Gero apetito

Jau 80 metų dirbame Jums!

4, 6 psl.

Dar senovėje duonos rieke ne �k alkį malšinę, bet ir sveikatą s�prinę lietuviai žinojo: turės namie duonos – šeima nepražus.

3 psl.

Lietuvoje alus – vienas mėgstamiausių gėrimų.

Prekybos centrų lentynos lūžta nuo įvairiausių šio apynių gėrimo butelaičių, tačiau pa�es šviežiausio tarp jų nerasite.

3 psl.

Tai, kad žuvis – ver�ngas produktas, �kriausiai neabejoja nė vienas. Tačiau pa� ver�ngiausia ji yra šviežia.

2

2013 m. kovo 8 d.| Nr. 1

Išsilaikyti viršūnėje –

lyderiui įmanoma misija

Redakcijos žodis

Sveiki ir gero ape�to!

Maistas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kaip ir miegas, poilsis, vanduo. Daugelį dalykų kasdieninėje savo veikloje stengiamės kontroliuo�, tačiau mažai kas iš mūsų pagalvojame, kas yra �nkamas mai�nimasis, kokia jo esmė ir prasmė. Kad būtume sveiki, visų pirma privalome išmany� apie maistą ir žino�, kur, kas ir kaip gaminama, ką mums siūlo vie�nė maisto gamybos pramonė. Šiandieninė maisto pramonė ir gamybos technologijos šuoliuoja septynmyliais žingsniais – sukuriama vis daugiau naujų produktų, pa�ekalų. Sumanūs technologai siūlo įvairesnių naujų unikalių produktų, o vartotojai neretai sutrinka, sustoję prie maisto produktų lentynų ar vartydami kavinės ar restorano meniu. Informacijos apie naujus produktus trūksta, ir todėl gana dažnai užuot išbandę ką nors naujo, renkamės įprastą, seniai žinomą ir galbūt spėjusį nusibos� produktą.

Būdami savo krašto patriotai esame įsi�kinę, kad Jums, mieli mūsų skaitytojai, bus pravartu sužino� kuo daugiau ir kuo išsamesnės informacijos apie Tauragės regiono maisto gamybos, prekybos ir visuomeninio mai�nimo įmones.

Todėl šiandien Jūsų rankose – specialus skaitomiausio Tauragės krašto laikraščio „Tauragės kurjeris“ priedas „Gero ape�to!“, kuriame daug informacijos, susijusios su maisto gamyba ir prekyba Tauragės regione.

Priedą išleidome 10 000 egzempliorių �ražu, nes siekiame, kad informacija apie tai, ką gamina Tauragės regiono maisto pramonės įmonės, kokių kasdienių ir gurmaniškų maisto produktų siūlo prekybininkai ir visuomeninio mai�nimo įmonės, kavinės, restoranai, kokiomis naujovėmis jos vilioja klientus, pasklistų kuo plačiau. Tikimės, kad „Gero ape�to!“ suteiks Jums naujų žinių ir padės pratur�n� savo kasdienį stalą bei nustebin� Jūsų svečius.

Renaldas Malychas laikraščio vyr. redaktorius

Kokias prekes į savo krepšelį įsideda statistinis šalies gyventojas, svarbu ne tik statistikos ir prekybos specialistams. Dažnas vartotojas smalsauja, ar jo pasirinkimas sutampa su daugumos.

Tokius apibendrinimus jau ketvirtą kartą skelbia Lietuvoje surengtas konkursas „Populiariausia prekė“, kurio pirmieji laureatai lyderių pozicijų neužleidžia iki šiol. Apie tai, kodėl šios prekės sudomino vartotojus ir ne vienerius metus pelno jų simpatijas, pasakoja didžiausios Baltijos šalyse gėrimų ir tabako platintojos „Mineraliniai vandenys“ (MV) rinkodaros direktorė Baltijos šalims Rūta Janušauskienė.

– Ką galite pasakyti apie degtinės pardavimus Lietuvoje?

– Degtinė iš tiesų yra tradiciškai daugiausiai parduodamas gėrimas Lietuvoje po alaus. Tai neabejotinai nulėmė istorija – šiaurės šalys, kuriose neauga vynuogės, plėtojo gėrimų iš grūdų tradicijas, o pastarąjį dešimtmetį modernių technologijų pagalba jų gamybą stipriai ištobulino. Originali lietuviška degtinė „Lithuanian vodka“, kurios geografinę kilmę saugo ES patvirtinti teisės aktai, konkurso „Populiariausia prekė“ degtinės kategorijoje nugali jau ketvirtąjį kartą. Ši degtinė yra sėkmingai parduodama ne tik Lietuvoje, bet ir JAV bei Europoje, kur taip pat yra įvertinta medaliais įvairiuose konkursuose.

– Ar sėkmingai parduodama lietuviška degtinė gali pasigirti kokiomis naujienomis?

– Praėjusiais metais apie šį gėrimą sužinojo garsiausi pasaulio reklamos specialistai bei jų klientai – ženklo „Lithuanian vodka“ spaudos reklamos maketai patekto į prestižiškiausią pasaulio reklamos specialistų žurnalą „Lurzer’s Archive magazine“. Šią ir kitas populiarias degtines gaminantis „Stumbras“ investavo į specialias ant butelių klijuojamas hologramas, kurios vartotojui garantuoja gėrimo originalumą ir kokybę. Konkurse

UAB „Mineraliniai vandenys“ (MV) rinkodaros direktorė Baltijos šalims Rūta Janušauskienė džiaugiasi, kad net aštuoni bendrovės platinami produktai tapo populiariausia preke

„Metų prekės ženklas 2012“ „Lithuanian vodka“ įvertinta už originalius dizaino sprendimus. Taigi populiariausias gėrimas nestovi vietoje ir siekia pirmauti konkurencinėje aplinkoje.

– Kaip „Populiariausios prekės 2012“ konkurse sekėsi kitiems tradiciniams gėrimams?

– Kaip ir „Lithuanian vodka“, jau ketvirtąjį kartą šiame konkurse įvertintos „Stumbro“ gaminamos „Žalios devynerios“, o trauktinių kategorijoje populiariausia preke tapo „Stumbro Starka“. Tai senas tradicijas Lietuvoje turintis gėrimas.

Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad jį dar senovėje lietuviai gamindavo pirmojo sūnaus gimimo proga.

– Tačiau vynuogių gėrimai turbūt jau nebe lietuviškų gėrimų teritorija?

– Taip, čia iš tiesų valdo prancūzai, tiesa, juos rinkdamiesi lietuviai formuoja kiek kitokias tendencijas nei tradiciniuose vyno kraštuose.

Pavyzdžiui, ir raudonojo, ir baltojo vyno kategorijoje jau ne pirmus metus laimi pusiau saldūs prancūziški „J.P. Chennet“ vynai, nors šio prekinio ženklo asortimente yra ir vakaruose

populiarių sausesnių vynų. O konjako kategorijoje jau trečiąjį kartą laurus skina „Hennessy VS“. Galima manyti, kad šis pasaulyje lyderiaujantis konjakas dažniau nei kiti atsiduria dovanų maišelyje.

– Ar MV atstovaujamos prekės dar tapo lyderėmis ir kitose konkurso kategorijose?

– Taip, kadangi prekiaujame ne tik gėrimais, bet ir kitomis prekėmis, mūsų atstovaujamas „LifeStyles“ tapo populiariausia preke prezervatyvų kategorijoje, o „Darling“ – šunų ėdalo kategorijoje.

– Kaip MV ne vienerius metus pavyksta pasiekti tokių aukštų rezultatų?

– Pirmiausia svarbu tai, kad atstovaujame iš tiesų vartotojų skonį atitinkantiems, kokybiškiems ir šios kartelės nenuleidžiantiems, o dar dažniau – ją keliantiems prekės ženklams. Be to, nuolat aiškinamės vartotojų poreikius, tobuliname prekių platinimą, suteikiame galimybes vartotojams geriau pažinti produktus, ir visa tai jau darome daugiau nei 20 metų. Taigi mūsų formulė gana paprasta – patikimas produktas, patirtis ir noras tobulėti.

Kiekvieną penktadienį skaitomiausiame Tauragės krašto laikraštyje „Tauragės kurjeris“ ieškokite priedo

DESERTAS • Įdomūs pašnekovai • Kelionės • Sveikatos patarimai • Receptai

Nemokamas laikraščio „Tauragės kurjeris“ priedas Vyr. redaktorius – Renaldas Malychas Kalbos s�listės – Birutė Slavinskienė, Raimonda Alysienė Informaciją priedui rengė: Karolina Stažytė, Margarita Pūdžiuvienė, Žydrūnė Jankauskienė, Jovita Strikai�enė Dizainas – Živilė Mockutė Skelbiant priede išspausdintą informaciją nuoroda į „Tauragės kurjerį“ bū�na.

Tiražas 10 000 egz.

Prenumerata 1 mėn.

3 mėn.

Internete www.kurjeris.lt

6 mėn.

tel. (8 446) 55 410 prenumerata@kurjeris.lt

Su pristatymu kaime

Su pristatymu mieste

Atsiimant redakcijoje

12 Lt 36 Lt 72 Lt

10 Lt 30 Lt 60 Lt

8 Lt 24 Lt 48 Lt

2013 m. kovo 8 d.| Nr. 1

LIGNESA siūlo

3

pietums susižvejoti upėtakį Tai, kad žuvis – vertingas produktas, tikriausiai neabejoja nė vienas. Tačiau pati vertingiausia ji yra šviežia. Būtent tokius upėtakius siūlo įsigyti UAB „Taurų žuvys“, juos ne tik auginanti bei parduodanti, bet ir organizuojanti komercinę žvejybą: bendrovės teritorijoje esančiuose tvenkiniuose gardžią vakarienę gali susimeškerioti bet kuris panorėjęs. Kam gali nepatikti, kai kimba greitai ir gausiai? Neturintys meškerės „Taurų žuvų“ šviežių upėtakių gali nusipirkti UAB „Lignesa“ firminėje parduotuvėje.

Teigiama, jog apie 37 procentai lietuvių žuvį valgo bent kartą per savaitę. Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas iš viso per metus vidutiniškai jos suvartoja apie 12 kg. Didžiąją dalį – per įvairiausias šventes. Tačiau dėl žuvų teikiamos naudos sveikatai tai turėtų tapti ne vien proginiu, bet ir kone kasdieniu valgiu.

Kuo ji vertinga? Jei mėgstate žuvų patiekalus, gaunate ne tik gyvūninės kilmės baltymų, kurie yra visaverčiai ir itin lengvai pasisavinami, bet ir vertingų mineralų, tokių kaip geležis, fosforas, jodas.

Tai gana neriebus produktas, turintis nemažai B grupės vitaminų.

Tačiau labiausiai žuvis vertinama dėl polinesočiųjų ir omega–3 riebalų rūgščių, kurių mūsų organizmas pats nepasigamina. Žuvį, kaip antrąjį pietų patiekalą, turėtume valgyti ne rečiau kaip du kartus per savaitę, nes ji naudinga mūsų smegenims, saugo nuo infarkto bei insulto, šiek tiek mažina kraujospūdį, gerina regėjimo aštrumą, sumažina alerginių reakcijų tikimybę, apsaugo nuo kai kurių vėžinių ligų ir netgi turi įtakos intelekto koeficiento didėjimui.

Siekdama gerinti produkcijos kokybę, prieš keletą metų „Lignesa“ įkūrė dukterinę akvakultūros įmonę „Taurų žuvys“. Pastaroji ėmėsi vaivorykštinių upėtakių ikrų inkubavimo, auginimo uždaroje recirkuliacinėje vandens sistemoje bei prekybos. Įrenginių kompleksą sudaro ikrų inkubatorius, mailiaus bei prekinių žuvų auginimo baseinai, o įmonės

NEPAKARTOJAMAS DUETAS: Renaldo Malycho nuotraukos

skrudinta mėsytė ir gyvas alus

Lietuvoje alus – vienas mėgstamiausių gėrimų. Prekybos centrų lentynos lūžta nuo įvairiausių šio apynių gėrimo butelaičių, tačiau paties šviežiausio tarp jų nerasite. Išsiilgusieji tikro alaus iš statinės jo gali paragauti „Alučio namuose“. O kas labiau tiktų prie alaus, jei ne ant grilio keptas sultingas mėsos gabalėlis ar švelniu aštrumu alsuojanti meksikietiška sriuba? Paskanauti šių gardėsių galima neseniai atidarytuose „Grill namučiuose“. pajėgumai siekia 120 tonų prekinių vaivorykštinių upėtakių bei 800 000 vienetų mailiaus per metus. Mailius parduodamas gyventojams bei įmonėms ir yra skirtas vandens telkinių įžuvinimui. Dalis jo užauginama iki prekinio dydžio (250–500 gramų) ir realizuojama prekybos centruose.

Pavieniai vartotojai irgi gali įsigyti upėtakių. Pageidaujantiems netgi suteikiama galimybė jų susižvejoti šalia esančiuose vandens telkiniuose.

Už suteiktą pramogą papildomai mokėti nereikia. Žuvies kaina priklauso nuo sumeškerioto kiekio, tačiau numatyta žemiausia riba – 16 Lt už kilogramą. Išsinuomojus šalia esančią pirtelę ten pat upėtakį galima ir išsikepti. Pirtelėje rasite 30 vietų salę, keturis miegamuosius kambarius, sauną bei sūkurinę vonią už papildomą mokestį.

– Upėtakiai kimba greitai. Sėkmės lydimas žvejys gali ištraukti net ir dviejų kilogramų laimikį.

Be to, mūsų žuvų mėsa yra baltos spalvos, o tai reiškia, kad pašaruose nenaudojamas karotininis dažiklis.

Šiuo metu auginame apie 32 tonas upėtakių. Per mėnesį įmonė parduoda jų apie 8 tonas. Įsigydama beveik pusę šio kiekio, „Lignesa“ perdirba ne šaldytą, o šviežią žuvį – tai labai svarbu gaminių kokybei, – teigė rinkodaros direktorė Ligita Dungveckytė-Bakaitienė.

Pagautą upėtakį patariama iškart atšaldyti lediniame vandenyje – tada žuvis bus skanesnė. Pavasarį, kai vietiniai ūkininkai nuims pirmąjį derlių, „Lignesa“ žada pasiūlyti su žuvimi tinkamą skanauti daržovių troškinį. Šis pagardas ruošiamas specialiose keptuvėse, tad tokio pasigaminti patiems namuose tikrai nepavyks. „Lignesos“ asortimente, be šviežios, netrūksta ir įvairiausios vytintos, sūdytos, šaldytos bei rūkytos žuvies.

Nors žaliava pabrango 40 procentų, populiariausia išlieka šalto bei karšto rūkymo skumbrė. Visi gaminiai yra ekologiškai švarūs, o tam, kad jie tokie kuo ilgiau išliktų, bendrovė įsigijo vakuumavimui skirtą specialų maistinių dujų aparatą.

Užsukę į jau metus pačiame miesto centre įsikūrusius „Alučio namus“ gali pasirinkti: skanauti šviežio alaus prisėdus prie stalelio ar nusipirkti jo į namus. Nusprendusieji likti bare galės stebėti tiesiogines sporto varžybų transliacijas, sužaisti vieną kitą stalo futbolo partiją ar tiesiog smagiai praleisti laiką artimiausių draugų kompanijoje. Prie alaus baro savininkas siūlo ne tik lietuviams įprastų duonos traškučių, vytintos žuvies, kumpių, dešrelių ar sūrio, bet ir rūkytų kiaulės knyslių, auselių ar mažų aštuonkojų. Nevartojantys alkoholinių gėrimų gali užsisakyti gardžios lietuviškos giros ar alaus be laipsnių. Savą gėrimą šiame bare atras ir dailiosios lyties atstovės – barmenas pasiūlys joms paragauti vyšninio alaus ar tikro prancūziško sidro. Pageidaujantiems alus pristatomas į namus, o atšilus orams gurkšnoti šį gėrimą bus galima prisėdus prie stalelių lauke.

Iš viso „Alučio namuose“ parduoda-

mos penkios lietuviško ir aštuonios importinio pilstomo alaus rūšys.

Buteliukuose jų dar daugiau – apie 40. Už puslitrį bokalo paklosite nuo 4 iki 10 litų, o už litrą įpiltą į namus – nuo 4 iki 15 litų. „Alučio namuose“ – ne tik sportas ir alus. Du kartus per metus juose organizuojami ir daug smagių akimirkų dovanojantys „Smegenų kovų“ turnyrai.

Atidaręs alaus barą, jo savininkas Karolis Sakalauskas užsimojo pradžiuginti ir visus mėsos mėgėjus.

Prieš keletą mėnesių Stoties gatvėje atidarytuose „Grill namučiuose“ galima paskanauti skrudintos vištienos ar kiaulienos gabalėlių, „Cezario“ salotų, tikrų amerikietiškų keptų bulvyčių bei tirštos meksikietiškos sriubos. Pirštukus apsilaižyti privers ir ant grilio kepti šonkauliukai. Didelės porcijos nepaliks abejingo nė vieno – viskas šviežia ir gaminta „Grill namučiuose“.

Druskoje keptas sul�ngas UPĖTAKIS Reikia: • 4 kilogramų rupios akmens arba jūros druskos; • 2 kiaušinių baltymų; • 2 (po 500 g) upėtakių; • ryšulėlio šviežių petražolių; • šakelės rozmarino; • 1/2 citrinos; • alyvuogių aliejaus.

Suplakite baltymus iki standžių putų ir sumaišykite su druska. Įdėkite dalį supjaustytų petražolių bei rozmarino lapelių. Įpilkite kelis šaukštus vandens, kad druska sudrėktų. Beveik pusę jos suberkite į kepimo skardą – apa�nis sluoksnis turi bū� apie 1 cm storio. Išskrostus upėtakius (nuskus� nebū�na) įtrinkite aliejumi, o į vidų sudėkite petražoles, rozmarinų šakeles bei citrinos griežinėlius. Dėkite juos ant druskos, o likusia jos dalimi apiberkite viršų. Galva ir uodega gali lik� neuždengtos. Įkai�ntoje iki 200°C orkaitėje kepkite apie 30–40 minučių. Išėmę palikite pastovė� keletą minučių. Prieš pa�ekdami pradaužkite susidariusią druskos plutą, ištraukite žoleles, nulupkite odelę ir skanaukite su šviežiomis salotomis.

Karolinos Stažytės nuotraukos

4

2013 m. kovo 8 d.| Nr. 1

„Elzės“ bemielė duona – kaip namie kepta Dar senovėje duonos rieke ne tik alkį malšinę, bet ir sveikatą stiprinę lietuviai žinojo: turės namie duonos – šeima nepražus.

Gal todėl kaip didžiausią turtą šeimininkės saugodavo natūralų raugą, o unikalų duonos receptą perduodavo iš kartos į kartą. Kad šeima visuomet būtų soti ir sveika.

To šiandien linki ir senąsias duonkepystės tradicijas puoselėjanti UAB „Klaipėdos duona“, su ištikimiausiais klientais dalindamasi laiko subrandintu turtu – nauja „Elzės“ bemiele duona, kuri net atokiausiame šalies kampelyje gyvenančiam lietuviui primins Pamario kraštą.

skirtos įvairių skonių mėgėjams. „Esame ištikimi savo vertybėms, pirkėjams siūlydami tradicinių lietuviškų, pagal senąsias duonkepystės tradicijas gaminamų duonos rūšių įvairovę. Ne išimtis ir naujoji „Elzės“ bemielė duona, kuri turi svarbų išskirtinumą – iškepta be mielių ir parduodama visoje Lietuvoje“, – sakė UAB „Klaipėdos duona“ generalinis direktorius Kęstutis Dulkis.

„Elzės“ bemielė duona natūralaus raugo pagrindu

Šiuo unikaliu nauju produktu prekiaujama ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Savo skoniu, maistinėmis savybėmis bei kepimo būdu naujoji „Elzės“ bemielė duona primins tą, kurią valgė mūsų protėviai.

Duonos tešlos pagrindas – įmonėje išvesti bei subrandinti natūralus raugas ir plikinys, tačiau į tešlą nededama mielių. Šiai duonai korėtumą taip pat suteikia tik raugas, kurio, kaip ir senovėje, po kiekvieno užmaišymo šiek tiek paliekama kitam kartui.

Pasak UAB „Klaipėdos duona“ vyriausiosios technologės Renatos Baltramonaitienės, be mielių kepamos duonos technologinis procesas – šiek tiek sudėtingesnis ir ilgesnis, tad tenka įdėti daugiau pastangų ir meilės, kad pasiektum trokštamą

Vis labiau sveika gyvensena besidomintys pirkėjai parduotuvių lentynose ieško paprastų ir natūralių produktų. Naujoji duona – gera naujiena tai pirkėjų grupei, kurie dėl sveikatos problemų linkę atsisakyti gaminių su mielėmis.

Galintys valgyti viską apsidžiaugs, atsiradus galimybei pasimėgauti nauja, pagal senąsias tradicijas kepama duona. Specialistų teigimu, suvalgius 100 g juodos duonos, organizmas gauna apie 30 proc. reikalingų mikroelementų ir vitaminų paros normos.

Svarbu ir tai, kad ši, natūralaus raugo pagrindu Klaipėdoje kepama duona, įperkama plačiam vartotojų ratui, o trys „Elzės“ duonos rūšys

Saulėgrąžomis praturtinta „Elzės“ tamsi duona – ne tik ilgai išlieka šviežia, bet ir visuomet prieinamas vitaminų, mikroelementų šaltinis, suteiksiantis energijos bei naudos sveikatai.

„Elzės“ pieniškas batonas Pyrago gardumo! Kiekviena riekelė išskirtinio skonio ir aromato, tirpsta burnoje, minkšta ir kvapni.

Naujiena – visoje Lietuvoje

Vertinantys subtilų švelnesnį skonį gali ragauti šviesios „Elzės“ bemielės duonos, kurioje dominuoja kvietiniai miltai.

Tamsios „Elzės“ bemielės duonos išskirtinumas – daugiau organizmui naudingų skaidulinių medžiagų ir saldžiarūgštis skonis, kurį suteikia ruginių miltų salyklas. rezultatą. Ši duona – švelnesnio aromato ir saldžiarūgščio skonio, o jos minkštimas – netolygaus korėtumo, labiau primena namie

keptą duoną.

Ar „Elzės“ bemielė duona tinka jūsų skoniui? Tuo nesunku įsitikinti užsukus į artimiausią parduotuvę, kur

nuo šiol galima įsigyti bei paskanauti Pamario kraštą primenančios ir mūsų protėvių mėgtos subtilaus skonio „Elzės“ bemielės duonos.

kišenės plonėja, – kalbėjo Sigita.

Pasak įmonės direktorės, norint išsilaikyti „ankštoje“ rinkoje reikia atsižvelgti į pirkėjų norus ir poreikius. Pirkėjai iš Žalgirių mikrorajono nuolat primindavo, kad „Sigitos kepinių“ turi kulniuoti į miesto centrą.

Dabar jiems to nebereikia daryti – Gedimino g. 24 atidaryta „Sigitos kepinių“ parduotuvė. Ten galima ir arbatos išgerti. Dar yra laisvos vietos, Geštautai svarsto, kad galbūt reikėtų ten vietoje kepti bandeles.

specialistė, save surado šioje įmonėje puošdama tortus. Jos sumanymai tiesiog fantastiniai, o ne įprastos gėlytės, rožytės.

Gali padaryti kokį tik nori tortą, pagal užsakovo skonį ir fantaziją – močiutei skirtas tortas gal bus panašus į knygą su šalia gulinčiu mezginiu, futbolininkui – į svarbiausias šios sporto šakos atributą – kamuolį, vaikams tortus ji puošia animacinių filmukų herojų figūromis.

Pasak Sigitos, Lina moka ne tik tortus išradingai papuošti, bet ir juos „išrasti“, gaminamas jos sumanytas tortas „Pūkas“. Ketinama pradėti kepti „skruzdėlynus“.

Paklausta, kokius bendrovės gaminius laiko išskirtiniais, Sigita sakė, kad į visus įdėta daug išmonės, išradingumo, savo laiku gal išskirtiniai buvo kapotos tešlos sausainiai su įvairiais įdarais, jie iki šiol populiarūs. Anksčiau buvo įgyvendinamos tik jos idėjos, dabar – tai viso kolektyvo sumanymai.

SIGITOS KEPINIAI: saldu, gardu, originalu

Tauragė garsi gardžiais konditerijos gaminiais. Iš kitų daug kuo išsiskiria Butkeliuose įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Sigitos kepiniai“: amžiumi – šiemet pažymės dvidešimtmetį, dydžiu – dirba per 30 žmonių, ir produkcijos sklaida – turi 7 parduotuves, be to, tai šeimyninė įmonė, jai vadovauja Sigita ir Albinas Geštautai, kartu dirba jų dukra Lina, žentas Marius, rengiasi dirbti ir vyriausioji dukra Jovita. patiko, iki šiol šiuos sausainius tebekepame, – pasakojo Sigita.

Pasak jos, verslo pradžia – uošvių namo rūsyje įrengtame konditerijos ceche. Dirbo trise – abu Geštautai ir konditerės specialybę turinti Sigitos brolio Virginijaus žmona. Kaip labiausiai patyrusiai, vyriausiajai konditerei R.Paulikaitienei patikėta puošti konditerijos gaminius.

Senokai konditerijos cechas persikėlęs į naujas patalpas, o įvairiausi kepiniai – tortai, šakočiai, plokštainiai, pyragaičiai, sausainiai keliauja į parduotuves Tauragėje (Respublikos ir Gedimino gatvėse), Šilalėje, Jurbarke, Raseiniuose, Plungėjė, Šakiuose. „Atėjo“ pas žalgiriečius „Sigitos kepinių“ nuotraukos

Kepinių gamyboje kolektyvo indėlis irgi didelis. Kreminių gaminių gamyboje nuo įmonės įsikūrimo dirba Rita Paulikaitienė, Danutė Noreikienė, Giedrė Kleinienė, Genutė Ramanauskienė, sausainių gamyboje – Rasa Karpienė, Daiva Jokubauskienė, Lina Štrafėlė, Vaida Tverijonienė, Jurgita Tūtoraitienė, šakočių gamyboje – Giedrė Bertašienė ir Renata Jarmoškienė. Daug metų apskaitą tvarko vyr. buhalterė

Kristina Kontautienė. Į verslą – aplinkiniais keliais Geštautai priklauso kartai, kuri verslą rinkosi spontaniškai, kai nebeliko jų darboviečių.

– Norėjau, kad mūsų kepiniai skirtųsi nuo kitų, įprastų. Per mudviejų vestuves buvau užsirašiusi samdytos šeimininkės cinamono lazdelių receptą, iškepiau, mano šeimos „ekspertams“

Paklausta, kas lemia konditerijos gaminių kepėjų sėkmę, Sigita teigė, kad nuolatiniai ieškojimai, pastangos naudoti pačius geriausius produktus ir darbuotojų pastangos.

– Naudojame geriausius, natūralius produktus. Grietinę mums veža patikima firma, su kuria bendraujame ne vienerius metus ir kuri labai greitai reaguoja į pastabas dėl kokybės, įsitikinome, kad geriausi aukščiausios rūšies „Malsenos“ miltai, kiaušinius gauname tik šviežius.

Tik viskas nuolat brangsta, o pirkėjų

Apskaitos specialistė surado save puošdama tortus Baigusios mokslus, abi Geštautų dukros grįžo į Tauragę. Verslo vadybos magistro diplomą turinti Jovita su vyru ir dviem dukrelėmis gyvena netoliese, ruošiasi dirbti tėvų įmonėje, tvarkys apskaitą. Lina, diplomuota apskaitos

2013 m. kovo 8 d.| Nr. 1

5

Kavinėje „Arfa“ pakvipo nauja kava

Kavinėje „Arfa“ lankytojų laukia nauja ypatingai patiekiama „Julius Meinl“ kava Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Kultūros rūmų pašonėje įsikūrusią kavinę „Arfa“ per dešimt metų pamėgo �ek tauragiškiai, �ek savo pasirodymus į miestą atvežantys ar�stai. Sterko, plekšnės, �lapijos kepsniai, furšetams gaminamos jūros gėrybėmis įdarytos užkandėlės – tai �k dalis skanėstų, radusių kelią į klientų širdis. Šiandien kavinė lankytojus masina nauja aroma�nga „Julius Meinl“ kava. Ji pa�ekiama jaukiai ir elegan�škai – ant padėkliuko, kartu su s�klinaite vandens.

Renaldo Malycho nuotrauka

Tauragiškiai ir miesto svečiai, važiuodami pro Stragutės kaimą, dažnai stabteli prie kavinės-baro „Pelėda“. Jau dvi dešimtis metų skaičiuojančią kavinę pamėgo ir jaunimas, susirenkantis čia pažaisti biliardo, ir vyresni žmonės, užsukantys papietauti ar pasivaišinti su svečiais. „Pelėdos“ vaišės – vertos nuodėmės: čia jums pasiūlys ne tik lietuvio skrandžiui brangių lietuviškų patiekalų, bet ir egzotika dvelkiančių žvėrienos kepsnių.

Palaima ir skrandžiui, ir akims

Labiausiai lankytojų mėgstamas patiekalas yra ant grotelių kepamas kepsnys „Šmotas“

Be ypatingos kavos, meniu atsirado ir du nauji karšti gėrimai: tamsaus ir baltojo šokolado. Saldūs skanėstai turėtų patikti vaikams, kuriems kavinėje desertų irgi netrūksta. Čia galima pasmaližiauti karšto obuolių pyrago, įvairių skonių ledų su karštomis avietėmis.

Daugiausia klientų sulaukiama per pietus. Sočiai galima pavalgyti už 13 litų, anot kavinės savininkės Danguolės Albrechtienės, moterys dažniausiai užsisako tik pusę porcijos.

O dienos pietums kas dieną ruošiami penki patiekalai, dviejų rūšių sriuba.

Kavinės savininkės pastebėjimu, dailiosios lyties atstovės pavasarėjant vis dažniau užsisakinėja žuvies patiekalų: jau nuo kavinės gyvavimo pradžios tauragiškiams žinomus

ŽVĖRIENA gali gardžiuotis ne tik medžiotojai

sterko, plekšnės, tilapijos filė kepsnius. Labiausiai lankytojų mėgstamas patiekalas yra ant grotelių kepamas kepsnys „Šmotas“. Iš kiaulienos ar paukštienos gaminamas kepsnys patiekiamas su padažu.

Kavinės neaplenkia iš kitų miestų atvykstantys artistai. D.Albrechtienės pasakojimu, vienas jų, kraštietis Juozas Gaižauskas, „Domino“ teatro aktorius, jausdamas nostalgiją tauragietiškiems balandėliams, pernai jais vaišino savo teatro trupės kolegas.

Kavinė priima užsakymus furšetams, banketams, gedulingiems pietums. Gali paruošti maistą pobūviams išsivežti, gali pristatyti į namus. Telefonai pasiteirauti: 8 686 47 143 arba 55 256.

Kaip pasakoja Vilma Skirmantienė, „Pelėda“ – šeimos verslas, anksčiau priklausęs vyro tėvams. Dabar jau daug metų jį puoselėja jiedu su vyru.

Kavinė pamažu plėtėsi, keitėsi jos interjeras ir paslaugos.

Kavinės pavadinimo atsiradimo istorija jau nuskendo užmarštyje – Skirmantai nebegali pasakyti, kaip jis atsirado ir kodėl jis būtent toks.

Tik tiek, kad tai tėvų sumanymas.

Anksčiau kavinę puošė ir pelėdos iškamša, dabar jos nebėra.

– Remontas atliktas prieš trejus metus, o štai stalus, baldų apmušalus pakeitėme visai neseniai, – pasakoja V.Skirmantienė.

Pasak jos, jei anksčiau čia būta tik gėrimų ir biliardo, tai dabar – ne

tik skaniausi patiekalai jaukioje aplinkoje, penki biliardo stalai (pūlo ir rusiško biliardo), bet ir galimybė vasarą pasėdėti lauke, vaišinantis pasigėrėti voljere besiganančiomis danielių ir elnių bandomis, išsikaitinti rusiškoje pirtyje, žiemą šokti į ledinį tvenkinio vandenį.

Aleksas Skirmantas Stragutės kaime turi ūkį, kuriame augina nuostabaus grožio gyvūnus – danielius ir elnius.

Populiariausia – karka Vis dėlto, ko gero labiausiai „Pelėda“ vilioja savo meniu. Be meniu surašytų įvairiausių kiaulienos, paukštienos, žuvies kepsnių, „Pelėdoje“ galima užsisakyti ir žvėrienos patiekalų. Nors jų skonis specifinis,

daugeliui galbūt neįprastas, žvėriena vertinama kaip itin sveika mėsa.

– Turime tradiciją: trečiadienis pas mus cepelinų diena, o penktadienis – kugelio. Nuolatiniai klientai tai žino ir, pasiilgę lietuviškų patiekalų, būtinai atvažiuoja, – sako V.Skirmantienė.

Pasak jos, ko gero, populiariausias patiekalas – kiaulės karka su troškintais raugintais kopūstais. Šio patiekalo užtenka visai šeimai ar draugų kompanijai.

Nors pelėda ir ne vieversys, savaitgaliais jau „Pelėda“ pradeda „pranašauti pavasarį“ – lauke ant laužo kepti šašlykus. „Pelėda“ įsikūrusi Tauragės r. Stragutės k.

Tel. 8 600 14 708

VITAMINAI ir MINERALAI Vitaminai ir mineralai – būtini normaliai žmogaus apykaitai ir gyvybinei veiklai. Jei mūsų organizmas negautų mineralų bei vitaminų, jis po kurio laiko žūtų. Kai maiste trūksta tam tikrų vitaminų ar mineralų, gali sutrikti atskirų organų veikla. Vitaminų ir mineralų poreikis padidėja sergant, sportuojant, dirbant sunkų fizinį darbą, šalto arba karšto klimato sąlygomis, smarkiai prakaituojant, dirbant su cheminėmis medžiagomis.

Jeigu vitaminų ir mineralų gaunama nepakankamai, pasireiškia įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, silpsta imunitetas, organizmas pasidaro neatsparus ligoms.

Tinkamai maitinantis su maistu galima gauti visus reikiamus vitaminus ir mineralus, tačiau tai padaryti nėra lengva.

C vitamino šaltiniai: švieži citrusiniai vaisiai, erškėtuogės ir šaltalankio uogos, rauginti kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, pomidorai, paprika, bulvės, špinatai, petražolės, javų ir sojos daigai.

A vitamino šaltiniai: paukštiena, jūros žuvys, kiaušiniai, pienas ir jo gaminiai, sviestas ar kokybiškas minkštas margarinas, geltoni ir oranžiniai vaisiai bei daržovės (pvz., morkos, paprika, bananai, persikai, abrikosai).

B6 vitamino šaltiniai: paukštiena, jautienos kepenys, avižiniai dribsniai bei rudieji ryžiai, žalios daržovės, bulvės.

E vitamino šaltiniai: kruopos, kviečių daigai, rupių grūdų produktai, riešutai, avokadai, kukurūzai, žuvys, žirniai.

Kalcio šaltiniai: pienas ir jo gaminiai, sardinės, soja, brokoliai, riešutai.

Jodo šaltiniai: jūros žuvys, jūros gėrybės, pienas, kiaušiniai, mėsa.

Geležies šaltiniai: mėsos gaminiai: kepenys, inkstai, jautiena, rūpių miltų duona, bulvės, džiovinti abrikosai, sojų padažas.

Magnio šaltiniai: kviečių sėlenos, javai, žalios lapinės daržovės, sėklos.

Fosforo šaltiniai: riešutai, kiaušiniai, soja, viso grūdo javai.

Natrio šaltiniai – valgomoji druska, dauguma daržovių (pvz., pomidorai, bulvės, salotos) ir vaisiai (daugiausia bananai).

6

2013 m. kovo 8 d.| Nr. 1

MEDUS:

gardus vaistas nuo visų ligų

„Bemielė“ duona gaminama laikantis senųjų tradicijų Bitės medų gamina iš surinkto žiedų nektaro. Tiktai bitės gali gamin� natūralų medų. Iš vienos rūšies augalų žiedų bičių surinktas ir avilyje į medų perdirbtas nektaras vadinamas monofloriniu medumi (liepų, grikių, viržių). Medus, surinktas iš įvairių augalų žiedų, – polifloriniu (įvairiarūšiu). Tai pievų, laukų, miškų medus. Jei meduje vienos rūšies nektaro yra daugiau kaip 50%, tai �k tokį medų pagrįstai galima vadin� to augalo pavadinimu, pavyzdžiui, kiaulpienių, liepų, grikių, aviečių ir t.t. Medus, suneštas bičių, yra absoliučiai natūralus ir vienodai geras.

Pasirinkdami medų, pirmiausia atkreipiame dėmesį į medaus spalvą, kvapą, konsistenciją, estetinę išvaizdą.

Medaus spalva būna labai įvairi: balta, gelsva, geltona, auksinė, žalia, rusva, ruda. Labai svarbu, kad medus turėtų gero, natūralaus medaus kvapą.

Iš korių išsuktas medus paprastai susikristalizuoja per mėnesį. Šitoks medus tampa truputį šviesesnis už skystą. Gero susikristalizavusio medaus rodiklis – paviršiuje susidaręs putų sluoksnelis arba ant stiklainio sienelių matomos šviesios dėmės.

Tai gliukozė. Kristalizuoto medaus kokybė nesikeičia, jo vertė tokia pati, kaip ir skysto medaus.

Medaus skonis esti labai įvairus, tai priklauso nuo to, iš kokių augalų žiedų jis surinktas. Gero natūralaus medaus dar vienas svarbus požymis – ragaujant jaučiamas gerklės graužimas.

Geras medus – vaistas žmogaus sveikatai. Tauragės turguje 700 g medaus indelis kainuoja apie 15 Lt, t.y. apie 5 kartus brangiau už cukrų, bet žmogui medus 100 kartų sveikesnis negu cukrus. Taigi daugiau vartokime lietuviško medaus, nes apie jo gydomąsias savybes žinome

šimtus receptų.

Kiti labai vertingi bičių produktai: žiedadulkės, bičių duonelė, pikis, vaškas ir kt. Kas nežino žiedadulkių, kurios yra neatskiriama žiedo dalis.

Pavasarį, o ir vasarą šias žiedadulkes renka bitės, sulipdo jas į gumulėlius ir neša į avilį. Žiedadulkėse gausu įvairių bioaktyvių medžiagų: vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių, hormonų, fermentų, pigmentų ir kitų medžiagų, pasižyminčių farmakologinėmis savybėmis.

Bičių duonelė nuo žiedadulkių skiriasi tuo, kad turi monosacharidų, vitamino K ir pieno rūgšties.

Ją lengviau pasisavina žmogaus organizmas. Iš daugelio mineralinių medžiagų bičių duonelėje daugiausia yra geležies, kobalto, fosforo ir kalcio. Tyrimais įrodyta, kad bičių duonelė gerina pagyvenusių žmonių sveikatą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Tik nepirkite medaus gatvėse ir iš nepažįstamų asmenų, kuriems vėliau negalėsite pareikšti pretenzijų. Perkant bičių duonelę reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji būtų gerai išdžiovinta.

Petras Tautkus, bitininkas

Margaritos Pūdžiuvienės nuotraukos

DUONOS GIMIMAS prasideda nuo idėjos

Kartais sėsdami pusryčiauti nesusimąstome, kokį kelią nukeliavo ant mūsų stalo gulintis duonos kepalas. Pabarstyto kmynais, su sėmenimis ar saulėgrąžomis, iš rugių, kviečių, tamsus ar šviesus, bemielis ar su mielėmis, kiekvieno pagaminimas reikalauja ypatingo dėmesio, tikslumo. Apie duonos kelią svarbiausioje jos stotelėje – kepykloje – pasakoja UAB „Molupis ir Ko“, UAB „Mentora ir Ko“ vyriausioji technologė Dalia Čepauskienė. Vida ir Donatas ruošiasi pašauti „Žvejo“ duoną į krosnį Anot jos, duonos gyvenimas plikymo indus tiekiami vamzdžiais, UAB „Molupis ir Ko“, UAB „Mentora prasideda nuo idėjos. automatizuotai, pagal nustatytą pro- ir Ko“ gamina 27 tokios duonos rūšis, „Kazimieras“ – į Kaziuko mugę Kepykloje fasavimo laukė ką tik iškepta „Kazimiero“ duona. Šis ypatingas 2,9 kg sveriantis javo varpos ornamentu papuoštas duonos kepalas kartu su kitais kepiniais sekmadienį keliaus į Kauną, į Kaziuko mugę. „Kazimiero“ duona gaminama tik išskirtinėms progoms pagal užsakymą.

Neretai atgula ant vestuvininkų stalo.

Labai mėgstamas krikštynų stalo akcentas yra „Kazimiero“ „sesė“ – „Proginė“ duona. Kaip sako vienas UAB „Molupis ir Ko“ vadovų Arūnas Cibitis, duona su staigmena – kaip ją „praimti“, pateikiama net instrukcija.

Kepalas nepjaustomas. Jis atidaromas!

Palei specialius įspaudus reikia nuriekti jo viršų, tada viduje pasitinka šonais sugludę 40 mažų duonos kepaliukų. Pasak D.Čepauskienės, tokie pat duonos globėjos Šv. Agotos dienos proga (vasario 5 d.), buvo padovanoti Tauragės ir Šilalės katalikų bažnyčių parapijiečiams, dalis atsidūrė Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Išdalinta apie 2000 kepaliukų. Pasak technologės, tikima, kad pašventinta duona saugo nuo nelaimių ir gaisrų.

Svarbu tiksliai nustatyti laiką D.Čepauskienė rodo, kur prasideda tikslumo ir kruopštumo reikalaujantis duonos gaminimas. Miltai duonai į

gramą. Kiekvienai duonos rūšiai – vis kitokia programa. Iki 95 laipsnių užvirintu vandeniu užplikyta masė išmaišoma ir gabenama parai „pailsėti“ vėsinimo kameroje. Eilėmis sustatytuose didžiuliuose induose stovi „Žvejo“ ir „Martelės“ plikiniai.

Kol jie išsigulės tiek, kiek reikia, pasikeis darbuotojų pamaina. Ant kiekvieno plikinio indo kabinami tešlos pasai, kuriuose nurodyta diena bei valanda, kada jie pasiekė vėsinimo kamerą. Kitą dieną atėjusi brigadininkė reikiamu metu plikinius veš į rauginimo kamerą, kurioje bus sudedami likę reikalingi tešlos įmaišai. Įmaišoma miltų, salyklo, kmynų, po dviejų valandų – vėl miltų, druskos.

Po pusvalandžio rauginimo iš gautos tešlos pusgaminių gaminimo įrenginiu suformuojami kepaliukai.

Mėgstamiausia – tamsi ruginė Ovalią formą įgavusi duona 30 minučių ilsisi gamybos salėje, po to keliauja „pasišildyti“ į pusgaminių kildymo kamerą. 34–37 laipsnių temperatūroje pagulėję pusgaminiai jau būna parengti kepti. Technologei pasakojant apie gamybos procesą kaip tik į krosnį buvo pašauta „Žvejo“ duona. 268, o vėliau 240 laipsnių temperatūroje duona kepa 40 minučių.

Kitai duonos rūšiai reikalinga kitokia kepimo temperatūra ir laikas.

Pasak D.Čepauskienės, pirkėjų mėgstamiausia – tamsi ruginė duona.

šviesios ruginės – 16, o kvietinės – 7 rūšis. Anot technologės, ruginė duona gaminama iš stambaus malimo ruginių miltų, todėl joje daugiausia žmogaus organizmui būtinų skaidulų. Kuo miltai stambiau sumalti – tuo sveikiau.

Skaidulos padeda virškinimui, valo iš organizmo toksinus.

Idėjų siūlo ir pirkėjai Iš krosnies duona keliauja į aušinimo kamerą, vėliau – ant automatinio fasavimo įrenginio, kuriame ji supjaustoma, rankomis sudedama į maišelius ir uždedamas įpakavimo datą žymintis segtukas. Tada – į duondėžes ir į sandėlį. Iš sandėlio krovininiais automobiliais ji pradeda kitą kelionės etapą, kuriuo pasiekia Lietuvos parduotuvių lentynas.

Kiekvienos duonos rūšies gyvenimas, pasak D.Čepauskienės, atsiranda nuo idėjos. Idėjos kyla ne tik „Molupio“ technologų ar pardavimų skyriaus darbuotojų galvose – jų semiamasi ir iš pirkėjų. Anot technologės, šiuo metu vis daugiau pirkėjų simpatijų sulaukiančios „Bemielės“ duonos receptą pasiūlė nostalgiją senosioms duonos gaminimo tradicijoms jaučiantys vartotojai. Ši duona gaminama natūraliu būdu, rauginama be mielių, tad viskas trunka kur kas ilgiau. Norintiems paskanauti tokios duonos, kokią kepė mūsų senoliai, „Molupis“ siūlo šviesią ir tamsią „Bemielę“ duoną.

2013 m. kovo 8 d.| Nr. 1

7

STRAGUTĖS MĖSA: svarbiausia – kokybė

UAB „Stragutės mėsa“, kuriai vadovauja Arvydas Armonas bei Ina Užkuraitienė, yra jau trečią gyvavimo dešimtmetį skaičiuojanti tauragiškių brolio ir sesers įsteigta mėsos perdirbimo įmonė. Vadovai mano, kad didžiausias ekonominis sunkmetis – praeityje, dabar laikas atsižvelgti ne vien tik į gaminio kainą, bet ir į jo kokybę. Be to, „Stragutės mėsa“ siekia patenkinti kuo platesnius vartotojų poreikius. Todėl šviežius gaminius bei mėsos skerdeną šioje įmonėje galima tiesiog užsisakyti telefonu.

Generalinis įmonės direktorius A.Armonas ir komercijos direktorė I.Užkuraitienė vienbalsiai tvirtina, kad jau atėjo laikas grįžti prie kokybiškos produkcijos.

– Žinoma, kaip ir iki šiol, atsižvelgiame į įvairių vartotojų poreikius.

Pigesnė produkcija nuo prekystalių nedings. Tačiau ir išrankesniam ar labiau sveiku maitinimusi besirūpinančiam jau galime pasiūlyti ne tik skanių, bet ir tikrai kokybiškų, aukščiausios rūšies produktų. Be to, „Stragutės mėsa“ rinkai tiekia kaimiškos rūkyklos skonio produktus, kurie lietuvio skoniui labiau priimtini nei rūkyti moderniose filtruoto dūmo rūkyklose. Tauragėje, kaip ir iki šiol, veikia trys firminės UAB „Stragutės mėsa“ parduotuvės: Gedimino gatvėje (šalia prekybos centro IKI), Prezidento g. – Laugalio turgelyje bei Dariaus ir Girėno g. – turgelyje prie Muzikos mokyklos. Visose jose galima įsigyti ir paskanauti visų mūsų gaminių. „Stragutės mėsos“ gaminiais prekiauja ir šalies didieji prekybos tinklai. Juose nusipirkę Tauragės gamintojų produktą net atokiame šalies pakraštyje gyvenantys mūsų kraštiečiai turės progos prisiminti savo gimtinę. Nepamirštame ir išeivių – mūsų produkcija prekiaujama

Vokietijoje, Anglijoje ir Airijoje, – pasakoja generalinis įmonės direktorius A.Armonas.

Kalbėdamas apie savo šeimos verslo sėkmę, direktorius atskleidžia, kad ilgus bendrovės gyvavimo metus lėmė daugelis dalykų: darbuotojų atkaklumas, veržlumas, siekis plėsti rinką, gaminti kokybišką produkciją ir derinti ją prie vartotojo poreikių.

I.Užkuraitienė, kuri ir davė pradžią bendrovės „Stragutės mėsa“ gimimui (1992 m. įsteigė privačią visuomeninio maitinimo įmonę,

kuri po septynerių metų virto iki šiol egzistuojančia bendrove), yra tas žmogus, kuris nuolatos rūpinasi gaminių asortimentu, jų kokybe.

– Iš viso gaminame 88 pavadinimų gaminius, 35 iš jų virti: 13 pavadinimų vyniotiniai ir 22 pavadinimų dešros. „Stragutės mėsa“ šiuo metu rinkai tiekia 31 pavadinimo dešras (16 karšto rūkymo ir 15 šalto). Dar gaminame 22 pavadinimų karšto ir šalto rūkymo gaminių (abiejų po 11). Tarp išvardintųjų yra ir nauji gaminiai, kurie atitinka aukščiausios

Ina Užkuraitienė tikisi, kad naujieji, aukščiausiosios rūšies, gaminiai pateisins ir įmonės, ir vartotojų lūkesčius

rūšies standartus.

– Vartotojai jau gali įvertinti mūsų virtus vyniotinius su baravykais bei su graikiniais riešutais. Iš karšto rūkymo gaminių naujovėmis galiu įvardinti romo skonio „Servelatinę“ dešrą ir kaimiško dūmo dešrą „Karčiama“.

Tarp šalto rūkymo dešrų išskirtume kaimiško dūmo dešras „Močiutės“, „Baravykėlis“ ir „Girios“ (pastarosios dvi su džiovintais baravykais).

Jau prekiaujame aukščiausiosios rūšies virtomis dešromis ir dešrelėmis „Frankfurto“, „Premium“, „Stragutės“ ir „Lietuviška“. Negalintiems valgyti rūkytų gaminių siūlome paragauti „Stragutės mėsos“ naujų gaminių be dūmo: vytinto kumpio ir vytintos nugarinės. Tikimės, kad mūsų triūsą kuriant naujus produktus vartotojai įvertins, – kalbėjo „Stragutės mėsos“

Žydrūnės Jankauskienės nuotraukos

komercijos direktorė I.Užkuraitienė.

UAB „Stragutės mėsa“ vadovai sako, kad įmonėje gaminamą produkciją galima užsisakyti tiesiog paskambinus telefonu. Užsakymą pirkėjas gali atsiimti tiek įmonėje, tiek bet kurioje firminėje jos parduotuvėje.

– Užsakymo kiekis nebūtinai turi būti didelis. Užsisakyti norimą gaminių kiekį gali tiek pavienis vartotojas, tiek šventės ar renginio organizatoriai. Be to, užsisakyti pas mus galima ne tik jau pagamintą produkciją, bet ir mėsos skerdeną, – tikina UAB „Stragutės mėsa“ generalinis direktorius.

Dėl užsakymų pirkėjai gali skambinti tiesiai komercijos direktorei I.Užkuraitienei mobiliuoju telefonu 8 699 12 034.

Vaisių savybės ir nauda Vaisiai yra svarbi mitybos raciono dalis. Šios gėrybės yra sveikos mitybos piramidės bazėje. Įvairius vaisius ir daržoves (geriau šviežius) rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną (bent 400 g).

Vaisiuose yra daug vandens (74,5–89,0 g/100 g), mažai baltymų ir riebalų. Jie yra labai naudingi žmogaus organizmui. Vaisiuose yra daug angliavandenių, iš jų daugiausia cukraus, skaidulinių medžiagų. Cukrus (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.) yra svarbus energijos šaltinis žmogaus organizmui, o skaidulinės medžiagos mažina diabeto, širdies ligų, žarnyno ligų, vidurių užkietėjimo riziką. Vaisiai taip pat yra puikus vitaminų (A, C, B grupės, folio rūgšties ir kt.), mineralinių (kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt.) ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų šaltinis.

Lyginant su kitais vaisiais, ypač daug skaidulinių medžiagų yra citrinose, kiviuose, vitamino A – abrikosuose, manguose, o vitamino C – citrusiniuose vaisiuose, kiviuose

ir manguose. Vitaminas A užtikrina gerą regėjimą, sveiką odą, augimą.

Jis didina organizmo atsparumą ligoms. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda išvengti įvairių ligų.

Daugiausia kalio yra bananuose, kiviuose, abrikosuose, o geležies – taip pat bananuose, abrikosuose bei citrusiniuose vaisiuose (apelsinuose, citrinose). Kalis dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, fermentiniuose procesuose ir kt., o geležis įeina į hemoglobino, kuris

perneša deguonį, sudėtį.

Vaisiuose randama eterinių aliejų, suteikiančių skonines savybes, organinių rūgščių, kurios ne tik suteikia skonį, bet ir dalyvauja apykaitos ir virškinimo procesuose. Iš organinių rūgščių žinomos citrinų, obuolių, rūgštynių bei vyno rūgštys. Citrinų rūgšties daugiausia yra citrinose, apelsinuose, mandarinuose, obuolių rūgšties – abrikosuose, slyvose, obuoliuose, rūgštynių – abrikosuose, kriaušėse, persikuose ir kt., o vyno – obuoliuose.

Vaisiuose esančios rauginės medžiagos, veikiamos fermentų, jungiasi su oro deguonimi ir kartu su kitomis medžiagomis sudaro tamsiai rudus arba raudonus junginius. Dėl to perpjauti vaisiai tamsėja.

Vaisiams tam tikrą spalvą suteikia dažančios medžiagos. Chlorofilas šioms gėrybėms suteikia žalią spalvą, karotinoidai – geltoną bei oranžinę spalvą, o flavonoidai – raudoną, avietinę, rožinę, o taip pat geltoną spalvą.

Aromatinės medžiagos suteikia vaisiams kvapą. Ypač daug jų yra citrusiniuose vaisiuose.

8

2013 m. kovo 8 d.| Nr. 1

Pagrindiniai maisto produktų derinimo principai Maisto derinimas pagrįstas atradimu, jog vieni maisto deriniai lengviau ir veiksmingiau suvirškinami, o kiti prasčiau. Žmogaus kūnas yra taip sukurtas, kad skrandyje tuo pačiu metu būtų virškinamas tik vienos rūšies koncentruotas maistas. Prisiminkite, kad bet koks maistas, jei tai ne vaisiai ir daržovės, yra koncentruotas. Maisto derinimo principas tiesiog konstatuoja, kad vienu kartu reikia valgyti tik vienos rūšies koncentruotą maistą, nes žmogaus skrandis nepajėgia suvirškinti vienu metu visokių rūšių koncentruoto maisto.

Saldžius ir labai rūgščius vaisius reikia valgyti atskirai. Cukrus, medus ir kiti saldumynai labiausiai nepageidaujami su greipfrutais.

Pienas – jauniklių maistas

Kaip vartoti baltymus Su visų rūšių baltyminiais produktais geriausia derinasi nekrakmolingi produktai ir sultingos daržovės: špinatai, burokų lapai, kopūstai, ropių lapai, šviežios žalios pupos, aguročiai, svogūnai, salierai, kitos nekrakmolingos daržovės.

Prastai derinasi su baltymais šios daržovės: burokai, ropės, moliūgai, morkos, kaliaropės, griežčiai, pupos, žirniai, bulvės bei įvairios kruopos.

Pupos ir žirniai – baltymų ir krakmolo derinys, ir juos geriau valgyti kaip krakmolą ar kaip baltymą derinant su žaliomis daržovėmis be kitų baltymų ir kitos rūšies krakmolo. Baltyminį maistą geriausia valgyti vakarienei be rūgščių ir augalinio aliejaus bei riebių padažų.

Daug salotų reikia suvalgyti kartu

Renaldo Malycho nuotrauka

su visų rūšių baltyminiu ir krakmolingu maistu. Gaminant salotas reikia derinti įvairias daržoves be padažų ar užpilų. Nebūtina salotoms vartojamas daržoves susmulkinti. Druskos nereikia, nes tokioms salotoms pakanka įvairių organinių druskų. Salotos turi būti paprastos, joms nereikia parinkti kuo daugiau ingredientų.

Mūsų sąlygomis salotų pagrindas gali būti kopūstai, o kitos daržovės parenkamos atsižvelgiant į sezoną: ridikėliai, salierai, pastarnokas, agurkai, pomidorai, saldieji pipirai, petražolės, kiaulpienės ir t.t.

Kaip vartoti krakmolą Rekomenduojama vartoti vieną

kurį krakmolą (vienos rūšies košę, be duonos) ne tik todėl, kad šie produktai yra skirtingi, bet ir todėl, kad valgant dviejų ar kelių rūšių krakmolą (pavyzdžiui, košes, duoną ir bulves vienu metu), persivalgoma. Taigi geriau vienu metu valgyti vienos rūšies krakmolingą maistą, ypač sergantiems.

Krakmolas pradedamas virškinti burnoje. Todėl ilgai kramtykite, kad krakmolingas maistas būtų ne valgomas, o tarsi geriamas. Kai krakmolas valgomas tinkamai, seilės jį ilgai virškina skrandyje. Rekomenduojama krakmolingą maistą valgyti dieną.

Toks maistas turi būti sausas, o košės – tirštos. Galima valgyti salotas su krakmolu, tačiau geriau joms parinkti

mažai krakmolo turinčias daržoves: morkas, burokėlius ir t.t.

Kaip vartoti vaisius Riešutai, žalios daržovės ir šakniavaisiai bei vaisiai – idealus žmogaus maistas.

Vaisiai – tikras malonumas. Tačiau juos reikia valgyti atskirai. Vaisių negalima valgyti ir tarp valgymo, nes tai reiškia, kad jie atsidurs skrandyje, kai ten dar virškinamas anksčiau patekęs maistas. Taip bus sutrikdytas virškinimas. Todėl geriausia juos valgyti iki antrojo valgymo likus 20–30 minučių. Per tą laiką jie suspėja patekti į plonąsias žarnas ir būna suvirškinti.

VIKTORINA

Gamtoje galioja taisyklė: visų rūšių gyvūnų jaunikliai maitinasi pienu atskirai. Pačioje gyvenimo pradžioje jauni žinduoliai maitinami tik pienu. Po to ateina laikas, kai jie maitinasi ne tik pienu, bet ir kitokiu maistu, tačiau ne tuo pačiu metu. Pagaliau jie pradeda nesimaitinti pienu. Niekada daugiau nevartoja jo. Taigi nebūtina juo maitintis po maitinimo pienu periodo. Tačiau žmonės visą gyvenimą išlieka žinduoliais! Kadangi piene yra pieno baltymo ir riebalų, jis blogai derinasi su kitu maistu, išskyrus rūgščius vaisius. Pienas, patekęs į skrandį, tampa varške, sukreša. Krešėdamas padengia kito maisto daleles, esančias skrandyje, ir atskiria jas nuo skrandžio sulčių. Šios dalelės negali būti virškinamos tol, kol nesuvirškinamas sukrešėjęs pienas. Tad pieną vartokite atskirai nuo kito maisto.

Tačiau nėra teorijos be kritikos.

Maisto produktų derinimo teorijos kritikai vos jai atsiradus teigė, kad „gamta maiste sumaišo baltymus ir angliavandenius, o žmogaus virškinimo sistema gali virškinti mišrų maistą“.

Rinkitės ir spręskite patys.

Vardas _____________________

1. Kokiu pa�ekalu aktorius Juozas Gaižauskas vaišino savo kolegas „Arfos“ kavinėje?

• Balandėliais • Karštu obuolių pyragu • Kepsniu „Šmotas“

4. Kuri „Stragutės mėsos“ gaminama dešra yra su baravykais?

• „Girios“ • „Premium“ • „Stragutės“

2. Kada „Pelėdoje“ yra tradicinė cepelinų diena?

• Trečiadienį • Penktadienį • Šeštadienį

5. Kiek tonų upėtakių šiuo metu augina „Taurų žuvys“?

• 8 tonas • 32 tonas • 120 tonų

3. Koks svarbiausias gero natūralaus medaus požymis?

• Ragaujant jaučiamas gerklės graužimas • Nekvepia • Nesusikristalizuoja

6. Kokį gaminį ruošiasi pradė� kep� „Sigitos kepiniai“?

• Kapotos tešlos sausainius • „Skruzdėlynus“ • Šakočius

Iškirptą ir pažymėtą anketą atneškite arba atsiųskite į redakciją, Prezidento g. 68, LT 72238 Tauragė, iki kovo 14 d.

Pavardė ____________________ Tel. ________________________ 2 nugalėtojus, kuriems dovanosime po knygą, burtų keliu išaiškinsime ir skelbsime kovo 15 d. „Tauragės kurjerio“ numeryje.