2 Kauno senamiesčio širdyje bręsta permainos Gimtasis kraštas
2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)
Aktualijos
niai raštu kreipėsi į Kauno merą Rimantą Mikaitį ir prašė „asmeniškai pasirūpinti, kad Motiejaus Valančiaus paminklas būtų perkeltas į tinkamesnę vietą, pavyzdžiui, prie Arkikatedros bazilikos“. A.Kubilius teigia gavęs M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio ir Lietuvai pagražinti draugijos prašymus iškelti skulptūrą, kuri dabar yra esą mažiau garbingoje vietoje, prie kunigų seminarijos sienos. Dar daugiau aistrų kilo, kai vietos dienraštis paskelbė, kad draugija siūlo iš aikštės iškelti M.Valančiaus ir Maironio skulptūras. Pastaroji yra prie rašytojo vardo literatūros muziejaus ir jo buvusio namo. Kauniečiai ėmė skambinėti į savivaldybę ir muziejų protestuodami dėl tokių idėjų, o kai kurie net siūlė rengti mitingus. K.Ignatavičius teigė, kad tai buvo iš piršto laužta informacija, niekas tokių pasiūlymų draugijoje nepateikinėjo.
Valdžia neskubės
Kauno Rotušės aikštė jau virto viso senamiesčio automobilių statymo aikštele.
Atkelta iš 1 p. Urbanistas būgštauja, kad šiuolaikinės miestų rekonstrukcijos dažniausiai jiems nesuteikia nei estetinės, nei materialinės kokybės. „Pavyzdžiui, Palangos J.Basanavičiaus gatvėje per rekonstrukciją iškirtus medžius neliko iki tol ten tvyrojusios romantikos, o Gedimino prospekto pertvarka Vilniuje parodė, kaip galima iššvaistyti milijo-
nus pigioms ir nekokybiškoms medžiagoms, – sakė R.Palys. – Štai todėl atsargiai žiūriu į įvairias rekonstrukcijas.“
Kvies diskutuoti K.Ignatavičius teigė, kad Rotušės aikštės draugijos tikslas yra atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į miesto širdimi vadinamą aikštę. „Spalį rengsime konferenciją, kur
Sauliaus Tvirbuto nuotrauka
savo nuomonę galės pasakyti architektai, kiti specialistai, politikai, – dėstė K.Ignatavičius. – Įvairiais laikotarpiais ši aikštė turėjo įvairią paskirtį: čia buvo turgus, taip pat vieta, kur paskelbiami magistrato nutarimai, tarpukariu prie Rotušės buvo rekreacinė zona su gėlynais. Laikas apsvarstyti, kokia ši vieta turėtų būti dabar.“ Karštų diskusijų kyla ir dabar. Antai premjeras Andrius Kubilius nese-
Kauno vicemeras Povilas Mačiulis teigė, kad šiuo metu būtina įgyvendinti kitus projektus. „Parengtas techninis projektas atnaujinti Laisvės alėją ir tikimės kitais metais pradėti ten darbus, todėl tikėtis kokių nors darbų dar ir Rotušės aikštėje nėra realu, – tvirtino vicemeras. – Per kitus metus reikėtų parengti techninį projektą, o paskui ieškoti lėšų. Per tą laiką specialistai ir visuomenė galės siūlyti idėjas, kaip turėtų atrodyti aikštė. Pavyzdžiui, reikia apsispręsti, koks bus čia esančių medžių likimas. Kiti miestai negali pasigirti tokiu dideliu skaičiumi senų medžių savo aikštėse, bet jie jau užstoja pastatus.“
P.Mačiulis sako, kad įdomus ir Kauno tarybos nario Visvaldo Matijošaičio pasiūlymas atgabenti į aikštę senus tašytus akmenis iš rekonstruojamo A.Juozapavičiaus prospekto. O R.Palys mano, kad atkasti istoriniai daiktai turi likti arti savo buvusios vietos.
Miesto ceremonmeisteris K.Ignatavičius teigė, kad Rotušės aikštės draugijos tikslas yra atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į miesto širdimi vadinamą aikštę. „Suprantama, kad gatvėje tų akmenų nepaklosi, bet jais galima išgrįsti šaligatvius, šalikelės ruožus, o gabenti jų kitur nevertėtų“, – mano urbanistas. XVI amžiuje pastačius Rotušės rūmus, aplink juos susiformavo pagrindinė miesto aikštė. Ten vyko turgūs, mugės, veikė 9 vaško krosnys. Čia išlikę daug architektūros paminklų. Paskutinį kartą aikštė rekonstruota prieš daugiau kaip 40 metų.
Bedarbio pašalpa – mielesnė už varganą atlyginimą Atkelta iš 1 p. Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius irgi mano, kad socialinės pašalpos, bedarbio išmokos, įvairios lengvatos, kaip, pavyzdžiui, nemokamas maitinimas, mokesčių už komunalines paslaugas kompensacijos mažas pajamas turinčioms šeimoms, neskatina ieškotis darbo, sudaro konkurenciją verslui. „Šios išmokos santykinai nedaug skiriasi nuo mažų atlyginimų. Žmonės moka skaičiuoti ir mato, kad 200 Lt skirtumas tarp išmokų, pašalpų ir algos jam visai nepatrauklus – juk kainuos transportas, pietūs darbe, o turimos lengvatos jam tuojau pat nubraukiamos, – aiškino A.Mackevičius. – Deja, darbo vietos apkrautos labai dideliais mokesčiais, tad didinti algas, o tuo labiau konkuruoti su emigrantams patraukliomis šalimis vidutiniam verslui yra neįmanoma.“ A.Mackevičius pridūrė, kad didelę konkurenciją sąžiningam verslui ir nedarbo lygiui turi nelegalus darbas.
Darbas nuvertėjo Sociologas Romas Lazutka įsitikinęs, kad esant tokiai situacijai jokiu būdu negalima mažinti socialinių pašalpų, lengvatų, išmokų. „Jei atimtume ir tuos varganus pinigus, tik paskatintume vagystes, kitus nusikaltimus, o ar sugrąžintume motyvaciją dar-
bui, niekas tikrai nežino“, – kalbėjo mokslininkas. Jo nuomone, socialinė parama mažina norą dirbti tik dėl to, kad žmogus nemato didelio skirtumo tarp minimalios algos ir išmokų. „Ilgainiui jis pripranta tenkinti tik minimalius poreikius, atpranta nuo darbo režimo, – sakė R.Lazutka. – Ilgalaikė bedarbystė didina socialinę atskirtį, nes darbas yra vienas pagrindinių būdų integruotis į visuomenę, išreikšti save, bendrauti. Ilgai nedirbant prarandami ir kvalifikaciniai įgūdžiai.“ Pasak mokslininko, valstybei daugiau kainuoja, kai žmogui tenka rinktis tarp darbo ir išmokų. „Ekonominė situacija tokia, kad tikėtis didelių algų daug kam yra neįmanoma, bet jeigu socialinė parama išliktų ir įsidarbinus, nustačius uždarbio ribas iki kurios dar mokamos išmokos, būtų daugiau norinčiųjų dirbti net ir už minimumą, – mano jis. – Valstybei tai būtų mažesnė našta, nes dirbantis žmogus mokėtų mokesčius. O dabar sunkiai besiverčiantis priverstas rinktis vien išlaikytinio dalią.“ R.Lazutka įsitikinęs, kad būtina grąžinti išmokas ir už paaugusius vaikus, kaip buvo iki krizės, bei nemokamą maitinimą mokyklose. „Nieko baisaus, jei kartu nemokamai maitinsis ir neskurstančių tėvų atžalos, juk šios šeimos prisideda prie bendros paramos mokesčiais“, – tvirtino R.Lazutka.
Socialinė parama mažina norą dirbti tik todėl, kad žmogus nemato didelio skirtumo tarp minimalios algos ir išmokų.
loginius ir fizinius mokslus netgi sumažėjo. O socialinius mokslus rinkosi daugiau kaip pusė stojančiųjų. „Akivaizdu, kad valstybė šioms studijų programoms turėtų didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, o socialiniams mokslams atvirkščiai – mažinti, – įsitikinęs A.Francas. – Jei žmogus labai nori būti nepaklausus rinkoje teisininkas ar vadybininkas, tegul už šias studijas moka pats.“
Birža – menkas pagalbininkas
Darbo biržos darbuotojams krizė jau baigėsi. Šiais metais direktoriaus alga iki mokesčių padidėjo nuo 4 218 iki 4 475 Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Bedarbių kalvės Konsultacijų ir įdarbinimo bendrovės „Strategic Staffing Solutions International“ vadovas Lietuvoje Andrius Francas pasigenda bendros darbo rinkos strategijos. „Tai būtina daryti dėl to, kad valstybės finansuojamos studijų vietos kainuoja visai visuomenei, – teigė jis. – O dabar niekam neįdomu, kad ir toliau vidurinių mokyklų absolventai masiškai stoja į teisę ir vadybą, nors šių specialistų jau pakankamai turime geram dešimtmečiui.“
Pasak įdarbinimo įmonės vadovo, dabar rinkoje paklausiausios finansų apskaitos ir informacinių technologijų specialybės. „O jei toks specialistas dar moka kurią nors skandinavų kalbą, jis garantuotai ras gerą darbą ir Lietuvoje. Taip pat niekada nepražus kvalifikuotą darbininkišką profesiją turintis žmogus“, – tvirtino A.Francas. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Ieva Dičmonaitė minėjo, kad pernai valstybės išleisti 600 tūkst. Lt populiarinti valstybės poreikiams svarbias studijų kryptis universitetuose ir kolegijose rezultatų nedavė – besirenkančiųjų techno-
Netekusiam darbo žmogui neretai tenka keisti nepaklausią specialybę. „Kiekvienam bedarbiui, registruotam darbo biržoje, sudaromi individualios užimtumo veiklos planai. Juose bedarbis nurodo pageidaujamą specialybę, kvalifikaciją, kurią norėtų įgyti“, – sakė Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė. Mokymo metu bedarbiui mokama mokymo stipendija – 560 Lt per mėnesį, kompensuojamos viešojo transporto nuvykimui į mokymus išlaidos. Maksimali bedarbio išmoka yra 650 Lt, minimali – 350 Lt. Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra skelbęs, kad tokie biržos kursai neefektyvūs, geriau tai darytų viešo konkurso būdu atrinktos privačios bendrovės ar mokyklos. Akivaizdžiausias neefektyvaus lėšų mokymams panaudojimo pavyzdys – pernai rengti kursai Panevėžio teritorinėje darbo biržoje. Ten 24 savaites 12 bedarbių buvo mokomi keramikos amato. Įdomu, kad tarp kursų klausytojų buvo ir keramikė, kuri dėl padidėjusių mokesčių ir menkos paklausos atsisakė šio verslo ir atėjo į biržą.