SA.lt (Statyba ir architektūra) | 2023 birželis–liepa

konkursas

ŽALIOJI BANGA: MEDINĖS RENOVACIJOS IR

URBANISTINIO VYSTYMO VIZIJA

interjeras

3D SPAUSDINTAS

INTERJERAS: TECHNOLOGIJŲ, TVARUMO IR

FUTURISTINĖS

ESTETIKOS POKALBIS

SAvi namai

FASADAS KAIP

ANT DELNO: TIPAI, MEDŽIAGOS IR

PASIRINKIMAI

interjeras

EUROLUCE 2023. DĖMESYS TECHNOLOGIJOMS

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“

Verslo centras „Kamanė“, Vilnius LT-12142

Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Julija Novikova

Tekstų autoriai: Aušra Nyman, Lina Svaldenienė, Julija Novikova, Lukas Tamulynas, Magdalena Beliavska, Rolandas Kažimėkas, Deimantė Bagdanavičienė, Aida Štelbienė

Portalo SA.lt redaktorius Rolandas Kažimėkas

Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė

Dizainas Edita Namajūnienė

Reklamos skyrius: Liuda Michalkevičienė

Tel. +370 610 39 642

Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys.

© Statyba ir architektūra

ISSN 2538-8797

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino UAB „Standart Impressa“

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

Mūsų viršelyje: Euroluce 2023 nuotr. fragmentas, ©„Salone del Mobile" ir „Archas“ pasiūlymo „Verde“ projekto plano fragmentas.

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

interjeras

2 3D spausdintas interjeras: technologijų, tvarumo ir futuristinės estetikos pokalbis

A++

8 Architekto vaidmuo projektuojant A++ klasės pastatus

objektas

24 Vėjo atpūstos, marių atplukdytos permainos šiaurinėje Nidoje

renovacija

32 Renovacija ir neegzistuojantis pasirinkimas

SAvi namai

40 Fasadas kaip ant delno: tipai, medžiagos ir pasirinkimai

SA ArchBook

48 „ ArchBook“ konkurso mėnesio laureatai: sunkios treniruotės pradžioje leidžia nebebijoti jokių iššūkių

statyba

58 Vilniaus metro: (Ne)būtinas šimtmečio projektas?

contech

62 Tvarumo entuziastai: kaip „Gropyus“ valdo išteklius medinėje statyboje

interjeras

66 Vientisumas viduje ir išorėje

interjeras

80 Euroluce 2023. Dėmesys technologijoms

me dinė statyba

SĄMATOS

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA

Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius

tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

88 Adaptyvios struktūros pabrėžia Naujamiesčio žaliąjį audinį

konkursas

94 Žalioji banga: me dinės renovacijos ir urbanistinio vystymo vizija

AKVA

102 Kas palaiko gyvybę mieste?

Objektas: „Ecoalf“ parduotuvė

Vieta: Las Rosas de Madridas, Ispanija

Dizaineriai: „Nagami“ (Manuel Jimenez

García, Miguel Ángel Jimenez García, Ignacio Viguera Ochoa, Raúl Rodriguez

Ruiz, Nik Eftekhar Olivo, Miguel Garcia

Jimenez, Santiago del Águila Ferrandis)

Metai: 2023

Plotas: 90 m2

Nuotraukos: Alfonso Quiroga

3D SPAUSDINTAS

INTERJERAS:

TECHNOLOGIJŲ, TVARUMO IR FUTURISTINĖS

ESTETIKOS POKALBIS

Julija NOVIKOVA

Architektas ir interjero dizaineris ne tik pateikia galutinį rezultatą – pastatą ar interjerą, bet ir kuruoja visą procesą, kuriame vyksta pokalbis tarp kūrėjo ir užsakovo. Kokybiškas rezultatas perteikia kūrėjo mintį: koks pagrindinis mano pašnekovo tikslas? Taip atsiranda idėja ir estetika, kuria norima sukurti tam tikrą įspūdį, perpasakoti istoriją, atspindinčią užsakovo polėkius. Kūrėjui taip pat svarbūs ir savi siekiai, ideologija, nusakanti darbo kryptį. Ispanų dizainerių komandai „Nagami“ pagrindiniu tikslu tapo naujo projektavimo modelio įprasminimas. Tai alternatyva įprastiems procesams, apimanti tiek įvaizdį, tiek visą projektavimo ir gamybos grandinę. „Tvari kryptis, kuria turėtų sekti visa mūsų vartotojiška kultūra, yra nauja architektūros ir dizaino paradigma. Taip kuriame interjerus, eksterjerus ir baldų dizainus, kurie neabejotinai yra unikalūs šiame ekoinovacijų amžiuje“, – sako Manuelis Jiménezas García, studijos „Nagami“ generalinis direktorius ir bendraįkūrėjas.

Misija – tvarus dizainas

Medžiagų perdirbimas (angl. recycling) mums ne naujiena. Šiuo principu paremta ir įmonės „Ecoalf“ produkcija: visi drabužiai, avalynė ir aksesuarai gaminami vietoje, iš perdirbtų medžiagų, siekiant sumažinti poveikį aplinkai. O štai studija „Nagami“ yra pasiruošusi žengti dar žingsnį į priekį ir savo kūryboje įveiksminti perdirbtas medžiagas, kurios nėra įprastai sunaikinamos ir pagaminamos iš naujo. Šiuo atveju plastikas yra pakartotinai naudojamas (angl. upcycling) 3D spausdintoms, interjero erdvę formuojančioms detalėms. „Ecoalf“ yra tvarus prekės ženklas, kuris orientuojasi į poveikio aplinkai mažmeninėje prekyboje mažinimą. Šis siekis puikiai dera su mūsų studijos „Nagami“ darbais: imamės projektų iš perdirbto plastiko, pritaikyto 3D spausdinimui“, – teigia M. J. García.

Didžiausia abiejų įmonių vertybė – mažinti anglies pėdsaką ir poveikį aplinkai, todėl suvienijus jėgas rastas būdas, kaip sukurti visapusį, išskirtinį projektą. „Labiausiai norėjome perteikti neribotas galimybes, kurias siūlo kompleksinis ir kartu kūrybiškas kompiuterinio dizaino ir 3D spausdinimo darbas. Tai buvo lankstus ir atviras bendradarbiavimas, leidęs maksimaliai suformuoti erdvę 3D spausdinimu“, – sako M. J. García. Dizaineriai stengiasi kuo kūrybiškiau išnaudoti technologinių naujovių galimybes, o galutinis rezultatas – sėkmingai įprasmintas šiuolaikinio pasaulio daugiasluoksniškumas.

Pilkšvo marmuro grindų apdaila – paralelė šaltam vandeniui, o pavieniai baldai tarsi atskilę ledkalnio gabalai, plaukiojantys jame.

Nuotr. Alfonso Quiroga

Aplinkos tarša dėl plastikų pilnėjančių sąvartynų –viena opiausių šių dienų problemų, ką jau kalbėti apie vandenyje aptinkamas mikroplastiko daleles, itin kenksmingas gyvūnų ir žmonių sveikatai. Visa tai, kartu su kitais ekologijos pusiausvyrą iškreipiančiais padariniais, skatina globalinį atšilimą ir natūralios gamtos nykimą.

„Ecoalf“ komanda norėjo, kad jų erdvė kalbėtų apie opias šių dienų ekologijos problemas, viena jų – sparčiai tirpstantys ledynai. Vidutinės Žemės temperatūros kilimas jau pasiekė lemtingą +1,5 C laipsnio slenkstį, dėl ko ledynų ilgainiui nebeliks, o bendras vandens lygis ir toliau smarkiai kils. „Šią mintį pritaikėme pagrindinei interjero dizaino koncepcijai – sukurti erdvę, kurioje jaustumeisi tarsi lūžtančio ir tirpstančio ledyno viduje. Toliau vystydami šią mintį, supratome, kad geriausiai ją įgyvendintų 3D spausdinimas ir robotika“, – sako M. J. García. Šios technologijos palengvino dizainerių darbą, supaprastino tiek kūrybos, tiek gamybos procesus. Įgyvendintame interjere vaizduojamos ledo sienos tarsi lėtai tirpsta, šis vaizdas atsispindi blizgančio marmuro grindų plytelėse, kur kartu tarytum plaukioja ploni ledkalniai – lentynos.

M. J. GARCÍA /

Ateities perspektyvos

Tradicinis 3D spausdinimas paprastai remiasi sluoksniavimo metodu, o studija „Nagami“ pasirinko kompleksinį būdą: įtraukė robotinę ranką, kuri padėjo sukurti sudėtingą ir plastišką geometriją. Sienų dekoras padalytas į kelias plokštumas, jų detalėse yra pritaikytas specialus jungiamasis mechanizmas, o tam prireikė itin didelio kruopštumo. Pažangios technologijos leido dizaino profesionalams įgyvendinti ambicingą ir unikalią idėją. Toks dizainas inovatyvus ne tik estetine prasme. Jo gamyba itin apgalvota. „Toks procesas ne tik padėjo įgyvendinti kūrybišką koncepciją, panaudoti perdirbtas medžiagas, bet ir atsisakyti dar kelių išteklių: laiko ir medžiagų. Tuo ir pasižymi tvarus dizainas: mažiname medžiagų, darbo ir laiko sąnaudas“, – sako M. J. García. Naujai erdvei buvo panaudota 3,3 t perdirbto plastiko, o pasibaigus gyvavimo ciklui, šios detalės gali būti pakartotinai panaudotos kitame projekte. Kiekvienąkart perdirbant iš naujo, jos praranda tik 1 proc. savo struktūrinių savybių, žiūrint į perspektyvą, tai itin ilgalaikis ir patvarus išteklius. Studijos „Nagami“ tikslas – skatinti naudoti 3D spausdinimą tiek kuriant interjerus, tiek architektūroje, rodant pavyzdį, kaip kūrybiškai galima sujungti dizaino procesą ir technologijas.

Daugialypė koncepcija su žinute pasauliui

Toks procesas ne tik padėjo įgyvendinti kūrybišką koncepciją, panaudoti perdirbtas medžiagas, bet ir atsisakyti dar kelių išteklių: laiko ir medžiagų. Tuo ir pasižymi tvarus dizainas: mažiname medžiagų, darbo ir laiko sąnaudas. /

Nuotr. Alfonso Quiroga

A++

A++ klasė – ne tik inžinerijos ir konstruktyvo klausimas, kelionę tvarių ir energiškai efektyvių pastatų link pradeda būtent architektai. Apie jų indėlį ir svarbą kalbamės su studijos „Archinova“ architektu Aleksandru Gvildžiu ir Olandijoje įsikūrusios studijos „Orange architects“ architekte Elena Staškute.

Kaip pasikeitė architektų požiūris?

Trys pagrindinės tvarumo temos Kontekstas, medžiagos, biudžetas ir kiti architektams keliami reikalavimai

Skaitykite

ARCHITEKTO VAIDMUO PROJEKTUOJANT A++ KLASĖS PASTATUS

Pagal šiuo metu galiojančias normas A++ energinės klasės pastatams keliami reikalavimai yra daugiau inžinerinio pobūdžio, todėl plačiojoje visuomenėje tarp tvaraus ir energiškai efektyvaus pastato įprasta dėti lygybės ženklą, tuo tarpu architektūros kokybė, studijos „Archinova“ architekto Aleksandro Gvildžio įsitikinimu, dažnai lieka antrame plane: „Toks vertinimas, deja, yra būdingas daliai Lietuvoje veikiančių vystytojų, užsakovų. Džiugu, kad tai jau nebėra tendencija ir tikrai didelė dalis vystytojų jau kelia architektams aukštesnius tikslus – kurti pastatus su išliekamąja verte, o energinis naudingumas yra norma, kurią taip pat būtina išpildyti.“

Elena Staškutė, Nyderlanduose įsikūrusios studijos „Orange architects“ vyresnioji architektė, pabrėžia, kad „Orange architects“ biure yra išvystyta tvarumo sistema „World We Value“, padedanti apgalvoti būsimus tvarumo aspektus nuo pat projekto pradžios: „Ją naudojame ne tik analizei bei vidiniams dizaino procesams, bet ir komunikacijai su užsakovais, kitais projekto dalies specialistais.“

Architektūros estetika yra

svarbus tvaraus pastato

komponentas. / Aleksandras

GVILDYS, studija „Archinova“ /

Aušra NYMAN

Esminiai skirtumai, išryškėję per pastarąjį dešimtmetį projektuojant pastatus

„Pastatų tvarumas tampa neatsiejama projekto dalimi, – sako E. Staškutė. – Keičiasi požiūris į architektūrą. Prieš dešimt ar penkiolika metų buvo ryški pastatų-ikonų mada. Pastatas buvo tarsi objektas, pritraukiantis savo įspūdinga architektūra. Šiandien vertinami pastatai, kurie kaip tik kuria darnią visumą su aplinka, yra ne tik techniškai tvarūs, bet ir gerai apgalvota, kaip žmonės naudoja erdves, kaip dizainas prisidės prie sveikos žmogui aplinkos ir kokią vertę jis kurs aplink save. Kova su klimato kaitos padariniais, gamta, žmogus, bendruomenės tampa svarbiais elementais architektūroje“, – sako specialistė.

Architekto A. Gvildžio įsitikinimu, inžineriniai sprendimai daro vis didesnę įtaką architektūros raiškai. Reikia numatyti atitinkamai vietos inžinerinių sistemų išdėstymui taip, kad jos neturėtų neigiamo poveikio pastato dizainui. „Pastaruoju metu pastatų architektūra kuriama iš anksto numatant statinio teigiamą geometrijos poveikį energiniam naudingumui“, – teigia architektas.

Koks turėtų būti išliekamąją vertę kuriantis tvarus pastatas?

A. Gvildys pabrėžia, kad „tvarus pastatas“ ir „pastatas, atitinkantis A++ energinę klasę“ susiję uždaviniai siekiant vieno tikslo – darnaus, ilgaamžio, aplinkai draugiško

(ekologiško), kokybiškos architektūros objekto sukūrimo. Tvarus, draugiškas aplinkai statybos objektas apima daug kategorijų, o energinis naudingumas (šiuo atveju A++) yra vienas jų. Planuojant tvarius pastatus bei miestus svarbu ne tik eksploatuojant pastatus suvartojamos energijos kiekis. Svarbu ir optimizuoti energijos kiekį objektų statybos procese, taip pat –tinkamų medžiagų bei konstrukcijų parinkimas, toliaregė pastatų planinė struktūra, numatant galimybę perplanuoti pastatą išnaudojant jį kitiems poreikiams ateityje, integruoti daugiau apželdinimo sprendinių, taip mažinant temperatūros akumuliavimą miestuose ir gerinant oro kokybę, mažinti gyventojų migracijos (tarp darbo, mokyklos, darželio ir namų) amplitudę, ir t. t. Aukštos meninės kokybės, funkcionali architektūra, pasižyminti lanksčiomis perplanavimo galimybėmis, turi išliekamąją vertę. Ilgai tarnaujantys pastatai reiškia racionalų planetos išteklių, statyboms reikalingų sąnaudų, naudojimą, o tai mažina klimato šilimo efektą. Taigi, architektūros estetika yra svarbus tvaraus pastato komponentas.

Pagrindiniai principai, nuo kurių pradeda architektai, projektuodami tvarius pastatus

Planuojant tvarius administracinius pastatus, A. Gvildžio nuomone, architektūros koncepciją lemia daug kriterijų: užsakovo poreikiai, urbanistinis integralumas, funkcionalumas, sprendinių tvarumas (įskaitant

energinį naudingumą) ir kt. Priklausomai nuo projektuojamo objekto konteksto teikiamų galimybių ir apribojimų, sukuriama pastato forma ir funkcionalumas. Kartais, esant tinkamam kontekstui, galima sukurti pastato formą, kuri sujungia daug tvarumą užtikrinančių sprendinių. Pavyzdžiui, pastatas su pilnu natūralios šviesos ir apželdintu atrijumi, kuris vasarą naktimis vėdinamas automatiškai atsiveriant fasadų langams bei atrijaus stoglangiui (sukuriamas vadinamasis kamino efektas oro cirkuliacijai). Taip sutaupomos elektros energijos sąnaudos mechaniniam patalpų vėsinimui ir vėdinimui. Tokiu principu studija „Archinova“ suprojektavo K29 pastatą Vilniuje.

„Vieną didžiausių efektų pastatų energiniam naudingumui architektūroje daro fasadai, – sako architektas. – Ryškėja tendencija mažinti stiklo kiekį fasaduose. Taip pat naudojame įvairias konfigūracijas tūrinių elementų (piliastrai ir kt.) norėdami blokuoti tiesioginių saulės spindulių skvarbą į patalpas, tačiau išlaikydami komfortišką dienos šviesos kiekį darbo erdvėse. Pastaruoju metu vis labiau išnaudojami stogai: jie virsta estetiškais tarytum penktaisiais fasadais apželdintomis terasomis. Populiarėja žaliojo stogo sistemų įrengimas, kuris saugo pastatą nuo perkaitimo ir gali būti išnaudotas surinkto lietaus vandens antriniam panaudojimui. Taip pat dažnai stogų plokštumos puikiai tinka saulės elementams išdėstyti.“

E. Staškutės įsitikinimu, tvarių pastatų projektavimas yra daugiasluoksnis, apima ne tik tvarius sprendinius, bet ir patį procesą: „Tam, kad būtų galima šį procesą sisteminti ir užsibrėžti aiškius tvarumo tikslus, „Orange architects“ biure turime išvystę tvarumo sistemą „World We Value“, kuri mums padeda apgalvoti būsimus tvarumo aspektus nuo pat projekto pradžios. Ją naudojame ne tik analizei ir vidiniams

dizaino procesams, bet ir komunikacijai su užsakovais, kitais projekto dalies specialistais.“

„Ši sistema apima tris pagrindines tvarumo temas. World (pasaulis) – apie aplinką tausojančių medžiagų pasirinkimą, technologijas, kurios padeda sumažinti energijos ir vandens suvartojimą. Projektavimą, kuris kurtų vietas augmenijai, plėstų žaliąsias zonas, skatintų biologinę įvairovę. We (mes) – apie socialinį tvarumą, kaip architektūra burtų žmones, skatintų sveiką gyvenimo būdą, skatintų naudoti tvarų transportą. Value (vertė) – apie kokybišką architektūrą, kuri suteiktų pridėtinę vertę aplinkai, keltų vietos ekonomiką, burtų ben druomenes“, – patikslina architektė.

Tvarūs sprendimai dažnai yra nepastebimi. Pastato tvarumas ir aukšta architektūros kokybė net ir su ribotu biudžetu gali būti suderinami. Kaip šiuos tris aspektus sujungti, ir yra viena didžiausių architekto užduočių šiandien.

/ Elena STAŠKUTĖ, „Orange architects“ /

Kas daro lemiamą įtaką: kontekstas, pasaulio kryptys, užsakovas ir jo skirtas biudžetas?

E. Staškutės teigimu, visi išvardyti aspektai daro įtaką tvaraus projekto vystymui. Anot specialistės, visų pirma svarbu, jog užsakovo ir architekto požiūris į tvarumą sutaptų ar bent jau būtų panašus. Kontekstas, biudžetas, užsakovo norai – tarsi projekto uždaviniai, su kuriais architektas dirba, o pastato koncepcija turėtų būti kaip įrankis, padedantis išspręsti šį uždavinį. Tvarūs sprendimai – neatsiejama projekto dalis. Pavyzdžiui, „Orange architects“ projekte „Floating gardens“(liet. Plūduriuojantys sodai) trys pastato tūriai yra atskirti žaliosiomis terasomis, kuriančiomis plūduriuojančių sodų efektą. Augalai šiose terasose pritraukia biologinę įvairovę, padeda sulėtinti lietaus vandens nutekėjimą, apsaugo nuo kaitros. Patrauklios kolektyvinės žaliosios terasos – papildoma susitikimų vieta namo gyventojams, o papildoma stogo erdvė – vieta saulės elementams. Tiek techniniai, tiek socialiniai tvarumo aspektai, architektės įsitikinimu, yra neatsiejama pastato koncepcijos dalis.

Insoliacija ar priešingai – šešėliavimas karštą dieną?

„Gerai apšviestos patalpos – vienas svarbiausių aspektų formuojant erdves, tačiau taip pat svarbu apsaugoti patalpas nuo perkaitinimo, – sako E. Staškutė. –Savo projektuose pirmenybę teikiame tvariems sprendiniams, apgalvojame, kaip architektūra gali sumažinti

ar išspręsti pastato perkaitimo problemą. Pavyzdžiui, projektuodami gilesnį fasadą pietų pusėje arba integruodami lauko ritinines užuolaidas fasado išorėje, stengiamės projektuoti patalpas taip, jog natūralus vėdinimas būtų galimas skirtingose erdvės pusėse. Pastato terasose projektuojami medžiai, krūmai padeda sukurti šešėlį, augmenija apsaugo patį pastatą nuo kaitros.“

Specialios programos ir inžinerija

E. Staškutė patikslina, kad ankstyvame etape yra atliekamos saulės, vėjo, aplinkos triukšmo analizės, padedančios suprojektuoti efektyvesnę pastato formą, patalpų išsidėstymą ir orientaciją. Saulės šviesos (apšvietimo) studijas architektai atlieka patys, o detalesnes analizes – specialios inžinierių komandos. „Inžinierių indėlis – neatskiriama kiekvieno projekto vystymo dalis, svarbu, jog šie specialistai prisijungtų kuo anksčiau. Inžineriniai sprendimai daro didelę įtaką patalpų planavimui, biudžetui“, – pažymi architektė.

Jai antrina ir A. Gvildys: „Priklausomai nuo situacijos architektūriniame projektavime galime pasitelkti saulės šviesos ar vėjo simuliacijas, tačiau A++ klasės užtikrinimu rūpinasi inžinieriai, kurie architektūrinio modelio ir inžinerinės užduoties pagrindu atlieka skaičiavimus. Atitinkamai specialiai tam skirta programa sukuriamas energetiniams skaičiavimams skirtas modelis. Šiuo modeliu galima apskaičiuoti architektūrinio sprendinio teikiamus privalumus pastato energinėms savybėms.“

Prioritetai renkantis medžiagas pagrindinėms konstrukcijoms ir apdailai

Renkantis medžiagas tvarumas ypač svarbus, įsitikinusi E. Staškutė. „Atsižvelgiame į kontekstą, vietinių medžiagų panaudojimą, žiedinę ekonomiką ir ilgaamžiškumą. Kiekvienas projektas ar situacija yra skirtingi ir reikalauja skirtingų sprendinių. Pavyzdžiui, vasarnamis „Holiday home“ Tekselio saloje yra visiškai medinės konstrukcijos. Projekte „Jonas“ dalis gelžbetonio konstrukcijose esančio betono pagamintas iš perdirbtų granulių. Roterdame projektuojamo „Colosseumplot“ pastatų komplekso daugiaaukštės dalies konstrukcijos yra gelžbetonio, tačiau daug dėmesio skirta optimizuoti pastato struktūrai, siekiant sunaudoti mažiau medžiagų, tuo tarpu žemaaukštes dalis siūloma statyti iš medienos ar betono surenkamųjų konstrukcijų“,  –vardija architektė. Anot specialistės, renkantis medžiagas tenka rasti balansą tarp turimo biudžeto ir tvarių sprendimų: „Ne kiekvienas pastatas gali būti medinis, bet gerai apgalvotas patalpų suplanavimas, efektyviai suprojektuota struktūra gali sutaupyti nemažai medžiagų ir prisidėti prie tvaraus projekto vystymo.“

„Rinkdamiesi apdailos, fasado medžiagas, atsižvelgiame, iš kur medžiagos atkeliauja, stengiamės rinktis vietines. Analizuojame, kokias medžiagas galima pa naudoti darkart, pavyzdžiui, senas plytas ar medieną fasado dalims. Braižydami detales įvertiname, jog fasado dalys būtų nesunkiai demontuojamos ir ateityje dalis medžiagų galėtų būti

panaudotos iš naujo. Taip pat apgalvojame, kurios fasado dalių medžiagos turi būti ilgaamžės, o kurios prireikus galėtų būti pakeistos po, tarkim, 20 metų“, – sako E. Staškutė. Anot jos, nuolatinis technologijų stebėjimas ir panaudojimas architektūroje taip pat neatsiejami nuo darbo . Pavyzdžiui, dirbant su renovacijos projektu „PTT Binnenrotte“, Roterdame, stogą architektai nusprendė dengti glazūruotas plyteles primenančiomis saulės baterijomis. O „Floating gardens“ projekto pietiniame pastato fasade montuojami balti fotovoltiniai saulės elementai prisidės prie saulės energijos kaupimo.

Netolimos ateities perspektyvos. Ką reikia tobulinti jau dabar?

Architekto A. Gvildžio įsitikinimu, svarbu ir toliau šviesti visuomenę tvarios architektūros temomis. Visuomenė turi išmokti vertinti ne tik energinius parametrus, bet ir labiau atsižvelgti į architektūros kokybę.

„Reikėtų daugiau reikšmės skirti kokybiško urbanistinio planavimo svarbai, kelti aukštesnius reikalavimus buvusių pramoninių teritorijų konvertavimo projektams, tobulinti renovacijos strategiją, labiau skatinti medienos, kaip atsinaujinančios statybinės medžiagos, naudojimą, mažinti teisines kliūtis šią medžiagą plačiai naudoti didesnio mastelio projektuose“, – teigia specialistas.

Architektės E. Staškutės nuomone, integralus visų projekto dalių specialistų darbas yra be galo svarbus vystant tvarų projektą: „Apsvarstyti tvarias konstrukcijos dalis, numatyti efektyvią apšvietimo ar šildymo sistemą, išanalizuoti, kokia programa prisidėtų kuriant bendruomenes ir pan., reikia jau projekto pradžioje, plėtojant koncepciją. Manau, šio integralumo ir įvairių specialistų įsitraukimo kartais vis dar trūksta. Labai padėtų suvokimas, jog tvarus pastatas nėra tik rezultatas. Tai visas procesas – nuo idėjos iki naudojimo ir netgi apgalvojimo, kuo pastatas taps po 50 ar 100 metų.“

Visuomenė turi išmokti vertinti ne tik energinius parametrus, bet ir labiau atsižvelgti į architektūros kokybę.

Nuotr. Archinova

Siekiant aukščiausios pastato energinio naudingumo klasės svarbu išvengti klaidų

A++ energinio naudingumo klasės statybos techniniame reglamente numatytas reikalavimas sukėlė nemažai iššūkių statytojams. Įmonės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ekspertai, kurių specializacija jau daugiau nei 16 metų – statybų ir pastatų techninė priežiūra, pastebi, kad šiuo metu, sertifikuojant gyvenamuosius pastatus, vis dažniau iškyla įvairių problemų dėl to, kad statytojams nepavyksta pasiekti reikiamos A++ klasės.

įmonės direktorius Gediminas Butkus atkreipia dėmesį, kad bene daugiausia iššūkių kelia inžinerinės sistemos – rekuperacinė sistema, šilumos šaltinio naudingumo koeficientas: „Dažnu atveju statytojai pasirenka pigesnį variantą, kuris neatitinka net minimalių A++ klasės reikalavimų. Pavyzdžiui, jei pastate ar jo dalyje įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80 (išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,68), o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.“

Specialistas pabrėžia, kad šilumos šaltinio parametrus būtina rinktis vadovaujantis statinio projekto techninėmis specifikacijomis, nes projektuotojai dirbdami įvertina pastatus, kokio galingumo ir minimalaus naudingumo koeficiento įrenginiai būtini. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, ką nurodo projektuotojai ar sezoninis įrenginio šildymo veiksmingumo rodiklis (SPF angl. Seasonal Performance Factor) ar šilumos siurblio efektyvumo koeficientas (COP angl. Coefficient Of Performance), kadangi naudojamas yra SPF rodiklis, kuris skaičiuojamas

COP*0,9. Taip pat negalima painioti COP su sezoniniu veiksmingumo koeficientu (SCOP, angl. Seasonal Coefficient Of Performance) – tai visiškai skirtingi koeficientai, nes SCOP reikšmė gerokai didesnė už COP. Išskiriamos ir kitos vykdant statybos darbus dažnos klaidos: kartais statytojai bando sutaupyti plonindami šiltinamuosius sluoksnius: stogo arba grindų šiltinamuosius sluoksnius įrengia 5–10 cm plonesnius, nei numatyta statinio projekte, taip rizikuodami nepasiekti A++ energinio naudingumo klasės.

Taip pat statytojai, gerai neįvertinę projekto specifikacijų bei taupydami, langus kartais montuoja ne šiltinamajame sluoksnyje, o mūre. Šiuo atveju sertifikuojant pastatą šalčio tiltelio reikšmė gali skirtis net dvigubai, o tai turi reikšmingą įtaką pastato energetinio naudingumo klasei.

Svarbus detalus projektas ir nuosekli techninė priežiūra

Įmonės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad, norint pastatyti energijos beveik nevartojantį pastatą, pirmiausia reikia pradėti nuo detalaus ir

aiškaus projekto, kuriuo vadovaujantis statybininkams nekiltų daug papildomų klausimų dėl įgyvendinimo. Rekomenduojama samdyti tik atestuotas įmones, kuriose dirba kvalifikuoti specialistai, šios įmonės teikia rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumentus, visada turi privalomuosius draudimus.

Statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, ji padeda išvengti tipinių klaidų. Projekto techninis prižiūrėtojas turi lankytis objekte bent dukart per savaitę ir kiekvieno technologinio proceso metu, prižiūrėti darbus, kad jie būtų atlikti remiantis projektu, techniniais reglamentais, statybos taisyklėmis ir kitais teisės aktais.

Platus kvalifikuotų paslaugų spektras

UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ rūpinasi statybų bei pastatų technine priežiūra visoje Lietuvoje. Bendrovė klientams gali pasiūlyti platų paslaugų asortimentą statybos sektoriuje ir padėti paruošti visus reikalavimus atitinkantį statinio projektą. Profesionali komanda atlieka statinių ir statybų priežiūrą, pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, techninių ir energinių pasų sudarymą, vykdo žemės sklypų, pastatų kadastrinius matavimus, elektrofizikinius matavimus, energiškai efektyvių pastatų projektų energinius moduliavimus, termovizinius tyrimus, taip pat atlieka ir pastato pralaidumo orui (sandarumo) testus, darbų saugos koordinatoriaus funkciją.

Norint pastatyti energijos beveik nevartojantį pastatą, pirmiausia reikia pradėti nuo detalaus ir aiškaus projekto, kuriuo vadovaujantis statybininkams nekiltų daug papildomų

klausimų dėl įgyvendinimo.

Efektyvus pastatas –su šiltinimo sluoksnyje

įmontuotais langais

Langai – vienas svarbiausių pastato elementų, padedančių taupyti šilumą. Tinkami langai ne tik užtikrina gyventojams patogumą ištisus metus, bet ir gali padėti sumažinti komunalines išlaidas. Tinkamas langų montavimas padės išvengti oro prasiskverbimo į pastatą ir apsaugos nuo vandens žalos. Tačiau net ir kokybiški, bet prastai sumontuoti langai gali neišpildyti lūkesčių. Tik tinkamai sumontuotas langas padeda išvengti oro nuotėkio ir skersvėjų, kas sumažina šilumos nuostolius ir padidina gyventojų ar patalpose dirbančių žmonių komfortą.

Tiek renovuojant, tiek statant naujus pastatus keliami aukšti energinės klasės reikalavimai, todėl langai vis dažniau montuojami į šiltinimo sluoksnį. Taip ne tik sumažinami per langus išeinančios šilumos nuostoliai, bet ir sukuriama šviesesnė erdvė. Yra keletas būdų, kaip montuoti langus šiltinimo sluoksnyje. Vienas tvarių ir veiksmingų pasirinkimų – didelio tankio polistirolo putplasčio profilis. Daugiau nei pusšimtį metų gaminantis statybinę chemiją „Souldal“ siūlo MTF SISTEMĄ. Tai didelio tankio polistirolo profilis, naudojamas langams montuoti šiltinimo sluoksnyje. Rinkos lyderio termoprofilių moduliai pagaminti iš labai kieto EPS, kurių minimalus tankis yra 150 kg/m³, o šilumos laidumo koeficientas įspūdingas – λ 0,039 – 0,041 W / (mK). Dar viena gera žinia siekiantiems aukštos energinės klasės – „Souldal“ produktai visiškai atitinka Europos energijos vartojimo efektyvumo didinimo strategiją (EPBD).

„Souldal“ MTF SISTEMA gali būti naudojama su bet kokio tipo langais ir durimis – tiek aliuminio, tiek medžio, tiek plastiko. Pagrindinė MTF SISTEMOS naudojimo paskirtis – rėmo integravimas į fasado sistemą. Profiliai yra atsparūs drėgmei, užtikrina labai gerą garso ir šiluminę izoliaciją, o tai labai svarbu tvariems ir moderniems pastatams.

Ši „Souldal“ sistema taip pat puikiai išlaiko lango svorį ir statines apkrovas. Gaminys ne tik prisideda prie pastato tvarumo, bet ir pats atitinka tvarumo principus – jį montuojant nelieka atliekų.

Klijai „Soudalseal SWI“

Termoprofilis MTF

Pažangūs mūro gamintojo „bauroc“ sprendimai: montuoti langą į šiltinimo sluoksnį nebėra būtina

Įsigaliojus A++ energinio naudingumo klasei, vyksta aktyvūs pokyčiai statybinių medžiagų srityje – dėl akytojo betono gamintojo „bauroc“ inovacijų montuoti langus į šiltinimo sluoksnį nebėra būtina.

Iki šiol, siekiant sumažinti patiriamus šilumos nuostolius per langus ir įgyvendinant reikalavimus A++ klasės pastatams, langus rekomenduota montuoti šiltinimo sluoksnyje. Tačiau gamintojo „bauroc“ ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad tokie pat ar net mažesni šilumos tilteliai angokraščiuose susidaro ir montuojant langus gerų šiluminių savybių blokelių mūre. Naudojant šį mūrą nebūtina lango statyti į termoizoliacinį sluoksnį.

Skaičiavimams buvo pasitelkti įvairaus tipo „bauroc“ akytojo betono ar dujų silikato blokeliai bei A, A+, A++ energinės klasės pastatų reikalavimus atitinkantis langas. Tyrimo metu skaičiuotos visų konstrukcijų elementų ilginių šiluminių tiltelių koeficientų vertės. Remiantis KTU mokslininkų išvadomis, naudojant

„bauroc“ ECO TERM+, UNIVERSAL, ROCLITE, CLASSIC, ACOUSTIC, HARD blokelius, visi šilumos tilteliai yra vadinamieji pliusiniai, t. y. šilumos tiltelių nėra. Šie skaičiavimai atlikti remiantis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimais ir gali būti naudojami oficialiems energinio naudingumo balanso skaičiavimams naudojant programą „NRGpro“.

Statybos techniniame reglamente nurodytas rekomenduojamas ilginio šilumos tiltelio aplink langų ir išorinių išėjimo durų angas sienose koeficientas (Ψ) bet kokio tipo statyboje A++ klasei: 0,05 W/(mK). Itin gerai šilumą izoliuojančio „bauroc“ blokelio ECO TERM+ ilginio šilumos tiltelio koeficientas yra 0,05 W/(mK), visi kiti „bauroc“ blokai –0,06 W/(mK).

Esant labai ilgam langų (durų) angų metražui projekte, 0,06 W/(mK) tiltelio vertė gali daryti įtaką bendram namo energiniam balansui ir konstruktyviniams sprendimams, bet tai mažai tikėtina ir priklauso nuo konkretaus projekto sprendinių.

„bauroc“ dujų silikato blokeliai

Sprendžiami iššūkiai

Sutaupoma iki 30 proc. langų montavimo kainos. Kokybiškai įrengiant langus ir juos statant šiltinimo sluoksnyje, atitinkamai auga langų statybos ir montavimo sąnaudos. „bauroc“ skaičiavimai ir reali praktika rodo, kad lango statymas mūre, atsisakant termoizoliacinio sluoksnio, gali padėti sutaupyti iki trečdalio langų montavimo kainos.

Išsprendžiamos jungčių jungimo problemos. Statant langus termoizoliaciniame sluoksnyje, susiduriama su lango ar apšiltinimo sluoksnio jungties problematika, reikia teisingai ir kokybiškai suklijuoti priešvėjinę ir garą izoliuojančias juostas. „Neišnešant“ lango, jį montuojant mūro blokeliuose, montavimas tampa gerokai paprastesnis.

Ilgalaikė kokybė. Mūre įmontuoti langai ir durys yra itin stabilūs ir neišsijudina varstant. Paprastesnė renovacija. Langus ir duris galima bet kada pakeisti neardant apšiltinimo sluoksnio.

Nereikalingas ekstrudinio polistirolo sluoksnis šiltinant angokraščius. KTU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad, statant langą į dujų silikato mūrą, nepaisant, ar su ekstrudinio polistirolo sluoksniu, ar be

jo, šiluminio tiltelio vertė yra ta pati. Blokelių nereikia šiltinti papildomai ekstrudiniu poli stirolu.

Kompleksiniai spendimai

„bauroc“ siūlo kompleksinį sprendimą: akytojo betono blokelius ir armuotas, apkrovas laikančias akytojo betono sąramas. Šis sprendimas leidžia užtikrinti, kad visas lango rėmas remsis į tą pačią, „šiltą“ medžiagą ir šiluminių tiltelių vertės liks tokios pačios. Sąramos gaminamos iki 6 m ilgio ir atitinka visus blokelių pločius.

Galima naudoti ir kito tipo – armuotojo betono sąramas. Sąramos jungties su langu vietoje ilginis šiluminis tiltelis bus šiek tiek didesnis, tačiau praktika rodo, kad tai minimaliai lemia bendrą šiluminių nuostolių per langus vertę ir sprendimas – langas mūre –lieka nepakitęs.

Langas montuojamas lygiai su išorine blokelio dalimi – pirmiausia sukami sraigtai, pučiamos montažinės putos, ant lango rėmo ir blokelių sienos klijuojamos priešvėjinė ir garo izoliacinė juostos. Apšiltinimo sluoksnis užleidžiamas ant lango rėmo, uždengiant lango įstatymo tarpelį tarp sienos ir lango.

1 „bauroc“ akyto betono sąrama

2 Montažinės putos

3 Klijuojama garą izoliuojanti juosta

4 Armatūra Murfor Compact A-40 mm

5 „bauroc“ akyto betono klijai

6 Akytojo betono blokeliai bauroc ECOTERM+, UNIVERSAL, CLASSIC, ACOUSTIC, HARD

7 Klijų sluoksnis

8 Tvirtinimo elementas

9 Šilumos izoliacijos sluoksnis

10 Klijuojama difuzinė juosta (vėjo izoliacija)

„ALOON Thermo“ – pažangios kompozito konsolės, išsiskiriančios šilumos laidumo savybėmis

A++ klasės reikalavimai kuria naują rinkos standartą ir skatina ieškoti dar efektyvesnių pastato šiltinimo sprendimų. Įrengiant vėdinamuosius fasadus

šiandien populiariausios nerūdijančiojo plieno konsolės (atraminiai kampai), tačiau pastebima, kad statytojai vis dažniau ieško alternatyvų ir vėdinamojo fasado karkasui renkasi kompozito konsoles.

Lietuvoje naujai statomiems pastatams įsigaliojus privalomai A++ klasei, sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K. Pastato sienoms reikia daugiau termoizoliacijos, tad reikalingi gerokai efektyvesni gamintojų sprendimai. A++ klasėje nustatyta norminė U vertė naujai statomų gyvenamųjų pastatų sienoms yra 0,11, viešos paskirties – 0,12 W/m²∙K. Norint pasiekti numatytas išorinių sienų U vertes, svarbu ne tik kruopščiai parengti projektą, bet ir pasirinkti efektyvius pastato fasado sprendinius.

Kompozito konsolės – alternatyva, pranokstanti lūkesčius

Nepaisant to, kad šiandien rinkoje statant naujos statybos statinius ir renovacijos metu tebėra populiariausios nerūdijančiojo plieno konsolės, kelią skinasi ir inovatyvūs gamintojų sprendimai. Vienas jų – išskirtinėmis šilumos laidumo savybėmis pasižyminčios kompozito konsolės „ALOON Thermo“. Kauno technologijos universitete (KTU) atlikti bandymai* parodė, kad bazalto pluošto laidumo koeficientas λ ≤ 0,27 W/ (M∙K), o konsolės taškinis šilumos tiltelis χ = 0,0001W/K. „ALOON Thermo“ konsolių gamybai naudojami stiklo arba bazalto pluoštai, todėl kompozito

* KTU bandymuose naudoti duomenys: laikančioji sienos konstrukcija – tuščiaviduriai keraminiai blokai (λds = 0,25 W/(m∙K).); izoliacija – akmens vata (λds = 0,036 W/(m∙K).); izoliacija – priešvėjinė akmens vata (λds = 0,033 W/(m∙K).) Skaičiavimai atlikti pagal: LST EN ISO 10211:2017; LST EN ISO 6946:2017.

KTU Pašilės g. 37, Kaunas renovacijos objektas, kuriame panaudota „ALOON Thermo“ vėdinamo fasado sistema

konsolių medžiagiškumas leidžia pasiekti gerokai mažesnes šilumos nuostolių per pastato sienas vertes. Itin maža „ALOON Thermo“ konsolių taškinio šiluminio tiltelio vertė lemia didesnį efektyvumą bei taupo statybos produktų resursus.

Nors „ALOON Thermo“ konsolės yra sukurtos ir gaminamos UAB Serfas kompanijos Lietuvoje, tačiau šis unikalus produktas yra patentuotas Europos patentu bei įvertintas Nacionaliniu ir Europiniu techniniu įvertinimu (NTĮ, ETĮ). Konsolės yra pelniusios laimėtojo vardą Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotame konkurse „Sukurta Kauno mieste 2022“ vidutinių ir stambių įmonių kategorijoje. „ALOON Thermo“ pasižymi daugeliu vertingų savybių: yra ilgaamžės – KTU tyrimai rodo, kad po 100 metų eksploatacijos jos išlaikys daugiau nei 80 proc. pradinio stiprio; atitinka aukštus priešgaisrinius standartus. Konsolės atsparumą smūgiams ir kitiems išorės veiksniams patvirtino Prahos statybos technikos ir bandymų institute atlikti detalūs akredituoti konsolės mechaninio atsparumo bandymai. „ALOON Thermo“ sistema gali būti integruojama kartu su „PIR“ izoliacinėmis plokštėmis.

Mažinamas termoizoliacinio sluoksnio storis

„ALOON Thermo“ beveik nesudaro jokių šilumos tiltelių, palyginti su nerūdijančiojo plieno ar kitais tradiciniais sprendimais, todėl statinio atitvaroms apšiltinti reikia gerokai plonesnio termoizoliacijos sluoksnio.

A++ Energinio naudingumo klasė

Mažesnis termoizoliacinių medžiagų tūris tiesiogiai lemia žemesnį CO2 taršos lygį, kadangi norint pristatyti termoizoliacijos medžiagas į objektą reikalingas mažesnis skaičius autovilkikų. Be to, taupomi kaštai ir pasiekiamas didesnis naudingas statinio plotas išnaudojant maksimalų sklypo užstatymo tankį.

Greitas ir paprastas montavimas

„ALOON Thermo“ pranašumas – greitas ir paprastas montavimas. Sistema visiškai pritaikyta šiuolaikiniams statybininkams, vartotojui jos montavimas struktūriškai visiškai nesiskiria nuo kitų rinkoje naudojamų atraminių kampų montavimo. Kompozito konsolė tvirtinama tik viena mūrvine, nereikia naudoti papildomų tarpinių, visos konsolės tvirtinamos tik fiksuotais taškais, todėl, skirtingai nuo nerūdijančiojo plieno konsolių sistemos, „ALOON Thermo“ konsolės visos yra laikančios apkrovas. Tai svarus pranašumas tais atvejais, kai ant fasado montuojama didelio svorio apdaila. Be to, pluoštinės medžiagos elastingumo

savybė leidžia kompensuoti įtempius, atsirandančius dėl aliuminio profilio šiluminio plėtimosi. Visi šie veiksniai taupo statytojo darbo laiką ir kaštus.

Nacionaliniai techniniai įvertinimai

„ALOON Thermo“ sistemai po visų pagal reikalavimus atliktų bandymų ir skaičiavimų yra išduoti Nacionalinis ir Europinis techniniai įvertinimai dviem skirtingiems išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos rinkiniams. Išorinė vėdinama termoizoliacinė sistema yra skirta naujų, rekonstruojamų, remontuojamų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų išorinėms sienoms apšiltinti.

Testuojant išbandytos ir įvertintos kelios fasadų sistemos ir įgyti Nacionalinio techninio įvertinimo sertifikatai dviem skirtingiems apdailos tipams – termoizoliacinėms sistemoms su fibrocementinės plokštės apdaila („Aloon Thermo/MW/FC“, „Aloon Thermo/PIR/FC“) bei termoizoliacinėms sistemoms su keraminių ir kompozitinių plytelių apdaila („Aloon Thermo/MW/CT“, „Aloon Thermo/MW/CCT_IRIS“).

Akmens vatos storis gyvenamiesiems pastatams

THERMO“

Skaičiavimuose naudoti duomenys: Laikančioji sienos konstrukcija – silikatiniai blokai (λds = 0,68 W/(m∙K).); izoliacija – akmens vata (λds = 0,033 W/(m∙K).); izoliacija – priešvėjinė akmens vata (λds = 0,031 W/(m∙K).)

Skaičiavimai atlikti pagal: LST EN ISO 6946:2017.

A++ ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĖ A++ Energinio naudingumo klasė

Sistema su nerūdijančio plieno konsolėmis

„ALOON Thermo“

„ALOON Thermo“

Židinys

šiuolaikiniame name: ką reikia

žinoti nusprendus įsirengti

Židinys ne tik skleidžia šilumą, bet ir suteikia namams jaukumo, ypač lietingais, žvarbiais rudens vakarais ramina, sukuria ypatingą nuotaiką, labai greitai sušildo namus.

Židinys ar krosnelė – stilingas namų interjero akcentas ir, atrodytų, neturėtų kilti dilema, ar jo reikia. Vis tik kai kurie architektai atsisako įkomponuoti namuose židinį ar krosnelę, nepaisydami to, kad židinys yra puikus alternatyvus šildymo įrenginys tiek pavasarį ar rudenį, tiek ekstremaliais atvejais, dingus elektrai ar sugedus pagrindinei šildymo sistemai.

Nuo elektros nepriklausomas

Šiuolaikinis namas – itin sandarus, energiškai efektyvus, įvairios jos sistemos gali būti valdomos nuotoliniu būdu ir jau galima išgirsti minčių, kad tokiam namui kamino nereikia. Grindinis šildymas ir šilumos siurblys oras–vanduo šiais laikais dominuoja naujų namų statyboje, tad stogas gali būti vientisas, be kamino. Tačiau niekada nereikia atmesti galimybės, kad žiemos dieną gali nutrūkti elektros energijos tiekimas arba sugesti šilumos siurblys. O juk būna, kad siurblio remontas trunka ir kelias savaites, nes laukiame reikiamų detalių. Abiem atvejais

išsigelbėjimas yra alternatyvus, nuo elektros energijos nepriklausomas šilumos šaltinis – židinys arba krosnelė.

„Kai šilumos siurblys remontuojamas, namą šildo židinys. Todėl kartais nesuprantami projektuotojų argumentai ar nenoras įrengti židinius ar krosneles namuose“, –sako „Schiedel“ Baltijos šalių regiono pardavimų vadovas Artūras Eigminas.

Reikia įvertinti ir dar vieną niuansą: kai žiemą oro temperatūra labai žema, šilumos siurblių efektyvumas krinta, šildymo kaina šauna aukštyn. Tokiu atveju du vienas kitą papildantys šilumos šaltiniai yra labai geras sprendimas.

Apsidraudimas ateičiai

Ką tik stebėjome neįtikėtinus dujų bei elektros kainų šuolius ir niekas negali garantuoti, kad tai nepasikartos ateityje. Net jei ant stogo yra saulės elektrinė, tai dar nereiškia, kad visą laiką elektra jums bus pigi. Stebint Vakarų Europos šalių tendencijas, gerai matyti, kad saulės elektrinių pagamintos energijos

pasaugojimas – brangstanti paslauga. Tad vertinant elektros energijos kainų šuolius, židinių arba krosnelių įrengimas yra racionalus ir toliaregiškas sprendimas. „Galima židinio ar krosnelės neįrengti iškart, apsiriboti tik kaminu, paruošti vietą bei galimybę, o krosnelę galima įsirengti, kai net jau sustatyti baldai“, – teigia A. Eigminas. A. Eigminas primena, kad pastatyto namo energiniai rodikliai bėgant laikui blogėja (dėvėjimasis, namo sėdimas, ne itin aukšta sandarinimo medžiagų kokybė). Naujam namui šildymo įrenginys parenkamas pagal poreikius, bet po kelių metų jie gali būti jau didesni. „Šių poreikių trūkumą efektyviai kompensuotų židinys ar krosnelė“, – sako A. Eigminas.

Elementarios klaidos

Viena iš klaidų renkantis židinį arba krosnelę – per didelės galios židinys, tada energiškai efektyviame name yra tiesiog per karšta. Antra – netinkamas dūmtraukis, ne visos dūmtraukių sistemos tinka energiškai efektyviems namas dėl savo

Schiedel Mimas krosnelė

sandarumo charakteristikų. Svarbu ir kas dūmtraukių gamintojas, kokia jo patirtis, pateikiami dokumentai: atitikties deklaracijos, montavimo instrukcijos, garantiniai įsipareigojimai. Labai svarbi kokybės kontrolė, standartų laikymasis. „Schiedel“ kasmet visoje Lietuvoje rengia mokymus montuotojams, architektams bei partneriams, kad galėtų užtikrinti savo gaminių ir sprendimų kokybę visuose etapuose. „Renkantis kokybiškus dūmtraukius, galimi du sprendimai: moduliniai arba šiltinti plieniniai. Kuris tinkamiausias, dažniausiai nusprendžia projektuotojai – „Schiedel“ gali pateikti abiejų variantų sprendimą“, –pabrėžia ekspertas.

„Schiedel Absolut“ keraminė kamino sistema

Kad name galėtume mėgautis židiniu, reikia įrengti kaminą. Sandariame name kaminas kerta stogą arba sieną, tad labai blogai, jei kamino konstrukcija neatitinka sandarumo reikalavimų. Be to, kaminas yra ir viduje, ir lauke, tad neteisingai įrengus gali atsirasti šalčio tiltas.

Sandariame name oras į židinį ar krosnelę turi patekti iš išorės. Tam geriausiai tinka izoliuotą vėdinimo kanalą turintis „Schiedel Absolut“ kaminas. Speciali konstrukcija ir papildomi elementai užtikrina kamino sandarumą, pašalina šalčio tiltus. Sistemos „Absolut“ izoliavimui naudojamas izoliacinis putų betonas, kurio nereikia vėdinti, tad patalpoje nereikia įrengti vatos vėdinimo grotelių, pro kurias būtų labai didelis oro nuotėkis. Visi sistemos „Absolut“ mazgai yra komplektuojami su specialiomis sandarinimo medžiagomis, tarpinėmis, kad visa kamino dalis, esanti patalpoje, išliktų ypač sandari.

Kai židinys nekūrenamas, kaminas gali būti vertinamas kaip lauko atitvara.

„Absolut Thermo“ – patobulintas įprastas „Absolut“ blokelis, į kurį integruota 10 cm storio stiklo putos plokštė. Šis blokelis įrengiamas atskiriant šaltą zoną nuo šiltos, tarkim, stogo šiltinamajame sluoksnyje, arba atskiriant šaltą rūsį nuo pirmo aukšto patalpų. Stiklo puta yra puiki izoliacinė medžiaga, be to, puikiai susidoroja su gniuždymo apkrovomis.

Reikėtų pažymėti, kad šiuolaikiniai židiniai ir krosnelės ekologiški, turi antrinio degimo sistemas ir į aplinką beveik neišmeta jokių teršalų – malkinė mediena apskritai yra viena ekologiškiausių kūrenimo žaliavų.

„Schiedel“ krosnelės su „Permeter Smooth Air“ plieniniu dūmtraukiu

Jeigu vartotojas pageidauja, galima rinktis ir pilnai išbaigtą antrinę šildymo sistemą iš „Schiedel“. Tai įvairios krosnelės kartu su joms pritaikytu nerūdijančiojo plieno dūmtraukiu su oro tiekimu. „Schiedel“ krosnelės pasižymi optimaliu galingumu nuo 3 iki 7 kW, kompaktiškos ir kartu su dūmtraukiu gali būti montuojamos gana arti degių konstrukcijų, o tai padeda sutaupyti vietos. Galima išsirinkti įvairias formas: ovali „Sirius“, griežtesnių formų „Sargas“ ir apvali elegantiška krosnelė „Mimas“. Pastarosios sistemos pranašumas, kad kaminas montuojamas tiesiai ant krosnelės, taip sutaupant vietą nedidelėse erdvėse. Šiuo atveju dūmtraukį galima įsirengti statybos proceso metu nuo perdangos ir krosnelę lengvai ir greitai sumontuoti jau visiškai įrengtame name. Šis būdas šiuo metu populiariausias Skandinavijos šalyse.

Šiuolaikiniai židiniai ir krosnelės ekologiški, turi antrinio degimo sistemas ir į aplinką beveik neišmeta jokių teršalų – malkinė mediena apskritai yra viena ekologiškiausių kūrenimo žaliavų.

Židinys A++ klasės name – patikėkite visus darbus tik kompetentingiems specialistams

Jau kuris laikas skleidžiamos idėjos, kad židiniai ar krosnelės nesuderinamos su A++ klasės namais. Bendrovės „Tolvita“ pardavimų vadovas Vytautas Misiūnas sako, kad vystytojai tiesiog eina lengvesniu keliu. Norint moderniame name įrengti židinį ar krosnelę, reikia turėti žinių, pasirinkti tinkamą produktą ir kvalifikuotus montuotojus, kurie visus darbus atliktų tinkamai.

Senovinis požiūris netinka

„Problema, su kuria dažnai susiduria židinius ar krosneles įsirengę A++ klasės namų savininkai, yra netinkamai pasirinkta galia. Atsiradus šilumos pertekliui, žmonės uždaro sklendes, mažina malkų įkrovą, bet tai problemos neišsprendžia: kai degimo temperatūra per žema, kyla daugiau dūmų, juoduoja židinio ar krosnelės stiklas. Galų gale viskas baigiasi tuo, kad židiniu nebesinaudojama. Atkalbėti klientus nuo židinio įsirengimo paprasčiau. Bet juk problema – ne židinys, o informacijos trūkumas, nenoras kontroliuoti įrengimo eigos“, – sako V. Misiūnas. Yra daug naujovėmis nesidominčių, senoviškai dirbančių meistrų, tačiau pasikeitė namo energinio naudingumo reikalavimai, o tai liečia ir visą židinio sistemą.

Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Austrijoje sandarūs, aukšto energinio naudingumo namai pradėti statyti gerokai anksčiau nei Lietuvoje, tad jų poreikiai ir reikalavimai jau yra įprastas reiškinys. Todėl bendrovės „Tolvita“, Baltijos šalyse atstovaujančios gerai žinomai

JOTUL grupei, darbuotojai nuolat stažuojasi valstybėse, kur jau daug metų gaminami ir

Reikalingi kamino ar židinio sprendimai?

Jums padės UAB „Tolvita“ židinių ekspertai.

A++ namuose įrengiami židiniai. „Konsultuojame architektus, konstruktorius, atliekame techninę priežiūrą, įrengiame visą židinio ar krosnelės sistemą nuo pradžios iki galo, vertiname įrengtus objektus“, – pažymi įmonės „Tolvita“ atstovas V. Misiūnas.

Keturi svarbūs klausimai

Norint, kad židinys ar krosnelė tinkamai funkcionuotų A++ klasės name, turi būti išspręsti visi su šia įranga susiję klausimai. Pirma – kaminas, jo sandarumas, šalčio tiltų pašalinimas. Antra – kamino jungtis su židiniu ar krosnele. Trečia – pats įrenginys (tinkamos galios, su oro pritekėjimu, švaraus degimo ir švaraus stiklo sistema). Ketvirta –tinkamai įrengtas oro pritekėjimo mazgas.

„Klientas židinį ar krosnelę vertina akimis, bet reikia įvertinti patalpas, namo energinę klasę, plotą, lubų aukštį, tada dėlionė tampa logiška. Paprastai 1 m2 reikia 50 W galios, tad 100 m2 erdvėje židinio galia neturėtų būti didesnė nei 7 kW. Didesnės galios židinys gal atrodys gražiau, bet skleis daug daugiau šilumos, nei reikia patalpai.

Visos sistemos iš vienų rankų

JOTUL grupė, pristatanti Norvegijoje gaminamus JOTUL, Danijoje SCAN, Prancūzijoje gaminamus „Atraflam“ židinius ir krosneles, yra vienas iš A++ klasei tinkamų įrenginių gamintojų. Dauguma jų pasižymi mažiausiomis CO2 emisijomis, jų parametrai yra kelis kartus geresni nei „Ecolabel“ sertifikavimo sistemos reikalavimai. JOTUL gamina ir sertifikuotas, saugias ir sandarias kaminų sistemas, skirtas būtent A++ klasės namams. Šiais metais JOTUL pristatė naujieną – židinius su automatiniu degimo reguliavimu ir net automatiniu uždegimu.

„Tolvita“ taip pat siūlo laiko patikrintas ir sertifikuotas kaminų sistemas A++ klasės namams. Jei tokį kaminą montuoja sertifikuoti meistrai, jam suteikiama 25 metų garantija. Reikėtų pabrėžti ir JOTUL naudojamo ketaus kokybę. Šio gamintojo židinių ir krosnelių ilgaamžiškumą lemia unikalios sudėties ketus bei galimybė išardyti krosnelę ir pakeisti bet kokią jo detalę.

A++ namas ir krosnis

Į klausimą, ar tinka A++ namui krosnis, bendrovės „Tolvita“ pardavimų vadovas Vytautas Misiūnas atsakė: „Kas įsirengė mūsų atstovaujamo gamintojo „NunnaUuni“ krosnis, daug laimėjo ne tik ištikus energetikos krizei. Privalumai aiškiai matosi ir dabar, dėl to, kad tai vienas geriausių pavyzdžių, kaip moderniausios statybos technologijos dera su didelę šiluminę akumuliacinę talpą turinčiu gaminiu. „NunnaUuni“ krosnyje, sukūrenus 5–6 kg medienos, galima gauti iki 75–79 kW energijos, kuri šilumą skleidžia labai ilgai. Jei nustojus kūrenti židinys ar krosnelė ataušta per valandą (su akumuliaciniais priedais per 3–4 valandas), tai akumuliacinė krosnis savo šilumą išlaiko dvi paras.

Jei namie dingo elektra arba yra noras šildytis taupiau (pavyzdžiui, kai esant dideliems šalčiams šilumos siurblys reikalauja daug elektros energijos arba dujų kaina vis dar kosminė), pakūrenus tokią krosnį 4–6 valandas, šilumą ji skleidžia iki 2,5 paros. Be to,

Akumuliacinė

alternatyva

Akumuliacinės krosnys ypač aktualios tapo šoktelėjus elektros ir dujų kainoms ir kilus nerimui dėl energetikos sistemos stabilumo. Šis gana naujas produktas jau sulaukė labai daug palankių vertinimų.

įvairaus dydžio, dizaino, galios 1,5–2,5 t sveriančiose krosnyse gali būti įrengta ir orkaitė. „Šių krosnių koncepcijos esmė ta, kad jos sukaupia energiją ir pamažu ją atiduoda. Tai puikiai dera su A++ ar pasyvaus namo filosofija, juolab kad kūrenimui naudojamas atsinaujinantis energijos šaltinis – mediena: ji neteršia aplinkos, CO2 emisija minimali, mažesnė už miške pūvančios medienos. Krosnių išorė neįkaista daugiau nei 75 °C, o tai reiškia, kad ji nesvilina oro, dulkių ir spinduliuoja labai malonią, į visas puses nuo krosnies tolygiai sklindančią šilumą. Žmonės, pasistatę tokią krosnį, paprastai sako nebenorintys jokio kito šildymo“, – akumuliacinių krosnių pranašumus atskleidžia V. Misiūnas.

Alternatyva per energetikos krizę

„Pagal skandinavų šalių reglamentus, negalėtum priduoti naujo namo, jei neturėtum alternatyvaus, nuo elektros tiekimo nepriklausomo šildymo įrenginio. Nesvarbu, koks pagrindinis šildymo šaltinis: dujinis katilas, šilumos siurblys,

bet jei dingsta elektra, jis tiesiog nebeveikia. O kai turi akumuliacinę krosnį, įdėjai malkų, užkūrei ir namuose šilta. Vokietijoje šios krosnys labai paklausios tapo praėjusiais metais, kai gyventojai buvo informuoti ruoštis energetikos krizei, nes dujos ne tik labai brangs, bet jų gali ir trūkti, o tai reiškia ir elektros tiekimo sutrikimus“, – pasakoja V. Misiūnas.

Akumuliacinės „NunnaUuni“ krosnys puikiai dera su dujiniu šildymu, šilumos siurbliais, nes, kūrenant krosnelę, pagrindinė šildymo sistema gali dirbti minimaliu režimu, o išsikvėpus krosniai ji pradeda dirbti didesne galia. Viskas veikia puikioje simbiozėje. „NunnaUuni“ krosnyse gali būti integruojami šilumokaičiai, kurie veikia prijungti prie saulės elektrinės, tad kai dieną saulės energija įšildo krosnį, ji visą naktį būna šilta.

Šiais laikais židinys labiau skirtas jaukumui, momentinei šilumai, įrengiant židinį galima sukurti unikalų jo dizainą, jo pakura didesnė, bet jei kalbame apie šildymo funkciją, akumuliacinė krosnis yra geresnis pasirinkimas.

krosnis – ne tik židinio jaukumas, bet ir puiki šildymo

NunnaUuni Calor Rondo

VĖJO ATPŪSTOS, MARIŲ ATPLUKDYTOS

PERMAINOS ŠIAURINĖJE NIDOJE

Objekto pavadinimas: poilsio pastatų kompleksas „Marių vėtrungės“

Objekto vieta: Neringa, Purvynės g. 55 Plėtotojas: UAB „Inreal“

Architektai: „GAL architektai“ (Adomas Šablevičius, Eglė Buikaitė, Gintautas Vieversys, Eglė Žemaitytė)

Objekto plotas: 3407 m2

Metai: 2022

Fotografas: Arimantas Knašas

Kuršių nerijoje, ypač jautriame žmogaus pastangomis ir gamtos jėgomis sukurtame kraštovaizdyje, bet kokia architektūrinė intervencija yra stebima per didinamąjį stiklą. Ilgiausiame Lietuvos mieste, patenkančiame į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, statybos reglamentuojamos itin griežtai: galimos tik jau esamų pastatų restauracijos, rekonstrukcijos ir konversijos, o naujos realizacijos vykdomos tik buvusių pastatų vietoje ar dėl būtinų funkcijų. Čia negalioja šiuolaikybės mados – verčiau siūloma laikytis žmogaus masteliui draugiško tūrio, užbaigto archetipiniu dvišlaičiu stogu, naudojant natūralias ir kraštui būdingas medžiagas. Apie porą dešimtmečių Neringos krašte projektuojantys „GAL architektai“ sukaupė tam tikrų, šiai unikaliai vietai būdingų estetinių įrankių rinkinį, architektūrinę kalbą, kuri pagarbiai reaguoja į vietines tradicijas. Buvusioje komunalinėje ūkinėje teritorijoje iškilęs „Marių vėtrungių“ kvartalas siūlo naują šiaurinės Nidos dalies urbanistinę ir architektūrinę strategiją.

Vėtrungių kvartalas: naujas Purvynės estetinis kodas

Šiauriausia Nidos dalis, Purvynė, vietinių gyventojų kartais vadinama miesto „ūkiniu sektoriumi“ – čia XX a. antroje pusėje pastatyti abejotinos architektūrinės vertės sandėliai, garažai, ūkiniai ir gamybiniai objektai, kiek toliau nutiestas lėktuvų kilimo ir tūpimo takas. Kylantis kurorto populiarumas paspartino teritorijos funkcinius pokyčius: pirma, patys gyventojai ėmėsi įvairių modifikacijų. Purvynėje nykstantys komunalinio ūkio pastatai pritraukė ir vystytojus, kurie bendromis jėgomis su architektais paruošė šiaurinės Nidos dalies darnios plėtros strategiją. „Marių vėtrungių“ kompleksas išdygo vietoj buvusio žvejų ūkio sandėlių ir gamybinių pastatų, kurio kaimynystėje jau anksčiau buvo įgyvendintas „Kopų vėtrungių“ poilsinių būstų projektas. Gretimame sklype esančio sandėlio laukia rekonstrukcija į „Miško

Magdalena BELIAVSKA

vėtrunges“: du poilsio paskirties pastatus, išlaikančius panašią estetinę išraišką. Jau įgyvendintos ir planuojamos konversijos rezonuoja su nauju šiai Purvynės gatvės atšakai suteiktu „Vėtrungių“ pavadinimu: tai tam tikro Neringos urbanistinio etapo pokyčio simbolis, nuoroda į vietinę etnografinę tradiciją. Kuršių nerijos žvejams vėtrungės ne tik nurodydavo vėjo kryptį ar buvo puošybos elementas. Tai ir identifikavimo įrankis – nuo XIX a. pusės kiekvieną marių burvaltę žymėjo išskirtinė, griežtai apibrėžtos spalvinės gamos, konkrečios gyvenvietės ženklu puošta vėtrungė, leidžianti Prūsijos karalystės žvejybos inspekcijai lengviau kontroliuoti žvejybos procesus mariose. Marių, kopų, miško vėtrungės – giminingos išraiškos, tačiau unikalų charakterį turintys projektai, kuriantys naują šios Purvynės dalies estetinį kodą.

Neįprasta konversija

Nors šiuo metu konversijos Kuršių nerijoje – dažniausias naujų objektų atsiradimo principas, „Marių vėtrungės“ išsiskiria savo mastu. Buvusioje komunalinio ūkinio teritorijoje vienu metu išdygo net aštuoni dviejų aukštų su mansarda pastatai, kurių perimetrinis išdėstymas sklype dalinai atkartoja ankstesnio užstatymo kontūrus. Formuojamos kiek skirtingo charakterio gatvės ir miško išklotinės, tarp kurių paliekamos pauzės – tarsi kvietimas įeiti į kvartalo vidų, kirsti jį, įžengti į miško gilumą. Anksčiau Purvynės, dabar jau Vėtrungių gatvės išklotinės pirmas aukštas išskiriamas medžiagiškai: baltos fasadų plokštumos reaguoja į vis dar miestietišką gatvės charakterį ir aplinkinį

užstatymą, tuo tarpu arčiau miško išsidėstę pastatai yra beveik pilnai padengti medinių lentelių apkalimu. Nuspręsta pratęsti tradicinių žvejų sodybų architektūrinę tradiciją – lėkiuose, langinėse ir kituose eksterjero ar interjero dekoro elementuose atsikartoja Purvynės rombo ornamentinis motyvas, vidiniame kieme įrengtos architekto Adomo Šablevičiaus ir skulptoriaus Vaidoto Bliūdžiaus sukurtos kvartalo vėtrungės. Pasak architekto, ypač svarbus šio projekto uždavinys – išsaugoti vizualinį ir fizinį ryšį su supančia gamta. Dėl nedidelės apimties labiau vilas nei tipinius daugiabučius primenančiuose tūriuose įrengti daugiausia 3–4 kambarių poilsiui skirti būstai, kuriuos galima

Pasak architekto, ypač svarbus šio projekto uždavinys – išsaugoti vizualinį ir fizinį ryšį su supančia gamta.

Antro aukšto ir mansardos planai.

Sunku įsivaizduoti

Nidoje

privačius plotus, uždarus kvartalus –žmogus čia egzistuoja per glaudų sąryšį su natūralia aplinka, yra kviečiamas ją tyrinėti.

jungti į didesnius apartamentus. Gamtos vaizdais galima džiaugtis iš terasos ar balkono, įrengtų kiekviename būste. Į pirmuose aukštuose įrengtas patalpas projektuojamas patekimas būtent iš terasų, kurios lengvai pasiekiamos asmenų su mobilumo negalia ar šeimų su vaikų vežimėliais. Dideli vitrininiai langai pagal poreikį gali būti pridengti langinėmis. Kvartalo teritorijoje užtektinai antžeminių automobilio stovėjimo vietų, taip pat ir dviračiams, numatyta vaikų žaidimų aikštelė ir poilsio oazės bendrame kieme. Nedidelis mastelis leido išlaikyti pauzes tarp tūrių, kurios atveria vizualinius ryšius tarp gatvės, kiemo ir miško – panaši ritmika pastebima kopose, tarp kurių šviečia tai pušynas, tai marios. Gyvybės kvartalui suteikia ir skirtingas pastatų išdėstymo būdas: prie miško smulkesni tūriai tarsi išbarstyti atsitiktiniu kampu, arčiau gatvės – didesni, tvarkingai išrikiuoti palei šaligatvį. Tokiu būdu kuriami du teritorijos naratyvai, du pasivaikščiojimo scenarijai: gamtinis, pratęsiantis

nacionalinio parko taką, ir urbanistinis. Vidinis kiemelis paliktas atviras gyventojams ir praeiviams – išskyrus gamtinių rezervatų teritorijas, sunku įsivaizduoti Nidoje tvoras, griežtai privačius plotus, uždarus kvartalus –žmogus čia egzistuoja per glaudų sąryšį su natūralia aplinka, yra kviečiamas ją tyrinėti.

Pagal pirmą architektų eskizą, kvartalo ribas miško pusėje turėjo nubrėžti kopas imituojantys suformuoti kalneliai, tačiau buvo pasilikta prie natūralaus reljefo išsaugojimo. Taip pat atsisakyta Neringai nebūdingų augalų ar dangų, sklypo įrengimui naudojamos šiai vietai įprastos medžiagos: smėlis, medienos lentelės, į spalvinę gamą įsiliejančios ir beveik nepastebimos trinkelės. Žali akcentai – tarsi iš miško atpūsti spygliuočiai, kopoms charakteringa augalija. Subtiliai imituojant Kuršių nerijos kraštovaizdžio esminius momentus, vidiniame kieme užtrinama riba tarp privačios teritorijos ir laisvai prieinamo (bei praeinamo) miško, paplūdimio, kopos. Naują pavadinimą ir naują charakterį įgijusioje Vėtrungių gatvėje kuriama santūrios ir neinvazinės statybos tradicija, jau spėjusi tapti nauju šiuolaikinės neringiškos architektūros standartu. Panašų charakterį turėtų išlaikyti ir naujai kuriamas „Miško vėtrungių“ kvartalas, ir – tikėtina – ateities konversijos projektai.

Maumedį sėkmingai keičia termomediena

Medienos apdirbimo įmonė „Alobera mediena“, gaminanti obliuotas lentas fasadams, terasoms ir grindims, „Marių vėtrungių“ projektui tiekė obliuotas maumedžio lentas. Maumedis – sakinga, viena labiausiai atmosferos poveikiui atsparių medžio rūšių, laikui bėgant kietėjanti. Įmonės „Alobera mediena“ plėtros direktoriaus Renaldo Barzdenio teigimu,

šiais laikais maumedį sėkmingai gali pakeisti termomediena – 190–200 °C temperatūroje termiškai apdorota pušis ar eglė. Tokia mediena daug atsparesnė puvimui, jos nepuola medį graužiantys vabalai, neplinta grybeliai, labai padidėja medienos ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui. Dar viena puiki temomedienos savybė – matmenų stabilumas. Be to, po

terminio apdirbimo mediena patamsėja, įgauna gražų atspalvį. Termomediena idealiai tinka lauko apdailai: fasadams, terasoms ir t. t.

Termomedieną, kuri labai tinka moderniems architektūriniams sprendimams, įmonė „Alobera mediena“ gamina iš pušies lentų ir tam naudoja iš Suomijos importuotą žaliavą.

tvoras, griežtai

renovacija

Renovacija dažnai ilgas ir nelengvas procesas, dėmesys jai mažesnis ir dėl estetikos stokos. Mitais apipintas renovacijos procesas išties yra sudėtingas, tačiau turintis nemažai potencialo tiek vystant tvarius pastatus, tiek leidžiant pasireikšti architektų kūrybingumui.

Bet prieš tai svarbu užduoti klausimą ir ieškoti atsakymo, kodėl architektams taip nepatinka renovacija?

RENOVACIJA IR NEEGZISTUOJANTIS PASIRINKIMAS

Kol kas šnekėdami apie renovaciją daugiausia kalbėdavome apie tai, kodėl ji nevyksta taip greitai arba taip sklandžiai, kaip norėtų ir kiekvienas iš mūsų, ir valstybė. Tačiau yra kitas svarbus aspektas – pačio projekto kokybė. Jeigu žiūrėtume, kaip atliekami renovacijos projektai Lietuvoje, labai greitai į akis krinta tai, kad renovuojant ne tik procesai stokoja kokybės. Dažnai norint pateikti pigiausią pasiūlymą taupoma visur, ypač kalbant apie architektūros kokybę. Iš tiesų žymiausi architektai retai dalyvauja renovacijos projektuose, nes jie tiesiog nesudaro galimybių saviraiškai, o pati renovacija, neįtraukiant aplinkinio kvartalo renovacijos, architektų yra laikoma ydinga.

Kvartalinė renovacija

Architektai jau senokai kalba apie galimybes renovacijos planus ruošti ne atskirai kiekvienam daugiabučiui – tokiu atveju dažnai dalyvauti architektui arba renovacijos rangovui įdarbinti brangų architektą ar rinktis kokybiškesnį projektą tampa neparanku, nes tai išbrangina galutinę renovacijos kainą. Taip pat tokie projektai dažnai gerokai mažiau įdomūs nei naujo pastato projektavimas, nes apsiriboja pigiais ir standartiniais sprendimais tarsi perrengiant daugiabutį. Bet visa tai galėtų pasikeisti, jei renovaciją atliktume kitaip. Savivaldybės arba Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) galėtų tapti kvartalinės renovacijos iniciatorėmis užsakant atskirų mikrorajonų dalių renovacijos planus. Taip projektai galėtų tapti įdomesni, didesni, leistų pritaikyti daugiau ir modernesnių sprendimų, taip pat sutaupytų gyventojų pinigų, galbūt padėtų įtikinti žmones renovuotis. Kartu toks būdas daug geresnis, nes leidžia planuoti

ištisus kvartalus, pritaikyti juos XXI amžiui, keičiant ir gyventojų judėjimo sprendimus, sukurti naujų žaliųjų erdvių, padaryti gyvenimą patogesnį ir sveikesnį.

Didesnis architektų įsitraukimas – daugiau pasitikėjimo renovacija

Jei labiau įsitrauktų architektai, tai leistų sukurti kitokius, vizualiai patrauklius projektus. Gyventojai mokėtų ne tik už tai, kiek faktiškai sutaupo, bet ir už jau matomą vizualinį sprendimą. Kartu, skatinant savivaldybei (galimas projektas nekainuotų ir įsilietų į bendrą miesto viziją), būtų galima gerinti ir bendrą viešųjų erdvių kokybę. Dabartinis sprendimas, kai renovacija iš esmės yra tarsi daugiabučio perrengimas, o realiau dirbama su šildymo, vėdinimo sistemomis, programuoja ir dar vieną bėdą – jei inžinerinius sprendimus po 10 ar 20 metų bus galima pakeisti naujais, per tą laiką, jau dabar, ne itin įkvepiančiai atrodantys vizualiniai, architektūriniai

Lukas TAMULYNAS

sprendimai morališkai pasens, tačiau jų keitimas bus brangus ir repulsyvus. Todėl turime kalbėti apie kitokią renovaciją, ne tik keliant energinio naudingumo klasę, bet ir užtikrinant viso rajono pokytį, sukuriant estetinę vertę, gerinant gyventojų kokybę.

Pigu ne visada gerai

Šiuo metu ydinga tai, kad renovacijoje dominuoja pigumo efektas – pigiausias konkurso dalyvis tampa nugalėtoju, o gyventojai tarsi šitaip sutaupo. Tokia konkurso vykdymo tvarka atbaido dideles statybos įmones, kurios dažnai negali konkuruoti su mažesnėmis dėl to, kad savo veikloje naudoja brangesnes priemones. Tai daro rinką labai pažeidžiamą, apie rangovus, kurie bankrutuoja arba vėluoja atlikti savo projektus, esame girdėję ne kartą. Panašiai gali nutikti ir dėl situacijų, kai paliekamas brokas. Tačiau brokas pastebimas tik po kurio laiko, o rangovas jau nebepajėgus jo tvarkyti. Taip pat mažesnės rangos įmonės dažnai renkasi taupyti būtent architekto sąskaita ir renkasi pigiausius sprendimus nesukdamos galvos nei apie estetiką, nei apie architektūrinį vientisumą. Todėl atskirti architektūrinę ir statybinę projektų dalis būtų logiškas sprendimas. Jis leistų turėti daugiau kokybės abiejose projekto stadijose – architektas planuotų viso kvartalo renovaciją atsižvelgdamas į bendrą miesto ir rajono planą bei situaciją, o statybos įmonės dalyvautų konkursuose jau matydamos, kokią viziją turės įgyvendinti. Panašiai būtų ir su gyventojais: jie matytų vizualizacijas, kaip keisis jų gyvenamoji aplinka, jei renovaciją pasirinks ne tik jie, bet ir kaimynai. Turbūt nėra vieno kelio, kaip išjudinti įstrigusią renovacijos programą, tačiau problemų gausa ir pats strigimas rodo, kad reikia sisteminių visas renovacijos sritis liečiančių sprendimų. Žvelgiant iš architektūrinės pusės, turbūt logiška kalbėti apie kvartalinę renovacijos

iniciatyvą, kurioje būtų kuriami planai ne atskiriems daugiabučiams, o visiems mikrorajonams. Toks požiūris leistų kurti įdomesnius, modernesnius ir darnesnius projektus, atsižvelgiant į bendrą miesto ir rajono viziją. Be to, didesnis architektų įsitraukimas į renovacijos projektus yra būtinas norint užtikrinti kokybę ir estetinį patrauklumą. Architektai turėtų dalyvauti nuo pat pradžios kuriant viziją ir kokybiškus projektus. Gyventojai taip pat turėtų matyti paruoštas vizualizacijas ir suprasti, kaip renovacija keis jų gyvenamąją aplinką. Svarbu nuo pigumo siekio pereiti prie ilgalaikės vertės kūrimo. Renovacijoje negalima taupyti architektūriniams sprendimams, nes tai ilgalaikiame procese turės neigiamą poveikį. Verta atskirti architektūrinę ir statybinę projekto dalis, kur architektai kurtų viziją, o statybos įmonės dalyvautų konkursuose su jau suformuluota užduotimi. Norint siekti aukštesnės renovacijos kokybės svarbu sumažinti pigumo efektą. Konkursuose neturėtų laimėti pigiausi pasiūlymai. Būtina vertinti ne tik sutaupytus pinigus, bet ir vizualinį sprendimą, bendrą rajono ar miesto viziją. Tai leistų kurti kokybiškesnius ir estetiškai patrauklesnius renovacijos projektus. Galiausiai, norint sustiprinti pasitikėjimą renovacija, būtina užtikrinti, kad gyventojai matytų konkrečius pokyčius ir galimą naudą, kurią gali gauti dalyvaudami renovacijoje. Tai galima pasiekti nuosekliai įgyvendinant kvartalinės renovacijos planus, kurie keistų ne tik vieno daugiabučio išvaizdą, bet ir visos gyvenamosios aplinkos viziją bei kokybę.

Būtina vertinti ne tik sutaupytus pinigus, bet ir vizualinį sprendimą, bendrą rajono ar miesto viziją.

Nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės

Patogus kambario klimato sprendimas (šildymas, vėsinimas ir sausinimas, naudojant reversinį darbo režimą ir oro apdorojimą)

Žemos eksploatacijos išlaidos dėl aukšto SCOP/SEER ir A+++ energinio naudingumo klasės

Vieno padalinimo oro kondicionavimo įrenginiai su DC inverterio (tiesioginės srovės keitiklio) technologija

Naudojimo diapazonas: šildymas iki -20 °C, vėsinimas iki +43 °C

Lengvai naudojamas infraraudonųjų spindulių nuotolinio valdymo pultas su daugybe komforto funkcijų

Aplinkai nekenksmingas šaltnešis R32 su žema GWP verte (pasaulinio atšilimo potencialas)

„Vitoclima 300-S“

PRAMONINĖ LENGVŲJŲ KONSTRUKCIJŲ STATYBA

PLOKŠTIEJI STOGAI

SAULĖS ENERGIJA

VĖDINAMI FASADAI

PRAMONINĖ

LANGŲ IR FASADŲ TECHNOLOGIJA

SUJUNGTI VISI

PANAUDOJIMO BŪDAI

IŠORINĖS SUDĖTINĖS ŠILUMINĖS

IZOLIACIJOS SISTEMOS

TVIRTINIMO TECHNOLOGIJA

MEDINIŲ STATINIŲ STATYBA

JŪSŲ ŠEDEVRAS. BENDRADARBIAUJANT SU EJOT.

„Penosil“ yra įsipareigojusi gerinti gyvenimo kokybę, teikdama saugius, energiją taupančius ir aplinką tausojančius statybos sprendimus. Įmonės tikslas yra ne tik pristatyti kokybiškas prekes, bet ir kurti glaudžius santykius su projektavimo ir statybos specialistais. O tai reiškia suteikti tinkamas priemones, kurios taupytų projektuotojų laiką ir būtų lengvai įgyvendinamos statybų aikštelėje.

Projektavimą ir įrengimą palengvinantis žingsnis pirmyn

Įmonės produktų asortimentą sudaro statybinės putos, hermetikai, silikonai, klijai, valikliai, įrankiai ir priedai, taip pat statybinė chemija ir medžiagos, skirtos tiek profesionalų naudojimui, tiek savarankiškam įrengimui.

Gera naujiena architektams – „Penosil“ brėžinius ir sprendimus dabar galima rasti „ProdLib“ platformoje. Tai svarbus žingsnis „Pe no sil“ prekiniam ženklui, siekiant bendradarbiauti su architektais ir inžinieriais bei padėti jiems naudoti tinkamus sprendimus statybos projektuose.

„ProdLib“ bibliotekoje rasite paruoštus brėžinius PDF ir DWG formatais. Kataloge galima rasti paruoštus sprendimus:

• energiją taupančiam langų montavimui ir sandarinimui

• stiklinio ir betoninio fasado sandarinimui nuo atmosferos poveikio

• įvairių grindų dangos klijavimui

• fasado šiltinimui

• patalpų apdailai

• sanitarinių patalpų įrengimui

Visus „Penosil“ sandarinimo sprendimus galite rasti įmonės puslapyje:

Atsisiųskite katalogą iš „ProdLib Manager“:

Fasadai, formuojantys kvartalo nuotaiką

Ar sovietinės statybos blokinių namų mikrorajonai pasmerkti būti nuobodžiai vienodi?

Renovavus jie tampa energiškai efektyvesni, tačiau architektūra išlieka nepakitusi. „Caparol“ techninis vadovas Edvardas Labakojis siūlo pažaisti fasado dangų faktūromis ir spalvomis.

Renovuojant fasadus daugiausia dėmesio skiriama šiltinimo sistemai, nepelnytai pamirštant estetikos aspektą, kuris taip pat sukuria būstui didelę pridėtinę vertę. Formuojant naujų namų kvartalus, į projektus įtraukiami įdomūs eksterjero sprendimai: tinko ir apdailos plytelių deriniai, spalvų kontrastai, tamsūs fasadai. Lygiai tą patį būtų galima daryti ir su renovuojamais namais ar ištisais kvartalais.

Skirtingų spalvų deriniai

Formuojant kvartalo architektūrą, kontrastuojančių ar viena kitą papildančių spalvų deriniai suteikia daugiabučiui gyvybingumo, o atkartojant skirtingomis proporcijomis galima sukurti išskirtinį kvartalo charakterį, namai neatrodys kaip vienas kito kopija. „Kartais sulaukiame klausimų, ar fasadas nepradės trūkinėti, nes skirtingų spalvų sienos nevienodai įkais nuo kaitresnės saulės. Plotus iki

3 kv. metrų laisvai galima dengti ryškiomis spalvomis montuojant klasikinę „Capatect“ fasadų šiltinimo sistemą. Taip

pat plotus, kurie yra tarp konstrukcinių pastato elementų, pavyzdžiui, tarp langų, galima dengti kitu atspalviu be papildomo paruošimo“, – patarė E. Labakojis.

Pastaraisiais metais labai populiarūs tapo tamsūs ar net juodi fasadai. „Caparol“ sprendimas – armavimas su „Capatect X-TRA 300“, dekoratyvinis tinkas ir du sluoksniai dažų „Muresko CoolProtect“, kurių sudėtyje yra vadinamųjų vėsinančių pigmentų. „Prabangos įspūdį fasadui suteikia padengimas žėrinčiais priedais „Caparol Kreativeffekt Brillant“, pašvietus saulei, fasadas žėri mažais deimančiukais“, – pasakoja specialistas.

Dėmesys

cokoliui

Cokolio zona paprastai patiria didesnes mechanines ir klimato veiksnių apkrovas, todėl reikalingas didesnis atsparumas smūgiams. Mozaikinis smulkių akmenėlių tinkas idealiai tinka renovuotų daugiabučių cokoliams: apsaugo fasado šiltinimo sistemą nuo netyčinių pažeidimų – kamuolio smūgio ar į sieną

paremtų dviračių. „Fasado šiltinimo sistemoje cokolis turi būti išskirtas – įrengtas stipresnis armavimo sluoksnis, be to, reikalinga hidroizoliacija nuo iš žemės kylančios drėgmės“, – atkreipė dėmesį fasadų šiltinimo specialistas.

Nano technologija fasadų švarai

Nuo įvairiausios taršos fasadai ilgainiui apsineša pilku sluoksniu, gamtoje esančius namus veikia ir biologinė tarša – dėl užsiveisusių dumbliagrybių kolonijų fasadas pažaliuoja. „Dažnai žmonės neįvertina šio aspekto ir pataupo rinkdamiesi galutinę fasado dangą – dekoratyvinį tinką ar dažus. „Caparol ThermoSan NQG“ dangos pagamintos pagal nano technologijas, kurių dėka fasadai ilgai neišblunka ir išlieka švarūs, todėl dešimčiai metų galima pamiršti fasado perdažymą. Nanogardelės neleidžia purvui ir augalų sporoms įsiskverbti gilyn į tinką, todėl pirmas smarkesnis lietus visus nešvarumus tiesiog nuplauna“, –sakė E. Labakojis.

Svajojate apie atostogas šiltuose kraštuose? O gal norėtumėte jomis mėgautis kasdien savo namuose? Tai įmanoma!

Kokybiški „Reynaers Aluminium“ panoraminiai langai panaikina ribą tarp eksterjero ir interjero.

Estetika, grakštumas, solidumas, komfortas, ramybė – viskas viename. Atostogų dvelksmas kasdien!

Juk kas gali būti įspūdingiau nei unikalus kraštovaizdis per Jūsų langus! Įsivaizduokite jausmą, kai vakarieniaujate prie stalo svetainėje, o jaučiatės taip, lyg būtumėte gamtoje. Vasaros rytais geriate kavą terasoje, šiltas vėjas kutena kojas, paukščių garsai džiugina ausis. Tobula dienos pradžia.

Belgų kompanijos „Reynaers Aluminium“ komanda Lietuvoje preciziškai išpildys Jūsų lūkesčius ir architektų idėjas: padės suprojektuoti, pagamins ir sumontuos langus.

„Reynaers Aluminium“ suteikia visoms aliuminio sistemoms išskirtinę – net 10 metų garantiją!

SAvi namai

Viena esminių namo sudedamųjų dalių – fasadai, kurie daro įtaką ne tik konstruktyvui, statybinių medžiagų parinkimui, bet ir architektūros estetikai. Tinkamas fasadų parinkimas – itin svarbus žingsnis projektuojant namus.

Ką reikėtų įsivertinti prieš galutinai pasirenkant?

Kokius fasadus galime rinktis? Apdailos medžiagų begalybės

Skaitykite

FASADAS KAIP ANT DELNO: TIPAI, MEDŽIAGOS IR PASIRINKIMAI

Fasadas yra pastato puošmena, vienas svarbiausių jo išvaizdą lemiančių elementų. Be to, tai pirmasis jūsų namo apsauginis sluoksnis, atlaikantis permainingas oro sąlygas. Todėl reikia, kad ir medžiagos, ir darbai būtų kokybiški. Svarbiausia, viskas turi būti gerai apgalvota, nes būtent fasadas pirmiausia patraukia akį, suteikia pastatui individualų charakterį, tad pigiausias sprendimas ne visada geriausias. Geras namo fasadas turi būti atsparus atmosferos poveikiui, tvirtas ir estetiškas, taip pat užtikrinantis tinkamą šilumos ir garso izoliaciją.

Galybė veiksnių, kuriuos turėsite įvertinti

Namo sienos dekoruojamos įvairiais būdais. Daug kas priklauso nuo to, kokio efekto siekiama. Kai kuriems pastatams reikalingos lengvos ir orui pralaidžios medžiagos (tarkim, mediniams namams), kitiems svarbios izoliacinės savybės (vėjuotose ir šaltose vietovėse), o dar kitiems svarbiausias vaidmuo tenka didesniam fasado atsparumui nešvarumams (jei namas miesto centre, kur nuolat juda automobilių srautas). Pavyzdžiui, vis labiau populiarėjanti medinė apdaila pastatui suteikia šiuolaikiškumo, dekoratyvinės, įvairių spalvų klinkerio arba akmens masės plokštės leidžia sukurti išsiskiriantį fasadą. Išorinės sienos taip pat tinkuojamos ir gali būti derinamos su kitomis dangomis.

Svarstant apie fasadą, visada reikia atkreipti dėmesį ir į aplinką: koks ten vyrauja drėgnumas, ar arti sienų

bus augmenija. Rinkdamiesi spalvą irgi atsižvelkite į namo aplinką: balta ir pilka gražiai kontrastuos su supančia žaluma. Spalvingas fasadas tiks, jei norėsite statinio, išsiskiriančio iš kitų šalia stovinčių namų.

Sienų apdaila turėtų derėti prie pastato tūrio, stiliaus ir kitų elementų, pavyzdžiui, stogo ir langų. Tačiau fasadas neturi vizualiai užgožti pastato. Todėl klasikinio dizaino pastatų fasadas paprastai būna paprastas, be daugybės dekoratyvinių elementų. Dviejų aukštų namo atveju fasadas gali būti šiek tiek išradingesnis, tada gana įprasta pirmame aukšte naudoti vienokius apdailos elementus, o viršuje kitokius. Dideli pastatai taip pat leidžia rinktis įvairius skirtingus dekoratyvinius elementus.

Rinkdamiesi medžiagą fasadui, turėtumėte atsižvelgti į priežiūrą, atkreipkite dėmesį į tai, ar medžiagą bus lengva atnaujinti ir kaip ją reikės valyti. Natūralią medieną galbūt verta keisti fibrocementinėmis dailylentėmis,

Rolandas KAŽIMĖKAS

kurioms nereikia sudėtingos, daug laiko ir lėšų reikalaujančios priežiūros. Tai ypač svarbu pastatams miestų centruose, netoli pramoninių rajonų. Tai turės įtakos fasado išvaizdai. Svarbu nepamiršti ir finansų, medžiagų kainos, darbo sąnaudų, nes įvairių fasadų medžiagų kainų skirtumai gana dideli.

Apdaila lemia fasado tipą

Architekto, studijos „Kubinis metras“ partnerio Vitalijaus Avreicevič teigimu, yra du pagrindiniai fasadų tipai – tinkuojamas arba ventiliuojamas. Tinkuotas fasadas neturi jokio ventiliuojamo tarpo: prie namo sienos tvirtinamas polistireninis putplastis, paviršius nuglaistomas, vėliau ant jo klijuojamos klinkerio ar keraminės plytelės arba tiesiog tinkuojamas paviršius.

Kas kita ventiliuojamas fasadas. Tokiuose fasaduose tarp apšiltinimo medžiagos ir apdailos visada lieka oro tarpas, dėl kurio pašalinama pastato elementams kenkianti drėgmė. Nors ventiliuojamas fasadas brangesnis, tačiau ilgainiui tai atsiperka – tokių fasadų tarnavimo laikas yra ilgesnis.

Koks bus fasadas, lemia pasirinktos apdailos medžiagos. „Jeigu fasado apdailai pasirinksime medines dailylentes ar skardinę apdailą, aišku, turėsime ventiliuojamą fasadą. Negalime dailylentės prikalti prie putų polistireno – ji tiesiog supus, skardą irgi teks tvirtinti prie kažkokio profilio, tad fasadas taip pat bus ventiliuojamas. Bet jei apdailai pasirenkamos klinkerio plytelės, fasadas nebus ventiliuojamas, nes šios plytelės klijuojamos prie šiltinamojo sluoksnio“, – pasakoja V. Avreicevič.

Tokiuose fasaduose tarp

apšiltinimo medžiagos ir apdailos visada lieka oro tarpas, dėl kurio pašalinama pastato

elementams kenkianti drėgmė.

Nors ventiliuojamas fasadas brangesnis, tačiau ilgainiui tai atsiperka – tokių fasadų tarnavimo laikas yra ilgesnis.

Nors ventiliuojamas fasadas brangesnis, tačiau ilgainiui tai atsiperka – tokių fasadų tarnavimo laikas yra ilgesnis.

/ Architektas Vitalijus AVREICEVIČ /

Classic sprendiniai fasadams

Inovatyvūs sprendimai namo statybose suteikia išskirtinį stilių bei praktišką naudą. Vis labiau populiarėja tendencija fasado apdailai naudoti Classic stogo dangas. Paskatinti šių tendencijų bei atsižvelgdami į architektų, projektuotojų ir montavimo darbus atliekančių profesionalų poreikius, sukūrėme Ruukki® Classic fasadų sprendinius.

Ruukki Classic fasadų sprendiniai – tai ne vien montavimo instrukcijos ir detalūs mazgų brėžiniai, bet ir specialiai šiems sprendimams pritaikyti lankstiniai, metaliniai grebėstai, plėvelės, tarpinės ir kitos fasado ilgaamžiškumą ir funkcionalumą užtikrinančios medžiagos.

www.ruukki.lt/classic-fasadai

DWG brėžiniai, montavimo instrukcijos

Mediniai fasadai

Apdailų variantų yra galybė, o joms skirtų medžiagų pasirinkimas – didžiulis. Vis dėlto, nepaisant didelio asortimento, populiariausios apdailos, pasak V. Avreicevič, dažnai kartojasi. Šiuo metu vis populiaresni mediniai fasadai. „Medinių fasadų būna įvairių. Yra nebrangių sprendimų, kuriuos gali rinktis taupantys, yra prabangių variantų, kurių kvadratinis apdailos metras kainuoja daugiau nei 100 eurų. Galima naudoti įvairių rūšių, prabangiai atrodančią egzotinių medžių medieną. Dažnai tokios dailylentės ne tik labai gražiai atrodo, bet ir jų ilgaamžiškumas prilygsta mūrui“, – pažymi V. Avreicevič.

Tinkuoti fasadai

„Kalbant apie tinkuotus fasadus, pastebiu, kad, norint, jog toks fasadas atrodytų gražiai, reikia apgalvoti daug dalykų. Ne kiekvienam namui toks fasadas tinka, visgi tinko apdaila pasirenkama labai dažnai, nes ji paprastai įrengiama, be to, toks fasadas pigesnis nei ventiliuojamas. Tam, kad tinkuotas fasadas atrodytų gražiai, pats namas turi būti kažkuo išskirtinis – tada visiškai užtenka fasadą padengti viena medžiaga ir jis atrodys puikiai. Bet jei tūris paprastas, namas neišskirtinės architektūros, tada tinkuotas fasadas atrodo pigokai. Mano patarimas būtų toks: jei nuspręsite fasadą tinkuoti, venkite dekoravimo, pasirinkite žemišką spalvą, dažykite vientisai, pažaiskite tinko faktūromis, bet nespalvinkite fasado“, – sako V. Avreicevič.

Tinkas laikomas labai praktiška medžiaga, tačiau nereikia pamiršti, kad ir tinkuotą namą reikės bent kartą per 3–5 m. nuplauti. Jeigu planuojate namą tinkuoti baltai, o jis stovi šalia miško, reikėtų rinktis specialų, samanoms ir kerpėms atsparesnį tinką. Dar vienas svarbus niuansas: tinkas gerai tinka mūriniam namui dėl jo konstrukcijos (lyginant su karkasiniu). Mūrinis namas stabilesnis, mažiau juda, todėl mažesnė tikimybė, kad

tinkas greitai sutrūkinės. Ant mūro dažniausiai tvirtinama šiltinamoji medžiaga putų polistirenas, kurį paprasta nutinkuoti.

Plytelės

Klinkerio plytelių apdaila yra tinko alternatyva. „Šio tipo apdaila yra graži, tinka daugeliui namų, atrodo puošniai ir estetiškai. Be to, tokios apdailos kaina nėra labai didelė. Klinkerio plytelės – ilgaamžė apdaila. Tinko apdaila gana greitai keičia spalvą, tamsus tinkuotas fasadas greitai blunka, šviesus purvinasi, o klinkerio apdaila ilgai išlaiko savo pirminę išvaizdą. Laikui bėgant viena kita plytelė gali nukristi, bet tai sutvarkoma. Tai mažiau priežiūros reikalaujanti apdaila“, – įsitikinęs V. Avreicevič. Norint, kad namas atrodytų tvarkingai ir estetiškai, specialistas pataria klinkerio plytelėmis nedekoruoti vietų aplink langus ir panašiai. Ekspertas siūlo padengti fasadą vieno tipo apdaila, tuomet namas atrodys gražiai, tvarkingai ir moderniai. Architektas pabrėžia, kad pastaruoju metu ypač populiarūs valcuotos skardos fasadai: „Jeigu skarda padengtas stogas ir ji atsiranda ant fasado, suformuojamas labai gražus fasado ir stogo žaismas.“

Fibrocementinės fasado plokštės ir dailylentės

Fibrocementinės fasado plokštės ar dailylentės –universali, priežiūros nereikalaujanti apdaila, pasižyminti natūralia ir gražia tekstūra.  Tokia danga atspari ugniai, drėgmei, puvimui ir kenkėjų žalai. Tai ilgaamžė, lengvai ir paprastai montuojama danga. Be to, gamintojai siūlo didelį spalvų, tekstūrų pasirinkimą. Iš cemento, smėlio ir celiuliozės priemaišų gaminamos

fibrocementinės plokštės ir dailylentės fasadams pasirenkamos vis dažniau, nes jos gali imituoti medieną, tačiau tokiam fasadui priežiūros reikės kur kas mažiau nei mediniam. Tai universalus pasirinkimas tiek renovacijai, tiek naujai statybai.

Nuotr. equitone.com

Nuotr. © Anders Sune Berg

Nuotr. Kubinis metras

Tarnaujantis žmogui, užtikrinantis palankų mikroklimatą patalpose visais metų laikais, ilgaamžis ir estetiškas – keli architektų ir statytojų lūkesčiai, kuriuos turi atitikti pastato fasadas. Vis dažniau statant naujus ar renovuojant senus namus pasirenkamas ventiliuojamas fasadas, eksploatacinėmis savybėmis pranokstantis tradicinius fasadų sprendinius. Japonų gamintojo „Nichiha“ fibrocementinės ventiliuojamo fasado plokštės suteikia galimybę įgyvendinti ir ambicingiausius eksterjero projektus.

„Nichiha“ fibrocementinės ventiliuojamo fasado plokštės atveria naujų fasado dizaino galimybių

Dekoro galimybės išrankiausiems. „Ni chiha“ fibrocementinės ventiliuojamo fasado plokštės atveria neribotų fasado dizaino galimybių. Gamintojo asortimente – daugiau nei 300 fasadų skirtingomis tekstūromis, raštais ir spalvomis. Suteikiama galimybė sukurti ir unikalų fasado raštą individualiam namo projektui.

Šiluminis komfortas. Įrengiant ventiliuojamą fasadą sukuriamas papildomas barjeras tarp fasado ir šiltinamojo sluoksnio, o tai papildomai šildo pastatą žiemą ir vėsina vasarą. Be to, fibrocementinės plokštės apsaugo nuo šalčio tiltų ir tiesioginis vėjas nepasiekia pastato sienų.

Ilgaamžis sprendimas. „Nichiha“ ventiliuojamas fasadas leidžia perteklinei drėgmei pasišalinti per oro tarpą tarp fasado ir namo šiltinamojo sluoksnio, tai padeda prailginti apšiltinimo medžiagų eksploatacijos laiką. Fibrocementinės plokštės itin patvarios ir atsparios išoriniams mechaniniams veiksniams. Vėdinami fasadai gali būti montuojami statant ar renovuojant individualius namus, daugiabučius, gamybinius, komercinius ir administracinius pastatus.

Patentuota technologija. „Nichiha“ ventiliuojamas fasadas reikalauja gerokai mažiau priežiūros dėl patentuoto apsauginio

„NichiGuard“ sluoksnio. Šis japonų

sukurtas unikalus sluoksnis neleidžia nešvarumams prilipti prie fasado ir apsaugo jį nuo purvo, samanų, pelėsių ir grybelių susidarymo.

Lengvas montavimas. Fibrocementinės fasado plokštės montuojamos greitai, paprastai ir bet kokiomis oro sąlygomis.

Dėl ventiliuojamų fasadų aukštos kokybės ir ilgaamžiškumo šiandien japonų gamintojas „Nichiha“ yra vienas tokių fasadų gamintojų lyderių pasaulyje. Ofici alus platintojas Lietuvoje –„JPFasadai“.

SA A rch B ook

„ArchBook: Skaitytojų geriausias“

rinkimai – nuo šiol kas mėnesį

Nuo šių metų kovo SA.lt nemokamoje architektų platformoje „SA ArchBook“ pradėtas vykdyti konkursas „ArchBook: Skaitytojų geriausias“. Balsavimo laikotarpiu Lietuvos architektūros gerbėjai remia savo mėgstamiausią projektą ir taip padeda profesionalams skleisti žinią apie jų projektus.

Konkurso „ArchBook: Skaitytojų geriausias“ rinkimai vyks kiekvieną mėnesį, po dvi savaites, nuo einamojo mėnesio vidurio iki pabaigos. Konkurse galioja vienintelė taisyklė: vieną kartą jau išrinktas projektas konkurso „ArchBook: Skaitytojų geriausias“ rinkimuose dalyvauti negalės, todėl pastebėtas bus kiekvienas platformoje savo darbus viešinantis architektas. Skaitytojų mėgstamiausias sulauks išskirtinio dėmesio: apie jį bus rengiamas specialus SA.lt straipsnis, SA.lt naujienlaiškis ir socialinių tinklų įrašas.

„SA ArchBook“ –

išskirtinė galimybė architektams

Inovatyvioje platformoje „SA ArchBook“ architektams siūloma visiškai nemokamai dalytis savo kūriniais, garsinti įgyvendintus ir sukurtus projektus visiškai nemokamai. Kiekvienas architektų projektas dalyvauja įvairiuose konkursuose, taip pat gauna įvairių naudų ir viešinimo galimybių. Kiekvienas naujas prisijungęs projektas viešinamas specialiame SA.lt socialinių tinklų įraše ir naujienlaiškyje.

Visi „SA ArchBook“ paviešinti projektai dalyvaus vasarą vyksiančiame SA.lt konkurse „ArchBook Lyderis 2023“, kuriame bus renkami geriausi metų platformos architektūriniai projektai. Visų architektų darbai, kurie atsidurs išskirtinėje „SA ArchBook“ platformoje, turės galimybę laimėti prizus. Trijų kategorijų (visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų) laimėtojai bus apdovanoti komandos darbostogomis Juodkrantėje penkiems asmenims. Daugiau informacijos – netrukus.

Kaip prisijungti prie „SA ArchBook“?

Tai labai paprasta. Pirmiausia atsisiųskite darbų pateikimo dokumentą, pateikite reikalingą medžiagą pagal ten esančius aprašymus. Paskui užpildytus aplankus reikia įkelti į „Wetransfer“. Galiausiai nuorodą siųskite el. paštu archbook@sa.lt

SA A rch B ook

↓ Verskite ir skaitykite

MĖNESIO LAUREATAI: „ARCHBOOK“ KONKURSO

SUNKIOS TRENIRUOTĖS PRADŽIOJE LEIDŽIA NEBEBIJOTI JOKIŲ IŠŠŪKIŲ

Kaune įsikūrusi architektų, interjero dizainerių ir konstruktorių komanda „MAKGROUP ARCHITECTS“ save pristato kaip maksimalistus, perfekcionistus, kuriems projektuojant svarbus kiekvienas milimetras: „Kiekvienas naujas projektas yra tarsi paskutinis popieriaus lapas, kurį turime užpildyti geriausiu įmanomu būdu, išnaudodami kiekvieną milimetrą jame.“ Projektuodami jie kelia funkcionalumo, estetikos, išskirtinumo ir unikalumo tikslus, kartu siekdami išpildyti klientų lūkesčius. Šį kartą patenkinti buvo ne tik užsakovai, bet ir sužavėti portalo „Statyba ir architektūra“ skaitytojai.

Pavadinimas: „Namas kalne“

Vieta: Labguvos g., Klaipėda

Architektai: „MAKGROUP ARCHITECTS“

(Lukas Mikulskas, Rokas Masaitis)

Projekto stadija: neįgyvendintas

Pastato plotas: 322 m²

Sklypo plotas: 960 m²

Projekto metai: 2022

Deimantė BAGDANAVIČIENĖ

Architektas Lukas MIKULSKAS

Nuo dėmesio sulaukusios koncepcijos iki realybės

Platformai, kurioje architektai gali teikti gyvenamųjų, visuomeninių ir komercinių statinių projektus, tiek įgyvendintus, tiek koncepcijas, komanda „Namą kalne“ pateikė kaip nerealizuotą projektą, bet visai netrukus, dar šių metų birželį, namo pamatai pradės kilti. „Labai tikimės sklandaus statybų proceso ir laimingų šio namo gyventojų“, – apie projekto eigą portalui „Statyba ir architektūra“ sako vienas gyvenamojo namo uostamiestyje autorių architektas L. Mikulskas.

Visgi vertinant pačią koncepcijos idėją, ji tarsi be pabaigos – įgyvendinimo etapo. Tai primena rašymą į stalčių, kai autorius neplanuoja arba sąmoningai nepublikuoja tekstų, bet vis dėlto patiria savotišką terapinį poveikį, miklina ranką, mokosi. „MAKGROUP ARCHITECTS“ atvirauja, kad studijos kūrybos pradžioje teko kurti eskizus, kurie liko stalčiuje. Tai praeitas etapas, suteikęs svarbios patirties. „Tai buvo treniruotės, sunkios treniruotės, dėl kurių šiandien galime sakyti, kad projektuodami gyvenamuosius namus nebebijome jokių iššūkių. Šiandien visos mūsų koncepcijos realios – jos arba statybų leidimų, arba statybų stadijoje“, –apie studijos progresą kalba L. Mikulskas.

„Namas kalne“ gyventojai: atviri ir be baimės

Projekto „Namas kalne“ vizualizacijose pastatas pakeltas, dominuoja dideli langai, fasadas primena vientisą terasą. Tai nėra įprasta tarp šiuolaikinių naujakurių. Dalis jų nori ne atvirumo, skaidrumo, permatomumo, o aukštų tvorų, didesnio saugumo, ypatingo privatumo – jaustis namuose kaip tvirtovėje. „MAKGROUP ARCHITECTS“ užsakovai svajojo kitaip. „Būtent šioje situacijoje sklypas kvartale yra pačioje paskutinėje linijoje, ant šlaito, kur atsiveria Klaipėdos miesto panorama. Ne visi užsakovai nori tvorų, ne visi bijo didelių vitrinų – bet privatumo nuo kaimynų prašo kone kiekvienas. Ši situacija – ne išimtis. Terasa suprojektuota taip, kad su kaimynu gali pasilabinti tik nužengęs žemyn ant pievos. Visas gyvenimas terasoje gali būti visavertis ir nenueinant nuo jos, jeigu tądien nesinori su kaimynu sveikintis“, – projekto sumanymą paaiškina architektas L. Mikulskas.

Šio būsimo namo gyventojus specialistas charakterizuoja kaip jaunus, veržlius žmones, kuriems svarbus kūrybos procesas ir detalės. „Užsakovai turėjo labai aiškius norus ir kriterijus šiam pastatui. Tad mums beliko sudėlioti viską į lentynas“, – akcentuoja architektas.

Toks santykis savaime kuria bendrystę tarp kūrėjų ir būsimų gyventojų, kurie svajonėse jau būna sukūrę savo namus.

Komanda atskleidė, kad patiems įkvėpimas kurti kyla stebint supančią aplinką, dirbant su žmonėmis. Ryšys neatsiejamas nuo augimo. „Augame kartu su kiekvienu savo klientu, su kuriuo ne tik dalijamės patirtimi, bet ir semiamės iš jų. Tikime, kad projektui sėkmę atneša geras bendravimas su klientu, todėl visada jį išgirstame ir išklausome. Kažkam kiekvienas mūsų projektas yra tarsi nauja pradžia, mums – nauja istorija“, –įsitikinę „MAKGROUP ARCHITECTS“ specialistai.

Įgyvendintų grindų projektų konkursas

Kviečiame architektų ir interjero dizaino biurus teikti įgyvendintus projektus, kurie bus realizuoti laikotarpiu 2023.07–2024.02. Būtina sąlyga, kad projekte būtų panaudotos Amtico LVT grindys. Siūlome tarptautinę nugalėtojo projekto sklaidą ir solidžius piniginius prizus dviejose kategorijose.

Martin Haller Sweco Architects Erik Dammrt Amtico International Dainora Kizevičienė Interjero linija

Ištikimi estetikai, kokybei ir eksperimentams

„Amtico Flooring“ svarbūs ne tik patys gaminiai, bet ir gamybos politika. Kuriamos ne tik gražios ir estetiškos grindys – itin didelis dėmesys skiriamas jų ilgaamžiškumui ir gamybos tvarumui. „Amtico Flooring“, kaip pramonės lyderė, yra įsidiegusi gamybos efektyvumo standartus, nuolatos sprendžia atliekų mažinimo ir medžiagų inovatyvumo klausimus. Gamintoja eksperimentuoja su produktais ir technologijomis, kad galėtų pasiūlyti madingiausius, sudėtingiausius paviršius ir unikaliausius sprendimus vinilo grindų rinkoje.

Ne veltui įmonė laikomas vinilo grindų pradininke – nenutrūkstama gamyba Jungtinėje Karalystėje tęsiama jau šešis dešimtmečius. Glaudžiai bendradarbiaudama su klientais, teikdama ekspertų konsultacijas ir pagalbą, ji siūlo puikias paslaugas ir produktus, kuriais galima pasitikėti.

Nuo 2014 m. „Amtico Flooring“ priklauso pasaulinei Manningtonų šeimai,

„Amtico Flooring“ pirmaujančius prabangių vinilo grindų (LVT) sprendimus siūlo jau nuo 1964 metų. Įmonė, būdama

šių grindų lydere, didžiuojasi patirtimi ir nacionalinėmis

Didžiosios Britanijos tradicijomis bei tuo, kaip visam pasauliui pristato grindų dizaino ir gamybos naujoves.

turinčiai daugiau nei 700 grindų ekspertų visame pasaulyje ir parduodančiai „Amtico Flooring“ produktus į daugiau nei 130 pasaulio šalių.

„Matome puikių galimybių integruoti „Amtico“ prabangias vinilo grindis kartu su „En tryway“ kiliminėmis įėjimo zonos plytelėmis į visapusiškus grindų sprendimus, pritaikytus prie reikliausių komercinių ir gyvenamųjų patalpų poreikių. „Su „Amtico“ galima viskas“, – sako UAB „Interjero linija“ vadovė ir savininkė Dainora Kizevičienė.

„Amtico Flooring“ siūlo dalyvauti interjero dizaino konkurse

Investuodama į naujausias technologijas, „Amtico Flooring“ šiemet pristatys atnaujintą išskirtinės klasės „Amtico Signature“ vinilo grindų kolekciją. Tai bus puiki galimybė projektams sužibėti pritaikant naujausias interjero grindų mados tendencijas.

Šis kolekcijos atnaujinimas sutampa su „Amtico Flooring“ ir „Interjero linijos“

Daugiau informacijos apie konkursą ir sąlygas: +370 678 22 393, el. p. interjero-linija@interjero-linija.lt

organizuojamu konkursu, kuris truks nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 29 dienos. Jame galės dalyvauti per šį laikotarpį įgyvendinti interjerų projektai, kuriuose architektai ir interjero dizaineriai bus panaudoję „Amtico“ vinilo grindis. Tai puiki proga pasirinkus tvarias „Amtico“ grindis paviešinti savo darbus tarptautinėje rinkoje, laimėti solidžius piniginius prizus dviejose – visuomeninio ir privataus interjero – kategorijose. „Amtico Flooring“ nugalėtojų projektus paskelbs tarptautinėje svetainėje www.amtico.com ir socialiniuose tinkluose. Konkurso teisėjų komisija: Martinas Halleris, „Sweco Architects“ biuro vadovas ir architektas, Liuleo, Švedija; Erikas Dammertas, „Amtico Flooring” verslo partnerių Europoje vadovas, atsakingas už Europos verslo partnerius 20-tyje šalių, „Amtico” kompanijoje dirbantis nuo 2004 m.; Dainora Kizevičienė, UAB „Interjero linija” vadovė ir savininkė, „Amtico Flooring” kompaniją Lietuvoje atstovaujanti jau 25 metus.

ARCHFEST – tradicija tapęs architektų renginys skaičiuoja antrą dešimtmetį

Per pastarąjį dešimtmetį Vilniuje vykstantis ARCHFEST tapo tikru fenomenu, pritraukiančiu architektus ir dizaino bendruomenę iš visos Lietuvos. Šiemet ARCHFEST

žada nepamirštamus įspūdžius, atskleisdamas naujus požiūrio į architektūrą kampus ir skatindamas prasmingą kūrybinės bendruomenės dialogą.

ARCHFEST įsitvirtino kaip renginys architektams, ieškantiems įkvėpimo, naujovių ir galimybių užmegzti ryšius. Į renginį kviečiama burtis, švęsti bendrą aistrą kūrybai, pamiršti konkurenciją. Maloni atmosfera skatina gyvas diskusijas, įvairių požiūrių tyrinėjimą ir naujas pažintis – visa tai vyksta kaskart kitoje aplinkoje.

Šiemet laukia įdomi diskusija su garbingais svečiais, kurioje daugiausia dėmesio bus skirta architektūros ateičiai ir besikeičiančiam architektų vaidmeniui. Renginyje dalyvausiantys architektai turės unikalią progą įsitraukti į mąstyti įkvepiančius pokalbius, kuriuose bus nagrinėjami architektūros pasaulio laukiantys pokyčiai ir novatoriški projektai.

„ARCHFEST tapo neprilygstama platforma, kurioje architektai gali susiburti ir kartu pasidžiaugti savo laimėjimais, pasidalyti įžvalgomis ir formuoti mūsų profesijos ateitį, – sakė renginio sumanytojas ir šeimininkas Romualdas Bėkšta. – Įžengdamas į antrąjį dešimtmetį ARCHFEST ir toliau siekia suteikti architektams įkvepiančią ir įtraukiančią patirtį,

kuri sužadina kūrybiškumą ir skatina prasmingus ryšius.

„ARCHFEST’23 žada dinamišką patirtį, neapsiribojančią tradiciniais užkandžiais ar gyva muzika. Visų dalyvių lauks šventinės rėmėjų staigmenos. Dalyvius stebins ne tik įdomios diskusijos, bet ir leidinio „Statyba ir architektūra“ architektūrinių darbų konkurso „ArchBook Lyderis 2023“ apdovanojimai. Rinkimuose dalyvauja visi į „Statybos ir architektūros“ „Archbook“ platformą užsiregistravę darbai. Tačiau projektas privalo būti ne senesnis nei 2022 m., t. y. „SA ArchBook Ly deris“ 2023 dalyvauja visi 2022 ir 2023 m. kurti projektai. Juos vertina tarptautinė komisija. Šventės dalyviai turės galimybę pirmieji sužinoti laureatus.

Renginys vyks birželio 29 dieną. Dalyvavimas su kvietimais.

Renginį organizuoja: „ERGOLAIN“

Renginio partneriai: „Liberti“, Lietuvos architektų sąjunga, „Statyba ir architektūra“.

APIE „ERGOLAIN“:

„ERGOLAIN“ – vieni iš lyderių, kuriančių naujoviškus ir ergonomiškus baldų, akustikos ir interjero sprendimus šiuolaikinei architektūrai. Įsipareigojusi siekti tobulumo „ERGOLAIN“ apgalvotais ir tvariais baldų sprendimais siekia pagerinti žmonių darbo ir gyvenimo aplinką.

VILNIAUS METRO:

) BŪTINAS ŠIMTMEČIO PROJEKTAS?

Lukas TAMULYNAS

Vilniaus gyventojai ir infrastruktūros specialistai jau ilgą laiką diskutuoja apie Vilniaus metro poreikį ir jo įgyvendinimo galimybes. Pastaruoju metu ši tema yra ypač aktuali, nes miestas sparčiai auga ir keičiasi, o didėjantis transporto srautas ir spūstys tampa vis didesniu iššūkiu. Tačiau metro projektas nėra tik paprastas viešojo transporto plėtros klausimas, jis taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant miesto saugumą.

Diskusijos apie Vilniaus metro infrastruktūrą sulaukia įvairių nuomonių ir argumentų. Kritikai teigia, kad metro statybos sąnaudos būtų per didelės ir nepateisintų savo ekonominės naudos. „Mūsų mieste, deja, dar srautai viešojo transporto nėra tokie dideli, tačiau viešojo transporto irgi mes matome gerėjimą, lėtą augimą keleivių viešajame transporte. Tai reiškia, kad alternatyvų žmonės turi ir randa“ – apie metro idėją kalba vyriausiasis Vilniaus miesto savivaldybės inžinierius Anton Nikitin.

Tad turbūt didžiausias šio straipsnio tikslas yra pažvelgti į Vilniaus metro potencialą iš skirtingų perspektyvų ir permąstyti, kaip viešojo transporto forma galėtų praturtinti Vilniaus gyventojų kasdienybę bei prisidėti prie miesto atvirumo, mobilumo ir saugumo, o gal taptų tik dar vienu neįgyvendintu šimtmečio projektu?

Vilniaus metro – ne tik susisiekimui, bet ir saugumui?

Pirmiausia, Vilniaus metro siūlo modernią ir efektyvią transporto alternatyvą. Tarptautinė viešojo transporto asociacija metro apibrėžia kaip transporto rūšį, kurios riedmenų eismas organizuojamas atskiromis trasomis, padedančiomis išvengti eismo spūsčių ir pėsčiųjų zonų užteršimo. Tokia sistema ne tik pagerintų viešojo transporto efektyvumą, bet ir leistų sumažinti automobilių skaičių miesto gatvėse bei mažinti oro taršą ir eismo spūstis.

Diskusijose dėl metro infrastruktūros buvo iškeltas klausimas apie jos potencialą karo atveju. Karybos ekspertas ir Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis teigė, jog metro infrastruktūra galėtų būti panaudota slėptuvių įrengimui, kuris būtų

Vilniaus

naudingas tiek civilių apsaugai, tiek ir karinėms reikmėms. „Galimiems karo veiksmams ir civilių apsaugai reikia ruoštis ne tada, kada sprogsta bombos, o tą reikia daryti šiuo metu ir nuolatos. Slėptuvių įrengimas būtų prasmingas panaudojant tam tikslui metro infrastruktūrą. Tai labai atpigintų slėptuvių priežiūros ir išlaikymo sąnaudas. Jeigu kalbame apie 30 metrų gylį, tai toks gylis galėtų greičiausiai apsaugoti, net pačiu blogiausiu atveju“ – teigė D. Antanaitis.

Toks potencialas leistų sumažinti slėptuvių priežiūros ir išlaikymo sąnaudas bei užtikrinti gyventojų saugumą netikėtose situacijose. Tai rodo, kad Vilniaus metro būtų ne tik paprastas transporto projektas, bet ir svarbus žingsnis užtikrintos ir apsaugotos miesto ateities link.

Metro infrastruktūra gali turėti ir dar platesnes funkcijas, kurios tampa vis svarbesnės siekiant efektyvaus miesto vystymo. Pavyzdžiui, metro tuneliuose gali būti įrengiama kritinio vandens rezervuaro sistema, kurioje būtų laikoma didelė vandens atsargų talpa. Taip būtų galima įveikti problemas dėl vandens trūkumo arba potencialių stichinių nelaimių. Be to, metro tuneliai gali būti panaudoti kaip baterijų parkai, kuriuose būtų saugoma elektros energija ir būtų išlaikoma jos balanso sistema. Tai taptų svarbia priemone tiek kasdieniniame elektros energijos tiekime, tiek ir skubiosios energijos poreikiams patenkinti. Tokios papildomos funkcijos galėtų padidinti metro infrastruktūros vertę ir panaudojimą, prisidedant prie ilgalaikės ir tvarios miesto plėtros. Be saugumo ir kitų aspektų, Vilniaus metro įgyvendinimas, žinoma, taip pat galėtų turėti teigiamą poveikį miesto vystymuisi bei gyventojų kasdienybei. Statybininkų asociacijos direktoriaus Daliaus Gedvilo teigimu, metro infrastruktūra padėtų išlaikyti Vilnių atvirą, mobilų ir patogų. Didėjantis miesto gyventojų skaičius ir urbanizacija kelia vis didesnį spaudimą viešajam transportui. Vilniaus metro, su savo moderniomis technologijomis ir efektyviu transporto organizavimu, galėtų atliepti didėjančius gyventojų poreikius, suteikiant jiems greito ir patogaus transporto variantą.

Per mažas mūsų Vilnius brangiam metro, ar ne?

Tačiau svarbu pažymėti, kad Vilniaus metro projekto įgyvendinimas taip pat kelia iššūkių. Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis išsako abejones dėl esamų planų, teigdamas, kad projektas turi būti tinkamai suplanuotas ir apgalvotas, kad jis būtų finansiškai efektyvus. Būtent finansinės galimybės kol kas būdavo didžiausias klaustukas kiekvieną kartą kalbant apie Vilniaus metro. Žymiausias metro entuziastas, „Vilniaus rentinys“ įkūrėjas, metro sąjūdžio telkėjas, šviesaus atminimo Juozas Zykus 2016 metais skaičiavo, kad pirmosios trasos įkūrimo sąmatinė vertė galėtų būti 450 mln. eurų. Žinoma, tokius skaičiavimus gerokai koregavo infliacija, kuri praėjusiais metais augo tikru metro važiavimo greičiu. Tačiau verta pabrėžti, kad pats J. Zykus visada kalbėjo apie privačias investicijas, taip pat apie tai, kiek specialistų būtų įdarbinta ir kiek mokesčių būtų sumokėta. Iš dabartinės perspektyvos, toks projektas būtų labai naudingas ir kalbant apie naujų technologijų panaudojimą bei kūrimą, studentų pritraukimą į statybines ir inžinerines studijas (metro projektas truktų bent 30 metų, tad darbo saugumas ir užtikrintumas tikrai galėtų būti postūmis). Kai kurie ekspertai, įskaitant buvusį Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, išreiškia nuomonę, jog Vilniui, kaip miestui su apie 600 tūkstančių gyventojų, gali trūkti pakankamo gyventojų skaičiaus, kuriuo būtų pagrįstas metro sistemos įdiegimas. Jie argumentuoja, kad tradiciškai metropoliteno įgyvendinimui reikalingas didesnis gyventojų skaičius, maždaug nuo 1 milijono ir daugiau. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad yra mažesnių miestų su metro. Pavyzdžiui, Nicos miestas, turintis apie 330 tūkstančių gyventojų, turi efektyviai veikiančią metro sistemą, Lozanoje (138 tūkst.), Rene (218 tūkst.) ar Lilyje (233 tūkst.) taip pat veikia metro linijos.

Vilniaus metro idėja kelia įdomių diskusijų ir skirtingų nuomonių. Aišku, kad tai būtų pats ambicingiausias infrastruktūros projektas Lietuvoje. Nesivaržant kritiškai vertinti galimų privalumų ir iššūkių, svarbu atkreipti dėmesį į miesto gyventojų poreikius, urbanizacijos aspektus ir būsimų infrastruktūros projektų poveikį. Būtent taikant visas prieinamas žinias, geriausią tarptautinę patirtį ir kruopščiai apgalvojant kiekvieną žingsnį, galima rasti tvarius, efektyvius ir ilgalaikius sprendimus, kurie atitiktų tiek šiuolaikinių miestų reikalavimus, tiek ir ateities kartų poreikius. Vilniaus metro galimybės ir iššūkiai tampa svarbiu diskusijų objektu, kuris gali paveikti Vilniaus miesto vystymąsi ir ateities gyventojų kasdienybę.

metro būtų ne tik paprastas transporto projektas, bet ir svarbus žingsnis užtikrintos ir apsaugotos miesto ateities link. / D. ANTANAITIS /

„Statybai ir architektūrai“ pavyko pakalbinti Helsinkio „Lansimetro“ (lt. „vakarų metro“) vyriausiąjį finansų pareigūną ir tikrą šio Helsinkio metro plėtros ambasadorių Matias Johansson. Tačiau prieš tai – šiek tiek informacijos apie patį „Lansimetro“. „Lansimetro“ – tai dvi naujos metro linijos, įsijungiančios į jau esamą metro tinklą Helsinkyje. Jos pritarimo sulaukė dar 2007 metais, o statybos pradėtos 2009. Pirmoji linija iškilmingai atidaryta 2017 metais, antroji 2023 metų gruodį. Tad apie vieną naujausių įgyvendintų metro projektų ir galimybes tai pakartoti Vilniuje kalbamės su Matias Johansson.

Gerbiamas Matias, visų pirma ačiū, kad sutikote kalbėti šia tema, kuri jau gerokai daugiau nei dešimtmetį aptarinėjama ir Vilniuje. Sakykite, su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte rengiant ir įgyvendinant metro plėtros projektą Helsinkyje?

M. J. Didžiausias iššūkis buvo politinis projekto patvirtinimas. Dideli infrastruktūros projektai reikalauja labai didelių pradinių investicijų ir turi ilgus atsipirkimo laikotarpius, todėl visada kyla neapibrėžtumo dėl abiejų aspektų, ir dėl to patvirtinimas niekada nėra paprastas.

Lietuvoje daug kalbama apie tai, kad toks projektas kainuotų tiesiog per brangiai. Jūs pats minite dideles pradines investicijas. Kaip buvo finansuojamas Helsinkio metro projektas?

M. J. Projektas pradžioje buvo finansuojamas skolinantis su garantijomis iš Espoo ir Helsinkio miestų bei Suomijos vyriausybės (maždaug 30%). Pagrindiniai skolintojai buvo Europos investicijų bankas ir Šiaurės investicijų bankas. Ilguoju laikotarpiu projektą finansuos statybos leidimo mokestis, asmeniniai ir įmonių mokesčiai, surinkti miestų, taip pat taupymai, pasiekti lyginant su dabartinėmis transporto priemonėmis (ypač autobusais).

Dideli infrastruktūriniai projektai reikalauja ir labai kruopščios kaštų naudos analizės. Sakykite, kaip Helsinkis apskaičiavo metro poreikį ir galimą naudą?

M. J. Metro yra ilgalaikė investicija, ir argumentai už jo statybą pradžioje buvo techniniai. 2005 metais buvo prognozuojama, kad pietinės Espoo teritorijos gyventojų skaičiaus augimas reikalaus transporto pertvarkos

Metro turėtų būti statomas dėl jo transporto galimybių, tačiau tai nereiškia, kad neįmanoma pasiekti kitų, antrinės svarbos naudų. / M. JOHANSSON /

šioje teritorijoje ir ryšio su Helsinkiu kūrimo. Be tam tikrų intervencijų, autobusų stotelių ir gatvių talpykla Helsinkyje būtų išsekus. Galiausiai tai būtų sukėlę viešojo transporto paslaugų blogėjimą Helsinkio regione. Tuomet svarstytos alternatyvos apėmė autobusų transporto pertvarką, vakarų krypties lengvasias geležinkelio linijas, dalinai viršžeminį metro arba visiškai požeminį metro. Požeminis metro buvo pasirinktas kaip geriausia alternatyva regionui, remiantis paslaugos kokybe ir patikimumu.

Jūsų nuomone, ar būtų naudinga pastatyti metro Vilniuje?

M. J. Vilniuje reikėtų įvertinti esamus ir ateities transporto poreikius pagrindiniuose transporto koridoriuose siekiant įvertinti, ar metro būtų reikalingas patenkinti paklausą, ar galbūt pakankama transporto talpa galėtų būti užtikrinta, pavyzdžiui, naudojant lengvąjį geležinkelį. Pagrindinis metro privalumas yra didesnė talpa – jei to reikia, tai metro yra tinkamas pasirinkimas.

Jei prognozuojamas pervežamų keleivių poreikis bus mažesnis, tuomet reikėtų pasirinkti transporto būdą, atitinkantį šį poreikį. Beveik tas pats urbanizacijos valdymo, transporto tobulinimo ir anglies dioksido emisijos mažinimo efektas gali būti pasiektas bet kokiomis viešojo transporto investicijomis, tai nėra būtinai susiję tik su metro.

Prieinamas, patikimas ir mažai kainuojantis transportas neabejotinai yra nauda bet kuriam miestui, nes tai sumažina kelionės išlaidas ir trukmę. Tai sumažina pragyvenimo išlaidas ir galiausiai pagerina ir įmonių konkurencingumą toje pačioje teritorijoje. Miestai vis labiau lemia šalių konkurenciją pasaulinėje rinkoje, tad Vilniaus patrauklumas ir konkurencingumas yra nacionalinis klausimas.

Lietuvoje dabar daug kalbama apie tai, kaip metro galėtų būti panaudotas slėptuvėms nelaimės atveju. Ar manote, kad metro galėtų būti naudojamas šiuo tikslu? Ar Helsinkyje tai buvo apskaičiuota naudojant išlaidų ir naudos analizę?

M. J. „Lansimetro“ projektas buvo kurtas kitomis aplinkybėmis nei šiandien ir šios sąlygos nebuvo įtrauktos į vertinimą. Bet kokia požeminių sistemų infrastruktūra turi tam tikrą gynybinę vertę, tačiau mano nuomone, tai niekada neišaugs iki labai didelės dalies visų numatomų bendrų naudų. Kitaip tariant, metro turėtų būti statomas dėl jo transporto galimybių, tačiau tai nereiškia, kad neįmanoma pasiekti kitų, antrinės svarbos naudų. Bet kokiu atveju, jei Vilnius nuspręstų pastatyti metro, tai nebus prieinama per 10-15 metų. Tai nepadės spręsti šiandienos geopolitinių rizikų valdymo uždavinių.

Stebėdami statybų pramonę, matome, kad ji nepakankamai efektyvi, daug darbų atliekama pakartotinai, susidaro daug atliekų. Kaip laiką ir kitus vertingus išteklius taupo Vokietijos ir Austrijos proptech pirmūnė „Gropyus“, ką tik atsiėmusi prestižinius ZIA „Metų PropTech“ ir Ernst & Young „Metų proveržio“ nekilnojamojo turto ir proptech kategorijoje apdovanojimus?

Jie, mokydamiesi iš pasikartojančių procesų, didina veiklos efektyvumą ir kitus rodiklius.

Užuot pradėję kiekvieną projektą nuo tuščio popieriaus lapo, atlikę konstrukcinę dalį, projektavimą ir visa kita nuo nulio, jie taiko sisteminį metodą, kurį galima automatizuoti.

Automatizavimas įgalina industrializaciją, o pramoninė gamyba didina efektyvumą.

Skaitykite

TVARUMO ENTUZIASTAI: KAIP VALDO„GROPYUS“ IŠTEKLIUS

MEDINĖJE STATYBOJE

Lina SVALDENIENĖ

„Gropyus“, inovatyvi austrų medinės statybos kompanija, savo pavadinimui pasirinkusi žymiosios Bauhauzo dizaino mokyklos įkūrėjo pavardę, į rinką eina su bauhauzišku šūkiu – „Kuriame tvarų gyvenimą kiekvienam“. Įtraukus, prieinamas pastatų dizainas ir kompanijos veiklos principai sprendžia keletą statybų pramonei aktualiausių –produktyvumo, kainos, technologijų pritaikymo –iššūkių. Apie architektų, statytojų, inžinierių ir vystytojų kasdienybę, kuri kartais primena distopinio filmo scenarijų, kalbamės su Berndu Oswaldu, įmonės bendraįkūrėju ir plėtros vadovu.

Svarbiausia viską gerai apgalvoti, nes projektavimas yra pradžių pradžia, būtent šiame etape nulemiamos būsimos sąnaudos. Vėlesni statybos procesai turi vis mažesnį poveikį projekto išlaidoms. Jei pastatas prastai suprojektuotas, jį įrengti brangu, dirbant paaiškėja, kad tam tikros dalys buvo praleistos, kad neveikia leidžiamosios nuokrypos ir t. t. Taigi visi sprendimai, priimti proceso pradžioje, yra lemtingi vėlesniuose etapuose. Jei žvelgsite į tai iš produkto perspektyvos, galėsite visą laiką mokytis. Padarysite klaidų, bet jų nekartosite, nes jas jau įtraukėte į produkto iteraciją.

Ar kalbate apie žmogaus mokymąsi ar mašininį mokymąsi? Kad priimtumėte geresnius sprendimus ateityje, Jūs naudojate turimus duomenis ar žmonių padarytas klaidas?

Tiesą sakant, naudojamės abiem, nes žmogiškosios klaidos taip pat užfiksuotos duomenyse, ir jas aptiksime duomenis tinkamai analizuodami. Taigi svarbu mokytis iš duomenų ir išvengti tų pačių klaidų. Tiek automatizavimas, tiek geresnis žmonių mokymasis yra tinkami būdai jų išvengti. Bet abiem atvejais remiamės duomenimis, nes mes visi turime nuomonę, bet nuomonės –ne faktai.

Kai kalbama apie išteklių taupymą, daugelis statybų sektoriaus profesionalų, kaip ir Jūs, pabrėžia projektavimo etapo svarbą.

Berndas OSWALDAS, įmonės „Gropyus“ bendraįkūrėjas ir plėtros vadovas

GROPYUS finansų direktorė Alexandra Wittmann ir tyrimų ir plėtros vadovė Sonja Hammerschmid priima Ernst & Young Proveržio apdovanojimą PropTech ir nekilnojamojo turto kategorijoje.

Galbūt inžinieriai dažniau pateikia faktus nei nuomonę.

Manau, inžinieriai tiesiog gerai parduoda nuomonę kaip faktą. Duomenų analizės ir mokymosi etapas padeda produktui evoliucionuoti, tapti geresniam. O kai dėl medžiagų, manau, vienas dalykas dažnai lieka neįvertintas: kai statoma statybų aikštelėje, į vietą siunčiama kur kas daugiau statybinių medžiagų, palyginti su surenkamąja statyba. Vėliau dalis jų atsiduria šiukšliadėžėse, išmetama arba grąžinama. Kai pastatas gaminamas gamykloje, atliekų susidaro kur kas mažiau ir į aikštelę nevežama daiktų, kurių neprireiks. Tai esminis skirtumas kalbant apie efektyvų medžiagų naudojimą.

Tyrimai rodo, jog nuo 10 iki 30 proc. statybinių medžiagų aikštelėje tampa atliekomis. Tai ne tik daugybė pinigų į balą, bet ir labai netvaru.

Tai labai daug, taip. Ir tai ne tik medžiagos, bet ir logistika, tiesa? Nes dalis medžiagų atkeliauja iš labai toli.

O kokia mediena naudojama „Gropyus“ pastatams?

Eglė? Ar tai vietinė mediena?

Taip, tai daugiausia spygliuočių mediena. Ką galime, gauname vietoje, tačiau kai kurių inžinerinės medienos gaminių vietoje nėra. Pavyzdžiui, sluoksninę lukštų medieną (LVL) perkame iš Šiaurės šalių. Yra keli tiekėjai, jie visi iš Skandinavijos.

Taigi inžinerinė mediena į Jūsų gamyklą atkeliauja iš kitų šalių, tada gaminys surenkamas ir keliauja į aikštelę. Ar Jūs taupote darbo jėgą automatizuodami procesus? Ar Jums reikia mažiau žmonių, nes dirba robotai?

Taip ir ne. Iš tikrųjų gamyboje mes įdarbiname daug skirtingų įgūdžių žmonių. Pavyzdžiui, per gamybos piką, kai gamykla ruošė klijuotąją medieną, joje dirbo 100 žmonių. Kai baigsime plėtrą ir per metus pagaminsime 250 000 kvadratinių metrų produkcijos, ten turėsime 230 žmonių. Taigi iš tikrųjų padvigubinsime ten dirbančių žmonių skaičių. Bet gaminamas produktas labai skirsis: surenkamasis sienos elementas sukuria daug daugiau vertės nei paprasta klijuotosios medienos sija. Sakyčiau, pastaroji yra tiesiog prekė, o pirmasis – didelės vertės, sudėtingiau gaminamas produktas. Nematome, kad viską reikėtų automatizuoti, to ir nenorėtume. Darbo vietos ne naikinamos, jos transformuojasi.

Kokia izoliacinė medžiaga naudojama Jūsų surenkamųjų sienų elementuose?

Kaip kur: jei tai vidinės sienos, paprastai viduje yra celiuliozės sluoksnis, o jei išorinės, tai privalo būti kažkas nedegaus. Tai paprastai yra akmens vatos komponentai, tačiau tikrai stengiamės, kad vata būtų pakeista kuo nors tvaresniu. Priešgaisriniuose kodeksuose, deja, prašoma nedegios medžiagos, o jos tiesiog nėra tvarios. Taigi tai neabejotinai vienas tų dalykų, į kurį reikia sutelkti dėmesį.

Vaizdai aplink gamyklą ir pirmąjį „Gropyus” pastatą „Nette“: bandomasis projektas yra Weißenthurm mieste, hibridinių medinių konstrukcijų pastate yra 54 butai, daugiabutis pagamina daugiau energijos, nei sunaudoja. Šiuo metu „Gropyus” stato dar dešimt pastatų.

Vokietijoje susiformavo kone atskira statybų sektoriaus sfera, kur konsultantai, perpratę sudėtingus reglamentus, teikia paslaugas statybininkams, padėdami susigaudyti ir atitikti teisės aktuose numatytą tvarką.

Juokingas dalykas Vokietijoje: net jei laikaisi visų įstatymų, tavo statybvietėje yra inžinierius prižiūrėtojas, kuriam vis tiek gali nepatikti tai, ką siūlai, ir jis gali uždrausti tai įgyvendinti. Manau, tai yra problema, Vokietija sau nepadeda. Mes galime su tuo susidoroti, tačiau, žvelgiant iš valstybės perspektyvos, jei šalis nori išspręsti įperkamo, tvaraus būsto trūkumą, ji privalo atlikti savo darbo dalį. Kito kelio tiesiog nėra.

Kai kurios jų pasenusios ir techniškai neįgyvendinamos, bet jų vis tiek turime laikytis, ir tai augina medinės statybos kainą. Tai yra problema. Pažiūrėkime, pavyzdžiui, į Austriją ir Vokietiją, o tada į Švediją. Švedija turi liberaliausius kodeksus medinėms statyboms, ir statybos sąnaudos šioje šalyje yra mažiausios. Austrijoje jie vidutiniški – čia šiek tiek aukštesni standartai, tad šiek tiek didesnės ir išlaidos. O Vokietija reguliuoja per daug. Ten iš esmės privalai segėti du diržus ir dar prilaikyti kelnes rankomis, kad užtikrintai jų nepamestum. Tai labai vokiška, o juk galima būtų lengvai atmesti ketvirtadalį išlaidų, jei vadovautumėmės tuo, ką kitos šalys jau žino. Skandinavija turi didelę medinės statybos istoriją ir patirtį. Mediena Stokholme dega taip pat kaip Berlyne, todėl nėra jokios priežasties taikyti kitokius reglamentus.

Ar manote, kad verslas gali pastūmėti vyriausybę sumažinti reguliavimą ar jį supaprastinti?

Taip. Nepavadinčiau to spaudimu, bet, manau, įmonės gali padėti valdžiai mokytis. Iš kur valdininkai tai sužinos, jei jie nekalbės su žmonėmis, kurie šiuos sunkumus patiria kiekvieną dieną? Tai tiesiog bendravimas, kuris plečia akiratį ir leidžia sužinoti apie įvairius iššūkius ir pasekmes, sužinoti, kad galima ir toliau atsilikti arba padaryti pasaulį geresnį.

Ačiū už pokalbį.

Taigi Jūsų veiklą smarkiai veikia atsparumo ugniai ir kitos taisyklės.

Kai atsisakoma dalykų, kurie buvo koncepcijos dalis, kad galų gale gautume kainą, kokios norėjome, galiausiai turime produktą, kuris niekam nepatinka.

VIENTISUMAS VIDUJE IR IŠORĖJE

Lina SVALDENIENĖ

Projektuodamas „KG Construction Group“ pastatą, architektas siekė sujungti gamybinę ir administracinę dalis į vieną bendrą tūrinę kompoziciją. Taip pabrėžtas pastato vientisumas tiek eksterjere, tiek interjere, o jungiančiąja erdve tapęs atrijus pareikalavo daugiausia interjero kūrėjų išmonės ir iš tiesų tapo stikline pastato širdimi. (red. Apie pastato eksterjero sprendinius galite perskaityti „Statybos ir architektūros“ spalio mėnesio žurnale).

Objektas: KGCG gamykla ir administracinis korpusas

Metai: 2022

Architektai: Aurimas

Daunoravičius, Ugnė Petrevičiūtė

Interjero dizainas: „Dvi Design“

Nuotraukos: Norbert Tukaj

„Įprastai tokiuose pastatuose administracinė dalis tampa pagrindiniu akcentu – joje panaudojami įmantresni architektūriniai sprendimai, brangesnės medžiagos, todėl ji kontrastuoja su utilitarios architektūros gamybiniais korpusais, kurių parametrus nulemia technologiniai reikalavimai: nustatyto dydžio kolonų tarpatramis, reikalingas patalpų plotas, gamybinės įrangos išdėstymas“, – pasakoja projekto architektūrinės dalies vadovas Aurimas Daunoravičius. Rengiant „KG Constructions“ pastato projektą siekta, kad šios dalys sudarytų darnų ansamblį, turintį aiškiai išreikštų bendrų bruožų: ramų, iš keleto pilkų atspalvių sudarytą fasadų spalvinį sprendimą, vienodo modulio stiklinių paviršių skaidymą, tarpusavyje suderintas abiejų pastato dalių proporcijas.

Netikėtu atradimu A. Daunoravičiui tapo šalia pastato esanti pelkė, o pradėjus jos kasimo darbus atsivėrė vaizdas į neįprastą gamtovaizdį – žemumoje augančias aukštas smilgas, besisupančias vėjo gūsiuose. Šioje sklypo dalyje turėjusi būti pastato pagalbinėms funkcijoms skirta zona tapo darbuotojų poilsio vieta, leidžiančia išnaudoti gamtos teikiamus pranašumus: papildomai suprojektuotas takas, suoliukai, krepšinio aikštelė.

„Pastato administracinėje dalyje užsakovo pageidavimu įrengta sporto salė, ko gero, yra įprastas šiuolaikinių biurų pastatų atributas, tačiau papildoma galimybė iš jos išeiti į atvirą terasą ir pasimankštinti gryname ore suteikia šiai laisvalaikio zonai kur kas daugiau funkcionalumo. Be to, iš terasos atsiveria puiki Riešės upelio slėnio panorama su idilišku tolumoje stūksančios Riešės

Neūkiškas gamybinis pastatas

Poilsis tarp smilgų

Nuotr. Norbert Tukaj

Nuotr. Norbert Tukaj

Nuotr.

A.

Daunoravičiaus

Verslo puoselėjama resursų tausojimo vertybė atskleista interjerui pasirenkant tvarias medžiagas.

Pastato viduje dominuoja natūralaus medžio tekstūra, akmuo. Kiliminė danga atkartoja nepaliestos gamtos, natūralių uolėtų kraštovaizdžių grožį.

Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios vaizdu“, – atkreipia dėmesį architektas. Siekiant pabrėžti terasos ir aplinkos erdvės vientisumą, turėklams panaudotas ypač skaidrus stiklas, optiškai tarsi ištirpstantis tarp fasado sistemos statramsčių, leidžiantis be jokių trukdžių mėgautis panorama.

Idėjų semiasi iš įmonės veiklos

Biurų pastato vidaus erdvėse, kaip ir pastato eksterjere, daugiausia dera natūralios, tikros medžiagos: stiklas, betonas, pilkos metalo konstrukcijos, nerūdijantysis plienas, natūralus medis. Parenkant medžiagas, paviršius, detales, siekta išlaikyti harmoningą balansą tarp elementų, sudėlioti akcentus reikiamose vietose.

Kad vidaus erdvės netaptų monotoniškos, kai kuriose, gal net šiek tiek netikėtose vietose, atsirado

ryškiai raudonos spalvos akcentų – tai subtili aliuzija į pastato šeimininkų UAB „KG Constructions“ logotipą. Interjerą kūrusios studijos „Dvi design“ dizainerė Laura Dabravalskytė pasakoja, kad idėjų interjerui juodvi su kolege visada stengiasi ieškoti įmonės veikloje. „Šį kartą pasirinkome plėtoti tris pagrindines kryptis: gamybos žaliavą, resursų tausojimą, vidinę darbuotojų gerovę bei komfortą“, – sako pašnekovė.

Pagrindiniai dekoratyviniai elementai biure atspindi žaliavą. Tarkime, smėlis (viena sudedamųjų stiklo dalių) arba aliuminis, pažvelgus iš arčiau, yra sudaryti iš netvarkingos sekos mažų, į apskritimą panašių formų. Sienų ir lubų akustinių plokščių raštas – lyg žvilgsnis į kasdien naudojamas gamybos medžiagas pro mikroskopą. Panašių elementų atsiranda ir kitose interjero detalėse, tokiose kaip veidrodžiai, baldai, ant vitrinų klijuojamos plėvelės.

Verslo puoselėjama resursų tausojimo vertybė atskleista interjerui pasirenkant tvarias medžiagas. Pastato viduje dominuoja natūralaus medžio tekstūra, akmuo. Kiliminė danga atkartoja nepaliestos gamtos, natūralių uolėtų kraštovaizdžių grožį. „Tokiu būdu mes saikingai į biurą įvedėme ir gamtos elementus“, – sako dizainerė.

Nuotr.

Norbert Tukaj

Nuotr. Norbert Tukaj

„Daug dėmesio skyrėme ir pačiam darbuotojui bei jo gerovei. Ergonomiškos darbo vietos suprojektuotos šviesios ir patogios. Visame biure naudojami reguliuojamo aukščio stalai, tad kūno gerove galima rūpintis ir darbe. Papildomai numatyta keletas poilsio zonų, kavos erdvė, sporto salė ir kitos būtiniausios patalpos, reikalingos funkcionaliai biuro veiklai“, – apibendrina L. Dabravalskytė.

Užsakovo poreikiai ir dizainerių sumanymai

Išgryninti interjero konceptą ir susitarti dėl vizijos, anot „Dvi design“ atstovės, yra pagrindinis interjero dizainerių uždavinys bet kokiame projekte. „Kai nelieka didelių nesutarimų, kuria linkme judame, idėjos įsigyvendina palaipsniui, – pasakoja dizainerė. – Šiame projekte didelių ir labai išskirtinių poreikių nebuvo, tad aiški vizija leido lengvai komunikuoti tarpusavyje ir judėti pirmyn.“

Labiausiai išsiskiriantis ir daugiausia darbo pareikalavęs interjero elementas yra atrijus, jungiąs du pastato korpusus ir gamyklą. „Tai begales rakursų turinti erdvė, tarsi stiklinė pastato širdis, visiems atvira ir visus jungianti tilteliais. Natūralu, kad šioje zonoje ir yra daugiausia detalių bei sudėtingų sprendinių: akustinės plokštės su konkrečiai joms kurtu perforacijos raštu, stiklinis liftas nerūdijančiojo plieno apdaila, išskirtinis kabantis šviestuvas, pakopos, nuo kurių galima stebėti gamybos procesus, augalai“, – vardija L. Dabravalskytė.

Šiandien interjeruose taip populiarius augalus „Dvi design“ renkasi labai atsargiai. Dažnu atveju tai būna nemaža investicija, o tinkamai prižiūrėti gyvus, natūralius augalus būtinos žinios. Dėl šios priežasties dizainerės pastaruoju metu dažniau siūlo stabilizuotus arba labai aukštos kokybės dirbtinius augalus. KGCG biuras – ne išimtis, juolab kad už lango čia apstu gamtos vaizdų, tad žalumos gausa pačiame biure nėra tokia jau didelė būtinybė.

Nuotr. Norbert Tukaj

Kai kiekybėje pasitvirtina ir kokybė

Viena lyderiaujančių baldų ir interjero sprendimų įmonių „Vadasiga“, įgyvendindama „KG Construction Group“ biuro projektą, pasitelkė partnerius iš 8 pasaulio šalių ir Lietuvos. „Esame subūrę kolektyvą profesionalų, kurie mūsų klientams skiria išskirtinį dėmesį nuo pirminio konsultavimo iki galutinio įgyvendinimo. Užtikriname, kad kiekvienas projektas būtų baigtas remiantis aukščiausiais standartais“, – sako įmonės įkūrėjas Vaclovas Daukintis.

Įmonė prisidėjo prie baldų, akustinių ir dekoratyvių sienų ir lubų plokščių, atrijaus sienų plokščių tiekimo – iš viso daugiau kaip 120 skirtingų gaminių. Baldų gamyboje naudotos įvairios medžiagos: faneruotos MDF plokštės, „HPL Compact“, medžio masyvas, aliuminis, dažytas plienas, taip pat švediškos A2-s1, d0 akustinės apdailos plokštės, faneruoti ąžuolo lukštu sienų ir lubų skydai. Lubose sumontuota segmentinė faneruotų skydų konstrukcija su LED apšvietimu.

Efektyviam biurui reikalinga šiuolaikinė atmosfera ir ją kuriantys baldų sprendiniai. Įmonė, kartu su užsakovais ir interjero dizaino studija DVI DESIGN šiam tikslui parinko visų darbo vietų, tiek darbuotojų, tiek vadovų, stalus, kurie sumontuoti elektra reguliuojamo aukščio. Darbo kėdės parinktos su aliuminio baze ir reguliuojamais 3D porankiais, kurios „Vadasiga“ užsakymu buvo pagamintos bendradarbiaujant su Italijos gamintojais.

Estetiška ir praktiška virtuvė –bendros erdvės puošmena

Virtuvė – ne tik maisto gaminimo vieta. Dažnas žmogus, atnaujindamas ar kurdamas savo būstą, virtuvę jungia kartu su svetaine, o ši bendra erdvė tampa traukos centru laikui su šeima ir draugais. Kaip tinkamai įrengti šią erdvę, kad ji būtų tiek gražaus dizaino, tiek praktiška ir ilgaamžė, pataria „Cosentino“ atstovė Edita Motiejūnė.

Dirbtinis ar natūralus akmuo?

Vienas didžiausių iššūkių įsirenginėjant savo namus yra kokybiškų ir ilgaamžių medžiagų pasirinkimas. Tai ypatingai svarbu tokiose namų erdvėse kaip virtuvė – čia svarbu pasirinkti įbrėžimams, dėmėms, įvairioms temperatūroms ir skysčiams atsparius paviršius.

Natūralus akmuo ilgą laiką buvo vienas iš dažniausių pasirinkimų  – jo dėka galima sukurti itin unikalų virtuvės dizainą, o gerai prižiūrimas jis gali tarnauti ne vienerius metus. Vis dėlto šiandien natūralų akmenį dažnai keičia šiuolaikinių technologijų siūlomos, gerokai atsparesnės ir praktiškesnės medžiagos, estetine išvaizda nenusileidžiančios gamtinėms.

Tam yra keletas priežasčių – visų pirma, dėl porėto paviršiaus natūralus akmuo reikalauja didesnės priežiūros, o dėmės, kurios per ilgai užsibūna ant stalviršio, po kurio laiko į jį įsigeria. Tačiau dirbtinis akmuo, priešingai nei natūralus, pasižymi itin dideliu atsparumu tiek įvairių rūšių dėmėms, pavyzdžiui, įsisenėjusioms vyno, kavos ar rūdžių, tiek įbrėžimams ar smūgiams. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog dirbtinis akmuo yra atsparus karščiui, šalčiui, staigiems temperatūros svyravimams – būtent šios savybės yra ypatingai aktualios tokioje erdvėje kaip virtuvė, kadangi ant stalviršių dažnai dedame įkaitusius indus, iš šaldymo kameros ištrauktus produktus.

Kalbant apie dirbtinio akmens gaminius, vieni didžiausių favoritų rinkoje, ypatingai tokiose erdvėse kaip virtuvė, yra „Cosentino“ paviršiai iš „Dekton“ ir „Silestone“ medžiagos, pasižymintys ilgaamžiškumu ir išskirtine kokybe.

Daugiau vientisumo ir išbaigtumo –su „Cosentino“ produktais

Vienas didžiausių „Cosentino“ produktų pranašumų – galimybė pasiekti estetišką vientisumo vaizdą namuose. Ta pati medžiaga gali būti naudojama tiek sienų ar grindų dangai, tiek praustuvui,  stalviršių bei spintelių apdailai. Pavyzdžiui, renkantis vienos spalvos stalviršį ir lietą arba su funkciniais kraštais praustuvą, galima išvengti matomų jungčių ir taip sukurti vieno baldo iliuziją.

Negana to, „Dekton“ ir „Silestone“ paviršiai tinka tiek virtuvės, tiek vonios ar kitų kambarių apdailai, todėl plačios jų panaudojimo galimybės bei didelis spalvų ir tekstūrų pasirinkimas leidžia darniai sujungti kelias skirtingas erdves ir sumažinti siūlių bei įvairių jungčių, apsunkinančių kasdienę priežiūrą, kiekį.

Taip pat svarbu paminėti, jog „Dekton“ plokštės tinka ne tik interjerui (grindims, sienoms, baldams), bet ir eksterjerui, todėl jas galima naudoti ir fasado, terasos grindų ar lauko baldų apdailai.

Kontrastai ar spalviniai niuansai –pagal individualius poreikius

Dažnas, įsirenginėdamas savo būstą, sprendžia dilemą, kokį dizainą rinktis – ar harmoningą vientisumą, ar kontrastingų detalių derinį. Anot specialistų, būstas – asmeninė erdvė, kurioje, pirmiausia, svarbu jaustis gerai, todėl ir interjero sprendimus reikėtų rinktis individualiai. Vis tik su plačia „Cosentino“ medžiagų spalvų ir tekstūrų pasiūla galima pasiekti abu variantus: tiek kontrastais ir modernia klasika alsuojantį interjerą, tiek jaukią ir harmoningą spalvinę vienovę.

Itin paprasta „Dekton“ ir „Silestone“ paviršių priežiūra

Skirtingai nei natūralus akmuo, kurį tenka atnaujinti, šlifuoti, impregnuoti, „Cosentino“ plokščių atnaujinti ar kaip nors specialiai prižiūrėti nereikia. Dėmėms valyti galima naudoti tiek natūralų muilą kartu su drėgna mikropluošto šluoste, tiek daugiafunkcius valiklius ar dezinfekuojamąjį tirpalą. Tiesa, šį prieš naudojant rekomenduojama praskiesti, kitu atveju – nepalikti tirpalo ant paviršiaus ilgiau nei 5 minutes. Dėmes reikėtų valyti sukamaisiais judesiais, paskui nusausinti paviršių sausa šluoste.

Norint pašalinti muilo pėdsakus, tereikia sušlapinti paviršių vandeniu, sukamaisiais judesiais perbraukti drėgna šluoste, o vėliau viską nusausinti. Jeigu dėmių vis dar lieka, tuomet jas rekomenduojama valyti su praskiesta kalkių nuosėdų šalinimo priemone.

Tad priežiūrai specialių valiklių ir šiurkščių valymo priemonių neprireiks. Vis dėlto nusprendus tuo pasinaudoti ar netyčia apliejus paviršių balikliu ar orkaitės riebalams skirtu valikliu, plokštės paviršius nebus pažeistas – jis atsparus cheminėms medžiagoms ir hidrolizei.

Praktiniai ir montavimo aspektai

Ką svarbu žinoti prieš tvirtinant ,,Cosentino“ plokštes prie paviršių? Visų pirma, kiekvieno montavimo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio ir storio yra plokštės. Pagal tai tvirtinimui reikia paruošti sienas, grindis ar baldus. Prie paviršių plokštės yra tvirtinamos klijais, o jungtims tarp jų naudojamos įprastos siūlės. Tiesa, renkantis plačiaformes plokštes siūlių prireikia mažiau, kadangi pačios plokštės užima didesnį plotą.

Kalbant apie plokščių storį – ,,Dekton“ spalvos siūlo galimybę rinktis iš 5 skirtingų: 0,4; 0,8; 1,2; 2 ir 3 cm. Tuo tarpu ,,Silestone” siūlo tris skirtingus plokščių storius: 1,2; 2 ir 3 cm. Kokį storį rekomenduojame rinktis? Paviršiams su minimalia apkrova, pavyzdžiui, fasadams ar baldų apdailai, puikiai tinka pačios ploniausios plokštės (0,4 cm storio), o štai virtuvės stalviršiams ar staloms rekomenduojama rinktis 1,2–3 cm storesnes plokštes, grindims ir sienoms –0,4–0,8 cm.

Jaukus minimalizmas nedideliame bute

Ko reikia nedideliam būstui, kad jis taptų artima vieta gyventojui?

Sumanaus planavimo, darnaus interjero dizaino ir kokybiškų medžiagų bei baldų, kurie drauge kurtų vientisą ir jaukią erdvę. Interjero dizainerei

Dovilei Sakevičei pavyko išpildyti šiuolaikiško 43,7 m2 dviejų kambarių buto interjerą, kuriame yra viskas, ko reikia patogiam gyvenimui. Prie šio rezultato kartu prisidėjo ir įmonė „Brandas“, tiekusi išskirtinės kokybės ir funkcionalumo baldus.

UAB „Brandas“ direktorė Renata Yushchyk pasakoja, kad SofaLovaKedeStalas.lt komanda yra sukaupusi didelę patirtį tiekdama baldus Skandinavijos rinkai, taip pat vykdo specialius užsakymus įvairių funkcijų erdvėms. „Mūsų tiekiami baldai atitinka šių dienų mados tendencijas, o skandinaviškas modernus stilius – vienas populiariausių pasaulyje. Tad nenuostabu, kad skandinavišką modernizmą pamėgo ir lietuviai“, –sako R. Yushchyk.

Žemiškos spalvos ir patogumas

Prieš dizainerei pradėjus kurti, bute jau buvo įrengta dalinė apdaila: nudažytos sienos, suklotos ąžuolinės parketlentės, įstatytos durys, suklijuotos plytelės vonios

kambaryje, o D. Sakevičės vizija padėjo galutinai išpildyti erdvių visumą ir sukurti šiltą bei šviesią gyvenamąją aplinką. Bute vyrauja rami žemiškų tonų spalvinė gama, kurią papildo kontrastingos juodos detalės bei aksesuarai. Poilsio zonoje –modernaus rašto kilimas, išskirtinis juodas kavos staliukas bei subtilios žalios spalvos keturvietė sofa. Sofa pagaminta iš labai kokybiškų medžiagų - rėmas medienos, sėdynės pagalvėlėse kišeninės spyruoklės, atlošinėse silikono granules. Patogi pagilinta sėdynė užtikrina minkštą ir patogų komfortą, o aukštos kojelės pritaikytos šildomoms grindims ir siurblio roboto darbui.

Kėdės ir minimalistinio dizaino šviestuvas virš valgomojo stalo atrodo moderniai

ir stilingai. Stalas pagamintas iš natūralaus ąžuolo masyvo ir plieno. Pats ekologiška alyva padengtas stalviršis tik 2,5 cm storio su ploninta briauna. Dar buvo papildomai vaškuotas, kad taptų atsparesnis virtuvinės buities iššūkiams. Plieno kojos pagamintos iš tvirto kvadratinio metalo profilio ir dažytos juoda spalva. Kėdės su tekstūriniu audiniu, apvalių formų, o tai suteikia šiam interjerui lengvumo. Mažame miegamajame tilpo ir 160 cm pločio dvigulė lova su patalynės dėže. Šios lovos rėmas pagamintas iš faneros, medžio su metalinėmis pertvaromis, tad taip užtikrintas lovos ilgaamžiškumas. Patogu, kad rėmas ardosi, tad nesunkiai įnešamas į mažas erdves. Taip pat pavyko suprojektuoti talpią spintą su ta pačia, visame interjere vyraujančia tekstūrine pilkšvai rusva plokšte ir juodomis ilgomis rankenomis. Šalia dvigulės lovos iš šonų stovi dvi nedidelės ąžuolo masyvo funkcionalios ir praktiškos spintelės. Stilingi šviestuvėliai ant spintelių, priderinta patalynė, užuolaidos – visa tai kuria miegamajame jaukią nuotaiką.

Taip pat vienas pagrindinių šio buto pranašumų – atskira, gana erdvi drabužinė koridoriuje. „Kurdama namų viziją, daug dėmesio skiriu daiktų saugojimo vietai, ypač mažuose butuose, tuomet nedidelė erdvė neapkraunama daiktais ir yra vizualiai patraukli bei tvarkinga“, – pažymi dizainerė.

Dėmesys visuomenei ir gamybai

Iš plataus SofaLovaKedeStalas.lt asortimento galima įsigyti modernaus dizaino, skandinaviško stiliaus, aukštos kokybės baldus. Stalai, kėdės, lovos, korpuso baldai gaminami iš ąžuolo masyvo, todėl yra itin tvirti ir tvarūs. Gaminiai išsiskiria unikaliu skandinaviško dizaino, geometrinių, aiškių linijų, išskirtinės kokybės ir funkcionalumo deriniu, kuris baldams suteikia išliekamąją vertę. Visi SofaLovaKedeStalas.lt baldai gaminami Ukrainoje, todėl įsigydami juos galite prisidėti prie šalies palaikymo. UAB „Brandas“ yra socialiai atsakinga įmonė, visuomet pelno dalį skirianti įvairioms organizacijoms. Bendrovė padeda ir fiziniams

asmenims, kurie kreipiasi pagalbos, dažniausiai jie nudžiuginami naujais baldais. Pačioje gamyboje didelis dėmesys kreipiamas į baldo konstrukciją. Tvirtumui, stabilumui ir komfortui užtikrinti naudojama fanera, metalas, spyruoklės, medis. Individualiai minkštus baldus užsakantys klientai gali pasirinkti tekstilę iš daugiau nei 400 skirtingų spalvų, tekstūrų ir savybių. „Tiems, kas negali atvykti į vietą, siunčiame pavyzdžius nemokamai. Mūsų siūlomi baldai lengvai surenkami, didelė jų dalis visiškai arba dalinai surinkti gamykloje, todėl taupome brangų kliento laiką“, – pasakoja R. Yushchyk. Tokie užsakymai atliekami labai greitai – jų trukmė nuo 4 iki 6 savaičių. Nenorintys laukti gali išsirinkti jau turimus baldus vietoje, sandėlyje Kaune, juos galima apžiūrėti ir įsigyti iš karto.

Prie kiekvieno baldo sukūrimo prisideda ir kvalifikuota SofaLovaKedeStalas. lt komanda: ji seka naujausias tendencijas, glaudžiai ir aktyviai bendradarbiauja su interjero dizaineriais, lanko tarptautines parodas.

Baldų salonas ir sandėlis

Drobės g. 29L, Kaunas

Baldų salonas

Savanorių pr. 176, Vilnius

www.sofalovakedestalas.lt  +370 676 70 609

Interjero dizainerė

Dovilė Sakevičė: +370 659 97 643

https://www.dovilesinterjeras.lt/

EUROLUCE 2023. DĖMESYS TECHNOLOGIJOMS

Šiais metais Milane (Italija) vykusios tarptautinės parodos „Salone del Mobile“ teminių „Euroluce“ ekspozicijų, skirtų apšvietimui, pagrindas – lankstumas ir didelis dėmesys vartotojams bei jų poreikiams. Jutiklių, galinčių atpažinti žmones ir jų judesius, naudojimas, galimybė sujungti objektus, kad būtų galima valdyti šviesą balso komandomis ar skaitmeniniais įrenginiais, ir nuolatiniai tvarių ir našių medžiagų tyrimai – tik dalis galimybių, kurias teikia apšvietimo pramonės naujovės. Visa tai atsispindėjo parodos dalyvių stenduose ir teminėse ekspozicijose.

Aušra NYMAN

Nuotraukos – organizatorių, „Salone del Mobile"

Dizainerius iki šiol įkvepia daugiau nei šimtmetį dominavusi lemputės su volframo siūleliu forma. Todėl 15- ojo paviljono lankytojus stebino visą centrinę paviljono erdvę užimantis pramoninis konvejeris, ant kurio kartoninėse dėžėse buvo išdėlioti parodos eksponatai, taip simboliškai primenant apie serijinę gamybą.

Nuo tada, kai Tomas Alva Edisonas ištobulino ir pradėjo masinę lempučių gamybą (apie 1880 m.), jos forma beveik nepakitusi atkeliavo iki mūsų laikų. Šiuolaikinės lemputės istorija tarp meno ir dizaino pristatyta kaip elektros lempučių seka, kuri dėl pirminio ir pragmatiško naudojimo virsta nedidelėmis eksperimentinėmis instaliacijomis, stebinančiomis ir paradoksaliomis. „Intymi ir populiari, unikali ir serijinė, trapi ir akinanti. Šviesos magija, telpanti objekte, vadinamame lempute, kuri tapo fetišu, ikona, stabu“, – teigė parodos autorė ir kuratorė Martina Sanzarello.

1 Davy Grosemans. „Son of Eddy"

2 Cinzia Rugerri. „FVCR16a"

3 Lorenzo Damiani. „PackLight"

4 Franz West. „Privat"

5 Armando Testa. „Lampadina Limone"

6 Vedovamazzei. „Appliance"

7 Faccin Catalan. „O maggio a Eddison"

8 Vadim Fishkin. „Unplugged 2011"

9 Harry Thaler (Davide Groppi). „Edisons nightmare"

10 Sarrach Illenberger. Bulb

11 Paul Hazelton. „Pause Think"

12 Studio „Akinai". „Glass light"

Edisono sindromas

Marcus Tremonto „Pixel Bulb“.

Rodger Stevens „Pascal“.

Dėmesio centre – vartotojas

„Euroluce 2023“ pristatė galingus, tačiau tvarius šviesos šaltinius, lanksčias apšvietimo sistemas ir sprendimus, pritaikytus įvairioms erdvėms ir situacijoms. Technologiniai tyrimai aiškiai formuoja šviesą ir kuria ją taip, kad ji atitiktų skirtingų namų ir darbo aplinkos poreikius bei reikalavimus.

Šviesos šaltiniai prisitaiko prie vis lankstesnio gyvenimo būdo ir prie visuomeninių erdvių, kuriose galima bendrauti ir perteikti gerovės jausmą, poreikio. Dizainerių dėmesio centre yra žmonės, o daugelis įmonių trokšta pritaikydamos technologines naujoves sukurti aukšto našumo produktus. Visa tai ir daug daugiau buvo „Euroluce 2023“ mugės pagrindas, kur lankstumas ir didelis dėmesys vartotojams bei jų poreikiams aiškiai išryškėjo kaip raktiniai žodžiai. Jutiklių, galinčių atpažinti žmones ir jų judesius, naudojimas, galimybė sujungti objektus, kad būtų galima valdyti šviesą balso komandomis ar skaitmeniniais įrenginiais, ir nuolatiniai tvarių ir našių medžiagų tyrimai – tik dalis galimybių, kurias teikia apšvietimo pramonės naujovės.

Šviesa ir technologijos – nedalomos sąvokos, įgavusios naują prasmę „Euroluce 2023“ ekspozicijose Milano „Salone del Mobile“ mugėje-parodoje. Daugybė

šių metų naujovių buvo demonstruojamos visiems, vaikštantiems tarp stendų, atnaujintame mugės ekspozicijos išdėstymo plane kaip pirmieji prekės ženklų stilistinių ir technologinių tyrimų apšvietimo srityje rezultatai. Atrodo, lankstumas yra raktinis žodis dizaineriams ir šios srities įmonėms, ieškantiems maksimalaus įmanomo pritaikomumo ir naudojantiems technologijas, perkeliant naujoves į įvairius sprendimus ir galimybes.

Lankstumas šiais metais pirmiausia reiškia belaidį dizainą: šviestuvus, kurie gali sekti mus bet kuriame namo kampe, būti viduje ar lauke, visiškai nepriklausomai nuo lizdų ir sienų.

„Wand“ (gamintojas „Martinelli Luce“) yra parodoje pristatytas naujas istorinio italų prekės ženklo produktas. Minimalistinis ir elegantiškas šviestuvas, kuris, atrodo, kabo ore, pagamintas iš skaidraus metakrilato lakšto. Integruota baterija ir didelio našumo, mažai energijos suvartojanti LED lemputė leidžia „Wand“ pasiūlyti visišką lankstumą.

Miniatiūrinė „Vis à vis“ (gamintojas „Davide Groppi“) belaidė lempa atrodo kaip visiškai be technologijų: jokių laidų, jokių lempučių, jokių varžtų, tik gryna šviesa, kurią skleidžia visiškai skaidrus ir beveik nematomas objektas.

Lankstumo koncepcija taip pat yra „Fleur“ (gamintojas „Foscarini“) esmė, pridėjus žymaus dizainerio Rodolfo Dordoni poetišką prisilietimą. Silpnas belaidis šviestuvas, kuris taip pat yra ir gėlių vaza, sukurtas

atlikus išsamius technologinius tyrimus, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti LED spausdintines plokštes (angl. printed circuit board).

Dizainerio Tomo Dixono to paties pavadinimo prekės ženklui pristatytos mobiliosios (nešiojamosios) serijos

šviestuvai taip pat belaidžiai – jie demonstruoti įmonės stende naudojant roboto ranką, siekiant pabrėžti aukštąsias technologines naujoves, kurioms jie atstovauja.

Bėginę „Liu“ sistemą, sukurtą „Studio Vantot“ gamintojui „Luceplan“, sudaro elektrifikuoti kabeliai, kad būtų užtikrintas maksimalus lankstumas lengviems šviestuvams, kuriuos galima perkelti aukštyn žemyn išilgai lygiagrečių bėgių.

Tačiau lankstumas taip pat reiškia, kad apšvietimo prietaisai gali prisitaikyti prie naujų poreikių, pavyzdžiui, atsirandančių dėl išpopuliarėjusio nuotolinio darbo. Gamintojo „Martinelli Luce“ šviestuvas „Avro“ – pakabinamoji LED lemputė, kurios centre – lizdas, kad kiti įrenginiai galėtų prisijungti prie tinklo.

kampe, būti viduje ar lauke, visiškai

nepriklausomai nuo lizdų ir sienų.

Lankstumas šiais metais pirmiausia reiškia belaidį dizainą: šviestuvus, kurie gali sekti mus bet kuriame namo

Lankstumo technologija – jokių laidų!

1 James Wines „Melting light".

2 James Wines "Blacklight" (gamintojas "Foscarini").

3 Kazuhiro Yamanaka.

4 Sarah Illenberger „Microphone“.

Į žmogų orientuotas apšvietimas

Įmonių technologiniai tyrimai taip pat turi įtakos naudotojų patirčiai namuose ar darbe. Terminas „į žmogus orientuotas apšvietimas“ (angl. human centric light; HCL) atspindi norą formuoti šviesą pagal ją vartojančių žmonių poreikius, išnaudojant teigiamą jos poveikį.

Lengvai reguliuojama šviesa, kuri gali patenkinti įvairius poreikius visą dieną, yra „Ale.01“ koncepcija, vienas iš naujų italų gamintojo „Artemide“ produktų, šiais metais pristatytas parodoje. Sukurtas studijos „Hassell“, „Ale.01“ sujungia du skirtingus šviestuvus, kuriuos galima valdyti atskirai, o dizainas paremtas patentuota refrakcijos optine technologija: lęšis surenka 100 proc. šviesos srauto ir skleidžia idealią šviesą darbo patalpoms. Technologija taip pat leidžia vartotojams tvariai valdyti šviesą iki tobulumo, o gamintojui sukurti korpusą, pagamintą iš perdirbtų ir perdirbamų medžiagų.

Gamintojo „Olev“ sukurtas „Gavin Silence Leaf“ šviestuvas pakviečia gamtą tiesiai į namus – sujungia LED žiedą su tikrais lapais, kurie buvo apdoroti stabilizuojant, kad laikui bėgant nepakistų. Lapai integruoti į poringų medžiagų tarsi sumuštinį, kad būtų sukurtas garsą sugeriantis sprendimas, pagrįstas natūralaus substrato savybėmis.

Išsamūs pažangiausių technologijų tyrimai netgi leido gamintojui „Ledvance“ įnešti saulės šviesos galią ir naudą į namus: „Sun@home“ technologija atkuria saulės spektrą, kuris palaiko natūralų žmonių cirkadinį ritmą ir gali būti valdomas nuotoliniu būdu naudojant programėles arba balso komandas.

Galiausiai „Vimar“ stendas ir produktai atspindi didelį rūpinimąsi vartotojais ir jų patirtimi: šiais metais prekės ženklas į savo gaminius integravo interneto ryšį ir galimybę įvesti balso komandas tiesiai tinkle.

„Euroluce 2023“ mugės pagrindas – didelis dėmesys vartotojams.

Viršuje – šviestuvų „Lucellino" kompozicija. „Ingo Maurer" studija. Apačioje - šviestuvas „Bulb". „Ingo Maurer" studija

Apšvietimo technologijų modernizacija –daugiau nei šviesa

Išmaniųjų technologijų integravimas interjero sprendimuose tapo sparčia tendencija. Vis daugiau užsakovų renkasi progresyvius sprendimus, kurie atliktų daugiau funkcijų ir būtų paprastesni naudoti, tarp jų – ir apšvietimo naujovės.

Tarptautinėje rinkoje įsitvirtinusi olandų bendrovė „Signify“ (anksčiau žinoma kaip „Philips Lighting“, įkurta 2016 m. atsiskyrus „Philips“ apšvietimo padaliniui) pristato išmaniojo apšvietimo technologijas.

„Šviesa atlieka ypatingą vaidmenį, leidžiantį mums jaustis saugiai savo namuose. Mūsų patirtis leido sukurti pirmąjį visiškai integruotą išmaniųjų namų stebėjimo sprendimą, kuris sklandžiai ir paprastai sujungia išmaniųjų šviestuvų, aptinkančių buvimą „SpaceSense“ jutikliais ir kameromis, funkcijas“, – sako programinės įrangos produktų valdymo „WiZ“ vadovas Danny Lousbergas.

Visišką ramybę užtikrinanti nauja namų stebėjimo technologija

Apšvietimas – neatsiejama namų dalis, dažnai atbaidanti įsilaužėlius. Tai paskatino „Signify“ sukurti išmaniojo apšvietimo sistemos papildymą. Naujoji „WiZ“ patalpų stebėjimo kamera sujungiama kartu su programinės įrangos programėlės atnaujinimais, „WiZ“ lemputėmis ir „SpaceSense“ judesio aptikimo technologija. Saugi, moderni ir paprasta naudoti technologija suteikia ramybės vartotojui, esant toli nuo namų.

Ne mažiau svarbi ir naujoji „WiZ“ vidaus patalpų kamera, kuri leidžia vartotojams akimirksniu pamatyti savo namus naudojant programėlę išmaniajame telefone. Ši kamera turi įdiegtą naktinį režimą, kuris automatiškai įsijungia, esant mažam apšvietimo lygiui. Vaizdu pagrįstas judesio aptikimas taip pat atpažįsta bet kokius staigius triukšmingus garsus. Kiekvienoje kameroje įdiegtas platus 120 laipsnių stebėjimo kampas, galimi įvairūs aktyvumo ir zonų nustatymai.

„WiZ“ programėlėje įdiegtos intuityvios funkcijos, stebėjimo rutinos nustatymai, kurie leidžia valdyti apšvietimą ir stebėti patalpas vienu programėlės bakstelėjimu. Išsirinkus norimus nustatymus, sistemai pranešama, kad savininkai išvyksta, ir tai suaktyvina ją namų apsaugai, sistema taip pat praneša apie netikėtą veiklą namuose.

Novatoriškas judesio aptikimas

Naudojant „SpaceSense“ judesio aptikimo technologiją, kiekviena „WiZ“ lemputė

tampa judesio jutikliu. „WiZ“ sukurta „SpaceSense“ technologija, kad aptiktų judesį, naudoja belaidį signalą – nereikia specialių jutiklių. Šis signalas sureaguoja esant judėjimui patalpoje, tai yra užfiksuojama ir įjungiamas apšvietimas patalpoje, be to atsiunčiamas pranešimas apie aptiktą judesį tiesiai į išmanųjį telefoną. Taip pat galima reguliuoti sistemos jautrumą, tam, kad ji nereaguotų į po patalpas lakstančius augintinius.

ADAPTYVIOS STRUKTŪROS PABRĖŽIA NAUJAMIESČIO ŽALIĄJĮ AUDINĮ

Aušra NYMAN

Pastato struktūra projektuota iš medienos. Dviaukštes erdves galima sudalinti pagalbine konstrukcija.

Tvarumas jau yra ne išskirtinumas, o norma, tačiau iki šiol jis traktuojamas skirtingai. „Dauguma pastatų šiuo metu kuriami konkrečiam užsakovui, norinčiam tam tikro suplanavimo, patalpų, bet šios funkcijos laikinos. Joms po kurio laiko pasikeitus, prireikia rekonstrukcijų, kurios yra brangios ne tik finansine, bet ir ekologine prasme. Pagal 2020 m.

Pasaulinę atliekų tvarkymo ataskaitą, statybų sektorius jau dabar sukuria apie 40 proc. visų pasaulio atliekų, o dauguma išmetamų medžiagų, pavyzdžiui, betonas, sunkiai perdirbamos. Todėl kuo pastatas suplanuotas universaliau, kuo labiau apgalvotos jo konstrukcijos, tuo ilgaamžiškesnis ir tvaresnis jis bus“, – taip tvarumą apibūdina architektė Gabrielė Mikalauskaitė.

Architektė baigiamąjį magistro darbą atliko Miuncheno technikos universitete. Didelę įtaką rengiamam darbui turėjo studijų aplinka ir vadovai, aktyviai besidomintys medinėmis konstrukcijomis, taikantys jas savo projektuose ir įžvelgiantys didelių medienos panaudojimo perspektyvų ateityje.

Istorinis kontekstas įkvėpė projekto urbanistinę koncepciją

Studijuodama Vokietijoje, vis tik vietą savo projektui būsimoji architektė pasirinko gimtinėje – labiau pažįstama aplinka, kontekstas, žmonių lūkesčiai. Naujamiesčio rajonas Vilniuje pasirinktas dėl kompleksiškos prigimties, kuri skatina į nagrinėjamą adaptyvumo temą pasižiūrėti iš urbanistinės pusės. Šio rajono pobūdis istoriškai nuolat kito: nuo gyvenamųjų namų iki didžiulių pramonės ir verslo objektų, todėl tai būtų tinkama vieta adaptyviam statiniui.

Tačiau įdomiausia yra gatvių forma: ankstesnes tankias įstrižaines, kurias tarsi padiktavo Naugarduko ir Kauno gatvių kryptis, beveik visiškai paslėpė naujasis, XIX a. sukurtas, stačiakampis gatvių tinklas. Senasis gatvių planas tik vietomis išnyra žaliųjų plotų, atsiradusių dėl istorinių pastatų ir naujojo gatvių plano santykio, pavidalu. Siekiant geriau suprasti Naujamiesčio sandarą, pabandyta jį lyg išsluoksniuoti: paanalizuoti kiekvienos epochos statinių urbanistines tendencijas ir taip suvokti, kuo Naujamiestis galėtų tapti ateityje. Nuspręsta magistro darbą pavaizduoti kaip dar vieną – ateities –epochą, kurioje pastatai persiklotų su esamu planu kaip dar vienas sluoksnis, turintis savo dėsningumą.

Senojo ir naujojo Naujamiesčio plano motyvas įkvėpė projekto urbanistinę koncepciją – sujungti žaliuosius plotus į grandinę ir pastatais suteikti jai kryptį, tarsi kuriant alternatyvų žaliąjį taką. Taip naujausia Naujamiesčio dalis būtų tarsi įaudžiama į istorinę, o istorinė savo ruožtu labiau išryškinama bendrame urbanistiniame kontekste.

Architektė Gabrielė MIKALAUSKAITĖ

Pastato pagrindas – trys vienas ant kito sudėti dviejų aukštų moduliai.

keičiama kiekvieną dieną, o dauguma jų atlieka funkcijas, kurioms nebuvo skirti. Mūsų kasdienių erdvių tipologinė samprata keičiasi kartu su mūsų poreikiais, palikdama ankstesnius apibrėžimus ir įgaudama tarpdisciplininį pobūdį. Be to, netikėti pasauliniai įvykiai gali pakeisti mūsų kasdienybę, kokią ją pažįstame, ir įstumti mus į situaciją, kurioje turime būti lankstūs“, – taip adaptyvumo sąvoką apibūdina architektė.

„Be abejo, pastato funkcijos adaptyvumas buvo vienas pagrindinių tvarumo aspektų – kad būtų kuo mažiau poreikio pastatą keisti ar griauti. Ko gero, tai klausimas –kas yra tvari struktūra ir kaip planuoti pastatą į ateitį, kad jis būtų aktualus ir naudojamas net po 50 metų? – sako architektė.

Struktūros apmąstymai

Kaip turėtų atrodyti adaptyvi struktūra? Struktūriniams apmąstymams buvo remtasi XIX a. vokiečių architekto, architektūros teoretiko Gottfriedo Semperio raštais. Savo darbe „The Four Elements of Architecture“

Projektas – tai serija linijinių pastatų, išdėstytų per visą Naujamiestį pietvakarių ir šiaurės rytų kryptimis.

Adaptyvi architektūra

Nors architektė nuodugniai išstudijavo Naujamiesčio urbanistinę raidą ir projektuojamo pastato aplinką, šiame projekte adaptyvi architektūra prisitaiko ne tiek prie konteksto, kiek prie pastato funkcijos. „Pasaulis pradeda žvelgti į architektūrinę aplinką su ilgalaikiu tikslu, o vienas iš aspektų yra daugkartinis panaudojimas. Šis pastatas turėtų būti suprojektuotas su tam tikru netikėtumo elementu, būti paruoštas nežinomybei. Reikia išanalizuoti erdvinio universalumo ir pakartotinio panaudojimo sąlygas, taip pat nepamirštant pastato identiteto jo funkcijai besikeičiant“, – aiškinamajame rašte teigia architektė.

Pagrindinė šio projekto užduotis – prisitaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių. Tai tarsi pastatas chameleonas, besikeičiantis, kad išliktų. „Pastatų paskirtis

G. Semperis labai aiškiai išskiria esmines keturias architektūros dalis: šerdį (židinį); metalą/keramiką, stogą; medžio dirbinius, pamatus; žemės darbus ir sienas; tekstilę. Anot G. Semperio, vokiškas žodis Wand (liet. siena) kilęs iš gewandt, arba nuaustas, nes tekstilė plačiai naudota senovės statiniuose kaip erdvių atskyrimo elementas. G. Semperio išskirta hierarchija tarp statybinių dalių pagal jų pastovumą ir kintamumą ir tapo pagrindiniu įkvėpimu projektuojamai struktūrai. Pastato pagrindas – trys vienas ant kito sudėti dviejų aukštų moduliai. Tai tarsi žaidimas su Naujamiestyje išlikusių medinukų motyvu. Pastato vidurinė dalis – vertikalaus ir horizontalaus susisiekimo šerdis (laiptinės, liftų šachtos) – tankesnė už šonuose esančias dviaukštes erdves, ir pasiekia tarpinius aukštus.

Kalbant apie pasaulio kryptis, šio pastato struktūra susieta su urbanistiniu planu. Projektas – tai serija linijinių pastatų, išdėstytų per visą Naujamiestį pietvakarių ir šiaurės rytų kryptimis. Pagal tai ir buvo planuojamas patalpų išdėstymas – į pietvakarius orientuotos patalpos numatytos gilesnės, o šiaurės rytų pusė – siauresnė.

Pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų apimties pridėtas tam tikras rezervinis storis, skirtas tam, kad pastatas atlaikytų esamas apkrovas gaisro metu.

Senojo ir naujojo Naujamiesčio plano motyvas įkvėpė projekto urbanistinę koncepciją - sujungti žalius plotus į grandinę, ir pastatais suteikti jai kryptį, tarsi kuriant alternatyvų žaliąjį taką.

Pastato funkcija

Dviaukštes erdves galima sudalinti pagalbine konstrukcija, dėl to pastatas gali būti pritaikomas įvairaus pobūdžio patalpoms. Tokiame daugiafunkciame projekte planuojamos šiuo metu ypač paklausios patalpos – pirmame aukšte numatyta visuomeninė erdvė, tai galės būti mažos maitinimo įstaigos, amatininkų dirbinių parduotuvėlės ir panašaus pobūdžio pastaruoju metu besiformuojančios miestiečių pamėgtos smulkiojo verslo salelės – bendruomeninė erdvė, tarsi savotiškas turgus. Viršutiniai pastato aukštai gali būti skirti biurams arba bendro gyvenimo (angl. coliving) erdvėms.

„Biurai – viena iš keleto funkcijų, kurias pavaizdavau kaip galimą pastato adaptaciją, – sako architektė. – Iš tikrųjų projektuodama daug galvojau apie Naujamiesčio identitetą. Juk ši miesto dalis nuolat keitėsi, jau vien pažiūrėjus į dramatišką pokytį iš senojo tankaus gatvių plano į naują, vėliau sovietmečiu čia prigijusį tam tikrą industrinį charakterį. Dabar Naujamiestis man atrodo kaip drąsus, nuolat atsinaujinantis ir inovacijų nesibodintis rajonas. Kur daugiau projektuoti šešiaaukštį medinį pastatą, jei ne čia?“

Konstrukcijos – iš medienos

Atsižvelgiant į tai, kad projekte vienas svarbiausių aspektų – statybų tvarumo samprata, pastato konstrukcija projektuota iš medienos. Žinant, kad Lietuvoje reglamentuojama statyba iš medžio sąlyginai mažaaukštė, projekte remtasi Bavarijos statybos reglamentu, kuris leidžia iki 20 m aukščio medinius pastatus. Pastato šerdis – laiptinės ir šachtos yra medžio masyvas (brettschichtholz), dengtas nedegia apdaila dėl

gaisrinės saugos. Daugiausia dėmesio skirta pagrindinėms laikančiosioms konstrukcijoms ir evakuacijos keliams – prie pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų apimties pridėtas tam tikras rezervinis storis, skirtas tam, kad pastatas atlaikytų esamas apkrovas kilus gaisrui. Visi evakuacijos keliai turi nedegią mineralinę dangą –medinės konstrukcijos įkapsuliuojamos, kad būtų užtikrinta saugi evakuacija. Pagrindinės šoninės sijos – masyviausios viso pastato konstrukcijos, turinčios išlaikyti dvigubą apkrovą dėl tarpinių aukštų. Dėl smūginio garso izoliacijos tiek sijos, tiek kolonos yra padalintos.

Pastato medinė struktūra suskirstyta į tris lygmenis: 1) pagrindinę konstrukciją; 2) tarpaukštinius sudalijimus; ir 3) pertvaras.

Pagrindinė konstrukcija – išilgai pastato tarsi grandinė einančios pastato šerdys: laiptinės ir liftų bei ventiliacinės šachtos, tarpusavyje lyg tiltas surištos sijomis ir perdangomis. Tai pagrindinė pastato ašis, nuo kurios į kiekvieną aukštą pasiskirsto lankytojai ir į kurią sueina visos pastato funkcijos (ventiliacija, sanitariniai mazgai ir kt.). Abiejuose šonuose nuo šerdies – dvigubo aukštingumo patalpos, konstruojamos iš masyvių klijuotosios medienos (glulam) kolonų ir sijų. Kolonų žingsnis – 3,6 m – pasirinktas neatsitiktinai: viena vertus, tai tinkamas kambario ar kabineto plotis; kita vertus, 0,6 m kartotinis yra labai parankus pastato plane.

Dviaukštės patalpos gali būti sudalinamos smulkesnėmis tarpinėmis skeleto tipo konstrukcijomis iš medžio masyvo.

Nelaikančioms ir tarpbutinėms sienoms pasirinkta „Finnwall“ modulinė medinė sistema, kuri jungiama atskirais metaliniais jungiamaisiais elementais ir yra lengvai išrenkama.

Nauja platforma architektams ir dizaineriams „Pro Designer“

Dažų ir pramoninių dangų gamintojo „Tikkurila“ atstovybė Lietuvoje pristato naują platformą architektams ir dizaineriams „Tikkurila Pro Designer“. Tai architektams ir interjero dizaineriams skirta kūrybinė erdvė, padedanti kurti rytdienos aplinką pasitelkus spalvas, dangas ir atliepiant naujausias tendencijas.

Į šią virtualią bendruomenę kviečiami jungtis visi architektai ir dizaineriai. Narystė joje yra nemokama.

Tik startavusi „Pro Designer“ platforma sulaukė daug teigiamų atsiliepimų iš projektuotojų bendruomenės. Ypatingo susidomėjimo sulaukė galimybė įdiegti „Tikkurila“ spalvynus į braižymo programas – tai labai svarbus patobulinimas spalvų rinkimosi procese, nes jau braižymo etape parenkami klientų pageidaujamų spalvų kodai. „Atrinkome populiariausius „Tikkurila“ spalvynus ir sukūrėme papildinį braižymo programoms „AutoCAD“, „ARCHICAD“, „Revit“ ir „3ds Max“. Projektuose naudojant tikslias „Tikkurila“ spalvas projektavimo etape lengviau pasirinkti tinkamą paviršiaus atspalvį ir vėliau išvengti nereikalingų nesusipratimų parenkant dažams spalvas. Papildinio įdiegimo procesas labai paprastas, tereikia sekti žingsnius pagal pridėtą instrukciją“, – sako „Tikkurila“ marketingo vadovė Lina Malaškevičienė.

Papildinyje įdiegti populiariausi vidaus ir lauko „Tikkurila“ spalvynai. Vienas didžiausių (net 2436 spalvos) ir moderniausių spalvynų „Tikkurila Symphony“, taip pat ir fasadų dažų spalvynas „Tikkurila Facade 760“. Vidaus beico ir lako spalvynas – geriausias sprendimas, padengiant medieną permatoma apdailos priemone. Be to, galima rasti ir „Tikkurila Valtti“ medienos dažyvių spalvyną, kuris neslepia medienos rašto, ir populiarųjį „Tikkurila Deco Grey“.

Tobulėti skirta bendruomenė

Didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria architektai ir dizaineriai, yra tinkamas spalvų parinkimas, dangų blizgumas ir jų pritaikymas skirtingiems paviršiams. Aktualūs visuomenės, kultūros, meno įvykiai ir mokslas skatina mus rinktis vienas ar kitas spalvas arba tonus bei diktuoja jų madas. Kompanija „Tikku rila“

„Pro Designer“ platformos nariams pateikia 2023 m. spalvų pritaikymo ir tendencijų interjere ataskaitą („Color & Trend report 2023“), kurioje pristato šiuo metu interjero pasaulį formuojančius reiškinius, kurie turės įtakos ateinančius kelerius metus.

„Pro Designer“ klubo nariai turi galimybę dalyvauti nemokamuose „Tikkurila“ seminaruose, renginiuose, pirmieji sužinoti naujausias tendencijas, gilinti žinias apie įvairias dangas ir gauti informacijos kitomis aktualiomis temomis, taip pat suteikiama prieiga prie išskirtinės informacijos. „Tikkurila Akademija“ nemokamos ekspertų konsultacijos –dar viena pridėtinė vertė „Pro Designer“ klubo nariams. Akademijos ekspertai ne tik teikia nemokamas konsultacijas, bet ir padeda architektams ar dizaineriams objektams parinkti tinkamas dažymo sistemas ir prireikus teikia išskirtinę paslaugą, kai paruošiami spalvų ant pa viršiaus pavyzdžiai.

Dangos tvariems pastatams

Vienas „Pro Designer“ platformos akcentų – tvarumas. Norėdama prisidėti prie darnaus vystymosi ir tvariosios statybos skatinimo, „Tikkurila“ įsipareigojo siekti tarptautinės Žaliųjų pastatų tarybos iškeltų tikslų. Jų tikslas – supažindinti projektuotojus su dangomis, tinkančiomis tvariajai statybai. Kompanija pirmuosius vandeninius dažus pradėjo gaminti maždaug prieš 70 metų, o šiandien siūlo daugiau kaip 300 gaminių, kurie pažymėti tarptautiniu arba nacionaliniu ekologiniu ženklu, aprobuoti Alergijos ir astmos asociacijos arba atitinka mažos emisijos klasę M1.

Projektuotojams ir architektams LCA (Gyvavimo ciklo vertinimo metodo programinė įranga) taip pat suteikia viliojančią galimybę toliau tobulinti rezultatą. Renkantis įvairius komponentus galima įvertinti ir palyginti, pavyzdžiui, poveikį klimatui, todėl visas projektavimo procesas tampa daug tvaresnis. „Pro Designer“ platformoje stengiamasi pateikti kuo daugiau informacijos, kaip tvariųjų pastatų sertifikavimo kriterijai veikia dangų pasirinkimą ir kokios dangos tinkamos tvariam pastatui.

„Tvarus pastatas – ilgaamžis nekilnojamasis turtas, kuriame sveika gyventi. Pastatų griovimas visada neigiamai veikia aplinką, tad verta teikti pirmenybę tokiems gaminiams ir statybos būdams, kurie pailgina nekilnojamojo turto eksploatacijos laikotarpį“, – pabrėžia L. Malaškevičienė.

Integracija braižymo programose

konkursas

BANGA: MEDINĖS RENOVACIJOS IR URBANISTINIO VYSTYMO VIZIJA

PAGRINDINIAI

KONKURSO ASPEKTAI:

Tvari mažų miestelių

urbanistinė plėtra

Medinė statyba

Renovacija

Kokybiška ir estetiška

architektūra

Surenkamųjų elementų

statybose įtraukimas

Medinė statyba Lietuvoje, nors ir populiari, apipinta įvairiausiais apribojimais ir saugumo reglamentais, dėl kurių didesni nei vienbučių namų projektai retai išvysta dienos šviesą. Nepaisant to, ES Žaliasis kursas įpareigoja projektuotojus pasiraitoti rankoves ir kibti į tvarių medžiagų paieškas, nes jau nuo kitų metų medis ar kitos organinės medžiagos turėtų sudaryti ne mažiau nei 50 proc. visų visuomeninių pastatų statybos medžiagų, o iki 2050-ųjų Europa planuoja tapti klimatui neutrali. Sąlygos priverčia ne tik ieškoti tvarių medžiagų alternatyvų, bet ir susimąstyti apie pačias statybas ir jų būdą. Dar sudėtingesnis projektavimas – renovacija – dažnai atbaido architektus dėl kūrybinės išraiškos stokos. Visgi panašu, kad renovacijos projektų augimas ateityje taps neišvengiamas, todėl architektai skatinami atsižvelgti į šį tvarumo judėjimą įnešant daugiau išradingumo ir estetikos. Šis konkursas skirtas skatinti tvariai, kokybiškai Lietuvos vietovių urbanistinei plėtrai, paremtai ES Žaliojo kurso įpareigojimais, taip pat glaudžiau supažindinti su medinės statybos ir renovacijos sritimis, kurios gali tapti raktu į tvaresnę rytojaus architektūrą.

Julija NOVIKOVA

1–3 VIETŲ PASIŪLYMAI

1 VIETA „ARCHAS“ PASIŪLYMAS „VERDE“

Patyrę specialistai netrukto pastebėti Semeliškių miestelio architektūrinę kalbą, padrikai vystytą urbanizaciją ir pasiūlyti būdus, kaip spręsti esamas problemas. Elektrėnų savivaldybės pasiūlytuose dviejuose sklypuose yra suformuotas tipinis 2 aukštų daugiabučių užstatymas, chaotiški ūkiniai pastatai, tipinis vaikų darželis, yra daug neįveiklintos teritorijos, nėra urbanistinio tinklo.

Atsižvelgdama į susiklosčiusius bendruomenės įpročius, architektų komanda siūlo ūkinių pastatų plėtros koncepciją, kur atsirastų bendrojo naudojimo vietų ir individualius poreikius atitinkančių statinių. Planavimo priemonėmis siekiama privatumo ir bendruomeniškumo, formuojamos privačios poilsio erdvės prie gyvenamųjų namų, o kvartalo teritorijoje atsirastų vaikų žaidimo aikštelės, senjorų susibūrimo ir poilsio zonos, būtų išlaikomas vizualinis ryšys su visu kvartalu. Architektai taip pat siūlo pertvarkyti vaikų darželio teritoriją siekiant integralaus ryšio su įvairiais bendruomenės sluoksniais, įterpiant papildomų funkcijų į teritoriją, sukuriant vietinį bendruomenės centrą.

„Archas“ pastebėjo, kad Semeliškių miestelio architektūros identitetas yra formuojamas išskirtinės istorinės medinės architektūros, todėl siūloma išraiška pagrįsta medžio konstrukcijų tektonikos estetika. Dažnai naudojamas pergolės-stoginės elementas, kuriantis kvartaluose jaukias, visuomeniškas erdves. Fasadų apdailai naudojamos medinės dailylentės. Pastatų tūrių siluetai išlaikomi juos minimaliai koreguojant medinių balkonų, stogelių, terasų ar pergolių skirtingo konstrukcinio dizaino elementais.„Kvartalinės renovacijos tikslas – pagal šių dienų reikalavimus pakelti gyvenimo kokybę atsižvelgiant į aktualias urbanistines ir

Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalinei renovacijai pasirinktas būdas – elementinis medinių fasado skydų modelis.

architektūros tendencijas. Tik fasadų šiltinimas ir radiatorių keitimas yra neaktualus siekiant kokybiškos gyvenimo aplinkos. Būtina gilesnė diskusija su savivalda ir bendruomene, įsiklausant į įvairių grupių poreikius, kad būtų galima juos atliepti ir prisiderinti“, – sako „Archas“ architektai.

Medinė statyba ir renovacija laimėtojų akimis

Architektūros studija „Archas“ sukaupusi daug patirties projektuojant medinę architektūrą. Jie nuolat ieško galimybių savo darbuose panaudoti medžio konstrukcijas, tačiau yra įsitikinę, kad Lietuvos investicinė aplinka

dar nėra iki galo tam pasiruošusi. „Lietuvoje vyrauja mitas, kad iš medžio konstrukcijų galima suprojektuoti tik gyvenamuosius namus, bet mūsų patirtis rodo, kad ne tik. Teisės aktai leidžia projektuoti medžio konstrukcijų pastatus su tam tikrais apribojimais“, – pažymi studijos architektas Mantas Navalinskas.

Architektų požiūriu, mažų miestelių urbanizacijos atgaivinimas yra perspektyvi architektūros ir urbanistikos veiklos lauko tema, tačiau tai nėra tik architektų klausimas. „Gyvybingumui tiesiog kvartalinės renovacijos nepakaks, tai kompleksinis uždavinys, kuriam įvertinti reikia spręsti darbo vietų klausimą, užtikrinti kokybišką švietimą ir kitas socialines paslaugas. Pasauliniu

Kuriamos erdvės bendruomenei, stiprinami ryšiai pėstiesiems ir dviratininkams, kurie jungia kvartalo prieigas su vaikų darželio prieigomis anapus Vievio gatvės.

Vaikų darželio pastatas iš esmės nėra analizuojamas kaip renovuotinas, bet siekiant nuoseklumo siūloma atnaujinti jo fasadus remiantis kvartalinės renovacijos medinės architektūrinės estetikos principais, taip pat, esant galimybei, įrengti saulės jėgainę.

mastu migracija vyksta į miestus, bet tuo pat metu yra ir žmonių, kurie nori iš jų ištrūkti. Kokybiškos gyvenimo erdvės kūrimas, socialinių, visuomeninių paslaugų prieinamumas miesteliuose yra labai aktuali tema“, – sako architektas.

Architektams trūksta motyvacijos, o užsakovams – polėkio ir noro

Renovacija tarp architektų vis dar nepatraukli, o tą nulemia nusistovėjęs požiūris, kad tai tik energinių išteklių taupymo programa. Dažnai pamirštama apie gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimą. „Laikui bėgant

keitėsi ne tik energijos išteklių kaina, bet ir daugeliu atvejų gyvenamoji aplinka, kuri, nekalbant apie perspektyvą, neatitinka šių dienų poreikių. Architektai siekia kurti estetišką ir kokybišką aplinką, bet jeigu užsakymo apimtis yra tik tinkuojami fasadai, tai motyvacijos tokiems projektams rasti sunku“, – teigia M. Navalinskas.

Dalyvauti konkurse „Archas“ komandą paskatino tikėjimas renovacijos keliu, kvartalinė renovacija suteikia galimybę architektams veikti plačiau – įtraukti aplinką, taip gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę. Komanda neslepia apmaudo dėl menko kolegų susidomėjimo šia tema, tačiau supranta, kad medinių konstrukcijų elementų taikymas renovacijoje nėra paprastas uždavinys.

2 VIETA ARCHITEKTĖS GABRIELĖS MIKALAUSKAITĖS VIZIJA

Architektė Gabrielė Mikalauskaitė savo pasiūlymu siekia efektyviai pritaikyti medinių modulių renovacijos principus bei reurbanizuoti ir pagyvinti neveiksnias sklypų teritorijas. Architektė pastebi vertingą Semeliškių miestelio urbanistinį ir architektūrinį kontekstą ir pažymi, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai bei vaikų darželis savo masteliu, medžiagiškumu ir forma iš to konteksto smarkiai iškrinta. „Kartotinis jų konstrukcijos principas rodo potencialą atnaujinimui mediniais moduliniais elementais. Renovacija bus siekiama sutankinti sąlyginai retą užstatymą, vizualiai sudalinti daugiabučius į smulkesnes formas, kurti jaukią, bendruomenišką kaimynystę taikant tvaraus teritorijų planavimo principus“, – sako G. Mikalauskaitė.

„Vievio gatvėje esančių renovuojamų kvartalų pastatai orientuojami pagal gatvę, tačiau dėl didelių gabaritų kuria daug sunkesnį ir griežtesnį urbanistinį raštą. Renovacijos projekte šį užstatymą siekiama suskaidyti naujos statybos pastatais, o esamus daugiabučius sudalinti pasikartojančiais šlaitiniais stogais. Taip į projektą įvedamas dar vienas kontekste pasikartojantis elementas ir sudaroma galimybė įvesti saulės energijos kolektorius“, – pasakoja architektė. Pasiūlymuose numatyti trijų kategorijų pastatai: renovuoti daugiabučiai, smulkesni naujos statybos gyvenamieji pastatai ir naujos statybos gyventojų poreikius atitinkantys sandėliukai. Prie kiekvieno daugiabučio pietinėje ir vakarinėje

pusėse formuojama uždara gyventojų poilsio zona, kurioje numatomi balkonai, privatūs sodeliai, terasos su išėjimu į lauką.

Energiškai efektyvūs ir taupūs sprendimai

Fasadų renovacijai pasirinkti mediniai surenkamieji moduliai, jų konstrukcija – medinis rėmas, užpildytas natūralaus termoizoliacinio pluošto. Elementai įrengiami ant atskiro pamato priešais fasadą ir tvirtinami išilgai pastato perdangų konstrukcijų metaliniais varžtais. Esami prastos būklės balkonai naikinami, vietoj jų projektuojami nauji, turintys atskirą metalinių profilių konstrukciją. Ant esamų išorinių sienų planuojamos naujos neapšiltinto šlaitinio stogo konstrukcijos su saulės energijos kolektoriais. Geoterminio šildymo, jei bus galimybė įrengti, agregatai gali būti pastatų rūsiuose. Naujiems pastatams taikoma mišri surenkamoji konstrukcija. Šiaurinė dalis konstruojama iš laikančiųjų CLT sienų – tai laiptinė, turinti nedegią dangą dėl gaisrinės saugos, ir surenkamieji virtuvės arba vonios elementai. Pietinėje pusėje įrengiamos dvigubintos kolonos, ant kurių tvirtinami moduliniai fasado elementai. Vaikų darželio teritorijoje numatomi du vienaukščiai pastatai, kurių konstrukcijos principas analogiškas naujos statybos daugiabučiams.

3 VIETA „ART 3D STUDIO“ KONKURSINIS DARBAS

Architektūrinių vizualizacijų studija „ART 3D Studio“ savo renovacijos vizijoje siūlo atkreipti dėmesį į architektūrinę pastatų estetiką ir sukurti jų išliekamąją vertę. Projekto ašis – užstatymo intensyvumo didinimas išlaikant tą patį užstatymo tankį, kuriant kokybišką ir šiuolaikišką medinę architektūrą.

Projekte siūloma atsisakyti naujų plotų užstatymo ir renkamasi padidinti naudingąjį esamų daugiabučių plotą iškeliant papildomus 1–2 aukštus, kurie sudarytų papildomus ~2000 m2 naudingojo ploto. Naujos pastato dalies statybai ir senos dalies rekonstrukcijai projekte naudojamos inžinerinės medienos konstrukcijos. Renovacijos projekte numatyta senus balkonus pakeisti naujomis metalo, medienos ir stiklo konstrukcijomis. Taip pat keičiamas kai kurių langų plotas, padidinant ir įrengiant vadinamuosius prancūziškus balkonus. Tai suteiktų esamiems pastatams šiuolaikišką išvaizdą.

Nors kūrėjai siūlo atsisakyti naujų pastatų statybos, visgi atkreipiamas dėmesys į itin prastos kokybės esamus ūkinius pastatus, vietoj jų siūlomas naujų stoginių su parkavimo vietomis ir sandėliukais gyventojams užstatymas. Taip pat siūloma pagyvinti esamus žaliuosius teritorijos plotus, įrengiant juose vaikų žaidimų aikšteles ir poilsio zonas kvartalo bendruomenei. Tokios teritorijos galėtų atsirasti už Vievio g. 20 ir 22 esamų pastatų ir tarp Vievio g. 24 ir 26 esamų pastatų.

Rezultatai ir tolesnis vystymas

Komisijos narių ir dalyvių vertinimu, šio konkurso tema itin kompleksiška ir kartu opi šių dienų architektūros ir statybų industrijai. Derėtų atsižvelgti į visas turimas priemones, kuriomis galime įvykdyti Žaliojo kurso įsipareigojimus ir siekti visiškai tvarios architektūros projektavimo, darnios urbanizacijos ir aplinkai neutralių pastatų statybų. Medis, kaip organiškas, atsinaujinantis šaltinis, turi didelį potencialą kalbant apie tvarų projektavimą, o renovacija atliepia darnios plėtros principus. „Medžio konstrukcijų skydai yra geras sprendimas standartinių daugiabučių namų renovacijai. Tokiu būdu gan didelę darbų dalį galima itin našiai atlikti gamykloje ir per santykinai trumpą laiką sumontuoti objekte, taip mažiau trikdant gyventojus. Tokie renovacijos metodai yra išbandyti kitose šalyse, galimi taikyti ir Lietuvoje“, – sako „AZCM Lietuva“ projektavimo grupės vadovas, vienas iš komisijos narių Darius Spranaitis. Vienas iš konkurso dalyvių akcentuoja, kad tokiam renovacijos formatui įgyvendinti reikia skirti nemažai laiko, o tai, natūralu, atsiliepia architektų biurų sąnaudoms. Todėl iniciatyva turėtų kilti iš savivaldos pusės, tačiau architektų lyderystė taip pat būtina siekiant formuoti lūkesčius atitinkančias ir į ateitį žvelgiančias vizijas. Siekiant paskatinti renovacijos judėjimą Lietuvoje ir pritraukti šios srities specialistų, reikėtų sukurti tam tinkamą ir realizacijoms patogią terpę. „Straipsniai apie gerus tvarios architektūros pavyzdžius, šioje srityje dirbančių specialistų paskaitos, pavyzdžiui, „Wood Forum“, galėtų paskatinti architektų susidomėjimą, o svarbiausia – reikėtų pagaliau tinkamai sureguliuoti gaisro saugos reikalavimus, kurie stipriai apriboja medinių pastatų projektavimą“, – pabrėžia D. Spranaitis.

„PRPM architekten“ studijos Vokietijoje architektas Dominykas Marcinonis pažymėjo konteksto svarbą tokiuose projektuose. Šiuo atveju kontekstas svarbus tiek urbanistinės aplinkos mastu, kreipiant dėmesį į istorinį vystymąsi, esamo užstatymo formavimą, tiek ir vietinės architektūros požiūriu. Kartu su viena iš žalumo indekso kūrėjų Gintare Kapočiūte, komisijos nariai išskyrė, kad kai kuriuose darbuose trūko inžinerinių-konstrukcinių sprendinių detalizavimo. Renovacijos ir medinės statybos srityje būtina atkreipti dėmesį į techninius aspektus, net jei tai tik pasiūlymų stadijos konkursas, tokie sprendiniai tiesiogiai daro įtaką technologijų kokybei ir pastatų tvarumui.

Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius medinės renovacijos ateitį mato tik mažuose miesteliuose ir kaimuose, kur populiariau naudoti medžio apdailą, tačiau didmiesčiams didelių lūkesčių neturi. Nors, jo įsitikinimu, medinė renovacija estetiškai neprilygsta naujai statybai, tai vis tiek yra įdomi iniciatyva ir skatintina naujovė. Šiuo momentu vyksta realaus projekto (vaikų darželio) svarstymas. Daugiabučių renovacijos projektas taip pat aptariamas, tačiau šis sprendimas galutinai priklauso nuo pačių gyventojų iniciatyvos.

KAS PALAIKO GYVYBĘ MIESTE?

Aida ŠTELBIENĖ Miestas – gyvas organizmas. Taip matyti miestą mus kviečia BAULAND biuro architektas urbanistas Donatas Baltrušaitis Donatui miestas – ne tik iš statybinių medžiagų nuaustas urbanistinis audinys, bet ir daugiasluoksnis darinys su visomis veiklomis ir bioįvairove, atliepiančia klimato kaitos iššūkius. „Tik dėl savo veiklos padarinių jau įžengėme į naują epochą – Antropoceną, kitaip – Žmonių erą, – sako D. Baltrušaitis. – Pasiekėme tašką, kai vis didesni mūsų planetos plotai pakeičiami negrįžtamai, deja, ne į gerąją pusę.“

MAMUTŲ PARKAS VILNIUJE

Įėjimas į Mamuto parką, regyklą

Šeškinės oze (ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje – gamtos paminklas, ledynmečio akumuliacinio reljefo reliktas) bus įrengtas Mamutų parkas pagal konkursą laimėjusią BAULAND koncepciją. BAULAND iliustr.

Pagrindinė Mamuto parko regykla Įėjimas į Mamuto parką Įėjimas į Mamuto parką Multifunkcis reljefo raidos muziejus

AB „Klaipėdos energijos“ teritorijos vystymo galimybių studija: III alternatyvos vizualizacija. BAULAND iliustr.

Žaidimų aikštelė, vaikų zona, miesto sodas

Mamuto parko regykla

Žaidimų aikštelė, paauglių zona

Kaip kurti gyvybingus miestus

Žvelgiant iš tvarumo, taršos mažinimo perspektyvų, urbanisto nuomone, konsoliduota plėtra yra tarsi logiškiausias scenarijus, bet irgi turintis savo kainą: mieste gali pradėti stigti žaliųjų plotų, viešųjų erdvių. Tankumas negali būti savaiminis tikslas – tai daryti reikia remiantis kompaktiško miesto principais. Lietuvos bendrajame plane šie kompaktiškam miestui būdingi principai aiškiai įvardyti: siekiama kokybiškų vietinių paslaugų, prioritetas teikiamas urbanizuotų teritorijų regeneracijai, efektyvinamas mobilumas ir susisiekimas, skatinama vietinė produkcija, intensyvus daugiafunkcis teritorijų naudojimas, kuriamas darnus būstas, kokybiškos miestų viešosios ir žaliosios erdvės.

Siekiant kurti gyvybingas urbanistines struktūras, galima, pasak D. Baltrušaičio, išskirti šešis pagrindinius principus, kurių balansas užtikrina miestų ilgaamžiškumą, stiprina jo atsparumą klimato krizės padariniams:

1) kompaktiškumas stengiantis regeneruoti teritorijas); 2) žaliųjų viešųjų erdvių kokybė (tarpusavyje susieta parkų, aikščių, gatvių, alėjų, pėsčiųjų zonų tarpusavio sistema, lengvai pasiekiama gyventojams); 3) suderinti erdviniai parametrai (projektuojant erdves, būtina atsižvelgti į miesto urbanistinę struktūrą ir gamtinį karkasą, pasirinkti pastatų aukštį ir tankį taip, kad būtų užtikrintas reikalingas pasiekiamumas ir būtų kuriamas žmogiškasis mastelis); 4) Genius loci (kuriamas vietovės autentiškumas siekiant išsaugoti paveldą, atliepti vietos gyventojų poreikius, įpročius ir gyvenimo būdą); 5) tvarumas (efektyvi atliekų tvarkymo sistema,

skatinamas darnus judumas, diegiama žalioji infrastruktūra, kuriama bioįvairovė ir t. t.); 6) pasiekiamumas (kuriama darni, prieinama, efektyvi ir saugi multimodalinio transporto sistema).

Teritorijų planavimas ir urbanistinis projektavimas (urban design)

Sovietmečiu urbanistiniams projektams ir kūrybai taikyta centralizuota planavimo sistema. To pasekmė –silpnai išsivysčiusi urbanistinio planavimo ir projektavimo praktika bei kultūra. Urbanistinis projektavimas grįstas kompleksiniais sprendimais ir tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Lietuvoje n, o tai gali trukdyti efektyviam urbanistiniam projektavimui.

„Viskas planuojama dvimatėje erdvėje: miesto bendrasis planas apibrėžia funkcinį zonavimą su funkcinių reglamentų lentele, – sako ekspertas. – Vėliau vyksta detalusis planavimas (kartais net jo išvengiant) ir iškart projektuojami konkretūs objektai, neretai be jokios atožvalgos į užstatymą greta.“ kyla klausimas, ką šiame algoritme būtų galima tobulinti norint sukurti gyvybingas urbanistines struktūras?

Specialisto manymu, labiau kontekstą ir gyventojų poreikius atitinkančius projektus būtų galima rengti, jei

būtų imtasi tokių papildomų priemonių:1) rengti miesto dalių bendruosius planus su tūrinio-erdvinio užstatymo principais (rajoninis planavimas); 2) integruoti trimačio (tūrinio-erdvinio) užstatymo principus į detaliųjų planų rengimą; 3) prieš architektūrinį projektavimą atlikti urbanistinę, erdvinę galimybių studiją, organizuoti architektūrinius-urbanistinius konkursus.

Ar suderinami miesto tankumas ir žalumas?

Ar per žalias, ar per tankus? „O gal siekiamybė turėtų būti ir tankus, ir žalias, ir gyvybingas, ir prie konteksto derantis miestas?“ – klausia D. Baltrušaitis. Pagal Tvarių miestų vystymo gaires (darbinę medžiagą), žalias miestas yra tas, kuris plėtoja saugias, įtraukias, prieinamas žaliąsias ir kokybiškas viešąsias erdves kaip socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnius, darniai panaudodamas jų potencialą. Stiprinamos miesto ekologinės struktūros, kuriamos ekosistemų paslaugos, formuojami žalieji koridoriai ir jungtys. Vystant remiamasi gamtinės aplinkos saugojimu, puoselėjimu ir plėtra. Kompaktiškam miestui būdingos intensyvios, lokaliai išsidėsčiusios paslaugos daugiafunkcėse urbanistinėse struktūrose, tvarus, išmanus ir ekonomiškas išteklių naudojimas, prieinama kokybiškų bei mišrių

Šiuo metu Lietuvoje egzistuojantis planavimo ir projektavimo praktikos algoritmas. D. Baltrušaičio iliustr. Papildomos urbanistinio projektavimo priemonės, galintys padėti užkirsti kelią nekontekstinių pastatų statybai. D. Baltrušaičio iliustr.

Ostendės Baelskaai naujo rajono plėtros vizija. © BUUR iliustr.

Ostendės Baelskaai rajono miesto parkas ir kvartalo užstatymas. © BUUR iliustr.

paslaugų pasiūla, skatinamas tankus apgyvendinimas (pagal individualaus miesto struktūros ypatumus, charakterį), prioritetą teikiant regeneracinei plėtrai. „Jei kam atrodo, kad kompaktiškas miestas kalba tik apie užstatymo tankumą, taip nėra. Visų pirma dėmesys turi būti kreipiamas į reikiamų paslaugų prieinamumą, kuris matuojamas jų pasiekiamumu per 15 min pėsčiomis ar dviračiu“, – pažymi architektas urbanistas.

fontanu, vaikų žaidimo aikštele. Beje, kvartalo statybos prasidėjo nuo... šios žaliosios erdvės įrengimo.

Gyvybingas miestas – ilgam?

Ostendės Baelskaai rajono projekto įgyvendinimas prasidėjo nuo žaliosios viešosios erdvės įrengimo. © BUUR nuotr.

Kad šios dvi koncepcijos gali būti sėkmingai integruotos, ekspertas įrodo pasidalindamas patirtimi iš Ostendės (Belgija). Šiauriniame miesto rajone, prieš vystant kvartalą, buvo paskelbtas urbanistinis konkursas. Jį laimėjo BUUR – belgų kraštovaizdžio architektų ir urbanistų biuras, kuriame darbavosi D. Baltrušaitis. Vargu ar kas Lietuvoje tikėtųsi, kad privatus nekilnojamojo turto vystytojas sutiktų įrengti žaliąją viešąją erdvę ir atiduotų ją miestui. Bet Ostendėje siekta, kad laimėtų visi – ir senieji aplinkinių kvartalų gyventojai, ir vystytojai, ir naujakuriai: kvartalo perimetras užstatytas tankiai ir gana aukštais namais (žinia, aukštingumas varijuoja, kurdamas dinamišką charakterį), o centre kolektyvas suplanavo miesto parką su vandens telkiniais,

Niekas nesako, kad kurti ir palaikyti gyvybingą miestą paprasta. Architekto urbanisto paskaitoje pateikti pavyzdžiai, kurių čia pristatyti vos keletas, rodo, kad nemaža dalimi pati miesto valdžia turi priimti valingus sprendimus ir iš esmės transformuoti kai kuriuos rajonus ar infrastruktūros mazgus. Tarkim, štai kaip Antverpene pasielgta su aplinkkeliu, prie kurio, statistiniais duomenimis, žmonės sunkiomis kvėpavimo takų ligomis sirgo gerokai dažniau nei kitur. Miesto sprendimu pavojų sveikatai kelianti magistralė ėmė virsti į žaliąjį koridorių. Žinia, įgyvendinimas truks ne vieną dešimtmetį, bet miesto valdžia tam ryžosi. Pasak D. Baltrušaičio, gyvybingas miestas vysto ir kuria į žmogaus poreikius orientuotas urbanistines struktūras. Jis užtikrina socialinių, kultūrinių paslaugų įvairovę bei kokybę, suteikia sąlygas gyventi skirtingoms socialinėms grupėms. Gyvybingo miesto struktūra yra prisitaikiusi prie vietos gyventojų poreikių, projektuojant tokį miestą atsižvelgiama į vietovės identitetą, Genius loci. Visa tai kloja pamatus ilgam gyvavimui ir stiprina miesto atsparumą negandoms.

Straipsnis parengtas remiantis architekto urbanisto Donato Baltrušaičio iš BAULAND paskaita „Kas kuria gyvybę mieste? Gyvybingos urbanistinės struktūros parametrai“. Paskaita skaityta Architektūros kokybės vystymo asociacijos kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“ / sa.lt rengtame nuotolinių paskaitų cikle „Naujasis Existenzminimum: architektūros kokybės klausimai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paskaitą galima peržiūrėti čia: https://youtu.be/7Xr4vBzkri0

Tobulesnė skardinių čerpių alternatyva – naujoji stogo dangos su uolienų skalda technologija

Daugelį metų populiariausia stogo danga buvo klasikinės skardinės arba keraminės čerpės. Dabar galima rinktis gaminį, kuriame dera geriausios čerpių ir skardos savybės: lengvas, sparčiai tvirtinamas, slopinančias triukšmą, izoliuojančias ir pasižyminčias nepaprastu patvarumu. Rinkai pristatyta naujoji technologija – stogo danga su uolienų skalda ir antikorozinio plieno šerdimi.Keraminės, skardinės čerpės ir visos kitos stogo dangos turi savo trūkumų ir pranašumų. Kartais pasirinkimas yra ribotas, pavyzdžiui, planuojant keisti esamo stogo dangą, gali paaiškėti, kad santvara ar kiti konstrukcijos elementai per silpni išlaikyti sunkias keramines čerpes. Būtent dangos svoris yra pagrindinis dalykas, į kurį privalo atsižvelgti rangovai svarstydami, kas geriau: tradicinės ar skardinės čerpės. Stogo danga su uolienų skalda yra ir lengva, ir paprastai tvirtinama. Ji ne tik atrodo estetiškai patraukliai, bet ir yra funkcionali – kelių sluoksnių modulio su uolienų skalda struktūra saugo nuo aplinkos veiksnių. Be to, danga su pabarstų sluoksniu puikiai slopina lietaus ir krušos garsą, taip pat izoliuoja šilumą ir užtikrina patogumą gyventojams.

Stogo dangų „BTR Systems“ su uolienų skalda

„BTR Systems“ prekės ženklo dangos kuriamos plieninės skardos, kurią tiekia „Blachotrapez“ grupė, pagrindu. Plienas –iš viso aštuonių sluoksnių, saugančių stogo plokštes nuo aplinkos veiksnių (sniego, lietaus, aukštos temperatūros ir saulės spinduliuotės), modulio šerdis. Pati šerdis apsaugota dvipuse aliucinko danga, o išorinį natūralių uolienų skaldos sluoksnį saugo papildoma akrilo danga. Pritaikius kelis pažangius sprendinius, daliai „BTR Systems“ siūlomų produktų –„Thunder“ ir „Blizzard“ serijų dangoms –suteiktas „TUV NORD“ sertifikatas, visi produktai turi net 60 metų garantiją.

Uolienų skaldos panaudojimas – ne atsitiktinumas. Pirmiausia stogo dangos

paviršius tampa atsparus įbrėžimams ir pažaidoms, todėl gabenimas ir tvirtinamas paprastesnis ir saugesnis. Taip pat ši danga atspari visoms mūsų geografinėje platumoje galimoms aplinkos sąlygoms, sudaro sandarų apsauginį barjerą, kuris saugo ir namą, ir jo gyventojus. Verta pabrėžti šių dangų ypatybę slopinti garsus – vidaus erdvių komfortas tampa geresnis, esant smarkiam lietui ar krušai. Svarbus ir poveikis mažinant po stogu įrengtų patalpų kaitimą, nes pati danga sugeria gana nedaug saulės energijos. Kiti šios technologijos pranašumai šie: galima dengti labai įvairaus nuolydžio stogus, kadangi minėtieji moduliai nedaug sveria, yra visiškai atsparūs korozijai dėl aliucinko dangos ir visiškai nedegūs, o tai sustiprina pastato saugą.

Norint išlaikyti produkto estetinį vaizdą ir derinti jį prie aplinkos, būtina atkreipti

dėmesį į spalvą. Gamintojas jas pasirinko neįprastas: juodą, klasikinę pilką, rudos, raudonos ir žalios atspalvius. Siūlomos penkios skirtingos „BTR Systems“ stogo dangų su uolienų skalda rūšys: kiekviena jų siūlo savitą stilių ir spalvų paletę. Visas rūšis sieja elegantiškas minimalizmas, kai kurios primena klasikinius europinius raštus, o kitos atspindi šiuolaikinį dizainą.

„BTR Systems“ siūlomos plieninės skardos stogo dangos su uolienų skalda yra puiki klasikinių skardinių ir tradicinių čerpių alternatyva. Atsižvelgus į parametrus, matoma, kad „BTR Systems“ dangos pasižymi ne tik privalumais, kuriuos lemia šio pažangaus lenkų gamintojo ištobulinta technologija. „BTS Systems“ prekės ženklas yra „Blachotrapez“ grupės – daugiau kaip 50 metų patirties turinčio stogo dangų gamintojo – nuosavybė.

„BTR Systems“ siūlomos plieninės skardos stogo dangos su uolienų skalda yra puiki klasikinių skardinių ir tradicinių čerpių alternatyva.

Interjero mados tendencijos nuolat kinta, o durys yra vienas esminių jo akcentų. „Jundos stalių gaminių“

įmonėje gaminamos medinės durys geidžiamos ir vertinamos daugelio interjero projektuotojų. Tai įmonės kolektyvą skatina nuolat sekti mados naujoves, siūlant paklausiausių formų ir spalvų gaminius. Daugiau nei trisdešimt metų medines duris gaminanti įmonė

UAB „Jundos stalių gaminiai“ gerai žinoma tarp architektų ir užsakovų, kuriems svarbiausias rodiklis – gaminių kokybė. Įmonėje ypač maža personalo kaita. Tai leidžia sėkmingai siekti ilgalaikių veiklos tikslų.

Šiuolaikinės durų tendencijos

Šiuo metu dažnas potencialių užsakovų klausimas – galimybė rinktis tarsi nematomas, be apvadų, paslėptas, integruotas duris. „Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, šis „nematomas“ rezultatas reikalauja ne ką mažesnių pastangų ir dėmesio detalėms“, – sako įmonės direktorius Gediminas Jegelavičius. Visus pageidavimus įmonės konsultantai detaliai aptaria su užsakovais ir, apsilankę objekte, teikia pasiūlymus, kurie atitinka lūkesčius.Šiuolaikinio interjero mados tendencijos linksta į asketiškumą, pragmatiškumą ir minimalizmą. Būtent tokiems interjerams tobulai tinka durys lygiomis varčiomis su integruotomis priglaistomomis aliuminio staktomis arba su medinėmis staktomis be apvadų. Tokios durys įmonės meistrų gali būti gaminamos net iki trijų metrų aukščio. Jos gali būti dažomos, beicuojamos arba paliekamos tik gruntuotos tam, kad objekte apdailos ekspertai turėtų galimybę duris nudažyti pagal sienų medžiagas.

Šio modelio durims gali būti naudojamos itališkos aliuminio staktos arba medinės, gamintos įmonės meistrų. Užsakymo atlikimas trunka nuo šešių iki aštuonių savaičių. Svarbi visa iš užsakovo gaunama techninė informacija: spalvos, matmenys, varstymo kryptys, durų varčių vizualizacija, furnitūra, rankenos, slenksčiai ir kt., taip įmonė gali suformuoti tikslų pasiūlymą.

Komunikacija ir bendradarbiavimas –kelias kokybiško rezultato link

Įmonė pasiruošusi atlikti visą darbų seką: pradedant nuo užsakovo durų poreikio idėjos suformavimo iki gaminių pristatymo į objektą bei montavimo. Užsakovui neturint tikslios vizijos, specialistai padės parinkti tinkamus variantus, o jeigu yra sudėtinga nuspręsti dėl tinkamiausios spalvos, komanda yra pasirengusi, padedant partneriams ir apdailos medžiagų tiekėjams, pasiūlyti optimalius apdailos sprendimus. Stiklai, rankenos ir kitos

komplektuojamos dalys – taip pat labai svarbūs gaminio elementai, o jų pasirinkimo galimybės itin plačios.

„Konsultantai patars ir mielai padės pasirinkti būtent Jūsų atveju tinkamiausius sprendimus. Turint juos visus, belieka įmonės konstruktoriui suprojektuoti gaminius ir atiduoti gaminti“, – sako G. Jegelavičius. Sutartu terminu paruošti gaminiai gali būti saugomi įmonės sandėlyje, iki kol užsakovas bus pasiruošęs priimti juos į objektą montuoti. Suderinus montavimo laiką, įmonės transportu gaminiai atvežami užsakovui, o montuotojai atvyksta į objektą. Įmonė suteikia dvejų metų garantiją, jei eksploatuojama tinkamomis sąlygomis. Ilgametė kolektyvo veiklos patirtis užtikrina, kad užsakymai bus atlikti kokybiškai ir laiku.

Geras dizainas, geram jausmui.

Švelnių užapvalintų formų ar energingas ir išraiškingas – įgyvendinkite savo individualų stilių iki smulkmenų. „Tecturis“ architektūrinių linijų maišytuvų kolekcija leidžia vandens grožį pajusti dvejomis skirtingomis dizaino formomis. Džiaukitės vandens malonumais kiekvieną dieną.

Tecturis. Įkvėptas vandens. Sukurtas Jums.

LENGVOS STIKLO PLUOŠTU ARMUOTOS

BETONO PLOKŠTĖS FASADAMS

ĮVAIRIAUSIOS PLOKŠČIŲ PAVIRŠIŲ FAKTŪROS FORMUOJAMOS „RECKLI” MATRICŲ PAGALBA