http://e-skaitykla.lt/sites/default/files/Sarlota.Bronte.-.Dzeine.Eir_.1985.OCR_.LT-NRL

guvernantei. Čia nebuvo nei slegiančio didingumo, nei varžančio iš­ kilmingumo. Man įėjus, senoji ledi atsistojo ir maloniai sutiko mane.

— Na, kaip jaučiatės, mieloji? Jūs turbūt labai pavargote kelio­ nėje? Džonas važinėja taip pamažu. Jūs veikiausiai sušalote? Eikite prie ugnies.

— Misis Feirfeks, tikiuosi? — paklausiau.

— Taip, neapsirikote. Sėskite.

Ji privedė mane prie savo fotelio ir ėmė vynioti man šaliką bei stengėsi atmegzti skrybėlaites raištelius. Aš paprašiau, kad ji nesi­ vargintų.

— O, koks čia varginimasis! Jūsų rankos tikriausiai sugrubusios nuo šalčio. Li, paruoškite karšto grogo ir padarykite keletą sumušti­ nių, štai raktai nuo kamaros.

Ji išsitraukė iš kišenės didžiulį ryšulį raktų ir padavė jį tarnaitei.

— Nagi, slinkitės arčiau ugnies,— paragino ji mane —O kur jūsų bagažas? Juk jūs atsivežėte jį, mieloji?

— Taip, gerbiamoji.

— Aš pasakysiu, kad jį įneštų į jūsų kambarį,—pasakė ji ir iš­ skubėjo. „Ji elgiasi su manim kaip su viešnia,— pagalvojau.— Šitokio pri­ ėmimo aš nesitikėjau; man vaidenosi šaltumas ir oficialumas. Neteko girdėti, kad kas taip elgtųsi su guvernante. Tačiau nereikia iš anksto džiūgauti."

Ji sugrįžo, pati nukraustė nuo stalo savo mezginius ir keletą knygų, kad būtų vietos pastatyti padėklą, kurį netrukus atnešė Li, ir vėlgi pati ėmė mane vaišinti. Aš pasijutau gana nejaukiai, pamačiusi, kad į mane kreipiamas toks dėmesys, kurio niekad nebuvau patyrusi, ir, be to, tai darė mano samdytoją, kurios aš turėjau klausyti. Bet kadangi ji pati, matyt, nė nemanė, kad darytų ką nors nepriderama, tai ir aš nuspren­ džiau, kad bus geriau, jei jos mandagumą priimsiu nesijaudindama.

— Ar aš turėsiu malonumą šįvakar pamatyti panelę Feirfeks? — paklausiau užkandusi.

— Ką jūs sakote, mieloji? Aš truputį neprigirdžiu,—atsakė geroji ponia, palenkdama ausį prie mano lūpų.

Aš pakartojau klausimą aiškiau.

— Panelė Feirfeks? O, matyt, jūs turite omenyje panelę Varans!

Jūsų būsimosios mokinės pavardė yra Varans.

— Stai kaip! Vadinasi, jinai nę jūsų duktė?

— Ne, aš neturiu šeimos.

Aš mielai būčiau teiravusis toliau ir paklaususi, ar mis Varans yra jos giminaitė, bet prisiminiau, kad nemandagu iškart per daug klau­ sinėti. Be to, žinojau, kad ilgainiui ir taip viskas išaiškės.

88