Kazlų Rūdos laikraštis 2019 m. liepos 26 d. Nr. 8 (418). Tiražas - 2000 egz. ISSN-1822-3303
Prezidento inauguracijoje suplazdėjo ir Kazlų Rūdos krašto vėliavos Liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje penktadienį prisiekė Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas, visomis išgalėmis stiprinti šalies nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei. Naujasis šalies vadovas inauguracinėje kalboje atkreipė dėmesį, kad nuo pamatų pavyko sukurti valstybę, tapusią Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere. Prezidentas pabrėžė sieksiąs kurti terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą valstybei reikalinga ir efektyvia linkme. Kalbėdamas apie gerovės siekį, Prezidentas iškėlė penkis uždavinius: pajamų nelygybės mažinimą, biudžeto mokestinių pajamų didinimą, regioninės atskirties mažinimą, efektyvų ES fondų panaudojimą ir švietimo kokybės pažangą. Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad
užsienio ir saugumo politikos srityje Lietuvos Respublika toliau bus patikima partnerė, turinti vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinės teisės normomis. Prezidentas įvardijo, kad pagrindiniai strateginiai tikslai bus gilesnė euroatlantinė integracija, glaudžių santykių su Europos Sąjunga ir JAV palaikymas, dvišalių santykių su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija plėtra, krašto apsaugos sistemos finansavimo palaikymas. „Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų, – baigdamas savo kalbą, sakė Prezidentas Gitanas Nausėda. – Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai. Vykdykime ją kartu.“ Prieš pasirodydamas iškilmingame Seimo posėdyje, Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia prie praėjusiais metais atidengto paminklo pagerbė tautos patriarchą dr. Joną Basanavičių.
Kazlų Rūdos krašto vėliavas Prezidento inauguracijoje pristatė kultūrininkas R. Janušaitis ir Jūrės miestelio bendruomenės pirmininkė Ž. Štreimikytė-Mocekeliūnė. Asmeninio archyvo foto
Po priesaikos Seime naujasis šalies vadovas priėmė iškilmingą ginkluotųjų kariuomenės pajėgų ir Šaulių sąjungos rikiuotę bei paradą. Prezidentas tardamas žodį pabrėžė, kad kariuomenė, pilietiška visuomenė ir sąjungininkai – trys Lietuvos saugumo ramsčiai, o kartu – ir jo duotos priesaikos garantai. Po šv. Mišių Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonijoje. Vėliavų jūroje pleveno ir Kazlų Rūdos krašto vėliavos. Savivaldybės Prezidento inauguracijoje suplazdėjo oficiali savivaldybės ir Jūrės miestelio vėliavos, kurias pristatė kultūrininkas Remigijus Janušaitis ir bendruomenininkė, dr. Žaneta Štreimikytė-Mockeliūnė. Pakeliui iš Katedros į Simono Daukanto aikštę naujasis šalies vadovas ir pirmoji ponia bendravo su žmonėmis ir priėmė sveikinimus. Vėliau įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų perdavimo ceremonija – buvo nuleista
kadenciją baigusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir pakelta Prezidento Gitano Nausėdos vėliava. Po iškilmingos Prezidento rūmų perdavimo ceremonijos šalies vadovas Baltojoje salėje priėmė grąžinamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus. Oficialią inauguracijos programos dalį simboliškai užbaigė ir apibendrino koncertas. Jo metu buvo pristatyti Lietuvos regionai – 10 apskričių, kurioms atstovavo iš ten kilę atlikėjai. Koncertą vainikavo bendrai atliktas kūrinys. Vakare Prezidento rūmų kiemelyje surengtas priėmimas nusipelniusiems kultūros ir visuomenės veikėjams bei valstybės kūrėjams. Organizatoriai kvietė apie 1,2 tūkst. svečių su lydinčiaisiais asmenimis. Ypatingą dėmesį šįkart nuspręsta parodyti nusipelniusiems meno ir mokslo žmonėms. Daugiausia kvietimų, apie 280, gavo menininkai: aktoriai, rašytojai, skulptoriai ir kiti. Prezidento kanceliarijos, KRL inf.
Savivaldybės atstovai lankėsi Tauragės krašte Liepos 16 dieną Kazlų Rūdos savivaldybės atstovų delegacija lankėsi Tauragėje. Išvykos tikslas - susipažinti su Tauragės rajono savivaldos modeliu. Šioje savivaldybėje seniūnijos daugelį metų yra savarankiškos, turi atskirus biudžetus ir savo sėkminga veikla pateisina vietos bendruomenės
lūkesčius. Vienai iš Tauragės rajono savivaldybės seniūnijų vadovauja Kazlų Rūdos atstovus į susitikimą pakvietęs Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas, Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška. J. Samoška drauge su vietos bendruomenėmis nuveikė daug puikių 3 psl.
Kazlų Rūdos laikraštis
2019 m. liepos 26 d.
Švelninant klimato kaitą – reikšmingas miškų darbas Pasakymas, kad miškai – planetos plaučiai, klimato kaitos kontekste įgauna naują prasmę. Pasaulio šalys ieško visų įmanomų būdų, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, o, štai, miškai šias dujas gali sugerti. Nors plika akimi šio proceso nepastebėsi, jis reikšmingas švelninant klimato kaitos pokyčius.
Šalies miškų pokyčiai Remiantis Miškų valstybės kadastre kaupiama ir saugoma informacija apie Lietuvos miškų plotus, matyti, kad miškingumas šalyje jau kuris laikas auga. 2003-aisiais jis siekė 31,3 proc. šalies teritorijos, o 2019-aisiais fiksuojamas 33,7 proc. siekiantis rodiklis. 2012-aisiais patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje numatyta, kad iki 2020-ųjų turėtų būti pasiekta 35 proc. šalies miškingumo rodiklio. „Skaičiuojant nuo visos šalies teritorijos, kasmet miškų plotas didėja po 0,03–0,05 proc. Šiam didėjimui įtakos turi ir žmogaus įveisiami miško plotai, ir savaiminis apleistų žemių apžėlimas mišku, kurios vėliau įtraukiamos į Miškų valstybės kadastrą kaip miško žemė“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos direktorius Albertas Kasperavičius. Remiantis Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, kasmet pats savaime miškas išplinta maždaug 3,5 tūkst. ha plote. Na, o žmogus kasmet įveisia beveik 3 tūkst. ha miško žemės ūkio reikmėms nenaudojamuose plotuose. Prisideda prie klimato kaitos švelninimo Miškų gebėjimas fotosintezės metu iš atmosferos pašalinti šiltnamio efektą sukeliančias CO2 dujas akistatoje su klimato kaita tapo neįkainojamas. Kasmet Lietuva Jungtinių Tautų Bendrosios Kli-
mato kaitos konvencijos sekretoriatui ir Europos Komisijai teikia Nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą. Šiame dokumente pateikiama informacija apie nuo 1990 m. Lietuvoje susidarančius CO2 išmetimus ir jų sugėrimą miškuose. Lietuvos pramonės, energetikos, transporto ir kiti sektoriai 1990 m. išmetė apie 35,8 mln. t CO2, o 2017 m. išmetimai siekė jau tik 13,4 mln. t kasmet. CO2 arba anglies dioksidas – pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 m. jos sudarė 65,5 proc. visų ŠESD išmetimų. Kitų dujų išmetimai Lietuvoje siekė: metano – 15,9 proc., azoto suboksido – 14,8 proc., fluorintų dujų – 3,7 proc. Na, o Lietuvos miškų sugeriamas CO2 dujų kiekis visu apskaitos laikotarpiu (1990–2017 m.) kito nuo 4,3 mln. t iki 10,1 mln. t per metus.
Kirtimų politika Valstybinė miškų tarnyba fiksuoja ir iškertamų valstybinių bei privačių šalies miškų rodiklį. Iškirtus miškus, CO2 sugėrimo procesas turi nenutrūkti. Remiantis 2017 m. Nacionalinės miškų inventorizacijos paskutiniųjų penkerių metų duomenimis, kasmet visos šalies mastu plynai iškertama arba žūsta apie 18,8 tūkst. ha miško ir, laikantis reikalavimų, atkuriamas praktiškai visas iškirstas plotas – 18,7 tūkst. ha miško. „Iškertamas plotas privalo būti atkuriamas per ne ilgiau kaip 3 metus po atlikto kirtimo. Apie 50 proc. to, kas iškertama, yra atsodinama, kita dalis paliekama savaiminiam miško atsikūrimui“, – teigia A. Kasperavičius. Valstybiniams miškų valdytojams miško kirtimo normą nustato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Kiekvienam valdytojui ši norma skirtinga. Į tokią kirtimo normą įskaičiuotas visais
Gyventojų dėmesiui dėl deklaruojamų karšto vandens skaitiklių Kazlų Rūdoje daugiabučių namų gyventojai pasirenka vieną iš dviejų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų. „Kazlų Rūdos šilumos tinklams“ esant karšto vandens tiekėju, dėl namo gyventojų nedeklaruotų karšto vandens skaitiklių sąskaitose atsiranda papildoma eilutė „Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu“. Šioje eilutėje yra skaičiuojama viso namo faktiškai suvartota, bet vartotojų nedeklaruota karštam vandeniui ruošti suvartota šilumos energija, kuri yra proporcingai išdalinama visiems namo gyventojams, turintiems karšto vandens skaitiklius, kaip to reikalauja LR Energetikos ministro patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
„Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ karštą vandenį tiekia šiuose daugiabučiuose: Atgimimo g. 3.; Basanavičiaus g. 14; M. Valančiaus g. 16; 16A; 18; 20; Maironio g. 11; 18; 22; 24; 26; 36; 38; S. Daukanto g. 24; 28; Vytauto g. 47; 49; 61; 57-59. Vartotojams, nepasirinkusiems karšto vandens tiekėjo, dėl namo gy-
ventojų nedeklaruotų karšto vandens skaitiklių, papildoma sąskaitos eilutė su nepaskirstytu karštu vandeniu neformuojama. Tačiau nuostoliai, skirti karšto vandens ruošimui ne šildymo sezono metu, proporcingai išdalinami ir pridedami sąskaitos eilutėje “Šiluma k. v. temperatūros palaikymui“, o šildymo sezono metu – pridedama eilutėje „Buto (patalpų) šildymas“. "Kazlų Rūdos šilumos tinklai" prašo deklaruoti karšto vandens skaitiklius paskutinėmis einamojo mėnesio dienomis. "Kazlų Rūdos šilumos tinklų" inf.
miško kirtimais iškertamas medienos kiekis. Pavyzdžiui, 2019 m. VĮ VMU Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje miško kirtimo norma nustatyta 270 tūkst. m3 medienos tūrio. Regioninio padalinio norma, skaičiuojant miško kirtimo procentą nuo visos VĮ Valstybinių miškų urėdijos normos (4457,00 tūkst. m3), sudaro 6 proc.
Skatinamas naujų miškų įveisimas Šalies miškingumo rodiklis didinamas ir siekiant įveisti kuo daugiau naujų miškų. Tiesa, šiuo metu dar rengiamas Integruotas energetikos ir klimato srities planas, tad oficialiai nėra patvirtinta, kokios turėtų būti naujai įveisiamų miškų apimtys. Savo ruožtu Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio vadovė Rūta Varnagirienė teigia, kad Marijampolės apskrityje artėja prie pabaigos žemės reforma, tad vis mažiau perduodama laisvos valstybinės žemės plotų, tinkamų naujiems miškams įveisti. Tačiau naujų miškų įveisimo procesas vyks tol, kol bus apsodintas visas valstybinės žemės plotas pagal
patikėjimo teisę perduotas Valstybinių miškų urėdijai. „Šiais metais mūsų regioniniame padalinyje jau įveisėme 65,3 ha naujų miškų. Šis rodiklis yra didžiausias palyginti su kitais Valstybinių miškų urėdijos regioniniais padaliniais. Plotų naujai įveisiamiems miškams vis dar turime. Prie įveisimo prisideda ir privatūs asmenys. Visgi mūsų administruojamoje teritorijoje vyrauja derlingos žemės, tad privatūs asmenys dažniau žemę naudoja žemdirbystės tikslams“, – pastebi R. Varnagirienė. Tinkamai prižiūrėti turimus miškus ir skatinti naujų miškų įveisimą – tokios nuostatos laikomasi kuriant su klimato kaitos švelninimo uždaviniais derantį šalies miškų sektorių. Stebint, kad mūsų miškai sugeria vis daugiau CO2 dujų, tikimasi, jog šis teigiamas miškų poveikis laikui bėgant tik stiprės.
Iš Italijos – dvi pirmosios vietos Rimvydo Žigaičio menų mokyklos jaunieji atlikėjai Mija Avižienytė (fortepijonas), Rimantė Kalvaitytė ir Titas Chmieliauskas (kamerinis ansamblis) jau ne pirmus metus ruošiasi įvairiems konkursams ir mokosi intensyviuoju metodu. Birželio 18 dieną jų laukė išbandymas XIII tarptautiniame konkurse „Rimini Fest 2019“ Italijoje. Ši trijulė – gabių ir talentingų vaikų projekto „ Su muzika per Europą“ dalyviai. Konkursas vyko Riminio dramos teatre "Degli Atti" salėje. Jame dalyvavo jaunieji muzikai iš Slovakijos, Čekijos, Kinijos, Rusijos ir Lietuvos. Tai ne tik muzikos, bet ir šokio meno atlikėjų konkursas. Žiuri komisiją sudarė nariai iš Italijos, Danijos ir Lietuvos. Džiugu, kad kazlųrūdiečiams šiame konkurse pavyko suvaldyti ilgos kelionės nuovargį, scenos jaudulį, kad pavyko susikaupti ir savo atlikimu sužavėti komisiją bei pradžiuginti klausytojus. Sėkmė mums šypsojosi. Mija solistų, o Rimantė ir Titas ansamblių kategorijose iškovojo pirmąsias vietas. Mūsų šaunuoliai buvo apdovanoti diplomais, medaliais ir taurėmis. Mokinius konkursui ruošė mokytojai Laima Rotomskie-
2
nė, Valda Puskunigienė ir Gintautas Puskunigis. O po konkurso – atsipalaidavimas: saulė, jūra, pramogos „Mirabilandijos“ atrakcijonų parke, Rimini kurortas, San Marinas, dailininko Rafaelio gimtinė Urbino, Romeo ir Džiuljetos miestas Verona, nauji draugai, skaniausi pasaulyje ledai ir dar daug daug neužmirštamų įspūdžių… Jie įsimins visam laikui. Už suteiktą galimybę ir paramą dalyvauti gabių ir talentingų vaikų projekte, kuris nuvedė mūsų jaunuosius talentus iki Italijos, dėkojame Kazlų Rūdos savivaldybei. Projekto vadovė mokytoja Valda Puskunigienė
Kazlų Rūdos laikraštis
Savivaldybės atstovai lankėsi Tauragės krašte
Savivaldybės atstovai aplankė Tauragės rajono savivaldybės Mažonų seniūniją, kuriai vadovauja vienu geriausiu šalies seniūnu vadinamas J. Samoška (nuotraukoje-trečias iš dešinės). Savivaldybės foto 1 psl.
puikių darbų. Mažonų seniūnas tikina, kad Tauragės savivaldybė yra puikus pavyzdys to, kaip seniūnijoms, suteikus finansinį savarankiškumą, mažesniems miesteliams pavyksta prisidėti prie sėkmingos visos savivaldybės raidos. Mažonų seniūnijoje, kuriai vadovauja J. Samoška, dirba virš 30 darbuotojų, aptarnaujančių beveik 3500 gyventojų. Seniūnija daugelį aplinkos tvarkymo darbų atlieka pati. Pasak seniūno, taip daug pigiau ir kokybiškiau. Seniūnija turi savo greiderį, tad vietinius kelius tvarko pagal poreikį. Susitikimuose su Tauragės rajono savivaldybės vadovais Meru Dovydu Kaminsku ir administracijos direktoriumi Modestu Petraičiu dalyvavo savivaldybės Mero pavaduotojas Marius Žitkus, administracijos direktorė Reda
Kneizevičienė, Antanavo seniūnas Artūras Urbonas, Jankų seniūnas Jevgenij Kušnarenko ir Plutiškių seniūnas Donatas Akranglis. Pasak M. Žitkaus, „sėkmingai Tauragės rajono savivaldybėje veikiantis savarankiškų seniūnijų modelis tik patvirtina įsitikinimą, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijas būtina stiprinti. Tai ir bus siekiama daryti įvertinus gerąją kitų savivaldybių patirtį bei pasitelkiant aktyvias Kazlų Rūdos krašto bendruomenes“. „Nenuostabu, kad Tauragės rajono savivaldos modelis yra realios savivaldos pavyzdys, tad daugelis savivaldybių čia atvyksta įgyti patirties. Tuo įsitikinome ir mes, ir tą pačią dieną čia besilankę Ukmergės rajono savivaldybės atstovai“, - po susitikimo sakė R. Kneizevičienė. Savivaldybės inf.
Neprižiūrimų žemės sklypų ir nekilnojamojo turto savininkai mokės didesnius mokesčius Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. V.TS–134 patvirtintas Nenaudojamų, apleistų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, nekilnojamojo turto nustatymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas. Aprašo tikslas – nustatyti fizinių ir juridinių asmenų nenaudojamus, apleistus nuosavybės teise valdomus, nuomojamus (naudojamus) iš valstybės žemės sklypus, nekilnojamąjį turtą, kuris yra apleistas ir neprižiūrimas, įvertinti savininkų veiksmus dėl žemės sklypų ir nekilnojamojo turto naudojimo, priežiūros, būklės gerinimo, išskyrus apleistų žemės ūkio naudmenų plotus, kurių nustatymas, duomenų apdorojimas ir teikimas suinteresuotoms institucijoms reglamentuojamas Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-212, ir apmokestinti jų savininkus bei nuomininkus (naudotojus) Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos nustatytais žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifais. Vadovaujantis šiuo tvarkos aprašu, jau šiais metais bus sudaromas nenaudojamų, apleistų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, nekilnojamojo turto sąrašas. Į šį sąrašą įtrauktų žemės sklypų, nekilnojamojo turto valdytojams bus skaičiuojamas maksimalus 4 proc. žemės mokesčio ar žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifas. Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sklypų sąrašai, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl apmokestinimo. Todėl raginame Kazlų Rūdos savi-
valdybės teritorijoje esančių žemės sklypų, nekilnojamojo turto savininkus nušienauti, sutvarkyti savo teritorijas ir nekilnojamąjį turtą. Į Nenaudojamų, apleistų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, nekilnojamojo turto sąrašą bus įtraukiami žemės sklypai, nekilnojamas turtas atitinkantys bent vieną iš išvardytų kriterijų: 1. žemės sklypas yra apleistas, t. y. nesutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nenušienautas arba visiškai neprižiūrimas sklypas, apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais, sėklas subrandinusiomis arba išbarsčiusiomis daugiametėmis piktžolėmis (kiečiais, usnimis, varnalėšomis, dilgėlėmis, Sosnovskio barščiais ir kt.), avarinės būklės medžiais, ilgą laiką nešienaujamas, žemės sklype yra atvirų požeminių komunikacijų ar šulinių, o teritorija
3
neaptverta ir pan.; 2. žemės sklype laikomos (išskyrus tam skirtas, įrengtas vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos, statybinis laužas ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai ar pan.), kaupiamos atliekos; 3. statiniai ir patalpos apleistos, netvarkomos (apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti), tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo keliamų techninės priežiūros reikalavimų; 4. sklype esantiems statiniams ir patalpoms neteikiamos energijos skirstymo operatoriaus, komunalinės ir kitos būtinos kasdieninės paslaugos daugiau kaip 6 mėnesius; 4 psl.
Kazlų Rūdos laikraštis
2019 m. liepos 26 d.
Mokslininkų išvados griežtos – AKM protrūkiai ūkiuose kyla dėl neatsakingumo Lietuvoje ir vėl nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis kiaulių laikymo vietoje. Naujausi židiniai užregistruoti Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Sasnavos seniūnijoje. AKM nustatytas Kazlų Rūdos seniūnijos teritorijoje esančiame vidutinio dydžio kiaulininkystės ūkyje, kuriame buvo auginamos 54 kiaulės. Veterinarijos specialistai ėmėsi visų reikiamų apsaugos priemonių – nustatytos 3 ir 10 km apsaugos ir priežiūros zonos, visos augintos kiaulės bus saugiai sunaikintos, ūkyje vykdomi dezinfekavimo darbai. Įtariama, kad virusą pernešti galėjo pati gyvulių savininkė, apsilankiusi kaimyniniame ūkyje (už 1,3 km), kuriame šių metų liepos 8 dieną buvo patvirtintas AKM protrūkis ir nugaišintos 5 savo reikmėms augintos kiaulės. Pastebėjusios pirmuosius ligos pažymius, kaimynės tarėsi, kaip gydyti gyvulius. Praėjus savaitei po apsilankymo, pradėjo negaluoti pačios auginami paršeliai. Šią savaitę liga taip pat nustatyta Sasnavos seniūnijos (Marijampolės sav.) nedideliame, komerciniais tikslais 10 kiaulių auginusiame ūkyje ir Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje esančiame ūkyje, kur savo reikmėms buvo auginamos 3 kiaulės. Tai 10 ir 11 protrūkiai, užregistruoti kiaulių laikymo vietose šiais metais. Naujausiuose AKM židiniuose imtasi visų būtinų prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią ligai plisti. Visos augintos kiaulės nugaišintos, jų gaišenos – saugiai sunaikintos. Ūkių teritorijos, tvartai ir įrenginiai – dezinfekuojami. Nagrinėjant AKM patekimo į kiaulių laikymo vietas priežastis, VMVT specialistai, kartu su Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkais, atlieka analizę, vykdo epizootinius tyrimus AKM protrūkių židiniuose.
Neprižiūrimų žemės sklypų ir nekilnojamojo turto savininkai mokės didesnius mokesčius 3 psl.
5. nenaudojamos ir apleistos žemės sklypo savininkui, nuomininkui (naudotojui) išduotas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas griauti ir per dvejus metus nekilnojamasis turtas nenugriautas ir nustatyta tvarka neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Pranešimas parengtas pagal Kazlų
Rūdos savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. V.TS–134 patvirtintą Nenaudojamų, apleistų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, nekilnojamojo turto nustatymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašą. (skelbiamas interneto svetainėje www.kazluruda.lt / Teisės aktai / Tarybos sprendimai).
Išnagrinėjus pastarųjų 11 AKM protrūkių duomenis, nustatytos pagrindinės viruso patekimo į ūkius priežastys: 1. Ūkiuose nesilaikoma biologinio saugumo reikalavimų. Pavyzdžiui, nėra dezinfekcinių kilimėlių arba jie per retai papildomi dezinfekcinėmis medžiagomis, kartais kilimėliai pilni purvo ir nenaudojami pagal paskirtį. Taip pat kiaules prižiūrintys asmenys, eidami į tvartus, ne visada keičia darbo aprangą ir avalynę. Visa reikiama įranga ūkiuose – persirengimo patalpos, dušai, dezinfekciniai kilimėliai, tvoros ir kt. dažniausiai būna įrengti, tačiau žmonės
jais ne visuomet naudojasi. 2. Nepaisydami perspėjimų, kiaulių laikytojai nevengia lankytis kituose ūkiuose, net ir tuose, kuriuose buvo patvirtintas AKM židinys. 3. 8 iš 11 protrūkių atvejais kiaulės buvo laikomos kartu su galvijais, o specialistų nuomone, tai svarbus rizikos faktorius virusui patekti į ūkius, nes galvijų ganyklos paprastai būna prie miškų, kuriuose randama AKM užsikrėtusių šernų. 4. Kiaulės šeriamos šviežiai nušienauta žole ir maisto atliekomis. 5. Žmonės intensyviai lankosi miškuose: renka sraiges, uogas, grybus, medžioja ir pan., taigi atsiranda tikimybė parnešti virusą iš gamtos. Specialistai ir mokslininkai pabrėžia, kad norint apsaugoti ūkį nuo AKM privaloma plauti ir dezinfekuoti rankas ne tik išeinant iš kiaulių laikymo patalpų, bet ir prieš įeinant, keisti drabužius ir avalynę, laikytis visų nurodytų biologinio saugumo priemonių. Saugoti savo gyvūnus visų pirma turi patys savininkai. Kiaulių laikytojai privalo griežtai laikytis biologinio saugumo priemonių – nesilankyti kitose kiaulių auginimo vietose, neskolinti inventoriaus, pašarų (be to, keisti darbo drabužius, avalynę, laikytis asmeninės higienos, nuolat naudoti dezinfekcinius kilimėlius ir kt.). VMVT primena, kad kilus įtarimui dėl gyvulių sveikatos būklės, kiaulių laikytojai turi nedelsdami informuoti privačius veterinarijos gydytojus ar VMVT teritorinius padalinius ar kreiptis visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403. Parengta pagal VMVT inf.
DENGIAME STOGUS su savo ir užsakovo medžiagomis. Atliekame skardinimo darbus. TEL. 8 620 67934 PJAUNAME žolę trimeriu, traktoriuku, žoliapjove. Kerpame gyvatvores. TEL. 8 656 30135 IŠNUOMUOJAMOS komercinės paskirties patalpos 406,2 m2 adresu, K.Donelaičio g.1G Kazlų Rūda.Kaina sutartinė. TEL. 8 687 84233
Savivaldybės inf.
„Kazlų Rūdos laikraštis“ leidžiamas nuo 2005 m. lapkričio mėn. 11 d. Leidėjas - VšĮ „Kazlų Rūdos laikraštis“. S. Daukanto g. 19-5, Kazlų Rūda. Tel. (8~610 33311), el. p. info@kazluruda. info. REKLAMA, SKELBIMAI: Tel. (8~610 33311) el. p. info@kazluruda.info. Platinamas NEMOKAMAI. Tiražas - 2000 egz. Visa medžiaga pateikta „Kazlų Rūdos laikraštyje“ - leidinio nuosavybė. Spausdino „Media Regionalne Sp. z o.o.“
4