— Po velnių! Jūs nieko nepasakojote man apie tai. Jūs visą laiką tvirtinote, kad neturite jokių giminių. — Tokių, kurie mane laikytų gimine,, aš neturiu, sere. Misteris Ridas mirė, o jo žmona išvarė m a n e . . . . — Kodėl? — Todėl, kad aš likau beturtė, buvau jai našta ir ji manęs nemėgo. — Bet juk Ridas paliko savo vaikų? Tu juk turi pusbrolių ir pus seserių? Džordžas Linas vakar man pasakojo apie vieną Ridą iš Geits hedo ir tvirtino, jog tai paskutinis sukčius. O Ingrem minėjo kažkokią Džordžianą Rid iš tos pačios vietovės,— toji prieš kokią porą metų sukėlusi Londone furorą savo grožiu. — Džonas Ridas taip pat mirė, sere. Jis pražudė pats save ir nuvarė į pragaištį savo šeimą. Manoma, kad jis nusižudė. Si žinia taip sukrėtė jo motiną, kad ją ištiko apopleksija. — Ir kuo gi jūs jai padėsite? Nesąmonė, Džeine! Aš nė negalvo čiau' baladotis šimtą mylių aplankyti kažkokios senės, kuri, ko gero, numirs dar jums nenuvažiavus. Be to, juk sakėte, kad jinai išvarė jus. — Taip, sere, bet tai buvo labai seniai. Tada jos padėtis buvo vi sai kitokia. O dabar nenorėčiau nepaklausyti jos prašymo. — Kiek laiko manote užtrukti? — Kuo mažiau, sere. — Pažadėkite užtrukti tiktai savaitę... — Nenorėčiau duoti žodžio: ko gero, man gali tekti jį sulaužyti. — Šiaip ar taip, jūs sugrįšite? Nieku gyvu nepasiliksite visą laiką tenai? — O ne! Aš tikrai sugrįšiu, jeigu viskas bus gerai. — O kas važiuos su jumis? Juk jūs nekeliausite šimto mylių viena? — Ne, sere, jinai atsiuntė savo vežėją. — Ar juo galima pasitikėti? — Taip, sere, jisai pas ją ištarnavo dešimtį metų. Misteris Ročesteris susimąstė. — Kada norite iškeliauti? — Rytoj anksti, sere. — Jei taip, tai. jums reikės pinigų. Juk jūs negalite keliauti be pinigų, ir, man rodos, jūs jų turite nedaug. Aš dar nemokėjau jums algos. Kiek jūs iš viso turite kapitalo, Džeine?—paklausė jis šypso damasis. Aš parodžiau savo piniginę. Ji iš tikrųjų buvo lengvučiukė. — Penkis šilingus, sere. Jisai paėmė piniginę, išbėrė visą jos lobį sau ant delno ir nusikva tojo, tarsi jį būtų prajuokinę tie menki variokai. Paskui išsiėmė iš kišenės savo piniginę. 14. Džeinė Eir
209