Stulbinančios mintys
19
požiūrį. Li teiginių rezultatas – skaitytojui pačiam reikia gilintis į problemą ir ieškoti savo individualaus atsakymo. Jis visada reikalavo (tą patvirtindavo ne tik per pamokas, bet ir savo veikaluose), kad mokiniai ne paprasčiausiai sutiktų ar prieštarautų jo teiginiams, o patys tobulėtų. Li nuolat abejojo savimi ir nustatyta tiesa, o visuomenės nusistovėjusiame požiūryje dažnai atrado prieštarų. Abejojimas leidžia įvertinti tikrąją padėtį. Li manė, kad tik „lyginant išaiškėja naujų dalykų“. Jis buvo tvirtai įsitikinęs, jei žinotų atsakymus ir jais pasidalytų su mumis, šie nebūtų naudingi. Kitais žodžiais, jo teiginių prigimtis – abejoti jų teisingumu. Anot Li, joks atsakymas negali būti vertingas, kol jo nesuformuluos pats nepriklausomai mąstantis asmuo. Todėl Briuso Li filosofijos knygos verčia savarankiškai mąstyti, pasinerti į filosofijos sugestijas. Paieškų ir tyrimų procesai yra svarbūs, tačiau jie turi remtis supratimu, – juk mūsų pažiūromis reikia nuolat abejoti, – kad mūsų išvados neturi jokio specialaus ar privilegijuoto statuso. Jie – tik tolesnių tyrimų etapai, kuriuos turime atlikti visą gyvenimą. Suprasdamas, kad jo požiūris į šiuos dalykus lengvai gali virsti dogmomis, Li pasirinko Sokrato metodą ir skatino studentus (o dabar ir skaitytojus) iš vidaus pažvelgti į jaudinančią egzistencijos problemą. Li manė, kad jei egzistuoja „kelias“, jis greičiausiai priklauso kažkam kitam, todėl veda tolyn nuo tiesos, kuri yra kiekvieno viduje. Todėl Li pabrėžia, kad svarbu, jog laisva dvasia nebūtų suklaidinta jokios knygos, taip pat ir šios, kad