūkstančius rungtynių.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Istorijos vingiai

Protėvių karinės šlovės spinduliai Istorija nenumaldomai verčia kasmet atsigręžti į vieną reikšmingiausių mūsų karinių pergalių – Saulės mūšį. Tada, 1236 metų rugsėjo 22 dieną, sprendėsi Baltijos krašto likimas. Vytautas BAŠKYS Lietuvių ir latvių kariai prie Šiaulių sutriuškino kryžiuočius ir įtvirtino Baltijos kraštą Europos žemėlapyje.

Praeities įvykių orientyras Karo kelyje Mežuotnė–Pamūšis– Šiauliai lietuvių ir latvių kraštų kariai įrodė etninių genčių vienybę ir įtvirtino Lietuvą Europos žemėlapyje. Kol nesuprasime šios pergalės pasaulinės reikšmės, tol į praeities įvykius dairysimės be aiškaus orientyro, bet vis tiek atsigręšime į Saulę. Romantiškas pavadinimas „Saulės mūšis“, „Saulės pergalė“ kilo nuo Eiliuotojoje Livonijos kronikoje užrašyto Šiaulių pavadinimo soule. Šiauliai šį įvykį laiko pirmuoju miesto vardo paminėjimu, garsinasi kaip Saulės miestas. Pamūšis dėl Saulės mūšio vietos prie Mūšos retoriškai įvardijamas Saulės Pamūšiu. XIII a. Baltijos kraštai sunerimo.

Minėjime pamūšietė Dina Matickienė pasakojo apie M.K.Čiurlionio „Karalaitės kelionę“.

Vakarų Europos šalys skverbėsi ir siekė juos užvaldyti. Pirmieji krito lyviai. Čia įsikūrė Vokiečių ordinas ir kraštą pavadino Livonija, Rygoje įsteigta karinga arkivyskupija. Livonija po atkaklių mūšių užvaldė senąją Žiemgalos sostinę Mežuotnę ir taip atsivėrė strateginį kelią pleištu veržtis į lietuvių žemes.

Prie legendinio ąžuolo Baltų vienybės ir Saulės pergalės minėjimas Pamūšyje ir šiemet subūrė žmones. Pamūšio Saulės pergalės muziejus praturtėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus dovanoto M.K.Čiurlionio paveikslo „Pasaka. Karalaitės kelionė“ reprodukcija. Prie pamūšiečių supilto Saulės piliakalnio Dina Matickienė pasakojo apie iškilmingą eiseną į kalną – karalaitės kelionę į Saulę, kaip aukšto kilnaus laisvės tikslo siekį, apie pergalę, dėl kurios iškilusi karaliaus Mindaugo valdžia

piliakalniai, Mūšos upė, Burniškių archeologinis ir etnografinis paveldas. Pro Pamūšį eina senasis prekybos kelias nuo Mežuotnės į Šiaulius. Pirmas kelio etapas – nuo Rygos iki Mežuotnės – vyko Lielupės upe. Ernestas Vasiliauskas šio kelio buvimą pagrindė archeologijos mokslo

Atgimimo metais įsteigus Karaliaus Mindaugo kolegiją, buvo atkurta karaliaus Mindaugo vainikavimo šventės ir Saulės pergalės minėjimų tradicija. Šiauliai miesto gimtadienį mini prie Salduvės piliakalnio. Nusidriekęs lietuvių karių žygio kelias link Bauskės iki Mūšos tapo Didžiuoju lietuvių karo keliu. Istoriniais, etnografiniais, kartografiniais ir kraštotyriniais duomenimis pagrįsta Saulės pergalės lauko vieta Pamūšyje, kur kuriamas Saulės memorialas. Pamūšyje yra dvi brastos per Mūšą. Nuo Salduvės atitekantis Šiladžio upelis primena anų laikų kelius, vedusius palei upes. Peleniškių piliakalnio ir Šiurpės upelio bei Šiurpės slėnio pavadinimai primena kronikoje minimus krašto naikinimo įvykius. Kalevų kaimo pavadinimas primena estų karių dalyvavimą Saulės mūšyje. Pamūšyje yra išlikę užvažiuojamieji namai su pastoge arkliams. Salduvėje kuriamas Baltų vienybės parkas, rengiami minėjimai, dviratininkų žygiai į Saulės mūšio lauką. Pamūšyje yra Saulės piliakalnis, įkurtos „Saulės pergalės“ ir „Šiaurės krašto karinės šlovės“ ekspozicijos, surengta kraštotyrinė konferencija, rengiami minėjimai, kūrybiniai plenerai, Lietuvos kariuomenės karių ir etnografinių ansamblių pasirodymai.

Stumtinio varžybose varžėsi ir mergaitės.

atvėrė kelią į Lietuvos valstybingumo raidą. Pakruojo savivaldybės administracijos direktorė Asta Jasiūnienė prisiminė Baltų vienybės dienos ir Saulės pergalės minėjimų tradici-

Saulės mūšio vieta prie Mūšos Pamūšis yra 30 km į šiaurę nuo Šiaulių, kur ties Mūša Šiaulių žemė ribojasi su Žiemgalos kraštu. Kronikoje minima žiemgalių kova, ji patvirtina Saulės mūšio vietą prie Mūšos. Istorinė Saulės mūšio lauko žymė Pamūšyje yra baltų civilizacijos kelias. Prie jo yra Salduvės, Pelaniškių

Istorinė Pamūšio reikšmė

darbe „Žiemgala XII–XIII a.“ („Žiemgala“, 2003/2). Šešiolika metų tyrus istorinius duomenis, rengus išvykas karaliaus Mindaugo žygių keliais, lyginus istorinius, kartografinius ir etnografinius duomenis įžvelgta tai, kas šiandien akivaizdu – Saulės mūšio vieta yra prie Mūšos, Pamūšyje.

Pamūšio bendruomenės pirmininkas Vitalijus Matickas ir vilniečiai Juozas Kembrė bei Petras Janulionis su M.K.Čiurlionio paveikslo reprodukcija ant Saulės piliakalnio. Autoriaus nuotraukos

ją Lietuvoje ir Latvijoje, Vorutos klubo prezidentas Juozas Kembrė – Didįjį lietuvių karo kelią nuo Salduvės iki Mūšos. Šiuo keliu ištvermingieji dviratininkai iš Vilniaus, Pakruojo, Panevėžio, Klaipėdos, Akmenės daugelį kartų vyko į Saulės pergalės minėjimus prie Mūšos. Meninėje programoje šoko etnografinis ansamblis, dainavo Pašvitinio dainininkai. Marijona Šimoliūnienė perskaitė savo kūrybos eilėraštį, skirtą Saulės ąžuolui. Poetė per amžių nuotolį išjautė laisvės gynybos aukų gėlą ir retoriškai išaukštino senąjį ąžuolą. Šventės istoriniu akcentu tapo tradicinės stumtinio varžybos, o Lietuvos kariuomenės vado dova-

Stumtinio varžybų nugalėtojas karys Vitas Linkus apdovanotas Lietuvos kariuomenės vado taure.

notos taurės įteikimas tapo šių varžybų kulminacija. Pamūšietis Vitalijus Matickas ir vilnietis Petras Janulionis pakvietė vietinius ir svečius dalyvauti sportinėje kovoje ir dėl Karaliaus Mindaugo kolegijos karalaičio Ruklio taurės bei dėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Vilniaus šiauliečių klubo prizų.

Kovos būdas – stumtinis Stumtinis teikia galimybę geriau suvokti Saulės mūšio vyksmą, leidžia pažvelgti į praeitį, pajausti įvykius, išgyvenimus sportinėje kovoje. Tokį lietuvių karių kovos būdą Saulės mūšyje sąlygojo gamtos aplinkybės. Pelkėtoje vietovėje žirgai klimpo, buvo nejudrūs. Lietuvių kariai pasiruošę ilgas ietis smūgiuodami jomis vertė šarvuotus Livonijos riterius iš balnų. Anot atgimstančios Lietuvos kariuomenės kūrėjo, rašytojo Jono Užurkos: „Stumtinis pasirodė kaip krašto gynybos nacionalinė legenda, kuri praturtina atmintį, Saulės mūšio lauke prie Mūšos padeda pajausti istorinės kovos dvasią.“ Stumtinis – vyriškos jėgos varžybos, kurio veiksmas yra priešingas virvės traukimui. Varžybose dalyvavusios Pamūšio ir Pašvitinio kaimų mergaitės įrodė, kad stumtinis tinka ir joms. Menama, kad ir seniau panašiu žaidimu būdavo paįvairinami liaudies renginiai. Etnologai teigia, kad stumtinis yra vaizdingas Šiaurės Lietuvos regiono senovinių kovų patirties atgarsis, kurį reikia puoselėti.

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Kaimynai susipyko Dr. Manvydas VITKŪNAS Tarp Rusijos ir Baltarusijos vadovų įsiplieskė iki šiol neregėtas konfliktas.

„Partneriai taip nesielgia“ D.Medvedevo pasisakymo tonas vertė suklusti: ar tikrai Rusijos prezidentas kalba apie strateginės sąjungininkės, Baltarusijos, vadovą, o ne kokį nors Maskvos jau seniai pasmerktą, suniekintą ir aiškiu priešu laikomą kaimyninės šalies prezidentą (kaip kad kalbama apie Gruzijos vadovą Michailą Saakašvilį). Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rusija atitinkamai įvertins A.Lukašenkos veiksmus, tarp jų – antirusišką priešrinkiminės kampanijos toną (prezidento rinkimai Baltarusijoje įvyks gruodžio viduryje), esą negarbingą Baltarusijos vadovo elgesį ir Rusijos vadovus įžeidžiančius pasisakymus. „Toks elgesys yra negarbingas, partneriai taip nesielgia. Ir mes, žinoma, turėsime tai galvoje konstruodami santykius su dabartiniu Baltarusijos vadovu“, – sakė D.Medvedevas. Anot jo, „rusų ir baltarusių tautos visada buvo broliškos, todėl ypač keista, kad pastaruoju metu Baltarusijos vadovai apsiginklavo antirusiška retorika. Priešrinkiminė kampanija ten grindžiama antirusiškais siužetais, isteriškais kaltinimais Rusijai nenoru palaikyti baltarusius ir baltarusių ekonomiką, prakeiksmais Rusijos vadovams. Už viso to aiškiai slypi noras supjudyti valstybes ir tautas“, – kalbėjo D.Medvedevas. Paskutinė jo frazė aiškiai paro-

Gimtasis kraštas

Pasaulis

dė Kremliaus susierzinimą Baltarusijos prezidento išreikštu palaikymu neseniai Kremliaus nušalintam ilgamečiam Maskvos merui Jurijui Lužkovui. A.Lukašenka išreiškė viešą palaikymą J.Lužkovui, išsiuntė jam atitinkamą telegramą. O prieš kelias dienas susitikime su Rusijos žurnalistais A.Lukašenka pareiškė, kad Rusijoje šios šalies vadovų nurodymu pradėta informacinė kampanija, nukreipta prieš jį. Už šių veiksmų esą stovi „Medvedevo ir Putino komanda“. A.Lukašenką taip pat aiškiai užgavo vasarą per vieną svarbiausių Rusijos televizijos kanalų NTV parodytas ﬁlmas „Krikštatėvis batka“, kuriame Baltarusijos vadovas vaizduojamas iš

Maskva pavargo klausytis ekscentriškojo Baltarusijos vadovo išsišokimų. neigiamos pusės. Taigi nenuostabu, kad A.Lukašenka, atsakydamas į žurnalistų klausimą, kaip vertina dabartinius Rusijos ir Baltarusijos santykius, atsakė: „Blogi, jei nepasakyti stipriau“.

Smūgis į kaktą A.Lukašenka prieš kurį laiką pradėjo kaltinti Kremlių palaikant Baltarusijos opoziciją. Iki šiol jis

šia „nuodėme“ kaltino tik Vakarų šalis, taip pat artimiausiais kaimynes Lenkiją ir Lietuvą, o baltarusių opozicionierius vadino „Vakarų šalių specialiųjų tarnybų agentais“. Tačiau pastaruoju metu baltarusių demokratai išgirdo, kad jie yra ir „FSB agentai“. Pasienyje tarp Rusijos ir Baltarusijos šios šalies saugumiečiai esą netgi sulaikė kurjerį, gabenusį Kremliaus skirtus pinigus Baltarusijos opozicijai. „Siekis suformuoti savo šalies visuomenei išorės priešo įvaizdį visada buvo būdingas Baltarusijos vadovybei. Tik ankščiau priešo vaidmuo tekdavo Amerikai, Europai, Vakarams apskritai, o dabar vienu pagrindinių priešų pavadinta Rusija“, – sakė D.Medvedevas,ir tuoj pat pareiškė, kad rusų ir baltarusių tautos visada liks broliškomis. D.Medvedevas nepamiršo paminėti ir demokratijos Baltarusijoje klausimų. Be abejo, autoritarinės Rusijos vadovo pamokymai diktatoriškam Baltarusijos vadovui gali kelti šypseną, bet viena frazė buvo netikėta: „Baltarusijos prezidentui derėtų rūpintis vidinėmis problemomis, tarp jų – ir ištirti daugybę žmonių dingimo bylų. Rusijai, kaip ir kitoms valstybėms, tai rūpi“, – tiesiai šviesiai rėžė D.Medvedevas. A.Lukašenkai toks atvirumas ir smūgis į kaktą turėjo sukelti šoką,. Galiausiai Rusijos vadovas kirto ir nokautuojamą smūgį A.Lukašenkai, atskleisdamas jo tariamai žemą vidinę kultūrą: „Prezidento Lukašenkos pasisakymai neatitinka ne tik diplomatijos taisyklių, bet ir elementarių žmoniškųjų principų. Tačiau tai man ne naujiena. Aš prisimenu, kaip nustebau, kai per pirmą mūsų dvišalį susitikimą užuot susikoncentravęs prie bendradarbiavimo tarp Baltarusijos ir Rusijos klausimų, jis labai smulkiai

Tarp D.Medvedevo ir A.Lukašenkos perbėgo juoda katė.

ir itin negatyviai aptarinėjo mano pirmtakus Rusijos prezidento poste – Borisą Jelciną ir Vladimirą Putiną“, – paatviravo D.Medvedevas. Čia tenka atkreipti dėmesį, kad ir tokie D.Medvedevo pasisakymai, atskleidžiantys uždarų valstybių vadovų pokalbių detales, diplomatijos požiūriu nėra korektiški. Rusija atkeršijo A.Lukašenkai ir už tai, kad šis taip ir nepripažino nuo Gruzijos atplėštų Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės.

Kas gi atsitiko? Neregėtas žodžių mūšis tarp kaimyninių ir „broliškų“ valstybių vadovų rodo išties gilią A.Lukašenkos ir Kremliaus santykių krizę. Atro-

GK archyvo nuotrauka

do, kad Maskva pavargo klausytis ekscentriškojo Baltarusijos vadovo išsišokimų, bandymų reguliuoti Rusijos vidaus politikos klausimus, ginti Kremliui neįtinkančius žmones ir tuo pat metu joti pigių rusiškų energetinių išteklių žirgu. Visa A.Lukašenkos sukurta Baltarusijos ekonominė sistema yra labai priklausoma nuo Rusijos. Baltarusijos vadovas neslėpė didžiulio susierzinimo, kai šiemet kelioms dienoms buvo apribotas dujų tiekimas Baltarusijai ir Minskui teko sumokėti susidariusias skolas. Rusija taip pat perspėjo Baltarusiją nepiktnaudžiauti pigios naftos tiekimu. Paaiškėjo, kad baltarusiai, gaudami naftą iš esmės Rusijos vidinėmis kainomis, į Vakarus naftos produktus eksportuoja jau pasaulinėmis kainomis.

8 Uogyne šeimininkauja ruduo Gimtasis kraštas

Kostė ŠVIRMICKĖ Krūmai keičia lapijos atspalvius, ruošiasi ramybės periodui. Tikėkimės, kad augalai turės pakankamai laiko pasirengti žiemai, lepesnių vaiskrūmių ūgliai gerai sumedės ir šalčiai nepadarys žalos.

Aktinidijos Margalapės aktinidijos baigia pasirengti žiemai. Tik smailialapių, kurias anksčiau vadinome dailiosiomis, aktinidijų uogos dar kybo ant šakučių, kaupia saldumą ir aromatą. Vėlų rudenį aktinidijoms išpjaustomos senos, susiraizgiusios šakos, o derančios – patrumpinamos. Margalapių aktinidijų ūgliai sparčiai auga, per vegetaciją gali užaugti iki 2–3 metrų. Tačiau uogos noks tik ant vienmečių ūglių mišriųjų (0,3–

Sodas

1,0 m ilgio) ir trumpųjų (10–15 cm) ūglių. Juo daugiau senų šakų išpjaunama, tuo daugiau kitais metais pasirodo naujų, užauga stambesnės uogos. Genėti vėlyvą rudenį reikia dar ir todėl, kad šios lianos pavasarį labai anksti sprogsta. Aktinidijas geriau sodinti rudenį. Margalapės atsparios šalčiams. Smailialapės – daug lepesnės, todėl geriau sodinti trimečius jų sodinukus ir atkreipti dėmesį į kilmę, iš kur atvežta veislė. Šių aktinidijų uogos subręsta vėliau, yra saldesnės, stambesnės, net pernokusios kabo ant krūmo, nors jose vitaminų mažiau nei margalapių. Aktinidijos yra dvinamiai augalai: vienos turi moteriškuosius, kitos vyriškuosius žiedus (tiesa, pasitaiko ir augalų, kurie krauna abiejų lyčių žiedus). Moteriškieji augalai uogų neužmezga, jei 10–15 m atstumu neauga bent vienas vyriška-

VertA žinoti Greičiau išdžius, geriau laikysis Irena IEŠMANTAITĖ

Aktinidijas geriau sodinti rudenį.

sis augalas. Aktinidijos tarpsta vėjų apsaugotoje vietoje (patyrę žmonės nerekomenduoja sodinti prie pat pastato – galingi vijokliai gali ardyti stogą), purioje, derlingoje, netgi rūgštesnėje dirvoje. Jei nušąla, greitai atsigauna ir kitais metais vėl dera. Nuskynus uogas, augalai tręšiami superfosfatu ir kalio druska (po 20g/kv. m). Ligos ir kenkėjai aktinidijų nepuola. Sodybose paplitę nemažai margalapių aktinidijų veislių. Nacionaliniame augalų veislių sąraše įrašytos Laiba, Landė, Lankė, Paukštės Šakarva. Iš smailialapių aktinidijų rekomenduotina Issai.

Melsvauogiai sausmedžiai

Melsvauogiai sausmedžiai derėti pradeda trečiais ar ketvirtais metais.

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Augesniems melsvauogiams sausmedžiams (Lonicera caerulea) rudenį išgenimi sutankėję stiebai.

Irmos Dubovičienės nuotraukos

Žiemai dengti nereikia, nors kiškiai kai kada jų paragauja. Šiuos uogakrūmius, kurie pavasarį mezga patys pirmieji, panašiai kaip braškės, geriau sodinti rudenį – pavasarį jie anksti pradeda vegetuoti. Sodinami saulėtoje vietoje, derlingoje dirvoje. Gerai dera, kai užtenka drėgmės, bet nemėgsta įmirkusių vietų. Sodinami bent dviejų veislių krūmai, kad žiedai geriau apsidulkintų. Tarpsta rūgštesnėje humusingoje žemėje. Nemėgsta persodinimo. Pirmuosius metus auga lėtai. Derėti pradeda trečiais ar ketvirtais metais, tinkamai genint dera iki 20 metų. Užuovėjose pirmosios Ranniaja uogos prinoksta jau gegužės pabaigoje, tikrasis sezonas – birželio pirmąją dekadą. Vėlyvesnių Pavlovskaja, Desertnaja uogos stambesnės, skanesnės, su vaškiniu apnašu.

Kardeliai (Gladiolus) kasami praėjus 40–50 dienų po žydėjimo, bet ne vėliau kaip iki spalio vidurio. Stiebai pašalinami, paliekami tik 0,5–1,5 cm stagarėliai. Šaknys nukerpamos sekatoriumi. Svogūnai sudedami į dėžutes ir 10 dienų džiovinami gerai vėdinamoje šiltoje patalpoje. Džiovinant žemesnėje (18–20 laipsn. C) temperatūroje, drėgmė ilgai laikosi po dengiamaisiais lukštais, susidaro palankios sąlygos ligoms plisti. Kai kurie kardelių augintojai iškastiems kardeliams atsargiai (kad nenubyrėtų gumbapumpuriai) patrumpina šakneles, gumbus nuplauna ir valandai pamerkia į stiprų kalio permanganato tirpalą. Paskui džiovina, kol tarp seno ir naujo šakniagumbių susidaro kamštinis sluoksnis, jie lengvai atsiskiria. Kuo greičiau svogūnai išdžiūsta, tuo geriau laikosi žiemą. Kai svogūnai išdžiūsta, pašalinami seni svogūnai ir šaknys, ir dar savaitę palaikomi šiltai. Taip paruošti svogūnai gerai žiemoja 4–6 laipsnių temperatūros patalpose. Pageidautina, kad ji nekistų, antraip svogūnai per anksti pradės dygti. Maži svogūnėliai ir gumbapumpuriai gerai žiemoja susluoksniuoti su sausu smėliu.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Gimtasis kraštas

Tyko gripo sukėlėjai

Po karštos šių metų vasaros peršalimo ligos daugelį žmonių užpuolė gana anksMartyno Vidzbelio nuotrauka ti – vos tik prasidėjus rudeniui.

Jau užfiksuoti pirmieji gripo atvejai, tačiau daugiausia žmonių serga rudens sezonui įprastomis peršalimo ligomis. Aušra POCIENĖ Po pernykštės gripo pandemijos, Lietuvoje pasiglemžusios 23 žmonių gyvybes, šių metų sezoninio gripo atakai rengiamasi iš anksto. Valstybinė ligonių kasa jau nupirko 100 tūkst. sezoninio gripo vakcinos dozių, o užkrečiamųjų ligų specialistai gyventojus ragina skiepytis.

Kaip išvengti komplikacijų Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoproﬁlaktikos skyriaus vedėjos gydytojos Daivos Razmuvienės, dabartiniu popandeminiu gripo laikotarpiu visame pasaulyje ir Lietuvoje vis dar dominuoja pandeminis A (H1N1) gripo virusas, bet jau yra atsiradę du nauji A(H3N2) ir B tipo virusai. Gripo pandemija pasaulyje pernai pasireiškė po 41 metų pertraukos. Per tuos metus atsiradęs visiš-

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Sveikata

kai naujas gripo virusas A (H1N1) dabar jau tapo sezoniniu gripu. Šiuo metu gripas jau plinta pietų pusrutulyje, kuriame jis visuomet prasideda, ir keliasi į šiaurę. Jau užﬁksuoti ūmių kvėpavimo takų infekcijų atvejai. Atsižvelgiant į sezoninio gripo viruso atmainas, kasmet pagaminama jas atitinkanti vakcina, kurią visuomet sudaro trys gripo virusai. „Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes gripo virusas kinta ir ankstesnių metų vakcina tampa neefektyvi. Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai nuolat stebi sezoninius gripo viruso pokyčius, ir kasmet pagaminama vakcina, atitinkanti būtent to sezono gripo viruso atmainas“, – aiškino gydytoja epidemiologė. Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis didėja ir Lietuvoje. D.Razmuvienės teigimu, šiemet pirmi gripo atvejai mūsų šalyje, palyginti su ankstesniais metais, užregistruoti gerokai anksčiau – rugsėjo viduryje. Panašus lygis – apie 60 sergančiųjų 10 tūkst. gyventojų – buvo pasiektas ir pernai rugsėjį. O ankstesniais metais tiek žmonių sirgdavo tik sausio –vasario mėnesiais.

Skiepijasi nedaugelis „Dabar – pats laikas skiepytis. Pasiskiepijus imunitetas organizme susiformuoja ne greičiau kaip po dviejų savaičių. Vakcina – vienintelė speciﬁnė priemonė nuo gripo. Ji pa-

deda išvengti ligos, o susirgus – gyvybei pavojingų jos komplikacijų“, – tikino medikė. Apie skiepus, jų efektyvumą ir šalutinį poveikį diskutuojama, jie vertinami nevienareikšmiškai visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Anot D.Razmuvienės, iš penkių gal net keturi Lietuvos medikai savo pacientus atkalba nuo skiepų. Pasaulio sveikatos organizacija itin rekomenduoja skiepyti rizikos grupėms priklausančius asmenis – sergančius lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų), vyresnius nei 65 metų, medikus, socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenančius žmones. Jie skiepijami nemokamai. Kasmet nuo gripo Lietuvoje pasiskiepija apie 6 proc. žmonių. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Lenkijoje skiepijasi per 10 proc., Slovakijoje – beveik 40 proc., Norvegijoje – per 50 proc., Vokietijoje – per 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie 75 proc., Nyderlanduose – apie 80 proc. gyventojų. Anot D.Razmuvienės, vienareikšmės nuostatos, koks yra vakcinos nuo gripo patikimumas, nėra. Konkrečiam žmogui visiškos garantijos, kad jis nesusirgs, skiepas nesuteikia. Tačiau yra didesnė tikimybė, kad susirgęs žmogus, ypač vyresnio amžiaus, sirgs lengvesne forma ir ggalbūt išvengs g komplikacijų. p jų KAIP NUO GRIPO APSAUGOTI SAVE IR KITUS: • kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną; • nuolat plaukite rankas su muilu ir vandeniu arba naudokite rankų dezinfekcijos priemones, pavyzdžiui, dezinfekuojamąsias servetėles, ypač nusikosėję ar nusičiaudėję; • pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, ėmę viduriuoti ir vemti) laikykitės ne mažiau metro atstumu nuo žmonių; • susitikę su kitais asmenimis, venkite prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką); • panaudotas nosinaites nedelsdami išmeskite; • pajutę į gripą panašius simptomus nedelsdami kreipkitės į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją; • likite namuose (iki 7 dienų), nevykite į darbą, mokyklą, venkite masinių renginių, nesilankykite žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėkite apsauginę kaukę; • stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.

Stiprinti imunitetą niekada nevėlu Irena PIVORIŪNIENĖ Ši vasara buvo labai karšta ir alinanti imunitetą. Karščiai yra imuniteto priešas, todėl taip anksti šiemet mus užpuolė peršalimo ligos. Tačiau stiprinti imunitetą niekada nevėlu, tą reikia daryti nuolat. Pirmiausia pradėkite nuo šypsenos. Prieikite prie veidrodžio ir nusišypsokite sau, paskui – visiems kitiems. Nes emocijos yra pagrindinis imuninės sistemos veiksnys. Jos būklė tiesiogiai priklauso nuo žmogaus psichinės sveikatos, nervų sistemos. Neigiamos emocijos, pyktis, intrigos, plepalai ir neigiama informacija imuninę sistemą labiausiai alina, teigiamos emocijos – stiprina. Žmogaus imuninė sistema yra stebuklas, mūsų angelas sargas, saugantis mūsų organizmą nuo kasdien jį atakuojančių kenksmingų medžiagų. Vien vėžinių ląstelių žmogaus organizme nuo streso, įtampos kasdien pasigamina dešimtys tūkstančių. Stipri imuninė sistema jas sunaikina. Todėl neturime teisės skaudinti, įžeidinėti kito žmogaus, nes galime jį susargdinti ir patys susirgti. Ne veltui sakoma: kaip šauksi, taip atsilieps. O šypsena – vaistas, kuris nieko nekainuoja. Imuninei sistemai labai svarbi ir mityba. Didžiausią žalą savo organizmui daro žmogus, kuris nepusryčiauja, o vakare prisikemša skrandį. Reikia daryti atvirkščiai, nes pusryčiai pažadina imuninę sistemą, duoda impulsą veikti. Ką valgyti? Kaip aš sakau, svarbiausia – „nevalgykite“ savo kaimynų,

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Antroji lietuvių duona Nusprendus gyventi sveikiau, bulvių atsisakyti nereikėtų. Jas valgant nestorėjama, žinoma, jei bulvės ruošiamos be riebalų. Jos yra ne tik sotus, nekaloringas maistas, bet ir gydo ligas. Aušra LAUMAKĖ

Bulvėje su lupena – vitamino C paros norma. GK archyvo nuotrauka

Bulvės aprūpina organizmą daugeliu reikalingų medžiagų. Bulvių šakniagumbiuose nedaug vandens ir cukraus, bet gerokai daugiau nei kitose daržovėse energijos suteikiančio krakmolo. Juose gausu C, E, PP, B grupės vitaminų, įvairių druskų – ypač vertingos kalio, reikalingos širdžiai stiprinti, taip pat fosforo, geležies, kalcio.

o visa kita organizmas pats pasirinks. Reikia jo klausyti. Galima ir cepeliną pusryčiams suraityti, jei norisi. Rytinis apsipylimas šaltu vandeniu – dar viena organizmo stiprinimo priemonė. Nusiprausę apsipilkite šaltu vandeniu ir imuninę sistemą pažadinkite kovai su tykančiais ligų sukėlėjais. Žuvų taukus būtina gerti ne tik saugantis nuo peršalimo ligų. Jie stiprina visą organizmą, gerina smegenų veiklą, o svarbiausia, neleidžia užsikimšti kraujagyslėms ir saugo nuo tikra epidemija Lietuvoje jau tapusių širdies ir kraujagyslių ligų. Be to, žuvų taukuose esantis vitaminas D, kaip patvirtino naujausi moksliniai tyrimai, stabdo vėžio ląstelių augimą ir dauginimąsi. Kasdien pakaktų nors dešimt minučių pabūti saulėje, kad gautume šio vitamino paros normą, tačiau šia gamtos dovana dabar galime džiaugtis vis rečiau. Todėl šaltuoju metų laiku vitamino D atsargas, ypač vyresnio amžiaus žmonės, turėtų papildyti gerdami žuvų taukus, pieną, valgydami žuvį ir kitus šio vitamino turinčius produktus. Imunitetą stiprina ir nuo ligų apsaugo vaistažolių arbatos, imbieras su karštu vandeniu ir medumi, česnakas. Ir dar. Būtina plauti rankas, per kurias dažniausiai ir užsikrečiame įvairiais virusais. Nuo mažens šį įprotį skiepykime vaikams. O prasidėjus peršalimo ligų sezonui tikrai nebūsite palaikytas nemandagiu, jei sveikindamasis nepaduosite rankos. Vadinasi, jūs tiesiog rūpinatės savo ir kitų sveikata.

Bulvių mineralinės medžiagos labai svarbios normalioms organizmo funkcijoms palaikyti. Vitamino C turtingiausi yra ką tik nukasti gumbai, ilgiau laikant bulves, jo mažėja. Išlieka tik baltymai, krakmolas ir mineralinės medžiagos. Vitamino C daugiau ankstyvųjų veislių gumbuose. Gelsvi gumbai turtingesni karotino. 200 g su lupenomis virtų bulvių yra žmogui reikalingas paros vitamino C kiekis.

Bulvių baltymai gerai virškinami, juos organizmas pasisavina lengviau nei kitų augalų baltymus. Gumbuose gausu fruktozės, gliukozės, sacharozės, sudėtinių angliavandenių (daugiausia krakmolo pavidalu) ir balastinių medžiagų, kurios ilgam suteikia sotumo jausmą. Bulvės gydo daugelį ligų. Sultys reguliuoja žarnyno veiklą, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus,

gydo opas, ypač esant padidėjusiam rūgštingumui. Pakanka išgerti po pusę stiklinės sulčių 2–3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Sultis gerti reikia tik ką išspaustas, laikyti dera ne ilgiau kaip 10 minučių. Kad būtų skanesnės, galima sumaišyti su spanguolių sultimis ar medumi. Prieš geriant sultis reikia suplakti. Šviežios bulvių sultys skatina šlapimo išsiskyrimą, sumažina raumenų spazmus, gydo širdies ir kraujagyslių ligas, netgi padeda nuo galvos skausmo. Bulvių tarkiais gydomi nudegimai, egzemos, nuospaudos ir kitos odos ligos. Tarkiais atgaivinama nušalusi oda. Bulvių tarkius centimetro storio sluoksniu reikia sukrėsti ant keliais sluoksniais sulankstytos marlės ar drobės ir dėti ant pažeistos vietos. Kai užsikimšusi nosis, peršti gerklę, kamuoja kosulys, patartina kvėpuoti garais nuo trinamų tik ką išvirtų bulvių.

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Dvarai savotiškai traukia žmones. Apie juos dabar daug kalbama ne todėl, kad valstybė nepajėgi dvarų išsaugoti ar norima pažadinti per sunkmetį užmigdytą visuomenės iniciatyvą puoselėti paveldą. Lilija VALATKIENĖ Seno dvaro sodyba šiuolaikiniams žmonėms, gyvenantiems daugiaaukščiuose mūruose, asocijuojasi su dvasiniu komfortu, santarve ir darna, kurią simbolizuoja buvusių dvarų kultūra.

Paspruko iš miesto „Manyčiau, kad dvaras traukia šiuolaikinį žmogų todėl, kad jis savo buitį tvarkosi miesčioniškai, skubotai ir neapdairiai. Žmonės pasiilgsta dvasinio bendravimo, kuris kadaise siejo mūsų protėvius. Dvaro nostalgija – tai tikro, lėto, kokybiško gyvenimo ilgesys“, – samprotauja Babtyno (Žemaitkiemio) dvaro šeimininkai – verslininkas Mindaugas Šventoraitis ir dailininkė Miglė Kosinskaitė. Dvarininkams iš Bikuškio Daliai ir Gintarui Gruodžiams dvaras yra ta vieta, kur galima medituoti, įgyvendinti kūrybinius sumanymus, rengti susitikimus su bendraminčiais. Saldutiškio dvaro savininkus Ireną ir Arūną Svitojus masina troškimas pasprukti iš miesto, aprėpti ir sutvarkyti apibrėžtą teritoriją, paversti ją priešingybe tvyrančiam politiniam, moraliniam ir ekonominiam chaosui.

Sugrįžo menas Jau praeityje tie metai, kai Mindaugas Šventoraitis naktimis sargavo, kad vagys neištampytų statybinių medžiagų, o vandalai nesuniokotų likusių griuvėsių, neišvogtų želdinių. Šiandien dvaras – jo namai. Šilti, jaukūs, persmelkti istorijos ir brangių prisiminimų. Dvarą noriai lanko žmonės, domisi jo istorija, klausinėja apie restauravimo darbus. Dėl patogios ge-

Neparadinė Lietuva

Prieš keliolika metų įsigytas ir restauruotas dvaras tapo jaukiais Mindaugo Šventoraičio ir Miglės Kosinskaitės namais.

Gimtasis kraštas

Lilijos Valatkienės nuotraukos

Gero ir lėto gyvenimo ilgesys Žemaitkiemio (Babtyno) dvaro istorija Istoriniuose šaltiniuose Babtyno kaimas pradedamas minėti 1394 m. aprašant kryžiuočių karo kelią. Dvaras prie kaimo atsirado tik XV a. Jį mini XVI a. pradžios istoriniai šaltiniai. Tuo metu dvarą valdė Šiukštos. Jonas Stanislovas Šiukšta buvo Kauno teisėjas, Vilkijos seniūnas, o vėliau – Kauno vaitas. Šiukštos duktė Ona Rožė ištekėjo už Jono Prozoro, Kauno dvarininko ir rašytojo. Nuo 1697 m. visą šimtmetį dvarą valdė grafai Prozorai. Iki jų pirmieji dvaro rūmai ir kiti pastatai buvo mediniai, laikui bėgant ne kartą rekonstruoti ir perstatyti. Tik valdant Prozorams, maždaug nuo 1730 m., prasidėjo mūrinių statinių epocha. Babtynas tapo reprezentaciniu dvaru. Rūmai buvo didingi, su dviejų aukštų frontonu, balkonais antrame aukšte, 28 kambariais ir gynybiniu bokštu. Tuo pat metu statytas ir lobyno pastatėlis. 1797 m. Prozorai pardavė Babtyną Burhardui fon Korfui, o netrukus dvarą įsigijo kunigaikščiai Giedraičiai ir valdė jį iki 1830 m. Tuo metu Giedraičiai

jau buvo praradę savo galią, Prozorų išpuoselėtą dvarą apleido, ūkio neprižiūrėjo ir nugyvenę jį pardavė grafui Benediktui Emanueliui Tiškevičiui, Raudondvario ir daugelio kitų dvarų savininkui. Visas dvaro pastatų kompleksas valdant turtingai ir įtakingai grafų Tiškevičių šeimai klestėjo iki I pasaulinio karo. Po karo ir 1922 metų žemės reformos dvaras buvo išparceliuotas. Nepriklausomybės laikais Babtyno žemės išdalytos Lietuvos kariuomenės savanoriams ir apylinkės bežemiams bei mažažemiams ūkininkams. 20 ha gavo ir generolas Vladas Nagevičius, žymus kultūros veikėjas, muziejininkas. Jam buvo priskirtas ir dvaro centras bei 80 ha žemės pavyzdiniam ūkiui įsteigti. V.Nagevičiaus iniciatyva buvo pakeistas dvaro pavadinimas: vietoj Babtyno atsirado Žemaitkiemis. Tai buvo tipiški ūkine veikla užsiimantys dvarininkai, kurių tikslas – gerai tvarkantis išauginti kuo daugiau žemės ūkio produkcijos. Ūkininkauti sekėsi gerai ir netrukus dvaras virto pa-

ografinės padėties Žemaitkiemio dvare ypač mėgsta lankytis Kauno inteligentija. „Kaip generolo V.Nagevičiaus laikais, – džiaugiasi M.Šventoraitis. – Dvaras anuomet buvo Kauno šviesuomenės traukos vieta. Žmonės iki šių dienų mena dideles šventes, vykusias Žemaitkiemyje. Per Jonines žmonės suplūsdavo iš visų aplinkinių kaimų, atvažiuodavo artistai iš Kauno, vykdavo vaidinimai, banketai aukštų pareigūnų ir užsienio svečių garbei. Kieme šokdavo jaunimas, Nevėžio

pakrantėse per naktį degdavo laužai ir trykšdavo linksmybės.“ Jau kurį laiką Žemaitkiemio dvaro šeimininkai yra kultūros ir menininkų globėjai, plenerų organizatoriai. Dvaro teritorijoje sukaupta ne viena dešimtis įvairiausių meno kūrinių. Svirne – didžiulė motociklų kolekcija, kuria galėtų didžiuotis bet kuris technikos muziejus. Lankytojai pamato daugybę senovinių žemės dirbimo įnagių ir sendaikčių ekspozicijas. Dvaro ansamblis puikiai pritaikytas įvairiems renginiams: pobūviams,

Saldutiškio dvaro savininkai Irena ir Arūnas Svitojai domėjosi originalių durų restauracija. Jie nusprendė atgaivinti seną Aukštaitijos dvarą su visais pagalbiniais pastatais.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas K.Mozeris pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Saksonijos-Anhalto žemės plėtros projektų koordinatore Ch.Ringkamp.

Prie šio rašomojo stalo dirbo generolas Vladas Nagevičius.

vyzdiniu, rentabiliu ūkiu. Generolo V.Nagevičiaus dėka dvaras tapo Kauno šviesuomenės, kilmingų ir aukštų pareigūnų traukos vieta. Antrasis pasaulinis karas nutraukė dvaro klestėjimą. 1944 m. generolas V.Nagevičius pasitraukė į Vakarus, mirė JAV 1954 m. Pokariu dvare įsikūrė kolūkio centras. Rūmuose buvo kolūkio ir apylinkės kontora, veikė biblioteka, vyko kino ir šokių vakarai. Svirne buvo laikomi grūdai, kluone – trąšos. Pastatai

buvo daugybę kartų nemokšiškai pertvarkyti. Rūmai galiausiai pavirto daugiabučiu gyvenamuoju namu, o visoje teritorijoje buvo pristatyta neaiškios paskirties menkaverčių pastatėlių ir priestatų. Tačiau didžiausią nuopuolį dvaras patyrė Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Kolūkis buvo likviduotas, o neprižiūrimi pastatai nyko akyse. Paskutiniai dvaro gyventojai laikė rūmuose gyvulius, kūreno viską, ką pajėgė, ir vertė šiukšles bei pamazgas tiesiai po langais.

konferencijoms, koncertams. Kluone įrengta 1 000 vietų salė, kurioje vyksta Pažaislio festivalio koncertai.

Paveldas – ne miškas, neužauginsi Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nariai prieš kurį laiką į Žemaitkienio dvarą susirinko paminėti kuklios datos. Tačiau per tuos penkerius metus šiuolaikiniai Lietuvos dvarininkai nuveikė nemažai. Jie neleido sunykti vertybėms. „Ką sunaikinsi šiandien, tas jau niekada nebeegzistuos. Kultūros paveldo iš naujo neužauginsi kaip iškirsto miško. Pasisekė tiems dvarams, kurie turi šeimininkus. Mūsų asociacijoje yra 40 dvarų. Tačiau tai, kas padaryta, yra tik lašas jūroje. Kitų registre esančių Lietuvos dvarų būklė tragiška. Ekonominis sunkmetis kirto dvarams iš peties, daugelio savininkų viltys žlugo“, – Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidento Kęstučio Mozerio akys džiaugsmu nespindėjo. Mūsų dvarai nėra tokie didingi kaip Vakarų Europos. Tačiau visi jie yra žavūs ir neleidžia pamiršti, iš kur esame atėję, priverčia atsigręžti į tradicijas, prisiminti istoriją ir įpareigoja

Audriaus Janušonio į medį įsilipusią skulptūrą „Mažas aukštai“ dvaro šeimininkai vadina elektriku.

mus saugoti bei puoselėti tai, ką dovanojo prabėgę šimtmečiai. Asociacijos nariai nemažai keliavo, iš savo kolegų latvių ir vokiečių mokėsi prižiūrėti istorinius parkus, sodino gėles, karpė gyvatvores, tarėsi su norvegų mokslininkais, dalijosi patirtimi su Prancūzijos pilių savininkais. Netrukus ketinama važiuoti pas Lenkijos dvarininkus, kurie pasirengę supažindinti lietuvius su savo dvarų interjerų istorija.

12 Žmonių rodomas dėmesys – geriausias darbo įvertinimas Gimtasis kraštas

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Gyvenimas

Teatre ir televizijos serialuose vaidinanti Inga Norkutė į darbą lekia kaip ant sparnų. Juos aktorei užaugino mėgstama veikla ir gerbėjų dėmesys. Jūratė BALIUKONYTĖ

Įklimpo Šiauliuose

Inga – viena ryškiausių televizijos ekranuose matomų jaunų aktorių: talentinga, temperamentinga, nuoširdi ir labai maloni. Ją išgarsino ir duris į kitus TV projektus atvėrė žavios kvatoklės Medos vaidmuo seriale „Moterys meluoja geriau“. Tačiau Inga ryškiai šviečia ne tik žydruosiuose ekranuose, bet ir Šiaulių dramos teatro, kuriame dirba, scenoje. Už vaidmenis čia sukurtuose spektakliuose ji yra pelniusi ne vieną apdovanojimą.

Prieš keliolika metų mokslus Muzikos ir teatro akademijoje baigusi Inga ir dar šeši jauni aktoriai sulaukė režisieriaus Rolando Atkočiūno kvietimo atvykti vaidinti į Šiaulių dramos teatrą. „Kvietė vienam pastatymui. Tačiau, gerąja žodžio prasme, įklampino“, – šypteli aktorė. Pamilusi teatro trupę ir miestą, Inga įsikūrė Šiauliuose. Dėl tokio savo sprendimo ji nesigaili.

pora prieš kurį laiką susižadėjo. Sužadėtuvės buvo netradicinės. Aurimas nuskynė žiedą nuo virtuvėje augusios vazoninės gėlės ir apvyniojęs jį mylimajai aplink pirštą paklausė: „Ar būsi mano?“ Inga sutiko. Aurimas – dešimčia

kai aplinkinių dėmesys slėgė, dėl jo jausdavausi negerai, – neslepia moteris. – Dabar žmonių rodomas dėmesys man yra geriausias darbo įvertinimas. Kai jie šypsosi, kalbina, giria, pasikraunu teigiamos energijos. Tai man tarsi vitaminas.“

masi. Talentingą aktorę pastebėjo Šiaulių dramos teatre spektaklį režisavęs Sigitas Račkys ir jame vaidinusi aktorė Larisa Kalpokaitė. Grįžę į Vilnių, jie rekomendavo Ingą ir jos kolegę Jūratę Budriūnaitę pakviesti į serialo „Moterys meluoja geriau“ aktorių atranką. Po jos Ingai pasiūlė vaidinti Margaritą, o kolegei – Medą. Tačiau atranką organizavęs žinomas režisierius Alvydas Šlepikas nusprendė sukeisti jų vaidmenis.

Svajonių profesija Klaipėdoje gimusi ir augusi Inga nuo vaikystės buvo labai artistiška. Ketvirtokę ją mama užrašė į dramos būrelį. Baigdama mokyklą, ji nė nesvarstė, kokią specialybę pasirinkti. Tačiau įstoti į aktorinį tąsyk merginai nepavyko. Metus ji studijavo pramogų ir renginių organizavimą. Net ir krimsdama kitus mokslus, svajonių specialybės Inga nepamiršo. Be to, dar kartą išmėginti jėgas stojant į aktorinį ją skatino tuomet jai dėsčiusi aktorė Kristina Kazlauskaitė. Vieną kartą ji pasikvietė merginą po paskaitos ir pasakė: „Vaikeli, ką čia veiki? Tau tik į aktorinį!“ Antrasis mėginimas Ingai buvo sėkmingas. Studijuoti aktorinio meistriškumo ji įstojo į aktoriaus Vlado Bagdono ir režisierės Dalios Tamulevičiūtės kursą. Pradėjusi mokytis, Inga suprato, kad aktoriaus profesiją gerokai idealizavo. „Kaip ir kitos aktorėmis svajojančios tapti mergaitės, viską regėjau vien rožinėmis spalvomis. Studijuodama pamačiau ir patyriau, kad aktorystė pirmiausia – juodas darbas“ – prisipažįsta ji. Nepaisant didelio psichologinio ir ﬁzinio krūvio, pasirinktos profesijos į jokią kitą Inga nekeistų. „Jei būtų galima laiką atsukti atgal, rinkčiausi tą patį kelią“, – tikina žavi aktorė.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nemažai gerbėjų aktorę tapatina su serialo heroje. Žinoma, bendro tarp Ingos ir Medos esama, bet ne tiek jau ir daug. „Esame kiek panašios savo ryškumu, drąsa, linksmumu ir kiek lengvesniu, optimistišku požiūriu į viską, – vardija ji. – Tačiau gyvenimo būdu tikrai labai skiriamės.“ Dėl serialuose kuriamų vaidmenų Inga turi labiau stengtis ir teatro scenoje, mat nemažai žiūrovų į ją žiūri ne kaip į spektaklio heroję, o kaip į tą pačią Medą. „Tenka dviguba atsakomybė suvaidinti taip, kad manęs nebetapatintų su serialo heroje“, – aiškina aktorė. Kai kurie teatro žmonės iš aukšto žiūri į televizijos serialuose vaidinti sutinkančius kolegas. Inga į tokius skeptikus nekreipia dėmesio. „Nesąmonė, kad vaidinti serialuose yra žema ar nenaudinga. Manau, kad taip kalba tie, kuriems tokio darbo nesiūlo, – įsitikinusi ji. – Juk aktoriaus darbas yra vaidinti. Išbandyti save kitur, ne tik teatre, yra nemažas iššūkis.“

Mėgsta suktis virtuvėje

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Atvirkščiai, labai džiaugiuosi. Mano pasirinkimas – labai geras, – šypsosi aktorė. – To, ką dabar turiu, gyvendama Vilniuje gal neturėčiau. Šiauliuose dirbau su daugybe skirtingų režisierių. Kitur tokia galimybė, matyt, nebūtų pasitaikiusi.“ Šiaulių dramos teatre Inga sutiko ir savo meilę. Aktorius Aurimas Žvinys žinomas ne tik teatro mylėtojams. Praėjusį TV sezoną rodytame seriale „Naisių vasara“ jis sukūrė vieną pagrindinių vaidmenų. Penkerius metus draugaujanti

metų jaunesnis už Ingą. Amžiaus skirtumas, regis, audrina daugumą aplinkinių, tačiau ne pačius mylimuosius. 37 metų aktorė į klausimus apie tai atsako su šypsena. „Tokios mūsų giminės tradicijos. Mano močiutės vyras už ją jaunesnis 20 metų, tetos – 18 metų, sesers – 12 metų. Net mama už tėtį vyresnė 4 metais“, – nuotaikingai aiškina ji.

Lemtingas vaidmuo Teatre visą laiką vaidinusi Inga svajojo išbandyti jėgas ir ﬁlmuoda-

Žydr uosiuose ekranuose Inga tapo valiūkiška, linksma ir seksualia Meda. Žaismingas personažas iš karto užkariavo žiūrovų simpatijas. Inga tapo atpažįstama, žmonės su ja sveikinasi gatvėje, kalbina apsiperkančią parduotuvėje, prašo autografų, fotografuoja. Inga juokauja, kad labai dažnai jai tenka atlikti ir kunigėlio vaidmenį – išklausyti ją kalbinančius nepažįstamuosius. Štai kartą gatvėje su ja pasilabino vežimėlį stūmęs vyras. Pasisveikinęs jis ne tik klausinėjo, kaip aktorei sekasi, bet ir pats ilgokai pasakojo apie savo šeimą. Lyg Inga ir jis būtų seni draugai! Užgriuvusį žinomumą įvairiais gyvenimo etapais aktorė vertino skirtingai. „Pirmus metus buvo linksma. Paskui sekė visiškai kitoks periodas,

Kada vilkėti geltonus drabužius

Jeigu esate išsiblaškiusi ir jums sunku susikaupti – apsirenkite geltonai.

Gerbėjai tapatina su vilioke Meda

Apranga vienaip ar kitaip veikia mūsų ir aplinkinių žmonių nuotaiką, todėl vertėtų pamąstyti, kokius drabužius dėvėti vienu ar kitu atveju.

Eglė VARPIOTAITĖ Rytoj jūsų laukia pasimatymas su nauju darbdaviu, o gal ketinate sudaryti naują sandėrį ir taip gauti pelno? Kruopščiai ruošiatės susitikimui, apgalvojate kiekvieną žodį, kurį ištarsite. Bet tai dar ne viskas. Svarbu ir tai, kokiais drabužiais vilkėsite. Spalvos skleidžia energiją, simbolizuoja kūrybiškumą ir naują pradžią.

• Jeigu esate išsiblaškiusi ir jums sunku susikaupti – vilkėkite geltonus drabužius. Ši spalva padeda susikoncentruoti. Margaspalviai drabužiai veikia priešingai, jie dar labiau išblaško. • Siekiant šlovės ir sėkmės kaip tik tinka vilktis raudonos spalvos drabužius. Ši spalva pritrauks aplinkinių žvilgsnius, ir jūs atsidursite dėmesio centre. Ryškiai raudoną spalvą derėtų kiek prislopinti švelnių spalvų aksesuarais.

Šiemet Inga neturėjo laiko pasimėgauti vasara ir jos teikiamais malonumais. „Net nežinau, kada atostogausiu. Vis nėra laiko, – trūkteli pečiais aktorė. – Nuvažiuoju prie jūros, tačiau ﬁlmuotis seriale. Visą dieną verda darbas, o vakare mokausi tekstą.“ Tačiau Inga nesijaučia išsekusi nuo veiklos, mat užsiima tuo, kas labai patinka, ją supa įdomūs žmonės. Pailsėti ir pasikrauti jėgų aktorei padeda miegas ir ramus laisvalaikis namuose. „Labiausiai mėgstu nieko neveikti. Tai man geriausias poilsis“, – nusikvatoja aktorė. Savo mintis Inga dažnai rikiuoja automobilyje. Jame moteris praleidžia nemažai laiko, mat dėl ﬁlmavimų tenka nuolat važinėti į Vilnių. Viena didžiausių Ingos aistrų – maisto gaminimas. Prie naminio maisto moterį pripratino skaniai gaminanti mama. Kavinėse aktorė valgo tik žinodama, kad pasisukioti virtuvėje neištaikys nė minutėlės. Vienos mėgstamos virtuvės (italų, japonų, prancūzų ar kt.) aktorė neturi. Atsistojusi prie puodų ji leidžia atsiskleisti savo fantazijai ir eksperimentuoja.

• Juodos ir baltos spalvų derinys palankus žmonėms, kurie siekia karjeros. Šis derinys stiprina vandens energiją, kuri teigiamai veikia darbo vietą. • Jaučiatės prislėgta, bet vis tiek reikia eiti į svarbų susitikimą ar pokalbį? Manau, pastebėjote, kad tokiu metu tikriausiai intensyviai renkatės pilkus, juodus ar tamsiai mėlynus drabužius. Deja, šios spalvos gramzdina į dar didesnį liūdesį. Rinkitės ryškias, optimizmą žadinančias spalvas: raudoną, oranžinę. Tačiau ieškant darbo nepatartina dėvėti ryškiai raudonų drabužių, nes raudona spalva skatina veikti ir dominuoti, o viršininkui tai gali nepatikti.

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Gimtasis kraštas

Miesteliai

Miestelis aukščiausio tilto papėdėje

Tiltas – išskirtinis Lyduvėnų objektas.

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Likimo negandos neaplenkė

Vaizdingame Dubysos slėnyje, po Šiaulių–Pagėgių geležinkeliu įsikūręs Lyduvėnų miestelis neseniai atšventė savo 450 metų jubiliejų. Be abejonės, miestelio istorija yra daug senesnė, bet tiek jos kol kas pavyko „atkasti“ vietos kraštotyrininkams, net tokiai kietai kraštotyrininkei kaip mokytoja Janina Sakavičienė. O žemaičiai, ko tvirtai nežino, apie tai ir nekalba.

Nors Lyduvėnai mažas ir ramus miestelis, pasimetęs tarp miškų ir kalvų, jį nė kiek ne mažiau nei garsesnes vietoves niokojo istorijos audros. Skaudžiai miesteliui atsiliepė po 1831 ir 1863 metų sukilimų prasidėjusios represijos. Pačioje XIX amžiaus pabaigoje Lyduvėnus nusiaubė baisus gaisras, po kurio sveika liko tik bažnyčia. Istoriniuose šaltiniuose Lyduvėnų dvaras minimas jau 1499 m. Žygimantas Augustas 1558 m. Lyduvėnams suteikė privilegiją prie dvaro kurti miestelį, rengti turgus, laikyti karčemas. 1594 m. Lyduvėnų dvaro inventoriuje jau minimas Lyduvėnų valsčius ir pats miestelis, kuriame buvo nauja bažnyčia, vaitas, gyveno 36 šeimos. Nuo XV a. pabaigos Lyduvėnai priklausė didikams Chodkevičiams, Rudzinskams, Šemetoms ir Stanevičiams, iš kurių Jonas Stanevičius žinomas kaip 1863 m. sukilimo dalyvis ir Šiaulių apskrities sukilėlių viršininkas. Sukilime dalyvavo ir jo brolis Povilas Stanevičius. Ne mažiau nei ugnis Lyduvėnus nusiaubė ir sovietų okupacija. Pati pirmoji sovietų auka buvo kunigas Bronius Gaižutis.

Liūdžiu viena Lyduvėnai savo istoriją skaičiuoja nuo senosios Romuvos, buvusios Dubysos ir Dratvens santakoje, kurią istorijos smiltys užpustė, kai jos ugnį išblaškė kryžiuočiai. O tų kryžiuočių čia dažnai lankytasi. Sako, ant Dubysos piliakalnio, stūksančio pietinėje miestelio dalyje, stovėjusi pilis, kurioje moterys užsidarydavo ir liūdėdavo, kol jų brangiausieji su priešais kaudavosi. Todėl ir pirmasis miestelio pavadinimas buvo Liūdžiuvėnai (liūdžiu viena). Tiesa, istorikai su tuo nesutinka ir sako, kad miestelio vardas kilęs nuo Lyduvėlės upeliuko, bet ir jis juk iš ašarų ištekėjo.

Vietos politikų valia nutilo vaikų klegesys mokykloje.

Nijolė ir Stasys Kaušiai, Pranas Mockus ir Regina Maračiauskienė visada turi, ką aptarti.

Akmuo, įamžinęs miestelio jubiliejų.

Architektūrine seniena dunda traukiniai

mokyklos pastatą. „Kiek girdėjome, jo labai norėjo Kauno „berniukai“, nes prie mokyklos yra 3 ha žemės“, – sakė seniūnaitis.

Išskirtinis Lyduvėnų objektas – aukščiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas, ilgą laiką buvęs aukščiausiu net visoje Europoje. Pirmasis medinis tiltas per Dubysos upę pastatytas 1916 m. Jis buvo 670 m ilgio ir 42 m aukščio. Nors tilto statybai buvo sunaudota apie 7 000 kub. m medienos, o bendras įkaltų polių gylis sudarė 12 km, jis neatrodė patikimas. Po poros metų buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas, kuris jau buvo 45,5 m aukščio, jam sunaudota 14 300 kub. m betono. Abu tiltai buvo pavadinti feldmaršalo Higdenburgo vardu. Naująjį Lyduvėnų tiltą vokiečiai laikė didžiausia statyba Rytų fronte. 1937 m. pro šio tilto apačią praskrido karo lakūnas Vladas Murmulaitis, už tai jį spauda išvadino oro chuliganu, bet žmonėms jis vis tiek buvo didvyris. 1944 m. rugpjūtį traukdamiesi hitlerininkai Lyduvėnų tiltą susprogdino, juos vijęsi rusai beveik per mėnesį jį atstatė. Tam iškirto pusę Šiluvos pušyno ir dalį Tytuvėnų šilų. 1948 m. buvo pradėtas statyti naujas gelžbetoninis tiltas, kuris kainavo 60 mln. rublių. Pirmasis traukinys juo pradundėjo 1952 m. gegužės 1 d. Tas tiltas tebestovi ir šiandien. Jis jau seniai labiau vilioja kaip įdomi architektūrinė seniena, bet ir šiandien juo dunda traukiniai.

Miestelis liko be mokyklos

Ši Lyduvėnų bažnyčia pastatyta po Antrojo pasaulinio karo.

Autorės nuotraukos

Lyduvėnų žmonės sako, kad jų miestelis labiau nei nuo karo nukentėjo atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu. Vien mokyklos uždarymas kiek žalos padarė. Ne tiek pats uždarymas, kiek ilgos kalbos apie tai

ir daugiau nei dešimtmetį tvyrojusi įtampa. Jaunos šeimos, girdėdamos, kad Lyduvėnuose gali nebelikti mokyklos, ieškojosi tinkamesnės gyvenamosios vietos. Paskutinį tašką mokyklos istorijoje dėję politikai teisinosi, kad Lyduvėnuose nebeliko vaikų. Bet lyduvėniškiai žino, kad tai – netiesa. Tai patys politikai savo nuolatiniais gąsdinimais apie mokyklos uždarymą juos išgujo. Seniūnaitis Stasys Kaušius prisimena, kad net uždarius mokyklą rajono valdžia bandė jiems pakišti kiaulę – visus vaikus nukreipė į Šiluvą ir apie tai pranešė tik rugpjūčio 31-ąją. Tad per vieną naktį tėvams teko valdžiai įteikti ultimatumą, kad šie tesėtų duotus pažadus, jog vaikai būtų vežami ir į Raseinių mokyklas. Uždarius mokyklą, užgeso paskutinis žiburėlis, ir miestelį užgulė liūdesys.

Susibūrė į bendruomenę Šiandien žmonės susibūrė į kaimo bendruomenę ir savo aktyvia veikla neleidžia niekam nuobodžiauti. Viena už kitą įdomesnės šventės, renginiai dar labiau suburia žmones. O ir geografinė padėtis neleidžia jiems ilgai būti apkerpėjusiems. „Tai – tikrai Dievo apdovanotas kampelis, su gausybe raguvėlių ir į Dubysą įtekančių upeliukų, su įspūdingais Dubysos skardžiais ir su srauniais jos vandenimis, itin viliojančiais baidarininkus. Vasarą čia kasdien šimtais plūsta turistai“, – pasakoja bendruomenės narė Regina Maračiauskienė. Seniūnaitis S.Kaušius mano, kad veikiausiai dėl prigimtinės Lyduvėnų padėties ir dėl didelės turistų traukos jiems labai sunkiai sekėsi bendruomenės reikmėms gauti ištuštėjusį

Pažadų kelias Miestelio širdyje pūpsantį paminklinį akmenį „Lyduvėnams 450 metų“ žmonės pavadina Prano akmenėliu. Sako, tai Prano Mockaus iniciatyva toks jubiliejaus įamžinimas atsiradęs. Ir muziejaus atsiradimą lyduvėniškiai priskiria P.Mockui. O jis pats sako, kad tai – visų bendro susitelkimo rezultatas. Pranas džiaugiasi aktyviais žmonėmis, ypač smagiu, gražiu jų miestelio jaunimu. Bendruomenės aktyvo žmonės sako, kad šiandien labiausiai jų miesteliui reikia asfalto. „Ir labai nedaug – šešeto kilometrų, kurie mus sujungtų su Raseiniais. Tada ir mes pradėtume gyventi kaip visi žmonės, atsigautų verslas, suaktyvėtų turizmas ir kt. Prieš kiekvienus rinkimus apie tai šnekama, žadama, bet jokių rezultatų“, – sakė S.Kaušius. „Kad nors žvyrkelis padorus būtų. Ne tik vietos gyventojams bėda su tokiu keliu, bet gėda ir prieš svečius, ypač prieš užsienio turistus, kurių kasmet čia vis daugėja“, – mintį tęsė P.Mockus. Turi Lyduvėnai ir savo bendruomenės pirmininkę, ir seniūnaitį, tačiau reikėtų ir šiek tiek pinigų. Entuziazmu galima kalnus nuversti, tačiau visiškai neturint lėšų nieko gero nebus. „Nereikia mums už darbą atlyginimų, nereikia mokėti už tai, ką gebame padaryti patys, tačiau yra dalykų, kai be lito niekaip neišsiversi“, – sako S.Kaušius. Tokioms lyduvėniškių mintims pritaria ir Šiluvos seniūnas Vygaudas Šeimys. Jis apgailestavo, kad artimiausiuose planuose asfaltas keliui į Lyduvėnus nenumatytas.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Kelionės

Sraunia Sibiro upe Plaukti baidarėmis šalta Sibiro upe Mana – įdomu ir egzotiška, ypač kai kelionė turi rimtą tikslą – aplankyti tremties vietas.

Plaukti baidarėmis 90 kilometrų sraunia Sibiro upe Mana – labai įdomu ir egzotiška. Kartu su buvusiais tremtiniais keliauti panoro ir daugiau lietuvių.

Meilė JANČORIENĖ Krasnojarsko oro uoste mus pasitiko apšepusi ir šiukšlina Rusija. Autobuse pilna dulkių, gatvės šiukšlinos ir duobėtos. Žygiui reikalinga įranga pasirūpino Krasnojarsko turizmo agentūra. Gavome senas rusiškas baidares, palapines, miegmaišius, maisto visai savaitei – duonos, mėsos konservų, bulvių, makaronų. Kaip tarybiniais metais, kai traukdavome į žygius, prisikrovę kuprines „Turisto pusryčių“. Iki vietos, nuo kurios turėtume pradėti kelionę upe, dar reikia važiuoti 200 kilometrų. Mus nuveš autobusas – senas apšepęs pazikas, nedidelis, su atsikišusia nosimi, tarškantis, kretantis, smirdantis. Vairuotojas Miša sibirietis, didele nosimi, liesas, kaulėtais skruostais, linksmai juokauja ir, atrodo, visiškai pasitiki savo senutėliu draugu. Pazikas prieš kalną taip sunkiai traukia, jog imame melstis, kad tik nesulūžtų. Tačiau laimingai pasiekiame Manos aukštupyje esantį kaimą Vyjiezžij Log. Nuo čia ir pradėsime kelionę Manos upe.

Pirmąjį vakarą, kol mes statėme palapines ir konstravome baidares, vakarienę virė blondinė Vera. Bulvių, plaukiojančių vandenyje ir apipiltų dviem dėžutėmis „tušonkos“ su kiaulienos riebalais. Nebuvo skanu, bet alkį numarinome. Gerai, kad naktį iš kaimo atėjo šuo ir suėdė vakarienės likučius. Naktį palapinėje klausiausi, kaip dunda traukiniai ir šniokščia upės vanduo. Gąsdino mintis, kas bus rytoj. Sapnavau, kad virstu į šaltutėlį vandenį...

Didžiulis krioklys – lyg Niagara, o Jenisiejaus bangos šalia elektrinės ne mažesnės nei jūroje.

Atakavo spiečiai uodų Saulė jau suko vakarop, tačiau karštis neslūgo, buvo apie 30 laipsnių. Kai tik išlipome iš mus atvežusios tarškalynės į gryną orą, puolė į ataką baisūs spiečiai mašalų, uodų, sparvų ir musių. Vabzdžiai lindo į burną ir į akis, neįmanoma buvo net kalbėti. Puolėme ieškoti priemonių nuo uodų. Tik tada, kai jomis išsitepėme ar išsipurškėme, tikrieji Sibiro gyventojai nuo mūsų pasitraukė. Čia, netoli aukštupio, Mana tokia srauni, kad baisu net pagalvoti, jog rytoj teks sėsti į baidarę ir plaukti. Tačiau keliautojai kažkodėl atrodo ramūs. Vanduo be galo šaltas, neįmanoma į upę net įbristi. Praustis reikia labai greitai, dažnai šokinėjant ant kranto pasišildyti kojas. Mūsų kelionės vadovas vardu Vitalijus. Kad būtų linksmiau, jis atvyko ne vienas – su drauge blondine Vera.

Žemyn srauniąja upe Mudu su vyru šioje kelionėje – „čainikai“, į žygį baidarėmis išsiruošėme pirmą kartą. Gerai, kad mus sodina į skirtingas baidares, kad irsimės su patyrusiais irkluotojais. Aš plaukiu su septyniolikmečiu kapitonu Simu, vyras Aloyzas – su Olekų sūnumi Juozuku. Įsėdame į baidares. Simas lekia didžiuliu greičiau kaip nuo grandinės paleistas šuniukas, ir aš smagiai irkluoju, nenoriu nusileisti. Perplaukiame slenksčius, bangos užpila baidarę, tačiau neapvirstame. Mus paveja Vitalijaus ir blondinės ekipažas, perspėja neskubėti, nes pražiopsosime ežerą. Pagaliau – poilsis ant kranto. Ežeriukas negilus, skaidrus, švarus. Simas ir Judita demonstruoja

„sinchroninius šuolius į vandenį“, o mes paprasčiausiai plaukiojame. Verdame grikių košę. Geriame kavą, šildomės saulutėje.

Sibiro kaimuose želia dilgėlės Rytą mus prikėlė J.Olekas, sugiedodamas kaip gaidys. Jis moka puikiai giedoti prie burnos sudėjęs delnus. Juozas ir laužą jau buvo sukūręs – dar gulėdami palapinėse, girdėjome degančių malkų traškesį. Sklaidėsi rūkas, kilo saulė, kvepėjo laužo dūmais, o puode kunkuliavo vanduo kavai. Pirmasis sustojimas – kaimas Koja. Tokio nušiurusio kaimo dar niekur neteko matyti. Viskas taip apleista, jog sunku patikėti, kad čia gyvena žmonės. Pasipuošusi auksine grandinėle takeliu eina šio kaimo felčerė. Gerokai nutukusi, raudonai dažytais plaukais, ryškiai raudonomis lūpomis ir iš tolo šviečiančiais žaliais akių šešėliais. Štai ir jos darbo vieta – „Medpunkt“. Raudona lentelė su užrašu prikalta prie lūšnos sienos. Aplink tą lūšną – dilgėlių darželis. Ir kituose kiemuose nėra nė vienos gėlelės, nė vienos morkelės. Tik dilgėlės. Šiandien plauksime ypač ilgai, apie 45 kilometrus, nes norime pasiekti Biriusiukos kaimą, kuriame vaikystę praleido mūsų bendrakeleivė Vida. Išlipusi iš baidarės, ji bėga per aukštą žolę aplankyti pažįstamų vietų. Niekas jai netrukdo pabūti vienai. Grįžta Vida paraudusiomis akimis. Kitoje upės pusėje – aukšti krantai, o šitame – lyguma, čia kažkada stovėjo lietuvių tremtinių kaimas. Išliko tik kapinaitės, kuriose ilsisi Vidos draugė Anytė. Kai sutemo, uždegėme žvakeles, sustatėme ant beržo tošies ir paleidome upe. Anytei ir visiems kitiems lietuviams, besiilsintiems toli nuo Tėvynės. Nakvojome Biriusiukoje, o šiandien turime perplaukti Narvos kaimą ir pasiekti Juozo gimtinę – Mažąjį Ungutą. Vitalijus mus perspėjo nenuklysti nuo pagrindinės vagos, neatsiskirti vieniems nuo kitų, nes upė labai išsišakoja. Tačiau Aurelija ir Juozas Olekai – nuotykių ieškotojai – pasuko į kairę ir pakliuvo į sraunią Manos atšaką. Srovė baidarę pasuko, trenkė į nuvirtusį medį ir apvertė. Atsitrenkę į tą patį medį vos neapvirto ir kiti ekipažai. Tačiau laivo kapitonas Simas, pamatęs, kas nutiko, sušuko – reikia gelbėti Olekus! Vaikinas sugebėjo pasukti ir sustabdyti baidarę, vandenyje padėjo Juozui ir Aurelijai atversti laivą ir išgelbėti daiktus.

Didinga ir šalta Manos upė, uolėti jos krantai, nėra nei žvėrelių, negirdėti paukštelių, tik suka ratus dideli vanagai, gąsdindami laukiniu šauksmu „uhu, uhu“.

Daiktai liko beveik sausi, tik duona sušlapo. Aurelija prarado akinius ir kepurę, o vandenyje dingo Lietuvos trispalvė, kelionės metu plevėsavusi ant Olekų baidarės. Srovės nešamus Aurelijos ir Juozo irklus pagavo į priekį nuplaukę keliautojai. Kai jau išnirome iš pavojingojo užutėkio, ramiame skaidriame Manos vandenyje pastebėjau už žolių užkliuvusią mūsų vėliavą. Ištraukėme ją ir išdžiovinome. Pagaliau – Mažasis Ungutas, kaimas, kuriame gimė Juozas. Iš čia likusių gyventi kelių lietuvių tik viena Albina dar moka lietuviškai. Laima supranta, bet atsako tik rusiškai. Keturi Albinos sūnūs tarnauja rusų kariuomenėje. Gaila, galėtų būti puikūs Lietuvos kariai, juk tikriausiai aukšti ir gražūs vyrai, ne tokie sudžiūvėliai kaip sibiriečiai.

Atvažiavo Miša su savo „tarataika“ ir 30 kilometrų vežė baisiai duobėtu keliu, paskui – jau geresniu iki Krasnojarsko elektrinės. Didžiulis krioklys – lyg Niagara, o Jenisiejaus bangos šalia elektrinės ne mažesnės nei jūroje. Galinga gamtos ir žmogaus sukurta stichija. Vakarieniavome pas Krasnojarske gyvenančią lietuvę tremtinę Romualdą. Ji labai pasiilgo lietuvių, norėjo pamatyti mus ir kalbą išgirsti. Čia, netoli miesto, moteris augino obelį, kuri kasmet vis nušaldavo, tačiau kartą jai pavyko – jos obelis užaugino vieną obuolį. Romualda taip juo džiaugėsi. Jos gražūs sūnūs dirba Rusijai, net lietuviškai nemoka ir į Lietuvą grįžti nesiruošia. Išardė, išdraskė Lietuvą, o dabar sunku ją sudėti.

Žygis baigėsi Juozo Oleko gaidys šįryt gieda anksčiau – norime greičiau nuvykti į paskutinio sustojimo vietą, išardyti ir išdžiovinti baidares. Vakarop Vitalijus upėje pagavo... butelį degtinės! Atsisveikinimo puota. Mūsų kelionės vadovas padainavo dainą: „Kaip gerai, kad žygis baigėsi be didelių bėdų (jis dainavo „bez trupikov“). Padainavome žygio dainą „Mana, divnaja rieka“ (Mana, upe nuostabi). Jau ir žodžius beveik išmokome.

Čia veikia Malyj Ungut ligoninė. Panašiuose barakuose prieš daugelį metų gyveno Lietuvos tremtiniai.

Šalia Manos įsikūrę kaimiečiai gyvena skurdžiai ir netvarkingai, nes jie – dideli tinginiai. Prie trobų sunku rasti gėlių darželių Aloyzo Jančoro nuotraukos ar daržovių lysvių, visur želia dilgėlės. Šioje klimato juostoje trumpa vasara ir ilga šalta žiema.

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Horoskopai E

(spalio 11–17 d.)

Avinas visur turėtų elgtis išmintingai ir neskubėti. Tai jums padės atgauti dvasinę pusiausvyrą ir rasti naujus senų problemų sprendimus. Darbe venkite nereikalingų pokalbių su vyresnybe, atsižvelkite į partnerių ir kolegų nuomonę. Tai leis blaiviai vertinti padėtį ir išvengti nuostolių.

Dvyniams seksis vesti svarbias derybas ir rengti atsakingus dalykinius susitikimus. Ateinanti savaitė apskritai bus tinkamas laikotarpis įvairioms problemoms spręsti. Jums pavyks užsitikrinti aplinkinių paramą. Su pašnekovais elkitės kaip su lygiais, kitaip jie nenorės su jumis bendrauti.

Vėžys turės priimti svarbų ir atsakingą sprendimą, kurio įgyvendinimas padės pasiekti gerų rezultatų daugelyje gyvenimo sričių. Darbe jums pavyks įrodyti savo patikimumą, todėl jūsų reitingas gerokai išaugs. Bet kokių darbų rezultatas kitą savaitę bus teigiamas.

Liūtai turi spręsti organizacinius

klausimus darbe ir ieškoti naujų bendradarbiavimo su partneriais ar kolegomis metodų. Savaitės pabaiga bus tinkamas metas bendrauti su giminėmis ir artimaisiais, tvarkyti namus, keisti būsto interjerą.

Mergelės gali drąsiai tikėtis naujo palankaus profesinės veiklos pokyčio. Jums atsivers naujos finansinės galimybės, tad galėsite įsigyti seniai numatytus didelius pirkinius namams ir šeimai. Nepamirškite, kad šilta atmosfera namuose užtikrina jūsų sėkmę visose veiklos srityse.

Iš „pabirusių“ raidžių sudarykite žodžius ir įrašykite į lentelę. Vertikaliai: 1. AEOPR. 2. GAAARSTS. 3. LYAIMPS. 4. AAIKSTN. 5. EAAGMIPR. 6. AĖJVS. 9. AAKRSŠV. 10. AASVNOZ. 15. IIASUELNF. 16. AAAMENT. 17. KNIIAIA. 20. ARM. 21. AAR. 24. ADEILMS. 26. AAGNOSV. 28. GAAARSST. 29. NAAGARSU. 30. GYNSURU. 31. ĖAGINSR. 33. AAMSN. 34. AITSM. Horizontaliai: 7. GYYSSLP. 8. ĖYLNSŽP. 11. KRVCAI. 12. NOAIK. 13. AAGFRS. 14. DAAEGIJRT. 18. AASUKN. 19. SSUAAK. 20. GEUIANR. 22. AUENT. 23. SĖNRU. 25. BRAIMMA. 27. AEKLMS. 29. LAARSU. 32. MNSTEIAAJ. 35. FAIAŽR. 36. VUOŠĖ. 37. AAINSV. 38. GYKAADS. 39. AANASBN. Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Kauno. Majai. Karklas. Lakas. Tegu. Kabina. Pano. Baltu. Sakmė. Grand. „Aida“. Sirija. Ladoga. Iecava. Gilija. Asol. Anas. „Rasa“. Sančas. Mukaitė. Musas. Bulvė. Maja. Naga. Tada. Horizontaliai: Pataka. Kebas. Angara. Jakšagana. Bulok. Oriksai. Šingardai. Insulė. Edis. Rada. Kasimas. „Bison“. Joga. Vajus. Žalas. Tanaka. Manitu. Pasatas. Kava. Gėda. Astartė. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KRINTA LAPAI. Vertikaliai: Žala. Meluok. Posa. Titrai. Na. Kart. Kis. Ratas. Nausas. Švari. Alsas. Iksas. Kanibalas. Šnairomis. Vagonesė. Importas. Italijoj. Sakome. Salose. Euro. Kama. Horizontaliai: Pamot. Kri. „Nokia“. Lesina. Asta. Palata. Ruoštasi. Košas. Šakniavaisis. Misis. Sarmata. Barako. Pakol. Gipsas. Nereik. Lomoje. Amis. Tuja. Įseserė. Skarom. Soja. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: NUTRIJA.

Pasijuokime – Ar po vedybų kas nors pasikeitė jūsų gyvenime? – Tiesą sakant, ne. Prieš vestuves aš pusę nakties laukdavau, kol jis išeis. O dabar laukiu, kol pareis... ••• – Šio kepsnio aš tikrai nevalgysiu, – skundžiasi žmogus padavėjui. – Pakvieskite tučtuojau vedėją. – Beprasmiška, – ramiai atsako padavėjas, – jis jo irgi nevalgys! ••• – Aš tave pažinojau kaip mandagų, žavų vyrą, Hansai. – Taip, Uta. Dabar pažiūrėk, ką tu iš manęs padarei. ••• Banko direktorius nepranešęs apsilanko kaimo filiale ir mato: kasa atidaryta, už langelio nė gyvos dvasios. Pro praviras duris gretimoje patalpoje jis pastebi kortomis lošiančius tris tarnautojus. Direktorius įniršęs paspaudžia aliarmo mygtuką. Jokios reakcijos. Po dešimties minučių pagaliau pasirodo kaimynystėje esančio baro padavėjas su padėklu. Ant jo puikuojasi trys bokalai alaus.

Svarstyklėms palankiai susiklosčiusios aplinkybės leis atskleisti savo sugebėjimus įvairiose srityse. Jūs nepaprastai lengvai tvarkysite bet kuriuos reikalus arba įgyvendinsite seną savo svajonę. Dabar jums suteikiama galimybė realizuoti visas savo iniciatyvas.

Jaučiai turės ieškoti naujų pajamų šaltinių ir peržiūrėti finansinius ateities planus, kad išsaugotų savo materialinę gerovę. Dėl to nereikia pulti į neviltį, nes labai galimas daiktas, jog netolimoje ateityje jūs neblogai pasireikšite komercinėje srityje. Čia jums tikriausiai padės bičiuliai.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Skorpionai bus gerai nusiteikę, todėl jiems viskas seksis. Jeigu šiek tiek pasistengsite, tai kliūčių kelyje į užsibrėžtą tikslą neatsiras. Poilsio dienomis tvarkykite namus, imkitės smulkaus savo būsto remonto, įsigykite daiktų interjerui papuošti. Šauliams pavyks pakelti savo autoritetą darbe sąžiningai atlikus įpareigojimus. Pasitelkite savo organizacinius sugebėjimus ir mokėjimą racionaliai planuoti laiką. Tai padės pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Ožiaragiams seksis megzti naudingas pažintis su įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovais. Kūrybinių profesijų žmonės gali susitikti su rėmėjais, mecenatais ir kolegomis užsieniečiais, verslininkai – su perspektyviais partneriais. Drąsiai pateikite pašnekovams savo pasiūlymus – jie nebus atmesti.

Vandeniai neturėtų tikėtis pagalbos iš šalies, reikia kliautis tik savo jėgomis. Pasistenkite būti atkaklesni ir ryžtingesni, tuomet jūs įgyvendinsite visus savo sumanymus. Nusiteikite priimti svarbius sprendimus – nuo jų priklausys tolesnis jūsų gyvenimas.

Žuvys turėtų daugiau laiko skirti šeimai. Giminėms ir artimiesiems pastaruoju metu trūko jūsų dėmesio, todėl pasistenkite šią skolą grąžinti dabar. Jeigu šeima neturėjo galimybės kartu praleisti vasaros atostogų, dabar yra puiki galimybė atsigriebti – surenkite šventę namuose.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

TV programa LTV2

Spalio 11, pirmadienis

„Senis“.

„Aš, tu ir Diupri“.

„Naisių vasara“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Duokim garo! (k.) 14.15 Savaitė. (k.) 14.45 Klausimėlis (k.). 15.00 Trembita. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 Pasaulio panorama. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 10.00 Veiksmo komedija „Kaukė“ (k.) (1994 m., JAV). (N-7) 12.00 Pričiupom! 12.30 Veiksmo serialas „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.17 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 Kryžminė ugnis. 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.40 „Misija: darbas“. Edukacinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 „Kažkas atsitiko“. Pramoginis šou. 21.05 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Romantinė komedija „Aš, tu ir Diupri“ (2006 m., JAV). (N-7) 0.50 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.50 „Deksteris“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Komedija „Kaip vesti milijonierę“ (k.) (2000 m., JAV). 12.30 „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 „Kodėl?“ Pokalbių laida. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“. (N-7) 24.00 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Trileris „Mirtis prieš saulėlydį“ (1995 m., JAV). (N-14)

Karštas vakaras.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.05 10.05

12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.20 21.30 23.25 23.45 0.20 1.20

Televitrina. Spaudos apžvalga. Autofanai (k.). Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Šeštadienio rytas (k.). Melodrama „Rasmusas ir Joana“ (k.) (2008 m., Vokietija). (N-7) Televitrina. Atvirai su žvaigžde (k.). Spaudos apžvalga (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Ekstrasensų mūšis. (N-7) „Rahanas“. „Juodasis riteris“. (N-7) „Labas vakaras, mielasis“. „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. Atvirai su žvaigžde. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. Žinios. Sąmokslo teorija. Amerikos talentai IV. Žinios. Spąstai (k.). (N-7) „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas. Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Kuluarai (k.). 12.10 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 13.30 Animac. f. „Pasikartojimai“. 13.40 Animac. f. „Etiudas iš albumo“. 13.45 Animac. f. „Žodžiai, žodžiai, žodžiai...“ 13.55 Animac. f. „Kryžiažodis“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 14.55 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 15.20 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Miesto kodas (k.). 18.50 Savaitė. 19.15 LTV filmas-koncertas „Skambantis laikas“. 1989 m. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.20 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 22.05 Žmonės kaip žmonės. 22.45 Choro „Brevis“ ir jo draugų koncertas. 23.49 Panorama. 0.35 Frederiko Šopeno kūrinius atlieka pianistas F.Žiuzjanas.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 Animac. serialas „Didysis filmukų šou“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Sveikatos ABC (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 Serialas „Akla meilė“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“ (k.).

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

LTV2

Spalio 12, antradienis

„Dingę“.

„Intrigų dvaras“.

„Širdys paklydėlės“.

Tarp miesto ir kaimo.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.). 14.00 Sporto panorama (k.). 14.30 Pasaulio panorama (k.). 15.00 Vilniaus albumas. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 „Kažkas atsitiko“ (k.). Pramoginis šou. 12.00 Pričiupom! 12.30 Veiksmo serialas „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 „Neišgalvoti gyvenimai“. Gyvenimo būdo laida. 21.05 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Premjera. Veiksmo trileris „Siaubo naktis“ (2006 m., JAV). (N-14) 0.25 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.25 „Deksteris“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Lietuvos talentai 2010 (k.). 12.15 Akistata (k.). 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“ (2010 m., Lietuva). (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Žvilgsnis į ateitį“. (N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 24.00 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Trileris „Mirtis prieš saulėlydį“ (1995 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Kung fu akademija (k.). (N-7) 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 9.05 Sekmadienio rytas. (k.). 10.05 Kriminalinė komedija „Dešimt jardų“ (k.) (2004 m., JAV). (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 Atvirai su žvaigžde (k.). 13.30 Spaudos apžvalga (k.). 14.00 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 14.35 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 15.35 Animac. serialas „Rahanas“. 16.00 „Juodasis riteris“. (N-7) 17.00 „Labas vakaras, mielasis“. 17.35 Smagiausios akimirkos. 18.10 Atvirai su žvaigžde. 19.10 Karštas vakaras. 20.00 Žinios. 20.20 Tarp miesto ir kaimo. 21.00 Geras filmas. Trileris „Meilė su antspaudu“ (2008 m., Rusija). (N-7) 23.15 Žinios. 23.35 „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7) 0.40 Sankirtos (k.). 0.10 „Verslo širšės“. Verslo aktualijų laida (k.). 1.45 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Prisiminkime. TVR lengvosios muzikos orkestras ir solistai. 11.40 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“. 1 turas. 13.30 Animac. f. „Už lango“ 13.35 Animac. f. „Paveikslas iš gyvenimo“. 13.45 Animac. f. „Iš vaikų gyvenimo“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Mūsų miesteliai. Seredžius. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Savaitės atgarsiai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 Dalia Kutraitė kalbina... Lauryną Mindaugą Stankevičių. 21.25 Poeto Henriko Nagio 90-mečiui paminėti. Kūrybos vakaras. 23.00 Lietuvininkų kraštas. Krikštai. 23.25 Penkios choreografinės miniatiūros. 23.50 Panorama. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 Animac. serialas „Supermergaitės“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

18.00 18.57 19.00 20.00 20.30 21.00 23.05 0.05

„Kremas“. Žodis – ne žvirblis. „Indiškos aistros“. Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) „Alchemija III. Nepatogus Jono Jurašo teatras“. Kultūros laida. Komedija „Atsisveikinimas“. (N-7) „Grožio peilis“. (N-14) Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.). 10.00 „Išlikimas“ (k.). Nuotykių šou. (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) 21.30 Siaubo trileris „Miško tankmėje“. (N-14) 23.10 Siaubo f. „Iš tamsybių“. (N-14).

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plantic Ono Band“. 8.30 Super Liuks! „Dešimtmetis su Tina Dance“. Visų žvaigždžių koncertas. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 11.55 Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“. 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

15.30 Serialas „Akla meilė“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Besaikė jėga 2. Keršto jėga“. (N-14) 22.40 „Grožio peilis“. (N-14) 23.40 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.10

Teleparduotuvė. Išlikimas (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). (N-7) „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. „Andromeda“. (N-7) Išlikimas. (N-7) „Angelas“. (N-7) „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) Veiksmo f. „Epicentras“. (N-7) Kriminalinė drama „Džesis Stounas. Mirtis Rojuje“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 11.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 11.25 Liuks! Muzika. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Nuo algos iki algos. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plantic Ono Band“. 14.30 Super Liuks! „Dešimtmetis su Tina Dance“. Visų žvaigždžių koncertas. 16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 17.55 Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plantic Ono Band“. 20.30 Super Liuks! Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50 10.40 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.00 23.40 0.30

TV parduotuvė. 24/7. (k.). Skonio reikalas (k.). Kas tu toks? (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Super L.T. (k). (N-7) Šiandien kimba (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 24/7 (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“. (N-14) Naša Raša. (N-7) Kas tu toks? Reporteris.

17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. N.Augustanavičiūtė. 22.58 LR himnas.

12.05 Super Liuks! I.Valinskienės koncertas „Meilės muzika“. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 17.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 17.25 Liuks! Muzika. 18.05 I.Valinskienės koncertas „Meilės muzika“. 19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 23.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.40 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 20.50 21.00 21.50 22.20 23.00 23.40 0.30 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Skonio reikalas (k.). Namų daktaras (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Alio, gamta? Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“. (N-14) Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris.

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. N.Miliauskaitė. 22.58 LR himnas.

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Spalio 13, trečiadienis

„Komisaras Reksas“.

„Kur dingo Eliza?“

„CSI Niujorkas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Idėjų metas (k.). 15.00 Rusų gatvė. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“. (N-14) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 2 minutės šlovės (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 Veiksmo serialas „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. Publicistikos laida. 20.30 Žvaigždžių klubas. 21.05 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 Serialas „Ties riba“. (N-14) 0.40 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.40 „Deksteris“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 „Kodėl?“ Pokalbių laida (k.). (N-7) 11.35 Prieš srovę (k.). (N-7) 12.20 Farai (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim... (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Psichiatras“. (N-14) 23.00 „CSI Niujorkas“. (N-7) 24.00 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Drama „Sukeisti gyvenimai“ (1991 m., JAV). (N-7)

„Džonis Mnemonikas“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.00 9.35 10.10 12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.20 21.00

23.05 23.25

1.30

Televitrina. Spaudos apžvalga. Autopilotas (k.). Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Mano šaunioji sodyba (k.). Tarp miesto ir kaimo (k.). Fantastinis f. „Grifas“ (k.) (2007 m., JAV). (N-7) Televitrina. Atvirai su žvaigžde (k.). Spaudos apžvalga (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Ekstrasensų mūšis. (N-7) Animac. serialas „Rahanas“. „Juodasis riteris“. (N-7) „Labas vakaras, mielasis“. Smagiausios akimirkos. Atvirai su žvaigžde. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. Žinios. Be recepto. Geras filmas. Fantastinis veiksmo f. „Džonis Mnemonikas“ (1995 m., JAV). (N-14) Žinios. Trileris „Meilė su antspaudu „Visiškai slaptai“ (2008 m., Rusija). (N-7) Bamba. (S)

„Neperšaunamas“.

„Padaužos bebriukai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 14.00 Gustavo enciklopedija (k.). 14.30 Gamtos patruliai (k.). 15.00 Menora. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pagaminta Kinijoje (5 d.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.12 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano nuotykiai“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.45 „Lietuvos daina“ (k.). Muzikinis šou. 12.00 Pričiupom! 12.30 Veiksmo serialas „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.06 „Ūkiškas požiūris“. Informacinė laida. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.05 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). 22.43 Nuotykių komedija „Neperšaunamas“ (1996 m., JAV). (N-7) 0.20 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.20 Sveikatos ABC (k.).

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Paskutinė instancija (k.). (N-7) 11.30 „Muzikos čempionų taurė“ (k.). Muzikos šou. 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 Animac. serialas „Padaužos bebriukai“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Kobra 11“. (N-7) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Drama „Sukeisti gyvenimai“ (1991 m., JAV). (N-7)

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 Animac. serialas „Supermergaitės“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Liežuvautoja“ (k.). (N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Spalio 14, ketvirtadienis

Pagaminta Kinijoje.

9.00 Labas rytas. 11.30 Amžių šešėliuose (k.). 12.10 Choro „Brevis“ ir jo draugų koncertas (k.). 13.15 Rudens nuotaikos. Dainuoja S.Trimokaitė. 13.30 Animac. f. „Beprasmybė“. 13.40 Animac. f. „Paslauga“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Savaitės atgarsiai. 16.00 Pasaulio dokumentika. Ravelis „Bolero“ aistra“. 2007 m. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Žmonės kaip žmonės (k.). 20.55 Kūrybos metas. 21.25 Spektaklis „Scenos vaizdeliai“ (1, 2 d.). 23.15 „Du keliai“. Dainuoja Gintautas Tautkus. 23.50 Panorama. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

„Ji manęs nekenčia“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.05 9.35 10.05 12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.20 21.00

23.50 0.10

2.05

Televitrina. Spaudos apžvalga. Tauro ragas (k.). Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Be recepto (k.). Spąstai (k.). Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“ (k.). (N-7) Televitrina. „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. Spaudos apžvalga (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Ekstrasensų mūšis. (N-7) Animac. serialas „Rahanas“. „Juodasis riteris“. (N-7) „Labas vakaras, mielasis“. „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. Atvirai su žvaigžde. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. Žinios. „Lietuvos žinių“ tyrimas. Geras filmas. Komedija „Ji manęs nekenčia“ (2004 m., JAV). (N-14) Žinios. Fantastinis veiksmo f. „Džonis Mnemonikas“ (k.) (1995 m., JAV). (N-14) Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 J.Šeduikytės ir jos draugų akustinės muzikos koncertas. 13.05 Lietuvininkų kraštas. Krikštai (k.). 13.30 Animac. f. „Nepilnavertiškumo kompleksas“. 13.45 Animac. f. „Hugo ir Bobo“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Nacionalinė paieškų tarnyba. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Architektūros kolekcija“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Tapatybės labirintai. 20.45 Stilius. 21.35 Dok. serialas „Kalėjimo bėgliai“. Tikros istorijos. 22.30 „Viltys ir likimai“. Dainuoja O.Matusevičiūtė. 23.30 Muzika ir poezija. L.Šimkutė. 23.50 Panorama. 0.35 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Labai slaptos agentės“. 10.45 Animac. serialas „Supermergaitės“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

17.57 18.00 19.00 20.00

Žodis – ne žvirblis (k.). „Kremas“. „Indiškos aistros“. Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Mini serialas „Rūkas virš Avalono“ 22.50 „Grožio peilis“. (N-14) 23.50 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.20

Teleparduotuvė. „Išlikimas“ (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). (N-7) „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. „Andromeda“. (N-7) Išlikimas. (N-7) „Angelas“. (N-7) „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“ (N-7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) Drama „Lavos audra“. (N-7) Kriminalinė drama „Džesis Stounas. Naktinis kelias“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! „Dešimtmetis su Tina Dance“. Visų žvaigždžių koncertas. 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 9.55 Liuks! Muzika. 10.55 Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu”. 12.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plantic Ono Band“. 13.30 Super Liuks! „Dešimtmetis su Tina Dance“. Visų žvaigždžių koncertas. 15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 Serialas „Arti namų“ (k.). (N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Mini serialas „Rūkas virš Avalono“. 22.55 „Grožio peilis“. (N-14) 23.55 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30

Teleparduotuvė. Išlikimas (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). (N-7) „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. „Pasaulio keistenybės“. Dok. f. ciklas. (N-7) Išlikimas. (N-7) „Angelas“. (N-7) „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) Veiksmo komedija „Pašėlę vyrukai 2“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 11.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 11.25 Liuks! Muzika. 12.05 I.Valinskienės koncertas „Meilės muzika“. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

15.55 Liuks! Muzika. 16.55 Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“. 18.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plantic Ono Band“. 19.30 Super Liuks! „Dešimtmetis su Tina Dance“. Visų žvaigždžių koncertas. 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plantic Ono Band“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.40 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.47 21.50 22.20 23.00 23.40 0.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Laida NKTV (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Ekovizija“. Laida apie ekologiją. Naša Raša. (N-7) Kas tu toks? Reporteris. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius. Mažoji studija. Dievo žodis. Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. H.Nagys. LR himnas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 17.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 17.25 Liuks! Muzika. 18.05 Super Liuks! I.Valinskienės koncertas „Meilės muzika“. 19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 23.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.40 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.04 19.10 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.00 23.40 0.30 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Skonio reikalas (k.). „Ekovizija“. Laida apie ekologiją (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Kaimo diena. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Reporteris. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris.

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. G.Patackas. 22.58 LR himnas.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

TV programa LTV2

Spalio 15, penktadienis

9.00 11.30 13.20 13.30 13.40 13.50 13.55 14.00 14.30 15.00 15.55 16.25

„Negyva mergina“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Akiračiai. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Pinigų karta (k.). 13.15 Pagaminta Kinijoje (k.) (5 d.). 14.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.25 Žurnalisto tyrimas (k.). 15.00 Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 23.00 Trileris „Negyva mergina“ (2006 m., JAV). (N-14)

„Vaško namai“.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio ir Čano nuotykiai“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Kviečiu šokti (k.). 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Lietuvos daina. 21.30 Veiksmo f. „Žmogus-voras 2“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.10 Premjera. Siaubo trileris „Vaško namai“ (2005 m., JAV, Australija). (N-14)

„Dangaus karalystė“.

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Šok su manimi. 2010 (k.). 13.30 Animac. serialas „Padaužos bebriukai“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Muzikos čempionų taurė“. Muzikos šou. 20.45 Veiksmo komedija „Kaimynas šnipas“ (2010 m., JAV). (N-7) 22.45 Veiksmo f. „Dangaus karalystė“ (2005 m., JAV, Ispanija, D. Britanija, Vokietija). (N-14) 1.35 Siaubo f. „Gyvųjų numirėlių naktis“ (1990 m., JAV). (S)

„Van Helsingas“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.05 10.05 12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.20 21.00

23.40 1.45

Televitrina. Spaudos apžvalga. Žvejų mūšis (k.). Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Gimnazistai (k.). Amerikos talentai IV (k.). Televitrina. „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. Spaudos apžvalga (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Ekstrasensų mūšis. (N-7) Animac. serialas „Rahanas“. „Juodasis riteris“. (N-7) „Labas vakaras, mielasis“. Smagiausios akimirkos. Atvirai su žvaigžde. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. Žinios. Mano šaunioji sodyba. Geras filmas. Nuotykių f. „Van Helsingas“ (2004 m., JAV). (N-7) Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) Bamba. (S)

16.55 17.00 18.00 18.45 19.15 19.45 20.15 21.10 22.00

23.50 0.35

Labas rytas. Talentų ringas. Prisiminkime (k.). Animac. f. „Kas būtų, jeigu...“ Animac. f. „Vaizduotės pasaulis“. Animac. f. „Mechanizmas“. Animac. f. „Alus anapus gatvės“. „Haris ir Hendersonai“. „Padūkėlis Cukrius“. Teisė žinoti. Idėjų metas. LTV filmas-koncertas „Skambantis laikas“ (k.). (K)laidelė. Akiračiai. „Neįtikėtinos istorijos“. Mokyklos langas. Gimnazistai. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). Krašto garbė (k.). Tikro garso koncertas „Tavo zona“. Dainuoja A.Mamontovas. Senas geras kinas. Kriminalinė drama „Nuotaka juodais drabužiais“. (N-7) Panorama. A.Šenderovas „Skambi naktis...“ Dainuoja I.Milkevičiūtė.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 Animac. serialas „Didysis filmukų šou“. 10.20 „Labai slaptos agentės“. 10.45 Animac. serialas „Supermergaitės“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 Serialas „Arti namų“ (k.). (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

LTV2

Spalio 16, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 11.30 12.05 14.30

Krikščionio žodis.

„Arčiau“.

„Nepadorus pasiūlymas“.

„Kova be taisyklių“.

8.30 Krikščionio žodis. 8.45 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 9.00 „Paslapčių sodas“. 9.30 Linksmoji šeimynėlė. 10.00 Gimtoji žemė. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 Durys atsidaro. 12.45 Dok. f. „... ir širdis iškeliauja“. (N-7) 13.30 „Komisaras Montalbanas. Voro kantrybė“. (N-7) 15.30 Gamtos patruliai. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų koncertas. 17.25 Kine kaip kine. 17.55 Premjera. Drama „Duburys“. (2009 m., Lietuva). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Melodrama „Šopenas – meilės troškimas“ (2002 m., Lenkija). (N-7) 23.15 Trileris „Brangioji Prudens“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.30 „EmiJumi roko grupė“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 „Galingasis šuo Kriptas“. 8.10 „Magija“. 8.35 Animac. serialas „Antinas Dafis“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Animac. f. „Kriminalinė raudonkepuraitės istorija“. 11.35 Veiksmo komedija „Piko valanda“ (1998 m., JAV). (N-7) 13.45 Serialas „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 FTB (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti. 23.15 Trileris „Tobula žmogžudystė“ (1998 m., JAV). (N-14) 1.30 Snobo naktis. Melodrama „Arčiau“ (2004 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 „Winx` klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Daktaras Dolitlis 2“ (2001 m. JAV). 11.35 Veiksmo f. „Greitis 2: laivo užgrobimas“ (1997 m., JAV). (N-7) 14.10 Komedija „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“ (1973 m., Rusija). (N-7) 15.55 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 16.30 Gyvenimas yra gražus (k.). (N-7) 17.10 „Kodėl?“ Pokalbių laida (k.). (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim (k.). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi. 22.30 Drama „Nepadorus pasiūlymas“ (1993 m., JAV). (N-14) 1.05 Drama „Tie žavūs žirgai“ (2000 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 „Nesėsi – nepjausi“ (k.). TV žurnalas. 7.30 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (k.). 8.00 Gimnazistai. 9.00 Autofanai. 9.30 Statybų TV. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Pasaulis pagal lietuvius“. Gyvenimo būdo žurnalas. 11.30 Kung fu akademija. (N-7) 12.00 Brydės. 13.00 Drama „Niekada nesakyk „Sudie“ (2006 m., Indija). (N-7) 16.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.15 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.). 17.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 19.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. (N-7) 21.25 Veiksmo f. „Kova be taisyklių“ (2004 m., Kinija). (N-7) 23.25 Kriminalinė drama „Sukčius“ (1999 m., D. Britanija). (N-14) 1.35 Bamba. (S)

15.00 15.30 16.05 17.30 18.30 19.30 20.15 22.55 23.50 0.20

Šventadienio mintys. Vilniaus sąsiuvinis. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Kelias. Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“. Koncertas „Meilės laiptai“. Pusvalandis su Vaiva Mainelyte. Spektaklis „Emigrantai“. 1997 m. Tapatybės labirintai (k.). Valstybės kino metraštis. „Miškas ošia, verkia, gaudžia...“ Pinigų karta. J.Katakino 60-mečiui. Baletas „Silfidė“. A.Šenderovas „Skambi naktis...“ (k.) Pasaulio dokumentika. Ravelis. „Bolero“ aistra“ (k.). Dainininko R.Janavičiaus 40-mečiui paminėti. Koncertas. Spektaklis „Žemaičių piemuo“. LTV aukso fondas. Muzikinis f. „Eglė“. Panorama. Trileris „Negyva mergina“. (N-14)

16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 „Midsomerio žmogžudystės „XII. Žmogžudystės golfo lauke”. (N-7) 23.10 „Grožio peilis“. (N-14) 0.10 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 22.30

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plantic Ono Band“. 8.30 Super Liuks! „Dešimtmetis su Tina Dance“. Visų žvaigždžių koncertas. 10.05 Liuks! Muzika. 11.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou. 11.55 Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga.

Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode“. 16.00 Serialas „Akla meilė“. 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 Serialas „Arti namų“. (N-7) 20.00 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Drama „Velnio advokatas“. (N-14) 23.45 Didžiosios Britanijos čempionato apžvalga. 0.15 Kriminalinė drama „Mano tikrasis vardas Stivenas“. (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 10.40 11.40 12.40 13.40 14.40 16.00 17.00 18.00

TV1 9.05 Praktikantai. 9.40 KTV – kino ir tele virtuvė. 10.05 Dok. serialas „Echo ir kiti Amboselio drambliai“. 11.10 Dok. serialas „Ol Pedžetos kronikos“. 12.10 „Alchemija III. Nepatogus J.Jurašo teatras“ (k.). 12.50 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 Animac. serialas „Didysis filmukų šou“.

Teleparduotuvė. Išlikimas (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). (N-7) „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. „Pasaulio keistenybės“. Dok. f. ciklas. (N-7) Išlikimas. (N-7) „Angelas“. (N-7) „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) Naša Raša. (N-7) Drama „Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas“. (N-14) Drama „Baimės kaina“. (N-7)

19.00 21.00 22.15 23.15 0.15

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. 9,5 savaitės. (N-7) „Mano superherojus“. Realybės šou. (N-7) „Ištikimybės testas“. Realybės šou. (N-7) Geriausių virėjų kovos. Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) „Norite tikėkite, norite – ne!“ Realybės šou. (N-7) Komedija „Tesės asmens sargybinis“. Aukščiausia pavara (k.). Kriminalinė drama „Anarchijos vaikai“. (N-14) Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) Veiksmo f. „Rokis 3“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.55 Liuks! Muzika. 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plantic Ono Band“. 14.30 Super Liuks! „Dešimtmetis su Tina Dance“. Visų žvaigždžių koncertas. 16.05 Liuks! Muzika. 17.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 17.55 Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plantic Ono Band“. 20.25 Liuks! Muzika. 22.00 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.25 Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50

0.40

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Pagaminta Lietuvoje (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Super L. T. (N-7) Vaid. f. „Belaukiant Gafmano“. (N-14) Reporteris.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija. Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. LR himnas.

10.40 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.50 22.40

11.40 Super Liuks! I.Valinskienės koncertas „Meilės muzika“. 13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 16.55 Liuks! Muzika. 17.40 Super Liuks! I.Valinskienės koncertas „Meilės muzika“. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou. 19.30 Liuks! Muzika. 22.05 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.35 Super Liuks! I.Valinskienės koncertas „Meilės muzika“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 11.00 11.30 12.15 13.05 14.00 15.00 16.00 16.05 16.10 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.30 23.30

18.10 19.03 20.03 20.23 20.45

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Drama „Danielio dukra“ (k.). (N-7) Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. „Megakonstrukcijos. JAV karo laivas „Virginija“. „Sutverti žudyti. Atogrąžų miškas“. (N-7) Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Nauda ūkiui. Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Reporteris. Vaid. f. „Svetimi pinigai“. (N-14) Siaubo naktis. Vaid. f. „Amerikos psichopatė-2“. (S)

Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. Iš italų poezijos. 22.58 LR himnas.

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

LTV2

Spalio 17, sekmadienis

„Pašėlę Tornberiai“.

„Mirtinos žaizdos“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.30 Animac. serialas „Robotukas“. 8.55 „Pašėlę Tornberiai“. 9.20 „Aviukas Šonas“. 9.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.30 Pasaulio dokumentika. „Kalėjimo bėgliai. Tikros istorijos“. 13.30 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.15 Gamtos kodas. 16.55 Klausimėlis. 17.10 Septynios Kauno dienos. 18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.10 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“. 23.15 Elito kinas. Veiksmo komedija „Apvogti vagį“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.30 „EimiJumi roko grupė“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 „Galingasis šuo Kriptas“. 8.10 „Magija“. 8.35 Animac. serialas „Antinas Dafis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Animac. f. „Kempiniukas plačiakelnis“. 11.35 Veiksmo komedija „K-9“ (1989 m., JAV). 13.45 Serialas „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 „Teleloto“. TV žaidimas. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 21.30 Veiksmo trileris „Mirtinos žaizdos“ (2001 m., Australija, JAV). (N-14) 23.35 Veiksmo trileris „Matrica. Perkrauta“ (2003 m., JAV). (N-7)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Gataka“.

6.45 7.00 7.30 8.00 8.30 9.00 10.00

11.45

13.20

15.30 16.30 17.10 18.00 18.45 19.00 19.30 21.00 23.30 1.40

Lietuvos ryto TV Pirmadienis – penktadienis 19.10 val. TV žaidimas „Burbulas“. Vedėja L. Gradauskienė. Linksmas ir informatyvus žaidimas „Burbulas“ pasiryžęs žiūrovams įrodyti, kad gyvename išties beprotiškame pasaulyje. Kiekvieną darbo dieną laidos vedėja Livija Gradauskienė kvies projekto dalyvius įsitikinti, kad vos per tris dienas izoliacijos „Burbule“ Lietuvoje ir pasaulyje gali įvykti pačių keisčiausių ir netikėčiausių dalykų. Aktualiomis, bet kiek neįprastomis ir linksmomis naujienomis paremtame žaidime kasdien dalyvaus po 3 žaidėjus. Jie trims paroms bus uždaryti nuo draugų ir artimųjų, nuo bet kokių informacijos šaltinių: iš jų kambarių bus išnešti televizoriai, spauda, atjungti internetas bei radijas ir net atimti telefonai. Visa tai tam, kad paskui dalyviai galėtų pademonstruoti savo sumanumą. Ketvirtą dieną į žaidimo studiją atvežti „Burbulo“ dalyviai turės atspėti, kuri iš Livijos pateiktų naujienų yra tikra, o kuri sukurta. Jiems bus pažerta gausybė klausimų, tariamų ir tikrų straipsnių iškarpų, reportažų iš tikrų ir išgalvotų įvykių – dalyviams reikės atspėti, kas tiesa, o kas tik įtikinamai pateiktas fantazijos vaisius. Analogiškas žaidimas „The Bubble“ populiarus visame pasaulyje: Izraelyje, Danijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje (rodo nacionalinis transliuotojas BBC). Licenciją šiam televizijos žaidimui „Lietuvos ryto“ televizija įsigijo iš prodiuserinės Izraelio kompanijos „Armoza Formats“.

BTV Penktadienis, spalio 15 d. 21.00 val. GERAS FILMAS. „Van Helsingas“. Nuotykių veiksmo. JAV, 2004 m. (N-7). Rež. Stephen Sommers. Vaidina: Hugh Jackman, Kate Beckinsale, Richard Roxburgh, David Wenham, Shurler Hensley, Elena Anaya. XIX a. legendinis vampyrų medžiotojas Gabrielis Van Helsingas – herojus be praeities ir ateities, tęsiantis nenuilstamą kovą su legendiniais tamsos pasaulio gyviais. Tarnaujantis slaptam Bažnyčios ordinui blogio žudikas išsiunčiamas į mistiškąją Transilvaniją, kurioje karaliauja grafas Drakula ir jo valdoma blogio armija. Ana Valeri liko paskutinė iš savo karališkos giminės, kuri pasmerkta amžinai grumtis su Drakulos padarais. Jei gra-

Teleparduotuvė. „Smalsutė Dora“. „Vėžliukai nindzės“. „Winx` klubas“. „Ilgoji pertrauka“. Sveikas žmogus. Drama „Negražios įseserės išpažintys“ (2002 m., Kanada, Liuksemburgas). (N-7) Komedija „Atkovotas kamuolys“ (2005 m., JAV). Romantinė komedija „Tokia kaip ir tu“ (2001 m., JAV). „Kobra 11“ (k.). (N-7) „Dar pažiūrėsim...“ (k.). TV parodijų šou. (N-7) Paskutinė instancija (k.). (N-7) Farai (k.). (N-7) TV3 žinios. Savaitės komentarai. Lietuvos talentai 2010. Koncertas „Kauno grūdams“ – 120 metų“. Trileris „Gataka“ (1997 m., JAV). (N-7) Veiksmo f. „Pusgalviai“ (1990 m., JAV). (N-7)

„Granlundos palikimas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Pasaulis pagal lietuvius (k.). 7.30 Statybų TV (k.). 8.00 Nesėsi – nepjausi. 8.30 Tauro ragas. 9.00 Žvejų mūšis. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.10 „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas. 14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654). 16.10 Mano šaunioji sodyba (k.). 16.45 Girių horizontai. 17.15 Be recepto (k.). 17.45 Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 19.00 Sankirtos. . 19.30 „Verslo širšės“. Verslo aktualijų laida. 20.00 Žinios. 20.20 Spąstai. (N-7) 20.55 Meilės istorijos. Romantinė drama „Granlundos palikimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 22.45 Komedija „Ji manęs nekenčia“ (k.). (2004 m., JAV). (N-14) 1.30 Bamba. (S)

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Lietuvininkų kraštas. Krikštai (k.). 8.25 Tele bim-bam koncertas. 9.00 Gimnazistai. 9.30 Mokyklos langas. 10.05 Miesto kodas. 10.55 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.15 Mūsų miesteliai. Seredžius (k.). 13.20 Dalia Kutraitė kalbina... Lauryną Mindaugą Stankevičių (k.). 13.50 Valstybės kino metraštis. 14.20 Kine kaip kine. 14.50 Drama „Duburys“. 17.15 Aktorės D.Melėnaitės kūrybos vakaras. 18.15 Rudens nuotaikos. Dainuoja S.Trimakaitė (k.). 18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.). 19.25 Krašto garbė. 20.15 Kuluarai. 20.55 Muzika ir poezija (k.). 21.15 Durys atsidaro. 21.50 Kriminalinė drama „Vagys kaip mes“. (N-14) 23.50 Panorama. 0.05 Trileris „Brangioji Prudens“. (N-14)

TV1

TV6 8.45 9.00 9.30 10.15 10.40 11.40 13.40 14.40 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 23.00

9.05 Būkite sveiki. 10.05 Dok. serialas „Echo ir kiti Amboselio drambliai“. 11.10 Dok. serialas „Ol Pedžetos kronikos“. 12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 Animac. serialas „Didysis filmukų šou“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode“. 16.00 Serialas „Akla meilė“. 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 Serialas „Arti namų“. (N-7) 20.00 Serialas „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras. Vaid. f. „Suaugusių žmonių žaidimai“. 22.25 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). (N-7) 23.25 Retrospektyva (k.).

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys.

24.00 1.10 1.40

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) Geriausių virėjų kovos (k.). Komedija „Beverli Hilso būrys“. Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) „Norite tikėkite, norite – ne!“ Realybės šou. (N-7) Drama „Ponia Vinterborn“. (N-7) Animac. komedija „Klyvlendo šou“. (N-7) „Šeimos bičas“. (N-14) „Anarchijos vaikai“. (N-14) „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.). Erotinis f. „Erotinės istorijos“. (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plastic Ono Band“. 14.25 Liuks! Muzika. 15.55 Super Liuks! „Dešimtmetis su Tina Dance“. Visų žvaigždžių koncertas. 17.30 Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plastic Ono Band“. 20.25 Liuks! Muzika. 22.00 Ragai. 22.25 Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00 14.00 15.00 16.00 16.15

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Plastic Ono Band“. 8.25 Liuks! Muzika. 9.55 Super Liuks! „Dešimtmetis su Tina Dance“. Visų žvaigždžių koncertas. 11.30 Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“. 13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.49 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai.

18.05 18.15 19.00 19.10

21.00 21.15 22.15

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Girių takais. Romantinė komedija „Bonevilis“. (N-7) Laida NKTV. Reporteris (k.). „Plėšrūno instinktas. Didžiosios Australijos sepijos“. (N-7) „Megakonstrukcijos. Kansai tarptautinis oro uostas“. „Katastrofų tyrimai. Kelto „Estonia“ tragedija. (N-7) Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. VTB Jungtinė lyga: „Žalgiris“ (Kaunas)– Chimki (Maskva). Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Panevėžio „Ekranas“– Gargždų „Banga“. Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. 24/7. Vertas kinas. Vaid. f. „Myliu tave, Paryžiau“. (N-14)

17.30 18.10 19.03 20.03 20.25 20.45 21.10

Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“. 23.28 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

fas nebus nužudytas, nei ji, nei jos protėviai neįžengs pro rojaus vartus. Van Helsingas kartu su kilmingąja gražuole ir išradinguoju vienuoliu, ginklų meistru, stoja akis į akį su vilkolakiais, harpijomis, troliais ir vampyrais. Tikslas vienas – nužudyti grafą Drakulą, sunaikinti jo sukurtą blogio imperiją ir išsaugoti daktaro Frankenšteino kūrinį – gyvenimui prikeltą pabaisą, saugančią gyvybės ir mirties paslaptį. Juosta nominuota už garso takelį, ispūdingus kostiumus, grimą ir specialiuosius efektus.

Lietuvos ryto TV Šeštadienis, spalio 16 d. 23.30 val. Siaubo naktis. Vaidybinis filmas „Amerikos psichopatė 2“. JAV. 2002 m. (S). Rež. Morgan J. Freeman. Vaidina: Mila Kunis, Geraint Wyn Davies, William Shatner.

Antroje komedijoje daktaras Dolitlis turi labai daug pacientų. Tiek daug, kad vis rečiau būna su savo šeima ir nė nepastebi, kaip jo dukra užauga ir susiranda vaikiną. Užuot sprendęs šeimos problemas Dolitlis priverstas padėti miško žvėreliams. Besiplėsdama milžiniška kompanija grasina iškirsti mišką, ir keturkojai liks be namų. Dolitlis sugalvoja, kaip padėti gyvūnams – jis turi įtikinti, kad girioje gyvena ir vaikus veda nykstantys lokiai. Deja, likę tik du tokie meškinai: žavi lokiukė Ava, gyvenanti miške, ir Arčis... tikras miestietis, cirke dirbantis lokys. Daktarui tenka nelengva užduotis – laukinukę meškutę supiršti su pasipūtėliu, „žvaigždžių liga“ sergančiu ir nieko nemokančiu meškinu.

TV3 Sekmadienis, spalio 17 d. 23.30 val. „Gataka“. Trileris. JAV. 1997 m. (N-7). Rež. Andrew Niccol. Vaidina: Ethan Hawke, Uma Thurman, Jude Law, Gore Vidal, Xander Berkeley. ir kiti.

Patrikas Batemanas yra negyvas, tačiau visos blogosios jo savybės toliau gyvena Reičelės Njuman, vienintelės likusios gyvos aukos, kūne. Tačiau jai nepavyko likti visiškai sveikai po susidūrimo su Patriku Batemanu – ją tiesiog apėmė serijinių žudikų manija. Pasaulyje, kuriame ant kortos pastatyta labai daug kas ir kuriame seksas gali žudyti, vėl pradeda siautėti naujasis Amerikos Psichopatas.

TV3 Šeštadienis, spalio 16 d. 10.00 val. „Daktaras Dolitlis 2“. Komedija. JAV. 2001 m. Rež. Steve Carr. Vaidina: Eddie Murphy, Kristen Wilson, Raven-Symone, Kyla Pratt, Lil’ Zane ir kiti.

Genetikos inžinerijos išsivystymas leidžia sukurti pavyzdinį žmogų laboratorijoje. Ši sukurta žmonių rūšis yra galingi ir itin įtakingi individai. Natūraliai gimusiems žmonėms tapo labai sunku konkuruoti su dirbtinai sukurtaisiais. Todėl Vincentas, norėjęs tapti astronautu, negalėjo tikėtis net prasčiausio darbo klestinčioje korporacijoje „Gataka“. Bet elitinėse korporacijose ne viskas vyksta pagal išankstinį planą. Žmogžudystė „Gatakoje“ pakeičia išankstinį scenarijų. Filme vaidinanti aktorė Uma Thurman, paklausta apie jai labiausiai įsiminusį jos bučinį vaidinant filme, įvardino sceną iš filmo „Gataka“, kur ją bučiavo jos buvęs vyras Etanas Houkas.

Gimtasis kraštas

Viešbutis kosmose Rusija ketina kosmose statyti viešbutį turistams. Ištaigingas viešbutis orbitoje turėtų būti atidarytas po penkerių metų, paskelbė bendrovė „Orbital Technologies“, inicijavusi projektą. Panašius planus kuria ir britų milijardierius bei nuotykių ieškotojas Ričardas Brensonas. „Pirmasis kosmoso viešbučio modulis galėtų būti baigtas 2012 arba 2013 metais, o tada 2015ųjų pabaigoje arba 2016-ųjų pradžioje nugabentas į visatą“, – sakė bendrovės vadovas Sergejus Kostenka. Viešbučio modulio dydis būtų 20 kubinių metrų, jame būtų keturios kabinos. Vienu metu tokiame viešbutyje galėtų gyventi iki septynių žmonių. Remiantis planais, pinigingi turistai į kosmosą būtų skraidinami rusišku laivu „Sojuz“. Anot S.Kostenkos, viešbutį ketinama pavadinti Komercine kosmi-

ne stotimi. Tačiau modulio vidus neprimins Tarptautinės kosminės stoties (TKS). „Viešbutis bus ištaigingas. Per didžiulius jo iliuminatorius bus galima stebėti Žemę“, – sakė S.Kostenka. Iki šiol kosmoso turistai gyvendavo TKS. Tačiau padaugėjus kosminės stoties įgulos narių, ji jau kelis mėnesius negali priimti daugiau žmonių. Prie viešbučio statybos, S.Kostenkos duomenimis, prisidės ir Rusijos kosminių laivų gamintoja „Energia“. Projektas bus finansuojamas Rusijos ir JAV investuotojų lėšomis. Projektu domisi ir Rusijos kosmoso agentūra. S.Kostenka iš kosmoso turizmo tikisi didelių pajamų.

Kad kelionės į kosmosą gali būti pelningas verslas, tiki ir R.Brensonas. Jo koncerno „Virgin“ dukterinė bendrovė „Virgin Galactic“ nori tapti pirmąja kompanija, siūlančia vien komercinius skrydžius į kosmosą. Britų milijardierius prieš kelias dienas paskelbė, kad pirmi turistai kosminiu laivu „SpaceShipTwo“ į kosmosą bus skraidinami jau 2012 m. pavasarį. Būsimieji kosmoso turistai už kelionę turės pakloti mažiausiai 200 tūkst. dolerių (148 tūkst. eurų). Anot R.Brensono, vietas kosminiame laive jau rezervavo 330 būsimų keliautojų. Jie jau įmokėjo iš viso 45 mln. dolerių. Vienu metu į kosmosą galės pakilti šeši keleiviai.

Seniausios pasaulio dvynės sulaukė 100-mečio Seserys Gabrielė Vodremer ir Mari Hendriks šeštadienį Belgijoje savo apvalų jubiliejų su šampanu ir grietinėlės tortu šventė senjorų namuose, kuriuose ir gyvena. Šventėje dalyvavo 200 svečių, tarp jų – 28 šeimos nariai. Senolės gyvena Spa kurorto senjorų namuose Belgijos pietryčiuose. „Jos buvo labai laimingos“, – sakė globos namų vadovas Damjenas Berto. G.Vodremer ir M.Hendriks šiuo metu, ko gero, yra seniausios dvynės pasaulyje. Tiesa, Gineso rekordų knygoje rekordininkėmis pripažintos 98 metų seserys iš Prancūzijos. „G.Vodremer ir M.Hendriks yra „kuklios, joms nepatinka žiniasklaidos dėmesys“, sakė D.Berto. Abi damos vaikų neturi.

Rasta faraono statula Archeologai Egipte rado daugiau kaip 3 tūkst. metų senumo faraono Amenhotepo III statulos

viršutinę dalį. Beveik pusantro metro aukščio raudono granito skulptūra aptikta Luksore, kur faraonas palaidotas, informavo vyriausiasis egiptologas Sahis Havasas.Statula, kuri visa tikriausiai buvo trijų metrų dydžio, vaizduoja soste sėdintį Amenhotepą III ir Amoną, vieną svarbiausių Egipto mitologijos dievų. Egiptologo teigimu, faraono veido bruožai ypač aiškiai atpažįstami. Pastaraisiais metais faraono šventykloje Luksore rastas ne vienas įvairių skulptūrų fragmentas. Amenhotepas III valdė Egiptą prieš maždaug 3 400 metų. Jis buvo garsiojo Tutanchamono senelis.

šiuo metu žinoma apie 4 tūkstančius paveikslų, kuriuos jaunystėje nutapė A.Hitleris. Dabar parduotas akva-

V.Žanas atsidūrė ligoninėje

JAV atlikėjas ir muzikos kūrėjas, norėjęs tapti Haičio prezidentu, Vaiklefas Žanas dėl streso sukeltų negalavimų ir išsekimo atsidūrė ligoninėje. Jo atstovė spaudai Marian Salzman žurnalistams sakė, kad V.Žanas kenčia nuo streso padarinių, kuriuos sukėlė ypač įtemptos paskutinės aštuonios savaitės. Atlikėjas neseniai atsisakė savo planų siekti Haičio prezidento posto

Vienos Naujojo Džersio valstijos mokyklos fizikos mokytojas nuteistas tris mėnesius kalėti už tai, kad išvedė neklusnų mokinį iš klasės, suėmęs jį už ausies. Be to, kaip pabrėžiama teismo dokumentuose, pedagogas dar ir stūmė vaiką į nugarą. 49 metų Trojus Rašingas, didžiąją savo gyvenimo dalį paskyręs mokytojo profesijai, jau atleistas iš mokyklos, o teismas jam taip pat uždraudė dirbti Naujojo Džersio valstijos valstybinėse ir municipalinėse įstaigose.

reles, pasirašytas „A.Hitler“, aptiko vienas advokatas, nusipirkęs nedidelę sodybą Austrijos šiaurėje.

ir šiuo metu įrašinėja naują albumą. V.Žanas jau gydosi namie ir prie darbų tikisi grįžti po savaitės. „Atlikėjas sunegalavo dėl miego trūkumo ir patirto streso, kelionių ir didžiulio visuomenės dėmesio“, – sakė V.Žano atstovė spaudai. Praeitą mėnesį Haičio vyriausioji rinkimų komisija nusprendė, kad V.Žanas negali kandidatuoti į Haičio prezidento postą.

Pagimdė savo anūkę 60-metė moteris Brazilijoje išnešiojo ir pagimdė savo anūkę. Jai buvo įsodintas dirbtinai apvaisintas 32 metų dukters, kuri pati negalėjo pastoti, kiaušinėlis. Mergytė gimė po cezario pjūvio operacijos. Jos svoris 2,3 kg, o ūgis 45 cm. „Tai nuostabu. Tik mama taip gali. Mano mama dukart davė man gyvybę – kai gimiau, ir dabar, kai gimė mano duktė“, – kalbėjo 32 metų Talita. Ji su savo 41 metų vyru gyvena

Nuteisė mokytoją

A.Hitlerio akvarelės – už 120 tūkst. eurų Keliolika Adolfo Hitlerio paveikslų buvo parduota iš varžytinių Ladlou mieste, Rytų Anglijoje. Parduotos akvarelės buvo nulietos 1900–1915 m., kai būsimas diktatorius bandė savo jėgas kaip dailininkas, beje, gana nesėkmingai. Vis dėlto 16 paveikslų parduota iš varžytinių vidutiniškai po 8 tūkstančius svarų sterlingų, pranešė aukcionų namai „Mullock's“, prekiaujantys nacistinės istorijos raritetais. Iš viso už A.Hitlerio piešinius buvo sumokėta apie 105 tūkstančius svarų sterlingų (maždaug 120 tūkstančių eurų). Paveiksluose daugiausia vaizduojami A.Hitlerio gimtųjų vietų peizažai. Jis gimė Austrijoje, Braunau miestelyje. „Mullock's“ duomenimis,

2010 spalio 8–15 d., Nr. 33

Įvairenybės

Kaip aiškino kaltinamasis, išvesti mokinį iš klasės tokiu griežtu būdu jam teko po to, kai per pamoką berniukas neatsiklausęs įėjo į klasę ir ėmė ten kažko ieškoti. Mokytojas tris kartus prašė paauglio palikti patalpą, bet šis niekaip nereagavo į suaugusiojo žodžius. Tada T.Rašingas pats išvedė neklaužadą į koridorių. Skelbdama nuosprendį, teisėja prisipažino, jog ji nejaučia jokio malonumo, skirdama bausmę žmogui, kuris taip ilgai dirbo visuomenės labui.

Parduota M.Džeksono skrybėlė Už keturis kartus didesnę nei pradinė kaina aukcione Paryžiuje parduota Maiklo Džeksono skrybėlė. Juoda veltinė skrybėlė su užrašu „Popkaralius“ vidinėje jos pusėje parduota už 17 500 eurų. Pradinė jos kaina buvo 4 tūkst. eurų. M.Džeksonas šią skrybėlę sviedė į minią per koncertą Nicoje 1988-aisiais. Ją sugavo ir iki šiol išlaikė vienas atlikėjo gerbėjas. Po M.Džeksono mirties jo daiktai parduodami už astronomines sumas. Iki metų pabaigos Paryžiuje dar bus parduodamos iki šiol neskelbtos žvaigždės nuotraukos.

Italijoje, o prieš mėnesį dėl gimdymo atvyko į Braziliją. Kad galėtų išnešioti anūkę, moteris buvo gydoma hormonais, o vėliau nuolat stebima gydytojų.

M.Džageris – seksualinis plėšrūnas Buvusi Miko Džagerio žmona Džeri Hol savo autobiografijoje atskleidė, kad „Rolling Stones“ lyderis per 23 metus trukusį jųdviejų santykių laikotarpį ne kartą buvo jai neištikimas. „Mikas buvo seksualinis plėšrūnas. Ir nors aš jį mylėjau ir jis prisiekinėjo mane mylįs, aš niekada su juo nesijaučiau saugi“, – rašo 54 metų Dž.Hol. Iš Teksaso kilusi manekenė knygoje teigia kažkada ištraukusi M.Džagerį iš narkotikų liūno. Tačiau priklausomybę nuo narkotikų pakeitė nežabotas sekso alkis, nuo jo muzikantas niekada nebuvo gydomas. Dž.Hol ir M.Džageris kartu gyveno nuo 1977 m. Nuo 1990 m. iki 1999ųjų jie buvo susituokę. Manekenė ir atlikėjas turi keturis bendrus vaikus.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos