http://e-skaitykla.lt/sites/default/files/Sarlota.Bronte.-.Dzeine.Eir_.1985.OCR_.LT-NRL

palengva prasikalė gėlės — žibutės, krokai, raudonos tūbės, auksaakės našlaitės. Ketvirtadienį popiečiais, kada pamokos baigdavosi anksčiau, mes išeidavome pasivaikščioti į apylinkes ir rasdavome dar gražesnių gėlių, pražydusių pakelėse ir palei žalitvores.

Aš taip pat patyriau, kaip malonu, kaip džiugu gėrėtis plačiais, tik horizonto apsuptais gamtovaizdžiais, kurie atsiverdavo anapus au­ kštos, aštriais smaigaliais nusagstytos mūsų sodo sienos; itin smagu buvo stebėti didingas kalnų viršūnes, juosiančias didžiulę daubą, skęstančią žalumoje ir pilną šešėlių, taip pat ilgai žiūrėti į čiurle­ nantį upokšnį, pilną tamsių akmenų ir raibuliuojantį saulėje. Visai ki­ taip atrodė šis gamtovaizdis švininio žiemos dangaus prislėgtas, šalčių su­ kaustytas, sniegu užverstas! Tada iš anapus rudų viršūnių atplaukdavo šaltas it mirtis rūkas, kurį rytų vėjas nešdavo pakalnėn, kol jis su­ simaišydavo su speiguota migla virš upokšnio! Tasai upokšnis tada tekėdavo srauniai ir nesulaikomai. Jis braudavosi per mišką, sklei­ sdamas ore riaumojantį ūžesį, • kurį dažnai sustiprindavo šniokščian­ čios liūtys ar klaikios pūgos, o pakrantėse stūksodavo eilėmis plikų medžių skeletai.

Po balandžio atėjo gegužis,—mielas ir šiltas gegužis. Dienos buvo gie­ dros, žydrame danguje švietė saulė, dvelkė švelnus vėjelis iš vakarų ar pietų. Visur vešliai sužėlė augmenija; Louvudas išskleidė palaidas savo kasas, visas sužaliavo sužydėjo. Atgijo aukštos vinkšnos, uosiai ir ąžuolai ir pasipuošė žaliomis mantijomis; miške sulapojo krūmo­ kšniai; visokiausios samanos aptraukė aksomu kiekvieną duobutę, o gausybė raktažolių aplinkui atrodė lyg šviečia iš žemės (saulės spindu­ liai. Pavėsiuose jos /geltonavo pro lapus lyg šviesios dėmės. Visu tuo aš dažnai gėrėdavausi visa širdimi, niekieno nevaržoma, nestebima ir beveik visada viena. Kad aš taip netikėtai galėjau laisvai džiaugtis gamta, *buvo tam tikra priežastis, apie kurią dabar ir rengiuosi papa­ sakoti.

Argi mano aprašytoji nuostabi vieta tarp kalnų ir miškų, prie upės vingio, neprimena rojaus kampelio? Be abejo, vieta buvo graži, tačiau ar sveika —tatai jau kitas klausimas.

Miško klonis, kuriame dunksojo Louvudas, buvo kenksmingų miglų lopšys, ligų židinys. Ir dabar prasidėjo šiltinės epidemija, kuri vis labiau plito su kiekviena pavasario diena. Liga įsėlino į mūsiškę naš­ laičių prieglaudą, įsibrovė į sausakimšai prigrūstą klasę bei miegamąjį ir, dar nespėjus išaušti gegužiui, pavertė mokyklą tikra ligonine.

Peralkimas ir nuolatiniai nušalimai daugeliui mokinių sudarė są­ lygas apsikrėsti; vienu metu susirgo net keturiasdešimt penkios mer­ gaitės iš aštuoniasdešimt. Pamokos buvo nutrauktos, niekas nebepaisė dienos režimo. Tos mergaitės, kurios liko sveikos, galėjo daryti ką 69