http://e-skaitykla.lt/sites/default/files/Sarlota.Bronte.-.Dzeine.Eir_.1985.OCR_.LT-NRL

Jis atidarė vartelius, išėjo pro juos ir nužingsniavo žemyn, į slėnį.

Netrukus jo jau nebebuvo matyti.

Grįžusi į svetainę, aš radau Dianą prie lango; ji atrodė labai susi^ mąsčiusi. Diana buvo daug aukštesnė už mane; padėjusi ranką man anf peties, ji pasilenkė ir ėmė žiūrėti man į veidą.

— Džeine,— tarė ji,—pastaruoju metu tu tiesiog į save nebepa­ naši. Aš esu tikra, kad čia slypi kokia priežastis. Sakyk man, kas či< dedasi tarp tavęs ir Sent Džono? Aš žiūrėjau šitą pusvalandį pro 1< gą,— atleisk man už tą šnipinėjimą,— bet jau kuris laikas man dievaižin kas ateina į galvą. Sent Džonas toks keistuolis...

Ji nutilo. Aš neatsakiau; kiek-palaukusi, ji tęsė: — Aš esu tikra, kad mano brolis turi tavo atžvilgiu kažkokių pla­ nų; jis jau seniai taip tavimi domisi, kaip niekuo lig šiol. Ką tai reiš-] kia? Ar tik neįsimylėjo jis tavęs, a, Džeine?

— Ne, Diana, nė trupučio.

— Tai kodėl jis nenuleidžia nuo tavęs akių? Kodėl dažnai kalbasi su tavimi viena, laiko tave visada prie savęs? Mudvi su Mere nu­ sprendėme, kad jis nori susituokti su tavimi.

— Tai tiesa, jis jau prašė mane būti jo žmona.

Diana suplojo delnais.

— Taip mes ir manėme. Kaip tai būtų puiku! Ir tu ištekėsi už jo,' Džeine, tiesa? Ir tuomet jis liks Anglijoje.

— Anaiptol, Diana; jis siūlo man tekėti, turėdamas vieną tikslą įsigyti tinkamą pagalbininkę savo darbui Indijoje.

— Kaip? Jis nori, kad tu vyktum į Indiją?

— Taip.

— Beprotybė!—sušuko ji.— Tu neištversi ten nė trijų mėnesių. Bet] tu nevažiuosi,— tu atsisakei, juk taip, Džeine?

—• Aš atsisakiau už jo tekėti.

— Ir šituo, žinoma, įžeidei jį?—paklausė ji.

— Labai. Bijau, kad jis niekuomet man šito neatleis; bet aš pasisiū­ liau lydėti jį kaip sesuo.

— Tikra beprotybė, Džeine. Tik pagalvok, kokios pareigos tu imie-j si, į kokius vargus leidiesi. Panašių sunkumų, ir dar tokiame klimate, neišlaiko net stiprūs, o tu juk silpnutė. Sent Džonas — tu pažįsti jį — reikalaus iš tavęs net to, kas neįmanoma tau padaryti, jis privers tave dirbti net pačiu kaitriausiu dienos metu; o aš, deja, pastebėjau, kadj tu pasirengusi daryti visa, ką jis tau paliepia. Stebiuosi, kaip dar tai užteko drąsos atsisakyti. Vadinasi, tu jo nemyli, Džeine?

— Kaip vyro, ne.

— O juk jis gražus! > 388