Statyba ir architektūra (RESTA 2013)

Vengrijos automobilių klubo būstinė, Budapeštas, Vengrija; Architektas: Lukács és Vikár Építészstúdió

RHEINZINK – NATŪRALI MEDŽIAGA technika pabrėžia architektūrinius vaizdus, formų ir paviršių suskaidymą. Šia technika dengiami ir stogai, ir fasadai, ji žavi savo formų įvairove ir panaudojimo galimybėmis. RHEINZINK – ilgaamžė tradicijomis ir funkcionalumu pasižyminti medžiaga.

Daugiau detalios informacijos www.rheinzink.lt arba pas RHEINZINK partnerius Oficialūs tiekėjai: UAB „Lukarna”, UAB „Infantas”, UAB „NSI”

Kontaktinis adresas: RHEINZINK Balticum Office · Lietuva ·14207 Vilniaus raj. Čekoniškies · Suderves pšt. · tel.: +370 5 2032442 · fakss: +370 5 2490369 · info@rheinzink.lt

www.rheinzink.lt

RZ _ 4567-4C-LT

RHEINZINK – puikių savybių medžiaga, nekenksminga aplinkai. Jos natūralios savybės dera su kitomis natūraliomis medžiagomis, tokiomis kaip medis, akmuo, plytos ir pan. Tuo pačiu sukuriama natūrali ir harmoninga architektūra.

Medžiagos elastiškumas suteikia galimybę naudoti įvairias formas. Falcinė

NAUJAUSI „MEGRAME“ LANGAI ĮVERTINTI AUKSU Tik įdiegus novatoriškiausias technologijas ir naudojant pažangias gamybos sistemas galima užtikrinti aukščiausią langų kokybę ir tikėtis pripažinimo.

Vienas langų gamybos lyderių Lietuvoje – bendrovė „Megrame langai“ – gali tai patvirtinti. „Megrame“ plastikinis langas S9000 ir medinis langas EURO 110M pelnė aukso medalius konkurse „Metų gaminys 2012“. Taip tarsi dar kartą patvirtinamas šūkis „Megrame“ – langai visam gyvenimui!“

Apdovanojimas – didelė garbė Bendrovė „Megrame langai“ didžiuojasi gavusi garbingus „Metų gaminio 2012“ apdovanojimus. „Tai dar labiau skatina stengtis gerai dirbti, investuoti į naujausias technologijas ir nuolatos tobulinti produkciją. Šis pasiekimas parodė, kad įmonė iš tiesų yra itin novatoriška, moderni ir siekianti aukščiausių kokybės standartų“, – laimėjimu džiaugiasi įmonės „Megrame langai“ generalinis direktorius Šarūnas Magelinskas.

Anot jo, šiuo metu naudodama „Metų gaminio“ vardą pelniusius langus, didžiausius projektus „Megrame“ yra įgyvendinusi užsienio šalyse. Tačiau pažangiausios technologijos pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje, kur šilumos taupymas tampa vis aktualesnis. Todėl tikimasi, kad ir mūsų šalyje šie ypač šilti langai taps kiekvieno gyventojo, kuriančio būstą, siekiamybe.

Tinka ir pasyviesiems namams Novatoriško plastikinio lango S9000

pranašumas – triguba tarpinių sandarinimo sistema, užtikrinanti nepriekaištingą vidinį, centrinį ir išorinį lango sandarumą. Platus 83 milimetrų rėmo profilis, šešios vidinės kameros lango varčioje ir rėme, trijų tarpinių sandarinimo sistema ne tik garantuoja geresnę šilumos bei garso izoliaciją, bet ir patikimai saugo lango varstymo mechanizmą nuo išorės drėgmės. Šiltojo lango S9000 atsiradimas yra ekologiškų langų gamybos tąsa – jo profiliuose nėra švino stabilizatorių.

Tokie bešviniai langai yra patvaresni, stabilesni, atsparesni išorės poveikiui, ilgiau išlieka balti ir blizgūs.

Išanalizavus visas galimybes gaminti tobulesnius langus ir sujungus geriausias kelių skirtingų sistemų ypatybes, buvo pasiekta, kad net jei plastikiniai langai S9000 yra pagaminti su plienine armatūra, jų šilumos laidumo koeficientas Uf lygus net 0,72 W/m²K. Kitas „Metų gaminio 2012“ apdovanojimą pelnęs gaminys – ypač šiltas medinis langas EURO 110M. Jis ypatingas tuo, kad išskirtinės medžio ir aliuminio ypatybės sujungiamos į vieną bendrą nepakartojamą ir savo privalumais už kitas langų sistemas pranašesnį gaminį. Šiltojo medinio lango pranašumai – tai itin platus 110 milimetrų profilis, 3 stiklų novatoriški 50 milimetrų pločio stiklo paketai, ypač geras mechaninis patvarumas. Profilio viduje esantis papildomas termoizoliacinis užpildas lemia ypač gerą šilumos ir garso izoliaciją. Pasiekta, kad lango šilumos laiAdresas: UAB „Megrame langai“ Žirmūnų g. 68, LT-09124 Vilnius Tel.: (8 5) 273 7014, (8 5) 273 7015 www.megrame.lt

dumo koeficientas Uf būtų lygus net 0,78 W/m²K. Gamintojai tikisi, kad naujieji „Megrame“ gaminiai – plastikinis langas S9000 bei medinis langas EURO 110M – artimiausiu metu taps vieni populiariausių ir perkamiausių langų Lietuvoje.

S9000 • Vokiškas 6 kamerų 83 mm storio GEALAN profilis be švino • 50 mm storio stiklo paketas su 2 selektyviniais stiklais • Vokiški GU varstymo mechanizmai • Tvirta 2 mm storio plieno armatūra • 3 tarpinių sandarinimo sistema

EURO 110M • Platus 110 mm storio profilis • 50 mm storio stiklo paketas su 2 selektyviniais stiklais • Vokiški GU varstymo mechanizmai • Profilio termoizoliacinis užpildas • Aliuminio profilis patikimai saugo medinį lango rėmą nuo žalingo aplinkos poveikio

Žingsnis po žingsnio prie namo statybos Zita DOBROVOLSKIENĖ

Susivokti reikalavimų labirinte panorus pasistatyti išsvajotus namus nėra lengviausia užduotis. Reikia nemažai žinių, laiko ir kantrybės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura NALIVAIKIENĖ „Statybai ir architektūrai“ teigė, kad svarbiausia yra pasidomėti galiojančiais teisės aktais ir laikytis nustatytos tvarkos – tuomet viskas bus paprasčiau.

– Nuo ko pradėti, ką daryti, kaip dėlioti darbus, kad svajonė per kuo trumpesnį laiką taptų realybe?

– Pirmiausia reikalingas namo projektas, kurį parengtų projektuotojas atsižvelgdamas į statytojo norus ir tokio statinio statybos galimybes pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos nusta-

– Ar tvarkant dokumentus leidimui statybai gauti svarbu, kokio dydžio namas bus statomas, kokioje vietovėje – miesto ar rajono?

– Taip, skirtumas yra. Norint gauti SLD, viskas priklauso nuo to, kokie yra techniniai būsimo namo parametrai, kokioje vietovėje bus statomas namas, kokios prisijungimo sąlygos prie inžinerinių tinklų. Jeigu planuojama statyti nesudėtingą pastatą kaimo vietovėje, tokį, kurio bendras plotas būtų iki 80 kvadratinių metrų, o aukštis – ne daugiau kaip 8,5 metro, arba tokių pat parametrų neviršijantį namą sodininkų bendrijos teritorijoje esančiame sklype, tokių pastatų statybai leidimai neprivalomi.

Nesudėtingo 50–80 kvadratinių metrų ploto pastato statybai mieste, konservacinio prioriteto ar saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje,

www.viessmann.lt

kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje reikėtų supaprastinto projekto ir rašytinio savivaldybės administracijos pritarimo tokiam projektui. Tokias pat procedūras reikėtų atlikti norint statyti net ir 50 kvadratinių metrų ploto nesiekiantį pastatą kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje. Pastato, kurio plotas viršija 80 kvadratinių metrų, o aukštis yra daugiau kaip 8,5 metro, statybai jau reikalingas leidimas.

– Kokios įstatymų, susijusių su individualiųjų namų statybomis, naujovės įsigaliojo šiais metais?

– Nuo šių metų pradžios įsigaliojo keletas visiems statytojams aktualių Statybos įstatymo nuostatų. Vienas jų ypač nepalankus savavališkų statybų vykdytojams, nes už tokios statybos įteisinimą numatytos nemažos įmokos, o pati procedūra sukelia daug rūpesčių ir papildomai kainuoja. Taip pat įvestas privalomasis statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas. Įteisintas ir reikalavimas nenaudoti pastatyto naujo ypatingo ar neypatingo statinio, kol neatliktos nustatytos statinio statybos baigimo procedūros. Tiesa, šis nuostatas negalioja gyvenamiesiems namams.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 51 straipsniu, nuo 2013 metų sausio 9 dienos juridiniams asmenims už statinio ar atskirų jo patalpų naudojimą pažeidžiant šiame ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus arba naudojant pastatą ne pagal paskirtį

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė. skiriama bauda nuo 5 iki 25 tūkst. litų.

Išimtis gali būti taikoma tik tuomet, jei statinys ar atskiros jo patalpos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka gali būti naudojami ne pagal paskirtį.

Bet jeigu tokia išimtis netaikoma ir asmenys toliau naudojasi statiniu ar patalpomis ne pagal paskirtį, pakartotina bauda gali siekti nuo 10 iki 30 tūkst. litų.

– Kokie reikalavimai keliami individualiųjų statybų užsakovui?

– Vadovaujantis Statybos įstatymu, užsakovas gali būti Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas. Žinoma, tos funkcijos gali būti pavestos ir ki-

Šilumos inžinerija

tytais specialiaisiais architektūros reikalavimais.

Reikia išsiaiškinti, kokia statyba galima numatytoje teritorijoje ir ar ji iš viso galima. Tam tikrais atvejais privaloma paisyti Kultūros paveldo departamento specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ar saugomos teritorijos direkcijos specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų.

Jeigu apribojimų statyboms nėra, nustatyta tvarka parengtas projektas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) pateikiamas savivaldybės administracijai.

Mes prekiaujame:

• Keramzitbetonio blokais BBR • Keramzitu – 50 Lt • Į maišus sufasuotu keramzitu „Big Bag“ (1 kub. m) • Biriuoju keramzitu • BBR mūro mišiniu • Kalkių ir cemento glaistu • Garso izoliacija „Isofix“ • Armatūra „Bi“ • Armuotomis keramzitbetonio sąramomis • Šilumos izoliacija „Recticel“

„Bebru pļavas“

Dzimtmisa, Iecavos sav., Bauskos r.,

Latvija, LV-3913 Tel. +371 671 65 840

Faks. +371 671 67 140 E. paštas info@buvema.lv

www.buvema.lv

– Kaip vykdoma valstybinė statybos darbų priežiūra individualiose privačiose statybose?

– Valstybinė statybos priežiūra nediferencijuojama pagal statytojus. Nesvarbu, ar šis juridinis, ar fizinis asmuo – tei-

– Minėjote, kad yra įsigaliojęs statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Kam jis reikalingas ir kokia iš to nauda?

– Vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatais, statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu. Šiuo atveju nesvarbūs projektavimo ir statybos finansavimo šaltiniai, statinio nuosavybės forma ir juridinis statinio projektuotojo, statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo bei statytojo statusas. Statinio statybos techninės priežiūros srityje draudimo objektas yra statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jo padarytą žalą statytojui ir tretiesiems asmenims. Ar techninis prižiūrėtojas apsidraudęs, statytojas turi įsitikinti pasirašydamas statinio statybos techninės priežiūros sutartį.

Pastebėtina, kad civilinės atsakomybės draudimas negalioja esant sta-

tybos darbų brokui, kuris gali atsirasti techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus pareigas. Nekokybiškai atlikti statybos darbai yra opi problema – tai matome iš daugybės gaunamų skundų dėl išaiškėjusių defektų statinio garantiniu laikotarpiu. Būtų labai naudinga drausti techninio prižiūrėtojo atsakomybę už statybos broką. Tačiau ir šiuo metu galiojantys įstatymo nuostatai dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimo kol kas lieka tik popieriuje, nes šalies draudimo verslo rinka tokią paslaugą teikia vangiai.

– Viena prioritetinių inspekcijos veiklos sričių – savavališkos statybos prevencija ir jos padarinių šalinimas. Ar savavališkos statybos – vis dar opus reiškinys?

– Savavališkų statybų, vertinant jų mastą, problema išlieka. Inspekcija 2012 metais išaiškino 717 savavališkos statybos atvejų. Daugiausia jų nustatyta atliekant neplaninius tikrinimus, tikrinant neypatingų ir nesudėtingų statinių statybas. Nepriklausomai nuo pažeidimo masto savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra vienoda. Surašomas savavališkos statybos aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, skiriama bauda, pateikiamas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atliekami tolesni teisės aktų nustatyti veiksmai, kol statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunama arba kol statytojas, pasinaudojęs įstatymo suteikta galimybe, ją įteisina.

Svarbu

• Galvojant apie namo statybą pirmiausia reikėtų susipažinti su galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir išsiaiškinti, ar pagal juose nustatytą teritorijos plėtros erdvinę koncepciją ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principus turimame žemės sklype galima gyvenamoji statyba, ar yra parengtas detalusis šio žemės sklypo planas. Jei jis privalomas, būtina pasitikrinti, ar atlikti kadastriniai sklypo matavimai. Jei reikia rengti detalųjį planą, teks kreiptis į savivaldybę dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių perdavimo sutarties sudarymo ir planavimo sąlygų sąvado išdavimo.

• Rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai reikia tik tais atvejais, kai tokia statyba numatyta bendruosiuose savivaldybės teritorijos ar jos dalies planuose, specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų ar valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Detaliuoju planu nustatomas leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, statinių statybos zona, užstatymo tipas, servitutai, susisiekimo sistemų organizavimas. Parengtą detalųjį planą pateikus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) tikrinti ir gavus teigiamą išvadą dėl jo tvirtinimo arba savivaldybės tarybai, savivaldybės administracijos direktoriui savivaldybės tarybos pavedimu patvirtinus detalųjį planą, galima pradėti rūpintis statinio projektu.

• Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, jei tai

būtina, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais. Taip pat atskirais atvejais Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais ar saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais. Rūpindamasis prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygomis, statytojas turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją, pats apsispręsti, ar naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar įrengs vietinius, jeigu tai galima pasirinkti.

• Kvalifikaciniai neypatingo statinio projekto vadovo išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimai nustatyti statybos techniniu reglamentu STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“. Projektavimo darbų rangos sutartyje turėtų būti numatytos darbų apimtys, kainos, terminai, vykdymo sąlygos, sankcijos ir kitos detalės.

• Nustatyta tvarka parengtą statinio techninį projektą kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) statytojas pateikia savivaldybės administracijai. Neypatingo statinio, kokie dažniausiai būna 1–2 butų gyvenamieji namai, statybai leidimas išduodamas per 30 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų gavimo savivaldybėje dienos. Jeigu SLD per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir apie neišdavimo priežastis statytojui per 5 darbo dienas nuo SLD išdavimo termino pabaigos nebuvo pranešta, užsakovas turi teisę kreiptis į VTPSI, kuri Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atsakingiems už SLD išdavimą asmenims surašo administracinių teisės pažeidimų pro-

tokolus ir siunčia juos teismui.

Atsisakymą išduoti SLD statytojas turi teisę apskųsti teismui.

Atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai nepritarė SLD išdavimui.

• Gavęs SLD, statytojas pasirenka statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams.

Tuomet organizuojama statinio statybos techninė priežiūra STR 1.09. 05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ nustatyta tvarka. Neypatingo statinio statybos vadovu gali būti ir statybos techninę priežiūrą gali vykdyti neatestuotas asmuo, atitinkantis profesinės patirties ir kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus minėtame STR 1.02.06:2012.

• Pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas nustatyta tvarka perdavė rangovui šiuos dokumentus: leidimą statyti, nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą, statybos darbų žurnalą. Šį žurnalą privaloma pildyti statant statinius, kurių statybai reikalingas leidimas statyti, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu (rangos ar ūkio) statinys statomas. Statybos darbų terminų laikymąsi kontroliuoja pats statytojas, o darbų kokybę, sąnaudas ir pildomą techninę dokumentaciją – statytojas kartu su techniniu statybos prižiūrėtoju.

• Baigus 1–2 butų namo statybą, vadovaudamasis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatytais reikalavimais, statytojas teikia prašymą VTPSI teritoriniam padaliniui jo surašytai deklaracijai apie statybos baigimą patvirtinti, pridėdamas visus privalomus pateikti dokumentus. Deklaracijų pildymo pavyzdžiai pateikti VTPSI interneto svetainės www.vtpsi.lt skyriuje „Konsultacijos“.

www.viessmann.lt

– Į ką, Jūsų nuomone, turėtų atkreipti dėmesį asmuo, ieškantis projektuotojų ir statybos darbų vykdytojų?

– Priklausomai nuo planuojamo statyti pastato kategorijos statytojas pirmiausia turėtų pasidomėti, ar asmenys, siūlantys savo paslaugas, turi teisę vykdyti konkrečią veiklą. Rengti ypatingų statinių projektus ir vykdyti statybą gali tik atestuoti specialistai. Ar jie turi tokius galiojančius atestatus, galima pasidomėti Statybos produkcijos sertifikavimo centro registre šio centro interneto svetainėje. Neypatingų statinių projektuotojai, statybos rangovai, statybos darbų vadovai, statinio statybos techniniai prižiūrėtojai turi tenkinti jiems keliamus kvalifikacinius išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimus.

sės aktų reikalavimai privalomi visiems vienodai. Inspekcija tikrina visų naujai statomų ypatingų statinių statybą, o kitų statinių statyba tikrinama pasirinktinai.

Taip pat organizuojami reidai savavališkoms statyboms išaiškinti.

Ypatingų ir neypatingų statinių statybos baigimas įforminamas statybos baigimo komisijai surašant aktą. Baigęs nesudėtingo statinio ar 1–2 butų gyvenamojo namo statybą, statytojas pats turi surašyti deklaraciją apie statybos baigimą.

Šilumos inžinerija

tiems asmenims. Užsakovui ar statytojui žemės sklypą, kuriame statomas statinys, privalu valdyti nuosavybės teise arba naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Šis reikalavimas netaikomas atnaujinant pastatus, atliekant kapitalinį ar paprastąjį jų remontą. Dar vienas reikalavimas – statytojas privalo turėti SLD, kai toks privalomas. Šie reikalavimai galioja visiems statytojams, nesvarbu, ar tai būtų įmonė, ar privatus asmuo.

Investicija į bendruomenės ateitį Akmenės rajono savivaldybė pasiryžusi neatpažįstamai pertvarkyti centrinę miesto aikštę

Vieta, kuri turėtų reprezentuoti miestą, palaikyti jo gyvybingumą, telkti bendruomenę – centrinė miesto aikštė – Naujojoje Akmenėje šiandien neatlieka nė vienos šių funkcijų.

Idėją rinkosi konkursu Aikštė neturi traukos centro, kuriame galėtų būti organizuojami įvairūs kultūros, laisvalaikio renginiai, statuso. Čia tiesiog nėra smagu būti: sulūžę suoliukai, išsiklaipiusi šaligatvių danga, chaotiškas apželdinimas, nepakankamas apšvietimas vakarais verčia ieškoti kitų susibūrimo vietų.

Bet ši situacija netrukus pasikeis – Akmenės rajono savivaldybės administracija pasiryžusi radikaliai pakeisti Akmenės įvaizdį, o pradėti tai geriausia, žinoma, nuo miesto centrinės aikštės. Pernai drauge su Lietuvos architektų sąjunga surengusi atvirą idėjų konkursą centrinei aikštei ir jos prieigoms kompleksiškai sutvarkyti, rajono savivaldybės administracija sulaukė 20-ies projektinių siūlymų. Kon-

kurso nugalėtojai architektai Saulius Saulėnas ir Antanas Dominas šiandien baigia parengti techninį projektą pagal geriausią komisijos išrinktą idėją. Projekto įgyvendinimo pradžia numatyta dar šiais metais.

Rajono valdžia pasiryžusi investuoti į visam rajonui svarbios viešosios erdvės tvarkymą. Tikslinė grupė – beveik 26 tūkst. Akmenės rajono gyventojų (iš jų beveik 11 tūkst. – Naujosios Akmenės gyventojai), tarp kurių – ir permainų laukiančioje teritorijoje esančių gyvenamųjų namų gyventojai, įstaigų darbuotojai, ir verslininkai, kurie tikisi dažnesnių miesto renginių ir galimybės prekiauti jų metu. Tikslinėje grupėje, žinoma – ir miesto svečiai, kuriuos sutrauks kokybiškai pasikeitusi gyvenamoji miesto aplinka.

Projektas svarbus visam rajonui Akmenės rajono savivaldybės administracija įsitikinusi, kad projekto įgyvendinimas prisidės prie centrinėje Naujosios Akmenės miesto aikštėje kuriamo traukos centro prieinamumo didinimo, pagerės organizuojamų renginių, kultūrinės veiklos pasiekiamumas. O kadangi mieste organizuojami visam rajonui reikšmingi renginiai, projektu bus iš dalies prisidėta ir prie poveikio sklaidos viso rajono gyventojams. Rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad įgyvendinus projektą nenumatoma gauti pajamų. Viešasis, ne pelno projektas yra investicija į bendruomenės ateitį.

Rekonstruojant centrinę Naujosios Akmenės miesto dalį planuojama miesto aikštę pritaikyti renginiams

(numatant vietas meniniams objektams, Kalėdų eglei), rekonstruoti gatvių ir šaligatvių dangas, sutvarkyti centrinės aikštės laikrodžio fasadą, įrengti pakankamai automobilių stovėjimo vietų, sumontuoti lietaus nuotekų rinkimo sistemą, rekonstruoti apšvietimą, atnaujinti apželdinimą, mažosios architektūros elementus.

Nepamiršta ir tai, kad sukūrus traukos centrą pagrindinėje Naujosios Akmenės aikštėje padidės ir aikštės prieigų apkrova: išaugs automobilių, pėsčiųjų skaičius, atsiras didesnis automobilių stovėjimo vietų poreikis ir pan. O šalia rengiamos atnaujinti aikštės – gatvės su susidėvėjusiomis šaligatvių, važiuojamosios dalies dangomis. Tad siekiant užtikrinti tinkamą susisiekimą su pagrindiniu traukos centru, saugumą pėstiesiems ir dviratininkams, planuojama tinkamai sureguliuoti skirtingų transporto rūšių eismą, sutvarkyti prieigas prie kuriamo traukos centro.

Dėmesys aplinkos tausojimui Rajono administracija pažymi ir patogaus naudojimosi dviračiais svarbą – nedideliuose miestuose jie yra komfortiškiausia transporto priemonė. Todėl pėsčiųjų ir dviračių takų dangų atnaujinimas centrinės aikštės prieigose irgi planuojamas artimiausiu metu. Minėti darbai, tikima, turės poveikį ir aplinkai – pėstieji ir dviratininkai nebeturės priežasčių naudotis netinkamais kelionės maršrutais – pavyzdžiui, žaliosiomis vejomis. Atskirtos automobilių stovėjimo vietos ir ruožai apsaugos žmonių susibūrimo vietas nuo taršos išmetamosiomis dujomis.

Numatoma atsakingai pritaikyti aplinką neįgaliesiems – čia susikerta pagrindiniai miestiečių judėjimo keliai savivaldybės, pašto, prekybos vietų, miesto centro link. Apšvietimo atnaujinimas – irgi vienas būtinų darbų: šviesa tamsiuoju paros metu suteikia saugumo pėstiesiems ir ke-

Vizualizacijų autoriai – architektai Antanas Dominas, Saulius Saulėnas, Vitalij Avreicevič ir Rūta Petraitytė.

liaujantiesiems įvairiomis transporto priemonėmis, padeda išvengti nelaimių. Rajono savivaldybė tikisi, kad pertvarkius Naujosios Akmenės miesto centrinės aikštės ir prieigų apšvietimo sistemą bus patogiau ir saugiau vaikščioti tamsiuoju paros metu, sumažės nusikalstamumo lygis.

Naujosios Akmenės miesto centrinės aikštės su prieigomis kompleksinio sutvarkymo bendra projekto vertė viršija 4,7 mln. litų. Lėšos konsoliduojamos iš trijų šaltinių: Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo) parama siekia 4,1 mln. litų (85 proc.), Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšos – 359,1 tūkst. litų (7,5 proc.), Akmenės rajono savivaldybės indėlis – 359,1 tūkst. litų (apie 7,5 proc.).

Viešojo pirkimo procedūras dėl rangos darbų pirkimo Akmenės rajono savivaldybės administracija ketina pradėti šių metų birželio mėnesį.

Planuojama rangos darbų trukmė – 1,5 metų.

AB „Silikatas“ – šešių dešimtmečių kelias Gilias tradicijas Lietuvoje turintis silikatinių blokų bei plytų gamintojas, klientams tiekiantis aukštos kokybės standartus atitinkančius plataus asortimento gaminius – taip trumpai galima apibūdinti vieną didžiausių statybinių medžiagų gamyklų Lietuvoje, bendrovę„Silikatas“. Išsamiai pateikti visą įmonės istoriją reikėtų išties daug vietos. Suprantama – „Silikatas“ kitais metais švęs garbų 60 metų jubiliejų. Šiandien bendrovei svarbiausia – laikytis aukštų kokybės standartų, užtikrinti sklandų gamybos procesą ir tiekti vartotojams tvirtas, ilgaamžes statybines medžiagas. To siekdama AB „Silikatas“ ne vienus metus tobulino gamybos technologijas ir diegė modernią gamybos įrangą.

Po Antrojo pasaulinio karo ūkiui atkurti reikėjo daug patikimos, ilgaamžės statybinės medžiagos. 1950 metais Vilniuje pradėta statyti silikatinių plytų gamykla – dabartinė gamykla AB „Silikatas“ – pirmąją produkciją pagamino 1954 metų liepos 30 dieną. Projektinis gamyklos pajėgumas – 60 mln. sąlyginių plytų – buvo pasiektas 1958 metais.

Nuo 1990-ųjų, kai reorganizavus įstaigas buvo įsteigta akcinė bendrovė ,,Silikatas“, įvyko daug reikšmingų įvykių, kurie turėjo įtakos tolesniam

gamyklos modernizavimui, produktų asortimento bei kokybės gerinimui, naujų produktų atsiradimui. Antai 1995 metų kovo mėnesį įsisavinta 65 milimetrų storio plytų gamyba, tų pačių metų balandžio mėnesį startavo skaldytų apdailos plytų gamyba.

1997 metais „Silikatas“ pradėjo keisti esamus įrengimus moderniais: įrengta nauja kompresorinė, katilinė, įsigyti vakarietiški silikatinių plytų gamybos presai. Pastatyta ir įrengta moderni, visiškai automatizuota katilinė, aprūpinanti įmonę garu ir leidusi jai tapti nepriklausoma nuo miesto šilumos tinklų.

1999-ųjų gruodį pradėta naujo produkto gamyba Lietuvoje – silikatinių blokų „Silka M“. 2001 metais šis produktas pripažintas Lietuvos metų gaminiu. Šiuo metu blokai vadinami ARKO M.

Informacinėje juostoje ant ARKO blokelių padėklo pateikiama tokia informacija: Pirmoje eilutėje 1397- CPD-0138 – gamybos kontrolės sistemos sertifikato numeris; AB„Silikatas“ – gamintojas; M18 – gaminio pavadinimas; 340 x 180 x 198 – gaminio matmenys (ilgis, plotis, aukštis); I kat. – gaminio kategorija; 10 st. klasė – stiprio klasė.

Antroje eilutėje LST EN 771-2 – silikatinių mūro gaminių atitikties standartas; 2012-08-29 – pagaminimo data; 010 – partijos numeris; 12,9 N/MM2 – vidutinis gniuždymo stipris; 60 vnt. – blokelių skaičius ant padėklo; 1035 KG (-3...+5) % – svoris (± paklaida).

AB „Silikatas“ yra viena pirmųjų statybinių medžiagų gamybos įmonių šalyje, pelniusi tarptautinį pripažinimą kokybės srityje. 2000 metais bendrovėje įdiegta ir veikia kokybės valdymo sistema ISO 9001:2008, patvirtinta korporacijos „Bureau Veritas“ išduotu sertifikatu.

2003 metų vasarį paleista nauja formavimo masės paruošimo linija. Ji leidžia sėkmingai planuoti ir gaminti įvairaus asortimento produkciją vienu metu. Skirtingų produktų gamybai paruošiama konkreti tinkama formavimo masė. Pažangi gamybos technologija ir nauji įrengimai užtikrina tikslų žaliavų svėrimą, gerą sumaišymą ir optimalių gamybos režimų parinkimą kiekvienam gaminiui, o tai garantuoja pagamintos produkcijos kokybės stabilumą.

Ilgą laiką įmonė turėjo opią problemą – trūko vietos produkcijai sandėliuoti. 2003 metų rudenį suprojektuota ir įrengta 5000 m2 ploto sandėliavimo aikštelė. 2005 metais pasiekta ypač aukšta silikatinių blokų ARKO M ir plytų ARKO S kokybė bei matmenų tikslumas. Gaminama produkcija reguliariai tikrinama gamybos laboratorijoje, o tai leidžia užtikrinti aukštą blokų bei plytų kokybę.

2007 metais buvo sumontuota ir pradėta eksploatuoti moderni auto-

matinė silikatinių gaminių pakavimo linija. Tai leidžia racionaliau sandėliuoti, transportuoti, apsaugoti gaminius statybos aikštelėje nuo atmosferos veiksnių. Dabartiniu metu AB „Silikatas“ gamina ir siūlo vartotojams platų silikatinių gaminių spektrą. Šie gaminiai ypač paklausūs ir naudojami būsto, viešosios paskirties, pramonės, ūkinės paskirties pastatų sienoms bei atitvaroms statyti.

Visi silikatiniai mūro gaminiai bendrovėje „Silikatas“ gaminami iš natūralių žaliavų: smėlio, orinių kalkių ir vandens, nenaudojant cheminių priedų. Masė silikatinių mūro gaminių gamybai ruošiama nepertraukiamo veikimo reaktoriuose arba periodinio veikimo silosuose. Gaminiai presuojami 15–35 MPa slėgiu mechaniniais ir hidrauliniais presais. Pusfabrikačiai, sukrauti nuėmimo automatais ant kietinimo vagonėlių, transportuojami į autoklavus, ten kietinami pasitelkiant sočiuosius vandens garus apie 200oC aplinkoje 4–8 valandas.

Ką reikia žinoti renkantis mūro blokus?

Kiekvienas norime turėti jaukius ir ilgaamžius namus. Todėl nusprendę pasistatyti gyvenamąjį būstą, be abejo, ieškosime tik patvarių ir kokybiškų medžiagų. Tai ypač svarbu renkantis statybines medžiagas sienų statybai, todėl būtina žinoti, kaip pasirinkti tinkamą statybos gaminį, kad rezultatu liktumėte patenkinti ir Jūs, ir Jūsų šeima.

ARKO blokus savo būsto statyboje jau išbandę žmonės gali patvirtinti, kad jie tikrai atitinka svarbiausius kriterijus, keliamus nepriekaištingai sienų ir atitvarų kokybei. Tai tvirtumas, ilgaamžiškumas, garso izoliacija. Be to, blokai gerai išlaiko šilumą, apsaugo nuo triukšmo, yra atsparūs ugniai, šalčiui ir drėgmei.

www.arko.lt

57*3Ǝ*"64*04 4*&/04 +"6,*&.4 /".".4 "3,0 .Ƽ30 #-0,ƽ 4"7:#Ɣ4

10

TVIRTI

SAUGO NUO TRIUKŠMO

EKOLOGIŠKI

ATSPARŪS ŠALČIUI

UNIVERSALŪS

TIKSLIŲ MATMENŲ

ATSPARŪS UGNIAI

Be kokybės, namus statantiems žmonėms svarbi ir prieinama kaina. Tyrimų duomenimis, sienos iš ARKO blokų gali būti plonesnės, dėl to sutaupoma kitų medžiagų, pavyzdžiui, namo pamatų, statybai. Dėl blokų matmenų tikslumo mažiau lėšų teks išleisti vidaus apdailai.

Silikatiniai blokai gerai išlaiko šilumą, apsaugo nuo triukšmo, yra atsparūs ugniai ir šalčiui. Gaminiai naudojami būsto, viešosios paskirties, pramonės ir ūkinės paskirties pastatų sienoms bei atitvarams statyti.

Aptarkime svarbiausias grandis, kurios statant namą turi įtakos sienų ilgaamžiškumui. Svarbiausios grandys statantis namą yra šios: projektuotojas, pasirinktos statybinės medžiagos, darbus vykdantis rangovas bei statomo objekto techninę priežiūrą atliekantis asmuo.

Labai svarbu, kad kiekviena grandis tinkamai atliktų savo funkcijas – tik tuomet rezultatas tikrai bus toks, kokio tikimasi.

Pavyzdžiui, jei projektuotojas neįvertins visų esamų sienos apkrovų, padarytos klaidos paveiks sienų būklę.

Jeigu statybinė medžiaga bus užsakyta mažesnio stiprio – didelė tikimybė, kad namo sienose atsiras įtrūkimų. Jei

rangovas nekokybiškai atliks darbą, tai anksčiau ar vėliau padarytos klaidos turės įtakos sienų ilgaamžiškumui.

Ypač svarbu žinoti, kad tik nuo techninės kvalifikuotos statomo objekto priežiūros priklauso, ar statydami namą išvengsite nepageidaujamų padarinių.

Užsisakant medžiagas statomam namui reikia tiksliai įvardyti, kokių techninių parametrų ARKO blokų norima, taip pat būtina patikrinti, ar tai, kas užsakoma, atitinka įrašus ant gauto gaminio pakuotės.

Ant kiekvienos ARKO blokų pakuotės yra informacinė juosta, kurioje pateikiama ne tik stiprio klasė, blokų matmenys, bet ir visa kita reikalinga informacija.

Net tada, kai statybinių medžiagų paieška ir užsakymas patikėti rangovui, techninę priežiūrą vykdantis specialistas privalo patikrinti, ar pristatyti reikiamų parametrų ir tinkamo stiprio klasės silikatiniai blokai, kokie ir numatyti projekte.

Blokus mūrui reikia rinktis atsižvelgiant į jų stiprumą, nes blokų funkcija – laikyti apkrovas. Statybininkų pageidaujamas svarbiausias geras mūro blokų ypatybes ir charakteristikas – tvirtumą, šilumą, garso izoliaciją, ekologiškumą, ilgaamžiškumą bei kainą – atitinka ne visi gaminiai. ARKO blokai yra savotiška išimtis, todėl juos ypač vertina profesionalai.

Daugiau ir išsamesnės informacijos rasite

www.arko.lt Konsultuojame konstrukciniais ir prekybos klausimais telefonu +370 5 2322498 arba el. paštu info@arko.lt.

11

www.ruukkistogas.lt

RUUKKI STOGAS GYVENIMUI BE RŪPESČIŲ.

„Naujos statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“ 11-oji tarptautinė konferencija Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultete 2013 m. gegužės 16–17 d. Vilniuje 2013 metų gegužės 16–17 dienomis Vilniuje, viešbučio „Best Western Vilnius“ Konferencijų centre, vyks ilgametes tradicijas turinti tarptautinė mokslo konferencija „Naujos statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“. Renginys geriau žinomas anglišku pavadinimu „Modern Building Materials, Structures and Techniques“. Ši jau 11-oji tarptautinė konferencija yra didžiausia statybos inžinerijos mokslo srities konferencija Lietuvoje ir viena žinomiausių visame regione.

Konferenciją nuo 1991 metų organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetas. Nuo 1995-ųjų ji rengiama jau kartu su Lietuvos mokslų akademija, o nuo 2001 metų jos oficialiu rėmėju tapo Tarptautinė tiltų ir antžeminių statinių asociacija (IABSE), kurios kolektyvinis narys nuo 1993 metų yra ir VGTU Statybos fakultetas. Pastaraisiais metais konferenciją remia tokios tarptautinės asociacijos kaip Europos statybos fakultetų asociacija (AECEF),

12

Europos statybos inžinierių sąjunga (ECCE), Europos operacinių tyrimų draugijų asociacija (EUOR).

Renginys skirtas plačiam statybos srities mokslininkų ratui, taip pat modernias medžiagas, konstrukcijas ir technologijas kuriančioms ar taikančioms statybos įmonėms bei organizacijoms.

Tradiciškai bus aptariamos pagrindinės temos: statybinės medžiagos ir jų technologijos; novatoriški gelžbetonio, metalinių, kompozicinių konstrukcijų ir tiltų skaičiavimo, projektavimo metodai; konstrukcijų optimizavimo metodai; geotechnika; statybos technologijos ir vadyba; informacinės pastatų sistemos; nekilnojamojo turto vadyba.

10-ojoje konferencijoje, vykusioje 2010 metų gegužės 19–21 dienomis Vilniuje, dalyvavo beveik 400 mokslininkų iš 22 pasaulio valstybių, šešiose teminėse sekcijose iš viso buvo perskaityta per 200 pranešimų, taip pat išleistas recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Numatoma, kad šiais metais vyksiančioje konferen-

cijoje dalyvaus tiek pat mokslininkų iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių.

Bus perskaityta apie 180 mokslinių pranešimų. Šiųmetei konferencijai pateikti ir recenzuoti straipsniai bus publikuojami tarptautinės leidyklos „Elsevier“ leidinyje „Procedia Engineering“. Daug žinomų Europos ir kitų pasaulio šalių mokslininkų šią konferenciją renkasi kaip puikią galimybę supažindinti kolegas su savo naujausiais moksliniais pasiekimais ir tuo pačiu užmegzti glaudų bendradarbiavimą ateities moksliniams tyrimams atlikti.

Statybos srities verslo atstovai, susijusios įmonės ir organizacijos yra kviečiami dalyvauti šioje konferencijoje ir aptarti aktualias praktines problemas. Jiems bus sudarytos sąlygos pristatyti savo naujausius produktus ar paslaugas, užmegzti naudingus ryšius su mokslininkais ir kolegomis. Taip pat kviečiame tapti ir šios konferencijos rėmėjais.

Išsamesnė informacija apie renginį pateikta konferencijos interneto svetainėje http://mbmst.vgtu.lt.

Finnera™ Plus

Naujiena!

Prieš dvejus metus Ruukki pristatytą, nedideliais lakštais parduodamą stogo dangą Finnera™ teigiamai įvertino ir ją įsigiję namų savininkai ir patyrę stogdengiai.

Nuo šiol šį išraiškingo stiliaus, čerpių imitacijos profilį galima įsigyti ir nestandartiniais, specialiai Jūsų stogui pritaikyto ilgio lakštais teiraukitės Finnera™ Plus.

DIZAINO IDĖJOS

Daugiau informacijos, stogo ir namo spalvų derinimo programėlė, stogų nuotraukų galerija, instrukcijos ir patarimai internete: www.ruukkistogas.lt

13

Sportuoti norisi visus metus

Akmenės rajono savivaldybė sporto rūmų atnaujinimą ir priežiūrą patikės privačiam partneriui Akmenės rajono savivaldybė – viena iš daugelio Lietuvoje, kuriai tenka spręsti sporto infrastruktūros problemas. Faktas, kad rajone esamos infrastruktūros nepakanka kokybiškoms profesionalaus ir mėgėjiško sporto, aktyvaus laisvalaikio leidimo paslaugoms teikti, tad Akmenės rajono savivaldybės administracija apsisprendė inicijuoti projekto „Naujosios Akmenės sporto rūmų atnaujinimas ir sveikatingumo komplekso įrengimas“ įgyvendinimą viešosios ir privačios partnerystės būdu.

Partneriui parinkti bus skelbiamas viešasis pirkimas, sutartį numatyta pasirašyti 25 metams – privačiam partneriui bus patikėti pastato rekonstrukcijos darbai, pastato ūkio priežiūra bei administravimas. Efektyvaus partnerio darbo besitikinti rajono administracija ketina pasilikti tik priežiūros ir kontrolės funkciją.

1980 metais pastatytas ir nėkart kapitališkai neremontuotas Akmenės rajono sporto centro pastatas – vienas tų, kuris sporto paslaugoms teikti galėtų būti naudojamas ištisus metus ir kaip tik todėl pasirinktas kaip ver-

14

tas esminio atnaujinimo. Net ir šiuo metu, kai dėl prastos būklės nebeeksploatuojamas baseinas, kasmet auga sporto centrą lankančių moksleivių skaičius, čia išnaudojamos visos užsiėmimams skirtos valandos.

Būsimam Akmenės rajono savivaldybės partneriui pirmiausia teks imtis 3624,8 kvadratinio metrų ploto pastato (užstatymo plotas – 2207 kvadratiniai metrai), sporto rūmų bei sveikatingumo komplekso rekonstrukcijos, pastato įrengimo ir susijusių inžinerinių darbų (techninio projekto rengimas, techninio projekto ekspertizė, techninės priežiūros paslaugos, projekto vykdymo priežiūros paslaugos, darbo projekto rengimas).

Rengiantis skelbti viešąjį pirkimą, buvo patikrinta techninė sporto rūmų būklė. Nustatyta, kad laikomosios pastato gelžbetonio konstrukcijos tinkamos eksploatuoti toliau, jos tenkina dabar galiojančių Lietuvoje projektavimo reglamento reikalavimus, jei rekonstruojant pastatą nebus statomi papildomi aukštai ir bus palengvinta stogo konstrukcija. Rekonstruojant pastatą baseino stogo konstrukciją

„ECOROCK FF“ – TAI pirmoji vieno gamintojo siūloma KOMPLEKSINĖ PASTATŲ išorinių sienų šiltinimo sistema

teks pakeisti lengvesne, nes pasikeitus projektavimo normoms laikomoji dvišlaičių denginio sijų galia yra nepakankama. Pastato išorės sienas ir denginio konstrukcijas teks apšiltinti, per mažą šilumos varžą turinčius langus rekomenduojama pakeisti šiuolaikiškomis konstrukcijomis.

Didelių funkcinių pokyčių rajono savivaldybės administracija nepageidauja.

Didžioji salė liks universali – čia turės būti įrengta vidutinio dydžio futbolo aikštelė ir maksimalaus dydžio krepšinio aikštelė. Baseino vonią numatyta susiaurinti maždaug perpus – iki 3 takų pločio – sudarant galimybę įrengti zoną su povandeninio masažo ir kaskadų čiurkšlėmis, naują seklų baseiną vaikams, sūkurinę vonią ir bent 2 pirtis.

Tokiu būdu bus sukurtas minimalios apimties vandens sporto ir pramogų kompleksas.

Techninis projektas nėra parengtas, sprendimus dėl Akmenės sporto rūmų rekonstrukcijos ir sveikatingumo komplekso įrengimo turės pateikti konkurso dalyviai. Akmenės sporto rūmų ir sveikatingumo komplekso patalpos turės būti visiškai įrengtos, aprūpintos baldais ir kita reikiama įranga.

Projektą inicijuojanti Akmenės rajono savivaldybės administracija pabrėžia, kad privatus subjektas gali neapsiriboti minimaliais reglamentuojančių aktų nuostatais ir pasiūlyti aukštesnio techninio lygio sprendinius, nes turės prisiimti finansinę, techninę ir teisinę atsakomybę viso projekto laikotarpiu.

Preliminari projektavimo ir rekonstrukcijos kaina – 7 mln. 600 tūkst. litų (su PVM). Akmenės rajono savivaldybės administracija planuoja šio objekto viešojo pirkimo konkursą skelbti šių metų gegužės ar birželio mėnesį.

Nedegios akmens vatos gamintojas ROCKWOOL pristato kompleksinę pastatų išorinių sienų šiltinimo sistemą ECOROCK FF. Pirmą kartą vienas gamintojas siūlo visus šiltinimo sistemos elementus, taip užtikrindamas visišką jų tarpusavio suderinamumą ir ilgaamžiškumą. Sistemą sudaro termoizoliacinės akmens vatos plokštės FRONTROCK MAX E arba FASROCK LL ir aukštos kokybės mišiniai. Šiltinimo sistema ECOROCK FF skirta statomų ar renovuojamų pastatų išorinių sienų šilumos izoliacijai įrengiant tinkuojamuosius fasadus. Visi sistemos komponentai parinkti taip, kad būtų kuo geriau išnaudotos geriausios akmens vatos ypatybės. Komponentų suderinamumas patikrintas bandymais, ir tai patvirtina išduotas Europos techninis liudijimas. Be to, sistemos tiekėjas šiltinimo sistemai ECOROCK FF suteikia dešimties metų garantiją. ECOROCK FF – tai pirmoji vieno gamintojo siūloma kompleksinė pastatų išorinių sienų šiltinimo sistema, kurios pagrindą sudaro fasadinės termoizoliacinės ROCKWOOL akmens vatos plokštės. Tokios sistemos pasirinkimas užtikrina patikimą gaisrinę pastato saugą (akmens vata yra nedegi, turi aukščiausią (saugiausią) degumo klasę A1) ir aukštą energinį naudingumą (šilumos laidumo koeficientas – nuo 0,036 W/mK). Visa tai leidžia gerokai sumažinti šildymo išlaidas ir jaustis saugiai. Be to, ši sistema yra laidi garams, t. y. apšiltintos

sienos kvėpuoja, todėl pagerėja vidaus patalpų mikroklimatas.

ECOROCK FF sistemos apdailos sluoksnis gali būti įrengiamas pasirenkant norimos spalvos tonuotą silikoninį ar silikatinį tinką bei polimerinį–mineralinį tinką, kurį galima nudažyti. Spalvinę sistemos gamą sudaro daugiau kaip 160 tinko ir (ar) dažų spalvų, o formuojant grūdėtą

arba raižytą tinko paviršiaus struktūrą ir renkantis norimą užpildo dalelių dydį yra galimybė įgyvendinti visas – netgi drąsiausias – išsvajotojo namo fasado idėjas, neapsiribojant tik šviesių fasado atspalvių parinkimu ir nebijant fasado išorinės apdailos įtrūkimų dėl intensyvių spalvų, nes akmens vatos gaminiai nekeičia matmenų dėl temperatūros ar drėgmės poveikio.

ECOROCK FF – tai ne tik gerokai mažesnės šildymo išlaidos, užtikrinta gaisrinė sauga, komfortiška aplinka, bet ir plati tinko bei dažų spalvų paletė, tiksianti kiekvienai sienai ir atitiksianti kiekvieno kliento pageidavimus. ROCKWOOL – tai dešimties metų garantija.

15

Skirtingiems sumanymams – skirtingi plytelių klijai Pasirinkimas įvairiam skoniui – taip būtų galima apibūdinti kompanijos „Knauf“ naują plytelių klijų liniją „Knauf K-Line“. „Knauf K-Line“ – tai šešių rūšių nauji dar kokybiškesni plytelių klijai. Jie atitinka aukščiausius kokybės kriterijus ir statybos normas.

Norima klijuoti plyteles vidaus patalpose ar lauke? Reikia ypač didelių matmenų plytelių klijų? O gal bus klijuojama sausomis ar drėgnomis sąlygomis? Pasirinkti tikrai yra iš ko, o patys darbai atliekami greitai ir kokybiškai.

Visų rūšių klijai išbandyti notifikuotoje laboratorijoje ir atitinka Europos Sąjungos normą LVS EN 12004.

Plytelių klijai „Knauf K1“ Prabangus būstas turi atrodyti prabangiai, o jo šeimininkams neturėtų kelti galvos skausmo dėl pigių, nekokybiškų plytelių klijų atšokusios brangios plytelės. Kokybiški klijai „Knauf K1“ šių rūpesčių nekels. Jie skirti standartinėms situacijoms, stabiliems paviršiams, kuriuos veikia nemažos apkrovos. Plonasluoksniais K1 klijais cemento pagrindu galima klijuoti keramines plyteles ir plokštes, taip pat nuo riebalų nuvalytas nepermatomas natūralaus akmens plokštes. K1 labiau patartina naudoti vidaus patalpoms, bet galima naudoti ir išorei, vietose,

16

apsaugotose nuo stipraus atmosferos poveikio.

Pagrindiniai privalumai: labai geras pradinis sukibimas, atsparūs apkrovoms, nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių, ilgesnė tinkamumo kloti trukmė, mažesnis slydimas.

Naudojimas. Klijų išeiga – 1,8–4,1 kg kvadratiniam metrui. Tinkamumo dirbti trukmė – apie 3 val. Tinkamumo kloti trukmė – apie 30 min. Tinkamumo koreguoti trukmė – apie 8 min. Paviršiumi galima vaikščioti po 24 val.

Elastingi plytelių klijai „Knauf K2“ Klijų K2 paskirtis yra panaši, kaip ir klijų K1. Tik K2 pasižymi dukart didesniu sukibimo stipriu bei didesniu elastingumu. Šie klijai – tinkamas pasirinkimas tuomet, kai žinoma, kad paviršių veiks didesnės apkrovos ir bus klijuojamos mažesnės įgerties plytelės, ir kai reikia garantijos, kad plytelės tikrai neatšoks. Plytelių klijais K2 galima klijuoti ir tinkuotus paviršius, ir gipso kartono plokštes. Atkreiptinas dėmesys, kad jais galima klijuoti ir šildomąsias grindis. Plonasluoksniai K2 klijai cemento pagrindu patikimai prilipins keramines plyteles, plokštes ir nuo riebalų nuvalytas nepermatomas natūralaus akmens plokštes. Jie skirti vidaus patalpoms, iš-

orei, grindims ir sienoms, ypač patogūs dirbti profesionalams, klijuojantiems didesnius plotus.

Pagrindiniai privalumai: tinka šildomoms grindims, gipso kartono plokštėms, atsparūs šalčio poveikiui, labai geras pradinis sukibimas, atsparūs apkrovoms, nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių, ilgesnė tinkamumo kloti trukmė, mažesnis slydimas.

Naudojimas. Klijų išeiga – 1,8–4,1 kg kvadratiniam metrui. Tinkamumo dirbti trukmė – apie 3 val. Tinkamumo kloti trukmė – apie 30 min. Tinkamumo koreguoti trukmė – apie 10 min. Paviršiumi galima vaikščioti po 24 valandų. Išklijavus šildomąsias grindis visu pajėgumu šildymo sistemą galima įjungti praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo darbų pabaigos.

Grindų plytelių klijai „Knauf K3“ Grindis klijuojant didelio formato plytelėmis galima įgyvendinti netradicinius dizaino sprendimus. Tačiau ypač svarbu, kad klijai po tokiomis plytelėmis gerai pasiskirstytų, kad būtų geras kontaktas su pagrindu, o priklijuotos plytelės tvirtai laikytųsi – visa tai garantuoja klijai cemento pagrindu K3. Jie yra ypač elastingi (S1 elastingumo klasė), skystesnės konsistencijos, greitai stingsta.

Tai dar vienas didelis privalumas tenkinant nekantrių klientų poreikius. Net balkonuose ir terasose išklijavus 60 x 60 centimetrų ir didesnes plyteles, klijai tarnaus patikimai ir tvirtai laikys apdailą. Jie taip pat puikiai tiks ir šildomosioms grindims vonios kambaryje, hole, koridoriuje ar virtuvėje.

Pagrindiniai privalumai: ypač elastingi, atsparūs temperatūros svyravimams, labai geras pradinis sukibimas, atsparūs apkrovoms (kontaktas su plytelėmis iki

100 proc.), nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių, greitai kietėja, ypač tinka didelio formato grindų plytelėms. Galima naudoti šildomosioms grindims.

Naudojimas. Klijų išeiga – 1,9–5,5 kg kvadratiniam metrui. Tinkamumo dirbti trukmė – apie 1 val. Tinkamumo kloti trukmė – apie 30 min. Tinkamumo koreguoti trukmė – apie 15 min.

Paviršiumi galima vaikščioti po 6 val.

Ypač elastingi plytelių klijai „Knauf K4“ Sausosios statybos produktai palyginti su tradiciniais turi ne vieną privalumą.

Antai įrengiant sausąsias grindis išvengiama vadinamųjų šlapiųjų procesų, sutaupoma laiko, mažinamos konstrukcijų apkrovos. Tačiau įrengiant apdailą, pavyzdžiui, klijuojant sausąsias grindis plytelėmis, reikia atkreipti dėmesį, kad paviršius nebus ypač stabilus.

Klijai „Knauf K4“ puikiai tinka nestabiliems paviršiams, nes yra ypač elastingi (S1 elastingumo klasė).

Naudojant šiuos klijus plytelės tvirtai laikysis ir prie medinio paviršiaus, žinoma, jeigu šis bus atsparus drėgmei.

Taip pat klijai tinkami plytelėmis klijuoti tuos paviršius, kuriuos veikia staigūs temperatūros pokyčiai. K4 yra atsparūs šalčiui, šilumai, vandeniui.

Todėl darbus galima atlikti ir vidaus patalpose, ir lauke (plyteles klijuojant balkonuose ir terasose, ant fasadų).

Ypač elastingi klijai K4 leis išvengti papildomų darbų nuardant senas grindų plyteles. To daryti nebūtina, nes K4 naują dangą tvirtai laikys net tuomet, jei ši klijuojama ant senų, tvirtai besilaikančių plytelių.

Pagrindiniai privalumai: ypač elastingi, tinka klijuoti ant nestabilių pa-

grindų, satsparūs šalčio poveikiui, labai geras pradinis sukibimas, atsparūs temperatūros svyravimams ir apkrovoms, pasižymi atsparumu temperatūros poveikiui iki +80oC, nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių, mažesnis slydimas.

Tinka naudoti šildomoms grindims.

Naudojimas. Klijų išeiga – 1,8–4,1 kg kvadratiniam metrui. Tinkamumo dirbti trukmė – apie 3 val. Tinkamumo kloti trukmė – apie 20 min. Tinkamumo koreguoti trukmė – apie 10 min. Paviršiumi galima vaikščioti po 24 val.

Balti elastingi marmuro ir granito plytelių klijai „Knauf K5“ Marmuras, granitas – tai medžiagos prabangiam interjerui. Joms klijuoti tinka toli gražu ne bet kokie klijai. „Knauf“ ir čia siūlo sprendimą – elastingus marmuro ir granito plytelių klijus. Juos galima naudoti ir apdailai pasitelkiant iš dalies permatomo natūralaus akmens plyteles, keraminę ir stiklo mozaiką. K5 – tai plonasluoksniai baltos spalvos plytelių klijai, skirti naudoti ir vidaus patalpose, ir išorėje.

Pagrindiniai privalumai: elastingi, balti, labai geras pradinis sukibimas, atsparūs apkrovoms, tinka stiklui, marmurui, granitui, nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių, ilgesnė tinkamumo kloti trukmė, mažesnis slydimas. Tinka šildomosioms grindims.

Naudojimas. Klijų išeiga – 2–4,1 kg kvadratiniam metrui. Tinkamumo dirbti trukmė – apie 3 val. Tinkamumo kloti trukmė – apie 30 min. Tinkamumo koreguoti trukmė – apie 10 min.

Paviršiumi galima vaikščioti po 24 val.

Greitai kietėjantys elastingi plytelių klijai „Knauf K6“ Interjero dizaineriai, didesnių objektų architektai bei darbų vykdytojai gana dažnai susiduria su nekantriais užsakovais, kuriems nesvetimas posakis „Darbai turėjo būti atlikti vakar.“ Arba kai iš tiesų dėl užsitęsusių kitų darbų apdailai nebelieka pakankamai laiko ir raginama ją atlikti kuo greičiau. Kad skubant nenukentėtų kokybė, „Knauf“ siūlo plyteles klijuoti K6 klijais.

Plonasluoksniai plytelių klijai cemento pagrindu stingsta itin greitai.

Praėjus vos kelioms valandoms paviršių jau galima eksploatuoti. Šiais klijais ypač patogu klijuoti plyteles ant laiptų, koridoriuje, kitose patalpose, kuriose jau netrukus bus vaikščiojama. K6 klijai tinkami naudoti ir patalpų viduje, ir išorėje.

Pagrindiniai privalumai: elastingi, greitai kietėja, atsparūs šalčio poveikiui, apkrovoms, labai geras pradinis sukibimas, nesuslūgsta, nėra vidinių įtempių, idealiai tinka remonto darbams. Galima naudoti šildomosioms grindims.

Naudojimas. Klijų išeiga – 1,9–3,9 kg kvadratiniam metrui. Tinkamumo dirbti trukmė – apie 25 min. Tinkamumo kloti trukmė – apie 15 min. Tinkamumo koreguoti trukmė – apie 8 min.

Paviršiumi galima vaikščioti po 4 val.

Jei norite pasikonsultuoti ir parinkti medžiagas savo namui, skambinkite į „Knauf“ infocentrą tel. (85) 213 22 22.

17

Energijos nešvaistantys pastatai – pasiekiama vizija Dr. Giedrius Šiupšinskas, Solveiga Adomėnaitė Sunaudojama per daug Statistikos departamento sudarytas 2011 metų Lietuvos kuro ir energijos balansas liudija, kad paslaugų sektoriuje ir namų ūkiuose buvo sunaudota net 44 proc. galutinės energijos. Didžiąją dalį šio poreikio sudarė sąnaudos pastatams: šildymui, vėdinimui, karštam vandeniui ruošti, vėsinimui, apšvietimui ir kitiems elektros prietaisams bei įrenginiams. Panašūs ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių energijos naudojimo ypatumai. ES yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų, didinant energinių sistemų efektyvumą, energijos naudojimą mažinti 20 proc.

Europos pastatų sektoriaus energijos taupymo potencialas siekia 60–80 Mtne per metus, t. y. iki 2020ųjų galutinės energijos naudojimą

18

ES būtų galima sumažinti 5–6 proc.

Tačiau šie tikslai bus pasiekti tik tuomet, jei ir nauji namai bus statomi, ir seni modernizuojami pasitelkiant darniosios energetikos principus.

Daugiausia sutaupyti gali gyvenamieji pastatai, nes tokie sudaro didžiąją dalį Europos pastatų. Negyvenamieji statiniai sudaro ketvirtadalį visų pastatų pagal plotą, iš jų viešieji – 89 proc. Kaip tik tokie pastatai formuoja bendrą požiūrį į jų modernizavimą, atsinaujinančių išteklių naudojimą, efektyvumo didinimą pastatuose. Tai turėtų būti pavyzdys, skatinantis ir gyventojus siekti tokių tikslų. Viešasis sektorius turėtų prisiimti lyderio vaidmenį.

Numatyta, kad nuo 2014-ųjų kasmet būtų atnaujinama 3 proc. valstybei priklausančių viešųjų pastatų ploto.

Tokia priemonė padėtų plėtoti statybos rinką ir sumažintų privačių bei verslo subjektų sąnaudas modernizavimo projektams.

Būtina didinti energinį naudingumą Siekiant reglamentuoti ir skatinti ES nares siekti užsibrėžtų ambicingų energijos taupymo tikslų, 2010 metais priimta nauja Direktyvos dėl pastatų energetinio naudingumo (2002/91/EB) redakcija, kurios pagrindinis tikslas – pastatų energinio naudingumo didinimas. Direktyvoje nurodoma, kad būtina imtis priemonių, kad kuo daugiau pastatų ne tik atitiktų galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir efektyviau naudotų energiją.

Taip būtų mažinamas energijos po-

reikis ir išmetamo anglies dvideginio kiekis. Jis iki 2020 metų turi sumažėti 20 proc.

Taip pat nurodoma siekti, kad būtų kuo daugiau beveik nulinės energijos pastatų. Direktyvoje pateikiamas beveik nulinės energijos pastato apibrėžimas: tai pastatas, kurio energinis naudingumas yra labai aukštas.

Didžiąją dalį reikalingos energijos kiekio, kuris beveik lygus nuliui arba kurio sunaudojama labai mažai, turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją. Pateikiami ir energinio efektyvumo skaičiavimo metodikos reikalavimai. Lietuvoje energinis pastatų naudingumas skaičiuojamas pagal STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“.

Direktyvoje pabrėžiama, kad taikant energinio naudingumo gerinimo priemones turi būti atsižvelgiama į kiekvienos šalies klimato bei kitas specifines vietos sąlygas, pastatų vidaus mikroklimatą, ekonominį efektyvumą. Direktyvoje nenurodytos konkrečios beveik nulinio energijos pastato naudojamos energijos reikšmės. Valstybės narės rengia nacionalinius planus, kuriuose turi būti pateiktas išsamus beveik nulinės energijos pastatų apibrėžimas ir

19

www.viessmann.lt Šilumos inžinerija

tokios energijos taikymas atsižvelgiant į nacionalines, regionines bei vietos sąlygas.

Siekiamybė – A++ klasė Visoje Europoje egzistuoja ne viena koncepcija, apibūdinanti energiškai efektyvius pastatus: pasyvieji, pliusinės energijos, nulinės energijos, nulinių CO2 išmetalų, 3 litrų, „Minergie“, „Effinergie“ ir kt. Visas šias koncepcijas vienija bendros idėjos: tinkamas šiluminis pastato izoliavimas, mažas skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas, pastato sandarumas, didelio efektyvumo vėdinimo sistema, pasyviosios saulės architektūros taikymas, atsinaujinančių išteklių technologijų integravimas. Vis dėlto galutiniai mažai energijos naudojančių pastatų apibrėžimai įvairiose šalyse yra skirtingi.

Lietuvoje energinis pastatų efektyvumas nustatomas pagal STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“. Šis dokumentas

papildytas ir pakeistas 2011 metais, pakeitimai įsigaliojo nuo 2012 metų vasario 1 dienos. Naujoje redakcijoje apibrėžtos 9 pastatų energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Klasė A++ yra laikoma aukščiausia ir žymi energijos beveik nenaudojantį pastatą. Nauji statiniai turi būti ne žemesnės nei C klasės, didesni kaip 1000 kvadratinių metrų ploto kapitališkai renovuojami pastatai – ne žemesnės kaip D. Nauja redakcija papildyta ir naujais apibrėžimais. Mažai energijos naudojančiais pastatais vadinami tie, kurie atitinka reglamento reikalavimus B, A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatams. Energijos beveik nenaudojančiais pripažįstami pastatai, kurie atitinka reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams, t. y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai. Energijos naudojimas juose beveik lygus nuliui arba yra labai mažas; didžiąją dalį sunaudojamos energijos sudaro atsinaujinančių iš-

teklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.

Taisyklės padeda taupyti ES šalys, kuriose intensyviai vyksta mažai energijos naudojančių naujų pastatų statyba, yra parengusios tam tikras naujų pastatų statymo rekomendacijas. Vadovaujantis jomis pastatai pradedami kurti nuo architektūros. Taikomos įvairios pasyvios priemonės, padedančios mažinti šilumos nuostolius žiemą ir šilumos pritekius vasarą, plačiai išnaudojama saulės šiluma, parenkama optimali atitvarų konstrukcija, pastato forma ir orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. Pagrindinis architektūrinis pasyviųjų namų reikalavimas – optimali forma ir orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. Patalpas pastate patariama grupuoti: mažiau šildomos ar pagalbinės numatomos šiaurėje.

Pabrėžiama – norint, kad pasyvusis namas funkcionuotų sėkmingai, labai svarbus atitvarų inertiškumas, masyvių ir stiklinių atitvarų ploto proporcijos, langų plotas.

Gerai apsvarstyti turi būti ir architektūriniai mažai energijos naudojančio pastato sprendimai. Norint pasiekti geriausius rezultatus, pastatą reikia tinkamai orientuoti, sugrupuoti patalpas, parinkti tinkamą langų plotą. Rekonstruojant statinius įmanoma įgyvendinti tik dalį šių užduočių, tad pirmas žingsnis svarstant mažai energijos naudojančių pastatų koncepcijos pritaikymą bet kokiam pastatui yra architektūrinių ypatybių įvertinimas.

Ateitis – atsinaujinantys energijos šaltiniai Nors pasyvieji pastatai naudoja mažai energijos, ji vis viena reikalinga šaltojo klimato vietovėse žiemos metu, karštojo – vasaros. Paprastai tokiuose pastatuose energija gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tik juos naudojant galima pasiekti nulinės ar pliusinės energijos pastato statusą.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad labiausiai pritaikoma yra elektros energijos gamyba ant stogo montuojamais saulės elementais, taip pat populiarus karšto vandens ruošimas saulės kolektoriais. Didžiojoje dalyje

20

administracinių pastatų naudojami stoginiai elektrą gaminantys saulės elementai, šilumos gamybai administraciniuose pastatuose labai populiarūs integruoti šilumos siurbliai, ir jų skaičius toliau auga. Tai lemia tobulėjančios technologijos ir mažėjančios sąnaudos investicijoms.

Paprastai pastatuose taikomos įvairios aprūpinimo energija technologijų kombinacijos. Derinant įvairias technologijas galima pasiekti geresnių rezultatų siekiant energinio efektyvumo.

Renkantis jas reikia atsižvelgti į klimato sąlygas, pastato architektūrą, reikalingą energijos kiekį, ekonominius aspektus. Tokie sprendimai kaip saulės elementai, kolektoriai, vėjo turbinos reikalauja gerai įvertinti klimato sąlygas. Šilumos siurbliai, biokuro katilai, kombinuotojo ciklo jėgainės, atliekinės šilumos naudojimas tinka įvairioms klimato sąlygoms.

Daugelis ES šalių, pavyzdžiui, Vokietija, Austrija, Danija, jau ne vienus metus ieško energiškai, ekonomiškai geriausių sprendimų ir jau yra sukaupusios didelę patirtį. Lietuvoje naujų individualiųjų namų statybos rinkoje žengiami tik pirmieji žingsniai, yra vienas kitas įgyvendintas projektas,

tačiau daugiabučių modernizacija apsiriboja tik standartiniais sprendimais. Tai galima paaiškinti tuo, kad papildomas energijos taupymas dažniausiai apima brangius netipinius ir sudėtingus sprendimus. Jie reikalauja ypač darnaus darbo ir supratimo tarp visų statybos proceso grandžių planavimo, projektavimo ir statybos specialistų. Planavimo ir projektavimo procesas negalimas be įvairių modeliavimo programų.

Lietuva mokosi ir planuoja Lietuvoje, ypač daugiabučių ir viešosios paskirties pastatų segmente, mažai energijos naudojančių pastatų sprendinių beveik nėra. Dauguma galimų sprendimų – dar tik planavimo ar mokslinės analizės stadijos.

Galima paminėti bent du projektus, kuriuose dalyvauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedra ir jos padalinys – Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorija (PEMS). Vienas jų – Europos Komisijos 7-osios Bendrosios programos projektas „Gyvenimo kokybės gerinimas ES vystant darnių CO2 neutralių EKO-miestų plėtrą (ECOLife)“.

21

Šio projekto metu Birštone planuojama modernizuoti 16 pastatų (13 daugiabučių ir 3 viešosios paskirties pastatus) pasiekiant 30 proc. mažesnius energijos poreikius, negu šiuo metu reikalaujama norminiuose dokumentuose. Nuo projekto pradžios kartu su VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedra atlikti energiniai visų pastatų auditai, galimybių studijose išsamiau vertintos pastatų atitvarų konstrukcijų modernizavimo galimybės, aktyvių pastato sistemų šildymo, vėdinimo, karšto vandentiekio ir pastato elektros sistemos modernizavimas, atsinaujinančių išteklių (saulės kolektorių, saulės elementų, vėjo jėgainių) įrengimo galimybės, šilumos siurblių integravimas, modernios duomenų matavimo ir apskaitos sistemos įrengimas. Šiuose darbuose apžvelgta užsienio šalių ir Lietuvos patirtis įgyvendinant panašius sprendimus, techniškai ir ekonomiškai aptartos Birštono miesto 16 pastatų modernizavimo galimybės. Tačiau šiuo metu dėl statybų finansavimo problemų projektas sustabdytas.

Antras projektas glaudžiai susijęs su mažai energijos naudojančių pastatų statybos ir modernizavimo sprendinių paieška, nagrinėjamas nacionalinės mokslo programos „Ateities energetika“ projektas „Pastato ir atsinaujinančios energijos tvarumo modelis (PATEnMod)“.

Projekto tikslas – sukurti ir išbandyti matematinį pastatuose integruotai veikiančių ir maksimaliai atsinaujinančią energiją naudojančių inžinerinių sistemų (šildymo, vėdinimo, vėsinimo, karšto vandens ruošimo, apšvietimo) termodinaminio (ekserginio) ir ekologinio efektyvumo vertinimo modelį. Šiuo darbu siekiama ištirti ir pasiūlyti Lietuvos klimato sąlygoms tinkamiausių inžinerinių sistemų derinių naujiems ir modernizuojamiems pastatams. Nors šis unikalus projektas tik įsibėgėja, jau intensyviai naudojama PEMS laboratorijos įranga ir modeliavimo programos (POLYSUN, „EnergyPlus“, „SimaPro“, PHOENICS, TRNSYS, „MATLAB+Simulink“, METEONORM). Pagal Saulėtekio slėnio

projektą PEMS laboratorija įsigijo unikalią įrangą. Visų pirma tai mobilusis matavimo įrangos komplektas, skirtas sinchronizuotam realių šiluminių procesų pastatuose, jų atitvarų ypatybių, naudotojų elgsenos ir mikroklimato sąlygų patalpose tyrimui. Kito, eksperimentinių tyrimų, komplekto funkcija – tirti lauko oro sąlygas, pastato atitvarų ypatybes, patalpų mikroklimato sąlygas ir jas palaikančių sistemų režimų sąveiką. Taip pat įsigyti stacionarūs integruoti atsinaujinantys ir alternatyviosios energijos šilumos transformavimo įrenginiai (saulės elementai, saulės kolektoriai, adsorbcinė vėsinimo mašina ir kt.). PEMS laboratorija labai glaudžiai bendradarbiauja su mokslo ir verslo institucijomis, siūlo savo paslaugas: energijos naudojimo efektyvumo ir mikroklimato kokybės pastatuose gerinimą; atsinaujinančių energijos išteklių integravimą į energines pastatų sistemas; pastatų aprūpinimo energija ir jos naudojimo sistemų bei procesų integravimą, modeliavimą, planavimą.

LENGVAI ATLIEKAMAS PROFESIONALUS ĮTRŪKIMŲ INJEKTAVIMAS Dėl patikimo tvirtumo, gerų formavimo galimybių bei ekonomiškumo betonas tapo dominuojama statybine medžiaga ypač funkcionalių statinių statyboje. Tačiau būtina įvertinti vieną ypatybę – betonas gali ir turi trūkinėti. Kadangi projektavimo etape labai sunku numatyti specifinius darbų atlikimo faktorius, tokius kaip hidratacijos šiluma ir išorinis temperatūros poveikis, įtrūkimai – neišvengiami.

Jų gali atsirasti esant bet kokiam betono amžiui.

Mikroįtrūkimai, paviršiniai ar atskiriamieji įtrūkimai skirtingai veikia betono ypatybes. Mikroįtrūkimai ir paviršiniai įtrūkimai pasiekia tik nedidelį gylį ir yra iki kelių milimetrų pločio. Vis dėlto, nepaisant nedidelio pločio ir 50–100 milimetrų ilgio, jie gali lemti nuo dviejų iki trijų kartų aukštesnes skvarbumo vertes įtrūkimo zonoje ir tuo pačiu palengvinti vandens prasiskverbimą.

Taip pat tam tikrais atvejais reikėtų kritiškai tikrinti antikorozinę armatūros apsaugą. Atskiriamieji įtrūkimai apima esminį statinio dalies skerspjūvio plotą arba visiškai perskiria konstrukciją.

Tuo pačiu nutraukiamas ir jėgų perdavimas betone. Tiesiogiai arba netiesiogiai tampa įmanomas vandens prasiskverbimas. Įtrūkimai mažina efektyvųjį statinio konstrukcijos storį, tuo pačiu betono laikymo galią ir/arba vandens laidumą. Norint atkurti projektines betono ypatybes, įtrūkimus, viršijančius leistiną ribą, reikia užsandarinti. Leistinais priimta laikyti iki 0,3 milimetro pločio įtrūkimus, o statiniuose, patiriančiuose didesnes apkrovas – 0,2 milimetro pločio įtrūkimus, įtemptos armatūros statiniuose – tik 0,1 milimetro pločio. Įtrūkimai ir pažeistos vietos nekels žalos, jei papildomai bus apdoroti pasitelkiant injektavimo sistemas. Svarbu tinkamai pasirinkti injektavimo technologiją ir medžiagą, kad būtų galima užtikrinti ilgalaikį struktūros defekto hermetizavimą.

Ilgametis Vokietijos statybinių medžiagų ir chemijos gamintojas „MC-Bauchemie GmbH“ žengė svarbų žingsnį sukurdamas nesudėtingą įrenginį „MC-Fastpack Power-Tool“ ir paversdamas įtrūkimų injektavimą prieinamą kiekvienam. „MC-Fastpack Power-Tool“ – tai gana sudėtinga injektavimo technologijos sistema, leidžianti bet kokį įtrūkimą ar nedidelę tuštumą – šlapią, sausą, su spūdiniu vande- niu – ilgaamžiškai užsandarinti ir hermetizuoti be didelių investicijų galingiems injektavimo siurbliams bei kompresoriams, renkantis iš plataus spektro injektavimo medžiagų.

Būtini parengiamieji tradicinių injektavimo technologijų proce- sai – siurblio paruošimas ir valymas naudojant tepalus bei tirpiklius – nebereikalingi. Tokiu būdu mažėja klaidų rizika, dirbama su optimalaus klampumo injektavimo produktais. Esant žemam injektavimo slėgiui (maks. 6 bar), pasiekiami optimalūs plyšių užpildymo rezultatai. Atskira, uždara, savarankiška sistema užtikrina žmonių ir aplinkos apsaugą (nėra kontakto nei su dervomis, nei su skiedikliais).

22

UAB „MC-Bauchemie“, Veiverių g. 150, LT-46391 Kaunas, tel. +370 37 35 22 24, faks. +370 37 35 20 97, mob. +370 610 23 500, el. p. info.lithuania@mc-bauchemie.com, www.mc-bauchemie.com

Proceso nevilkins biurokratinės kliūtys Teritorijų planavimas nebebus statybų stabdys kaip ligi šiol. Lengviau atsikvėps ir ketinantys statyti gyvenamąjį būstą žmonės, ir statybomis užsiimantys verslininkai. Bus gerokai patrauklesnės sąlygos investuotojams.

Aplinkos ministerija yra parengusi ir Vyriausybei pateikusi siūlymų, kaip Lietuvoje iš esmės patobulinti teritorijų planavimą. Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, priėmus siūlomą naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą ir su juo susijusių teisės aktų pataisas, teritorijų planavimo ir kartu visas statybos procesas – nuo idėjos iki rakto – taps paprastesnis ir greitesnis.

Visų pirma sumažės norinčiųjų statyti gyvenamuosius namus išlaidos – jiems nebereikės mokėti už teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Gyventojams ar verslininkams, ketinantiems vykdyti statybas žemės sklype, pakaks parengti statybos projektą ir gauti statyti leidžiantį dokumentą, o užstatymo planus turės rengti savivaldybės.

Net jeigu savivaldybė ir nebus parengusi detaliųjų planų, bus galima statyti statinius teisėtai valdomame žemės sklype vadovaujantis bendruoju planu.

Kad savivaldybės galėtų efektyviau planuoti teritorijas, net 40 proc. bus

sutrumpintos planavimo procedūros, bus atsisakyta besidubliuojančių veiksmų. Detaliuosius planus tvirtins savivaldybės administracijos direktorius, todėl politikai nebegalės kištis detaliai planuojant teritorijas.

Savivaldybės planuoti privalės kvartalais, o ne sklypais kaip dabar, kai vienam sklypui rengiamas detalusis planas. Todėl teritorija bus planuojama ir tvarkoma kompleksiškai, o ne padrikai. Ir žmonės, ir verslininkai galės lengviau pasikeisti žemės naudojimo būdą – tiesiog savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Didelėms erdvėms – grindinis šildymas

www.santechnikopaslaugos.eu

Vandentiekio, šildymo, oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemų įrengimo paslaugas visoje Lietuvoje teikianti bendrovė „Rokmonas“ atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais šalyje išpopuliarėjusį erdvių patalpų šildymo būdą – grindinį šildymą. Jis sėkmingai naudojamas visuomeniniuose pastatuose, ligoninėse, darželiuose, komercinėse patalpose, salėse, bažnyčiose, taip pat erdviose gyvenamosiose patalpose.

Vienas svarbiausių erdvių patalpų grindinio šildymo privalumų – kur kas mažesnės šildymo sąnaudos. Kuo patalpų plotas bei tūris didesni, tuo ir ekonomija didesnė.

Grindinio šildymo sistema tinka patalpoms, kur daug vitrininių langų, kurių nesinori uždengti radiatoriais, ar tuo atveju, kai išvis stengiamasi išvengti matomų šildymo prietaisų.

Išsprendus vėdinimo bei langų konstrukcijos klausimus, erdviose patalpose grindinis šildymas ir technologiškai, ir architektūriškai gali būti pats priimtiniausias. Numačius patalpas šildyti grindimis, galima rinktis bet kokio tipo šilumos šaltinį: dujas, kietojo ar skystojo kuro katilą., šilumos siurblius, kondensacinius dujinius katilus.

Grindinio šildymo privalumai • Šiluma tolygiai sklinda nuo visų grindų paviršiaus, tolygiai pasiskirsto visoje patalpoje.

• Užtikrinamas komfortas, nes veikia principas „kojos šiltos, galva vėsi“.

• Jis ypač tinka patalpose, kuriose langai siekia grindis.

• Grindinis šildymas neleidžia kauptis drėgmei ant grindų ir po kilimais, sausose vietose nesusidaro palankių sąlygų veistis mikroorganizmams.

• 8–15 proc. mažesnės eksploatavimo išlaidos šildymui, nes nešildoma palubė, kur šilumos ir nereikia.

• Veikia savireguliacijos principas: kylant patalpos temperatūrai šilumos atidavimas mažėja, nes yra mažas temperatūros skirtumas tarp šildymo prietaiso ir grindų.

• Grindų šildymo sistemose efektyviai pritaikomi šiuolaikiniai šilumos šaltiniai: šilumos siurbliai, kondensaciniai dujiniai katilai, saulės kolektoriai.

• Taupoma vieta (esant radiatoriniam šildymui negalima užstatyti šildymo prietaisų).

23

24

25

Pritarta Statybos įstatymo pataisoms Neseniai Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Statybos įstatymo pataisoms, susijusioms su statybos produktų tiekimo rinkai teisiniu reguliavimu. Dauguma siūlomų priimti nuostatų skirta nedarniosios srities statybos produktams.

Dabartinis Statybos įstatymas reglamentuoja ir darniosios, ir nedarniosios srities statybos produktų tiekimo rinkai sąlygas. Jos nustatytos pagal Europos statybos produktų direktyvą.

Kadangi ši direktyva keičiama nauju liepos 1 dieną įsigaliosiančiu Europos Sąjungos (ES) teisės aktu – suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygas nustatančiu reglamentu, turi būti keičiami ir atitinkami nacionalinės teisės aktai.

Pasiūlytomis įstatymo pataisomis numatoma aiškiai atskirti darniosios ir nedarniosios srities statybos produktų tiekimo rinkai sąlygų reglamentavimą.

Siūloma nustatyti, kad statybos produktai, kuriems taikomos darniosios techninės specifikacijos (darnieji Europos standartai ir Europos vertinimo dokumentai, kurių pagrindu rengiami Europos techniniai įvertinimai), Lietuvos rinkai turi būti tiekiami pagal naujojo ES reglamento reikalavimus, o nedarniosios srities statybos produktai – Statybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.

Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti nacionalinių techninių įvertinimų (techninės specifikacijos, pakeisiančios techninius liudijimus) rengimo atvejus, nustatyti principinius reikalavimus šiuos dokumentus rengiančioms techninio vertinimo įstaigoms, įtvirtinti nuostatą, kad statybos produkto eksploatacinių ypatybių deklaracija ir prie produkto pridedamos instrukcijos bei informacija apie saugą turi būti parengtos valstybine kalba.

Kviečiame aplankyti mūsų stendą parodoje

Siekiant sisteminės darnos, aiškesnio, skaidresnio ir tikslesnio reglamentavimo, nedarniajai sričiai skirtos Statybos įstatymo pataisos suformuluotos atsižvelgus į ES reglamentu nustatytos statybos produktų tiekimo rinkai sąlygų sistemos principus, tuo pačiu perimant ir kai kurias esmines sąvokas (pavyzdžiui, statybos produkto eksploatacinės ypatybės, jų pastovumo vertinimas ir tikrinimas, gamintojo atsakomybė už statybos produkto ypatybių atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms ypatybėms, o ne techninėms specifikacijoms, ir kt.).

Vyriausybė pritarė ir siūlomoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, numatančioms administracinę atsakomybę už gamintojo, importuotojo, platintojo ir įgaliotojo atstovo pareigų, susijusių su statybos produktų tiekimu rinkai, nevykdymą.

balandžio 24–27 d. Stendo Nr. L5.23, lauko ekspozicijoje.

Sprendimas energiškai efektyviems pastatams „PAROC ® Cortex™“ ir „PAROC ® Cortex One™“ nedegios šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo plokštės daugiaaukščių pastatų vėdinamoms sienoms Vienas iš Europoje pirmaujančių akmens vatos izoliacinių medžiagų gamintojų – bendrovė „Paroc“ – šiemet Lietuvos rinkoje pristatė naujas šilumos izoliacines plokštes „PAROC ® Cortex™“ ir „PAROC ® Cortex One™“. Šios izoliacinės plokštės yra padengtos specialia danga, kuri yra nedegi ir mažai laidi orui. „PAROC ® Cortex ™“ ir „PAROC ® Cortex One™“ plokštės skirtos daugiaaukščių pastatų su vėdinamomis sienomis statybai ir renovacijai.

Didėjančios daugiaaukštės statybos bei daugiaaukščių pastatų modernizacijos apimtys formuoja vėdinamoms sienoms šiltinti efektyvių sprendimų poreikį. Užsakovai pageidauja energiškai efektyvių, sandarių būstų. Tokiems lūkesčiams patenkinti ir yra sukurtos „PAROC ® Cortex™“ bei „PAROC ® Cortex™ One“.

Vėdinamų sienų šilumos izoliacijai keliami ypatingi reikalavimai. Visų pirma šilumos izoliacija turi būti apsaugota nuo vėjo, bet tuo pačiu būti laidi vandens garams. Taip pat ji turi būti nedegi. „PAROC ® Cortex™“ yra skirta daugiaaukščių pastatų vėdinamų sienų šilumos izoliacijos iš universalių plokščių apsaugai nuo vėjo. „PAROC ® Cortex One™“ yra šilumos izoliacijos plokštės, skirtos vėdinamoms daugiaaukščių pastatų sienoms šiltinti. Šių plokščių paviršius padengtas specialia plėvele, kuri efektyviai apsaugo

šilumos izoliacijos sluoksnį nuo vertikalaus ir skersinio oro srautų, taip išsaugodama visas izoliacines šilumos sluoksnio ypatybes. Be to, tai puiki apsauga nuo atmosferos kritulių ar kito neigiamo poveikio konstrukcijoms. Pagal degumo klasę šis gaminys atitinka A2–s1, d0, tokiu būdu tenkindamas gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, ir gali būti naudojamas visų pastatų vėdinamų sienų konstrukcijose be jokių apribojimų. „Su šiomis plokštėmis patogu dirbti, jas lengva pjaustyti, – sakė UAB „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė. – Sumontuotų plokščių siūlės, angokraščiai bei pastato kampai turi būti sandariai užklijuojami specialia lipniąja juosta, taip užtikrinant sandarų, vientisą šilumos izoliacijos bei apsaugos nuo vėjo sluoksnį ir gerokai sumažinant galimus šilumos nuostolius per atitvaras.“

skirti siūlėms tarp plokščių bei angokraščiams užtaisyti. Šios plokštės montuojamos ne sudėtingiau nei kitos, bet turi ir savų reikalavimų.

Apšiltinant fasadus šiomis plokštėmis svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad plokščių siūlės ir pastato kampai bei durų ar langų angokraščiai būtų kruopščiai ir sandariai užklijuoti specialiomis lipniosiomis juostomis. Be to, vėdinamajam fasadui naudojant dviejų sluoksnių šiltinimo sistemą, pirmiausia sumontuojamas termoizoliacinis sluoksnis iš universalių, nedegių akmens vatos plokščių „PAROC ® eXtra™“, ir tik vėliau ant jų montuojamos apsaugos nuo vėjo plokštės „PAROC ® Cortex™“. Įrengiant vieno sluoksnio šilumos izoliaciją, naudojamas naujausias gaminys „PAROC ® Cortex One™“.

Sumontavus apsaugos nuo vėjo sluoksnį (dvisluoksnio šiltinimo atveju) iš „PAROC ® Cortex One™“, siūles tarp plokščių būtina užklijuoti tam skirta sandarinimo juosta PAROC XST020, o pastato kampus – lipniąja kampų sandarinimo juosta PAROC XST021.

Tokiu būdu bus sukurtas patikimas ištisinis šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo sluoksnis. Sandariai apgaubus visas išorines pastato sienas „PAROC ® Cortex™“ ar „PAROC ® Cortex One™“ plokštėmis, įrengiamas vėdinamasis oro tarpas ir sumontuojamas fasado apdailos sluoksnis.

„PAROC® Corte apsauga daugiaaukš

Kokybę užtikrina montavimas Naujus produktus kuriantys „Paroc“ specialistai iki smulkmenų apgalvoja jų montavimą ir parengia išsamias rekomendacijas statytojams. Kartu siekiama, kad statybos procesai naudojant naujus gaminius būtų racionalūs, neužimtų daug laiko ir statybos vyktų sparčiau. Tuo tikslu tiekiami ir specialūs „PAROC ® Cortex™“ produktai,

Montuojamos „PAROC ® Cortex™“ plokštės glaudžiamos viena prie kitos nevengiant kryžminių sandūrų ir siūlių, nes visos tos siūlės vėliau sandariai užklijuojamos specialia lipniąja juosta.

26

27

Ir apsauga, ir puošmena

Didžiausias aptvėrimo sistemų gamintojas visame pasaulyje „Betafence“ turi plačiausią tvorų ir prieigos kontrolės produkcijos asortimentą. Vienas siūlomų gaminių – „Zenturo“ – yra universalus koncepciją „viskas viename“ atitinkantis sprendimas. „Zenturo“ – tai ne tik patikimas aptvėrimo sprendimas, bet ir puiki kiemo ar sodo dekoravimo priemonė. Pasitelkus šią metalinę tvorą galima įgyvendinti įvairiausius kūrybinius sumanymus.

Sistemos privalumai Universalumas. „Zenturo“ tvoros segmentus galima naudoti norint susikurti privatumą, padaryti atramas vijokliniams augalams ar dekoratyvines sodo gabionų sienas. Be to, galima įsigyti unikalių suderinamų „Zenturo“ užpildų tvorai, kurie suteikia kūrybiškumo ir individualumo pojūtį.

Lengvas įrengimas. „Zenturo“ elementus galima montuoti prie standartinių stulpelių sistemų, skirtų tvoroms.

Galima naudoti stulpelius „Bekaclip“ (su „Bekafor“ tvirtinimo elementais) ar „Bekafor Click“ (be tvirtinimo elementų). Darbui nereikalingi specialūs įgūdžiai ar įrankiai tvoroms montuoti.

Aukšta kokybė. Tvoros elementai yra suvirinti iš cinkuotos vielos ir padengti poliesteriu, o tai garantuoja puikią kokybę ir ilgaamžiškumą.

Novatoriškas dizainas. Dėl skirtingų tinklo akutės dydžių ir dvigubos besikaitaliojančios horizontalios vielos plokšti tvoros elementai atrodo labai patraukliai. Jie gali būti standartinės žalios arba madingos metalo ar antracito spalvos. Kitos spalvos – pagal užsakymą. Daugybė skirtingų „Zenturo“ elementų užpildų konfigūracijų sukuria patrauklų vaizdą.

Plokštės „Zenturo“ elementai – plokštės, kuriose dera 3 skirtingų dydžių tinklo akutės: 100 x 100, 100 x 50 ir 50 x 50 milimetrų. Dvigubos, besikaitaliojančios horizontalios vielos suteikia elementams tvirtumo. Tvoros elementų plotis – 2005 milimetrai, o galimų aukščių intervalas yra nuo 655 iki 2005 milimetrų. Horizontalios vielos skersmuo – 5 milimetrai, o vertikalios – 4,15 milimetro.

28

Neatidėliokite sprendimo ateičiai– rinkitės universalias, patikimas, kokybiškas „Layher“ pastolių bei klojinių sistemas.

Stulpeliai „Zenturo“ elementai gali būti montuojami su metaliniais „Bekaclip“ tipo stulpeliais (kaip ir naudojant su „Bekafor Classic“ ir „Prestige“ elementais).

Tvorų elementus lengva pritvirtinti prie stulpelių pasitelkiant standartinius „Bekafor“ tvirtinimo elementus. „Zenturo“ elementai taip pat suderinami su „Bekafor Click“ stulpelių sistema. Unikalus sprendimas – stulpeliuose sumontuoti spaustukai elementams pritvirtinti, todėl nereikalingi papildomi tvirtinimo elementai ar įrankiai montavimo darbams.

Padengimo technika Elementai yra pagaminti iš cinkuotos vielos. Kad poliesterio sluoksnis (mažiausiai 100 mikronų) gerai prikibtų, viela yra dengiama rišamuoju sluoksniu. Stulpeliai yra cinkuoti iš vidaus ir išorės (minimali danga – 175 g kvadratiniam metrui, sudėjus abi puses kartu) pagal Europos standartą 10326.

Po to klojama rišamoji danga, ir galiausiai stulpeliai padengiami poliesteriu (mažiausiai – 60 mikronų).

Užpildai „Zenturo“ elementai gali būti užpildomi 3 skirtingais, unikaliais ir dekoratyviais užpildais: langeliais, „Flexo“ ir Perfo“ juostelėmis.

www.betafence -tvoros.lt

UAB „Layher Baltic“ klientams siūlomų paslaugų privalumai: • Visa reikiama pastolių bei klojinių įranga yra sandėlyje (daugiau nei 50 000 m2 PASTOLIŲ, 10 000 m2 LAIKINŲJŲ STOGŲ, 15 000 m LAIPTŲ) • Visas norimas sistemas klientams galime pateikti per 24 valandas • Lanksčios atsiskaitymo sąlygos • Profesionalus konsultavimas

Jei dalyvaujate ar ketinate dalyvauti daugiabučių renovacijos procese Lietuvoje bei Latvijoje, įsigyti pastolius – kur kas naudingiau, negu juos nuomotis.

UAB „Layher Baltic“ operatyviai pateiks priimtiniausią sprendimą.

Pardavimas UAB „Layher Baltic“ // Šiltnamių g. 30, LT-04130 Vilnius Tel.: +370 654 44 455, +370 688 19 612, el. p. info@layher.lt, www.layher.lt

29

Svarbiausia – racionalus sprendimas

Bėgo nuo vilko, užšoko ant meškos – šis liaudies posakis gali tikti ir tiems, kurie desperatiškai ieško pigesnių būsto šildymosi būdų. Dažnas toks gyventojas laikosi nuostatos žūtbūt atsisakyti dujinio katilo ir vietoj jo sumontuoti kietojo kuro arba granulinį šildymo katilą. Tačiau specialistai nuoširdžiai pataria neskubėti ir įvertinti visas aplinkybes, tinkamai viską apskaičiuoti.

Rinkos dėsniai galioja visiems Siūlymus neskubėti atsisakyti dujinio šildymo vartotojai gali suprasti kaip šališką suinteresuotų verslininkų agitaciją. Tačiau toli gražu taip nėra. Pirma reikėtų apskaičiuoti numatomų investicijų sumą, efektyvumą, patogumą, galimas papildomas laiko sąnaudas, sutaupymus. Žinant visas aplinkybes bus aišku, į kurią pusę žengti.

Kompanijos „Robert Bosch“, Lietuvoje pristatančios „Buderus“ šildymo įrangą, atstovybė turi visą gamą šildymo įrangos: dujinius, kietojo, skystojo kuro, granulinius katilus, šilumos siurblius, saulės kolektorius, dujinės elektrinės šilumos blokus, pramoninius garo ir vandens šildymo katilus. „Klientams galime pasiūlyti bet kurį

30

pageidaujamą variantą bei derinius.

Tačiau norisi ir patarti, kad žmonės neliktų nusivylę ir savo sprendimais, ir mumis“, – sakė „Buderus“ atstovas Lietuvoje Eimantas Marcinkevičius.

Todėl pirmas patarimas gyventojams – gerai įvertinti visas būsimas investicijas ir apskaičiuoti, kokią jos duos grąžą.

Laisvalaikis bevertis?

Galvojantiesiems dujinį šildymą keisti kietuoju kuru arba granulėmis būtų pravartu apskaičiuoti, kiek kilovatvalandžių energijos pagamins malkomis kūrenamas katilas, kiek laiko reikės skirti katilui kūrenti, kiek laisvalaikio tam reikės paaukoti. Apskaičiuoti reikėtų ir kiek bus sutaupyta dujų, kokia piniginė su-

taupymo išraiška. „Koks gali būti ekonominis efektas dujinius katilus keičiant į kietojo kuro?

Be abejo, jis bus, tačiau yra keletas aplinkybių. Jeigu turite daug laisvo laiko ir jį galite skirti katilui kūrenti, nesirinkite kitokio šildymosi būdo. Patirsite mažiau išlaidų kurui, ir tai jums bus didžiausias privalumas“, – kalbėjo „Buderus“ šildymo įrangai atstovaujantis Marius Vinclovas.

Tačiau toli gražu ne visi norėtų dirbti kūrikais, jeigu yra kitų pasirinkimų. Veiklūs žmonės vertina ir savo laisvalaikį.

Būna atvejų, kai jie, pasišovę atsisakyti dujinio šildymo katilo ir įsirengti kietojo kuro ar granulinį, gavę komercinių siūlymų pakeičia nuomonę.

Pasirinkimo galimybės Statydamiesi namą žmonės pirmiausia turėtų įvertinti, kokių yra kuro rūšių pasirinkimo galimybių. Įsirengti katilinę su kietojo kuro katilu turbūt gali visi.

Kietasis kuras – pigiausias. Katilai irgi nėra brangiausi. Tačiau gerai katilinei reikia akumuliacinės talpos, nuo lauko ir vidaus temperatūros priklausomos reguliavimo automatikos, keleto maišymo vožtuvų su pavaromis ir kelių cirku-

liacinių siurblių. Todėl pradinė investicija į kietojo kuro katilinę kartais būna ne mažiausia.

Viršutinio degimo kietojo kuro ketaus 25 kW galingumo katilą galima nusipirkti už maždaug 3,8 tūkst. litų. Plieninis kainuos kiek pigiau – apie 2,8 tūkst. litų. Prie katilo jungiant akumuliacinę sistemą reikės kiek galingesnio katilo – 32 kW, kuris atsieis apie 4,2 tūkst. litų. Dujų generacinis kietojo kuro katilas kainuos maždaug 6,3 tūkst. litų. 1000 litrų akumuliacinė talpa – apie 2,5 tūkst. litų. Įvairiai papildomai įrangai prireiks dar kelių tūkstančių.

Granuliniai katilai – kur kas brangesni. Investicija į visiškai automatizuotą granulinį 15 kW katilą su kuro talpa savaitei ir rankiniu kuro užkrovimu (optimalus katilo naudingumas – 96 proc.) bus maždaug nuo 27,4 tūkst. litų. Toks pat katilas su dienos talpa ir galimybe prijungti prie pneumotransporto kuro sistemos atsieis 30,5 tūkst. litų. Norint įsirengti kuro ūkį, tektų dar investuoti: kuro bokštas, talpinantis 2,1–3,2 tonos granulių su paėmimo zondu apačioje prie pneumotransporto sistemos, kainuos apie 7,6 tūkst. litų, lanksčios kuro pneumotransporto sistemos žarnos, armuotos plienu – apie 0,7–1,2 tūkst. litų.

Turint laisvą patalpą granulėms galima naudoti kurmio tipo zondą, kuris laisvai juda patalpoje siurbdamas jas nuo viršaus. Tam reikėtų atseikėti dar apie 5,5 tūkst. litų.

Paprastesnių granulinių katilų trūkumas – jų efektyvumas siekia 85 proc., juos reikia dažnai valyti, užkrauti kuro bunkerį. Reikia įvertinti ir tai, kad neturint kuro padavimo ir įrengtos kuro talpos ar bokšto būtina patalpa granulėms sandėliuoti maišuose ant padėklų. Jeigu jos bus laikomos nešildomame garaže sudėtos ant grindų, gali prisigerti drėgmės ir tuomet pradės irti. Tada smuks kaloringumas, užsikimš kuro padavimo mechanizmas, pridegs degiklis.

Šilumos siurbliai laikomi mažiausiai aplinką teršiančiais šilumos energijos šaltiniais, kurių eksploatavimas yra vienas pigiausių. Tačiau pradinė investicija yra nemaža. Komplekto „žemė–vanduo“, kurį sudaro 11 kW galios šilumos siurblys su karšto vandens ruošimo funkcija, valdymo automatika, tenu viduje ir akumuliacine 200 litrų talpa, kainuos apie 26,2 tūkst. litų. Tokiam šilumos siurbliui priklausomai nuo grunto reikės dviejų lauko gręžinių (gylis – apie 85 metrus), kainuosiančių apie 15,3 tūkst.

Saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti – eksploatuoti šią alternatyviosios energijos priemonę yra nebrangu, o naudos – nemažai. Įrengti kolektoriai gali padengti iki 60 proc. šilumos, naudojamos karštam vandeniui ruošti.

Dviejų plokščių saulės kolektorių, užpildytų inertinėmis dujomis, su siurblio stotele, automatika ir skysčiu komplektas kainuos apie 11 tūkst. litų, tūrinis 200–300 litrų dvigubo veikimo vandens šildytuvas – maždaug 2,8–3,9 tūkst. litų.

Toks šildytuvas reikalingas galvojant apie perspektyvą, tuomet įrengiant saulės kolektorius neteks galvoti, ką daryti su senu vandens šildytuvu.

Dujiniam šildymui įsirengti būtina sąlyga – dujotiekis arba suskystintų dujų rezervuaras. Tokias sąlygas turi ne visi naujakuriai.

Jau įsirengusiesiems dujinį šildymą vienas paprastesnių būdų pajusti ekonominį efektą – paprastą dujinį katilą pakeisti kondensaciniu. Jie dujų sudegina 15–25 proc. mažiau ir pasiekia maksimalų naudingumo koeficientą – daugiau kaip 109 proc. „Buderus“ atstovas E. Marcinkevičius pastebėjo, kad tokiam žingsniui bene sunkiausiai ryžtasi visai neseniai nusipirkusieji dujinius katilus, kurie dar gerai veikia, bet naudoja daugiau dujų.

Skaičiuojant investiciją ir galimą sutaupymą, paprastas pakabinamasis 20–24 kW galingumo dujų katilas, naudojantis

apie 3500 kubinių metrų dujų per metus, pakeistas kondensaciniu sutaupys apie 700 kubinių metrų dujų per metus, ir po 3–3,5 metų investicija į naują katilą atsipirks. O paliktas senas pakabinamasis katilas pereikvos dujų už sumą, lygią jo paties kainai.

Priklausomai nuo to, kokių parametrų katilas ir su kokia įranga pasirenkamas, paprasto pakabinamojo 24 kW galios katilo keitimas kondensaciniu, skirtu vienai šildymo sistemai su srautiniu karšto vandens ruošimu, pasirenkant bazinę įrangą su visa automatika, gali kainuoti apie 5,5 tūkst. litų. Nereikia pamiršti, kad mokėti reikia ne tik už įrangą, bet ir montavimo darbus, šiems reikės skirti nuo 1,5 tūkst. litų.

Sutaupyti ar gauti paramą?

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas šiuo metu kviečia teikti paraiškas paramai pagal programą „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“. Šiemet į paramą gali pretenduoti ir vėliau, nei 1993 metais, pastatytų namų savininkai.

Vadovaujantis šia programa, gyventojai galėtų gauti iki 30 proc. paramą išlaidoms, susijusioms su saulės kolektorių, geoterminio šildymo sistemų, vėjo energijos jėgainių, biokuro katilų įsigijimu bei įsirengimu. Čia jie turėtų atsakyti į klausimą: ar tikslas yra sutaupyti ir greitai pajusti efektą, ar gauti kompensaciją? Norint sumažinti išlaidas už būsto šildymą nebūtina griauti katilinę ir investuoti į brangią alternatyvaus šildymo sistemą.

Kompensacija gali būti ir ne tokia didelė palyginti su bendromis išlaidomis šiai įrangai įsigyti ir sumontuoti.

Apskaičiavus gali paaiškėti, kad investuoti į kitas priemones reikės kur kas mažiau, o sutaupymas bus pajuntamas iš karto.

S AU L Ė TA I N V E S T I C I J A Į J Ū S Ų AT E I T Į !

S aulė s b ater ij o s , fotovoltini ai mo duli ai ir g ranulini ai k atil ai Konsult av ima s , p ard av imai, mont av ima s UAB „Glasspro Solar“ Lakūnų g. 3A, LT-09108 Vilnius

Tel. (8 5) 277 8314 Faks. (8 5) 277 8318 El. paštas: info@glassprosolar.lt 31 www.glassprosolar.lt

www.viessmann.lt

Naujos technologijos ieško formos

Alternatyvių energijos šaltinių integravimo į pastatus problema – šių dienų aktualija Bitė RIMKUTĖ

Šilumos inžinerija

Alternatyvios energijos sistemos – saulės baterijos, vėjo jėgainės, geotermija – šiandien jau niekam neatrodo neperspektyvi ekologinių idėjų propaguotojų užgaida.

Tokiam vertinimui oponuoja ir Europos Sąjungos (ES) direktyvos, reikalaujančios, kad vis daugiau pastatuose naudojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Tad aktualesnis tampa ir klausimas, kaip šių technologijų integravimas paveiks estetinę pastatų išraišką.

Nėra iš ko mokytis Paskaitas apie ekologišką, aplinką tausojančią, novatorišką ir intriguojančią pasaulio architektūrą rengiantis architektas Gintaras Klimavičius apgailestauja: net architektūriniai konkursai kaskart rodo, kad daugeliui užduotis rasti patenkinamą balansą tarp turinio ir formos – kol kas per sudėtinga. Gavę darbą sukurti tvariosios architektūros objektą autoriai neretai tiesiog prifarširuoja projektus visų žinomų atsinaujinančiosios energetikos sistemų, nesirūpindami estetiniais sprendimais.

32

Galbūt dėl to taip lengvai ir prigijo energiškai efektyvių namų patrauklumą potencialių vartotojų akyse mažinantis stereotipinis įsivaizdavimas, kad tai visada – konteinerio formos statiniai su mažais kaip kalėjimo langais. „Mums tiesiog trūksta informacijos,– sakė energiškai efektyviais pastatais besidomintis architektas. – Pasyvusis namas tikrai nedeklaruoja mažų langų. Bet kai Lietuvoje tėra pastatyti trys ar keturi pasyvieji namai, žmonėms sunku susivokti. Būtų bent 100 – galėtume analizuoti, kurie pavykę, kurie – ne.“

Keturkampė dėžutė – pigiausias sprendimas statant bet kokios rūšies pastatą. Tad architektūrinius sprendinius labiau veikia ne energinių sistemų pasirinkimas, o užsakovo prioritetai ir projektuojančiojo gebėjimai. Viena vertus, lietuviai linkę taupyti – teigiama, kad užsienyje energiškai taupūs pastatai kainuoja iki 20–30 proc. brangiau, o Lietuvoje, renkantis kuklią apdailą ir kitas sudedamąsias medžiagas, projektai pabrangsta mažiau nei 10 proc. Kita vertus, sėkmingi architektūriniai sprendimai – pastato lokacija, orientacija pagal pasaulio šalis – leidžia patenkinti didelę dalį energijos poreikio.

Estetikos nevalia ignoruoti G. Klimavičius pripažįsta: ekologiškų, pasyviųjų ar aktyviųjų, namų projektavimas yra sudėtingesnis nei įprastų, ypač siekiant patrauklios estetinės išraiškos: architektams tenka įvertinti tris ar keturis papildomus rodiklius.

Rezultatas pirmiausia priklauso nuo architekto – dėl turinio tikrai netenka paaukoti formos. „Architektūros estetika visais laikais buvo labai svarbi

tema, taip yra ir šiuo atveju“, – sakė architektas.

Galima tik spėlioti, kokių naujų šios rūšies problemų Lietuvoje kils plintant saulės, vėjo jėgainių ir kitų technologijų naudojimui. Tarkime, kai savo planus pradėti gaminti stogų dangas iš saulės modulių įgyvendins bendrovės „Baltic Solar Energy“ bei „BOD Group“ ir, fotovoltikai atpigus, saulės modulius vartotojai pradės montuoti kur radę laisvo ploto. „Vokietijoje jau šiandien galime matyti, kaip atrodo biurgeriški namai,

Moduliniai pastatai www.balticmodules.lt Opportunities without limits!

aplipdyti saulės baterijomis. Bet technologijos labai greitai tobulėja, gal kada bus sugalvota raudonoji čerpinė fotovoltika, ir senąsias saulės baterijas vokiečiai parduos mums. Norint jas pritaisyti, reikės atlikti pastato korekcijas, tad svarbu numatyti, kaip tai turi atrodyti“, – sakė architektas.

G. Klimavičius neabejoja, kad Lietuvos laukia dar ilgas kelias iki tos dienos, kai ekonomija įprastai nebus pagrindinė užsakovo užduotis architektui, kai ateis suvokimas, kad šykštus tikrai moka du kartus, kai užsakovai gebės atskirti gerą architektūrą nuo blogos, o alternatyvių energijos sistemų naudojimo efektyvumo nebereikės įrodinėti. Konservatyvus, nepajudinamas lietuvių mentalitetas tų permainų anaiptol nepagreitina. „Pasaulis nuėjęs jau tikrai toli, mes galėtume mokytis iš kitų padarytų klaidų. Bet lietuviai linkę mokytis iš klaidų nieko nedarydami. Mes domimės, bet veikti, leisti pinigus nenorime. Ir apie aplinką dar per mažai galvojame“, – komentavo G. Klimavičius.

Specialistai ypač pasigenda jaunosios kartos ugdymo. „Edukacija turi būti pradedama nuo mažens.

Ekologija yra kur kas daugiau nei sėklų valgymas ar šiukšlių rūšiavimas. Mes tikrai atsiliekame nuo užsienio, kur estetikos mokoma nuo vaikystės, kur universitetuose galima studijuoti visapusiškus ekologinės architektūros modulius“, – sakė buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros ir inžinerijos katedros docentas. Kol tuo nesirūpina švietimo sistemos kūrėjai, darniosios architektūros šalininkai džiaugiasi pavienėmis iniciatyvomis.

Tokiomis kaip neseniai pasibaigęs „Ekocentro“ surengtas projektas-

UAB „Baltic modules“ Klaipėdos r., Trušelių k.

Tel. +370 650 70 474 El. p. info@balticmodules.lt

konkursas „Mano EKOnamai 2012“, kurio dalyvių darbai, planuojama, keliaus po šalies mokyklas. „Vaikai mokosi greičiau nei suaugusieji, nes nebijo klausti“, – pastebėjo G. Klimavičius.

Lietuva atsilieka gerokai Trūksta ir profesionalų, galinčių konsultuoti energiškai efektyvios statybos klausimais. Gausią išskirtinių pasaulio ekologinės architektūros pavyzdžių kolekciją surinkęs specialistas nesistebi, kad šios srities informacijos trūksta ir kolegoms architektams. Internete informacijos gausa didžiulė, bet ją susisteminti kainuoja ir laiko, ir jėgų. Dar kebliau skaityti specialiąją literatūrą. „Ten daug ne tik matematikos, bet ir fizikos, – šyptelėjo G. Klimavičius. – Tiesa, architektui užtenka suprasti technologijos veikimo principą.“ Anot pašnekovo, nors keliasdešimt šia sritimi rimtai besidominčių ir atitinkamą pasirengimą turinčių specialistų konsultuoja savo klientus, žiniomis dalijasi specializuotuose (ir brangiai kainuojančiuose) seminaruose bei konferencijose, nuoseklaus visuomenės švietimo nevyksta. Tokia veikla profesionalams, tikėtina, ateityje uždirbtų dividendų, bet kadangi grąža ateina tikrai ne per dvejus metus, tam reikia pasiryžimo.

Tai viena priežasčių, dėl kurių šiandien, kai pasaulis jau stato energiškai aktyvius – energijos daugiau pagaminančius nei sunaudojančius, namus, Lietuvoje vis dar abejojama net pasyviųjų, tai yra energijos beveik neeikvojančių ar nulinės energijos, pastatų perspektyvomis.

Kita vangių permainų priežastis – neaiški už alternatyvių energijos sistemų diegimą atsakingų valdiškų institucijų

Projektų vadovas Tel. +370 611 22 518 El. p. vm@balticmodules.lt

33

Saulė siūlo naujų galimybių

pozicija. Nors viešai energingai mosuojama ES direktyvomis, kurios įpareigoja Lietuvą iki 2020 metų iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 23 proc. energijos, neoficialiuose valdininkų pokalbiuose galima išgirsti ir skepsio, ir ironijos: neįvykdysime šio įsipareigojimo, kaip neįvykdėme ir daugybės kitų.

Kvartalas – kaip edukacinė priemonė Architekto G. Klimavičiaus vadovaujama projektavimo firma „Suti“ kartu su bendrove „Vilniaus planas“ parengė ir suderino detalųjį planą sklypui Žirmūnų mikrorajone prie Tuskulėnų dvaro, kur dar šiemet turėtų būti pradėta aštuonių ekonomiškų, darnių ir kokybiškų daugiabučių statyba. Kol kas architektai laukia užsakymo parengti techninį projektą. Tai bus municipaliniam būsto fondui, ilgalaikei nuomai skirtas kvartalas, kuris šiluma ir iš dalies elektra apsirūpins iš alternatyvių energijos šaltinių. Čia dirbs ir saulė, ir vėjas, ir geotermija. Beje, skaičiuojama, kad energijos šiems kokybiškiems namams reikės apie 7 kartus mažiau nei vidutiniam sostinės daugiabučiui.

Architektas G. Klimavičius tikisi, kad šis projektas taps parankia edukacine priemone išsiaiškinti darniosios architektūros ir plėtros privalumus ar trūkumus: „Gauti informaciją iš individualiųjų namų statytojų nėra paprasta, o miestui priklausančio būsto eksploatavimo monitoringas tam suteikia puikią galimybę. Be to, šio kvartalo gyventojai galės pasakyti ir tai, ar niekada nebesirinks tokio būsto, ar priešingai – kitaip nebegalės gyventi.“ Namai bus statomi iš šiuo metu jau 35 šalyse plačiai naudojamos me-

Žirmūnų kvartale planuojama statyti šiuolaikišką daugiabučių kvartalą. džiagos – austrų gamybos klijuotos medienos plokščių (Cross laminated timber – CLT). Neseniai Londone iškilęs medinis aštuonių aukštų daugiabutis buvo išpirktas dar nepastačius pirmojo aukšto.

Naujieji Žirmūnų daugiabučiai bus apšiltinti akmens vata, apdailai planuojama naudoti aukšto slėgio laminatą. Būsimojo kvartalo detaliojo plano pagrindas buvo „Longlife“ programos rengėjų sukurta metodika.

Naujos plokštės „Finnfoam XX“ Šiltinant pastatų konstrukcijas labai svarbu, kad termoizoliacinė medžiaga gerai prisiklijuotų prie šiltinamo paviršiaus. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip prie plokščių prilimpa armavimo bei dekoratyvinio tinko sluoksnis.

Ekstruzinio putų polistireno gamintojas „Finnfoam“ pasiūlė naujovę – plokštes rievėtu paviršiumi. Tarsi vaflio raštuotas paviršius plokštei suteikia geresnes ypatybes sukibti su šiltinamu paviršiumi ar tinku. Šiltinimo meistrai tikrai įvertins šiuos naujojo gaminio privalumus.

Dėl rievėto paviršiaus „Finnfoam XX“ plokštės idealiai tinka cokolių, angokraščių, sienų ir kitų tinkuojamųjų konstrukcijų izoliacijai. Galimi plokščių matmenys: 600 x 1250 milimetrų, storis – 20, 30, 50, 80, 100, 120 milimetrų.

Ypatybės Tvirtumas. „Finnfoam“ plokštės yra ypač tvirtos dėl mažų porų

34

formuojamos vientisos sukryžiuotos struktūros. Paviršinis sluoksnis sutvirtina plokštes. Taip gaunama sluoksniuota konstrukcija, kurios paviršius yra atsparus tempimui, branduolio medžiaga – spaudimui, ir visi sluoksniai yra tvirtai sujungti tarpusavyje.

Atsparumas drėgmei. „Finnfoam“ porų struktūra yra absoliučiai vientisa ir uždara visoje plokštėje. Plokštė turi ir sandarų vandenį atstumiantį paviršių. Daugiau kaip metus trukusio panardinimo eksperimento metu įrodyta, kad vanduo įsigeria tik į perpjauto paviršiaus poras (porų dydis – 0,05–0,1 milimetro). Per metus drėgmės kiekis plokštėse buvo toks pat, koks įsigeria per pirmas 2 paras.

Vanduo ant plokštės paviršiaus laikosi kaip ant stiklo. Šilumos izoliacija. Termoizoliacinės „Finnfoam“ plokščių ypatybės

nepriklauso nuo naudojimo sąlygų.

Uždara ir absoliučiai vientisa porų struktūra veiksmingai išlaiko gryną orą, kurio šilumos laidumas (λ10) yra 0,026 W/(mK). Plokštėse nebūna oro srovių, stipriai silpninančių izoliacines konstrukcijos charakteristikas, todėl jos veikia ir kaip vėjo izoliacija.

Kitos savybės. „Finnfoam“ plokštės neišskiria sveikatai pavojingų dalelių ar dujų, netrūnija ir nepūva. „Finnfoam“ plokštės nėra palankios veistis pelėsiams, jos netrupa, neduria ir nedulka, todėl malonu dirbti.

w w w.finnfoam.l t

Įdarbinti saulės energiją siūlančių įmonių gretose šiuo metu vyksta kariuomenės pulkų pergrupavimas. Iki kovo 1-osios, kai įsigaliojo saulės energetikos plėtrą varžantis įstatymas, skubėjusi įgyvendinti paskutinius 30 kW galios saulės energijos parkų kūrėjų užsakymus, šiandien naujus planus kuria ir bendrovės „Profimus“ komanda. Ir nesibaimina neišvengiamų permainų.

Bendrovės „Profimus“ vadovas Donatas Černiauskas konstatuoja, kad nuo šiol bus galima koncentruotis į darbą su tais klientais, kurie tegu ir nekuria su saulės energetika susijusių verslo planų, bet nori sutaupyti ir teikia prioritetą alternatyviems energijos šaltiniams. „Mums, kaip mažai kompanijai, net ir įdomesni tokie projektai, kur tenka prisitaikyti prie individualių vartotojo poreikių, sukurti iki tol nenaudotų konstrukcinių elementų. Esame lankstūs, patys projektuojame ir gaminame įvairias saulės modulių tvirtinimo konstrukcijas, įrengiame saulės baterijas ne tik ant stogų, vietoj stogų ar ant žemės, bet ir ant sienų, virš langų“, – pasakojo D. Černiauskas.

Saulės modulius virš langų „Profimus“ specialistai siūlo įrengti lyg savotiškas markizes. Tokios fotovoltinės markizės sykiu ir apsaugo nuo saulės, ir paverčia ją energija. „Profimus“ siūloma konstrukcija leidžia reguliuoti ir saulės modulių kampą – taip galima keliasdešimčia procentų padidinti pagaminamos energijos kiekį.

Sostinėje įsikūrusios, bet visoje Lietuvoje dirbančios įmonės specialistai įsitikinę, kad saulės elementai gali ir turi būti montuojami ant bet kokio pastato: gyvenamojo, ūkinio, malkinės, pavėsinės, net ant daugiabučių sienų ar balkonų. „Kodėl gi, statant pastatą, jo nepadarius aktyvaus – duodančio grąžą? Gal statyba būtų šiek

tiek brangesnė, bet ilgainiui tai atsipirktų“, – sakė D. Černiauskas.

Garantinis daugumos standartinių modulių laikas – periodas, kai jie saulės šviesą verčia energija – siekia ne mažiau kaip 20 metų. Pasak „Profimus“ vadovo, standartai numato, kad po 10 metų jie turi išsaugoti ne mažiau kaip 90 proc. efektyvumą, o 20 metų dar turi turėti 80 proc. savo pirminio pajėgumo. „Profimus“ specialistai rekomenduoja saulės elektrines integruoti į stogą.

Tai yra sukloti jas vietoj čerpių, šiferio ar kitos dangos. Jie siūlo savo suprojektuotas konstrukcijas su lankstytais cinkuotais profiliais, kurie, sujungti į vientisą vertikalių ir horizontalių profilių vandens nubėgimo sistemą, leidžia įrengti sandarų stogą. Technologija neeliminuoja galimybės įrengti stogo šiltinimą. Sudėtingesnis šiuo atveju tik montavimas, nes iš palėpės nebelieka priėjimo prie jungčių. „Mes nuolat domimės šia sritimi.

Naudojame standartinius sprendimus, bet kuriame ir savų, ieškodami galimybių padaryti patogiau, paprasčiau ir pasiekti, kad kaina būtų prieinama kuo platesniam vartotojų ratui“, – sakė D. Černiauskas.

Intensyvi praėjusi žiema „Profimus“ leido pasidžiaugti savo sukurtomis ant žemės įrengiamomis saulės jėgainėms skirtomis konstrukcijomis. Jos gamina-

mos atsižvelgiant į planuojamų montuoti elementų matmenis. Kurdami konstrukcijas įmonės meistrai laikėsi principo, kad verta padaryti daugiau namų darbų, kad mažiau truktų montavimas lauke, kartais net labai atšiauriomis sąlygomis. Ir lauke jiems tikrai neteko užsibūti. 10 kW galingumo saulės jėgainės konstrukcijas trys vyrai sumontuoja per dieną.

Dabar „Profimus“ pradeda dirbti su pasyviosiomis sekimo sistemomis, kurios, sukdamos modulius optimaliu kampu, padeda sugauti iki 30 proc. daugiau saulės energijos. „Tradiciniai tokios rūšies įtaisai turi variklius, valdiklius, programas, kurios dirba arba pagal astronominį kalendorių, arba jutiklių principu. Bet tokios sistemos naudoja elektrą, be to, reikalauja priežiūros – kartais sutrinka valdiklių sistemos. Pasyviosioms sekimo sistemoms maitinimo šaltinio nereikia – tai medžiagų fizinių ypatybių principais pagrįstas veikimas“, – komentavo D. Černiauskas. „Profimus“ vadovas neslepia: pasikeitusios verslo sąlygos verčia įsiklausyti į menkiausią klientų pageidavimą. Bet tai yra kaip tik tai, kas padeda tobulėti.

UAB „Profimus“ www.profimus.lt Mob. +370 612 25 182

35

Atnaujinimui – palankesnės sąlygos Paramos individualiųjų namų renovavimo darbams fondas išaugo dukart

Individualiųjų namų savininkai, matydami, kokios pajėgos metamos stringančiai daugiabučių renovacijai išjudinti, jautėsi valstybės palikti užribyje. 2011 metų rugpjūtį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) pirmąkart paskelbė pradedantis rinkti paraiškas paramai individualiųjų namų renovacijai ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui gauti. Tai buvo išties gera žinia. Paramą – netgi dukart didesnę ir mažiau suvaržytą apribojimų – nuspręsta išdalyti ir šiemet.

Poreikis nevienodas Pasak Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vedėjos Julijos Kuklytės, iki 2011 metų nevykdyta nė viena programa, kuri būtų siūliusi valstybės biudžeto paramą individualiesiems namams. Parama per Klimato kaitos specialiąją programą buvo pirmoji proga jų savininkams gauti valstybės paramą energijos naudojimui sumažinti ir energiniam pastato efektyvumui didinti.

2012 metų pradžioje individualiesiems namams modernizuoti ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti skirta vienodai – po 900 tūkst. litų. Valstybė įsipareigojo padengti iki 30 proc. paraiškos teikėjo išlaidų.

Pretenduoti gauti abiejų rūšių paramą galėjo tik vieno ar dviejų butų

gyvenamųjų namų, statytų iki 1993 metų, savininkai.

LAAIF pateiktais duomenimis, kvietimu atnaujinti namus, pagerinti energinį jų naudingumą ir mažinti energijos naudojimo sąnaudas pernai pasinaudojo 48 gyventojai.

Dar dešimt paraiškų buvo įtraukta į rezervinį sąrašą. Savininkai turėjo pagrįsti renovacijos naudą – pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą. Jeigu atlikus modernizavimo darbus nepasiekta pastato energinio naudingumo C klasė, o energijos sąnaudos nesumažėjo bent 20 proc., paramos namo savininkas negaus. Šeimininkų, norinčių apšiltinti savo namus, atsirado daugiau nei norinčiųjų įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius. Proga įsirengti saulės, vėjo, biokuro, geoterminės

energijos ir kitas atsinaujinančių šaltinių priemones pasinaudojo 41 gyventojas. Pagal pateiktas paraiškas išnaudota apytiksliai 400 tūkst. litų.

Didžioji dalis paraiškų teikėjų panoro įsigyti biokuro katilus, įsidiegti saulės kolektorius, dalis pasirinko geoterminį šildymą.

Nedidelės apimties projektams, t. y. tiems, kuriuose prašoma finansuoti ne daugiau kaip 50 tūkst. litų, nustatyta paprastesnė vertinimo sistema, vertinimas vyksta greičiau, finansavimas skiriamas tik įgyvendinus projektą išlaidų kompensavimo būdu, o finansavimo sutarčių pasirašyti nereikia.

Skyrė papildomai pinigų Praėjusių metų lapkričio mėnesį Aplinkos ministerija papildomai skyrė milijoną litų individualiųjų namų renovacijai. Dar tiek pat atseikėta ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti individualiuosiuose namuose. „Tie, kurie praėjusiais metais nespėjo pateikti paraiškų pastatų renovacijai ir atsinaujinantiems energijos

36

šaltiniams diegti, tai galės padaryti šiemet. Nepanaudotos 2012 metų lėšos bus perkeltos į 2013-uosius, kai bus paskelbtas naujas kvietimas teikti paraiškas jau pagal 2013 metų lėšų naudojimo sąmatą“, – aiškino Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vedėja J. Kuklytė.

Klimato kaitos specialiosios programos lėšos naudojamos vadovaujantis metine šios programos lėšų naudojimo sąmata, kurios projektą kiekvienų metų pradžioje Aplinkos ministerija teikia svarstyti Nacionaliniam klimato kaitos komitetui ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui.

Sąmata tvirtinama aplinkos ministro įsakymu.

Sumažės biurokratijos 2013 metais Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo sąmatoje individualiųjų gyvenamosios paskirties pastatų renovacijai numatyta 3,38 mln. litų paramos, o atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos

ar kt. – naudojimui individualiuosiuose gyvenamosios paskirties pastatuose – 2 mln. litų.

Svarbiausia – šiemet nebeliko kritikuotojo ankstesnio namo statybos metų apribojimo, t. y. jis gali būti statytas ir po 1993-iųjų. Taip pat planuojama dar labiau supaprastinti paraiškų priėmimo tvarką – rengiamasi atsisakyti jų pildymo, numatant paprastesnę registracijos formą ir įpareigojant pareiškėjus visus reikalingus dokumentus pateikti jau įgyvendinus projektą.

Taigi šiais metais naujos paraiškos bus priimamos aplinkos ministrui patvirtinus Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2013 metais sąmatą ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2013 metais sąmatą detalizuojantį planą.

Kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas, kai bus priimti ir įsigalios minėti dokumentai. Visa informacija bus skelbiama LAAIF ir Aplinkos ministerijos tinklalapiuose.

37

www.viessmann.lt

Popierius šilto gyvenimo negarantuoja Privalomų tipinių buto energinio naudingumo

sertifikatų nauda abejoja ir specialistai, ir gyventojai

Inga LUKŠYTĖ

Senų daugiabučių arba individualiųjų namų gyventojams, nė negirdėjusiems apie energinio naudingumo sertifikatus, nuo 2007 metų būtinus naujai statomiems pastatams, tarp jų ir individualiesiems namams, šių metų pradžioje teko skubiai tuo pasidomėti. Mat energinio naudingumo sertifikatai tapo privalomi ir kiaurų daugiabučių, ir provincijoje stovinčių vadinamųjų alytnamių šeimininkams sumanius juos parduoti.

Rūpestis pardavėjams ir nuomotojams Energinio naudingumo sertifikatai tapo būtini ne tik parduodant, bet ir išnuomojant pastatus, tarp jų ir individualiuosius namus bei jų dalis – bu-

tus ar kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas. Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas

paaiškino, kad pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų, todėl po 2007 metų pastatyti pastatai jau turi galiojančius sertifikatus, kurie gali būti pateikiami pirkėjui ar nuomininkui. Jeigu neatliekami jokie veiksmai, susiję su gyvenamuoju pastatu, sertifikato turėti neprivaloma.

Statybos įstatyme numatyta, kad pastato dalies, t. y. atskiro buto, energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduotas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu. Taip pat vadovaujantis tokio pat buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu. Individualiesiems namams išduodami tik atestuotų sertifikavimo specialistų skaičiavimais pagrįsti sertifikatai, o butų savininkams AM kovo pradžioje įvedė palengvinimą – jie gali gauti tipinį buto energinio naudingumo sertifikatą. „Jei buto savininkas nėra pagerinęs energinių buto ypatybių arba pardavėją ir pirkėją tenkina tai, kad bus deklaruojama žemiausia galima energinio naudingumo klasė, buto sertifikatas gali būti išduotas vadovaujan-

Šilumos inžinerija

Procedūra – nesudėtinga Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas turi keletą tikslų: pateikti objektyvią informaciją pirkėjui ar nuomininkui apie parduodamą ar nuomojamą nekilnojamąjį turtą (NT), nurodant skaičiuojamąjį (projektinį) pastato (buto) energinį naudingumą, kurio reikia įvairiems poreikiams, susijusiems su įprastu pastato naudojimu, užtikrinti; atspindėti šildymo ir vėsinimo energijos (energija, būtina siekiant išvengti perkaitimo) poreikius, kad pastate (bute) būtų užtikrintos numatytos temperatūros sąlygos; parodyti buitinio karšto vandens poreikius; kurti energiškai efektyvių pastatų NT rinką; skatinti pastatų naudotojus vertinti savo NT objektų energijos sąnaudas, tinkamai prižiūrėti, atnaujinti ar modernizuoti pastatus siekiant mažesnių jo energijos sąnaudų.

Pastatų energinis sertifikavimas yra neatsiejama pastatų modernizavimo dalis. Europos investicijų bankas, pagal JESSICA finansinį mechanizmą subsidijuojantis iki 15 proc. renovacijos sąnaudų, remiasi tik sertifikavimo duomenimis, rodančiais, kiek sutaupoma energijos pri-

38

taikius vienokias ar kitokias pastatų modernizavimo priemones. Sutaupytos energijos kiekis konvertuojamas į CO2 emisiją, kurios sutaupymas parduodamas kitoms valstybėms, o gautos lėšos vėl nukreipiamos į fondus energijos taupymo priemonėms finansuoti. Šiuo metu neprivaloma sertifikuoti kultūros paveldo statinius, maldos namus, laikinuosius pastatus, gamybos ir pramonės, sandėliavimo bei žemės ūkio negyvenamuosius pastatus, mažesnius kaip 50 kvadratinių metrų ploto statinius, ne nuolat naudojamus poilsio ir sodo paskirties pastatus, nešildomus pastatus.

NT savininkai, norėdami gauti energinio naudingumo sertifikatą, gali kreiptis į pastatų sertifikavimo ekspertus, kad šie išsamiai įvertintų būstą ir apibrėžtų tikrąjį jo energinį naudingumą. Tokio sertifikato kaina gali siekti kelis šimtus litų, priklausomai nuo pastato ploto ir kitų parametrų, o jį parengti surinkus visą reikiamą medžiagą užtrunka 3–4 dienas. Teisė parengti tokius sertifikatus suteikta tik nepriklausomiems atestuotiems ekspertams. Jų sąrašas yra paskelbtas Sta-

tybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) tinklalapyje www.spsc.lt.

Nuo kovo 1 dienos tipinį butų energinio naudingumo sertifikatą galima gauti ir elektroniniu būdu – sertifikatas išduodamas ne ilgiau kaip per dvi darbo dienas ir kainuoja 10 litų. Tokį sertifikatą gali užsakyti notaras arba pats NT savininkas. Sertifikatą galima užsisakyti SPSC tinklalapyje www.spsc.lt. Norintieji gauti energinio naudingumo sertifikatą elektroniniu būdu turi SPSC tinklalapyje užpildyti prašymą ir pateikti buto dokumentus (Registrų centro registro išrašą ir (arba) kadastrinių matavimų bylą). Už eksperto paslaugą reikia sumokėti iš anksto banko pavedimu.

Paslauga iki gegužės 1 dienos kainuoja 10 litų. Sertifikavimo ekspertas, gavęs prašymą ir patvirtinimą apie apmokėjimą, parengia tipinį pastato buto energinio naudingumo sertifikatą. Skenuota elektroninė sertifikato versija ir PVM sąskaita faktūra atsiunčiama užsakyme nurodytu elektroniniu paštu. Jeigu užsakovui reikia sertifikato originalo, jį galima atsiimti atvykus į SPSC.

tis tipiniu AM patvirtintu energinio naudingumo sertifikatu. Norint gauti buto tipinį energinio naudingumo sertifikatą, nereikia, kad namas būtų sertifikuotas. Tuomet deklaruojamos labai prastos buto energinio naudingumo charakteristikos – jis priskiriamas žemiausiai energinio naudingumo G klasei. Tokiu atveju gyventojai gali gauti buto energinio naudingumo sertifikatą elektroniniu būdu“, – paaiškino T. Baranauskas.

Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje jau yra sertifikuota daugiau kaip 50 proc. visų pastatų. Lietuvoje sertifikuoti pastatai, pasak Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos direktorės Ramunės Matijošienės, sudarytų maždaug vieną procentą. Nauji pastatai, specialistės teigimu, sertifikuojami sklandžiai, nes baigus daugiabučio ar individualiojo gyvenamojo namo statybos darbus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai privaloma pateikti energinio naudingumo sertifikatą. Šie sertifikatai, kitaip nei tipiniai energinio naudingumo sertifikatai, pagrįsti skaičiavimais, kurie parodo skaičiuojamąsias pastato energijos sąnaudas.

Nauda abejotina Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos direktorė R. Matijošienė abejoja tipinių sertifikatų nauda. „Tipiniai energinio naudingumo sertifikatai neatspindi skaičiuojamųjų buto energijos sąnaudų. Nuo kovo 1 dienos, kai kiekvienas parduodantis butą gali už 10 litų gauti bevertį popierių, senesnės statybos daugiabučių pastatų sertifikavimo procesas beveik sustojo“, – komentavo pašnekovė. Tipiniai sertifikatai išduodami neatliekant pastato ar jo dalies energinio naudingumo įvertinimo ir nerenkant tikslios informacijos apie objektą. „Patirtis rodo, kad butų sertifikavimo vadovaujantis tipiniu energinio naudingumo sertifikatu galimybe naudojasi butus parduodantys asmenys, kai akivaizdu, kad parduodamas nekilnojamasis turtas (NT) yra prastos būklės, ir pateikiama informacija apie energines jo ypatybes nedaro įtakos pardavimo kainai ar paklausai rinkoje“, – pasakojo AM specialistas T. Baranauskas.

Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija AM sprendimą nuo kovo 1 dienos įgalioti Statybos produkcijos sertifikavimo centrą (SPSC) tipinius energinio naudingumo sertifikatus išduoti elektroniniu būdu apskundė Konkurencijos tarnybai. „Tipiniai energinio naudingu-

mo sertifikatai – tai, galima sakyti, leidimas nesertifikuoti buto, nors Europos Sąjungos (ES) direktyva tai daryti įpareigojo nuo 2012 metų, – atkreipė dėmesį R. Matijošienė. – SPSC sertifikatą išduoda už 10 litų, o mums vien to sertifikato įregistravimas SPSC bazėje kainuoja 10,5 lito.“ Pasak Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos direktorės, SPSC šiuo metu atestuoja sertifikavimo ekspertus, valdo sertifikatų registrą ir išduoda sertifikatus, atimdamas rinką iš analogiškas paslaugas teikiančių ekspertinių įmonių.

Pirkėjams neaktualu?

Ar energinio naudingumo sertifikatai tikrai suteikia naujos informacijos sandorį sudarančioms pusėms? „Lietuvoje vyrauja seni, energiškai neefektyvūs pastatai, kurių energinio naudingumo klasė yra G, o savininkas privalo įsigyti energinio naudingumo sertifikatą, nors ir taip aišku, kokiai klasei pastatas priklauso“, – komentavo NT bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras. Jo teigimu, būtų tikslingiausia, jei tokie sertifikatai būtų privalomi tik naujai pastatytiems arba modernizuotiems pastatams. „Nereikia pamiršti, kad pagrindinis kriterijus įsigyjant NT yra ne A ar B energinio naudingumo klasė, energija, sunaudojama vienam kvadratiniam metrui per metus, o šildymo sąskaitos, išreikštos litais arba kubiniais metrais“, – atkreipė dėmesį R. Pleteras.

Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija šiai pozicijai nepritaria. Asociacijos tarybos pirmininkė Audronė Kučinskienė aiškino, kad sertifikato negalima sieti su faktinėmis šildymo sąskaitomis ar skaitiklio rodmenimis. Sertifikatas rodo, kiek energijos turėtų sunaudoti norminis gyventojas – pilietis, gyvenantis norminiame pastate, norminėje patalpų temperatūroje, sunaudojantis norminį kiekį karšto ir šalto vandens, elektros energijos, pats išskiriantis norminį šilumos kiekį patalpoje ir t. t. O sąskaitos rodo, kokį faktinį energijos kiekį sunaudoja pastatas priklausomai nuo gyventojų elgsenos, energijos naudojimo įpročių ir tradicijų. „Energiją naudoja visi pastatai, todėl nesvarbu – senas ar naujas, žalias ar raudonas, gražus ar varganas – jį vis tiek privalu sertifikuoti tam, kad valstybė ir gyventojai žinotų, kiek mes visi sunaudojame energijos ir kaip būtų galima jos sutaupyti, kad sumažintume energetinį valstybės priklau-

Pagrindinės veiklos kryptys: • Energijos taupymo ir išsaugojimo pastatuose tyrimai (sandarumo matavimai, termoviziniai tyrimai); • Pastatų ir pastatų projektų energinio naudingumo sertifikavimas; • Energijos naudojimo auditai; • Investiciniai pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektai; • Konsultacijos energiškai efektyvių namų statybos klausimais.

Pastato sandarumo matavimas Veikiant išorinės aplinkos veiksniams, pastatai turi išlikti sandarūs orui. Praktika rodo, kad, tinkamai užsandarinus ir apšiltinus eksploatuojamų pastatų atitvaras, įrengus efektyvias šildymo bei vėdinimo sistemas, galima ne tik sutaupyti iki 50 proc. šilumos energijos, bet ir užtikrinti komfortiškas mikroklimato sąlygas patalpose.

IĮ Pastatų sertifikavimo biuras atlieka sandarumo matavimus ir tam naudoja specialią įrangą – vadinamąsias pučiančias duris. Dažniausiai matavimas atliekamas prieš vidaus apdailos darbus, kad būtų galima nustatyti defektus ir juos pataisyti. Praktika rodo, kad tikslinga pakartotinai atlikti sandarumo matavimą statybos pabaigoje.

Skaitmeninis šilumos tiltelių modeliavimas Statant energiškai efektyvius namus, turi būti ne tik gerai apšiltintos sienos, stogas, sumontuoti geri langai, sumontuota efektyvi šildymo bei vėdinimo įranga, bet ir pašalinti šilumos tilteliai.

Ir projektinėje stadijoje, ir statybos metu atliekame išsamius skaičiavimus ir kompiuterinį modeliavimą, kaip apšiltinti konstrukcijas, kad būtų išvengta šilumos nutekėjimo.

IĮ Pastatų sertifikavimo biuras Europos pr. 121-406, LT-46339 Kaunas Tel. +370 615 91 275, +370 656 39 345 El. p. info@psb.lt www.psb.lt 39

somumą“, – atkreipė dėmesį pašnekovė. Energinio naudingumo sertifikato prieduose pateikiama, koks energijos kiekis iškeliauja per stogą, sienas, langus, duris, šilumos tiltelius, koks yra norminis karšto vandens naudojimas, kokio tipo šildymo, vėdinimo sistema yra pastate, koks jos naudingojo veikimo koeficientas ir t. t.

Jei individualiojo namo statybos baigiamos rudenį, iš tiesų sunku įsivaizduoti, kiek kainuos pirmoji žiema, pripažino ir „Ober-Haus“ specialistas. Ir tokiu atveju potencialiam pirkėjui energinio naudingumo klasės nustatymas padės lengviau įsivaizduoti, kiek gali tekti mokėti už šildymą. Vis dėlto privalomi energinio naudingumo sertifikatai yra

papildomas darbas notarams, pirkėjams ar pardavėjams, o nuomotojams bei nuomininkams – ir papildomos išlaidos, pabrėžė R. Pleteras.

Bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas patikino įmonės klientus ruošęs naujai priimtoms Statybos įstatymo pataisoms, todėl nesusipratimų sudarant sandorius pavyko išvengti, bet jie vis tiek buvo apsunkinti. „Kai keliami papildomi reikalavimai, tačiau žmonės mato naudą, yra viena, o senų pastatų sertifikavimo nauda abejotina“, – teigė R. Pleteras.

Statybos bendrovės „Apastata“ direktoriaus Mindaugo Apanavičiaus nuomone, toks ES direktyvų adaptavimas nėra sąžiningas NT dalyvių atžvilgiu. „Kiekvienas protingas pirkėjas yra susipažinęs su perkamo būsto būkle ir jo energinių išteklių poreikiu. Energinio naudingumo sertifikatas, nurodantis vienokią ar kitokią energinio naudingumo klasę, pirkėjui jokios informacijos nesuteikia, jam labiau rūpi, kiek reikės mokėti už perkamo būsto šildymą. Vadinasi, toks sertifikatas yra visiškai nereikalingas nei pirkėjui, nei juolab pardavėjui“, – sakė statybų verslo atstovas.

Dizaino suvienyti

Išskirtinis dizainas nėra atsitiktinumas. Tai siekia įrodyti didžiausias Šveicarijos keraminių vonios baldų gamintojas – kompanija „Laufen“, Frankfurte prie Maino kovo mėnesį vykusioje prestižinėje parodoje ISH pristačiusi daugiau nei trejus metus puoselėtą produktą – drauge su garsia italų dizaino kompanija „Kartell“ sukurtą vonios baldų kolekciją „Kartell by Laufen“.

Kolekcijoje sujungtos dvi iš pirmo žvilgsnio nesujungiamos medžiagos – keramika ir plastikas. Italų dizainerių Ludovicos ir Roberto Palombos sukurtos kolekcijos stiklinis novatoriško polikarbonato skaidrumas dera su aiškiomis, grakščiomis ir lengvomis santechnikos keramikos linijomis. Keraminiai praustuvai tik atrodo trapūs – kuriant „Kartell

by Laufen“ pirmą kartą panaudota nauja medžiaga, „Laufen“ pavadinta safyro keramika („SaphirKeramik“).

Tvirta kaip ir pats safyras, ji leidžia dizaineriams projektuoti neįprastas formas, ypač plonas vos 4 milimetrų storio keraminės įrangos sieneles, neabejojant gaminių atsparumu deformacijoms ar įtrūkiams. Tai – atei-

40

ties medžiaga: nesibraižanti, atspari smūgiams ir nebijanti abrazyvinių valymo priemonių.

Naujosios kolekcijos spalvų paletėje – nuo šalčiausių iki šilčiausių varijuojantys apelsininio smėlio ir plieno mėlio atspalviai. Pastelinį koloritą pagyvina ryškiaspalvės detalės, tokios kaip apvalus veidrodis klostuotu rėmeliu, kurio kas nors galbūt pageidaus ne su bespalve skaidria, o oranžine, gintaro, sidabro ar chromo spalvos plastiko apdaila.

Dar viena naujovė, pirmą kartą panaudota „Kartell by Laufen“ kolekcijoje – linijinis vandens nutekėjimas, lyg įpjaunantis kriauklę per visą jos plotį ir tam tikrais rakursais net nepastebimas. Šis subtilus plyšys slepia ir integruotą vandens perlajos sistemą, apsaugančią nuo galimo vandens išsiliejimo per kraštus.

Vartotojas gali rinktis ne tik stačiakampes, bet ir apvalias safyro keramikos praustuves. Šios turi ne linijinį, o tradicinį apvalų vandens nuotaką, bet čia įspūdį daro iš tos pačios safyro keramikos pagamintas dangtelis. Visos praustuvės gali būti įprastai baltos, matinės baltos,

blizgios juodos, matinės pilkos arba baltos spalvos su specialia dviguba glazūra LCC, palengvinančia paviršiaus priežiūrą.

Pastatomus ar pakabinamus „Kartell by Laufen“ kolekcijos klozetus ir bidė vienija kūgio forma. Pakabinamieji turi naujovišką nematomą „Laufen“ gaminiuose naudojamą montavimo sistemą – asketiškos jų estetikos netrikdo jokios nereikalingos detalės.

Kolekcijoje yra keli baltos spalvos vonių ir dušo padėklų modeliai, išlieti iš kompozicinės medžiagos „Graphyd“. Jų bendrybė – statūs kampai ir plonytės briaunos – tokios pat, kaip ir praustuvėse, verčiančios stebėtis medžiagos tvirtumu. Yra ir atskirai pastatomų, ir įmontuojamų vonių.

Visas vonias nuo vandens išsiliejimo saugo brūkšnio formos nutekėjimas, kurio nestandartinę formą paryškina ir čia įmontuotas LED apšvietimas.

Voniose gali būti įmontuota ir masažo sistema.

Kompanijos „Laufen“ atstovas Baltijos šalyse Nerijus Bakšys tikisi, kad mūsų regioną kolekcija „Kartell by Laufen“ pasieks antroje šių metų pusėje.

41

Energiškai efektyvi renovacija – pasiekiama Siekiant gerų rezultatų atnaujinant daugiabučius tipiniai projektai nėra tinkami

Savivaldybės jau skaičiuoja daugiabučius, kuriuos būtina renovuoti pirmiausia. Tai energiškai neefektyviausi, daugiausia šilumos energijos naudojantys pastatai. Renovuoti jie, žinoma, pakeis išvaizdą, bus sandaresni. Tačiau ar galima tikėtis tokius statinius paversti energiškai ypač efektyviais?

Kartais darbą tik imituoja „Esminis klausimas – kokį rezultatą norima pasiekti? Žiūrint į procesą, viskas prasideda nuo investicinio projekto. Dažno tokio „investicinio“ projekto įgyvendinimo kaina sumažinama iki tiek, kad neapsimoka pradėti darbų. Todėl pirmiausia, ką reikia padaryti – gerai pasverti, ko norime

42

iš užsakomo projekto“, – kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.

Anot jo, investiciniai projektai turėtų būti gerai parengti, neimituoti standartinių siūlymų, turi būti tinkamai pasvertos ir apskaičiuotos galimos alternatyvos. Antai Mažeikiuose ketinama atnaujinti vieną daugiabutį. Pasiūlyti

neva trys modeliai. Pirmu atveju siūloma nieko nedaryti ir viską palikti taip, kaip yra. Antru – apšiltinti pastato išorės sienas bei rūsio perdangą. Trečias variantas – apšiltinti tik išorės sienas, nešiltinant rūsio perdangos.

Specialistų vertinimu, tokius siūlymus traktuoti kaip atskirus sprendinius negalima. Šie sprendimai siūlomi tik tam, kad būtų oficialiai deklaruoti ir būtų galima rinktis iš trijų pasiūlytų alternatyvų. „Jeigu iš tikrųjų norima teikti tris variantus, turėtų būti daroma taip: turi būti pateikiama reikiamų investicijų suma ir apskaičiuojamas optimalus atsipirkimas, t. y. per kiek metų ta investicija atsipirks. Suprantama, norint pasiekti geresnių rezultatų, investicijų suma bus iš dalies didesnė. Bet ir nauda bus didesnė“, – kalbėjo A. Vaičiulis.

A. Vaičiulio teigimu, kiekvienas daugiabučio atnaujinimo projektas, siekiant, kad pastatas būtų energiškai efektyvus, turėtų būti individualus.

Kiekvienas pastatas unikalus Senų daugiabučių padėties pasaulio šalių atžvilgiu pakeisti negalima – jie stovi taip, kaip pastatyti. Vis dėlto, norint pasiekti skirtingą energinį efektyvumą, galima modeliuoti šiltinimo izoliacijos storio, langų ir reikalingos inžinerinės įrangos efektyvumo, sandarumo santykį.

Investicijos į šias priemones laikui bėgant atsiperka mažesnėmis įmokomis už patalpų šildymą. Čia svarbu nepamiršti, kad pagerėja ir gyvenimo komfortas. „Žinoma, investicijos skiriasi pasirinkus skirtingą termoizoliacijos storį. Ar bus šiltinama dešimties, ar penkiolikos, ar dvidešimties centimetrų storio šiltinimo medžiaga – reikia gerai apskaičiuoti ir įvertinti galimą rezultatą. Nereikia manyti, kad pritvirtinus itin storą šiltinimo sluoksnį bus pasiekti geriausi rezultatai. Bet tiesa ir tai, kad parinkus ploną sluoksnį šilumos nuostolių nebus išvengta“, – kalbėjo A. Vaičiulis.

Energiniam efektyvumui ypač didelę

įtaką turėtų sprendimas langus montuoti į šiltinimo sluoksnį, o ne į buvusių senų langų vietą. Tačiau tokiai naujovei turėtų pritarti visi gyventojai, nes langų montavimo procesas turėtų vykti vienu metu. Bet dažniausiai susiduriama su tuo, kad ne visi žmonės sutinka keisti langus, mat kai kurie jau būna juos pasikeitę prieš prasidedant renovacijai.

Anot A. Vaičiulio, pirmiausia reikia apibrėžti projektavimo užduotį – kokius kriterijus atitinkantį pastato renovacijos projektą reikia parengti, kokius sprendimus numatyti siekiant išvengti vadinamųjų šalčio tiltų, kaip turėtų būti atnaujinami balkonai ir pan. Investicinis projektas turėtų atspindėti, kokie parametrai bus gauti investavus vienokią sumą, kokie – kitokią.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovo teigimu, kiekvienas daugiabučio atnaujinimo projektas, siekiant, kad pastatas būtų energiškai efektyvus, turėtų būti individualus.

Tipiniai projektai čia netinkami. „Kiekvienas namas yra unikalus.

Būtina įvertinti, kokia jo būklė, kiek jis naudoja šilumos energijos, kurios vietos kritiškiausios. Vadovaujantis tuo ir reikia parinkti atitinkamus sprendimus. Atskirai namų niekas nevertina, tik nustato, kad senas daugiabutis yra kiauras, švaisto šilumos energiją“, – teigė A. Vaičiulis.

Mažiausia kaina daug nepasieksi Optimali investicija turėtų būti numatoma pagal pastato balansą. Kiekvienas pastatas turi tašką, kurį pasiekus investicija būna optimali. Europos Sąjunga yra nurodžiusi Lietuvai atlikti optimalių sąnaudų investicijų studiją. Ji turi atsakyti į klausimą, kiek reikia investuoti į vieną kvadratinį metrą ploto norint pasiekti C ar B energinio naudingumo klasę ir kiek reikės, kad būtų pasiekta A klasė.

„Atsižvelgiant į tai ir turėtų būti rengiami investiciniai projektai. Žinoma, pasiekti C energinio naudingumo klasę galima paprasčiau ir mažiau investuojant negu A. Tačiau sunaudojamos šilumos energijos kiekis irgi skirsis.

Vadinasi, investicijų atsiperkamumas irgi bus skirtingas. Kuo daugiau bus sutaupoma, tuo greičiau atsipirks investicijos“, – teigė A. Vaičiulis.

Nuolat ginčijamasi, kuris daugiau išloš – investavęs į kvadratinį metrą 500 litų, ar investavęs per pusę mažiau?

Investuota suma skiriasi dukart, bet gali nutikti taip, kad mažiau investavusiesiems jau po dešimties metų teks iš naujo atlikti renovaciją. O investavusiesiems dukart daugiau remonto darbų neprireiks ir po dvidešimties metų. Štai čia ir ryškėja ekonominė nauda.

Jeigu renovacijos sprendimai pateikiami tik tam, kad būtų pažymėti kaip vienas variantų – didelės ekonominės naudos nereikia tikėtis. Tačiau būtent tokia tendencija vyrauja pastaruoju metu.

Vis dėlto specialistų nustatyta, kad didžiausias ekonominis naudingumas bus pasiektas daugiabutį renovavus pagal A energinio naudingumo klasės kriterijus. „Svarstant naujus renovacijos modelius labai svarbu, kad daugiabučių atnaujinimo procesą formuojančios institucijos numatytų, kaip išvengti tokių butaforinių pasiūlymų. Nuo to irgi priklausys renovacijos sėkmė“, – įsitikinęs A. Vaičiulis.

Mažiausios kainos kriterijus – irgi galvos skausmas. Viena aišku, kad perkantieji už mažiausią kainą neturėtų tikėtis gero rezultato ir tinkamo ekonominio efektyvumo. Tinkamiausias kriterijus rengiant viešuosius pirkimus – ekonominio efektyvumo.

Specialistų teigimu, užtenka investuoti aklai, nes nuo to priklauso darbų kokybė, įsipareigojimų vykdymas, galutinis rezultatas.

43

dų eksploatuotų savo turtą? Žinoma, šis klausimas retorinis. Atsakymas bemaž aiškus: atskirai nė vienas statybos proceso dalyvis, tuo labiau pirkėjas negali to padaryti.

Gintautas Kazlauskas

Inžinierius statybininkas, UAB „Keista“ vadovas

Lietuva visada buvo gerų statybininkų kraštas. Turime www.viessmann.lt. inžinerinės savigarbos, mūsų verslininkai nėra sociopatai. Tačiau blogos patirties yra apstu, todėl šį kartą situaciją kiek subjektyviai norisi pateikti sutirštinant spalvas.

Pateiksime statybos dalyvių – užsakovų, tyrinėtojų, projektuotojų, rangovų, techninių prižiūrėtojų, tiekėjų, projektavimo ar statybos valdytojų – patirtį ir dažniausiai pasitaikančias klaidas statant daugiaaukščius gyvenamosios paskirties pastatus.

Klausimų – ne vienas Grupuojant klaidas ir ieškant galimybių, kaip jų išvengti, reikia atsakyti į bene svarbiausius klausimus. Pirmiausia – ar smarkiai pastato konstrukcija ir jos elementai keis savo geometriją dėl juos veikiančių jėgų (nuolatinių ir kintamų apkrovų, poveikio) ir kokie galimi klaidingo tų pokyčių (poslinkių, įlinkių, išlinkių) vertinimo padariniai?

Antras klausimas – kokią įtaką medžiagų, iš kurių sumontuotos vidinės atitvaros, matmenų pokyčiams turi medžiagų drėgmės įgeriamumas? Ar dėl to gali atsirasti įtrūkimų, kai žiemą santykinė drėgmė patalpose nukrinta iki 20–30 proc., o vasarą pakyla iki 80–90 proc.

44

Trečias klausimas – kokią įtaką pastato konstrukcijų ir konstrukcinių elementų – lubų, sienų, pertvarų – geometrijai turi nevienodas nuolatinės apkrovos suformavimas. Pavyzdžiui, tarpinis butas yra visiškai įrengtas ir apstatytas, o virš jo ir po juo esantieji – dar tik su mistine daline apdaila.

Ketvirtas klausimas – kokią įtaką pastato konstrukcijų deformacijoms turi bendroji saulės energija ir kaip tas deformacijas vertinti?

Galiausiai reikėtų atsakyti ir į klausimą, ar gali vien statybininkai arba pirkėjai su pasamdytais apdailos darbų meistrais atsakyti į išdėstytus klausimus ir atlikti buto įrengimo darbus taip, kad būsto savininkai saugiai ir neeikvodami nepagrįstai didelių išlai-

Žmogiškasis faktorius – svarbus Dabar pamėginkime atsakyti į klausimus, kodėl trūkinėja sienos, pertvaros ir lubos. Žinia, visos monolitinio gelžbetonio perdangos yra gana liaunos konstrukcijos. Nesvarbu, aukštas ar žemas pastatas, lubos ir grindys vis tiek išlinks. Projektuojant daugiaaukščius (17–27 aukštų) pastatus svarbu optimizuoti perdangos storį.

Reikia projektuoti taip, kad ji linktų ne daugiau, negu leidžia projektavimo normos, tuo pačiu numatant apkrovas į apatinių aukštų kolonas, pamatus, ir taupyti patalpų aukštį.

Jei normos leidžia didžiausią 28 milimetrų įlinkį tarp dviejų labiausiai nutolusių atramų (kolonų ar laikomųjų sienų), tai dažnai patyręs konstruktorius, skaičiuodamas perdangos skerspjūvio aukštį ir laikomosios armatūros kiekį, pasirenka mažesnį įlinkio dydį, pavyzdžiui, 24 milimetrų. Geras konstruktorius labai tiksliai apskaičiuotų įlinkį žinodamas tikrąsias apkrovas.

O išmintingas konstruktorius pasiliks rezervą, įvertindamas žmogiškuosius faktorius, neskaičiuotinus veiksnius.

Antai viršutiniuose aukštuose butai brangesni, ir, tikėtina, jų savininkai įsirengs būstą prabangiau. Gali būti paklotos marmuro grindys, virtuvės interjeras bus iš sunkių medžiagų, bus pastatyti nemažai sveriantys butaforiniai židiniai. Gali atsirasti didžiulės

Tenka ir bylinėtis Kaip elgtis gyventojui, pastebėjusiam įtrūkimų perdangose? Jis privalo apie tai informuoti pastato administratorių.

Mikroįtrūkimai perdangose leidžiami ir įprastai nebūna gilesni nei apsauginis armatūros betono sluoksnis. Jei administratoriaus techniniam prižiūrėtojui nekyla abejonių, kad tai tik mikroįtrūkimai, toliau atliekami tik stebėjimai.

Aukštuose pastatuose gali atsirasti ir pulsuojančių nedidelių įtrūkimų, jie tai atsiranda, tai vėl užsiveria. Jei

www.viessmann.lt

dėl to per greitai išdžiūva paviršius, taip pat peršaldytas betonas.

Kad nenutiktų šių trijų klaidų, atsakingai turi dirbti ypatingo statinio statybos, techninės priežiūros ir konstrukcinės projekto dalies priežiūros vadovai. Statant daugiaaukščius statinius įprasta, kad visi trys atsakingi asmenys apžiūri klojinius, armavimą, įvertinę išpildymo kokybę ir pagal klimato sąlygas pakoregavę betono priedus prieš apšalimą, numatę, ar reikės kloti plėvelę, ar užteks betoną laistyti, parašu patvirtina leidimą betonuoti. Projektavimo normos numato ir blogiausią visų šių žmogiškųjų faktorių išsidėstymo scenarijų, todėl neteko girdėti, kad perdanga lūžtų ar ją būtų kas nors iškirtęs ir betonavęs iš naujo.

Tvirtinti perdangas dėl per didelių galimų įlinkių teko ne kartą. Visų trijų atsakingų asmenų reglamentuose numatyta administracinė, materialinė ir baudžiamoji atsakomybė. Niekas nenori kalėti, todėl bent vienam suabejojus pabunda visų savisaugos instinktas – geriausia paskata išspręsti nepavykusios perdangos sutvirtinimo klausimą. Kiek teko susidurti, tai nei per brangi, nei per daug sudėtinga procedūra.

Anot ekspertų, įtrūkimų sienose atsiranda dėl neatsakingo požiūrio į darbą ir neįvertintų visų aplinkybių. įtrūkimas didėja, administratorius, vadovaudamasis savo reglamentu, pradeda priežasčių nustatymo, jų ir padarinių naikinimo bei žalos įvertinimo procedūras. Čia, be rangovo ir projektuotojo atstovavimo, reikia pasinaudoti ir statybų eksperto paslaugomis. Jei tinkamai elgiamasi, panaikinamos įtrūkimų priežastys, sutariama dėl kaltosios šalies ir kompensacijos gyventojui, patyrusiam pagrįstus nuostolius, tuo viskas ir baigiasi. Jei kaltoji šalis yra betonavimo darbų rangovas, jis veiksnus, geranoriškas ir tebegalioja jo garantinio laikotarpio defektų šalinimo draudimo polisas, situacija paprastėja. Nepavykus visko išspręsti geranoriškai, lieka maža kam malonus teisminių ginčų kelias.

Baigiant apie lubų ir grindų įlinkimus reikia pabrėžti, kad išlinkusi perdanga nėra problema, nes taip ji ir sukonstruota. Bėdos sukuriamos klaidingai vertinant perdangos įlinkių poveikį sienoms bei pertvaroms ir drastiškai gadinant perdangą įrengiant buto apdailą. Ne sykį matytas reiški-

45

Šilumos inžinerija

Butas daugiaaukštyje. kokios tyko bėdos?

sūkurinės vonios, svetainės, gal kitų kambarių interjerą puoš pianinai ar masyvūs antikvariniai baldai.

Kitas žmogiškasis faktorius – betono gamintojo klaida. Ji paaiškės tik tada, kai statybininkai nuveš mėginius į laboratoriją. Labai apmaudu, jei betono klasė neatitiks projektinės, o aiškinantis šį faktą bus išlietos dar dvi, gal keturios perdangos. Uždavinys nėra paprastas, bet išsprendžiamas. Atlikus natūrinius bandymus ir įvertinus, ar pakanka atsargos koeficientų, numatytų skaičiavimo metodikose, sprendžiama, ar reikia tvirtinti konstrukciją.

Dar vienas žmogiškasis faktorius – statybininkų bei inžinierių kvalifikacija ir stropus klojinių montavimo, demontavimo, armatūros tinklų ir karkasų rišimo bei betono klojimo technologijos laikymasis. Dėl to klojiniai gali būti sumontuoti nelygiai, ir konstrukcijos storis bus nevienodas. Perdangos skaičiavimuose imamas jos storis esant didžiausiems nukrypimams nuo projektinių. Pavyzdžiui, jei projektuojama 25 centimetrų storio perdanga, tai skaičiuojama, kad ji bus plonesnė ir iš viršaus, ir iš apačios, atimant po 5 proc. leistiną nuokrypį. Tokia perdanga įvertinama kaip 22,5 centimetro storio.

Dar viena galima klaida – armatūriniai karkasai ir tinklai bus ne savo vietoje. Dėl to konstrukcija netarnaus taip, kaip skaičiuota. Apatinis apsauginis betono sluoksnis nuo lubų iki laikomosios armatūros nėra vertinamas skaičiuojant skerspjūvį, įtrūkimai jame nekenkia ir neturi įtakos įlinkiui. Apatiniame betono sluoksnyje leidžiama daryti griovelius laidams išvedžioti.

Kitos klaidos: betonas nesutankintas (ar per daug tankintas ir dėl to išsisluoksniavęs), laiku nelaistomas,

nys: buto savininkas sumąsto perkelti tualeto patalpą į kitą buto galą ir bando slėpti kanalizacijos vamzdį perdangos konstrukcijoje arba sugalvoja įsirengti įleidžiamus konvektorius iškirsdamas perdangoje griovius. Tuomet neišvengiamai didėja perdangos įlinkiai, ir skaičiavimais jie nebepagrindžiami.

O apie įtaką sienoms tenka tik spėlioti (dažniausiai tik stebėti, kaip jos trūkinėja). Be to, sunaikinama garsą izoliuojanti sistema.

Kai paklausiama, kodėl taip pasielgė, būsto savininko atsakymas būna naiviai absurdiškas: labai patyręs liaudies meistras sakė, kad laikymo funkciją atlieka tik apatinė armatūra, o viršutinė sudėta šiaip ir niekam jos nereikia.

Vėjo įtaką galima pažaboti Trumpai apie kolonų ir kitų laikomųjų vertikalių konstrukcijų pasvirimą (išlinkimą). Tai tampa aktualu tik

aukštiems pastatams. Kuo aukštesnis pastatas, tuo didesnė vėjo jėga (ir apkrova į vieną pastato fasadą, ir siurbimo poveikis priešingam fasadui) jį veikia. Pridėkime dar trinties jėgą, kuriai įtakos turi fasadų konfigūracija arba aerodinaminės ypatybės.

Net specialistui sunku patikėti, kad mūsų aukšti pastatai svyruoja 80–95 milimetrus. Tai nieko bloga pastatui ar gyventojui, bet turi įtakos sienoms ir pertvaroms. Jei viršutinio aukšto kolona nuo vėjo per savo aukštį pasvirs skaičiuotinus 0,8 milimetro ar daugiau, be tinkamai sukonstruotos deformacinės siūlės tarp kolonos ir sienos ar pertvaros neišsiversime.

Ką reiškia tinkamai sukonstruotos?

Jei priglausime sieną prie kolonos, išgremšime tarpelius ir užtepsime juos silikonu ar akrilu, nieko dora nebus – susikursime tik dar vieną problemą.

Sienos, pertvaros nėra projektuoja-

 Vandens grĘŽiniai  geoterminis Šildymas  vandens filtrai  inŽineriniai tyrinĖjimai  nuotekų valymo įrengimai  projektavimas

UAB „Kauno hidrogeologija“ Rinkūnų k., Garliavos apyl. sen.

LT-53280 Kauno r.

Tel. +370 37 39 33 53 Faks. +370 37 55 87 20 El. p. kaunas@hidrogeol.lt www.hidrogeol.lt

VILNIUJE: +370 698 08 904, +370 699 86 804 // KLAIPĖDOJE: +370 687 17 672

46

mos vertikaliai apkrovai perimti, tuo labiau smūgiams, kurių gali atsirasti nuo vėjo gūsių. Todėl ir mažas standus kolonos viršaus postūmis į sieną gali šią sulaužyti.

Tas pats su lubų ir sienų bei sienų ir grindų sandūromis. Aukštų pastatų patalpos geometrijai įtaką daro ne tik vėjas. Bet kartais ir jo jėgos pakanka, kad būtų sugadintos sienos, pertvaros, lubos, grindys. Jei pastato konstrukcijoms ir jų elementams poveikį darytų tik vėjo jėga, visoms sandūroms pakaktų vieno universalaus sprendinio – 2 milimetrų minkštos arba 3 milimetrų standesnės, bet gana tampios medžiagos (pavyzdžiui, kamštinės) visose siūlėse. Pagal gamintojo rekomendacijas įrengtos akrilo siūlės bėdą išspręstų.

Deja, statinį veikia daug jėgų, ir dėl jų atsiradusios deformacijos sukuria naujų jėgų. Čia vėl priminsiu žmogiškąjį visų tokio investicinio projekto dalyvių faktorių, socialinės atsakomybės stoką bei kūrybingą saviveiklą atliekant darbus. O ir spręsti reikia ne tik įtrūkimų klausimą. Privalu neužmiršti ir leistinų pastato deformacijų įtakos jo lauko atitvarų sandarumui ir langams, durims, garso izoliavimo tarp butų sistemoms, gaisro izoliavimo sistemoms, hidroizoliacijai, vamzdynų sandarumui bei kitiems susijusiems uždaviniams.

Galima apibendrinti: tik kompetentinga komanda ir darnus jos darbas gali išsamiai atsakyti į klausimą apie pastato konstrukcijų pokyčius dėl jas veikiančių jėgų ir pateikti tinkamų sprendinių. Kadangi vis dar įprasta statybas baigti dalinės apdailos etapo metu, socialiai atsakinga specialistų, dalyvaujančių projekte, komanda pirkėjui privalo parengti instrukcijų paketą (ką jis gali daryti savo bute ir ko – ne) ir rekomendaciją, kaip išbaigti buto apdailą nepridarant žalos nei sau, nei aplinkiniams. Reikia ne tik parengti šiuos dokumentus, bet ir įsitikinti, kad buto savininkas suvokė jų reikšmę bei galimus padarinius.

drėgmė neviršija 6 proc., jei klojama žiemą, kai ore yra apie 8 gramus vandens vienam kubiniam metrui, jei patalpos papildomai nedrėkinamos ir darbus atliks profesionalai, tikėtina, kad plyšelių tarp lentų neatsivers.

Bet šiuo atveju yra per daug „jei“.

Visoms medžiagoms aplinkos sąlygų pokyčiai (temperatūros ar santykinės drėgmės) daro įtaką, tik ne visoms tokią pačią. Mus domina medžiagų, iš kurių daromos sienos, lubos, reakcija į drėgmę. Didžiausias deformacijas dėl įgertos ir vėliau išgarintos (arba atvirkščiai) drėgmės patiria gipso kartono plokštės ir gipso blokeliai. Šios medžiagos mechaniškai yra labai silpnos, todėl konstrukcija iš jų įgėrusi drėgmės padidėja, o išdžiovinta susitraukia. Vadinasi, standžiai į koloną įremta siena sutrūkinės, o tampriai su sienomis sujungtos lubos iš sandėliuose drėkusių gipso kartono plokščių supleišės.

Ne kartą matytas atvejis: dieną sumontuojamos lubos ir sujungimai perimetru bei tarp plokščių suklijuojami popierinę juostą įterpiant į siūlių glaistą. Po to įjungiami elektriniai šildytuvai ir rytą ruošiamasi dažyti.

Tačiau užuot tai darę, lubas montavę „meistrai“ skambina pareikšti pretenzijų: „Atvažiuokite greičiau, jūsų namo pamatai sėda, trečią kartą montuojame lubas, o jos vis sutrūkinėja.“ Iš tiesų nejuokinga.

Apibendrinant galima tvirtinti, kad statybinėms medžiagoms, iš ku-

rių įrengiamos sienos, pertvaros ir lubos, santykinės drėgmės pokyčiai įtaką daro. Žemuose pastatuose tinkamai įrengti šias konstrukcijas galima perskaičius gamintojo rekomendacijas. Aukštuose pastatuose veikia daug daugiau jėgų, kurių poveikis gali būti sumuojamas, todėl deformacinių siūlių įrengimo rekomendacijas turi parengti statinį projektavęs konstruktorius.

Saulės jėga Pavyzdys, ką gali saulė. Rytą, tikrinant aukšto statinio vertikalumą tiksliais geodeziniais prietaisais, pastato kolona nuo vertikalės buvo pasvirusi 20–25 milimetrus (leistinos ribos). Patikrinus po pietų pastatas buvo pasviręs 70–80 milimetrų. Kitą rytą kolona vėl buvo projektinėje padėtyje. Tai nieko bloga, kol nepradedamos mūryti sienos ir pertvaros.

Jei mūro darbai atliekami saulėtą, bet šaltą žiemos rytą, o statinys šildomas minimaliai ir paliekami per maži tarpai deformacijoms, kitą rytą galime rasti įtrūkimų sienose.

Trumpai apibendrinant galima teigti, kad konstrukcijų temperatūros deformacijų nepaisymas gali būti reikšmingas, o kartais ir lemtingas.

Gyvenant daugiabutyje, kai aplinkui kaimynai įsirengia butus, patiriama daug nepatogumų: triukšmas, dulkės ir t. t. Taip pat iškyla klausimas, ar daromas poveikis pastato konstrukcijoms, kai butai įrengiami

skirtingu laiku. Pavyzdžiui, 22 aukštų name liko tuščias 21 aukštas ir jame nori apsigyventi naujakuriai.

Sudėtingesnė situacija, kai būna visiškai įrengti 20-as ir 22-as aukštai. Visos apkrovos veikia, perdangų įlinkiai stabilizavosi. Nuolatinė 21-o aukšto apkrova suformuos papildomą 20-o aukšto lubų įlinkį. Kad sienos, išmūrytos 20-ame aukšte, trūkinės – mažai tikėtina. Jose yra įrengtos garsą izoliuojančios sistemos, tad palikta ir pakankamai vietos perdangos įlinkiui.

Daugiausia bėdų būna su pertvaromis buto viduje, kurias mūrija buto savininko meistrai. Pertvaros yra liaunos konstrukcijos, ir norėdami užtikrinti stabilumą meistrai jas standžiai sujungia su gipso kartono plokštėmis. Tuomet sujungia su lubomis. Nesvarbu, ar pagal gamintojo rekomendacijas įrengia sandūrą, ar patys sugalvoja mazgą – bėdos jau užprogramuotos. Mažiausias perdangos įlinkis sulaužo pertvaras, nukenčia ir lubos.

Išvada – ši problema labai dažna ir per daug pridaro visiems moralinės bei materialinės žalos. Taip pat sugaišina daug specialistų, kuria blogą statytojų, rangovų bei projektuotojų įvaizdį. Tad toliau palikti spręsti šią problemą pirkėjams yra neatsakinga.

Statytojo komanda privalo parengti tikslias instrukcijas ir aiškias įvairių sprendinių rekomendacijas, kaip išvengti nesklandumų.

Mus rasite 3 salėje 3.41 vietoje

Drėgmė savo darbą padaro Dabar – apie santykinės oro drėgmės patalpoje įtaką sienų, pertvarų ir lubų trūkinėjimui. Akivaizdus pavyzdys – natūralaus medžio grindys. Jei šių lentos tinkamai išdžiovintos, jei likutinė atsivežtos į būstą medienos

47

Sisteminiai sprendimai – ir graži išvaizda, ir sutaupyta energija Skandinavišku racionalumu pasižymintys estai šiuo metu daugiabučius ir individualiuosius gyvenamuosius pastatus renovuoja ne tik siekdami taupyti energiją. Žinoma, mažinti šildymo išlaidas yra svarbu. Vis dėlto, be mažesnių sąskaitų už šildymą, žmonėms rūpi ir stabilus klimatas gyvenamosiose patalpose – maloni, tolygi temperatūra, drėgmė ir ventiliacija. Renovavus gyvenamąjį namą didėja ir estetinė gyvenamosios aplinkos vertė.

Kompleksiniai sprendimai Didžiausias ir matomiausias pasikeitimas – apšiltinus išorines namo sienas pagražėja jų išvaizda. Tačiau svarbu parinkti ir šiltinimo medžiagą, tvirtinti ir dengti naudojamą tinką, dažus. Renovacijos darbų projekte konstruktorius turi pateikti sienos vandens garų difuzijos, t. y. oro apytakos, skaičiavimus. Šiais laikais dauguma statybinių medžiagų gamintojų yra parengę sisteminius iš savo gaminių sukurtus sienų šiltinimo sprendimus ir net gavę jiems Europos standarte ETAG004 numatytą ETA (European

Technical Approval) sertifikatą. Šios sistemos yra patikrintos nepriklausomų įstaigų ir patvirtintos kaip kompleksinės – tokias architektai statybiniuose brėžiniuose gali drąsiai siūlyti kaip šiltinimo sprendimus.

Paprasčiausia šiltinimo sprendimo schema yra tokia: sienos paviršius + gruntas + klijų mišinys + šiltinimo medžiaga + armuojamasis sluoksnis (armuojamasis mišinys + armuojamasis tinklas + armuojamasis mišinys) + gruntiniai dažai + tonuotas arba netonuotas tinkas + (esant poreikiui) dengiamieji dažai.

Klaipėdos dramos teatras.

48

Šiltinama siena Šiltinimo medžiaga ir jos storis pasirenkami priklausomai nuo sienos būklės, storio, medžiagos ir aukščio.

Siekiant užtikrinti visos šiltinimo sistemos ilgaamžiškumą ir patvarumą labai svarbu tinkamai paruošti sienos paviršių. Jeigu sienos paviršius atrodo blogai sukimbantis, jį reikia patikrinti vadinamuoju „pull-off“ metodu. Jeigu neturima specialaus įrenginio, pakanka sistemoje nurodytu klijų mišiniu pritvirtinti 100 x 100 milimetrų dydžio putų polistireno gabalėlių ir po 3 dienų juos nuplėšti.

Jeigu putplasčio mėginys atitrūksta nuo sienos su užteptais klijais – sukibimas nepakankamas. Tuomet reikia pašalinti nepatvarų sluoksnį ir dulkes, jei reikia – plyšius sienoje užtaisyti tinko glaistu „Ceresit CT29“. Pavieniams gilesniems plyšiams užtaisyti galima naudoti greitai kietėjantį mišinį „Ceresit CX5“. Po to visą sieną reikia gruntuoti giliai impregnuojančia priemone „Ceresit CT17“.

Klijuojamasis mišinys Klijuojamasis mišinys „Ceresit CT83“ skirtas putų polistireno (EPS) plokštėms, o CT180 – mineralinės vatos plokštėms. Abu yra cementiniai klijuojamieji mišiniai šiltinimo medžiagai tvirtinti prie sienos. Labai svarbu laikytis klijų gamintojų naudojimo nurodymų.

Prieš porą metų Estijos sostinėje Taline nukrito namo balkonas. Nelaimė atvėrė dalį šilumos izoliacijos. Buvo aiškiai matyti, kad šiltinimo plokštės iš šonų nebuvo padengtos klijų mišiniu, dėl to paviršiai gerai nesukibo. Paprastai po to, kai izoliacinės plokštės prispaudžiamos prie sienos, klijų mišiniu turi būti padengiama mažiausiai 40 proc. plokštės paviršiaus.

Novatoriškas sprendimas – EPS plokštes klijuoti poliuretaniniais kli-

„Šilo namų” kvartalas Kaune.

jais „Ceresit CT84 Express“. Pranašumas palyginti su cementiniais klijais yra tai, kad pasitelkiant šiuos klijus darbas vyksta greičiau, būna stipresnis sukibimas ir mažesnis svoris. Kai naudojamas cementinis mišinys, reikia laukti mažiausiai 3 dienas, kad susijungtų cemento kristalai, tik tuomet galima tęsti darbus. Naudojant poliuretaninius klijus laukimo laikas priklausomai nuo oro temperatūros yra 2–4 valandos.

Armuojamasis sluoksnis Šis sluoksnis klojamas šiltinimo medžiagai sutvirtinti ir plokštumai išlyginti. Kai šiltinama EPS plokštėmis, naudojamas klijavimo armavimo mišinys „Ceresit CT85“. Jei izoliacijai pasitelkiamos mineralinės vatos plokštės, armavimui reikia naudoti mišinį „Ceresit CT190“. Formuojant armuojamąjį sluoksnį labai svarbu stebėti armavimo tinklelio įplukdymą.

Dažnai manoma, kad taupant pakanka tinklelį prispausti prie šiltinimo medžiagos, ir mišinys tepamas tik ant tinklelio. Bet tuomet nėra jokio sukibimo tarp tinklelio ir šiltinimo medžiagos. Tokia siena pradeda trūkinėti ar pleišėti, blogiausiu atveju tinklelis su jį dengiančiu sluoksniu tiesiog nukrinta nuo sienos. Ar viskas pritvirtinta pagal taisykles, galima patikrinti šviežiai pritvirtintą tinklą bandant atitraukti nuo sienos. Jei armuota tinkamai, visas šiltinimo medžiagos paviršius išlieka padengtas mišiniu.

Gruntiniai dažai Gruntinių dažų paskirtis – paruošti sienos paviršių dengti dekoratyviniu tinku. Gruntiniai dažai suteikia sienos paviršiui gerą sukibimą ir kartu neleidžia iš tinko per greitai pasišalinti drėgmei. Per greitas drėgmės pasišalinimas apsunkina tinko apdirbimą, neatsiranda geras cheminis jungiama-

sis ryšys. Per greitai išdžiūvęs tinkas neretai nuo sienos nubyra ir sutrupa.

Gruntinius dažus reikia rinktis pagal tinko tipą: silikatiniam tinkui tinka CT15, visiems kitiems dekoratyviniams tinkams − CT16.

Tonuotas ar netonuotas dekoratyvinis tinkas Dekoratyvinio tinko paskirtis – suteikti sienoms galutinę apdailą ir apsaugoti sistemą nuo taršos. Šiam tinkui galima suteikti spalvą. „Ceresit“ spalvų paletė – gausi, kiekvienas išsirinks pagal skonį. „Ceresit“ pasiūloje – didelis dekoratyvinių tinkų pasirinkimas. Mineralinis tinkas CT35 ir CT137 plačiai naudojamas fasadams, šiltintiems mineralinės vatos plokštėmis, ir pasižymi tuo, kad leidžia fasadui kvėpuoti, taip pat atsparumu mikrobiologinei taršai. Tinko ypatybė – vandens absorbavimas – deja, turi įtakos ir fasadų teplumui.

Kitas populiarus „Ceresit“ tinkas yra akrilinis – CT60, CT63 ir CT64. Prieš dešimt metų išpopuliarėjęs gaminys labai atsparus mikrobiologinei taršai, ne taip smarkiai sugeria vandenį kaip mineralinis tinkas. Dėl prastesnių vandens garų nukreipimo ypatybių jis netinka fasadams, šiltintiems mineraline vata. „Ceresit“ mineralinis ir akrilinis tinkai technologiniu aspektu gali būti laikomi pradininkais fasadų apdailoje.

Bet jau sukurta gerokai kokybiškesnių produktų. Vienas jų – silikatinis tinkas CT72 ir CT73, pasižymintis puikiomis atsparumo taršai ir priešgaisrinėmis ypatybėmis, taip pat gera oro apytaka, be to, jis yra labai patvarus. Ši medžiaga ypač tinkama naudoti netoli aukštų medžių, kur yra didesnė mikrobiologinės taršos grėsmė. „Ceresit“ silikoninis tinkas CT74 ir CT75 pasižymi ypač puikiomis ypatybėmis, atstumia vandenį ir nešvaru-

„Eglės“ sanatorija Druskininkuose.

mus (savaime nusivalo), turi ultravioletinių spindulių apsaugą. „Ceresit“ silikatinis ir silikoninis tinkas CT174 ir CT175 – tai gaminys, sujungiantis dviejų puikių tinko rūšių ypatybes. Tai ir gera apsauga nuo mikrobiologinės taršos bei ultravioletinių spindulių, ir gera oro apytaka bei savaiminis išsivalymas.

Dažniausiai naudojama struktūrinė tinko faktūra – raižyta ir akmenukų. Įdomesnių sprendimų ieškotojams kompanija „Henkel“ siūlo tinko ir dažų liniją „Visage“. Architektai ir užsakovai gali rinktis trijų „Visage“ linijos grupių produktus, imituojančius medį, akmenį ir metalą – natūralias medžiagas. Pastatams ši apdaila suteikia kitokį atspindį: vienur solidumą, kitur – žaismingumą. Estetiškai atrodanti nauja apdaila vizualiai nesiskiria nuo natūralių medžiagų.

Fasado dažai Jie dažniausiai naudojami tuomet, kai pastatui pageidaujama suteikti įdomesnę ir žaismingesnę išvaizdą skirtingomis spalvomis. Pastaruoju metu dažnai naudojamos gamtinės spalvos.

Dažai gali būti akriliniai, silikatiniai ir silikoniniai. Didžiausia rinkos naujovė – nanosilikoniniai dažai „Ceresit CT49“. Pasitelkiant novatorišką technologiją užtikrinamas nešvarumus atstumiantis, savaime išsivalantis fasado paviršius, gera oro apytaka ir ilgalaikė apsauga nuo mikrobiologinės taršos (pelėsių, dumblių).

Informaciją apie techninius sprendimus suteiks Arūnas Mingaila, „Ceresit“ atstovas Lietuvoje Tel. + 370 616 20 960 El. p. arunas.mingaila@henkel.com www.ceresit.net www.ceresit-visage.com

49

– Žinia, „Еаsy Building“ – jauna įmonė, tačiau rinkoje jau spėjo išsikovoti autoritetą.

– Dėl autoriteto nežinau, čia turėtų spręsti kiti, tačiau mūsų įmonė įsteigta prieš trejus metus – 2010-ųjų kovo mėnesį. Labai progresyvią austrų technologiją mes oficialiai pristatome Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

– Kuo ypatingos šios technologijos?

– Pradėsiu nuo to, kad Čekijos gamykloje „Cetris“ gaminamas unikalus ekologiškas produktas – cemento ir drožlių plokštės (CDP). Jas sudaro 63 proc. medienos drožlių, 25 proc. cemento, 10 proc. vandens ir tik 2 proc. įvairių priemaišų. Toks santykis suteikia galimybę gaminti medžiagą, turinčią visus medžio ir cemento privalumus, įskaitant aukščiausią ekologiškumą, didelę triukšmo izoliaciją, drėgmės nelaidumą, mažą šilumos laidumą ir daug ką kita. Iš šių cemento ir drožlių plokščių įmonė „VST Group“

50

– Ar yra skirtumų, palyginti su tradiciniais namų statybos būdais?

– Skirtumų daug. Technologija, apie kurią papasakojau, leidžia užsakovui objekto statybos laiką sutrumpinti 20– 50 proc. Kad būtų aiškiau, pateiksiu pavyzdį. Penki montuotojai per savaitę gali pastatyti visą 700–800 kvadratinių metrų ploto aukštą. Laikas taupomas dar ir todėl, kad nereikia derintis prie oro sąlygų: apie 60 proc. visų darbų atliekama gamybinėse patalpose. Taip pat tai leidžia statyti namus ištisus metus nestabdant proceso.

– O kuriuose etapuose užsakovas sutaupo?

– Pirma, kai baigiami visi darbai ir baigiamas lieti betonas, nereikia nuimti klojinio ir jį išgabenti. Antra, nereikia

– Ar technologija, apie kurią papasakojote, yra naujiena Latvijoje?

– Latvijoje dar niekas nieko panašaus nedarė ir neturi teisės to daryti be įmonės „VST Group“ leidimo. Kaip jau minėjau, įmonė „Еаsy Building“ turi išskirtines teises naudoti šią technologiją Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

Kol kas čia mes pastatėme tik vieną namą – Jūrmaloje. Tai trijų aukštų pastatas Bulduryje, atiduotas eksploatuoti praėjus šešiems mėnesiams nuo darbų pradžios. Beje, be mūsų pasiūlymo, užsakovas nagrinėjo dar du. Abiejuose buvo numatyta statyti pagal standartines technologijas. Pasirinkęs „Еаsy Building“ pristatomą technologiją, užsakovas sutaupė 22 proc. Už šildymą gyventojai šiame name moka 1,6 lito už kvadratinį metrą, o kaimynystėje esančiame name – 7,4 lito. Šiuo metu Latvijoje jaučiame didelį susidomėjimą nauja technologija.

Galiu pasakyti, kad pagal susitarimus su Austrijos gamintojais Latvijoje bus pastatyta gatavų statybinių plokščių gamybos, naudojant cemento ir drožlių plokštes, gamykla. Jau net parinkta vieta jos statybai, kuri turi prasidėti 2014 metais.

www.easybuilding.at

Naujo būsto pardavimai augo trečdaliu Palyginti su 2012 metų paskutiniu ketvirčiu, per pirmą šių metų ketvirtį naujo būsto parduota 34 proc. daugiau, skelbia nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „MG Valda“. Iš viso per pirmus tris šių metų mėnesius gyventojai įsigijo 420 naujos statybos būstų. 2012 metais užfiksuotas vartotojų pasitikėjimas NT bendrovėmis perkant butus dar tik statomuose projektuose pastebimas ir pirmais šių metų mėnesiais. cija labiau susijusi su atsigaunančia Per pirmus šių metų mėnesius vartotojai dažniausiai rinkosi vidutinius dviejų kambarių arba didesnius trijų kambarių butus. Minėtų butų pardavimai sudarė 75 proc. visų sausio–kovo mėnesiais parduotų butų. Vartotojai toliau perka būstą dar tik pradėtuose statyti daugiabučių projektuose. Net 191, beveik pusė visų parduotų butų, nupirkta vos prasidėjus statyboms. „Prieš kelerius metus tokie rodikliai signalizavo, kad NT pasiūla yra išsemta, o pastaraisiais metais tokia tenden-

rinka. Aktyvūs ekonominės, vidutinės ir aukštos klasės būsto pardavimai akivaizdžiai sufleruoja, kad šiuo metu pasiūla yra gana didelė ir gyventojai turi galimybę išsirinkti jų poreikius bei lūkesčius tenkinantį naują būstą“, – teigė NT plėtros bendrovės „MG Valda“ Pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos, būsto rinkoje pastebima daugiau aktyvumo. „Pernai, palyginti

su 2011-aisiais, SEB banko suteiktų naujo būsto paskolų skaičius išaugo penktadaliu – iki 3300 per metus.

Kiek daugiau negu dešimtadaliu (apie 13 proc.) didėjo ir naujai suteikiamų būsto paskolų suma – 2012 metais ji sudarė 441 mln. litų. Vis dėlto bendras mūsų banko būsto paskolų portfelis ir toliau mažėja. Tokią situaciją lemia tai, kad naujai suteikiamų paskolų suma yra mažesnė nei anksčiau išduotų paskolų grąžinimo suma“, – aiškino V. Doveika.

SEB banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma per pastaruosius kelerius metus kiek sumažėjo.

2011-aisiais ji buvo maždaug 146 tūkst. litų, pernai – apie 132 tūkst. litų. „Pastaruoju metu žmonės linkę prie būsto pirkimo prisidėti didesne savo lėšų dalimi, taip pat sumažėjo NT kainos“, – apibendrino V. Doveika.

Prasidėjus antram metų ketvirčiui, naujų butų rinkoje yra šiek tiek daugiau nei 2000. Daugiausia, 69 proc. – ką tik pradėtos statybos namuose. 53 proc. viso neparduoto būsto yra ekonominės klasės, 30 proc. – vidutinės, 17 proc. – aukštos klasės.

51

www.viessmann.lt

Neseniai Jūrmaloje baigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, kuris kol kas neturi analogų visose Baltijos šalyse. Daugiausia apie šį unikalų objektą ir jo statybos metodą žino Latvijos įmonės „Еаsy Building“ valdybos narys Arnis LAUS. Su juo mūsų leidinys kalbėjo apie Latvijai sensacingos technologijos ypatumus.

– Papasakokite plačiau apie plokščių naudojimą.

– Dvi cemento ir drožlių plokštės išdėstomos lygiagrečiai viena su kita, lyg iš dviejų pusių, taip jos atlieka nenuimamo klojinio funkciją. Į ertmę per vidurį pagal konstruktoriaus skaičiavimus dedama armatūra, jungiamieji distanceriai ir elektros įranga. Visa tai atliekama gamykloje. Galiausiai gaunami naudoti parengti statybos elementai, nenuimamas klojinys – sienos, perdangos ir pan. Vienos plokštės matmenys: aukštis – iki 3 metrų, ilgis – iki 7 metrų. Iš jų jau statybos aikštelėje formuojamos gatavos statybinės konstrukcijos, vėliau į ertmes etapais pilamas betonas. Tai labai pažangi patentuota technologija.

Viskas atrodo kaip gigantiško „Lego“ konstruktoriaus rinkimas. Pastatomas labai tvirtas ir ilgaamžis namas, turintis visus monolitinės gelžbetonio statybos privalumus. Tokie objektai yra ekonomiški ir naudingi eksploatuoti – produktas turi pasyviojo namo sertifikatą.

leisti pinigų gipso kartonui: parengto paviršiaus nereikia rupiai apdoroti – būtinas tik baigiamasis sluoksnis (pavyzdžiui, nudažyti arba klijuoti tapetus), nes įmonėje pagamintos cemento ir drožlių plokštės išsiskiria lygumu, glotnumu, o iš jų sumontuotos baigiamosios konstrukcijos – dideliu matmenų tikslumu.

Suprantama, tai irgi gerokai taupo pinigus ir laiką. Trečia, sutrumpėja projekto įgyvendinimo laikas.

inžinerija Šilumos inžinerija Šilumos

Austrijoje esančioje gamykloje surenka plokštes – nenuimamus klojinius.

Plokštės naudojamos ir atliekant vidaus darbus, ir išorinėms laikomosioms namo konstrukcijoms.

www.viessmann.lt

Аrnis Laus: „Mes statome greitai, pigiai, kokybiškai“

52

www.deltanova.lt

Šalčio tilto nutraukimo detalės balkonams ir plieno konstrukcijoms:

Užupio g. 30 LT - 01203 Vilnius tel. + 370 5 272 53 08 faks.+ 370 5 272 10 62