http://e-skaitykla.lt/sites/default/files/Sarlota.Bronte.-.Dzeine.Eir_.1985.OCR_.LT-NRL

— Taip, sere.

— Ir dėi to dar ir dabar išbalusi. Labai bijojote, kai palikau jus vieną su Meizonu?

— Aš bijojau, kad kas neįsibrautų iš gretimo vidinio kambario.

— Bet juk aš užrakinau duris ir įsidėjau raktą į kišenę. Būčiau bu­ vęs neapdairus piemuo, palikdamas avelę,—savo mielą avelę, taip arti vilko guolio. Jums negrėsė joks pavojus.

— Ar Greis Pul ir toliau šičia gyvens, sere?

— O, taip! Bet negalvokite apie ją, verčiau viską pamirškite.

— Tačiau man atrodo, kad jūsų gyvybė negali būti saugi, kol ji čia.

— Nesirūpinkite manim, aš pasisaugosiu.

— Ar tas pavojus, apie kurį jūs užsiminėte vakar vakare, dabar jau nebegresia jums?

— To negaliu pasakyti, kol Meizonas tebėra Anglijoj. Ir net tada, kai jis jau išvyks iš čia. Gyventi man, Džeine,— reiškia stovėti ant plonos ugnikalnio plutos, kuri kiekvienu metu gali įlūžti, ir tada išsi­ verš liepsna.

— Bet man atrodo, kad misteris Meizonas lengvai leidžiasi pavei­ kiamas, ir jūs, sere, be abejo, galite kada užsimanęs pakreipti jo el­ gesį norima linkme. Jis niekad nedrįs jums priešintis ar sąmoningai kenkti.

— O ne! Meizonas niekad nepasipriešins man; jis sąmoningai taip pat niekad nekenks man, bet netyčiomis jis bet kuriuo metu gali vie­ nu neatsargiu žodeliu išplėšti man jeigu ne gyvybę, tai galimybę būti laimingam.

V — Pasakykite, kad jis būtų atsargus, sere. Išaiškinkite jam, ko jūs bijote, ir parodykite, kokiu būdu galima išvengti pavojaus.

Jis sarkastiškai nusijuokė, staiga paėmė mano ranką ir taip pat stai­ ga paleido ją.

— Jeigu aš galėčiau tatai padaryti, naivuole, tai koks gi būtų pa­ vojus? Jis iškart pranyktų. Nuo to laiko, kai aš pažįstu Meizoną, man užtekdavo jam pasakyti: „Padaryk šitai",—ir viskas būdavo padaryta.

Bet šiuo atveju aš esu bejėgis, aš negaliu pasakyti: „Žiūrėk, nepakenk man, Ričardai!" Juk aš turiu nuo jo slėpti, kad jis gali man pakenkti.

Dabar jūs stebitės? Nieko nepadarysi, jums teks ir toliau stebėtis. Juk jūs esate mano mažasis draugas, tiesa?

— Aš mielai pasiruošusi padėti jums, sere, ir daryti tai, kas yra gera.

— Tikrai taip, aš matau. Iš jūsų žvilgsnių ir judesių, iš jūsų akių ir veido matau, kaip nuoširdžiai esate patenkinta, kada darbuojatės man ir su manim, kada jūs padedate man daryti tai, kaip jūs tiksliai pareiškėte, kas yra gera. O jeigu aš paliepčiau padaryti ką nors, kas 202