http://e-skaitykla.lt/sites/default/files/Sarlota.Bronte.-.Dzeine.Eir_.1985.OCR_.LT-NRL

kalėdas iškėlė balių, į kurį ir ji buvo atvažiavusi. O, kad jūs būtute mačiusi, kaip tądien atrodė valgomasis, kaip turtingai jis buvo išpuoš­ tas, kaip akinamai apšviestas! Buvo suvažiavę gal kokia penkiasdešimt ledi ir džentelmenų^ ir vis iš įžymiųjų mūsų grafystės šeimų; tačiau pokylio karaliene visi laikė mis Ingrem.

— Jūs sakote, misis Feirfeks, kad matėte ją? Kaipgi ji atrodė?

— Taip, aš mačiau ją. Kadangi buvo kalėdos, valgomojo durys liko visą laiką atidarytos iki galo, ir tarnai, susirinkę vestibiulyje, galėjo klausytis, kaip skambina ir dainuoja damos. Misteris Ročesteris pakvietė mane į valgomąjį, ir aš, atsisėdusi nuošaliame kamputyje, galėjau ste­ bėti svečius. Man niekad neteko matyti puikesnio reginio! Damos buvo išsipuošusios kuo prašmatniausiai, didžiuma jų—bent jauniausiosios, pa­ sirodė man tikros gražuolės, tačiau nė viena negalėjo susilyginti su mis Ingrem.

— Kaipgi ji atrodė?

— Aukšta, daili krūtinė, apvalūs pečiai, ilgas, grakštus kaklas, švel­ ni veido spalva, kilnūs bruožai, akys, panašios į misterio Ročesterio,— didelės ir tamsios, tokios pat žėrinčios kaip ir jos briliantai. Be to, nuostabūs jos plaukai—juodi kaip varno plunksnos ir taip gražiai su­ šukuoti: ant pakaušio storų kasir vainikas, o iš priešakio ilgos, žvil­ gančios garbanėlės. Drabužiai jos buvo baltut baltutėliai. Gintaro spal­ vos juosta, permesta per petį ir krūtinę ir sumegzta ant šono, gražiais spurgais karojo žemiau kelių. Plaukuose ji turėjo įsisegusi taip pat gintaro spalvos gėlę, kuri gražiai geltonavo juodų jos garbanų fone.

— Ir, be abejo, visi labai žavėjosi mis Ingrem?

— Taip, žinoma. Ir ne tik grožiu, bet ir talentais. Ji buvo iš tų damų, kurios dainavo. Prie rojalio jai akompanavo vienas džentelme­ nas. Ji su misteriu Ročesteriu dainavo duetą.

— Su misteriu Ročesteriu? Aš nežinojau, kad jis moka dainuoti.

— O, jo toks sodrus bosas, ir jis puikiai nusimano apie muziką.

— O koks mis Ingrem balsas?

— Labai skambus, ir stiprus. Ji dainavo žavingai; jos klausyti bu­ vo vienas malonumas! Po to ji skambino. Aš neišmanau apie muziką, bet girdėjau, kaip misteris Ročesteris,— o jis puikus jos žinovas,— pa­ sakė, jog ji skambinanti itin gerai.

— Ir toji gražioji ir talentingoji ledi lig šiol dar neištekėjusi?

— Atrodo, kad ne. Kiek aš žinau, nei ji, nei jos sesuo neturi di­ delių kraičių. Visi senojo lordo Ingremo dvarai yra majoratiniai, ir todėl bemaž viską paveldėjo vyresnysis sūnus.

— Bet nejaugi nė vienas turtingas aristokratas arba tiesiog džen­ telmenas nesusižavėjo ja? Pavyzdžiui, misteris Ročesteris? Jūk jis tur­ tingas, tiesa?

143