http://e-skaitykla.lt/sites/default/files/Sarlota.Bronte.-.Dzeine.Eir_.1985.OCR_.LT-NRL

Sent Džonas atvyko pirmutinis. Aš buvau prašiusi j į nesilankyti Mur Hauze, kol viskas bus baigta; bet vien tik pagalvojęs, kad namuo­ se maišatis ir netvarka, kad juose vyksta toks nešvarus ir kasdieniškas darbas, jis ir taip laikėsi atokiai. Jis rado mane virtuvėje, kur aš tuo metu žiūrėjau, kaip kepa bandelės arbatai. Priėjęs jis paklausė, ar aš esanti patenkinta savo nedėkingo darbo rezultatais. Atsakydama pa­ kviečiau jį kartu su manimi padaryti generalinę namų apžiūrą ir pa­ matyti mano triūso vaisius. Vargais negalais vis dėlto įkalbėjau jį ap­ eiti namus. Jis vos pažvelgdavo pro duris, kurias jam atidarydavau.

Apžiūrėjęs viršutinį ir apatinį aukštą, jis pareiškė, kad aš turbūt pa­ dėjusi nemaža jėgų ir gerokai nusikamavusi, nes per tokį trumpą laiką namuose taip nuostabiai viskas pasikeitę; tačiau nė vienu žodžiu ne­ išreiškė nė trupučio pasitenkinimo, kad taip atnaujinta jo buveinė.

Jo tylėjimas sudrumstė mano džiaugsmą. Man dingtelėjo mintis, kad šios naujovės galbūt palietė brangius jo prisiminimus. Aš paklausiau, ar taip yra. 2inoma, mano tonas buvo gana liūdnas.

Visiškai ne, atvirkščiai, jis pastebėjęs, kaip atidžiai ir rūpestingai aš elgiausi su viskuo, ką jis galėjęs branginti; jis net būgštaująs, kad aš šioms smulkmenoms skyrusi daugiau dėmesio negu jos vertos. Pa­ vyzdžiui, kiek brangių minučių aš išeikvojusi, galvodama, kaip sutvar­ kyti štai šitą kambarį? Beje, ar aš negalinti pasakyti, kur esanti viena jam reikalinga knyga?

Aš parodžiau jam tomelį lentynoje, jis paėmė jį ir, nuėjęs į savo įprastą kampelį prie lango, atsisėdo ir ėmė skaityti.

Iš tiesų, brangus skaitytojau, šitoks jo elgesys man nepatiko. Sent Džonas buvo puikus žmogus; bet aš pajutau, kad, ko gero, jis sakė tiesą, vadindamas save kietu ir šaltu. Nei įgimti žmogaus jausmai, nei namų džiaugsmai netraukė jo, ramaus gyvenimo malonumai jo nevilio­ jo. Jis iš tikrųjų gyveno, siekdamas aukštų ir kilnių tikslų, jis nežinojo, kas yra poilsis, ir buvo nepatenkintas, kai kiti šalia jo ilsėjosi. Žiūrė­ dama į jo aukštą kaktą, šaltą ir blyškią kaip marmuras, į puikius su­ sikaupusio veido bruožus, aš staiga supratau, kad vargu ar iš jo būtų geras vyras ir kad jo žmonai tikrai tektų nelengva dalia. Staiga aš tarsi įkvėpta supratau jo meilės mis Oliver tikrąjį pobūdį ir pritariau jo paties žodžiams, kad tas jausmas—-tik geidulinga meilė. Man pasi­ darė aišku, kad Sent Džonas turėjo niekinti save dėl to jausmų chaoso, kurį jinai žadino jam. Jis turėjo stengtis užgniaužti ir nustelbti tą mei­ lę, nes netikėjo, kad ji galėtų suteikti jam arba jai tvirtą laimę. Aš pamačiau, kad Sent Džonas yra iš tos pačios medžiagos, iš kurios gamta kuria krikščionybės ir stabmeldystės didvyrius — įstatymų kūrėjus, po­ litikus, užkariautojus, kurie atrodo lyg galingos tvirtovės, skirtos didiems 367