Issuu on Google+

Bruce Lee

Sudarė John Little

Iš anglų kalbos vertė Andrius puksas

DEDIKACIJA Visiems vyrams ir moterims, neatsižvelgiant į jų kultūrą ir kilmę, sutinkantiems su Briuso Li idėja, kad „po dangumi gyvena tik viena šeima“, ir nebijantiems keisti kitaip manančiųjų nuomonės. Tik jūsų drąsa ir „drakono mintys“ sukurs mums šviesią ateitį.

PRISIMINIMAI APIE BRIUSĄ LI „Pirmiausia, jis buvo mokytojas. Jis mokė filosofijos, stengėsi skleisti žinias ir išmintį... Briuso Li gyvenimas – pavyzdys, kaip reikia gyventi sąžiningai ir atvirai bei laikytis to, kas, manai, yra teisinga. Nesvarbu, ką veikiate, sąžiningai atsiduokite savo veiklai. Be jokios abejonės, jis mane paveikė“, – Karimas Abdulas Džabaras (Kareem Abdul-Jabbar). „Visada atrodė, kad Briuso filosofija grįžta prie dzenbudizmo, kurio kanonai teigia pačią paprasčiausią tiesą. Briuso mokymas buvo mokslas be pamokų – jis nebuvo mokytojas tiesiogine to žodžio prasme, tačiau buvo geriausias mano pažintas mokytojas“, – Stirlingas Silifantas (Stirling Silliphant). „Į kiekvieną užduotą klausimą jis be apmąstymų turėjo atsakymą. Briusas trumpais atsakymais apibrėždavo esmę. Jei matydavo, kad turite kažkokių problemų, jis visada ži-

8

Bruce lee

nodavo ką pasakyti. Atrodė, kad visada buvo pasiruošęs išvaryti jūsų „baimes“. Jei jūs kažko bijote, Briusas tą pastebėtų ir tada patartų: „Nustokit bijoti, geriau pažvelkit į tai kitaip“. Jis keisdavo jūsų požiūrį. Briusas buvo viskam parengęs apibūdinimus“, – Briuso Li mokinys Bobas Bremeris (Bob Bremer). „Manau, kad Briusas buvo nuostabus, puikus kasdienio gyvenimo filosofas. Jis stengėsi pažinti save ir ragino žmones tą daryti. Minties aiškumą formavo gilindamasis į save. Mes ilgai diskutuodavome apie tai. Nesvarbu, ką veiki gyvenime, jei nepažįsti savęs, niekada nesugebėsi nieko įvertinti. Manau, kad gero dabarties žmogaus požymis – savęs pažinimas“, – Styvas Makvinas (Steve McQeen). „Valandą mankštindavomės, vėliau valandą kalbėdavomės. Jam vienas judesys buvo tiek pat svarbus kaip visas gyvenimas, o gyvenimo esmė tilpo viename judesyje. Iš visų, kuriuos pažįstu, jis vienintelis pasiekė tokių aukštumų“, – Džeimsas Koburnas ( James Coburn).

PRATARMĖ

BRIUSO LI FILOSOFIJA Briusas Li įkvėpė daugumą žmonių. Filmų gerbėjai stebėjosi jo puikia fizine forma, besimokantieji kovos menų buvo priblokšti gilaus kovos menų supratimo, kiti atrado filosofijos vadovą, kuris mokė gyventi atskleisdamas dvasinius ir fizinius kovos menų aspektus ir integruoti juos į kasdienį gyvenimą. Filosofijos studijos jam tapo išsamaus pasaulio mąstytojų darbų tyrinėjimo pagrindu. Jis neprisiskirdavo kokiai nors konkrečiai kultūros ar filosofinės minties tradicijai. Siekdamas atrasti dvasiniam augimui galinčius padėti principus, surinko ir ištyrinėjo tūkstančius knygų apie visas filosofijos rūšis – Vakarų, Rytų, antikos, moderniąją. Nuolat studijuodamas Briusas sukūrė asmeninę filosofiją, kurios pagrindą sudaro dvasios išsilaisvinimas per didesnį savęs pažinimą. Norint atsikratyti išankstinio nusiteikimo, standartinių tvirtinimų, sąlygotumų, reikia suprasti, kas yra tiesa ir kas yra realybė. Kovos menai leido Briusui Li

10

Bruce lee

atskleisti savo sugebėjimus ir pasidalyti žiniomis su kitais. Kaip kovos menų mokytojas, jis turėjo nepaprastą talentą. Briusas Li dažnai kartodavo: „Tikrasis mokytojas niekad nepasako, kas yra tiesa, jis tik nukreipia, nurodo kelią link tiesos, kurią kiekvienas studentas turi surasti pats. Geras mokytojas – tik katalizatorius“. Savo naujiems studentams jis mėgdavo pasakoti istoriją apie „tuščią kavos puodelį“. Mokytas žmogus aplankė dzenbudizmo mokytoją ir pasiteiravo apie dzenbudizmą. Kol mokytojas kalbėjo, mokytas asmuo dažnai įsiterpdavo, kad galėtų pareikšti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Pagaliau dzenbudizmo mokytojas nutilo ir pradėjo pilti svečiui arbatą. Jis pripildė pilną puodelį ir pylė, kol vanduo pradėjo lietis per kraštus. „Gana, puodelis pilnas, daugiau nebėra vietos“, – perspėjo mokytas žmogus. „Jūs kaip ir šis puodelis esate kupinas įvairiausių nuomonių. Kol neištuštinsite savojo puodelio, negalėsite paragauti arbatos iš manojo“, – paaiškino mokytojas. Briusas Li nesilaikydavo konkrečios kovos menų ar filosofijos krypties, jis skatindavo savo mokinius nepriimti jokio mokymo aklai. Jo pagrindinis tikslas buvo ugdyti supratingumą ir gebėjimą kritiškai mąstyti. Abejonių, ginčių ir praktinių užsiėmimų metu atsiskleidžia ne tik stipriosios ir silp­

Stulbinančios mintys

11

nosios asmenybės pusės, bet ir atsiveria pagrindinės tiesos, nurodančios kelius kūno, proto ir dvasios harmonijos link. Briuso mokymas skirtingai veikdavo žmones. Jo paskatinti kovos menų atstovai pradėdavo abejoti klasikinėmis sistemomis, nustodavo aklai vadovautis filosofiniais mokymais. Jis įkvėpdavo tuos, kurie asmeniškai mokėsi su Briusu arba pažinojo jį iš knygų, kad išdrįstų sulaužyti nustatytus galimybių rėmus. Jis mokė taip koordinuoti mintis ir kūną, kad pasitikėjimas įveiktų baimę. Briuso gyvenimas jo mokymo sekėjams buvo pavyzdys. „Aplinkybės? – tą žodį jis ištardavo šypsodamasis. – Aš pats sukuriu aplinkybes!“ Norėdamas pasiekti užsibrėžtų tikslų, Briusas nepaisydavo nemalonumų. Kritiniu atveju pati kliūtis jam tapdavo tikslo siekimo priemone. Pavyzdžiui, kai dėl stuburo traumos jam šešis mėnesius nebuvo leidžiama keltis iš lovos, jis pasinaudojo šia galimybe ir savo treniruočių metodus bei filosofines mintis išdėstė keliuose tomuose. Briusas Li gimė turėdamas tikslą ir jo siekė kur kas stip­ riau nei pats įsivaizdavo. Briuso Li dvasia įkvepia jaunuolius rūpintis savo kūnu ir dvasia, atskleisti geruosius bruožus. Dauguma jo gerbėjų tvirtino: „Briusas Li pakeitė mano gyvenimą“. Linda Li Kadvel (Linda Lee Cadwell)

ĮVADAS

KNYGA LAISVIEMS DVASIA

Saviaktualizacija – svarbus dalykas. Noriu įrodyti žmonėms, kad visų žmogaus sugebėjimų ir potencijų realizacija yra svarbi ne vien dėl įvaizdžio. Tikiuosi, kad sąžininga saviraiška taps vidiniu pažinimu. Briusas Li Briusas Li pakeitė kovos menus, Azijos ir Amerikos kiną, galybės mokinių ir jo talento gerbėjų pasaulį. Tačiau šis poveikis nėra laikinas – Briusas Li iki šiol įkvepia ir jaudina skirtingus visuomenės sluoksnius. Susidomėjimas jo asmenybe nuolat auga, dauguma jį laiko šiuolaikiniu filosofu ir net pranašu, nes jo žodžiai padeda atrasti nūdienos problemų sprendimus. Jis laikomas disciplinos, jėgos ir išminties pavyzdžiu. Li filosofija formuoja tobulesnio pasaulio vaizdą – pasaulio be kančios, prietarų, korupcijos, neišmanymo. Li žodžiais, „meilės, taikos ir brolybės“ pasaulį. Briusui Li filosofija buvo ne mokslinė disciplina, o kiek­ vieno žmogaus vartai į nuostabius dvasios nuotykius, kurie sulaužo žmogaus galimybių ribas ir naikina abejonių ar ne-

16

Bruce lee

saugumo šešėlius. Briusas Li tvirtino, kad būtina pasirinkti savo tiesos kelią, jis skatino tuos, kurie palaikydavo jo požiūrį. Li buvo asmeninių teisių ir asmeninės saviraiškos, kuri pabrėžia individo suverenumą, čempionas. Jis taip pat kalbėjo apie rimtesnius tikslus, apie visų žmonių vienybę ir dirbtinių barjerų link brolybės – tautybės, etniškumo, skirstymo į klases, kurie trukdo gyventi nepriklausomų ir vienas kitam lygių žmonių pasaulyje – pašalinimą. Briusas Li atmetė aklą paklusimą išorinei valdžiai. Jis įtikinėjo žmones, kad šie vertintų savo gyvenimą kaip didžiausią vertybę, jis garbino „gyvenimo menininkus“, puoselėjančius savo įsitikinimus ir besipriešinančius tradicijoms bei visuomenės nuomonei. Li teigė, kad „mes dažniau tikime tuo, ką siekiame pamėgdžioti, nei tuo, kas yra iš tik­rųjų“. Todėl skatindavo ieškoti atsakymų į sudėtingiausius klausimus savyje. Dauguma žmonių nežino, kuo galima pasitikėti, jie nepasikliauja savo impulsais ir bijo ateities nežinomybės. Nesirūpinama dvasia, sustingo protas – leidžiama kitiems „imti viršų“ ir spręsti iškilusias „tikrąsias“ problemas. Knyga „Stulbinančios mintys“ skirta laisvos valios žmonėms, kurie patys kuria savo gyvenimą ir nesivadovauja peršamais požiūriais ar patarimais. Knygą sudaro aštuoni skyriai, 72 temos ir 825 aforizmai. „Stulbinančios mintys“ – visiems, kurie ieškojo tikrojo kelio, bet dar nesurado jo tarp banalybių ar dog­mų. „Stulbinančių minčių“ autorius ne tik siūlo daugybę parengtų atsakymų, bet ir nurodo priemones, leidžiančias žengti savo keliu. Jei kenčiate,

Stulbinančios mintys

17

patiriate dvasinių problemų, nerimaujate ar jaudinatės, jo žodžiuose surasite įžvalgų, kurios jus sustiprins ir nuramins jūsų sudirgusią sielą. Ar galiu drąsiai teigti tokius dalykus? Žinoma, nes Briuso Li žodžiai padėjo man ir tūkstančiams žmonių iš skirtingų visuomenės sluoksnių ir įvairių pasaulio kampelių. Visi tvirtina tą patį, jie parašė ir išsiuntė elektroniniu paštu Briuso Li švietimo organizacijai. Todėl nesunku pastebėti Briuso Li poveikį kitų žmonių mąstymui, nes jis nebijo sakyti to, apie ką kiti leidžia sau tik pagalvoti. Juo atvirumas nuginkluoja mūsų nerimą ir baimę. Li sugeba vienam sakiniui suteikti tiek išminties, kad kitiems prireiktų ištiso skyriaus. Kiekvienas jo aforizmas yra kaip kalno viršūnė, leidžianti iš aukštai nužvelgti atsiveriančias gyvenimo tiesas ir paslaptis. Ironiška, kad jo gilios mintys yra gyvenimo, kuris tetruko 32 metus, vaisius. Reikia paminėti, kad įprotis užrašinėti ant popieriaus (o vėliau į garsajuostę) aforizmus gimė dar Li jaunystėje, kai gyveno Honkonge. Į šią knygą buvo įtrauktos tos mintys, kuriomis Briusas Li dalijosi su žurnalistais, draugais ir kolegomis pokalbių, interviu ir susirašinėjimo metu. Kai kuriuos aforizmus Li galbūt užrašydavo tam, kad vėliau juos galėtų pritaikyti, o kai kuriuos skubėdavo pasižymėti, kol nepamiršo. Kartais jis net užsirašydavo skaitomos knygos paraštėse. „Stulbinančių minčių“ atsiradimo priežastimi tapo nuodug­ni tam tikro rašytojo ar filosofo idėjų analizė.

18

Bruce lee

Asmeninėje Li bibliotekoje buvo sukaupti daugelio didžiųjų filosofų, atstovavusių skirtingoms kultūroms, darbai. Briusas Li sėmėsi iš knygų gyvenimo patirties, mokėsi vertinti tenkančius džiaugsmus ir kančias. Skirtingų autorių darbai padėjo pažinti įvairias filosofines teorijas ir suformuoti savo požiūrį, o ne vien daryti išvadas, kad gyvenimas yra netobulas. Be to, Li tikėjo, kad kategoriškos išvados užgožia vėją minties burėms. Mėgstamiausia Briuso Li švietimo ir literatūros forma – aforizmas, šią poetinę priemonę jis pasitelkė ir šiam veikalui. Knygą galima skaityti kaip Bartleto (Bartlett) Familiar Quotations, tačiau iš Briuso Li jūs pasisemsite idėjų, o ne vien versite puslapius. Rašydamas Li visada kreipdavosi į asmenį. Pirmiausia jis visada išreikšdavo savo požiūrį į gyvenimą, bet nenorėjo, kad jo teiginiai būtų laikomi dogma. Li suprato, kad filosofija turi vadovautis principu „mažiau yra daugiau“, ir dėl šios priežasties jo knygos, ypač aforizmai, rafinuotai iškyla virš sunkiasvorės tradicinės filosofijos ir tampa šviežio oro gurkšniu tiems, kurie priprato ryti dideles dozes metafizikos ir epistemologijos vaistų. Aforizmo tikslas – skatinti nuoširdų norą „panaudoti ginklą“ prieš intelektualinę abstrakciją, nors ji gali būti pagrįsta. Vienas Li aforizmas skelbia: „Žmogus užbaigiamas veiksmu, o ne mintimi, nesvarbu, kokia kilni ji būtų.“ Briusas Li aforizmo pradžioje iškeldavo įprastą ir svarbų gyvenimo klausimą, o vėliau paneigdavo visuotinai priimtą

Stulbinančios mintys

19

požiūrį. Li teiginių rezultatas – skaitytojui pačiam reikia gilintis į problemą ir ieškoti savo individualaus atsakymo. Jis visada reikalavo (tą patvirtindavo ne tik per pamokas, bet ir savo veikaluose), kad mokiniai ne paprasčiausiai sutiktų ar prieštarautų jo teiginiams, o patys tobulėtų. Li nuolat abejojo savimi ir nustatyta tiesa, o visuomenės nusistovėjusiame požiūryje dažnai atrado prieštarų. Abejojimas leidžia įvertinti tikrąją padėtį. Li manė, kad tik „lyginant išaiškėja naujų dalykų“. Jis buvo tvirtai įsitikinęs, jei žinotų atsakymus ir jais pasidalytų su mumis, šie nebūtų naudingi. Kitais žodžiais, jo teiginių prigimtis – abejoti jų teisingumu. Anot Li, joks atsakymas negali būti vertingas, kol jo nesuformuluos pats nepriklausomai mąstantis asmuo. Todėl Briuso Li filosofijos knygos verčia savarankiškai mąstyti, pasinerti į filosofijos sugestijas. Paieškų ir tyrimų procesai yra svarbūs, tačiau jie turi remtis supratimu, – juk mūsų pažiūromis reikia nuolat abejoti, – kad mūsų išvados neturi jokio specialaus ar privilegijuoto statuso. Jie – tik tolesnių tyrimų etapai, kuriuos turime atlikti visą gyvenimą. Suprasdamas, kad jo požiūris į šiuos dalykus lengvai gali virsti dogmomis, Li pasirinko Sok­rato metodą ir skatino studentus (o dabar ir skaitytojus) iš vidaus pažvelgti į jaudinančią egzistencijos problemą. Li manė, kad jei egzistuoja „kelias“, jis greičiausiai priklauso kažkam kitam, todėl veda tolyn nuo tiesos, kuri yra kiekvieno viduje. Todėl Li pabrėžia, kad svarbu, jog laisva dvasia nebūtų suklaidinta jokios knygos, taip pat ir šios, kad


Bruce Lee: Stulbinančios mintys