Mama ir Tėtis Spalis2013

þurnalas visai ðeimai

ŽinDYmAS –

asmenyBės Žadinimas nelaukta ,,dovana” mamytėms –

StriJOS

vegetariškas valgiaraštis vaikui.

nauda ar Žala Jo sveikatai?

SPALViniMAS KRYŽiAŽODiS

kaiP tėvai turėtŲ

PasirŪPint savimi? katės.orientalŲ (rytŲ trumPaPlaukės) šunys. airiŲ vilkogaudŽiai

2013 Spalis Nr. 5 (15)

Redakcijos žodis Dievas žemę spalvina įvairiausiomis spalvomis. Kaip ir mūsų gyvenimus… Vos spėjai pasidžiaugti vaiskiomis, žiūrėk - akis jau temdo liūdesio atspalviai. Ir taip viskas ratu: ruduo – pavasaris, džiaugsmas – nusivylimas, gimimas – mirtis… rodos, tik vakar lydėjai atžalą į pirmąją klasę, o šiandien jau ji žengia į universitetą.

Vos sušokate sūnaus vestuvėse valsą, nespėjate pasidžiaugti laisve ,,be vaikų”, o jūs jau – seneliai, ir žavėtis jau tenka ne savo gyvenimo rudeniu, o anūkų pavasariais.

Dėl to ir nuostabus gyvenimas. žavėkitės kiekvienu medžio lapu lyg meno kūriniu, dovanokite aplinkiniams ne tik vasarą rinktų čiobrelių arbatos šilumą, džiaukitės nekartojamomis akimirkomis su mylimais žmonėmis ir daugiau laiko skirkite sau. nes gyvenimas toks trapus… lyg meniškai nunertas bobų vasaros simbolis – voratinklis. Ar nuo medžio nukritęs ir akimirksniu skilęs kaštonas… Tarsi pirmos šalnos pakąstas rožės pumpuras…

Ligita

Turinys n 2013 Spalis PSICHOLOGIJA Kaip tėvai turėtų pasirūpint savimi? 12 Skyrybos. Kaip padėti vaikams? 32 SVEIKATA Netaisylinga darželinukų laikysena. Ką gali kineziterapija?

Vegetariškas valgiaraštis vaikui. Nauda ar žala jo sveikatai?

Silantai - nemokama Jūsų vaikų dantukų apsauga omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių reikšmė žmonių sveikatai atmintį naikinanti liga Vaikus irgi kankina migrena

08 10 18 20 24 40

SANTYKIAI Vaikų auginimas – ne vien sėdėjimas namuose Vaikai - mažieji mūsų veidrodėliai Žindymas – asmenybės žadinimas poros ginčo anatomija

04 06 38 44

MŪSŲ RŪPESČIAI „lbs, ar viskas grj? ;)“ Tinkama apranga ir avalynė saugo sveikatą pasiruošimas mokyklai – ilgas procesas gimę per anksti, tačiau pačiu laiku Nelaukta ,,dovana” mamytėms – strijos Tėvams apie valgymo sutrikimus. Kaip to išvengti?

Nesaugios erdvės: užkirskite joms kelią Kokie žmonių maisto produktai kenksmingi šunims?

13 14 16 30 36 41 42 48

LAISVALAIKIS rudens gėrybės 34 Kryžiažodis 50 ĮDOMU Spalvinimas 25 receptai 37 ANIMAL PLANET orientalų (rytų trumpaplaukės) katės 22 Šunys. airių vilkogaudžiai 46

„MAMA ir TĖTIS“ žurnalas visai šeimai ISSN 2029-8226 leidžia oUreDUS, UaB redakcijos adresas: Savanorių pr. 197, Vilnius, lT-02300 Tel./faks. 8-(5)-253-1275, Mob. 8-6055-6444 el.paštas: info@mamairtetis.lt redakcija@mamairtetis.lt

þurnalas visai ðeimai

ŽINDYMAS –

ASMENYBĖS ŽADINIMAS NELAUKTA ,,DOVANA” MAMYTĖMS –

STRIJOS

VEGETARIŠKAS VALGIARAŠTIS VAIKUI.

NAUDA AR ŽALA JO SVEIKATAI?

KAIP TĖVAI TURĖTŲ

PASIRŪPINT SAVIMI? Vyr. redaktorius SPALVINIMAS laurynas pilka KRYŽIAŽODIS 2013 Spalis Nr. 5 (15) laurynas@mamairtetis.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja ligita Šoliūnienė ligita@mamairtetis.lt reklamos skyrius reklama@mamairtetis.lt numerį rengė ligita Šoliūnienė, Miglė ivanauskaitė, ieva Dudutienė, auksė Kekytė Maketas Vitolis Vala Viršelyje: Mažasis aleksandras su tėveliais. Monikos gete nuotrauka. Žurnale panaudotos nuotraukos iš asmeninių, animal planet archyvų, Shutterstock, Wikipedia archyvų, VB photography studija, www.v-b.lt

Katės.ORIENTALŲ (RYTŲ TRUMPAPLAUKĖS) Šunys. AIRIŲ VILKOGAUDŽIAI

Tiražas 50 000

primename, kad gydytojų patarimai žurnale neatstoja konsultacijos gydymo įstaigoje. Už reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. rankraščiai ir nuotraukos negrąžinami. autorių teisės saugomos. perspausdinti straipsnį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Spausdino „lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, 13274 Vilniaus rajonas

Mus rasite

http://facebook.com/MamairTetis http://www.mamairtetis.lt

Santykiai

VAIKŲ AUGINIMAS –

NE VIEN SĖDĖJIMAS NAMUOSE

Prieraišioji tėvystė – tai tokia tėvystės rūšis, kai tėvai sąmoningai apsisprendžia kurti prieraišius santykius su kūdikiu ir šiam tikslui pasiekti renkasi tėvų ir vaiko prieraišumą skatinančius rūpinimosi vaiko psichologine ir fizine gerove būdus. 2010-ųjų metų rugpjūtį keturių mamų iniciatyva sostinėje įkurtas Prieraišiosios tėvystės centras, per savo veiklos metus subūręs gausią bendruomenę. Apie įstaigos veiklą, tikslus ir pasiekimus, prieraišiosios tėvystės idėjų sklaidą kalbamės su centro atstove Milda Jankauskiene.

Prieraišiosios tėvystės centre darbuojasi keturios jį įsteigusios mamos ir nemažas būrys savanorių. Kokios pareigos, atsakomybės tenka steigėjoms, už ką atsakingi ir kuo naudingi centrui savanoriai? Kas dar prisideda prie centro veiklos?

Prieraišiosios tėvystės centrą įkūrė keturios moterys, jų iniciatyva esamiems ir būsimiems tėveliams atsirado galimybė sužinoti apie alternatyvius vaikų auginimo ir priežiūros būdus. Steigėjų pareigos – koordinuoti centro veiklą ir stengtis, kad jis gyvuotų.

Centro idėjos subūrė gausią bendruomenę ir pritraukė savanores mamas, kurioms vaikų auginimas nėra tik sėdėjimas namuose. Šiuo metų savanorės yra perėmusios nemažą dalį veiklų: rūpinasi projektų rašymu ir lėšų pritraukimu, naujų paskaitų kūrimu, renginių organizavimu ir daugeliu kitų reikalų. Mums gali padėti ir padeda visi norintys.

Gyvuojate jau trejus metus. Ko per tuos metus pasiekta, kuo galėtumėte pa-

sidžiaugti? ar pastebite centro darbštuolių švietėjiškos veiklos rezultatus visuomenėje? Ką įvardytumėte kaip didžiausią visų veiklos metų pasiekimą?

Išties džiaugiamės kiekviena smulkmena, geru žodžiu, padėka. Centras susikūrė nuo nulio, o dabar esamos paskaitos gausiai lankomos, jų atsiranda naujų ir vis įdomesnių, ir aktualesnių, nes reaguojame į žmonių nuomones ir norus. Viskas prasidėjo nuo kelių paskaitų per savaitę, o šiandien grafikas yra sudaromas keliems mėnesiams į priekį.

Tai – didelė pažanga. Džiaugiamės, kad apie mus žino ir kituose miestuose. Susikūrė ne vienas klubas. Smagu matyti vis daugiau nešioklėse nešiojamų mažylių, viešose vietose subtiliai savo vaikus žindančių mamų.

Kokių naujienų centro veikloje planuojate ateityje? ar dar daug neįgyvendintų idėjų?

Idėjų visada yra daugiau, nei tam rei-

kalingo laiko ar rankų. Optimistiniai ateities planai netelpa nei galvoje, nei ant popieriaus. Šiuo metu centras išgyvena pasikeitimus, po kurių tikiuosi sužydėsime naujomis spalvomis.

ar Jūsų organizuojami seminarai, mokymai sulaukia daug dėmesio ir gausaus lankytojų būrio? ar jie naudingi? Kokių atsiliepimų sulaukiate?

Labai daug dėmesio sulaukia žindymo kursai su lektore Rima Kurtinaitiene. Taip pat lankomos paskaitos apie natūraliąją kūdikių higieną, papildomą kūdikių primaitinimą, nujunkymą, paskaitos su kviestiniais svečiais apie vaikų psichologiją ir kt.

Visi mokymai yra paremti teorija ir naujausiais moksliniais tyrimais, todėl yra iš tiesų naudingi. Žmogus, įgydamas teorinių žinių, gali sąmoningai priimti vieną ar kitą sprendimą, susijusį su jo vaiko(-ų) auginimu, taip žinias pritaikydamas praktikoje. Tokiu būdu išnyksta mitai ir stereotipai, perduodami iš

Ypač švelnus hipertoninis jūros vanduo: 34 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

kartos į kartą, o tėvai jaučiasi ramesni, mažiau blaškosi. Ramūs ir laimingi tėvai – ramūs ir laimingi vaikai.

ar noriai naudojamasi galimybe seminaruose dalyvauti nuotoliniu būdu?

Nuotoliniai seminarai – pakankamai nauja veikla. Šiais metais nuotoliniams seminarams skiriamas ypatingas dėmesys.

Taip lengviau galime pasiekti žmones, gyvenančius ne Vilniuje ir pasiūlyti kokybišką bei naudingą laiką prie jų kompiuterio, jų namuose. Tikimės, kad ateityje galėsime pasiūlyti jų daugiau ir įvairesnių.

Įprasta, kad su vaikais susijusia informacija, veikla labiausiai domisi mamos. ar aktyvūs yra tėčiai? ar jiems taip pat svarbu kurti prieraišius santykius su vaiku?

Kurti prieraišius santykius su vaikais turėtų būti aktualu ne tik tėčiams, bet ir seneliams. Saugus ryšys leidžia vaikui augti emociškai saugioje aplinkoje, kur jis jaučiasi visaverčiu šeimos ir pilnaverčiu visuomenės nariu. Paskaitas apie prieraišiąją tėvystę lanko ir tėčiai, ir mamos.

Parengė Miglė Ivanauskaitė

Prieraišiosios tėvystės centras ypač akcentuoja: * šeimos ruošimąsi nėštumui ir gimdymui, * fizinę ir psichologinę pagalbą po gimdymo, * vaikų žindymą ir sveiką šeimos mitybą, * vaikų nešiojimą, * natūralias žmogaus higienos priemones, * sveikatos stiprinimą ir ligų prevenciją, * šeimų savitarpio pagalbos grupes, * savanorišką pagalbą, paramą, konsultacijas šeimoms namuose, * vaikų literatūros, žaislų ir kt. priemonių kokybę, * ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo alternatyvas, * natūralų gyvenimo būdą.

Prieraišiosios tėvystės esmė – kurti ir puoselėti stiprius ryšius tarp tėvų ir vaikų, auginti vaikus be prievartos ir ugdyti juose atjautos jausmą. Prieraišiosios tėvystės principai skatina elgtis su vaikais pagarbiai, maloniai ir oriai, kurti tokį ryšį su vaikais, kokį norėtume, kad jie kurtų su kitais žmonėmis.

Pasak prieraišiosios tėvystės sąvokos vartoseną įvedusių amerikiečių W. ir M. Searsų, vaikas nuo gimimo užmezga ryšį su juo besirūpinančiu žmogumi ir šis ryšys turi įtakos visam vaiko gyvenimui. Stiprus, atviras ir patikimas ryšys, kai vaikas jaučiasi saugus, o jo poreikiai patenkinti, skatina vaiko socialinę ir emocinę raidą. Jei tėvai mažiau dėmesio skiria arba jo visai neskiria patenkinti vaiko poreikiams, atsiranda rizikos veiksnių, galinčių lemti vaiko psichinės sveikatos ir elgesio problemas.

Vaikas negali patenkinti savo poreikių pats – jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Todėl suaugusieji turi būti jautrūs, atviri, gebantys įsiklausyti, atidžiai stebėti savo vaikus, pažinti juos, perprasti jų kalbą (kūno ir žodinę), suvokti jų poreikius bei lanksčiai ir išradingai į juos atsakyti.

Prieraišioji tėvystė skatina suprasti biologinius ir psichologinius vaiko poreikius ir nesitikėti iš vaiko tokio elgesio, koks esamam vaiko raidos etapui nebūdingas.

Ugdydamiesi savo, kaip tėvų ar globėjų, empatiją vaikams, ugdome pačių vaikų gebėjimą jautriai reaguoti į juos supantį pasaulį ir į savo elgesio padarinius. Prieraišioji tėvystė atmeta bet kokios formos smurtą prieš vaikus, taigi kartu yra ir prieš smurtą visuomenėje apskritai.

Prieraišioji tėvystė yra įgyvendinama daugelyje šalių daugeliu būdų ir daugelyje gyvenimo sričių. Galima teigti, kad prieraišioji tėvystė nėra tik vaikų auginimo ir ugdymo praktika – pirmiausia tai yra šeimos gyvenimo būdas, kelias, kuriuo einama kasdien, nepaliaujamai, nuolat.

I��an��n� �erpena ISLAND MOSS Tai unikali grybo ir dumbli� simbioz�. �slandin�s kerpenos gniu�ulo sud�tyje priskai�iuojama apie 700 �vairi� jungini�, toki� kaip gleiv�s, daugiausia polisacharidai, kerpi� r�g�tys, kartumynai, mineralai. Tradicin�je liaudies medicinoje islandin� kerpena nuo seno vartojama imunitetui stiprinti, vadinama �nat�raliuoju antibiotiku�. 1673 metais pirm� kart� medicinin�je literat�roje apra�yta kaip kosul� lengvinantis augalas.

IMUNO MOSS 100 ml

Auga�in� mikst�ra organizmui apsaugoti Vaista�ol�s ir �i�i� pi�is

BRONCHO MOSS 100 ml

Auga�in� mikst�ra kv�pavimo tak� �unk�i�ai pa�aikyti �e�en� lipi�� ir islan�in� �erpena

SINU MOSS N20

Mink�tos kapsu��s kv�pavimui p�r nos� pa��ngvinti Eteriniai aliejai, vaista�ol�s ir li�ocimas

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

35

Santykiai

Vaikai –

mažieji mūsų veidrodėliai Vaikai – mūsų, suaugusiųjų, gyvenimo veidrodėliai. Kasdien namuose, darželyje, mokykloje jiems kartojame: būkite draugiški, būkite geri, darbštūs, mylėkite tėvus, gerai mokykitės… Bet jie iš supančios aplinkos tarsi kempinėlės sugeria viską – ne tik tai, kas gera, bet ir bloga.

Vaikystė turi būti graži ir harmoninga, kad joje įgyta patirtis vaikams taptų atrama tolesniame gyvenime.To siekia mamos, tėčiai ir pedagogai, apgaubdami vaikus meile, švelnumu, kantriai ir supratingai padėdami jiems, skatindami jų iniciatyvą. Visa tai labai svarbu, kad vaikas galėtų normaliai vystytis. Tačiau ir dėmesys jam turėtų būti saikingas. Daugumai tėvų kaip tik ir sunku rasti pusiausvyrą tarp ,,per daug” ir ,,per mažai”.

Vis sparčiau modernėjančiame pasaulyje susiduriama su begale naujovių. Tai ne tik nauji namai, įmonės ar kiti nuolat vykstantys procesai, bet ir naujas auklėjimas, ugdymas. Tėvams vis daugiau abejonių kelia vaikų auklėjimo, ugdymo metodai. Sunku apsispręsti, kurie yra veiksmingi.

Mokydami ir auklėdami vaikus susiduriame su daugybe įvairių situacijų, kuriose svarbiausia - tinkamai elgtis. Tokiu atveju vien meilės ar pakelto tono nepakanka, reikia sugebėti valdyti situaciją taip, kad nei tėvai, nei vaikai neprarastų pusiausvyros ir viską išsiaiškintų taikiai, rastų bendrą nuomonę.

Stebėdami, kaip įvairiomis situacijomis elgiasi vaikai, daug galime pasakyti apie tai, koks auklėjimo stilius vyrauja toje šeimoje. Vienose šeimose vaikai auga laimingi, pasitikintys savimi, draugiški, o kitose – nelaimingi, neturintys saugumo jausmo, priešiški kitiems vaikai. Iš dalies tai priklauso nuo tėvų ir vaiko santykių šeimoje, nuo paties vaiko amžiaus, lyties, temperamento, taip pat nuo tos kultūrinės aplinkos, kurioje gyvena šeima. Kiekvienas vaikas yra savita individualybė, kaip ir tėvai, todėl detaliai apibūdinti geriausius vaikų ir tėvų tarpusavio santykius yra labai sunku.

Nors vaiko ir tėvų santykiai labai sudėtingi, bent iš dalies galima atsakyti, kas padeda vaikui sėkmingiau tobulėti, ugdytis.

Keletas pastebėjimų: Tėvai, priešiški vaikams ir atstumiantys juos, paprastai užaugina priešiškus kitiems ir asocialius vaikus. Vaikai, kurių tėvai juos dažnai kritikuoja, įžeidinėja ir yra nuolat jais nepatenkinti, įgyja nepasitenkinimo

06 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

savimi jausmą. Vaikai, kurių tėvai nejautrūs atžalų požiūriui, mažiau sugebės suprasti ir atsižvelgti į kitų žmonių požiūrį. Laimingus ir draugiškus vaikus užaugina tie tėvai, kurie supranta ir priima savo vaikus tokius, kokie jie yra, myli juos.

Vaikas, kuris jaučiasi reikalingas ir mylimas, taip pat myli savo tėvus, toks vaikas gerai save vertina ir pasitiki aplinkiniais. Tai didina vaiko savigarbą, sukuria saugumo jausmą.

Subrendę, kompetentingi tėvai – nuoširdūs, palaikantys vaikus, suvokiantys savo elgesį ir tinkamai bendraujantys su savo vaikais. Kartu jie kontroliuoja, kaip vaikai elgiasi, ir reikalauja tai daryti pakankamai brandžiai. Jie gerbia savo vaikų nepriklausomybę ir jų nuomonę, aiškiai pateikia savo sprendimus ir reikalauja jų laikytis. Šie tėvai formuoja socializuotą ir nepriklausomą savo vaikų elgesį, pasitikėjimą savimi, altruizmą. Taip yra todėl, kad tėvai integruoja vaiko elgesio kontrolę su pateikiama informacija bei pagrįstais reikalavimais ir atsižvelgia į vaiko nuomonę. Tokie tėvai įtvirtina atsakomybę už savo elgesį.

Vaikai nemėgsta būti tik lepinami ir elgtis tik taip, kaip liepiama. Vaikas, nepaisant jo amžiaus, namuose jaučiasi tik tuomet gerai, kai tėvai aiškiai jam parodo, jog nesikiš į jo reikalus ir nuolat nenurodinės, kaip jis turi elgtis. Tačiau jis turi suvokti, kad jo galimybės ir laisvė turi ribas, kurias peržengęs susilauks pasipriešinimo iš tėvų pusės.

Vaikai nori turėti savimi pasitikinčius tėvus, kurie visuomet žino išeitį ir savo pasitikėjimą perduoda aplinkiniams.

Vaikams reikalingi įžvalgūs tėvai, tokie, kuriais būtų galima pasikliauti, ir kurie į tarpusavio susitarimus su vaikais žiūrėtų atsakingai. Šiuolaikiniai tėvai nori būti vaikams visiškai kitokie negu jų tėvai. Jie kelia per mažus reikalavimus vaikams, o pernelyg daug reikalauja iš savęs. Iš praeities, iš inercijos ar skubėjimo vis dar darome nemažai klaidų auklėdami, ugdydami savo vaikus.

Sunku būti gerais tėvais, bet stengiantis vadovautis pozityvaus auklėjimo kriteri-

jais, galėsime geriau suprasti savo vaikus.

Turime patys mokytis iš savo klaidų, kad jas galėtume paaiškinti kitiems. Tik suvokę klaidas, galėsime padėti jų išvengti ir mūsų atžaloms. Būti tėvais yra didžiulė atsakomybė. Todėl tobulėjame kartu su vaikais, padedame jiems kurti svajones, kurias ateityje jie galėtų įgyvendinti.

ATMINTINĖ UGDYTOJAMS: 1. Vaikas, kuris išsišoka.

- Sukurti taisyklę ,,išklausau”; - sužinoti tokio elgesio priežastis; - taikyti žaidimus; - užimti vaiką veikla; - darbas su tėvais.

Dažniausiai vaikas išsišoka norėdamas atkreipti į save dėmesį, tad: - sukurkime apdovanojimų, paskatinimų sistemą už taisyklingą elgesį; - išmokykite kitus vaikus ignoruoti tokį elgesį; - stiprinkime vaiko svarbumo jausmą; - duokime tokiam vaikui užduotėlių gausybę, kurias vaikas sėkmingai gali užbaigti arba įpareigokime jį svarbiai misijai, stiprinant jo svarbumo jausmą ir mažinant išsišokimo poreikį.

2. Vaikas, kuris keikiasi.

- Prie kitų vaikų to nesureikšminti; - išsiaiškinti su vaiku to žodžio reikšmę; - individualus pokalbis su tėvais; - ,,gero ir gražaus žodžio savaitė”; - skatinimo sistema.

Vaikas vartoja netinkamą kalbą dėl vertės, kurią ji suteikia. Vaikas žino, kad ši kalba šokiruoja ir keikiasi, mėgdžiodamas kitus, tad: - galima ignoruoti vaiką, kuris keikiasi; - vengti tokių situacijų, kurioje keiktųsi; - pasiūlyti kitų būdų ar žodžių išreikšti savo jausmus; - surasti tokiam vaikui modelių, kurie yra svarbūs ir moko reikšti savo emocijas kitais būdais.

3. Vaikas, kuris vagia.

- Išsiaiškinti priežastį; - darbas su tėvais; - grožinės literatūros panaudojimas; - ,,paskolinti” daiktą su sąlyga, jog gražins; - žaidimų panaudojimas (kuriuose vaikas turi kažką saugoti).

Vaikas, kuris vagia, dažnai nesuvokia, kad pasiimdamas tai, ko jis nori, jis kartu ir vagia, tad: - duoti tokiam vaikui užduočių, kurios padėtų užsitarnauti kitų vaikų dėmesį ir pagarbą; - stengtis sužlugdyti progą vaikui vogti, stengtis nepalikti jo vieno; - padėti suvokti kitų vaikus jausmus (pokalbiais); - girti ir skatinti vaiką, taip parodant jam savo dėmesį, pagarbą.

4. Vaikas, kuris meluoja.

- Pokalbis su vaiku (priežasties išsiaiškinimas); - sukurti taisyklę; - individualus pokalbis su tėvais; - grožinės literatūros panaudojimas; - tinkamo elgesio skatinimas už pasakytą tiesą.

Mažas vaikas gali nesuvokti skirtumo

tarp melo ir tiesos. Reikia mokyti jį skirti tikrovę nuo fantazijos, tad: - pasiūlyti vaikui kurti istorijas, nes tai tikrai įdomu, ir jas užrašyti į fantazijų knygą; - pasiūlyti tas istorijas pasakoti kitiems vaikams, užtikrinant, jog jos sukurtos; - sužinoti - gal vaikas meluoja tam, kad būtų pripažintas. Jei taip, tuomet išmokyti kitų būdų pelnyti vaikų pagarbą, pripažinimą; - ignoruoti mažą melą, to mokant ir kitus. Kai vaikas negaus dėmesio meluojant, suvoks, kad dėmesį pelnyti galima ir kitais būdais – melas išnyks.

5. Neveiklus, pasyvus vaikas.

- Išsiaiškinti kas vaiką domina; - sudominti vaiką tam tikra veikla; - saugios aplinkos draugų tarpe užtikrinimas; - skatinti vaiko užsibrėžtą veiklą; - pabandyti dirbti kartu su vaiku, siūlant užbaigti vieną ar kitą užduotį, ar įtraukiant jį į grupinę veiklą; - atsisėsti šalia jo, kalbėtis duodant laiko jam atsakyti, neversti vaiko įsitraukti į pokalbį; - priimti jo pasiūlytą veiklą; - pasikalbėti su tėvais apie jo mėgstamą veiklą namuose;

- vaiko poreikius pritaikyti grupės veikloje; - sumažinti užduotis vaikui ir padėti jas užbaigti, už tai paskatinti šypsena, pagirti.

6. Netinkamai besielgiantis vaikas. Siūloma:

- išsiaiškinti tokio elgesio priežastis, pažvelgti į vaiko elgesio tikslus (kodėl? dėmesio gavimas (stoka), noras lyderiauti, kerštauti, neatitikimo demonstravimas ir t.t.); - galima ignoruoti vaiką (tada kaip pvz.: šaukia), padėti tą daryti ir kitiems vaikams; - galima pasikalbėti su vaiku; - vengti kontakto su tokiu vaiku, nueiti ir jokiu būdu neatsakyti į jo patyčias; - duoti vaikui užduočių, kurias tik jis vienas gali atlikti, kur jis pasieks sėkmę; - reikia daryti viską, kad vaikas įgautų svarbumo, pasitikėjimo savimi jausmą; - bandyti duoti užduočių, kurias nepaklusnus vaikas gali atlikti su vienu ar dviem vaikais; - negalima į tokį elgesį reaguoti su pykčiu; - reikia būti pozitiviu tokio vaiko modeliu.

Parengė Vilniaus raj. Bezdonių vaikų darželio auklėtoja metodininkė Danguolė Voinič

2013 Birželis

MAMA ir TĖTIS

07

Sveikata

nETAiSYKLingA DARŽELinuKŲ LAiKYSEnA.

kĄ GAlI kINeZITerApIJA? JUDA VIS MAŽIAU

XXI amžius – naujų technologijų ir pašėlusio gyvenimo tempo laikai. Žmonės daug laiko praleidžia vairuodami automobilius, dirba sėdimą darbą, mažai laiko skiria fizinei veiklai. Toks suaugusiųjų gyvenimo būdas atsispindi ir vaikų gyvenime. Mūsų mažyliai juda vis mažiau, todėl turi labai silpnai išsivysčiusį raumenyną. Visa tai ir dar daugybė kitų faktorių (maistas, užterštumas, stresas) silpnina organizmo kaulinę ir raumeninę sistemas, o jos turi įtakos laikysenos formavimuisi. Jau darželinukams galima nustatyti tam tikrus laikysenos sutrikimus (skoliozę, krūtinės ląstos deformacijas, plokščiapėdystę, X ar O formos kojų deformacijas ir t.t.). Todėl labai svarbu, kad maži vaikai kiekvieną dieną mankštintųsi, žaistų judriuosius žaidimus, dūktų, laipiotų, bėgiotų ir kitaip lavintų savo raumenukus. Tėvų darbas – sudaryti palankias sąlygas normaliai vaiko motorinei raidai, tad tėvams būtina vaikus skatinti judėti: eiti pasivaikščioti, ypač gamtoje, važinėtis dviračiu, kvėpuoti grynu oru, tokiu būdu propaguoti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą. Kuo anksčiau vaikas susipažįsta su koreguojančia gimnastika ir pamažu išmoksta pratimus atlikti taisyklingai, tuo mažesnė tikimybė, kad išsivystys netaisyklingos laikysenos požymiai.

TRUMPAI APIE TAISYKLINGĄ KŪNO LAIKYSENĄ

Laikysena – individuali įprastinė kūno padėtis judant ir nejudant. Taisyklinga laikysena priklauso nuo raumenų ir raiščių būklės, tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos santykio, dubens padėties, stuburo paslankumo.

Stuburo linkiai formuojasi pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, todėl patariama vaikus migdyti ant kietesnio čiužinio ir, geriausia, be pagalvės. Naujagimio stuburas sudarytas iš kremzlinio audinio ir yra beveik tiesus. Vaikui augant susidaro fiziologiniai linkiai: 2-3 mėnesiais formuojasi kaklo lordozė (kai vaikas pradeda laikyti galvą). Tai kaklinės stuburo dalies (kaklo VII-nių slankstelių) išlinkimas į priekį.

5-7 mėnesiais (kai vaikas pradeda sėdėti) kifozė susiformuoja krūtininėje dalyje. Tai krūtininės stuburo dalies (krūtinės XII-kos slankstelių) išlinkimas į užpakalinę dalį.

11-12 mėnesiais, kai vaikas pradeda vaikščioti, susiformuoja juosmeninė lordozė ir kryžkaulinė kifozė. Tai juosmens V-kių slankstelių išlinkimas į priekį ir V-kių kryžkaulio slankstelių išlinkimas į užpakalinę dalį. Stuburo išlinkimai padidina stuburo stabilumą, lankstumą, amortizaciją, todėl, atliekant įvairius judesius, stuburas spyruokliuoja ir prisitaiko prie kintančios judesių amplitudės.

KĄ GALI KINEZITERAPIJA?

KOJŲ DEFORMACIJOS – „X“ IR „O“ FORMOS.

Pagrindinės kojų deformacijos yra „X“ ir „O“ formos, kurios dažnai būna vaikystėje persirgto rachito arba nusilpusių kojų raumenų ir raiščių pasekmė.

PĖDŲ SKLIAUTO DEFORMACIJOS: PLOKŠČIAPĖDYSTĖ IR ŠLEIVAPĖDYSTĖ.

Krypstant stuburui, gali deformuotis ir pėdos, tokiu atveju diagnozuojama plokščiapėdystė, kuri gali būti skersinė (suplokštėja skersinis pėdos skliautas), išilginė (suplokštėja išilginis pėdos skliautas). Esant plokščiapėdystei, nusilpsta pėdos bei blauzdos raumenys, todėl vaikui tampa sunku eiti taisyklingai, krypsta čiurnos sąnariai.

Pagrindinė konservatyvi laikysenos iškrypimų gydymo priemonė – kineziterapija, kurios metu atliekama koreguojamoji gimnastika (lot. carrigere – taisyti, tikslinti). Šio gydymo būdo pagrindinis tikslas – sustiprinti raumenis, stabilizuoti stuburo iškrypimą, gerinti krūtinės ląstos funkcines galimybes, ugdyti taisyklingą laikyseną, sustiprinti visą organizmą ir pagerinti visų organų sistemų veiklą. Sveikatos stiprinimas jau ikimokykliniame amžiuje yra žymiai efektyvesnis ir turi įtakos tolesnei vaiko organizmo raidai bei bendrai sveikatos būklei.

Kineziterapijos užsiėmimų trukmė – ne mažiau 30 min., optimalus mankštų dažnumas – 3 kartai per savaitę. Korekcinę mankštą sudaro fiziniai pratimai, kurių metu treniruojami pagrindiniai stambiausi žmogaus laikyseną kontroliuojantys raumenys – nugaros, pilvo, kojų bei rankų. Pratimai atliekami įvairiose padėtyse: gulint ant pilvo, nugaros, keturpėsčia, stovint, sėdint, naudojant pagalbines priemones (kamuoliukai, lazdelės, masažuokliai).

08 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

KELETAS PATARIMŲ TĖVAMS

Tėvai būtinai turi stebėti savo vaiko laikyseną, kadangi net 25-30 proc. vaikų laikysena yra netaisyklinga. Labai svarbu, kad tėvai, pastebėję vaiko ydingos laikysenos požymius, ragintų pataisyti netaisyklingą kūno padėtį, o žaidimų metu skatintų dažnai keisti užimamas pozicijas. Reikia stebėti vaikų laikyseną ėjimo, sėdėjimo ir netgi miego metu. Dažnai būna, kad netaisyklinga vaiko laikysena yra tiesiog blogas įprotis, nuo kurio galima atpratinti, nuolat taisant ir primenant vaikui apie kūno padėtį. Toks tėvų darbas reikalauja daug pastabumo ir kantrybės. Jei yra rimtesnių laikysenos sutrikimų, būtina konsultuotis su specialistais, kurie parenka individualų gydymo planą, gali pritaikyti avalynę, korsetus bei sudaro individualią kineziterapijos programą.

PRATIMAI PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PROFILAKTIKAI 1 pratimas.

Padėkite ant grindų lazdelę, o vaikas tegu ją pavolioja pėda.

2 pratimas.

Vaikas atsistoja ant lazdos per pėdutės vidurį ir eina nuo vieno lazdos galo iki kito.

3 pratimas.

Reikia eiti lazdele, pėdutes dedant įstrižai.

4 pratimas.

Kojų pirštukais vaikas turi gniaužyti medžiagą.

5 pratimas.

Pėdučių tempimas: sėdint ištiesus kojas, tempti pėdutes į save.

6 pratimas.

Sėdint ant kėdutes, pėdutėmis stipriai įspaudžiant, ridenti kamuoliuką.

7 pratimas. „Turkiškas“ sėdėjimas („x“ formos kojų profilaktikos pratimas).

Parengė vaikų sporto mankštos būrelio „Mažasis sportininkas“ bei Vilniaus spec. l/d „žolynėlis“ kineziterapeutės Teresė Kerulienė ir Indrė urbonaitė

Žaidybinis pratimas. „Lėkštė ant galvos“: puikus pratimas taisyklingos laikysenos ir eisenos lavinimui (puikiai tinka kelios vienkartinio naudojimosi lėkštės).

2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

09

Sveikata

VegetAriŠkAS VAlgiArAŠtiS VAikUi–

nAUDA Ar ŽAlA JO SVeikAtAi?

Vegetarizmas – atrodytų, jokia naujovė, tačiau pasirinkusieji vegetarišką mitybą vis dar sulaukia nemažai klausimų ir komentarų iš dažnu atveju kritiškai nusiteikusių visavalgių. Dar daugiau ginčų ir diskusijų kelia bei neigiamos reakcijos sulaukia tokią mitybą pasirinkusių tėvų sprendimas ir savo atžalas maitinti vegetariškai. „Suaugusieji tegu daro, kaip išmano, bet ar galima taip elgtis su vaiku?”, „Maitinti vaiką „žole” gali tik visiškai nemąstantys – juk augančiam organizmui būtina mėsa” – tokių ir panašių komentarų lavina užlieja tėvelius, prasitarusius, kad jų mažylio racione žodžio „mėsa” nesurasite. O pabandykite apie tai užsiminti senelei, sekmadienio pietums priruošusiai kalną karbonadų iš pačios kokybiškiausios jautienos, dėl kurios dar saulei nepatekėjus taip skubinosi į turgų! Vegetarizmu nesidomintiems ir mažai žinių apie tai turintiems valgiaraštis be mėsos atrodo visiškai neįmanomas, o „žolėdžių” argumentai – gal net kiek kvailoki.

Nenuostabu, kad tolerancijos ir supratimo nesuradusiems vegetarizmo šalininkams kartkartėmis kyla noras tarstelti ir griežtesnį žodį. „Teisiame vegetariškai besimaitinančius ir dejuojame dėl sveikai

10 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

gyventi nuo mažens pratinamo vaiko, visiškai pamiršdami tuos, kurie savo atžalas be jokių sąžinės priekaištų kone kasdien „lepina” bulvių traškučiais, gazuotais gėrimais ir kitokiu šlamštu iš prekybos centrų lentynų”, – akmenį į, pripažinkime, daugelio tėvelių daržą meta jau devynetą metų vegetarišką gyvenimo būdą praktikuojanti vienos sveikatos laidos dalyvė. Šiame pastebėjime pateiktas kraštutinumas gali papiktinti ir ne vienas susierzinęs atšautų: „Jei nemaitinu vaiko vegetariškai, tai dar visiškai nereiškia, kad leidžiu jam piktnaudžiauti sveikatai kenksmingais produktais.” Sakoma, kad ginčuose gimsta tiesa – taigi minėtas kraštutinumas ir nuomonių susidūrimas veda prie vienintelės: vien tai, kad vaiko racione yra mėsos, dar neužtikrina visavertės jo mitybos, ir atvirkščiai – vien dėl to, kad iš valgiaraščio išbrau-

kėme mėsos produktus, dar negalime teigti, kad mūsų vaikas maitinasi sveikiau. „Teisingo” valgiaraščio vaikui sudarymas – rimtas ir atsakingas darbas, reikalaujantis žinių ir laiko. Ypatingai tada, kai kalbame apie vegetarišką mažylio mitybą. Čia neįmanoma apsieiti ir be specialistų pagalbos.

Pasak Vilniaus dietologijos centro gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės, vienareikšmiškai teigti, jog vegetarinė mityba naudinga ar žalinga vaikams, negalima. „Tai labai priklauso nuo paties vaiko organizmo savybių – kaip jo organizmas įsisavina maistines medžiagas. Taip pat labai svarbu yra tai, kaip sudarytas vegetarinis valgiaraštis: ar jame tikrai pakanka būtinų augančiam organizmui maistinių medžiagų“, - sako gydytoja dietologė. Anot jos, dėl vegetarinės mitybos naudos vaikų amžiuje

skiriasi ir daugelio specialistų nuomonė. „Manoma, kad tokia mityba mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį organizme, mažindama aterosklerozės riziką, kuri gali išsivystyti ir jauname amžiuje. Vaikai vegetarai paprastai būna lieknesni už bendraamžius visavalgius. Tai svarbu, kuomet kalbame apie nutukimo paplitimo problemą”, - vegetarinės mitybos naudą įvardija E. Kliukaitė.

Mėsa – vienas pagrindinių B grupės vitaminų ir geležies šaltinių, o tai – organizmui gyvybiškai būtinos medžiagos.

Atsisakius mėsos produktų, iškyla rimtas pavojus, kad vaikas šių medžiagų gaus nepakankamai ir bus pakenkta jo fizinei bei psichinei sveikatai, pilnaverčiam vystymuisi.

Trūkstant B grupės vitaminų, gali pradėti varginti nervų ligos, sutrikti širdies veikla, virškinamojo trakto funkcijos, atsirasti skydliaukės ir hipofizės funkcijų nepakankamumo reiškinių, varginti odos ligos, mažakraujystė, sutrikti kepenų veikla, judesių koordinacija. Gaunant nepakankamai geležies, kyla grėsmė susirgti mažakraujyste. Esant net ir nedideliam geležies trūkumui, silpnėja bendra organizmo būklė, greičiau pavargstama, gali susilpnėti atmintis, sutrikti skydliaukės veikla, sulėtėti augimas. Vaikams, nevalgantiems mėsos, taip pat gali trūkti cinko, kuris ypač svarbus augimui, imuninei sistemai ir normaliai lytinei brandai.

Gydytoja dietologė E. Kliukaitė teigia, kad B grupės vitaminų ir geležies iš tiesų gali pakakti ir vegetariškai besimaitinantiems, nes minėtų medžiagų galima gauti ir su augalinės kilmės maistu. Visgi būtina paminėti, kad vaikai dažnai yra išrankūs maistui, atsisako valgyti kai kuriuos produktus, taip natūraliai „pakoreguodami“ savo valgiaraštį – taigi pasiekti tinkamą maistinių medžiagų ir energijos balansą kur kas lengviau maitinantis kuo įvairesniu maistu.

Būtinų medžiagų gauti tampa dar sudėtingiau, jei praktikuojamas kraštutinai vegetariškas – veganiškas, mitybos būdas, kai iš raciono išbraukiama ne tik mėsa, bet apskritai bet kokie gyvulinės kilmės produktai – atsisakoma kiaušinių bei pieno produktų. „Pasirinkus lakto-ovo-vegetarinę mitybą (įtraukiami kiaušiniai, pieno produktai), įmanoma sudėlioti valgiaraštį taip, jog jame netrūktų būtiniausių maistinių medžiagų, svarbių vaikų augimui. Besimaitinant vien augalinės kilmės maistu, gauti tinkamą geležies, cinko ir vitaminų A, D, B12 kiekį yra pakankamai sunku“, - teigia E. Kliukaitė. Gydytoja pabrėžia, kad vegetariškai besimaitinančiam vaikui reikalinga nuolatinė gydytojų (šeimos, dietologo), galinčių įvertinti sveikatos būklę, priežiūra, būtina periodiškai atlikti laboratorinius kraujo tyrimus.

Parengė Miglė Ivanauskaitė

Augaliniai geležies šaltiniai

Chalva, aguonos, pistacijos, pupelės, saulėgrąžos, duona, krapai, šokoladas, rūgštynės, juodieji serbentai, baravykai, salotos, vyšnios, burokėliai, kopūstai, braškės, ryžiai, svogūnai, agrastai, obuoliai, arbūzai, morkos, pomidorai, agurkai, aliejus.

Augaliniai B grupės vitaminų šaltiniai

Grūdiniai produktai, alaus mielės, daržovės (ypač ankštinės), riešutai. Vitamino B12 iš augalinės kilmės produktų gauti pakankamai sunkiai įmanoma, todėl rekomenduojama vartoti papildus.

Augaliniai cinko šaltiniai

Juoda duona, aguonos, pupelės, ryžiai, petražolės, burokėliai, razinos, bulvės, svogūnai, kviečių sėlenos, sėmenys, kakava, džiovinti jūros dumbliai, graikiniai riešutai, soja, kviečių grūdai, arbatžolės.

ŽUVŲ TAUKAI VAIKAms Natūralūs, menkių kepenų taukai skirti vaikams nuo pat gimimo!

a-3 u Omeg Daugia ūgščių r riebalų

Mitybos papildas, užtikrinantis optimalų vaikams natūralių vitaminų A ir D kiekį bei praturtintas Omega-3 riebalų rūgštimis.

Moksliniai tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys turi teigiamą įtaką vaiko imunitetui, augimui ir vystymuisi, o ypač smegenų ir regėjimo funkcijos vystymuisi.

240 ml Be konservantų

SUDėTIS: menkių kepenų aliejus, tuno aliejus, vitaminas E.

ŽUVŲ TAUKAI (5 ml) Omega-3 riebalų rūgščių EPR-350mg, DHR-650mg Vitamino A

137.5 µg/408TV

Vitamino D

9.2 µg/ 368TV

Vitamino E

4.6 mg

REKoMENDUojAMoS DozėS: 0 - 12 mėnesių

1 - 10 metų

11 metų ir vyresniems

pradėti nuo 3-4 lašų palaipsniui didinant dozę iki 1 arbatinio šaukštelio.

5 ml (1 arbatinis šaukštelis)

10 ml (1 desertinis šaukštas) Maisto papildas.

Gamintojas: Lysi hf. Reykjavik, Islandija, www.lysi.is Importuotojas: UAB “Oriola Vilnius”, Laisvės pr.75, Vilnius, tel. (8 5) 268 8412, www.oriola.lt

2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

11

Psichologija

kAiP

tĖVAi tUrĖtŲ PASiRŪPinTi SAViMi? Tikriausiai teko girdėti, kaip stiuardesė, lėktuve pateikianti saugumo instrukcijas, sako: „Jei su jumis skrenda vaikas, deguonies kaukę pirmiausia užsidėkite sau, o po to uždėkite vaikui...“. Norėdami tinkamai rūpintis savo vaiku, turite mokėti pirmiausia pasirūpinti savimi ir savo gerove, kad būtumėte pajėgūs atlaikyti įvairius iššūkius, kuriuos teks patirti auginant vaiką. Turite būti pakankamai geros sveikatos, turėti tvirtą ekonominį pagrindą, gerus bendravimo įgūdžius ir gebėti išlaikyti emocinę pusiausvyrą, kad išliktumėte geranoriški, kantrūs ir mylintys savo vaiką tėvai. Auginantiems vaikus tėvams reikia labai daug švelnumo, kantrybės ir sveikatos. Reikia aplinkinių paramos ir žinių, reikia gebėjimo pasirūpinti savimi. Svarbu rūpintis vaiko poreikiais, tačiau tėvų poreikiai yra ne mažiau svarbūs.

Sunku rūpintis vaiku, kai esi neišsimiegojęs, pervargęs ir alkanas. Nuo tėvų fizinės, emocinės ir dvasinės gerovės priklauso ir vaiko gerovė bei raida.

Kai ko nors nuolat atsisakome ir visą savo energiją bei laiką skiriame tik vaikui, apleisti mūsų norai ar poreikiai suintensyvėja. Jei nuolat tinkamai nepavalgome, neišsimiegame ar nepailsime, pradedame jausti

12 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

mieguistumą, nuovargį, energijos trūkumą ar net tingumą. Jei apleidžiame emocinius priklausymo, meilės, pagarbos, savigarbos poreikius, tai yra, neskiriame laiko pasikalbėjimui, pasiguodimui, pasidžiaugimui ir pasimėgavimui savo, kaip suaugusiųjų, tarpusavio santykiais, neleidžiame sau ar pamirštame savo mėgstamus užsiėmimus, tuomet vis labiau norime kitų pripažinimo, patvirtinimo, jaučiamės nesaugūs ir nerimastingi. Visa tai trikdo mūsų dvasios pusiausvyrą ir ramybę, darosi vis sunkiau elgtis su savo vaiku nesavanaudiškai, geranoriškai, pradeda trūkti kantrybės ir atlaidumo jam. Imame reikalauti, kad mūsų poreikius patenkintų kiti – sutuoktinis/-ė, partneris/-ė ar vaikas. Patys jaučiamės vis mažiau pajėgūs apsispręsti, pasirūpinti savimi, tampame vis labiau priklausomi nuo aplinkos, pavyzdžiui, kai ilgiau nepavyksta nuraminti verkiančio kūdikio, imame panikuoti ir kaltinti save; kai vyras kartais ilgiau užtrunka darbe, moteris ima nerimauti ir galvoti, kad jam nerūpi šeima ir/ar jis jos nebemyli, todėl, jam grįžus, pasipila kaltinimai; kai žmona atsisako mylėtis, nes jaučiasi pavargusi, užuot pagalvojęs, kaip jai padėti, vyras supyksta ir galvoja, kad

gimus vaikui, ji jo nebemyli. Tokios mintys kelia įvairiausių jausmų – nuo pykčio ar nusivylimo iki liūdesio ir bejėgiškumo – kurie veikia mūsų elgesį, dėl to imame atkakliai reikalauti arba vengiame ir atsitraukiame.

Užuot nusiraminę, imame purtyti verkiantį kūdikį ar ignoruoti jo verksmą; užuot paklaususios vyro, kaip jam sekėsi darbe, galime ignoruoti jį ir praeiti pro šalį; užuot apkabinę žmoną, galime piktai jai mestelti „ir vėl surūgusi“.

Nepatenkinti mūsų poreikiai dažnai atveda prie vis stiprėjančių lūkesčių ir iš to augančio nepasitenkinimo santykiais, taip palaipsniui užsimezga nesveiki bendravimo būdai šeimoje.

Ir priešingai, mūsų poreikių tikrasis patenkinimas visada sustiprina mus, leidžia atsikratyti nereikalingos įtampos, nuovargio, suteikia ryžto, pasitikėjimo savimi ir leidžia tinkamai rūpintis artimaisiais žmonėmis.

kĄ DArYTI?

- Pirmiausia pasirūpinkite savo fizine sveikata: stenkitės sveikai maitintis, pailsėti ir išsimiegoti.

- skirkite dėmesio ne tik vaikams, bet pasilikite laiko ir savo, suaugusiųjų – vyro ir moters – gyvenimui.

- Raskite laiko savo pomėgiams, pavyzdžiui, jei patinka klausytis muzikos, tai žaisdama su kūdikiu galite jos ir pasiklausyti; jei pasiilgote draugės, tai paprašykite vyro, kad valandėlę pabūtų su vaiku, ir pasimatykite su ja; jei norite, kad jus pabučiuotų, tai taip ir pasakykite žmonai ar vyrui.

Parengė šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė, www.ssinstitut.lt

Mūsų rūpesčiai

Pasaulyje gyvena daugiau kaip septyni milijardai žmonių. Įdomu tai, jog yra jėga, galinti juos suskirstyti į įvairias grupes, kuriose reikšmės neturi nei amžius, nei odos spalva, nei socialinė padėtis. Jie tampa nuoširdūs, artimi vienas kitam, jie – viena valstybė, viena didelė šeima, kurią jungia gimtoji kalba. Žmonės nuo seno stengėsi išsaugoti širdžiai mielą gimtosios kalbos skambesį, vaikams sekdami pasakas, dainuodami dainas, žaisdami įvairiausius žaidimus. Gera net pagalvoti, kokiu ilgu ir įdomiu keliu mūsų gimtoji kalba keliavo kol pasiekė mus – šių dienų Lietuvą. Tik ar mes jos nenuvylėme? Ar nepakeitėme jos taip, jog jai pačiai sunku save pažinti?

Visuomenės egzistavimas neįsivaizduojamas be galimybės bendrauti. Pastaruoju metu į kiekvieno gyvenimą plūstelėjus naujoms technologijoms, pastebimai keičiasi ir žmonių bendravimo stilius – laiškus, tiesioginį kalbėjimąsi dabar pakeičia vis labiau populiarėjantis bendravimas pasauliniame elektroniniame tinkle arba internete.

Daugumos žmonių kasdienybė – virtualus pasaulis, kuris realybėje palieka vis mažiau jausmingumo, emocingumo ir domėjimosi viskuo, kas yra aplink. Gyvenimas susiaurėja iki įprastų frazių ir netoleruojamo elgesio, kai tuo metu būtų galima džiaugtis ne tik tuo, kas yra šalia, bet ir tuo, ką planuojama atrasti.

Labiausiai nuo tokio gausaus naujųjų technologijų antplūdžio nukenčia mūsų gimtoji kalba. Internetinėse svetainėse, socialiniuose tinkluose yra vartojama specifinė kalbos formulė, kuri neatitinka bendrinės kalbos normų: „-Sweika, uzsirasyk m.g.u.b ir busi populiariausiam team‘e.. !!!!!!! -Ir ka reiskia -vargsiuke neapsisvietus. MERGOS GERESNES UZ BERNUS.“, - tikriausiai net turintys aukštus išsilavinimus žmonės būtų „neapsišvietę“ pagal šį jaunuolių kriterijų.

Tokiu būdu tarp tikrosios kalbos ir naujosios atsiranda bedugnė, kuri į save pasiima viską, ką turėjome anksčiau – vienybę, norą puoselėti ir saugoti gimtąją kalbą. Didžioji visuomenės dalis mano, jog bendrinę kalbą darko tik paaugliai, tačiau toli gražu taip nėra. Suaugusieji taip pat aklai seka naujųjų technologjijų pėdomis, nė neįsivaizduodami kur jos nuves bendrinę lietuvių kalbą.

SMS žinutės – dar vienas mūsų kalbos priešas. Šiuolaikinių paauglių įvardijimas „nykščio karta“ yra labai teisingas. Tai patvirtina faktai, jog šios kartos atstovai, kaip tikri virtuozai, įsimiklino tokiu greičiu rašyti žinutes, kad senesni mobilieji telefonai stringa, SMS mėgėjų nykščiai plokštėja ir didėja, o greičio jaunimėliui vis negana.

SMS žinutės yra tarsi oras: įkvepia – gauna, iškvepia – išsiunčia, ir taip be paliovos: „-Ka u? -Nko,pc,u? -Tapati ka i u.“, - štai kaip

„Lbs, ar viskas grj? ;)“ susikalba šiuolaikinis jaunimas. Tik ar tuo nepradeda mėgautis ir vyresniosios kartos žmonės? Galbūt taip sparčiai rašyti SMS žinučių jie nemoka, tačiau vartoti sutrumpintus žodžius bei iš skiriamųjų ženklų sukonstruotas šypsenėles jiems yra vienas malonumas: „Lbs, ar viskas grj? ;) Tuoj busiu namie.“, - ar ne tokias SMS žinutes vaikai gauna iš savo tėvų? Blogiausia tai, jog toks atsidavimas SMS žinutėms netinkamu metu gali atimti ir gyvybę. Suaugusiems vis sunkiau atsispirti pagundai naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį.

Nekaltas SMS išsiuntimas gali kainuoti daugiau nei numatyti tarifai.

Trumpųjų žinučių rašymo įprotis ne tik atima iš žmonių gebėjimą sklandžiai bendrauti realybėje, bet ir teršia kalbą anglicizmais, netinkama – netaisyklinga, rašyba.

Dažniausiai jaunuoliai rašo be lietuviškų raidžių, atrodo, jog gramatinės taisyklės jiems net neegzistuoja. Lietuvių kalbos instituto vadovė Jolanta Zabarskaitė kurį laiką rinko ir stebėjo jaunimo rašomose SMS žinutėse vartojamus trumpinius – lietuvių, anglų, rusų kalbų mišinį: „-Kiek iseina tau is mates? -4 man rods...toli iki cervonso.

-O.M.G.“ Kai kuriuos trumpinius gali iššifruoti tik užsienio kalbas savaip suprantantys jaunuoliai arba internetinė svetainė www.kriu.lt, kurioje yra žodynas, išverčiantis žargonizuotą kalbą į bendrinę: „Miske mane uzpuole pyktas obšras“ - miške mane užpuolė piktas barsukas. Ar tai tikrai normalu? Kodėl nebegalime susikalbėti? O juk visi esame tie patys lietuviai, kilę iš tų pačių

šaknų, augę toje pačioje žemėje, tik skirtingai išskleidę šakas.

Džiugu, kai tėvai ne tik supranta savo vaikų norus ir poreikius, bet geba ir jais pasinaudoti. Taip nutiko trylikamečiui berniukui, kuris nepaprastai norėjo naujojo „iPhone“. Mama, norėdama apsaugoti vaiką nuo priklausomybės mobiliajam telefonui, sukūrė aštuoniolika naudojimosi taisyklių, kurios skatina jaunuolį gyventi moderniųjų technologijų apsupty, galutinai joms neatiduodant savęs. Keletas iš įdomiųjų „iPhone“ naudojimosi taisyklių: 1) ,,Siųsdamas SMS ar elektroninius laiškus nerašyk nieko, ko negalėtum žmogui pasakyti tiesiai į akis.“, 2) ,,Nefotografuok be saiko. Nereikia visko fiksuoti. Išgyvenk viską. Tavo prisiminimai su tavimi liks amžiams.“, 3) ,,Siųskis pačią moderniausią, klasikinę arba kitokią muziką nei milijonai tavo bendraamžių. Tavo karta gali pasiekti visą pasaulio muziką.

Naudokis šia dovana. Plėsk savo akiratį.“, štai kaip galima ugdyti vaiką, atsižvelgiant į jo norus.

Esame viena tauta, kalbanti likimo skirtąja kalba. Ji nukeliavo ilgą kelią, kol pasiekė šių dienų Lietuvą, patirdama viską, kas mums šiandien atrodo neįmanoma.

Pakeisdami bendruosius žodžius į netaisyklinguosius, žmonės didina šalies neraštingumą. Naujosios technologijos lengvina gyvenimą, tačiau nereikia, jog jos tuštintų sielos turinį. Nepamirškime, kas iš tiesų esame, ir viskas bus ok Parengė Brigita Fedorčak 2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

13

Mūsų rūpesčiai

TinKAMA APRAngA

iR AVALYnĖ SAugO

SVEiKATĄ

atėjus šaltesniems orams saulės spinduliai lepina vis mažiau, dažniau pasibeldžia lietaus lašai ir ūžauja vėjas. Tačiau tai neturėtų tapti priežastimi leisti dienas uždarose patalpose, atvirkščiai – reikia grožėtis spalvų gama, pasipuošusiais medžiais ir šaligatviais, rinkti gamtos gėrybes, bei grūdintis, nes greičiau peršąla tie vaikai, kurie gryname ore būna retai.

Nors gydytojai įspėja, kad rudenį prasideda ligų sezonas, tačiau tinkama apranga ir avalynė – viena iš peršalimo profilaktikos priemonių. oro sąlygas atitinkantys drabužiai, kepurės ir avalynė padės mūsų mažiesiems, kad lauke nebūtų nei per šilta, nei per šalta. Keletas patarimų, kaip apsaugoti savo atžalas nuo rudeniškos darganos ir žiemiško šalčio.

PATiEMS MAŽiAuSiEMS Jauni tėveliai dažnai mano, kad kūdikį reikia aprengti kuo šilčiau, tačiau negalima persistengti. Jei mažyliui bus per šilta, tuomet jis suprakaituos ir perkais, kas paskatins peršalimą. Todėl nekurkite kūdikiams „šiltnamio“ sąlygų, atsižvelkite į orą. Jei lauke nėra vėjuota ir šlapia, renkite, pavyzdžiui, tokiu komplektu: smėlinukas, šliaužtinukai ir kombinezonas. Nepamirškite storesnių kojinių, kepuraičių (plonesnės trikotažinės, o ant jos - šiltesnės), pirštinaičių. Užklokite mažylį šiltesne antklode ar paguldykite į miegmaišį. Jei siaučia vėjas, lyja ar sninga, tuomet patartina rengti keturiais drabužių sluoksniais.

Kūdikis vežimėlyje beveik nejudrus ir gali sušalti, tad retkarčiais patikrinkite, ar jam nėra per šalta ar per šilta. Tai geriausiai atspindi nosytė, rankytės, kojytės ir nugarytė. Kūdikius vežti į lauką rekomenduojama, kai oro temperatūra ne žemesnė nei minus 10 laipsnių.

DARŽELinuKAMS iR PRADinuKAMS Straipsnyje panaudotos „Sterntaler“ rudens - žiemos kolekcijos nuotraukos.

14 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

Dauguma vaikų, jei jie aprengti storiau, jaučia ribotą judėjimo laisvę, todėl drabužiai turi būti ne tik šilti, bet ir patogūs, nevaržyti judesių. Nepamirškite, kad darželinukai ir pradinukai daug juda, todėl greitai sušyla. Geriau aprenkite mažiau, kad nesuprakaituotų.

Apatiniai drabužiai turi būti iš natūralių pluoštų, laisvi, nevaržyti judesių.

Rekomenduojama pirkti striukes ar kombinezonus su dviem užsegimais, už-

segamais ir reguliuojamais rankogaliais, gobtuvu, nes pro juos nepatenka šaltis ir drėgmė. Jei nupirkote striukę su išsegamu kailiuku, šiltesnėmis dienomis jį nuimkite. Svarbu ne tik vaiko apsauga nuo šalčio, bet ir saugumas, todėl rinkitės lauko drabužius, į kuriuos įsiuti atšvaitai.

Vaiko batukai turi būti iš natūralių medžiagų, kad kojos „kvėpuotų“. Pažliugusiu oru jūsų atžalos kojos bus sausos, jei apausite neperšlampamais batais. Saugokite, kad nesušaltų, vėjas neperpūstų ausų ir gerklės. Rudenį vaikų ausis apsaugos ausinės, nestora skarelė ar kepurė, o kaklą – lengvos medžiagos šalikas. Norite pridengti mažylio krūtinę ir kakliuką, o jis nemėgsta dėvėti šalikų? Jums padės kaklaskarės. Štai „Sterntaler“ firmos parduotuvėse rasite įvairių spalvų ir raštų, paprastas ar dvipuses, lipuku užsegamas kaklaskares, kurios apsaugos Jūsų mažylį nuo peršalimo ir taps gražiu aksesuaru. Žiemą galva bei kaklu reikia pasirūpinti labiau, todėl prireiks šiltesnės kepurės, kuri visiškai uždengtų ausis, bei leistų odai kvėpuoti, tvirtai užsirištų. Tam puikiai tiks šalmo tipo, nuo kurios bus šilta ir kaklui. Kaklas negali prakaituoti, nes jis traukia šaltį. Vėsesniu oru tuščias mažųjų kišenes papildykite pirštinėmis, žiemą tinkamiausios – atsparios drėgmei, nes jos netrukdo džiaugtis žiemos teikiamais malonumais. Visų skonį ir poreikį atitiks megztos ar pasiūtos iš vandeniui atsparios medžiagos, pirštuotos ar kumštinės, margos, vienspalvės ar dėvimos abejomis pusėmis „Sterntaler“ firmos pirštinės.

Vilniaus lopšelio-darželio „Papartis“ auklėtojos Virginijos teigimu, rudenį vyrauja temperatūrų skirtumai – ryte šalta, dieną atšyla, vakare vėl šalčiau, todėl drabužius reikia derinti. Vesdami vaikus į darželį, tėveliai turėtų pasirūpintų keliais drabužių variantais – šiltesniam ir vėsesniam orui, aprengti juos „svogūno“ principu (vieną ant kito, kad būtų lengva nuvilkt ir atvirkščiai). „Einantiems į lauką mažiems vaikams svarbu, kad juos aprengtume taip, kaip mama „liepė“, o didesnius kaip aprengi, taip gerai“, – sakė auklėtoja. Ji su savo auklėtiniais į lauką eina du kartus per dieną vadovaudamasi posakiu „Nėra blogo oro, o tik netinkama apranga“.

PAAugLiAMS Didžioji dauguma paauglių stengiasi išsiskirti iš minios, ir dažnai jų drabužiai būna ne visiškai tinkami pagal metų laiką. Tačiau galima paauglius paskatinti rengtis ir madingai, ir šiltai, taip, kaip dera šaltuoju metų laiku. Gyvenantiems aktyvų gyvenimą drabužiai turi būti patogūs, o audinys – natūralus ir „kvėpuojantis“, kad greitai pašalintų drėgmės perteklių. Kitas svarbus akcentas – neperšlampami batai. Paaugliai yra reiklūs savo aprangai, stiliui, bet tėveliai gali patarti, kaip išsirinkti kokybišką striukę, paltą, puspaltį ar kailinius, taip pat ne tik puošnius, bet ir pagal metų laiką tinkamus galvos ir kaklo apdangalus, pirštines.

Parengė Auksė Kekytė

laukiame jūsų apsilankant: Vilniuje: pc „aKropoliS“, parduotuvė „Sterntaler“, rygos alėja 165 Kaune: pc „aKropoliS“, parduotuvė „Sterntaler“, iii a. Karmelitų al. 41 Klaipėdoje: pc „aKropoliS“, parduotuvė „Sterntaler“, rusų al. 195 www.sterntaler.lt 2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

15

Mūsų rūpesčiai

Pasiruošimas mokyklai-

ilgas procesas

Pasiruošimas mokyklai – ilgas ir kūrybinis procesas, kurio metu tėvai turi padėti savo vaikui, o ne jam pamokslauti ir gąsdinti. Tam, kad ikimokyklinukas būtų tinkamai parengtas mokyklai, reikia pradėti ruoštis iš anksto ir palaipsniui.

Nepalikime to paskutinei vasarai, o darykime nuosekliai, iš lėto, atsižvelgdami į savo vaiko individualius polinkius, poreikius, fiziologinę brandą ir charakterio savybes. Sėkmingas pirmoko prisitaikymas mokykloje daugiausiai priklauso nuo to, kaip vaikas paruošiamas ir nuteikiamas namuose.

Šiame straipsnyje išsamiau aptarsime tris pagrindinius būsimo pirmoko pasirengimo mokyklai aspektus – pažintinį-psichologinį, psichosocialinį ir fiziologinį – bei pateiksime patarimų tėveliams, kurie turėtų palengvinti būsimų mokinukų prisitaikymą (adaptaciją) prie naujos aplinkos ir tvarkos, padėti lengviau ir sparčiau atlikti įvairias užduotis, atėjus į pirmą klasę.

Pažintinis-psichologinis pasirengimas susideda iš intelektualinio vaiko išsivystymo (dėmesys, mąstymas, suvokimas, atmintis, kūrybiškumas), kalbos išsivystymo (gebėjimas taisyklingai ir logiškai kalbėti, pakankamas žodynas, gebėjimas žodžius analizuoti garsais), smulkiosios motorikos išsivystymo, emocinio pasirengimo (emocinis atsparumas, savikontrolė, pasirengimas priimti informaciją, noras mokytis ir eiti į mokyklą, laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, gebėjimas atlikti užduotis, pradėti ir užbaigti darbą ir pan.).

Ikimokyklinukas gali daryti viską (ar beveik viską), kas jam patinka, ką jis nori, o nuo pat pirmų mokyklos lankymo dienų vaikas tampa mokiniu, ir nuo mokymosi principo „įdomu-neįdomu“ pereinama prie „įsidėmiu, nes reikia“. Pereinamąjį laikotarpį palengvins ir teigiamos įtakos vaiko pažintiniam-psichologiniam pasirengimui turės šie patarimai tėveliams:

16 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

n Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais arba sukurti logišką pasakojimą pagal piešinį/piešinių seriją. n Mokykite deklamuoti eilėraščius raiškiai, aiškiai ir neskubant. Įsidėmėti ir pasakyti skaičiuotes, greitakalbes. n Skatinkite vaiko loginį mąstymą, pastebėti priežasties ir pasekmės ryšį, klausinėkite vaikų „kodėl?“, tegul jie atsako „todėl, kad...“. n Prašykite atsakinėti pilnais ir prasmingais sakiniais (tai padės atsakinėjant žodžiu per pamoką ir rašant rašto darbus). n Kelionių, išvykų metu atkreipkite vaiko dėmesį į įvairius užrašus, kartu tarkite raides, skiemenis, žodžius, analizuokite juos atskirais garsais. n Skaičiuokite (kiek vaikas mato pieštukų, puodelių, žaislų, mašinų ir t.t.), klauskite kelintas daiktas yra eilėje ir pan. n Lyginkite daiktus pagal dydį, plotį, ilgį, svorį ir pan. (supažindinkite su sąvokomis „daugiau”, „mažiau”, „tiek pat“, „lygiai“, „aukštesnis“, „žemesnis“ ir t.t.). n Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, viršus, apačia, vidurys ir pan.). Jam bus lengviau orientuotis sąsiuvinyje ir vadovėlyje. n Mokykite pažinti laiko sąvokas (šiandien, vakar, rytoj, poryt, pirmadienis,

antradienis, žiema, vasara ir t.t.) n Pratinkite vaiką kruopščiai atlikti ir užbaigti pradėtą darbą, neatidėliojant jo vėlesniam laikui. Atlikti užduotis, reikalaujančias ilgo susikaupimo – vaikas turi žinoti, kad mokykloje 35-45 minutes teks būti susikaupusiam. n Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą (pasibaigus vienai pamokai, reikės greitai pasiruošti kitai). n Lavinkite vaiko smulkiąją motoriką, to reikės rašymui. Smulkiosios motorikos lavinimui padeda: lipdymas, konstravimas, piešimas, spalvinimas, karpymas, karoliukų vėrimas ir kasdienių darbų atlikimas (tokie kaip apsirengimas, batų apsiavimas ir pan.). n Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje. Mokykite naudotis žirklėmis, kirpti tvarkingai ir iškirpti įvairias geometrines figūras, paveikslėlius. n Leiskite vaikui pasidžiaugti naująją kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegul mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės. Rugsėjo mėnesį vaikas galės greitai pasiruošti kitai pamokai ir skirti dėmesį svarbesniems dalykams. n Susipažinkite ir supažindinkite vai-

ką su mokyklos aplinka ir mokytoja. Atėjęs į mokyklą rugsėjį, vaikas jausis saugiau, patirs mažiau streso. supažindinkite vaiką su mokyklos tvarka: n Mokykite vaiką prisistatyti, susipažinti, pasisveikinti. n Pratinkite vaiką orientuotis tarp nepažįstamų žmonių, bet negąsdinkite nepažįstamais. n Pratinkite vaiką ištverti minioje, triukšme. Klausinėkite ir išklausykite, kas jį neramina tokiose situacijose. n išlaikykite dienos režimą, pratinkite vaiką anksti keltis. Dienos režimo pasikeitimas rudenį neturi sukelti vaikui streso. n Ugdykite vaiko atsakomybę ir ištvermę. Vaikas turi pajusti, kad mokymasis – rimta veikla, už kurios rezultatus bus atsakingas pats. Aiškinkite vaikui, kad mokymosi procesas ilgas, pamokos trunka 35 minutes, mokykloje reikės išbūti pusdienį (esant reikalui – gali tekti eiti ir į pailgintos dienos grupę). n Pratinkite vaiką saugiai elgtis gatvėje, pažinti aplinką šalia namų, parodykite saugiausią ir artimiausią kelią į mokyklą.

Leiskite vaikui vienam pabandyti nueiti ir sugrįžti iš mokyklos (jį stebėkite ir vėliau aptarkite, kaip jam sekėsi).

Psichosocialinis pasirengimas mokyklai keičia vaiko socialinį vaidmenį viuomenėje. Jis tampa mokiniu, formuojasi nauji bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai su bendraamžiais, mokytojais, tėvais. Keičiasi požiūris į aplinkinį pasaulį ir į save patį. Šio aspekto lavinimui padės šie patarimai: n Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų (tai padės išgirsti mokytojos aiškinimą, kaip atlikti užduotį). n Pratinkite vaiką netrukdyti dirbti savo sesutei, broliukui, tėveliams (klasės suole sėdės ne vienas, o su draugu). n Mokykite vaiką prisistatyti, prašyti

pagalbos, susidraugauti, tinkamai reikšti jausmus, ugdykite teigiamą savęs vertinimą, sugebėjimą pasakyti „ne”, spręsti konfliktus be smurto. Mokykite vaiką savo norus išreikšti žodžiais, nes mokykloje jums suprantami gestai, mimika ar kiti nežodiniai ženklai aplinkiniams gali būti nesuprantami. n Mokykite vaiką kantrumo, nes kartais jo noras ne iš karto gali būti patenkintas. n Žaidimo metu pratinkite vaiką laikytis taisyklių, susitarimų, šio įgūdžio reikės užsiimant bendra veikla mokykloje. n Pratinkite vaiką pasipasakoti apie dienos įvykius, veiklą. n Negąsdinkite mokykla, mokytoja, nes gali atsirasti išankstinis priešiškumas mokyklai, baimė ir nerimas. n Tikėkite vaiko sėkme. Tuomet jis jausis tvirtesnis, pajėgesnis, turės daugiau valios, jėgų ir užsispyrimo siekti tikslo. n Palaikykite vaiką. Jūsų vaikas turi tvirtai žinoti, kad susidūręs su problemomis, nesėkmėmis, jis visados sulauks jūsų pagalbos.

Fiziologinį pasirengimą mokyklai įvertina gydytojas (vaiko fizinį išsivystymą, jo atitikimą biologiniam amžiui, sveikatos būklę) ir išduoda medicininę pažymą.

Vaiko adaptacija naujoje aplinkoje ir kolektyve priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo tėvų. Todėl, mieli tėveliai, nusiteikite dalyvauti mokyklos gyvenime – šventėse, renginiuose, projektinėje veikloje, susirinkimuose. jūsų teigiamas nusiteikimas ir noras bendradarbiauti su mokykla padės vaikui susikurti teigiamą požiūrį į mokymąsi ir palengvins jo adaptaciją naujoje aplinkoje ir kolektyve.

STALO ŽAIDIMAI

mažiems ir dideliems

Parengė Vilniaus „Ryto“ progimnazijos psichologė Irena Lavrinovič ir pradinių klasių mokytoja Rita Ostrauskaitė

2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

17

Santykiai

iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Visos šios paslaugos programoje dalyvaujantiems vaikams teikiamos nemokamai.

Silantai -

nemokama Jūsų vaikų dantukų apsauga Medikai skambina pavojaus varpais apie prastą lietuvių vaikų dantų būklę. Tačiau ar ne mes, suaugusieji, patys prie to prisidedame? Žinome – gydymas atima iš tėvų nemažai laiko, pinigų, kantrybės, o vaikams odontologijos kabinete tenka palikti daug ašarų ir baimės. silantai – štai kas padeda kare su ėduonimi. o ar apie juos žino visi, auginantys mokyklinio amžiaus vaikus? ar visi pasinaudoja valstybės teikiama parama, užuot burnoję kaip „viskas visur brangu“?

Silantai – tai moderni ir efektyvi ėduonies profilaktikai skirta skysta plombinė medžiaga. Šia medžiaga užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos.

Tokiu būdu ilgesnį laiką dantys apsaugomi nuo ėduonies. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas poliravimo pasta ir iš karto padengiamas silantu, naudojant mažą šepetėlį ar specialų švirkštą. Vėliau silantas sukietinamas naudojant specialią šviesą. Krūminis dantukas formuojasi apie metus laiko ir silante esantis fluoras jį taip sustiprina, kad jis „nebebijo“ ėduonies, sudarydamas mechaninį barjerą tarp dantų emalio ir jį žalojančių faktorių.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-713. Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies pre-

18 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

vencijai. Specialistai rekomenduoja silantais užlieti vos išdygusius pirmuosius nuolatinius krūminius dantis. Jei nutarsite tai padaryti šiek tiek vėliau, rezultatas nebus toks akivaizdus. Dantukui išaugus, jo vagelės greitai apsineša, atsiranda pirminių ėduonies požymių ir silantuoti gali būti per vėlu.

Nuolatinių krūminių dantų dengimą silantais teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo.

Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.

Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas

sKaiČiai Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad 69,4 proc. 7–8 metų vaikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių yra pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys. Ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų. Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80-90 proc.

Per 2005–2012 metus beveik 300 tūkstančių vaikų dantys buvo nemokamai padengti silantais. Per šį laikotarpį tam išleista daugiau kaip 13 mln. litų PSDF biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, 2011 metais išleista 1,76 mln. litų, o 2012 metais – beveik 2 mln. litų.

2013 m. vaikų dantų dengimui silantais numatyta išleisti 1,9 mln. litų, šiai dienai yra panaudota 671 tūkst. litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį silantais padengti daugiau kaip 24 tūkst. vaikų dantys. Taigi tėveliai turėtų suskubti pasinaudoti puikia nemokama priemone, taip išsaugodami vaikų dantukus. Juk vėliau jų taisymas gerokai patuština kišenes...

Kauno „Naujosios klinikos“ odontologė Videta Lizaitienė apie silantus TRUMPAI: n Laikas, tinkamas silantavimui, gana trumpas. Tad tėveliai turėtų būti atidūs ir išnaudoti šį periodą. n Laiku padengus vaikų dantis silantais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 procentų. n Visiškai neskausminga procedūra, nenaudojamas grąžtas, kurio vaikai labiausiai bijosi mūsų kabinete. n Silantų užliejimas trunka tik keliolika minučių n Silantinėje medžiagoje esantis floras skatina danties emalio tvirtėjimą – mineralizaciją. n Silantais padengtus dantis lengviau valyti. Beje, klaidinga manyti, kad silantai apsaugos juos nuo ėduonies ir jau galima į šoną padėti dantų šepetėlį. NE – dantukus vis tiek būtina kasdien valyti. n Procedūra yra visiškai nemokama, jei kreipiatės į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa. Pasiteiraukite apie tai savo šeimos gydytojo. n Mieli tėveliai, geriau laiku pasirūpinti vaikų burnos higiena, nei vėliau taisyti jau sugedusius dantukus.

Parengė „Mama ir Tėtis“

VILNIUS, ŠIAULIAI

VAIKŲ IR SUAUGUSIŲJŲ DANTŲ ORTODONTINIS GYDYMAS, SĄKANDŽIO KOREKCIJA

KAUNAS

Dantų gydymas, implantacija, protezavimas, ortodontija, estetinis plombavimas, balinimas.

Burnos chirurgija ir higiena

O d o n t o l o g i j o s K l i n i k a

Savanorių pr. 252-33, Kaunas, LT-50199, Tel.: 8 37 70 66 87, 8 659 999 27 www.dentasana.lt, info@dentasana.lt

VILNIUS

NAUJA PASLAUGA JUMS IR JŪSŲ ŠEIMAI CENTRO POLIKLINIKOJE Burnos higienistės Lina Antanovičiūtė ir Vilma Šimkienė konsultuoja vaikus ir suaugusiuosius bei atlieka profesionalią burnos higieną.

Kodėl reikalinga ši procedūra?

Valydami dantis šepetėliu ne visuomet gerai išvalome ant dantų susikaupusį apnašą, ilgainiui minkštas apnašas mineralizuojasi ir susidaro konkrementai (dantų akmenys), kurie sukelia tokias problemas kaip:  Dantenų uždegimas (gingivitas, periodontitas);  Periodonto raiščio irimas;  Patologinių periodonto kišenių formavimasis;  Alveolės kaulo rezorbcija;  Ėduonis;  Prastas burnos kvapas;  Dantenų recesija;  Dantų paslankumas ir netekimas.

Norint išvengti šių problemų ar pristabdyti jų plitimą, reikia reguliariai atlikti profesionalios burnos higienos procedūrą, kurios metu bus pašalintas minkštas ir kietas apnašas (konkrementai), nupoliruoti visi dantų bei plombų paviršiai ir apmokyta individualios burnos higienos.

Konsultacijai atvykti rekomenduojama, kai skauda ar kraujuoja dantenos valant dantis arba valgant, atsirado blogas burnos kvapas, dantys pasidarė jautrūs, kai pacientas nori išmokti efektyvesnės individualios burnos higienos ir kt.

Pirmą kartą pas burnos higienistus rekomenduojama apsilankyti sulaukus 5–6 metų.

Siuntimo burnos higienisto konsultacijai nereikia.

Jūsų laukiame VšĮ Centro poliklinikoje, Pylimo g. 3, 313 kabinete.

2013 Spalis MAMA ir TĖTIS 19 Registracija tel. (8 5) 25 14 058

Sveikata

Omega-3 ir omega-6

riebalų rūgščių reikšmė žmonių sveikatai Apie omega-3 riebalų rūgščių naudą žmogaus organizmui daugelis esame girdėję. Kur kas mažiau kalbama apie omega-6 riebalų rūgščių poveikį bei tai, koks svarbus yra šių riebalų rūgščių santykis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič vartotojams primena kokios svarbios mūsų mityboje yra omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys.

Kas jos – omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys?

Polinesočiosios riebalų rūgštys yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai. Jos yra tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės. Polinesočiosios riebalų rūgštys pagal pirmos dvigubos jungties padėtį, skirstomos į: •Omega-3 (linoleno, eikozapentaeno (EPR), dokozaheksaeno (DHR); •Omega-6 (linolo, arachido); •Omega-9 (eruko).

Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių poveikis sveikatai

Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbios smegenų membranų funkcijoms ir smegenų aktyvumui, normaliam odos funkcionavimui, organizmo atsparumui, kraujo klampumui ir krešumui (mažina trombocitų agregaciją), kraujospūdžiui.

Nuo su maistu gaunamo omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių kiekio ir jų santykio bei organizme susidariusių jų apykaitos produktų santykio priklauso ląstelėse vykstančių procesų reguliacija.

Neatitinkantis rekomendacijų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis yra susijęs su kraujagyslių membranų lipidų sudėties pokyčiais ir padidėjusia tikimybe susirgti ateroskleroze bei uždegiminėmis ligomis. Nepakeičiamųjų omega-6 riebalų rūgščių stoka turi įtakos augimo atsilikimui, odos pažeidimams, reprodukcinės sistemos pažeidimams, kepenų suriebėjimui.

Omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis

E. Venckevič pastebi, kad riebalų poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio

20 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

aktyvumo. Augančiam organizmui linolo rūgšties reikia santykinai daugiau negu suaugusiam žmogui. Linolo (omega-6) riebalų rūgštims turėtų tekti apie 4 % bendro paros energijos poreikio, linoleno riebalų rūgštims (omega-3, eikozapentaeno ir dokozaheksaeno pirmtakas) – iki 0,5 % energijos poreikio. Geriausias omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra 5:1.

Juo šis santykis mažesnis, tuo produktas palankesnis sveikatai. Žmogaus organizme alfa-linoleno rūgštis gali būti „išsotinama“ ir prailginama iki eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgšties, bet tik tada, kai omega-6 ir omega-3 santykis yra mažas.

Eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgšties daugiausiai yra jūros gėrybėse: menkių kepenų aliejuje, skumbrėse, lašišose, sardinėse, krabuose, krevetėse ir austrėse. Įvairiose šalyse rekomenduojamas suvartoti omega-3 riebalų rūgščių kiekis skirtingas – nuo 0,5 iki 2 % bendro paros energijos poreikio. Tiriant įvairių riebalų suvartojimą buvo nustatyta, kad vyrų faktiškai suvartojamas alfa linoleno riebalų rūgščių kiekis svyruoja nuo 0,6 g per dieną (Prancūzija, Graikija) iki 2,5 g per dieną (Islandija), moterų – nuo 0,5 g per dieną (Prancūzija) iki 2,1 g per dieną (Danija).

Kaip teigia NMVRVI mitybos specialistė E. Venckevič, daugelyje šalių omega-3 riebalų rūgščių suvartojama per mažai, todėl didesnis produktų, turinčių daug omega-3 riebalų rūgščių, vartojimas būtų labai naudingas žmogaus organizmui.

Tam tereikia per savaitę vieną ar du kartus valgyti riebią žuvį.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto 2013 m.

atlikto Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimo metu įvertinus riebios jūros žuvies vartojimą tarp Lietuvos gyventojų nustatyta, kad didžioji dalis suaugusiųjų gyventojų, t. y. 64 %, ją vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba visai nevartoja. 1-2 kartus per savaitę riebią jūros žuvį vartoja mažiau nei ketvirtadalis (23 %) suaugusiųjų gyventojų, o 3-5 kartus per savaitę – tik 7,4 %.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nustatė šias fiziologiškai reikšmingas ir darančias teigiamą įtaką žmogaus sveikatai polinesočiųjų riebalų rūgščių paros normas: eikozapentaeno mišinyje su dokozaheksaeno ar vien tik dokozaheksaeno riebalų rūgštims – 250 mg, alfa-linoleno riebalų rūgščiai – 2 g, linolo – 10 g.

Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai susirūpinę, kad vis daugiau suvartojama maisto, kuriame gausu omega-6 riebalų rūgščių ir per mažai omega-3 riebalų rūgščių. Santykis tarp šių riebalų rūgščių atskiruose maisto produktuose neretai siekia 10:1–20:1. Kadangi abiejų grupių riebalų rūgščių apykaitai reikia tų pačių fermentų, tarp jų atsiranda konkurencija.

Omega-6 riebalų rūgščių perteklius trukdo omega-3 riebalų rūgščių apykaitai ir neleidžia jų įsisavinti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra 2:1–5:1.

Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis maiste

Linolo ir alfa linoleno riebalų rūgščių organizmas nesintetina, jos turi būti gaunamos su maistu. Nepakeičiamųjų riebalų

rūgščių yra ir augaliniuose (daugiausiai linolo), ir gyvūniniuose (daugiausiai linoleno) maisto produktuose. Linolo rūgštis – pagrindinė daugumos augalinių aliejų (saulėgrąžų, sojų, kukurūzų) sudedamoji dalis. Alfa linoleno rūgšties turi sėmenų, rapsų, sojų aliejus, žalialapiai augalai. Ne visi augaliniai riebalai vienodai vertingi. Juo augaliniuose riebaluose yra daugiau linolo (omega-6) ir linoleno (omega-3) riebalų rūgščių, tuo jie vertingesni. Jūros žuvų ir kitų jūros gyvūnų taukuose yra labai ilgą anglies atomų grandinę turinčių polinesočiųjų riebalų rūgščių (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno). Didžiausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra šiaurės jūrų ir vandenynų žuvys. Omega-3 riebalų rūgščių kiekis įvairiose žuvyse skiriasi – priklauso nuo jų rūšies ir kilmės (pvz., užaugintų fermose ir laukinių).

Informacija apie omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių naudą sveikatai maisto produktų etiketėse

Europos Sąjungoje (taip pat ir Lietuvoje) nuo 2012 m. gruodžio 14 d. taikomas 2012 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012, kuriame pateikiami leidžiami vartoti teiginiai apie maisto produktų sveikumą. Patvirtintų teiginių apie maisto sveikatingumą sąraše yra ir 8 teiginiai, susiję su dokozaheksaeno ir eikozapentaeno rūgščių (DHR ir EPR), linolo ir alfa linoleno rūgščių poveikiu žmonių sveikatai bei šių teiginių vartojimo sąlygos. Pavyzdžiui, teiginys, kad DHR padeda išsaugoti normalų regėjimą, gali būti vartojamas kalbant tik apie maisto produktą, kuriame yra bent 40 mg DHR 100 g ir 100 kcal maisto produkto. Norint vartoti teiginį, vartotojui pateikiama informacija, kad teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg DHR. E. Venckevič pabrėžia, jeigu maisto produktas atitinka konkrečiam teiginiui minėtame Reglamente (ar jo pakeitimuose) nurodytas vartojimo sąlygas, jį pateikiant vartotojui (pvz., etiketėje) gali būti nurodomas vienas iš šių teiginių apie polinesočiąsias riebalų rūgštis: 1. DHR padeda palaikyti normalią trigliceridų koncentraciją kraujyje 2. DHR ir EPR padeda palaikyti normalų kraujospūdį 3 .DHR ir EPR padeda palaikyti normalią trigliceridų koncentraciją kraujyje 4 .DHR svarbi normaliai smegenų funkcijai palaikyti 5. DHR padeda išsaugoti normalų regėjimą 6. EPR ir DHR svarbios normaliai širdies veiklai 7 .Linolo rūgštis padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje 8. Alfa linoleno rūgštis (ALR) padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja valgyti maistą, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių: riebią žuvį, riešutus, avokadą, augalinius aliejus (įskaitant alyvuogių, saulėgrąžų ir rapsų aliejus). Žuvį (šviežią, šaldytą ar konservuotą) rekomenduojama valgyti bent 2 ar 3 kartus per savaitę, nes su žuvimi gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D bei mineralinių medžiagų. Verta prisiminti, kad rūkytoje žuvyje, paruoštoje silkėje yra daug druskos, kurios vartojimą reikia riboti.

Tiek suaugusiems, tiek vaikams labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykį.

2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

21

Įdomu

ORIENTALŲ

(RYTŲ TRUMPAPLAUKĖS) KATĖS

Veislyno „Marphonia“ nuotr.

ISTORIJA

Orientalų katės priklauso Rytų kačių grupei, kuriai taip pat priskiriamos Siamo, Balio ir Seišelių katės. Orientalų veislė atsirado 1950-1960 metais, Anglijos veisėjams stengiantis atkurti Siamo kačių, kurių skaičius po II-ojo pasaulinio karo liūdnai sumažėjo, veislę. Dėl kryžminimo orientalai turi Britų trumpaplaukių, Rusų mėlynųjų ir Abisinijos kačių kraujo.

Veislė įregistruota 1972 metais. Nuo 1977-ųjų, kai orientalų katės pradėjo dalyvauti parodose, veislė sparčiai populiarėjo ir pamažu užsitarnavo vienos mėgstamiausių trumpaplaukių kačių veislės statusą. Nepaisant to, tai vis dar pakankamai reta veislė, nes dėl savo charakteringo balso ir raiškių emocijų ne visiems yra priimtina.

IŠVAIZDA

Orientalų veislės katės pirmiausia patraukia ypatingu grakštumu. Iš pažiūros trapi išorė apgauna – orientalų kūnas tvirtas, raumeningas. Stebina neįprastas smulkių kaulų ir tvirto raumenyno kontrastas.

Orientalų kailis gali būti labai įvairių spalvų, jų derinių ir raštų.

Itin žavingos juodo kailio katės, primenančios nedidukes panteras.

Orientalų išvaizda – harmoninga, subalansuota. Viskas joje dera – kiekviena detalė papildo, pratęsia viena kitą. Įspūdingai didelės ausys pratęsia galvos kontūrą, migdolo formos akys tobulai įsilieja į pailgo snukučio „kompoziciją“.

Bendrai

orientalų katės yra labai vikrios, lieknos, itin grakštaus, bet tvirto ir raumeningo sudėjimo keturkojės.

Kūnas

ilgas ir lieknas, pasižymintis gana neįprastu smulkių kaulų ir tvirtų raumenų deriniu.

galva

pailga, smailėjanti.

Ausys

Stulbinančiai didelės, plačios ties pagrindu, pratęsiančios galvos kontūrą.

Akys uodega Kailis Spalva gyvenimo trukmė

Diskvalifikacija

Vidutinio dydžio, migdolo formos, link nosies pasvirusiais kampučiais, harmoningai papildančios veido „paveikslą“. Žalios spalvos. Baltos spalvos orientalai gali turėti vieną mėlyną ir vieną žalią akį. ilga, labai plona.

Trumpas, prigludęs, blizgus, satino žvilgesio.

Skaičiuojama apie 300 įvairių spalvų derinių ir raštų 12-15 metų.

Silpnos užpakalinės kojos, netaisyklingas kvėpavimas, geltonos akys, žvairumas, „laužta“ uodega.

žiūrėkite naujausias „Cats 101“ laidas

tik per

24 22 22 MAMA MAMAirirTĖTIS TĖTIS

2013 2013Birželis Kovas

Animal Planet

Veislyno „Marphonia“ nuotr.

Parengta bendradarbiaujant su Animal planet ir veislynu „Marphonia”

Aktyvumas Žaismingumas Reikalauja dėmesio Prieraišumas Vokalumas Paklusnumas Sumanumas Savarankiškumas Sveikata Poreikis poruotis Sutarimas su vaikais Sutarimas su kitais gyvūnais

nnnnnnnn nnnnnnnnn nnnnnn nnnnnnnn nnnnnnnn nnnn nnnnnnnnn nnnnnn nnnnnn nnnnnnnn nnnnnnnnn nnnnnnnnn

TEMPERAMENTAS

Orientalų veislės kačių charakteris ne mažiau savitas nei jų išorė. Tai – daugialypės ir spalvingos asmenybės. Vieną minutę žavitės karališkai išdidžiu jų grakštumu, kitą – negalite atplėšti akių nuo smalsios ir valiūkiškai, lyg animaciniame filmuke, siaučiančios vėjavaikės. Šios katės nepaprastai energingos, entuziastingai įsitraukiančios į bet kokį aplink vykstantį veiksmą, visą gyvenimą išlieka smalsios ir žaismingos. Jos kupinos tikėjimo, kad pasaulis turi suktis tik aplink jas, todėl, pritrūkusios dėmesio ar pajutusios šeimininkų meilės stygių, gali labai greitai imti jo reikalauti. Mylimos ir palepinamos dėmesiu atsidėkoja su kaupu – dovanoja ištikimybę, inteligentišką, viena kitą lygiavertiškai vertinančių pusių draugystę.

Dažniausiai šeimoje auginama orientalų veislės katė nesirenka vieno numylėtinio, ji rodo savo meilę visiems šeimos nariams, labai mėgsta pasitikdama prie durų „išsipasakoti” visas išsiskyrimo metu nutikusias laimes ir nelaimes. Pomėgis „išsipasakoti” – ryškus orientalų bruožas. Kaip ir dauguma Siamo veislės šnekučių, orientalai niekada nepritrūksta „žodžių“. Nors šios katės mėgsta akivaizdžiai demonstruoti prieraišumą šeimininkui arba pažįstamų asmenų ratui, nepakalbinti neliks ir į svečius užsukę prašalaičiai – kiekvienas bus apuostytas ir greitai sulauks mėgstamo žaisliuko, kviečiančio kartu pažaisti.

2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

23

Sveikata

Atmintį naikinanti liga Rugsėjo 21-oji - Tarptautinė Alzheimerio ligos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad kiekvienas iš mūsų gali padėti ja susirgusiems žmonėms bei jų artimiesiems.

Tarptautinė Alzheimerio ligos diena yra minima nuo 1994 m., o šio paslaptingo susirgimo istorija siekia 1901 metus. Tuomet vokiečių psichiatras Aloizas Alzheimeris apklausė 51-erių metų pacientę Augustę Deter, kurią atgabeno jos vyras Karlas Deteris, nebeįstengęs ja rūpintis. Gydytojas A. Alzheimeris, atlikęs keletą paprastų bandymų, nustatė pacientei amneziją - atminties sutrikimą.

Ponia Augustė D. buvo pirma pacientė, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga. Šiuo metu pasaulyje ja jau serga 24 milijonai žmonių. Manoma, kad 2040 metais šis skaičius išaugs iki 81 milijono. Išsivysčiusiose šalyse tai trečia pagal dažnį mirties priežastis po vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Kas 24 sekundes Europoje diagnozuojama po naują demencijos atvejį. Kasmet Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis suserga 1,4 mln. europiečių. O štai Lietuvoje tikslių statistinių duomenų apie tokius ligonius nėra. Ar ne per daug šie žmonės

24 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

bei sunkiai juos slaugantys artimieji pamiršti mūsų visuomenėje?.. „Pastebėjus keistoką vyresnio amžiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius vertėtų sunerimti. Gali būti, kad tai - ne senatvės požymiai, kurių dažnai nenori suprasti ligonio artimieji. Būtent jų atidumas ir rūpestis gali padėti laiku diagnozuoti ligą“, - būti jautresniais savo senyvo amžiaus artimiesiems skatina Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Birutė Dargienė. Pavėlavus liga progresuoja: sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo ir kur gyvena, neprisimena, kad reikia pavalgyti ir t.t. Labai liūdna, tačiau savas žmogus tuomet jau nyksta kaip asmenybė...

Alzheimerio liga dažniausiai susergama sulaukus 65–70 metų amžiaus, tačiau kartais ji pasireiškia ir anksčiau.

Liga keičia žmogaus atmintį, mąstymą, elgesį ir emocijas. „Diagnozuota ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai pristabdyta, Alzheimerio liga išsilaiko pradinėje stadijoje, todėl būtina rimčiau pažvelgti į pirmuosius jos požymius“, - į itin svarbius dalykus atkreipti dėmesį siūlo gydytoja B. Dargienė. - Pastebėjus trumpalaikius senyvo žmogaus net neryškius atminties, kalbos, orientacijos laike ir erdvėje sutrikimus, išsiblaškymą, skubėkite kreiptis į medikus. Būtent tai padės ateityje ligoniui ilgiau išlikti darbingam ir sąmoningam, o aplinkiniams – išvengti rūpesčių naštos“. Gydytojas atliks tyrimus, paskirs gydymą, o tai padės savą mylimą žmogų kuo ilgiau išlaikyti „šiame“ pasaulyje su tikrais jausmais ir potyriais. Šia liga sergantiems bei juos slaugantiems žmonėms reikalinga visų mūsų parama, supratimas ir širdžių šiluma. Nepamirškime to...

Parengė Ligita Šoliūnienė

2013 Spalis

MAMA ir Tﾄ傍IS

29

Mūsų rūpesčiai

Gimę per anksti,

tačiau pačiu laiku

Pasaulyje kasmet gimsta 15 mln. neišnešiotų naujagimių, tačiau 1 mln. jų miršta. Lietuvoje kiekvienais metais ankščiau laiko gimsta 2000 kūdikių. Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ buria tokias šeimas į mažą bendruomenę, siekdama padėti joms išgyventi nežinios etapą, savo istorijomis įkvepia vilties, remia vieni kitus bei atstovauja Asociacijos narių interesams. Šiaulių apskrityje taip pat buriasi neišnešiotų dvynukų mamos ir tėčiai, kviečiantys prisijungti daugiau panašaus likimo šeimų. Šių metų vasarą vykusiame Šiaulių apskrities dvynukų neišnešiotukų susitikime dalyvavo keturios šeimynėlės. Patys mažiausi dalyviai - 1 m. 6 mėn. amžiaus Simas ir Faustas (gimę 34 sav. 2120 g ir 2025 g svorio) su tėveliais Renata ir Tomu, 2 m. Ieva ir Viltė (gim.

37 sav. 2940 g ir 1790 g) su mamyte Monika ir tėčiu Evaldu, tėvelių Dainoros ir Arvydo atlydėti 2 m. 7 mėn. Dorotėja ir Motiejus (gim.

31 sav. 1368 g ir 1837 g), 2 m. 6 mėn. Adrija ir Arija (gim. 31 sav.

1330 g ir 1340 g) bei jų svetingieji tėveliai Orinta ir Vaidas, jaukiai priėmę į svečius judrių mažylių būrį.

Nei vaikams, nei tėveliams laikas neprailgo: po vaišių laukė batutas, tėvelio Tomo rodomi stebuklai su balionais, siurprizų žvejyba, vištyčių lesinimas ir, žinoma, jo didenybė tortas. Apsišarvavęs kantrybe fotografas Giedrius Šeibelis vikriai sukosi, norėdamas užfiksuoti šventės dalyvius.

30 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

Nenuostabu, kad kiekvieną vaikučių žingsnį lydėjo mamų prisiminimai apie pirmąsias jų dienas, kupinas nerimo, didelių lūkesčių, nežinomybės ir apie nedrąsias svajones, aplankiusias bežiūrint pro inkubatoriaus langelį.

Mama Dainora pasidžiaugė, kad, pirmą kartą eidama į mažai pažįstamų žmonių susibūrimą, galėjo jaustis ramiai, nes žinojo, jog bus suprasta iš pusės žodžio ir niekas nesistebės pasakojimu apie kiekvieną vaiko priaugtą gramą. „Buvo be galo gera žiūrėti į mažuosius tokius linksmus, smalsius, gražius ir tiesiog gyvenančius savo vaikystės šalyje“, - džiaugėsi Dainora. Prisiminimai apie šią dieną liko patys šviesiausi, nes, anot mamytės Renatos, pats susitikimas buvo šauni idėja. „Be galo įdomu stebėti vaikučius, matyti iš kokių mažulėlių jie užauga ir su kiekviena diena tobulėja, atranda kažką naujo šiame pasaulyje, - sakė dvynukų mama. – Manau, kad stresas, kurį kiekviena patyrėme gimus neišnešiotam kūdikiui, ir nerimas dėl jo būklės mus išmokė būti stipresniais bei vertinti gyvenimą kitu kampu“. „Šie mažiukai pakeitė mūsų su vyru gyvenimus, išmokė kovoti už kiekvieną dieną, už naują viltį, - džiaugdamasi mažų žmogučių didelėmis šypsenomis kalbėjo mama Monika. - O tiems tėveliams, kurie dabar išgyvena tokius jausmus, linkiu tikėti. Tik tikėjimas ir kitų šeimų patirtis bei įrodymas, kokie dideli užaugo mūsų vaikai, suteiks vidinės stiprybės“.

Norintys prisijungti prie šiauliečių iniciatyvos informacijos ieškokite https://www.facebook.com/ groups/544947115542617/ Daugiau informacijos apie Neišnešiotų naujagimių asociaciją „Neišnešiotukas“ www.neisnesiotukas.lt/ Parengė Ligita Šoliūnienė Giedriaus Šeibelio nuotraukos

2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

31

Psichologija

Skyrybos.

Kaip padėti vaikams?

V

yrui ir žmonai skyrybos gali būti atokvėpis po slegiančio buvimo kartu, tačiau vaikams tai greičiausiai – jų kančių pradžia ir nesančio tėvo ilgesys. skyrybos reikalauja esminių pasikeitimų ne tik iš suaugusiųjų, bet ir iš vaikų. Kai tėvai skiriasi, apie vaikus dažnai pamiršta, nors šie ne mažiau kenčia. Gal net daugiau, nes į jų norus ir nuomonę apie skyrybas nebuvo atsižvelgta.

Suaugusieji dažnai nesugeba emociškai paremti savo vaikų šiuo sunkiu šeimai metu. Tėvai nežino, kaip galėtų padėti vaikams, nežino, ką jų vaikai išgyvena. O vaikai dažnai jaučiasi kalti dėl to, kas atsitiko.

Vaikas įsivaizduoja padaręs kažką blogo.

Kai skyrybos galų gale įvyksta, vaikas jas palaiko savo kaltumo įrodymu, mano, kad tai jis privertė tėtį ir mamą išsiskirti, kadangi nebuvo paklusnus, geras ir t.t.

Taip yra todėl, kad tėvai priešiškumą vienas kitam perkelia ir į santykius su vaiku. Du subrendę žmonės turi prisiimti visą atsakomybės naštą už savo santykių sėkmę ar nesėkmę. Ir netgi tokiu atveju vaikas vis tiek gali pasijusti kaltas. Jo gyvenimas pasikeičia iš pagrindų. Vienas iš tėvų, kurį vaikas nuoširdžiai mylėjo, išėjo iš namų, o mažasis buvo bejėgis ką nors pakeisti. Iš karto po skyrybų vaikas gali susirgti lengva depresija, kuri paprastai kyla iš vienišumo jausmo.

Tai normali reakcija, tačiau tėvas ir mama, įnikę į savo bėdas, jos gali ir nepastebėti.

Išsiblaškymas, užsidarymas ir gyvenimas praeitimi – tai bendri depresijos požymiai, būdingi vaikams, kurių tėvai jau nebegyvena kartu. Taip pat gali kilti pyktis, agresija.

Vaikas gali nepagarbiai elgtis namuose ar įsivelti į muštynes mokykloje – savo pyktį išreikšti veiksmais.

Labiausiai vaiką žeidžia ir jis tada dažniausiai neslepia pykčio, kai vienas iš tėvų įsigyja naują draugą ar draugę. Vaikui labai sunku suprasti, kad tėvelis ir mamytė nebemyli vienas kito, tačiau jam dar sunkiau suvokti tai, kad santykiai pasikeitė taip smarkiai, jog jo tėvai susitikinėja su kitais. Pyktis,

32 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

reiškiamas naujam draugui ar draugei, yra daugiau ištikimybė mamai ar tėvui negu antipatija „tetai“ ar „dėdei“. Iš pradžių naujasis draugas(-ė) gali net bandyti atstoti tėtį ar mamą: imti auklėti įvaikį. O tai sukelia dar didesnį vaiko pyktį – jis nėra pripratęs prie jam svetimo žmogaus. Vaiko širdis vis dar priklauso tikrajam tėvui, o naujojo tėvelio ar mamytės patarimai bei nurodymai tik nuolat primena, kad nebėra tikrojo tėvo.

Emocinis ryšys negali būti greitai nutraukiamas. Tėvai turėjo galimybę priprasti prie skyrybų minties, o vaikas – ne. Daugeliui vaikų skyrybos yra kaip perkūnas iš giedro dangaus – jiems reikia laiko susivokti. Neretai jie pasineria į plačias fantazijas, bandydami sušvelninti realybę. Nemažai vaikų tiki, kad tėvai vieną dieną susitaikys. Tai labai guodžianti mintis, ypač kai jie yra bejėgiai ką nors pakeisti. Fantazijos gali būti vienintelis būdas išsipildyti mažųjų norams ir svajonėms.

Norėdami padėti savo vaikams, tėvai pirmiausia turi susivokti savo jausmuose (dažniausiai tėvai jaučia kaltę ir nerimą, kad santuoka iširo). Kai suaugusieji supranta, ką jaučia, tada gali būti tikri, kad neišlies savo neigiamų jausmų vaikui. Tėvams patariama koncentruoti savo jausmus į vaiką, o ne į buvusį sutuoktinį. Neabejotina, kad skyrybos išryškino daug negerų sutuoktinių bruožų, tačiau bendraudami su vaiku tėvai turi valdyti savo jausmus, žodžius, veiksmus.

Su vaiku geriausia kalbėtis esamuoju laiku.

Tačiau jeigu vaikas nori aptarti, kaip viskas buvo, nereikėtų to drausti. Tačiau jei pokalbį pradėsite jūs, kalba turėtų suktis apie tai,

kas vyksta čia ir dabar. Kalbėdamiesi apie praeitį, galite išprovokuoti kaltės jausmą ir pyktį. Šiuo laikotarpiu vaiko išgyvenimai labai stiprūs. Tėvai gali pasijusti kalti, kad leido mažajam visa tai patirti. Po tėvų skyrybų ateina tarsi emocinis gedėjimo periodas.

Daugelis vaikų sugrįžta į įprastinę būseną, kai susidoroja su šia situacija.

Vaikai turi žinoti, kas jų laukia, tačiau nereikia mažų galvelių perkrauti skyrybų detalėmis. Užteks bendrai paaiškinti.

Jie neturėtų žinoti ir finansinių susitarimų specifikos. Finansai yra esminis dalykas sutuoktiniams, ir tai gali būti gana karštų diskusijų objektas. Bet šis klausimas neturėtų būti svarstomas girdint vaikams. Vaikas gali pasijusti atsakingas už tai, kad rūpestis dėl jo išlaikymo ir toliau „kaitina geležį“ tėvų santykiuose. Tačiau vaikai privalo žinoti visas smulkmenas apie susitarimus dėl jų globos. Jie neturi likti nežinioje, kai kalbama apie jų ateitį. Vaikai turėtų žinoti, kad susitarta buvo abipusiškai. Tai neleis jiems pasijusti atstumtiems to tėvo, kuris gyvens atskirai. Jie taip pat turėtų žinoti, kokias galimybes turės aplankyti tėvą, kada vyks susitikimai ir kiek laiko truks. Kuo daugiau vaikai žinos apie tai, kas su jais susiję, tuo saugesni jie jausis. Nes kai nežino, kas jų laukia, jaučia didžiulį nerimą.

Tėvams patariama bendrauti bent jau telefonu, jei jau negali vienas į kitą žiūrėti.

Tai būtina tiek dėl vaikų, tiek dėl tėvų gerovės. Kadangi auklėjant vaikus yra labai svarbu disciplinos tęstinumas – jei vienas tėvas ko nors neleido, tai ir kitas turėtų to neleisti. Tėvai vaiko labui turi bendradar-

biauti, nors ir yra išsiskyrę. Jie jau nebėra vyras ir žmona, tačiau vis tiek yra vaiko tėvas ir mama. Nors ir sunku, bet nė vienas iš tėvų niekada neturėtų kito žeminti vaiko akivaizdoje. Jeigu pavyksta bendradarbiauti auklėjant vaiką, kartu negyvenantis tėvas gali būti didelė pagalba antrajam. Tai leidžia vaikui suprasti, kad tėtis ar mama, gyvenantys atskirai, neabejingi jam, domisi ne vien jo žaidimais ar pramogomis.

Kai išsiskyrę tėvai palaiko gerus tarpusavio santykius, vaikui daug lengviau būti ir vienuose, ir kituose namuose. Jeigu vaikas gali bendrauti su abiem tėvais ir vienodai gerai jaučiasi abiejuose namuose, tai jam tik padeda ir tikrai nekenkia.

Kai kuriems tėvams yra sunku prisipažinti, kad skiriasi. Šiuo atžvilgiu reikėtų būti atviresniems. Labai svarbu apie tai informuoti vaiko darželio ar mokyklos auklėtoją ir paprašyti, kad ji padėtų vaikui šiuo momentu. Jei pedagogas žinos apie situaciją šeimoje, jis sugebės suprasti ir galimus vaiko elgesio pokyčius. Jei įmanoma, geriausia būtų neatskirti brolio ir sesers. Jie jau prarado vieną iš tėvų. Vaiko išskyrimas su broliu ar seserimi sukeltų dar didesnį praradimo jausmą. Brolių, seserų santykiai dažnai yra nepakankamai vertinami. Mes dažnai matom išorinį peštynių, barnių ir pavydo

demonstravimą, bet po jais dažnai slepiasi šilumos, meilės jausmai, rūpinimasis vienas kitu. Kai broliai ir seserys yra išskiriami, jų praradimo jausmas gali būti žymiai gilesnis ir skaudesnis, negu tėvai įsivaizduoja.

Išsiskyrusioje šeimoje iškyla nemažai sunkumų. Mamos priverstos daugiau dirbti, kad aprūpintų vaikus. Atsiranda pavojus, kad su vaikais bus elgiamasi kaip su mažais suaugusiais. Neretai vaikams tokiose šeimose skiriama daugiau atsakomybės, negu jie gali prisiimti, pavyzdžiui, vyresnieji vaikai paliekami auklėti mažuosius brolius, seseris. Žinoma, vyresni vaikai turi padėti jaunesniems, tačiau jeigu užkraunama per didelė atsakomybės ir pareigų našta, galima sulaukti priešiškos reakcijos. Svarbu šito nepamiršti. Už šeimos bėdas, kylančias dėl skyrybų, yra atsakingi tėvai. Vaikai neturėtų tapti savo tėvų advokatais. Mamai ir tėčiui vertėtų pasistengti patiems susidoroti su gyvenimo atskirai sunkumais. Jeigu kartu negyvenantis tėvas ar motina jaučia poreikį pasikalbėti apie savo vienišumą, susierzinimą, turėtų pasiieškoti suaugusio draugo ar psichologo pagalbos. Vaikai gali žinoti kai kuriuos dalykus, tokius kaip pinigų stygius ar kt., bet negalima iš jų reikalauti emocinės paramos. Jų būsena yra tokia, kad jiems patiems reikalinga maksimali parama.

Vaikas, žinodamas visas tėvų problemas, yra dar neramesnis ir nesijaučia saugus net namuose.

Tos pačios taisyklės galioja ir naudojant vaikus kaip pasiuntinius tarp buvusių sutuoktinių. Kai kurie tėvai mano, kad nieko blogo, jeigu jie per vaiką primena savo buvusiam sutuoktiniui apie nesumokėtą sąskaitą ar alimentus. O vaikas atsiduria keblioje padėtyje. Tėvai dažnai jaučia, kad privalo kažkaip kompensuoti vaikams skyrybų traumą. Vienas iš tėvų, gyvenantis atskirai, gali suteikti vaikui per daug privilegijų ar perkrauti dovanomis, kai šis pas jį apsilanko. Bet tai nepadeda spręsti problemų. Tėvai yra linkę žadėti daugiau negu iš tikrųjų gali duoti. Visiškai nėra jokio reikalo prižadėti vaikams kalnų, jei nerealu išpildyti pažadus. Vaikai yra nusivylę skyrybomis, bet su tuo dar gali susidoroti, o neišpildomi pažadai tik didina mažojo nusivylimą ir susierzinimą.

Išsiskyrusių tėvų vaikai gali užaugti, subręsti ir be didelių traumų, jeigu tėvai jiems padeda išgyventi krizę. Situacija nėra beviltiška. Vaikai gali įveikti šią kliūtį, jei suaugusieji supranta, ką jaučia jų mažieji.

Psichologė Birutė Černiūtė-Petraitienė

Vilniuje, S.Stanevičiaus g. 24, žiūrovai gali matyti spektaklius ir vaikams, ir suaugusiems. Kiekvieną savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį spektaklius vaikams rodo „Raganiukės teatras“. Šį sezoną spektaklius vaikams kurianti kūrybinė grupė skiria mylimiausiai vaikų rašytojai Astridai Lindgren. Rašytojai pagerbti iki lapkričio mėnesio pabaigos teatre kiekvieno šeštadienio popietę yra rodomas spektaklių serialas apie Karlsoną ir Mažylį. Šios idėjos autorė – režisierė R. Urbonavičiūtė. Taip pat, lapkričio mėn. 16 d. žiūrovams bus pristatyta premjera „Pepė Ilgakojinė“.

Lapkričio mėn repertuaras: 2 d. (šešt.) 12 val. ,,Princesė ir Nykštukas“ 2 d. (šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!

3 d. (sekm.) 12 val. „Miegančioji Gražuolė“ 9 d. (šešt.) 12 val. „Trys paršiukai“ 9 d. (šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!

10 d. (sekm.) 12 val. „Batuotas katinas“ 16 d. (šešt.) 12 val. Premjera! „Pepė Ilgakojinė“ 16 d. (šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!

17 d. (sekm.) 12 val. Premjera „Pepė Ilgakojinė“ 23 d. (šešt.) 12 val. „Miegančioji Gražuolė“ 23 d.(šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!

24 d. (sekm.) 12 val. Premjera! „Pepė Ilgakojinė“ 30 d. (šešt.) 12 val. „Trys paršiukai pasitinka žiemą“

Visą repertuarą galite rasti mūsų svetainėje www.raganiuke.lt. (tel. 8 670 97832)

Spektaklius suaugusiems pristato „Užupio dramos teatras“. Šioje alternatyvioje erdvėje bus pristatomi kelių režisierių darbai. Išvysite jau žinomus ir naujus spektaklius. Šis ambicingas teatro projektas meta iššūkį teatro pasauliui, žengdamas su jaunais aktoriais priešakyje jis skelbia naują idėją – „Leiskite ir mums kurti!“. Pristatomi premjeriniai spektakliai „Lietuviška istorija“ ir „Angliškas detektyvas“ yra režisieriaus Ramūno Cicėno ir jo mokinių – jaunųjų aktorių darbai.

Spalio mėn. repertuaras 24 d. (ketv.) 19:30 val. „Niekada tavęs nepaliksiu“ 31 d. (ketv.) 19:30 val. „Lietuviška istorija“ Lapkričio mėn repertuaras: 7 d. (ketv.) 19:30 val. „Skapeno klastos“ 14 d. (ketv.) 19:30 val. „Angliškas detektyvas“ 21 d. (ketv.) 19:30 val. „Veronika ryžtasi mirti“ 28 d. (ketv.) 19:30 val. „Lietuviška istorija“

Daugiau informacijos www.uzupioteatras.lt, tel. 8 614 43997

Laisvalaikis

Rudens gėrybės bIČIų MUMS DOVANOJAMAS AUkSAS Dar 377 m. pr. Kr. Hipokratas tvirtino, kad medus žmonėms teikia didelę reikšmę. Šis bičių produktas daugelio naudojamas ne tik maistui, bet ir sveikatai ar grožiui.

Medumi gydomos gerklės ligos, kosulys, votys, vidurių užkietėjimas, dezinfekuojamos žaizdos, jis stiprina imunitetą, gerina kalcio įsisavinimą, virškinimą bei kepenų funkciją, skatina tulžies nutekėjimą. Retieji medaus junginiai, fermentai, vitaminai ir organinės rūgštys teigiamai veikia žmogaus nervus, padeda užmigti, gydo viršutinių kvėpavimo takų ligas, skrandžio opas, mažina cholesterino kiekį kraujyje, skrandžio rūgštingumą, kraujospūdį, stabdo vėžinių ląstelių susidarymą. Naudingosios medaus medžiagos geriausiai įsisavinamos ištirpinus šiltame (o ne karštame!) virintame vandenyje.

Atskiroms ligoms gydyti naudojami bičių produktai: pikis, nuodai, duonelė, žiedadulkės, pienelis.

Medaus vonios raminančiai veikia nervų sistemą, stiprina organizmą, gerina miegą.

Suskirdusioms lūpoms ar odai medus suteiks švelnumo ir glotnumo, naikins mikroorganizmus, gydys spuogus, maitins ir stiprins plaukus.

Priemonė senstančiai odai prižiūrėti: išlydyti 10 g bičių vaško ir įmaišyti 3 valg. šaukštus medaus. Būdami pirtyje pasinaudokite natūraliu šveitikliu: sumaišykite medų ir rupią druską, švelniai įtrinkite šiltą odą. Tai ne tik mažins celiulitą, bet ir pagerins kraujotaką.

Medaus negalima laikyti cinko, vario, švino arba iš šių metalų lydinių pagamintuose induose, nes, veikiant meduje esančioms rūgštims, susidaro cheminiai junginiai, kuriais galima apsinuodyti. O laikant metaliniuose induose, medus įgauna nemalonų

34 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

skonį ir kvapą.

Na, o kokio nepakartojamo skonio patiekalai, kurių receptūroje naudojamas medus! Itin gardi jame marinuota mėsa, salotos su jo užpilais, kvapnūs meduoliai, užgeriami medaus gėrimu – midumi... Dieviška!..

DeIVĖS lAZDONOS DOVANOS Lazdyno riešutuose yra iki 70 proc. riebalų, 16 proc. baltymų, fosforo, kalcio, kalio, vario, magnio, jodo, seleno, vitamino E, B1, B6 ir kt. Šios miško gėrybės gerina atmintį, didina energiją, darbingumą, mažina riebalų kiekį kraujyje, užkerta kelią aterosklerozei, valo organizmą, stabdo puvimo procesus žarnyne, stiprina organizmo imunitetą. Juose esančios naudingosios medžiagos rekomenduojamos sergantiems šlapimo pūslės akmenlige, bronchitu, nervų, kraujagyslių ir širdies ligomis, anemija (tuomet vertėtų jais gardžiuotis su medumi). Beje, toks pat duetas padeda kovoti ir su kosuliu ar odos nudegimais. Šie riešutai tinka netgi diabetikams. Suvalgę 100 g riešutų, aprūpinsite savo organizmą keturių dienų vitamino E, saugančio nuo vėžio, norma. Juose yra folio rūgšties, itin naudingos nėščioms moterims, o štai mažylius maitinančioms mamoms riešutai skatina pieno gamybą. Manoma, jog lazdyno riešutai padeda įveikti lėtinio nuovargio sindromą. Šių riešutų kevalų trauktinė gydo venų išsiplėtimą – varikozę, normalizuoja kraujo cirkuliavimą ir padeda, kai šąla galūnės. O štai plaukai greičiau augs, jei juos 2 kartus per savaitę įtrinsite riešutų branduolių košele (branduoliai sutrinami su šlakeliu vandens iki vienalytės masės).

Verta paminėti, jog nekviesti spintų svečiai – kandys, nemėgsta tarp rūbų išdėliotų riešutų lapų.

Beje, lazdynas yra vienintelis krūmas, turintis savo globėją – vaisingumo deivę

Lazdoną. Tad galbūt ir jo riešutai pasižymi ypatingomis galiomis? Išbandykit...

kepUrĖTIeJI MIŠkO GrAžUOlIAI Grybų cheminė sudėtis artima mėsai, žuviai ir daržovėms. Juose yra geležies, magnio, mangano, kobalto, cinko, vario, fosforo, kalio, kalcio, A, B grupės bei D vitaminų, nemažai baltymų (ypač džiovintuose), riebalų, fermentų bei angliavandenių.

Voveraitės ir baravykai turi ir vitamino C. Grybų naudingosios savybės padeda kovoti su vėžiu bei stiprinti imuninę sistemą. Šios miško gėrybės teigiamai veikia virškinimą ir žarnyno peristaltiką, gerina apetitą, tačiau daugiausia naudingųjų medžiagų išlieka juos džiovinant. JAV mokslininkai įrodė, jog grybai efektyviai padeda apsiginti nuo gripo bei peršalimo. Štai skaniosios voveraitės netgi gydo nuo mūsų organizme tūnančių parazitų. 2 šaukštus šviežių arba 3 šaukštus džiovintų voveraičių užpilkite 150 g degtinės ir 2 savaites palaikykite šaldytuve. Gydykitės mėnesį vartodami po arbatinį šaukštelį prieš miegą. Beje, šis antpilas gydo ir didelį kraujospūdį.

Tačiau grybai gali ir pakenkti. Tai – sunkiai virškinamas maistas, ypatingai vaikams ir pagyvenusiems žmonėms (maži vaikai organizme neturi grybų virškinimui reikalingų fermentų), o kartais gali būti ir nuodingas.

Tad miške rinkti reikėtų tik labai gerai pažįstamus grybus. Tačiau ir valgomi grybai, netinkamai marinuoti ar konservuoti, gali būti kenksmingi: net vienintelis botulizmu užkrėsto maisto kąsnis gali būti mirtinas.

Botulizmo bakterijų sporų, patekusių ant konservuojamo produkto, neįmanoma sunaikinti namų sąlygomis, tad geriau vartoti pagamintus pramonės įmonėse, nes ten grybai sterilizuojami.

Parengė Ligita Šoliūnienė

Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rugsėjo-spalio mėnesiais organizavo kūrybiškumo konkursą ,,Mūsų sveika puokštė“. konkurso dalyviai – Utenos rajono ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėveliai.

Konkurso tikslas – paskatinti daugiau vartoti daržovių, vaisių, uogų, kuriant ,,Mūsų sveiką puokštę“. organizatoriai sulaukė daugybę kvietimų atvykti į ugdymo įstaigas ir pasigrožėti sukurtomis puokštėmis. Konkurse dalyvavo vaikų lopšeliai-darželiai ,,želmenėlis“, ,,šaltinėlis“, ,,Saulutė“, ,,gandrelis“, mokykla-darželis ,,eglutė‘, Aukštakalnio pradinė, Krašuonos progimnazijos Tauragnų e. šimkūnaitės skyrius, Vyturių, rapolo šaltenio, Krašuonos progimnazijos, Saldutiškio pagrindinė mokykla, Sudeikių mokykla-daugiafunkcis centras, užpalių gimnazija. Pateikta apie 500 darbų. Komisijai išrinkti geriausius – sudėtinga. Darbai gražūs, originalūs, išradingi... geriausiais išrinkta 11 vaikų darbų bei 1 grupinis darbas. nugalėtojams bus įteikti prizai. Ačiū visiems dalyviams ir tikimės, jog savo ir mūsų dėka jūsų įstaigose buvo sukurta mažutė sveikatos šventė!

Išsamesnė informacija apie vykusį konkursą skelbiama www.utenavsb.lt

Kūrybiškumo konkursas ,,mūsų sveika puokštė“

Mūsų rūpesčiai

nelAuKIAMA „DoVAnA“ MAMyTĖMS –

STRIJOS

Kūdikio atėjimas į pasaulį – didžiausias stebuklas kiekvienai mamai. Naujasis šio pasaulio gyventojas pasiima visą mamyčių laiką, dėmesį ir rūpestį. Dalykai, kuriems iki šiol skirdavome laiką, atrodo kur kas mažiau reikšmingi. Kitaip ir būti negali, tačiau neįmanoma pamiršti, kad be naujųjų ir pačių svarbiausių mamos pareigų, vis dar einame ir senąsias – žmonos, draugės arba tiesiog moters. Dailiosios lyties atstovės, kuriai labai norisi būti gražiai. Nėštumas ir gimdymas dovanoja neįkainojamai svarbių patirčių, teikia naujų jėgų, bet dažnu atveju palieka ir nedžiuginančių pėdsakų.

Vienas jų – kūną, dažniausiai pilvą, klubų, šlaunų, krūtinės sritį, „papuošusios“ strijos. Šių „grožybių“ visiškai išnaikinti neįmanoma, tačiau yra nemažai būdų ir priemonių, padaryti jas mažiau pastebimas. Labai svarbi ir profilaktika – būdai, sumažinantys riziką joms atsirasti.

Strijų atsiradimo priežastis – odos tempimas, atsirandantis ne tik nėštumo metu, didėjant mamytės pilveliui, bet ir dėl greito augimo paauglystėje arba staigių ir ženklių svorio pokyčių, sulieknėjus ar, atvirkščiai – priaugus svorio. Oda tempiasi ir įtrūksta, įtrūkimų vietose susiformuoja ilgi, siauri dryžiai – palietus pažeistas odos vietas, juntami įdubimai. Iš pradžių dryžiai būna rausvos ar melsvos spalvos, vėliau – pašviesėja.

Strijų atsiradimas, jų pasireiškimo intensyvumas priklauso nuo odos elastingumo, kuris savo ruožtu yra nulemtas daugelio faktorių – nuo genetikos ir hormonų balanso iki mitybos įpročių ir gyvenimo būdo.

PROFILAKTIKA

MITYbA Ir FIZINIS AkTYVUMAS. Kaip jau minėta, strijų gali atsirasti dėl žymių svorio pokyčių. Nėštumo metu normalu priaugti iki 16 kg, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai svarstyklių skaičiukai „pradžiugina“ gerokai didesniais rezultatais. Savaime suprantama, kad nėštukei, priaugusiai arti 30-ies ar netgi daugiau kilogramų, galimybė „užsidirbti“ strijų yra didesnė. Taigi labai svarbu nepasiduoti „valgau už du“ pagundai, susidėlioti apgalvotą sveikos ir subalansuotos mitybos planą. Čia pravartu užsiminti ir apie produktus bei maisto medžiagas, turinčias įtakos odos elastingumui. Elastingą odą padės išlaikyti vitaminų A ir E turintys produktai. Šių vitaminų gausu saulėgrąžose, riešutuose, įvairiose daržovėse, vaisiuose. Be abejo, būtina nepamiršti naudoti pakankamai skysčių.

Nepriaugti per daug nereikalingų kilogramų bei tuo pat metu pagerinti odos būklę padės ir fizinis aktyvumas. Atsižvelgdamos į sveikatos būklę ir savijautą, pasirinkite priimtiną būdą bent minimaliai, bet reguliariai pasimankštinti. kOSMeTINĖS prIeMONĖS. Besilaukiančioms moterims patariama jau nuo trečiojo nėštumo mėnesio pradėti naudoti specialius odą drėkinančius, nuo strijų apsaugančius kremus, aliejus. Tepti jais dažniausiai strijų pažeidžiamas vietas: pilvą, šlaunis, sėdmenis, krūtinę. Minėtas kosmetikos priemones naudokite kantriai, nuolat ir pagal gamintojo nurodytas instrukcijas, tik taip pasieksite etiketėse žadamo rezultato.

Kremų poveikį sustiprins masažas – kosmetikos ir masažų kompleksas turėtų duoti geriausių rezultatų. Dar vienas pravartus

apsaugos metodas – kontrastinis dušas.

Kaitaliojant šaltą ir karštą vandens sroves, procedūrą atliekant reguliariai, ne tik sumažinsite strijų atsiradimo tikimybę, bet ir apsisaugosite nuo grėsmingojo visų dailiosios lyties atstovių baubo – celiulito.

NAIkINIMO būDAI. Kai kalbama apie strijas, žodis „naikinti“ reiškia – padaryti mažiau matomas, ne tokias pastebimas. Kovoje su jau atsiradusiomis strijomis puikūs bendražygiai bus jau išvardyti profilaktikai tinkantys būdai: mankšta, masažas, kosmetinės priemonės, kontrastinis dušas.

Rekomenduojama išbandyti natūralias priemones. Pavyzdžiui, arbatmedžio aliejų, turintį odą šviesinančių savybių, arba šaltalankių aliejų. Aliejus reikėtų naudoti kiekvieną dieną, geriausia vakare, prieš miegą.

Taip pat padėti gali valgomosios druskos tirpalas, tik ne per stiprios koncentracijos.

Juo patariama įtrinti pažeistas vietas. Verta išbandyti ir šiurkščias masažines dušo kempines bei įvairius šveitiklius. Puikiai tiks ir natūralus kavos tirščių šveitiklis.

Begalę procedūrų siūlo ir grožio specialistai. Populiari profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo strijų – vakuuminis masažas.

Taip pat odos šlifavimas, ozono terapija, gydymas lazeriu, sudėtingiausiais atvejais – plastinė chirurgija.

Beje, strijų paslėpti nepadės įdegis. Įdegusioje odoje šviesūs dryžiai taps tik dar labiau pastebimi.

SVArbU. Gydyti strijas būtina pradėti tik joms atsiradus – kuo ilgiau lauksite, tuo mažiau teigiamų rezultatų duos jūsų pastangos.

Parengė Miglė Ivanauskaitė

Laisvalaikis

Cukinijų traškučiai Jaunų cukinijų, supjaustytų plonais griežinėliais; 1 dalis džiūvesėlių; 1 dalis smulkiai tarkuoto „Džiugo“ ar panašaus sūrio; mėgstamų prieskonių pagal skonį (pvz. čili, paprikos milteliai); šlakelis pieno.

Supjaustytas cukinijas merkti į pieną ir apvolioti džiūvesėlių, sūrio bei prieskonių mišinyje. Dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti įkaitintoje iki 220 c orkaitėje apie 20 minučių.

Stebėti, kad nesudegtų!

Trumpai apkeptos salotos su migdolais 3 v.š. alyvuogių aliejaus; 85 g migdolų be odelių; 1 saujelė laiškinių svogūnų, susmulkintų (spring onions); 2 agurkai, supjaustyti griežinėliais; 150 g brokolių, išskirstytų nedideliais žiedynėliais; 225 g nedidelių pomidorų, perpjautų į keturias dalis; 2 nedidelės gūžinės salotos; 25 g rukolos; 25 g šviežių petražolių; ½ citrinos sulčių; ½ a.š. cukraus; druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį. Įkaitinti du šaukštus aliejaus ir 2-3 minutes pakepinti jame migdolus. perkelti juos ant vienkartinio rankšluosčio. Supilti likusį aliejų, kai įkais, sudėti svogūnus, agurkus, brokolius ir pomidorus.

Maišant kepti pora minučių. Nukelti nuo ugnies, sudėti likusius ingredientus ir išmaišyti. pagardinti druska ir pipirais. patiekti su skrudinta duona.

Parengė skirmantė Mockevičienė 2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

37

Santykiai

Kazimieras Vitkauskas Vaikų gydytojas

ŽINDYMAS – ASMENYBĖS ŽADINIMAS

Kū­di­kio mai­ti­ni­mas krū­ti­mi – tai ne vien jo al­kio nu­ra­mi­ni­mas. Žin­dy­ mas su­jun­gia mo­ti­ną ir nauja­gi­mį emociniu ry­šiu, kuris pa­laips­niui pe­ri­ma es­ta­fe­tę iš bu­vu­sios bio­lo­gi­ nės vie­no­vės nėš­tu­mo me­tu, dar­niai pa­keis­da­mas ją psi­cho­logi­ne sie­lų gi­mi­nys­te.

Bendravimo mokykla Žin­dy­mas – tai su­bti­lus bend­ra­vi­mas su kū­di­kiu, nuo­sek­laus vai­ko ruo­ši­mo gy­ ven­ti tarp žmo­nių pra­džia. Mū­sų pro­tė­viai tai va­di­no „ža­di­ni­mu“. Mai­ti­nant kū­di­kį krū­ti­mi yra ža­di­na­mi - stimuliuojami vi­si pen­ki ge­ram fi­zi­niam, pro­ti­niam ir emo­ ci­niam vai­ko vys­ty­mui­si bū­ti­ni ju­ti­mai: re­ gė­ji­mas, klau­sa, uos­lė, sko­nis ir ly­tė­ji­mas.

Pirmiausia žin­dy­mas sąlygoja ge­rą są­vei­ką tarp mo­ti­nos ir kū­di­kio. Nau­ja­gi­ mio re­gė­ji­mas dar ne­la­bai ašt­rus. Žvilgs­nį jis sutelkia maž­daug 30 cm at­stu­mu – kaip tik toks nuo­to­lis bū­na tarp kū­di­kio akių ir mo­ti­nos vei­do, kai jis lai­ko­mas krū­ties ly­ gy­je. Taigi žin­domas kū­di­kis gali akimis tyrinėti mamos vei­dą ir nuo­tai­kas, jas susieti su balsu, ku­rį iš­moks­ta at­skir­ti nuo dau­gy­ bės ki­tų pa­sau­lio gar­sų. Švel­niai lai­ko­mas ir glos­to­mas, ir tuo

38 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

pa­čiu at­sa­ky­da­mas, kū­di­kis pa­ti­ria glau­ daus ry­šio ga­lią. Mai­ti­ni­mas krū­ti­mi užtikrina, kad kū­di­kis yra lie­čia­mas, daž­niau pai­ma­mas ant ran­kų, pa­glos­to­mas ir pri­ glau­džia­mas. Krū­ties juk ne­pa­lik­si kaip bute­liu­ko, įsta­ty­to kū­di­kiui į bur­ną, ir nei­ šei­si „svar­bes­nių dar­bų dirb­ti“. Mai­ti­nant dirb­ti­nai iš bu­te­liu­ko, kū­niš­kas kon­tak­tas neiš­ven­gia­mai nyks­ta.

Jutimų ir jaus­mų pa­tir­tis la­bai svar­bi ir mo­ti­nys­tės bran­dai. Su kū­di­kiu nuo­lat bū­nan­ti mo­ti­na la­biau su­pran­ta jo el­ge­ sį. Ste­bė­da­ma vai­ko kvė­pa­vi­mo rit­mą, mie­go po­bū­dį, vei­do iš­raiš­kas, gir­dė­da­ma verks­mą, at­pa­žįs­ta al­kio, skaus­mo ir nerimo niuan­sus. Pa­gal tuos po­žy­mius, tar­si kū­di­kio jai siun­čia­mus ženk­lus, mo­ti­na iš­ moks­ta su­pras­ti kū­di­kio po­rei­kius.

Ir aukš­tes­nės emo­ci­jos, kaip, pa­vyz­ džiui, mei­lė, taip pat for­muo­sis ju­ti­mais gau­tos in­for­ma­ci­jos pa­grin­du. Vai­ko mei­

lė mo­ti­nai. Beje, taip pat ir mo­ti­nos mei­lė vai­kui.

Saugus, todėl drąsus Ar­tu­mas su mo­ti­na, ku­rios tas pa­ts šir­dies pla­ki­mas liū­lia­vo dar įsčio­se, su­tei­ kia ir kū­no ši­lu­mą, ir sau­gu­mo jaus­mą, be ga­lo svar­bų ma­žam, ne­ga­lin­čiam sa­vęs ap­gin­ti kū­di­kė­liui. Sau­gu­mą, ža­di­nan­tį do­mė­ji­mą­si pa­sau­liu, drą­siai žvel­giant į jį iš my­lin­čio žmo­gaus glė­bio. Nuo to kaip pir­mai­siais gy­ve­ni­mo me­tais pa­ten­ki­na­ mas kū­di­kio fi­zi­nio sau­gu­mo jaus­mas, pri­klau­so ir to­les­nis vai­ko pa­si­ti­kė­ji­mas ar ne­pa­si­ti­kė­ji­mas jį su­pan­čia ap­lin­ka. Pa­si­ ti­kė­ji­mas – tai drą­sa ir veik­lu­mas ei­nant pir­myn, o ne­pa­si­ti­kė­ji­mas – bai­mė ir nuo­ la­ti­nė gy­ny­ba.

Kū­di­kio po­rei­kis bū­ti gre­ta mo­ti­nos tiek pat svar­bus, kaip ir no­ras val­gy­ti.

Kur nors eidama motina gali kūdikį neštis kartu – ant rankų ar specialioje nešioklėje. Mūsų proprotėvių gamtoje ainiai žmogbeždžionės tokių prietaisų pasidaryti nemoka. Tačiau juos atstoja gauruota oda, į kurią nešamas mažylis įsikimba. Tą griebimo refleksą turi ir žmogaus naujagimis, tiktai nenaudojamas jis netrukus išblėsta.

Dar vienas žindymo privalumas – daugybė įspūdžių, kuriuos vaikas patiria visur būdamas ir keliaudamas drauge su savo mama (su abiem tėvais – dar geriau) ir kuriuos jis priima drąsiai, su pasitikėjimu, nes visada jaučiasi saugiai. Nekils pagunda mažylio palikti prižiūrėti kitiems, draugams ar giminaičiams, o ir jie negalės to reikalauti, nes priežastis rimta: mažylis žindomas ir privalo būti su mama. Vaikas netampa antrarūše asmenybe, priklausančia nuo aplinkybių ir kitų žmonių įgeidžių.

Paklusti ar vadovauti?

Mažo vaiko elgesiui svarbiausią reikšmę turi motinos elgesys su juo. Jeigu išalkus ar dėl kitko nerimaujant motina atsiliepia nedelsdama, kūdikis jaučiasi esąs veiksnus ir reikšmingas – į jo signalus reaguojama taip, kaip jis to norėjo. Tai jam suteikia ir savotišką galios arba įtakingumo pojūtį. Juk nenorėtumėte, kad jūsų vaikas užaugtų vien tik paklusnus kitų užgaidų vykdytojas, be savo iniciatyvos ir laisvos valios pagrindų? Visuomenės būvio normas ir įstatymus jis suspės išmokti ir vėliau, o štai prigimtas veržlumas aktyviai siekti savo tikslo jau gali ir išblėsti, jeigu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų jam leidžiama tik paklusti ir kantriai laukti.

Jeigu kūdikis maitinamas iš buteliuko, atsakas į vaiko alkio signalą yra nenormalus. Maitintojas dėmesį sutelkia ne į patį pagalbos besišaukiantį alkaną vaiką, o į buteliuką (į kurį dar reikia supilti mišinį, kurį dar reikia paruošti ir pašildyti...). O jeigu dar laikomasi maitimo valandų režimo, žiūrima į laikrodį ir tikrasis kūdikio poreikis gauti maisto netenkinamas, bet bandoma jį kitais būdais nutildyti, nes „dar ne

laikas valgyti“? Tokiai situacijai kartojantis, vaikui belieka įsitikinti, jog jis yra visai nereikšminga figūra šiame pasaulyje. Mažyliai, kurių norų niekas nepaiso, neretai praranda tą impulsą, kuris verčia žmogų kovoti už gyvenimą.

Parduotuvė

būsimai mamai

CHarakterio Pamatai Žindant kūdikį tada, kai jis pats to nori, patenkinami vaiko poreikiai ir jis būna aktyvus bei ryžtingas, siekdamas savojo tikslo: alkio nuraminimo, motinos artumo, kai jam liūdna ar baugu ar kai jis nori bendrauti. Žindomas kūdikis turi daugiau galimybių kontroliuoti savo gyvenimą ir aplinką: pavyzdžiui, jis pats nusprendžia ne tik kada pradėti, bet ir kada jam baigti valgyti. Maitinant iš buteliuko ši „atsakomybė“ paprastai tenka motinai. Kai viską už vaiką nusprendžia kiti, kai ugdomas tik paklusnumas kitų valiai, pasyvus laukimas, kol leis, kol lieps, gali įsitvirtinti silpno ir pasyvaus charakterio savybės visam likusiam gyvenimui. Ar nebus jis ir užaugęs žmogus be iniciatyvos, susigūžęs, tik besižvalgantis laimės ateinant, bet nieko nedarantis jai pasiekti? Jau nuo kūdikystės su vaiku reikia bendrauti kaip su asmenybe, o ne laikyti tik savo daiktu ar įkyria ,,gyva lėle”, kurią, deja, tenka maitinti, nurengti, prausti, aprengti... Psichologai teigia, jog vaiko charakteris susiformuoja labai anksti – jau iki trejų metų. Jei per tą laiką vaikas patyrė motinos teikiamą šilumą ir saugumą, galėjo gyventi patenkindamas savo poreikius, o ne vien paklusdamas kieno nors nurodymams, tai jis jau turi tvirto charakterio pamatus visam gyvenimui.

Atsineškite žurnalą į parduotuvę ir gaukite 7 % nuolaidą

Didžiausias maitinimo liemenėlių pasirinkimas Patarsime ir padėsime išsirinkti Mus rasite: Šeškinės g. 22, PC IKI, Vilnius Tel. 8 655 57 197

www.9menesiai.lt

Daugiau apie naujagimių ir kūdikių maitinimą skaitykite k. Vitkausko knygoje „kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ čia rasite naujausias mokslo žinias ir daug naudingų praktiškų patarimų mamai ir šeimai. ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamytei. Verčiau mokėti, negu spėlioti. juk žindyti pradedama vos pagimdžius!

2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

39

Sveikata

Vaikus irgi kankina

migrena Į

temptas gyvenimo tempas, galvosūkiai „kaip gyventi, kad išgyventum?“, dažnas palydovas – stresas, vos ne kasdien sukelia galvos skausmą. Tinkamas gyvenimo būdas, optimistinis požiūris į supantį pasaulį gali padėti jo išvengti. Tačiau kaip susidraugauti su migrena, jos priepuolių nepatyrusiųjų vadinama „poniška liga“, dažnai kankinančia ir vaikus? „Jei pasitaiko atvejų, kai vaikas verksmingu balsu ir iš skausmo perkreiptu veiduku skundžiasi, kad „labai skauda galvytę“, prašo nekalbėti garsiai bei užtraukti užuolaidas, nes bijo šviesos, skuba gultis į lovą, galima įtarti migreną“, - tvirtina Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Dalia Bliujienė. Ištikus migrenos priepuoliui, skundžiamasi pulsuojančiu, sunkiai ištveriamu (dažniausiai vienpusiu kaktos srityje) galvos skausmu, kurį lydi šviesos, triukšmo baimė, pykinimo iki vėmimo jausmas. „Sudėtinga nustatyti tikrąją ligos priežastį, nes kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jis gali apsakyti gydytojui, ką ir kaip tuo momentu jam skaudėjo, - apie skausmo priežasties paieškas pasakoja D. Bliujienė. - Diagnozės patvirtinimui svarbūs tėvelių pastebėjimai, pildomas migrenos dienynas, nes vaikas neatsimins ką papasakoti gydytojai apie praeityje patirtus išgyvenimus“. Migreną taip pat galima patvirtinti, jei atlikus galvos kompiuterinę tomografiją, kaklo kraujagyslių, akių dugno tyrimus neaptinkama pakitimų. „Tėvai turėtų nuraminti vaiką, kad tai – gyvybei nepavojinga ir visai nesunki liga. Tarp priepuolių vaikai jaučiasi visiškai sveiki. Tačiau ilgainiui įkyriosios migrenos priepuolių baimė užvaldo kasdienines vaiko mintis ir jis negali tinkamai susikaupti, o dėl to nukenčia mokymasis“, - kaip susigyventi su šia liga moko gydytoja.

Teigiama, jog migrena serga apie 3-7 proc. darželinukų, o mokykliniame amžiuje sergamumas padidėja iki 10-20 proc. Iki 12 metų migrena dažnesnė berniukams, vėliau juos aplenkia mergaitės, nes ši liga neretai

40 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

susijusi su mėnesinių pradžia. Vaikų migrenos priepuolis būna trumpesnis nei suaugusiųjų – iki 48 val. Pastebėta, kad vaikystėje retai sutinkama tipinė ligos forma, kokia būdinga suaugusiesiems.

Priepuoliai trunka keletą valandų, kartojasi nereguliariai. Kiekvienam žmogui tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Dažnas migrenos faktorius – paveldimumas: priepuoliai vargina ir kitus šeimos narius. Skausmą gali išprovokuoti tam tikras maistas (riešutai, šokoladas, fermentinis sūris, rūkyta mėsa ir kt.), nereguliarus maitinimasis, alkis (ypač jei užsiimama aktyvia veikla nepavalgius). Taip pat buvimas nevėdinamoje patalpoje, triukšmas, sunkus fizinis krūvis, ilgas buvimas saulėje, stresas, nuovargis, nereguliarus miegas bei režimo nesilaikymas, stiprūs emociniai išgyvenimai (baimė dėl kontrolinių, egzaminų). Beje, pilvo skausmus taip pat gali sukelti migrena.

Gydymas, kaip ir pačių priepuolių pobūdis, kiekvienam individualus. Norint kuo tiksliau nustatyti diagnozę bei paskirti gydymą, reikėtų atidžiai stebėti save, o vėliau – vaistų poveikį. Jei vaistai nuo skausmo negelbėja, tenka skirti specialius medikamentus. Gydymui vis dažniau yra taikoma šviesos terapija. „Kad vaistai suveiktų tinkamai ir priepuolis būtų nuslopintas, svarbu juos išgerti dar nepradėjus pykinti. Taigi vaikas turi pastebėti pranašingus pojūčius, nuolat nešiotis tabletę ir žinoti kada ją vartoti, - kaip apmalšinti visai ne „poniškos“ ligos simptomus pataria gydytoja Dalia Bliujienė. – Beje, miegas taip pat sušvelnina skausmą priepuolio metu“.

Medikė teigia, kad migrenai būdingos tam tikros fazės, kurias atpažįstant galima palengvinti priepuolius: Kelias valandas ar net dienas prieš galvos skausmą gali kilti tokių pojūčių kaip šviesos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, nuotaikos ir savijautos pablogėjimas, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, norėjimas tam tikro maisto, šalčio pojūtis, apetito sumažėjimas, tingumas. Šie perspėjamieji signalai vadinami prodromu.

Prieš migrenos priepuolį paprastai būna galvos kraujagyslių spazmų periodas, kurio metu atsiranda vadinama aura. Tuo metu pasireiškia įvairių priepuolį pranašaujančių požymių: regėjimo sutrikimų (kaip vaikai sako „žvaigždutės“, zigzagai, geometrinių figūrų vaizdai, mirguliavimas, dvigubinimasis akyse), kūno tirpimas, kalbos, pusiausvyros sutrikimai ir pan.). Tačiau 80 proc. gali prasidėti ir be šio periodo.

Tuo tarpu paties migrenos priepuolio metu galvos kraujagyslės išsiplečia, jų tonusas sumažėja, jos nebesugeba susitraukti, sulėtėja kraujo cirkuliacija, padidėja sienelės pralaidumas. Skausmą lydi pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, erzina stipresni garsai, gali imti lietis vaizdai, atsiranda alkio jausmas, nosies gleivinės paburkimas, padidėjęs prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis, padažnėja šlapinimasis, sutrinka dėmesio koncentracija.

Ligita Šoliūnienė

tĖVAmS

APie VAlgYmO SUtrikimUS KAiP TO iŠVEngTi? „Tai, ką mes valgome, didžiąja dalimi yra apspręsta kultūrinių, socialinių ir psichologinių faktorių. Kultūrinis ir socialinis spaudimas turi įtakos tam tikro maisto prieinamumui ir tinkamumui, o individualius mitybos įpročius suformuoja mūsų aplinkiniai, ypač šeima”, - taip Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pradeda kalbą apie valgymo sutrikimus.

Valgymo sutrikimai iš tiesų nėra mitybos problemos, o žemos savivertės ir nepasitenkinimo savimi išraiška. Labai dažnai valgymo sutrikimai - tai beveik vienintelis būdas individui išreikšti vidinį stresą maisto pagalba. Šių sutrikimų atsiradimą lemia pokyčių arba prisitaikymo laikotarpis.

Merginoms menstruacijų pradžia liudija apie perėjimą iš vaikystės į suaugusiojo amžių. Mokyklos baigimas, išėjimas iš namų taip pat signalizuoja nemažą pokytį pereinant nuo priklausomybės prie nepriklausomybės… Tai du kritiniai įvykiai, kurių laikotarpiu susiformuoja valgymo sutrikimai, tačiau kiti svarbūs gyvenimo įvykiai taip pat padidina tikimybę susiformuoti valgymo sutrikimams. Nemažą įtaką turi ir žiniasklaidos formuojamas įvaizdis „kaip turi atrodyti”, iš ko kyla didelis nepasitenkinimas savo kūnu.

kAIp UžkIrSTI kelIĄ VAlGYMO SUTrIkIMAMS? n Apmąstykite savo mintis, nuomonę bei elgesį, susijusį su

požiūriu į jūsų paties kūną bei tai, kaip šiems įsitikinimams daro įtaką socialinės pažiūros.

n Apmąstykite, ar ne per daug akcentuojate išvaizdą, figūrą?

Venkite bet kokių pasisakymų, iš kurių būtų galima suprasti, jog mėgtumėte šį žmogų labiau, jei jis mažiau svertų ar tilptų į mažesnius rūbus…

Pabrėžtina, kad valgymo sutrikimai mažiau svarbūs vyrams, tačiau dalis jų neišvengia šios problemos kaip ir moterys. Šiuolaikinė visuomenė pakankamai reikli ir vyrams, kaip jie turi atrodyti. Vyro įvaizdis, kaip ir moters, formuojamas žiniasklaidoje, reklamoje... Net dabartiniai žaislai kuriami pagal tobulo vyro ar moters „etaloną“.

n Nevartokite maisto kaip apdovanojimo ar bausmės.

Įvairūs pokyčiai bei prisitaikymas itin aktualūs ir pavojingi paaugliams ir jaunuoliams, todėl tėvai turėtų skirti nemažą dėmesį savo atžalų valgymo įpročiams ir laiku užkirsti kelią valgymo sutrikimų galimybei. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pateikia trumpą klausimyną, kuris galėtų tėvams padėti susidoroti su šiais iššūkiais.

n Nespręskite maisto pagalba savo emocinių problemų –

„Tėvai, skatinantys atvirą bendravimą šeimoje, lavinantys vaikų intelektualinę, sportinę ir socialinę veiklą, padeda jiems stiprinti savigarbą, pasitikėjimą savimi ir užkerta kelią įvairiems priklausomybių atsiradimams”, - tvirtina psichologė R. Vaitkienė.

taip kaip atrodo…

n Kalbėkite su vaikais ir padėkite jiems atsispirti žiniasklai-

Parengė Kauno m. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė

n Leiskite savo vaikams valgyti, kada jie nori, išskyrus tuos

n Aptarkite su savo vaikais, kokie pavojai kyla laikantis

dietos, nekritikuokite savo figūros. Kitaip vaikai manys, kad išvaizda yra svarbesnė nei charakteris. nevalgykite tik todėl, kad liūdite ar esate nelaimingas.

n Įsipareigokite sau sportuoti tik savo malonumui, o ne

„deginti kalorijas”.

n Stenkitės vertinti žmones pagal tai ką jie jaučia, sako, o ne

dos propaguojamam žmogaus figūros modeliui ir stereotipams, kad lieknas kūnas suteikia galių ir populiarumo. atvejus, kai gydytojas jiems priskiria specialias dietas.

2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

41

Mūsų rūpesčiai

neSAUgiOS erDVĖS:

UŽKIRSKITE JOMS KELIĄ

Dažnai tėveliai savo mažyliams, norintiems pažinti visas namų erdves, sako: „Negalima“, „Čia – ne vaikams“, „Susižeisi“, „Užsigausi“... O jeigu vaikas visgi nusprendžia savo gyvenamąją vietą patyrinėti ir jo kelionė baigiasi ne visiškai laimingai, tuomet moralizuoja: „O ką aš tau sakiau?“. Šių žodžių galima išvengti, kaip ir nelaimingų atsitikimų namuose ar už jų ribų.

Europos vaikų saugos aljanso „Eurosafe“ 2012 m. duomenimis, į didžiausią rizikos susižaloti grupę patenka vaikai iki 1 metų ir 15-19 metų jaunuoliai. Vaikams iki 1 metų dažniausia nelaimės priežastis yra užspringimas ar uždusimas, 1-4 metų – apsinuodijimas arba skendimas. Beje, apsinuodijimas sukelia pavojų tik 1-4 metų vaikams, vėliau ši rizika beveik išnyksta. Nuo 4 iki 19 metų pagrindinė nelaimės priežastis yra neatsargus elgesys vandenyje ir nelaimingi įvykiai kelyje.

Deja, vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų Lietuvoje įvyksta penkis kartus daugiau, nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2011 m. net 48,6 proc. visų vaikų ir paauglių mirties atvejų lėmė įvairūs susižalojimai. 2011 m. dėl išorinių priežasčių mirė 10 kūdikių iki vienerių metų ir 40 vaikų nuo 1 iki 14 metų. Ambulatorinės ar stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigose bent dėl vienos traumos 2011 m. užregistruoti 57532 vaikai (0–17 m.), 2012 m. – 57709 vaikai. Šie rodikliai verčia susimąstyti. Kartais pasekmės gali būti labai skaudžios ir apkartinti tėvelių kasdienybę.

Mokslininkų teigimu, vykdant traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos strategiją, iki 90 proc. traumų galima išvengti. Tam tereikia numatyti galimus pavojus ir imtis priemonių jų išvengti – tai yra labai svarbi visų tėvelių pareiga.

Apie tai, kaip sumažinti nelaimingų atsitikimų grėsmę, kalbiname internetinio tinklalapio www.tavovaikams.lt vadovę iloną Jūrelienę, kuri jau keleri metai rūpinasi vaikų saugumo priemonėmis.

42 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

Kodėl nusprendėte prekiauti apsaugomis vaikams? Gal tai daryti paskatino asmeninė patirtis ar pažįstamų šeimose įvykę nelaimingi atsitikimai?

Dažnai tenka išgirsti, kad vaikai susižaloja namuose, gatvėse, atsitinka nelaimių prie vandens telkinių. Vaikai – mūsų ateitis, todėl, norėdama juos apsaugoti, nutariau imtis saugos priemonių pardavimo. Be to, kaip rodo statistika, Lietuvoje tėveliai turi per mažai informacijos, kaip apsaugoti vaikus ir per mažai naudojasi vaikų nelaimių prevencijos priemonėmis.

Jei Lietuvoje į vaikų saugumą būtų žiūrima taip pat atsakingai kaip Nyderlanduose, galėtume išvengti apie 80 proc. nelaimių.

Taigi išgelbėtume 40 vaikų gyvybių per metus ir išvengtume daugiau nei 40 tūkst. sužeidimų tik per vienerius metus.

Jau ketvirti metai savo internetinėje svetainėje prekiaujame vaikiškomis prekėmis ir kasmet jaučiame vis didesnį tėvelių susidomėjimą vaikų saugos priemonėmis. Todėl prieš metus pradėjome bendradarbiauti su vokiškų apsaugos priemonių gamintoju REER – juk Vokietijoje vaikų saugumo standartai yra vieni labiausiai prižiūrimų Europoje. Džiaugiamės, kad galime pasiūlyti sprendimų įvairiems pavojams išvengti, taip pat stengiamės padėti tėveliams juos numatyti ir tinkamai jiems pasiruošti. skaičiai, rodantys, kiek vaikų patenka į nelaimingų atsitikimų sūkurį, kelia nerimą. Dėl nesaugių ir vaikams lengvai prieinamų erdvių nelaimė gali tūnoti ir namuose, netgi būnant kartu tėveliams. Gal galite išvardinti, kokios erdvės namuose ir dėl ko yra pavojingos mažyliams? Kaip juos apsaugoti?

Manyčiau, nesaugiausia vieta yra virtuvė, nes joje tyko daugiausiai pavojų – vaikai susižaloja užsipylę verdančiu vandeniu, prisilietę prie karštų maisto ruošimo indų, orkaitės, pasiėmę aštrius įrankius, paslydę ant šlapių grindų, pavartoję cheminių medžiagų. Kelią nelaimėms galima užkirsti apsauginėmis grotelėmis, įrankius ar daiktus laikant vaikams neprieinamose vietose.

Saugos priemonių privalu imtis ne tik virtuvėje. Nelaimė gali tykoti ir laiptinėse be apsauginių tvorelių, turėklų, ir kambariuose, kuriuose nėra durų, kampų, stalčių ir spintų durelių apsaugų, užraktų, rozečių apsaugų

ir pan. Taip pat svarbu stebėti, kad vaikas nenusiridentų nuo aukštų paviršių, neprarytų smulkių daiktų, nepasismaugtų. Pavojų namų erdvėje – pakankamai daug, tačiau saugos priemonės padeda jų išvengti.

Kokie nelaimingi atvejai pasitaiko vaikams išėjus iš namų ir kokių apsaugos priemonių reikėtų imtis, kad jie neįvyktų?

Kaip rodo statistika, lauke didžiausi pavojai vaikų tyko kelyje ir vandenyje. Traumų pasitaiko šalia namų, kiemuose, kur vaikai nukrenta nuo laipynių, sūpynių. Svarbu, kad žaisti skirti įrenginiai būtų saugių konstrukcijų, o juos suptų minkšto pagrindo danga.

Negalima palikti neuždengtų duobių, aštrių tvorų, vartų kraštų. Važiuojant automobiliu būtina pasirūpinti vaikų automobilinėmis kėdutėmis, o minant dviratį – šalmu ir liemene. Pavojai galimi ir mokyklose, prie vandens telkinių. Taigi siekiant išvengti vaikų traumų, reikia pašalinti bet kokią riziką susižaloti. ar į Jus kreipiasi žmonės jau nelaimei įvykus?

Taip, buvo ne vienas atvejis, kuomet tėveliai užsisakė apsaugos prekių vaikui jau nukentėjus. Pamenu, kartą skambino sunerimusi mamytė ir teiravosi, kaip galima apsaugoti vaiką nuo pirštų prisivėrimo durimis, nes tas kartojosi jau keletą kartų. Problema

išsisprendė įsigijus durų krašto apsaugą nuo pirštų privėrimo. Gerai, kai laimingai viskas baigiasi, bet delsti negalima, būtina kuo greičiau pasirūpinti vaikų saugumu.

Kokios apsaugos vaikams tampa paklausesnės? o gal tėvai vis dar atlaidžiai į jas žiūri, tikėdamiesi, kad jų vaikų nelaimė neužklups?

Esame atlikę tėvelių apklausas ką jie daro, kad išvengtų nelaimingų atsitikimų.

Deja, daugumos įvardinta priemonė - „sekioju visur vaikui iš paskos“.

Tačiau itin svarbu naudoti prevencijos priemones, nes viskas įvyksta akimirksniu. Šiandien vaikų apsaugų srityje sukuriama labai daug inovacijų, leidžiančių užbėgti už akių baisiems įvykiams. Tiesiog svarbu pasiruošti ir pasirinkti tinkamas apsaugos priemones.

Džiaugiamės, kad pastaruoju metu jaučiame vis didesnį tėvelių susidomėjimą ir besikeičiantį požiūrį. Manome, kad tam įtakos turėjo ir mūsų siūlomos vokiškos REER apsaugos priemonė, ir išradingi sprendimai įvairioms gyvenimo situacijoms. o kuo prekės ženklas REER išsiskiria nuo kitų apsaugos priemones vaikams siūlančių gamintojų?

Vokietijos prekės ženklas REER per de-

šimtmečius užsitarnavo kokybiško tiekėjo reputaciją ir yra iš novatoriškiausių priežiūros prekes kūdikiams gaminančių įmonių.

Galiu drąsiai teigti, kad tai - vaikų priežiūros prekių rinkos lyderis, savo veiklą pradėjęs nuo elektros įrenginių kūdikiams. REER nuolat kuria naujus ar patobulintus produktus, skirtus jaunoms šeimoms, ir tokiu būdu stipriai prisideda prie to, kad mūsų vaikai augtų kuo saugesnėje ir jaukesnėje aplinkoje. iš kur apie Jūsų siūlomas apsaugas vaikams klientai dažniausiai sužino?

Iš interneto ir iš tėvelių atsiliepimų. Pastarieji dažnai, pasinaudoję pirktomis prekėmis, rekomenduoja jas kitoms šeimoms, auginančioms mažylius. Be apsaugų pas mus galima įsigyti šimtus kitų prekių – žaislų, čiužinių, priežiūros priemonių.

Jūsų siūlomas prekes galima rasti tik interneto svetainėje ar ir apžiūrėti iš arti?

Užsukite pas mus į parduotuvę Kaune, Jurbarko g. 2a arba internetiniu adresu www.tavovaikams.lt. REER prekių galite rasti ir kitose Lietuvos vaikiškų prekių parduotuvėse.

Dėkojame Jums už pokalbį, o tėveliams linkime nepamiršti pasirūpinti vaikų saugumu.

Parengė Auksė Kekytė

Vokiški mediniai GOKI, Heimess, TOYS pure žaislai

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, užsisakiusioms iki lapkričio 15 d., taikomos iki 40 proc. nuolaidos

Parduotuvė Jurbarko g.2A, Kaunas

MAMA ir TĖTIS 43 www.tavovaikams.lt

2013 Spalis

Santykiai

POrOS ginČO AnAtOmiJA:

KAiP Ji gALĖTŲ BŪTi ATLAiDESnĖ, O JiS – PAgARBESniS? „Dažna pora, dėl ko nors nesutardama, pradeda ginčą, kuris nesunkiai perauga į tikrą mūšį. Staiga jie nustoja gražiai kalbėtis ir pradeda elgtis taip, kad įskaudintų vienas kitą <...> Bendravimas yra svarbiausias tarpusavio santykių elementas, o ginčai — labiausiai juos gadinantis elementas, nes kuo artimesni ir atviresni mes esame, tuo lengviau mums įžeisti kitą ar būti kito įžeistam”, - gerai žinomoje knygoje „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“ sako jos autorius John Gray. Garsus psichologas teigia, kad ginčytis – tiesiog neapsimoka, ir pateikia septynias tipines ginčo situacijas, kurių analizė padeda suvokti, kaip skirtingai ginčydamiesi suvokiame priešingos lyties žodžius ir kokia kalba galėtų ginčą nuslopinti.

Situacija Nr.1: Jis vėlai grįžta namo Jos retorinis klausimas Kai jis grįžta labai vėlai, ji sako: „Kaip tu galėjai taip vėlai grįžti?“ arba „Kodėl tu nepaskambinai?“, arba „Ką, tavo manymu, aš turėčiau apie tai galvoti?“ Jo pasiaiškinimas Kai jis grįžta vėlai, o ji visai nusiminusi, jis jai aiškina: „Ant tilto buvo kamštis“ arba „Kartais viskas klostosi ne taip, kaip nori“, arba „Tu negali tikėtis, kad aš visada grįšiu laiku.“ Kaip ji galėtų būti atlaidesnė Ji galėtų pasakyti: „Man nepatinka, kai tu vėluoji. Tai liūdina mane. Man labai palengvėtų, jeigu kitą kartą, prieš užtrukdamas, man paskambintum.“

Parengta pagal knygą „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“ Tai, ką jis girdi „Tavo elgesiui nėra jokio pateisinimo! Tu visiškai neatsakingas. Aš niekada negrįžtu namo vėlai. Aš geresnė už tave.“ Tai, ką ji girdi „Tu neturėtum nusiminti, nes aš turiu pateisinamą vėlavimo priežastį. Be to, darbas man svarbesnis už tave, ir tu per daug iš manęs reikalauji.“ Kaip jis galėtų būti pagarbesnis Jis galėtų sakyti: „Atleisk, kad pavėlavau.“ Svarbiausia yra klausytis jos be pasiaiškinimų. Bandykite suprasti, ko jai reikia, kad pasijustų mylima.

Situacija Nr.2: Jis ką nors pamiršta Jos retorinis klausimas Kai jis pamiršta ką nors padaryti, ji sako: „Kaip tu galėjai tai pamiršti?“ arba „Kada pagaliau tu tai prisiminsi?“, arba „Kaip, tavo manymu, aš dabar galiu tavim pasitikėti?“ Jo pasiaiškinimas Kai jis ką nors užmiršta, o ji dėl to nusimena, jis aiškina: „Aš buvau labai užsiėmęs ir tikrai pamiršau tai padaryti. Tai atsitiko netyčia.“ Kaip ji galėtų būti atlaidesnė Ji galėtų pasakyti: „Man nepatinka, kad tu tai užmiršai.“ Ji gali paprasčiausiai apsimesti, kad užmiršo, ką jis turėjo padaryti, ir vėl tarsi niekur nieko jo paprašyt tai padaryti. (Jis pats žinos, kad užmiršo tai padaryti.)

44 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

Tai, ką jis girdi „Aš negaliu tau atleisti. Tu toks kvailas, jog tavimi negalima pasitikėti. Aš taip stengiausi, kad viskas būtų gerai, o tu sugadinai visą reikalą.“ Tai, ką ji girdi „Tau nereikėtų dėl to nusiminti. Esi per daug smulkmeniška ir reaguoji neprotingai. Būk realistė. Tu gyveni savo svajonių pasaulyje.“ Kaip jis galėtų būti pagarbesnis Jis galėtų pasakyti: „Aš užmiršau... Ar tu pyksti ant manęs?“ Tada leisti jai išsikalbėti, nekaltindamas piktumu. Pakalbėjusi ji supras, kad ją išklausėte, ir bus už tai jums dėkinga.

Situacija Nr.3: Jis sugrįžta po „tūnojimo oloje” (po ilgo nekalbėjimo) Jos retorinis klausimas Kai jis sugrįžta po „tūnojimo oloje”, ji klausia: „Kaip tu galėjai būti toks atžarus?“ arba „Kaip, tavo manymu, aš turėjau į tai reaguoti?“, arba „Manai, kad aš galėjau žinoti, ką tu ten galvoji?“ Jo pasiaiškinimas „Man reikėjo kurį laiką pabūti vienam. Tai truko tik dvi dienas. Argi tai tokia jau baisi nuodėmė?“ arba „Aš nieko tau nepadariau. Kodėl tu turėtum nusiminti?“ Kaip ji galėtų būti atlaidesnė Ji galėtų pasakyti: „Aš žinau, kad tau retkarčiais reikia atitolti nuo manęs, bet žinok, kad man vis tiek skaudu. Aš norėčiau, kad tu suprastum, ką man tenka išgyventi, kai tu tolsti nuo manęs.“

Tai, ką jis girdi „Tau nebuvo jokio pagrindo atsitolinti nuo manęs. Tu esi žiaurus ir neturi gailesčio. Aš tau per gera. Tu labai mane įskaudinai tokiu savo elgesiu.“ Tai, ką ji girdi „Jeigu tu jautiesi įžeista, tai aš daugiau tavęs neužjausiu. Tu per daug reikli.

Aš darysiu, ką norėsiu, ir nekreipsiu dėmesio į tavo jausmus.“ Kaip jis galėtų būti pagarbesnis Jis galėtų sakyti: „Aš suprantu, kad tau skaudus mano atsitolinimas. Tau turbūt būna labai sunku, kai taip atsitinka. Galime pakalbėti apie tai.“ (Kai ji jaučiasi išgirsta, jai daug lengviau suprasti jo poreikį atsitolinti.)

Situacija Nr.4: Jis ją nuvilia Jos retorinis klausimas Kai jis ją nuvilia, ji klausia: „Kaip tu galėjai taip pasielgti su manimi?“ arba „Kodėl tu nedarai to, ką ketinai daryti?“, arba „Argi tu nesakei, kad viską padarysi?“, arba „Kada pagaliau tu ateisi į protą?“ Jo pasiaiškinimas Kai ji juo nusivylusi, jis aiškina: „Gerai, jau gerai, aš viską padarysiu vėliau“ arba „Nėra čia ko jaudintis“, arba „Bet kad aš nežinau, ką tu turėjai galvoje.“ Kaip ji galėtų būti atlaidesnė Ji galėtų pasakyti: „Aš nenorėčiau tavim nusivilti. Maniau, kad tu man bent paskambinsi. Kad žinotum, kaip aš jaučiausi, kai tu ...“

Situacija Nr.5: Jis ją įskaudina Jos retorinis klausimas Kai jis ją įskaudina, negerbdamas jos jausmų, ji sako: „Kaip tu galėjai taip pasakyti?“ arba „Kaip tu galėjai su manim taip pasielgti?“, arba „Kodėl tu manęs neišklausai?“, arba „Ar aš tau dar ką nors reiškiu?“, arba „Argi aš su tavimi elgiuosi taip, kaip tu su manimi?“ Jo pasiaiškinimas „Suprask, aš nenorėjau taip pasielgti“ arba „Aš klausausi tavęs; pažiūrėk, aš juk dabar daugiau nieko ir nedarau, o tik klausausi tavęs“, arba „Aš ne visada tave ignoruoju“, arba „Aš nesijuokiu iš tavęs.“ Kaip ji galėtų būti atlaidesnė Ji galėtų pasakyti: „Man nepatinka, kai tu taip kalbi su manimi. Prašau liautis“ arba „Tu elgiesi ne taip, kaip aš norėčiau, man reikia laiko apie tai pagalvoti“, arba „Mums nesiseka susišnekėti. Pabandykime pradėt iš naujo“, arba „Aš neužsitarnavau tokio tavo elgesio. Kurį laiką apie tai nekalbėkime“, arba „Gal galėtum paklausyti?“ (Vyras geriausiai atsako į trumpus ir aiškius klausimus ir frazes. Paskaitos ir kamantinėjimas tik viską pablogins.)

Tai, ką jis girdi Štai ką jis girdi: „Aš negaliu tau atleisti už tai, kad nuvylei mane. Tu esi tikras idiotas. Tu nieko nemoki. Aš nebūsiu laiminga, kol tu nepasikeisi.“ Tai, ką ji girdi „Jeigu tu nepatenkinta, tai tavo reikalas. Tu turėtum būti laimingesnė. Aš nesirengiu užjausti tavęs dėl to, kad tu nei iš šio, nei iš to nusiminei.“ Kaip jis galėtų būti pagarbesnis Jis galėtų sakyti: „Aš suprantu, kad nuvyliau tave. Pasikalbėkime apie tai ...

Kaip tu jautiesi?“ Leiskite jai išsipasakoti. Duokite jai progą būti išgirstai, ir ji pasijus geriau. Po kurio laiko paklauskite: „Ką man padaryti, kad tu pajustum mano paramą?“ arba „Kuo aš galiu tau dabar padėti?“ Tai, ką jis girdi „Tu esi bjaurus ir blogas. Aš daug meilesnė už tave. Niekada tau to neatleisiu. Tu turi būti nubaustas. Tai tavo klaida.“ Tai, ką ji girdi „Tu neturi pagrindo būti nusiminusi. Tai yra kvaila. Esi per daug jautri, kažkas su tavimi ne taip. Per tave man vieni rūpesčiai.“ Kaip jis galėtų būti pagarbesnis Jis galėtų pasakyti: „Atleisk man, tu neužsitarnavai, kad su tavimi taip būtų elgiamasi.“ Giliai įkvėpkite ir klausykitės jos kalbos. Ji pradės nuo to, kad pasakys: „Tu niekada manęs nesiklausai.“ Kai ji stabtelės, įsiterpkite: „Tu teisi. Kartais aš tavęs nesiklausau. Atleisk, kad aš taip elgiausi... Pradėkime viską iš naujo. Šį kartą mums tikrai pasiseks.“ Pradedant pokalbį iš naujo, lengviau sulaikyti įsiplieskiantį ginčą. Jeigu ji nenori pradėt iš naujo, neverskite jos to daryti. Atminkite, kai bus pripažinta jos teisė būt nusiminusiai, ji pasidarys daug atlaidesnė jūsų atžvilgiu.

Situacija Nr.6: Jis skuba, o jai tai nepatinka Jos retorinis klausimas Ji skundžiasi: „Kodėl mes visą laiką taip skubame?“ arba „Kodėl tu visada kažkur bėgi?“ Jo pasiaiškinimas Jis aiškina: „Tai nėra taip blogai“ arba „Taip juk buvo nuo pat pradžių“, arba „Mes nieko negalime pakeisti“, arba „Nesijaudink taip labai; viskas bus gerai.“ Kaip ji galėtų būti atlaidesnė Ji galėtų sakyti: „Mes visą laiką kažkur skubame, ir tai man nepatinka.

Mums reikėtų sustot“ arba „Nemėgstu niekur skubėti ir negaliu pakęsti, kai mes lekiame tarsi akis išdegę. Gal galėtum kitą mūsų kelionę suplanuoti penkiolika minučių anksčiau?“

Tai, ką jis girdi Štai ką jis girdi: „Mums nėra jokio reikalo kažkur skubėti! Koks man vargas su tavim. Niekas tavęs nepakeis. Aš tau visiškai nerūpiu.“ Tai, ką ji girdi Ji štai ką girdi: „Tu neturi pagrindo skųstis. Tau derėtų būti dėkingai už tai, ką turi, o ne skųstis ir dejuoti. Savo amžinais verkšlenimais tu visus varai iš proto.“ Kaip jis galėtų būti pagarbesnis Jis galėtų pasakyti: „Man irgi tai nepatinka. Aš norėčiau gyventi ramiau.

Galima išprotėti.“ Šitaip jis pritartų jos jausmams. Įveikdamas norą likti savimi, jis galėtų tokiais momentais pritarti jos nuomonei.

Situacija Nr.7: Ji po pokalbio nesijaučia suprasta Jos retorinis klausimas Ji klausia: „Kodėl tu taip sakai?“ arba „Kodėl tu su manim taip kalbi?“, arba „Ar tau nors kiek rūpi tai, ką aš sakau?“, arba „Kaip tu galėjai taip pasakyti?“ Jo pasiaiškinimas „Bet tai kvaila“ arba „Aš visai ne tai pasakiau“, arba „Aš visa tai jau esu girdėjęs.“ Kaip ji galėtų būti atlaidesnė Ji galėtų pasakyti: „Nemėgstu, kai tu taip kalbi. Jaučiuosi lyg kokia nusikaltėlė. Aš to nenusipelniau. Prašau suprasti mane.“ Arba: „Turėjau sunkią darbo dieną. Žinau, tai ne tavo kaltė. Pasistenk suprasti, kaip aš dabar jaučiuosi, gerai?“ Arba ji gali paprasčiausiai paprašyti to, ko iš jo norėtų: „Gal galėtum mane išklausyti? Aš pasijusčiau geriau.“ (Vyrams yra sunku pasirengt ją išklausyti.)

Tai, ką jis girdi „Tu neturi teisės taip su manimi elgtis. Tu nemyli manęs. Tau į mane nusispjaut. Aš tau tiek padariau, o tu man taip atsidėkoji.“ Tai, ką ji girdi „Tu negali būt nusiminusi. Tu elgiesi neprotingai. Aš žinau, ką reikia daryti.

Aš ir taip tau labai geras. Ne aš, o tu sukeli ginčus.“ Kaip jis galėtų būti pagarbesnis Jis galėtų sakyti: „Atleisk, jeigu tau tai nemalonu. Ką aš tau pasakiau?“ Duodamas jai progą išsakyti tai, ką ji girdėjo, jis gali paprašyti: „Atleisk man. Aš suprantu, kodėl tau tai nepatiko.“ Tada klausykitės jos toliau. Susilaikykite nuo pasiaiškinimų. Reikia jai leist išsišnekėti, kad užgytų jos žaizdos. Jūsų pasiaiškinimai tiks tuomet, kai ji jau bus užsigydžiusi žaizdas.

2013 Spalis MAMAsavo ir TĖTIS 45

Įdomu

Šunys.

AIRIŲ VILKOGAUDŽIAI

airių vilkogaudžių veislė labai sena. spėjama, kad į airiją šunys milžinai atkeliavo dar prieš mūsų erą. Vilkogaudžiai vertinti kaip puikūs karo kompanionai, turto sargai. Veislės pavadinimas išduoda, kad šie šunys buvę puikūs vilkų medžiotojai.

XViii a. pradžioje airių vilkogaudžių labai sumažėjo. Baiminantis visiško veislės išnykimo, imtasi veiksmų jai išsaugoti. XiX a. pabaigoje airių vilkogaudžiai jau dalyvavo parodose, buvo įkurtas klubas, parengtas veislės standartas.

Dabartiniai šunys skiriasi nuo senųjų ir išvaizda, ir būdo savybėmis. Kadaise buvę agresyvūs medžiotojai, dabar vilkogaudžiai vertinami dėl švelnaus ir taikaus charakterio, leidusio pelnyti jaukaus naminio augintinio statusą.

BenDrA CHArAkteriStikA Airių vilkogaudžiai – įspūdingo dydžio šunys. Jų ūgis gali siekti 95 cm, o svoris – iki 70 kg. Šiurkštus, neprašmatnios išvaizdos kailis (jo spalvų gali būti įvairių – nuo baltos iki juodos), pasišiaušęs snukutis – airių vilkogaudis vargiai įtiks dailių garbanėlių ir saldžių žvilgsnių gerbėjams. Tai itin savita išore galintis pasididžiuoti šuo.

Tvirtas, raumeningas kūnas, tiesus kaklas, aukštai iškelta galva.

Grakščiai žingsniuojantis įspūdingo dydžio gyvūnas priverčia atsigręžti ne vieną smalsuolį.

Airių vilkogaudis taikliai vadinamas švelniuoju milžinu. Tai ramaus, „minkšto“ būdo šuo. Savo šeimininkams airių vilkogaudžiai rodo švelnumą, yra jautrūs, labai kantrūs ir nuovokūs. Šie milžiniški šunys puikiai sutaria su vaikais, yra draugiški ir neagresyvūs su kitais šunimis ir kitų rūšių gyvūnais. Švelnieji milžinai vien savo išvaizda atbaido galimai pavojingus nepažįstamuosius, o kai prireikia ginti šeimininką, gali parodyti didelę drąsą.

energingumas Krūvio poreikis žaismingumas Prieraišumas elgesys su kitais šunimis elgesys su kitais gyvūnais elgesys su nepažįstamaisiais Dresavimas Sarginis šuo gebėjimas saugoti Priežiūra Atsparumas šalčiui Atsparumas karščiui

VIDuTInIS PrIKlAuSo nuo AMžIAuS neDIDelIS lABAI DIDelIS DrAugIšKAS DrAugIšKAS DrAugIšKAS neSuDĖTIngAS VIDuTInIšKAS VIDuTInIšKAS gAnA neSuDĖTIngA AuKšTAS žeMAS

žiūrėkite naujausias „Dogs 101“ laidas

tik per

46 48 MAMA MAMAirirTĖTIS TĖTIS

2013 2013Birželis Kovas

Animal Planet

Mama ir Tėtis skaitytojo anketa: 1. Vardas, pavardė, amžius:

2. Kiek turite vaikų, kokio jie amžiaus:

3. adresas, telefonas, el. paštas:

PrieŽiŪrA ir SVeikAtA Airių vilkogaudžiams reikalinga kasdieninė mankšta. Šiems šunims būtina daug ir ilgai vaikščioti.

Gyvūno dydis reikalauja erdvės – ankštose patalpose laikomas šuo negalės jaustis patogiai. Airių vilkogaudžio šeimininkas turėtų pasirūpinti, kad augintinis namuose turėtų patogų ir jo kompleksijai pritaikytą guolį – vietą, kurioje galėtų nevaržomai ištiesti savo ilgas kojas. Šios veislės šunų išvaizda nereikalauja ypatingos priežiūros. Vilkogaudžio kailis šukuojamas porą kartų per savaitę, pešiojamas (triminguojamas) mažiausiai du kartus per metus arba dvi-trys savaitės prieš parodą. Plaukas gana lengvai pešiojasi. Kirpti šių šunų kailį yra draudžiama (pagal parodų reglamentą) ir apskritai nepatartina.

Airių vilkogaudžiai negali pasigirti ilgaamžiškumu. Šiuo metu jų vidutinis amžius yra 8 metai. Veislynai planuoja kergimus ir prieš kiekvieną kergimą atlieka sveikatos tyrimus, tam, kad būtų gauta sveika ir ilgai gyvenanti vada. Dažnai pasitaiko širdies sutrikimų, skrandžio negalavimų, kepenų patologijų (porto-sisteminio šunto patologija). Rekomenduojama atlikti širdies tyrimus, domėtis klubų būkle, tikrinti akis, saugotis uodegos traumų. Šios veislės šunys yra jautrūs anestezijai.

4. labiausiai patikę šio numerio straipsniai:

5. Kokius straipsnius norėtumėte matyti kituose numeriuose:

6. Norėčiau pasidalinti savo istorija su skaitytojais:

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu „Mielas Kupidonas“ Nuotraukose – veislyno „Mielas Kupidonas“ augintiniai

2013 2013 Kovas Spalis

MAMA irir TĖTIS TĖTIS 47 39 MAMA

Mūsų rūpesčiai

Veterinarijos gydytoja­farmakologė Agnė Laurinaitienė Juozapavičiaus pr. 82a, kaunas

Kokie žmonių maisto produktai kenksmingi šunims?

Kaip išvengti apsinuodijimų?

1. Reikėtų peržiūrėti Jūsų augintinio racioną, suteikti jam daugiau vitaminų bei mineralinių medžiagų. Jei netyčia šuo suėdė vieną iš žemiau išvardintų kenksmingų produktų ir jis neapsinuodijo, nereikėtų galvoti, kad tai jam nekenkia. Kai kurie produktai kaupiasi organizme ir vėliau pakenkia.

Mažas kiekis kenksmingų produktų ne taip kenkia kaip didesnis.

2. Stenkitės nepalikti maisto likučių ant stalų ar šuniui lengvai prieinamoje vietoje, uždarykite šiukšlių dėžę, konteinerius. Taip apsaugosite savo augintinį.

3. Rūpinkitės savo šunimi ne tik namuose, svečiuose, bet ir einant pasivaikščioti.

Stenkitės visada stebėti, ką veikia Jūsų augintinis, juolab, kad parkuose ar miškuose galima rasti ne tik kaulų ar maisto likučių.

Kokie apsinuodijimo simptomai?

Jūsų augintinis pradės nebūdingai elgtis: daugiau gulės, atsiras bendras silpnumas, koordinacijos sutrikimas, mieguistumas bei nemažas seilėtekis ir putojimas iš nasrų.

Jei pastebėjote šiuos požymius, būtina šunį vežti į artimiausią veterinarijos kliniką.

Kuo skubiau sureaguosite, tuo greičiau jis pasveiks.

NE Visi ŽMoNiŲ VaRToJaMi MaisTo PRoDUKTai aR MEDŽiaGos YRa sVEiKi MŪsŲ aUGiNTiNiaMs - Kai KURiE JiEMs GaLi sUKELTi DiDELĮ PaVoJŲ:

48 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

šokoladas turi teobromino – medžiagos, kuri sukelia vėmimą, viduriavimą, dažną šlapinimąsi, gali sukelti širdies smūgį, hiperaktyvumą. Jei visgi duodate, būtinai rekomenduojama atsižvelgti į savo augintinio svorį, bei duodamą šokolado kiekį. Per didelis šio saldumyno kiekis gali iššaukti augintinio mirtį. Kava (kofeinas) kenkia panašiai kaip šokoladas. alkoholis šunims sukelia vėmimą, viduriavimą, pusiausvyros bei kvėpavimo sutrikimus, komą ir mirtį. Mažesnio svorio šunys greičiau nei didesni apsvaigsta ir apsinuodija. apyniai turi nežinomą komponentą, sukeliantį dusulį, širdies ritmo sutrikimą, kūno temperatūros pakilimą, priepuolius ir mirtį.

Tabakas turi nikotino, kuris kenkia virškinimo bei nervų sistemoms. Jis gali sukelti širdies ritmo sutrikimą, komą ir mirtį. Kanapės gali pakenkti nervų sistemai, sukelti vėmimą ir širdies ritmo sutrikimus. svogūnai, česnakai sukelia virškinamojo trakto sutrikimus.

Grybai gali turėti pavojingų toksinų, kenkiančių vidaus organams ir galinčių sukelti mirtiną toksinį šoką.

Pienas ir pieno produktai kenksmingi dėl juose esančios laktozės. Šunys neturi pakankamo kiekio fermento - laktazės, kuris padeda suvirškinti laktozę. Būtent nuo jos ir atsiranda pilvo pūtimas, viduriavimas ir kiti virškinimo sutrikimai.

Kaulai gali sukelti dusulį arba kramtant subyrėti į aštrius gabalėlius, kurie įstringa šuns skrandyje, ypač tokiomis savy-

bėmis pasižymi vamzdiniai vištų kaulai. Žalia žuvis gali sukelti vitamino B trūkumą. Dėl to šuo praranda apetitą, prasideda traukuliai ir gali baigtis mirtimi. Šie požymiai pasireiškia reguliariai šeriant žalia žuvimi. Lašišos ir upėtakiai dažnai turi parazitų, kurie nežūsta net verdant ar kepant. Žali kiaušiniai turi fermento avidino, trukdančio vitamino B įsisavinimui ir gali pakenkti odai bei kailiui. Žali kiaušiniai gali būti užkrėsti salmonelėmis.

Dažnai šunys ėda kačių maistą, kuriame yra per daug proteinų ir riebalų, o tai netinka linkusiems tukti šunims.

Tik žmonėms skirti maisto papildai, turintys geležies, gali pažeisti skrandžio sienelę ir pakenkti kepenims bei inkstams.

Iš vaisių išskiriama: Vynuogės, kaip ir razinos, turi nežinomų toksinų, kurie gali sukelti inkstų sutrikimus. avokadai turi persino, kuris sukelia vėmimą, viduriavimą ir kartais padidina širdies apkrovą.

Persimonų sėklos gali sukelti vidurių užkietėjimą ir plonosios žarnos uždegimą.

Persikų, slyvų bei vyšnių kauliukai gali užkimšti virškinamąjį traktą.

Kukurūzų burbuolės sukelia žarnyno sutrikimus. Šunys atsikanda per didelį gabalą ir praryja jo nekramtydami. Kukurūzai skrandyje yra suvirškinami, o burbuolė lieka ir sutrikdo plonosios žarnos veiklą. Tuomet ją tenka šalinti chirurginiu būdu, kitaip tokia situacija gali baigtis augintinio mirtimi.

Gražūs ir sveiki Klinikos, odontologijos paslaugos

Prekės ir paslaugos darželiams

Skanumynai / gardumynai Kavinės, picerijos, restoranai

Kalėdoms „Gera dovana“ pasiūlys visiškai atnaujintą dovanų ir pakuočių kolekciją!

Odontologų paslaugos visai šeimai. www.dentes.lt Vytauto g. 46/2-1 (Žvėryno raj.), Vilnius

www.pylimas.lt

Kita Įvairios paslaugos

www.geradovana.lt Anglų kalbos pamokėlės 3-7 metų vaikams.

Valstybiniuose vaikų darželiuose ir po darželio. www.maziejisnekuciai.lt Tel.: 8 608 30100, 8 643 43777

Vaikų ir suaugusiųjų ortodontinis gydymas. www.ortodontinisgydymas.lt Tel.: 8 614 70067, 8 41 422 757 Vilnius, Šiauliai

Grožio, masažo paslaugos

Manikiūras, pedikiūras, dirbtinių nagų modeliavimas, nagų puošyba bei išsamios konsultacijos. www.nailbar.lt

Jaukiausi namai Baldai, interjeras, buitis

Apsaugos ir ir priešgaisrinės priešgaisrinės signalizacijos, Apsaugos signalizacijos, įeigoskontrolė, kontrolė, telekomunikaciniai telekomunikaciniai ryšiai, įeigos ryšiai, duomenų atstatymas. duomenų atstatymas.

Populiariausios picos Lietuvoje su nuolaida iki 67 %!

Daugiau informacijos apie akciją www.cancan.lt arba tel. 8 659 88 777

Šunų dresūros ir auklėjimo paslaugos.

Tel.: 864817953 www.lordziomokykla.weebly.com

Maisto pristatymas: Vilniuje Tel.: (8-5) 265 0101, 10.00-23.00 val.

Ukmergėje tel.: ( 8-340 ) 50 000, 11.00-23.00 val.

Apžvalginės ekskursijos po Vilnių atviru autobusu.

Tel.: 8 655 66 830, www.valandele.lt

Visos fotografavimo paslaugos.

Ypatingas dėmesys klientui!

Profesionalūs rezultatai!

Tel.: +37060040530, www.vbstudija.lt.

Renginiai

Mūsų mašiniukui Nuoma, taksi, transportavimas Visos automobilių plovimo, poliravimo ir valymo paslaugas.

Plauname rankiniu būdu, naudojant profesionalią techniką bei priemones.

Organizuojame įsimintiniausias šventes mažiesiems: gimtadienius, krikštynas, įvairius teminius vakarėlius. Šėlkite šventiškai įrengtuose kambariuose ir pačioje linksmiausioje žaidimų aikštelėje X-PLAY. www.xplanet.lt

Tel. (8 5) 240 1636, +370 660 05 879 Sausio 13-osios g. 1, Vilnius www.akvavelo.lt

Kita

www.selinta.lt Tel.: 8 680 42208, el.paštas: info@selinta.lt Šeimos bilietas iki 40% pigiau.

Kad vaikai dori užaugtų! www.zvaigzdele.lt

Verslo dovanos ∙ Ordinai ∙ Medaliai Ženkliukai ∙ Ženklai ∙ Suvenyrai ∙ Prizai www.alpera.lt

Reklama nuo 49 Lt/mėn. reklama@mamairtetis.lt

Daugiau informacijos www.autobusubilietai.lt Baldai namų jaukumui. www.liuxbaldai.lt Vilnius, Kaunas

Smagiausios akimirkos Aktyvus laisvalaikis

Didžiausias šeimos pramogų parkas Lietuvoje ir Baltijos šalyse: žaidimų aikštelė, alpinistinė uola, elektrinės mašinėlės, interaktyvi šaudykla ir daugiau nei 30 žaidimų automatų. www.xplanet.lt

Siuntiniai į Švediją ir Norvegiją.

Daliniai kroviniai į Skandinaviją ir Vakarų Europą.

Tel.: +37060348092, +37060333265 El.p.: barkas@barkas.lt

Padangos visiems automobiliams. www.autokamera.lt

Internetinės pardutuvės

40% nuolaida vaikiškiems rūbams, žaislams, pėdkelnėms, apsaugoms.

(Akcija netaikoma: seilinukams, kaklaskarėms, kepurytėms, galvos juostelėms) Nuolaidos kodas: PIGIAU www.gydu.lt

Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Klaipėda, Mažeikiai

Pramogos / Pasilinksminimo vietos Kokybiškos vaikiškos pėdkelnės ir golfukai www.facebook.com/kamon.lt Tel. 8 677 70954, El.p. kamon@kamon.lt Pramogos ir poilsis garantuoti visai šeimai - ir mažiems, ir dideliems. www.zemsodis.lt Tel.: 8 620 26033 poilsis@zemsodis.lt Mardosų kaimas, Plungės raj.

Originalios kosmetikos elektroninė parduotuvė. www.linderi.lt

2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

49

Laisvalaikis

Kryžiažodis

Praeito kryžiažodžio, 2013 Nr. 4(14) atsakymas pažymėtuose langeliuose: Citrina.

Vertikaliai: Pėdkelnės. Apgamas. Ertmė. Du. Eta. Vila. Arabeska. Red. Ni. Inicialai. Maitvanagis. Kas. Nio. Tyla.

Rausvas. Beretė. Se. Galo. IT. Brė. CNN. Ram. Alus. Aha. Pasas. Ona. Itas. Oras. Anūkas.

Horizontaliai: Rūbai. Delninukė. Kraitis. As. Et. Vovich. Alma. Nao. Nėrinys. Bė. Ana. Pa. big. Baras. Decibelas. Ausis.

Roma. Ka. Te. Sa. Gvaldyti. Lėta. Amerika. Lok. Ate. Sauna. Sadistė. Sas.

po kvietimą į „raganiukės“ teatrą laimėjo skaitytojai, atsiuntę teisingą atsakymą iš telefono numerio: 8 6-- 10 889 ir rima J. (amir…@gmail.com), laura N. (lauran…@inbox.lt) Dėl prizų atsiėmimo prašome susisiekti su redakcija iki 11.15d.

Teisingus atsakymus iki 2013-11-15 siųskite el. paštu kryziazodis@mamairtetis.lt arba SMS žinute tel.: 8 605 56444.

50 MAMA ir TĖTIS

2013 Spalis

Žurnalas „MAMA ir TĖTIS“ jau lanko Jus visoje Lietuvoje!

þurnalas visai ðeimai NEPARDUODAMAS

kaip vis rečiau mus bešildantys, tačiau labai laukiami rudeniškos saulės spinduliai, taip jūsų, mieli skaitytojai, gražūs žodžiai šildo ,,mama ir tėtis“ darbuotojų širdis. kasdien sulaukiam nemažai atsiliepimų, kad esam laukiami lopšeliuose-darželiuose, gydymo, lavinimo įstaigose. nuoširdūs pagyrimai, ilgesys, džiaugsmingi susitikimai nepaprastai glosto sielą ir skatina dar labiau stengtis. esame nepaprastai jums dėkingi už tą besąlygišką meilę!

SKAITYTOJŲ ATSILIEPIMAI

KAS GIMDO PATYČIAS?

KAIP SURASTI

IDEALIĄ AUKLĘ?þurnalas visai ðeimai

ANTIBIOTIKAI.

UŽ IR PRIEŠ

KĄ TURI ŽINOTI

NEPARDUODAMAS

DIRBANČIOS MAMOS?

KONKURSAI SPALVINIMAS KRYŽIAŽODIS

2012 Lapkritis Nr. 6 (9)

JŪSŲ VAIKAI NĖRA JŪSŲ...

PILVO DIEGLIUKAI KAIP RAŠAI, TOKS IR ESI

DUOKIT GARSIAKALBĮ PASAKYSIU PASLAPTĮ KELIONĖS PLANAS – PANEMUNĖS PILYS Rusų mėlynoji

þurnalas visai ðeimai KONKURSAI

SPALVINIMAS KRYŽIAŽODIS

Džeko-Ruselo terjeras

2012 Rugsėjis / Nr. 5 (8)

Darželyje gavau nuostabų žurnalą visai mūsų šeimai. Nustebau ne tik labai gera informacija, bet ir savo mažyliui pradedančiomis patikti spalvinimo užduotėlėmis. Fantastika! Skubu užsakyti prenumeratą.

Auginu 3 vaikučius: 11 mėn. Vytę, 11 metų Pauliną ir 2,5 metų Viliuką.

Todėl visos naujovės, aktualijos apie vaikų auklėjimą, ugdymą man labai svarbios. Iki šiol skaičiau kitus žurnalus: „Tavo vaikas“, „Mamos žurnalas“ ir t.t., bet ten labai abstrakti info ir viskas labai kartojasi. Be to, labai mažai informacijos apie vyresnių vaikų auklėjimą ir ugdymą.

Jau nuo 7 dukros gyvenimo metų pasigendu naudingos informacijos viskas orientuota tik į kūdikius ir vaikučius iki darželio. Labai nustebino, kad šis žurnalas iš tiesų skirtas visai šeimai: čia veiklos atras ir vyriausioji dukra, nes mėgsta spręsti sudoku ir mažylis galės spalvinti. Ačiū Jums už tokį šaunų žurnalą.

- Jurgita Patiko tokia smulkmena, kaip dėmesys vaikams - paveikslėliai spalvinti viduryje, neįkyri ir koncentruotai pateikiama reklama, kad būtų galima atsirinkti, ar ji yra aktuali, o ypatingai - aktuali ir praktiška straipsnių tematika.

- Aušra Kadangi viename žurnale yra gausybė įvairių temų, patarimų, konkursų, tai proga tobulinti ir praplėsti savo žinias, pabandyti sudalyvauti renginiuose ir pan. Žurnalas patraukė dėmesį ,,šiltumu“, savo temomis ir, žinoma, man, kaip pedagogei, įdomios tos temos, kurias galėčiau parekomenduoti paskaityti ir vaikų tėvams. Patiko gausybė temų, kurios man pataria, skatina tobulėti. Tam tikrus tekstukus pritaikau vienoje ar kitoje pedagogo veikloje. Informatyvus, praktiškas ir įdomus žurnalas.

- Daiva

Per vasarą žengiame

kartu!

HARMONINGA AUTONOMIJA ŠEIMOJE

AR IŠ TIESŲ ESAME

SURŪGĖLIŲ TAUTA? AR MANO VAIKAS

VYTURIAI IR PELĖDOS: BRANDUS MOKYKLAI? KURIE TEISŪS? KONKURSAI Katės. BURMOS SPALVINIMAS Šunys. BIGLIAI KRYŽIAŽODIS 2013 Gegužė Nr. 3 (13)

2013 Birželis-Liepa Nr. 4 (14)

SĖKMINGOS VASAROS PASLAPTYS!

Kadangi paėmiau kelis žurnalus, juos išdalinau draugėm ir kaimynėm. Negalvokite, jog jums pataikauju. Kadangi jau 4 m. prenumeruoju visus Lietuvoje esančius vaikų žurnalus (o jie yra tik trys), bet pirmą kartą paėmus žurnalą viename numeryje radome labai daug mums naudingų ir reikalingų straipsnių. To dar nebuvo mums! Vyras skaitė su malonumu, beje, kas retai būna. Man irgi patiko. Kam išdalinau, perskaitę irgi gyrė. Tad norėčiau palinkėti ir toliau būti tokiais ir, žinoma, eiti į priekį. Žinoma, daug reklamos, bet iš to jūs gyvenate ir tai suprantama. Labai gera gauti nuolaidų kuponus, mes jau pasinaudojome.

Kaip sakoma: „Mes su jumis ir už jus“ :))) - Lina