http://e-skaitykla.lt/sites/default/files/Sarlota.Bronte.-.Dzeine.Eir_.1985.OCR_.LT-NRL

jau kalbėjau. Jums verčiau derėjo paklausti, kuo vardu ta guvernantė ir kokia aplinkybė privertė ją surasti.

— Tai, vadinasi, niekas nebuvo nuvykęs į Tornfildo pilį? Nieke nematė misterio Ročesterio?

— Manau, kad ne.

— Bet juk kas nors jam rašė?

— Žinoma.

— Ir ką gi jis atsakė? Kur yra jo laiškai?

— Misteris Brigsas praneša, kad, jam pasiteiravus, atsakė ne mis-' teris Ročesteris, o kažkokia ledi, pasirašiusi „Alisa Feirfeks".

Mane sukaustė šaltis ir siaubas; blogiausi mano spėliojimai, matyt,į išsipildė: misteris Ročesteris tikriausiai paliko Angliją ir, begalinės ne-^ vilties pagautas, nuskubėjo į vieną iš tų vietų, kur gyveno anksčiai Kokio opiumo savo nepakeliamam skausmui, kokio prieglobsčio savo! audringoms aistroms jis ten ieškojo? Aš nesiryžau atsakyti į šį klat simą. O, mano vargšas šeimininkas, kadaise beveik tapęs mano vyru, kurį aš taip dažnai vadindavau „brangusis mano Edvardai"!

— Jis tikriausiai buvo blogas žmogus,— tarė misteris Riversas, — Jūs nepažįstate jo, todėl nedarykite jokių išvadų,— tariau karštai.

— Gerai,— atsakė jis ramiai,— tiesą pasakius, ir man visai ne rūpi. Man reikia baigti pasakojimą. Jeigu jūs neklausiate, kaip vadi­ nasi ta guvernantė, aš turiu pats pasakyti jos vardą. Palaukite, aš jį štai čia turiu — svarbiausius faktus geriausia matyti parašytus, kaip ir pridera,— juodu ant balto.

Ir Sent Džonas vėl išsitraukė užrašų knygutę, atsivertė ją ir kažko ieškoti joje; iš vieno jos skyrelio jis išėmė suglamžytą, paskubo-'1 mis atplėštą popieriaus juostelę: iš formos ir iš ultramarino, kraplako ir kinoberio dėmių aš pažinau, jog tai pagrobtoji iš manęs portretą pridengusio popieriaus skiautelė. Jis atsistojo ir prinešė ją man prie akių; aš perskaičiau savo pačios ranka tušu parašytus žodžius: „DZEINE EIR",— be abejo, tai buvo padaryta per išsiblaškymą.

— Brigsas man rašė apie Džeinę Eir,— tarė jis,— skelbimai teira­ vosi Džeinės Eir, o aš pažinojau Džeinę Eliot. Turiu pasakyti, kad ai ir anksčiau įtariau, bet tik vakar vakare galutinai įsitikinau. Jūs prisi­ pažįstate savo tikrąją pavardę ir atsisakote slapyvardžio?

— Taip... taip... Bet kurgi misteris Brigsas? Gal jis žino apie mis­ terį Ročesterį daugiau už jus...

— Brigsas Londone; aš abejoju, ar jis ką nors žino apie misterį Ro­ česterį; jį domina ne misteris Ročesteris. Tačiau jūs kreipiate dėmėsi I smulkmenas ir pamirštate esminį dalyką, jūs neklausiate, kodėl misteris Brigsas jūsų ieško, ko jam iš jūsų reikia.

356