pinigų, nei namų. O juk kai kurie patys geriausieji žmonės pasaulyje buvo tokie pat neturtingi kaip aš; ir, kaip krikščionei, jums nederėtų neturto laikyti nusikaltimu. — Iš tikrųjų nederėtų —tarė jinai,—-misteris Sent Džonas tą patį man sako. Aišku, kad pasielgiau neteisingai; ir dabar matau, kad jūs visai ne tokia, kaip man iš pradžių pasirodė. Jūs labai miela ir visai padori panelė. — Na, tiek to. Aš jums atleidžiu. Duokite ranką. . Jinai įdėjo savo baltą miltuotą ir sudžiūvusią ranką į manąją; dar malonesnė šypsena nušvietė jos šiurkštų veidą, ir nuo šios akimirkos mes tapome bičiulės. Senutė, matyt, mėgo paplepėti. Kol aš rinkau uogas, Hana ruošė pyragui tešlą ir pasakojo man visokiausias smulkmenas apie savo ve lionius šeimininkus ir apie „vaikus"—taip ji vadino paneles ir jų brolį pastorių. Senasis misteris Riversas, pasakojo jinai, buvęs gana paprastas žmo gus, bet vis dėlto džentelmenas, dargi iš labai senos giminės. Marš Endas priklausęs Riversams nuo pat tos dienos, kai buvęs pastatytas, prieš porą šimtų metų su viršum. Tiesa, tai esąs nedidelis ir kuklus namas—nepalyginsi jo su misterio Oliverio rūmais Morton Veile. Bet jinai dar prisimenanti jo tėvą, Bilį Oliverį,— tasai tebuvęs tik darbinin kas adatų fabrike, o Riversai—kilmingi žmonės dar nuo visų tų Hen rikų laikų, tuo bet kas galįs įsitikinti, pažvelgęs į metrikų knygą Mortono bažnyčios zakristijoje. Tiesa, senasis džentelmenas buvęs paprastas žmogus, kaip ir visi čia. Jis buvęs aistringas medžiotojas ir geras ūki ninkas ir taip toliau. O šeimininkė, toji buvusi visai kitokia. Ji labai mėgusi skaityti ir amžinai vis kažką mokiusis; ir „kūdikiai" visai į ją. Tokių kaip jie nesą čionykštėse vietose ir niekada nebuvę; yisi trys pamėgę mokslą kone nuo tos pačios dienos, kai tik ėmė kalbėti; ir visuomet jie buvę ypatingi, kiti jiems iš tolo negalį prilygti. Misteris Sent Džonas, vos tik paaugęs, tuojau įstojęs į koledžą ir tapęs pasto rium. O mergaitės, kai tik baigs mokyklą, eis dirbti guvernantėmis.
J o s sč2r/i/s/0sr iad M tėrds x e t e J r ę s ddi/£ pMgy dėl ma? mogufi kuriuo k'bai pasitikėjęs, o tas ėmęs ir subankrutavęs; ir kadangi tėvas tada buvęs nepakankamai turtingas, kad būtų galėjęs duoti joms krai čius, jos turėjusios pačios pasirūpinti savimi. Seserys beveik negyvenu sios namie ir parvažiavusios tik trumpam, staiga mirus misteriui Riversui; bet jos taip mylinčios Marš Endą ir Mortoną, ir šilojais apaugusias dykynes, ir mūsų kalvas 1 Abi panelės pabuvojusios Londone ir dauge lyje kitų didelių miestų; bet jos visuomet sakančios, kad namie esą užvis geriausia. O kaip jos sutariančios, niekuomet nesiginčijančios, ne21. Džeinė Eir
321