Vasario 1 d. „Kazlų Rūdos laikraštis“ Nr. 2 (412)

Kazlų Rūdos laikraštis 2019 m. vasario 1 d. Nr. 2 (412). Tiražas - 2000 egz. ISSN-1822-3303

Marijampolės apskritis – tarp patiriančių daugiausia kliūčių verslui kontekste 4 iš 5 apskrities savivaldybių atsiduria arčiau autsaiderių. Situacija kiek geresnė nebent Marijampolės rajone.

Marijampolės apskrities savivaldybių verslininkai išgyvena ne pačius geriausius laikus: pagal sąlygas verslui šiame regione jau keleri metai iš eilės

fiksuojama bene didžiausia stagnacija visoje šalyje. Ir nors patys verslininkai regioną pagal sąlygų palankumą verslui vertina visai neblogai, šalies

Duotas startas „IKEA Industry Lietuva“ dvejų metų aplinkosaugos planui Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino „IKEA Industry Lietuva“ 2019– 2020 metų aplinkosaugos planą. Jame numatyta, kad šiemet Kazlų Rūdoje veikiančioje gamykloje bus modifikuotas valymo filtras džiovykloje (WESP), o kitąmet – įgyvendinta kamino rekonstrukcija. Bendrovė tai vertina kaip svarbius projektus, vykdant prioritetinę darnios plėtros strategiją – mažinti veiklos poveikį aplinkai bei didinant kaimynystės komfortą bendruomenei. „Džiaugiamės mums Aplinkos apsaugos agentūros duotu startu pradėti įgyvendinti pažangų projektą bei įdiegti efektyvias aplinkosaugos technologijas.

Tai leis mums sparčiai kartu su visa bendruomene žengti patikimos, savitarpio supratimu ir moderniu požiūriu paremtos kaimynystės kryptimi“, – sako „IKEA Industry Lietuva“ generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė.

I. Urbonavičiūtė taip pat pastebi, kad nepaisant to, kad šiuo metu „IKEA Industry Lietuva“ Kazlų Rūdos gamyklos veikla atitinka visus šalies nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, nuolat žiūrima į priekį. Tokio požiūrio pagrindinis motyvas – ne žvalgytis į normas ir reikalavimus, o išnaudoti visas įmanomas technologines galimybes emisijoms mažinti.

Bendrovės vadovė atkreipė dėmesį, kad diskutuojant su bendruomene prioritetiniu buvo pasirinktas WESP modifikacijos projektas. Jį įgyvendinti planuojama per šiuos metus. WESP patobulinimai leis sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir efektyviau neutralizuoti kvapą dar sistemos viduje. Tuo tarpu, planuojant tolimesnes priemones, nu-

spręsta 2020 m. aukštinti kaminą. Nors kamino aukštinimas nėra skirtas emisijų mažinimui, tačiau, ekspertų teigimu, po WESP modifikacijos, kuri mažins ne tik emisijas, bet ir mažins kvapą, tai tikslinga priemonė dar labiau padidinti kvapo išsisklaidymą. Kiek metrų tikslinga aukštinti kaminą paaiškės, kai bus užbaigtas WESP modifikacijos projektas ir įvertintas faktinis jo efektas.

2019–2020 „IKEA Industry Lietuva“ aplinkosaugos planas, įvardijant projektų žadamą efektą, buvo pristatytas Kazlų Rūdos darbo grupei su „IKEA Industry Lietuva“ susijusiems klausimams spręsti. Šiam dvejų metų aplinkosaugos planui įgyvendinti bendrovė ketina investuoti apie 1 mln. Eur.

Apie „IKEA Industry“ ir „IKEA Industry Lietuva“ „IKEA Industry“ turi 40 gamybos padalinį devyniose pasaulio šalyse, kuriuose dirba apie 20 tūkst. darbuotojų.

Kasmet „IKEA Industry“ gamyklose IKEA klientams pagaminama daugiau kaip 100 mln. baldų. „IKEA Industry Lietuva“ medžio drožlių plokščių ir baldų gamyklose, įsikūrusiose Kazlų Rūdoje, dirba daugiau kaip 700 darbuotojų. „IKEA Industry Lietuva“ yra vienas didžiausių darbdavių Kazlų Rūdoje. Šiuo metu apie 70 proc. darbuotojų yra iš Kazlų Rūdos ir 30 proc. – iš Marijampolės, Vilkaviškio, Kauno bei kitų miestų ir jų regionų. „IKEA Industry“ Lietuvoje ir Kazlų Rūdoje veikia nuo 2008 metų.

IKEA INDUSTRY LIETUVA inf.

Suvalkijos rajonai pagal palankumą verslui visos šalies mastu išsirikiavo taip: Marijampolės r. užėmė 36 vietą ir atsidūrė 3 pozicijomis žemiau nei pernai, Kalvarijos r. savivaldybė pozicijas šiek tiek pagerino ir užėmė 46 vietą.

Visos trys likusios Marijampolės apskrities savivaldybės išsirikiavo paskutinio dešimtuko pradžioje: Vilkaviškio r. – 50 vieta, Kazlų Rūdos r. – 51 vieta, o Šakių r. savivaldybei atiteko 52 vieta.

Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Pasienio regionai – rizikos zonoje „Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39

regionuose indeksas sumažėjo, 2 – liko nepakitęs.

Trečius metus sudaromas verslo kliūčių žemėlapis, kaip ir kelis praėjusius metus rodo, kad palankiausias rajonas verslui Lietuvoje yra Neringa, čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje, kaip ir 2017 m., lieka Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. indeksas, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc. „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė sako, kad tendencija, jog būtent pasienio regionai atsiduria padidintos rizikos zonoje, nėra nauja ir tęsiasi jau kelerius metus. „Jau tampa tradicija, kad su daugiausia kliūčių verslininkai susiduria pasienio savivaldybėse. Praėjusiais metais pagal kliūtis verslui „pirmavusios“ savivaldybės buvo labiau susikoncentravusios pasienyje su Rusija ir Baltarusija, o šiais metais prie jų prisijungė ir Šiaurės Lietuvos regionas. Marijampolės apskrityje šiemet reikšmingų šuolių ar kryčių neužfiksuota. Tačiau tai, kad situacija stabiliai prasta, taip pat kelia pagrįstą nerimą“, – sako G. Kubiliūnienė.

3 psl.

Kazlų Rūdos laikraštis

2019 m. vasario 1 d.

Kviečiame į renginį

Politinė reklama. Parengė LRLS Kazlų Rūdos skyrius. Bus apmokėta iš Kazlų Rūdos skyriaus rinkiminės saskaitos. Užs. Nr. SR-5

Vasario mėnesį Kelių policija vykdys šias prevencijos priemones Vasario 1-11 d. ir vasario 25-28 d. - vykdomos prevencinės policinės priemonės, kurių metu kontroliuojamas pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų (jų keleivių) eismo saugumo užtikrinimas, vykdoma vairuotojų pareigų, susijusių su pėsčiaisiais, kontrolė, pėsčiųjų pareigų ir reikalavimų, susijusių su dviračių vairuotojais, kontrolė.

Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje vasario 11 d. 14 val. vyks kraštiečio, Kazlų Rūdos garbės piliečio, kalbininko dr. Aldono Pupkio knygos „Šviesuolis mokytojas Jokūbas Aržuolaitis“ sutiktuvės.

Dalyvaus šios knygos redaktorė Rasuolė Pupkytė -Tareilienė, Rita Urnėžiūtė, vyriausioji žurnalo „Gimtoji kalba“ redaktorė. Gros pianistas Andrius Vasiliauskas.

Jurgio Dovydaičio bibliotekos inf.

Vasario 2-4 d. ir vasario 15-17 d. vykdomos prevencinės policinės priemonės, skirtos vairuotojų blaivumui, apsvaigimui nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontroliuoti, transporto priemonių vairavimo, kai asmuo neturi teisės vairuoti ar kai iš vairuojančio asmens teisė vairuoti atimta, atvejams išaiškinti ir kontroliuoti.

Vasario 4-6 d. ir vasario 18-24 d.

- kontroliuojamas privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų) naudojimas, vaikų vežimo automobiliuose tvarkos laikymasis.

Vasario 7-10 d. - vykdomos preven-

Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD kandidatų sąrašo Kazlų Rūdos rinkimų apygardoje Nr. 17 sąskaitos. Užs. Nr. SR-4

2

cinės policinės priemonės, skirtos kontroliuoti transportų priemonių techninę būklę (dėmesys skiriamas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos apraše išvardytiems techninės būklės pažeidimams).

Vasario 11-13 d. ir vasario 18-24 d.

- vykdomos prevencinės policinės priemonės, skirtos vairuotojų naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis kontroliuoti, vairuotojų veiklai, nesusijusiai su vairavimu, kontroliuoti.

Vasario 11-13 d. - vykdomos policinės priemonės, skirtos Rusijos Federacijos piliečių, vykstančių iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją sausumos keliais, kontrolei.

Vasario 18-24 d. - prevencinės policinės priemonės, skirtos krovininių automobilių ir autobusų kontrolei (angl.

Operation Truck&Bus), inicijuota Europos kelių policijos tinklo TISPOL Vasario 25-28 d. - vykdomos policinės priemonės, skirtos transporto priemonių leistinam važiavimo greičiui kontroliuoti, pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejams išaiškinti ir kontroliuoti.

Vasario 1-28 d. - bus tikrinami, principingai vertinami ir fiksuojami jaunų vairuotojų daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus informacija

Kazlų Rūdos laikraštis

Amalvos pelkė laukia gamtą mylinčių lankytojų Šią žiemą Amalvos paliose atsirado naujas objektas, kuris didžiausią smalsumą turėtų kelti gamtos mylėtojams – naujas gamtinis pažintinis takas. Juo eidami lankytojai galės paganyti akis į vietinę augmeniją, o tiems, kam pasiseks labiausiai, galbūt pavyks išvysti ir retos gyvūnijos, pavyzdžiui, balinių pelėdų.

Nauja vieta gamtos mylėtojams Eidami naujuoju 121 m ilgio pažintiniu taku lankytojai patenka į vieną didžiausių Suvalkijoje Amalvos pelkę ir gali pasigrožėti jos platybėmis, o šalia esančiuose informaciniuose stenduose paskaityti apie pelkės istoriją, ekosistemą, gyvūniją ir augaliją. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis sako, kad įrengti taką buvo nuspręsta siekiant skatinti turizmą Suvalkijos krašte. „Nusprendėme, kad tikslinga tokį projektą įgyvendinti tam, kad žmonės galėtų geriau susipažinti su pelkės vietove ir joje esančia gamtos įvairove.

Svarbu ir jaunimui sudaryti geresnes galimybes pažinti gamtą, būti arčiau jos. Žmonės domisi tokiomis atokiomis, gamtoje esančiomis vietovėmis. Į tą pusę važiuojama ir grybauti, ir uogauti, todėl manome, kad šalia esantis takas paskatins ir jį aplankyti“, – teigia K. Podolskis.

Savo ruožtu Žuvinto biosferos rezervato, į kurį patenka Amalvos pelkė, vadovas Arūnas Pranaitis pasakoja, kad pasivaikščioti po pelkę įdomu visais metų laikais. Jei norite išvysti žydinčią ir nubudusią gamtą, geriausiai atvažiuoti gegužės antroje pusėje, na, o šiuo metų laiku įdomu ir gražu pastebėti, kaip atrodo mieganti pelkės gamta.

„Anksčiau norint priartėti prie Amalvos pelkės tekdavo prasibrauti pro krūmynus. Nebūdavo, kur pasistatyti automobilio, trūko informacijos apie tai, kas glūdi pelkėje. Žmonės daugiausiai eidavo tik spanguoliauti. Ir dabar spanguoliautojai galės naudotis šiuo takeliu. Tačiau kai spanguolių nėra, pavyzdžiui, dabar, žiemą, kai pelkės kartais būna labai prastai įšalusios, šiuo taku bus galima drąsiai nueiti į Amalvos centrinę dalį, pasidairyti po ją“, – kalba A. Pranaitis.

Atgimti pelkei reikia laiko Žuvinto biosferos rezervato vadovas pasakoja, kad sovietmečiu, apie 1970-uosius pradėti Amalvos pelkės sausinimo darbai. Visa žemapelkė buvo išvagota grioviais ir nusausinta, šiaurinė Amalvos pelkės dalis irgi buvo išvagota grioveliais ir paversta į polderį, vandens lygis nuleistas. Pelkė ėmė apauginėti, durpės – skaidytis, klimato kaitą skatinantis anglies dvideginis – skverbtis į atmosferą. Pasimatė visos blogosios pelkės savybės. „Po intensyvaus sausinimo, pelkė gerokai nukentėjo. Dabar gamtininkai stengiasi ją kiek įmanoma atkurti. Didelė Amalvos dalis patenka į ekosistemų atkūrimo zoną, o joje jau keletą metų iš eilės vykdomi gamtotvarkos darbai.

Praėjusiais metais užbaigtas aukštapelkės vandens lygio atkūrimo projektas“, – pasakoja Žuvinto biosferos rezervato vadovas.

A. Pranaitis sako, kad dabar pelkė atgyja, atrodo visai kitaip nei prieš 10 ar 15 metų. Bendromis Žuvinto biosferos rezervato direkcijos, VĮ Gamtos paveldo fondo, Marijampolės savivaldybės ir buvusios Marijampolės miškų urėdijos

Ugniagesiai lankys gyventojus Nuo vasario 1 d. iki metų pabaigos Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba organizuoja prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai". Jos metu pareigūnai ketina aplankyti apie 3 tūkst. gyvenamųjų būstų Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, konsultuoti gyventojus ir teikti jiems praktinius patarimus saugios aplinkos ir saugaus būsto klausimais. Svarbiausias šios akcijos tikslas - ugdyti šalies gyventojų saugios gyvensenos įpročius, gerinti gyvenamųjų būstų gaisrinę saugą ir skatinti gyventojus namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius. Pernai vykdant šią akciją aplankėme 3070 būstų, įrengėme 150 autonominių dūmų signalizatorių.

2018 metais Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijose ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti 321 gaisrą. Pernai Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse gaisruose žmonės nežuvo, tačiau, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, gaisre, kilusiame dėl elektros instaliacijos gedimo, 1 gyventojas žuvo. Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 86 gaisrai, t. y. beveik ketvirtadalis visų kilusių gaisrų. Šios nelaimės ypač skaudžios, juose žūsta žmonės, sunaikinamas jų turtas.

Palyginti su 2017 m., gaisrų skaičius

gyvenamosios paskirties pastatuose padidėjo net 25 proc. Kad tokių nelaimių pasekmės būtų mažiau skaudžios, pats efektyviausias būdas yra įsirengti autonominius dūmų detektorius. Pernai šalyje, suveikus šiems detektoriams, buvo išgelbėta ne viena gyvybė. Neretai gaisrai kyla naktį, tad, turint šį prietaisą namuose, šaižus jo garsas prikelia iš miego ir tragedijos dažniausiai pavyksta išvengti.

Turime teigiamų pavyzdžiu ir Marijampolėje, taip vieno daugiabučio namo gyventoja, būdama laiptinėje, išgirdo jutiklio signalą ir iškvietė ugniagesius.

Greito reagavimo dėka viskas baigėsi tik patalpų uždūminimo.

Kaip ir praėjusiais metais, priešgaisrinės priežiūros inspektoriai ir ugniagesiai, lankydami gyventojus, domėsis, ar tvarkingos jų būstuose krosnys, elektros instaliacija, ar valomi dūmtraukiai, nes dažniausiai gaisrai gyvenamuosiuose namuose ir kyla dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų.

Ilona Barauskienė Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė

3

Amalvos pelkė

Regimanto Vabuolo nuotr.

pastangomis buvo užtvenkti seni ir nereikalingi melioracijos kanalai. Nemažą dalį miško, kuris užaugo pelkei pasausėjus ir kuris tikrai būtų džiūvęs pakėlus vandens lygį, buvo nuspręsta iškirsti.

Taip atsivėrė buvusi tipiška atvira aukštapelkė, kokia Amalvos pelkė kadaise ir buvo. Tačiau laikas pelkėje į priekį slenka labai lėtai. Sugadinti šį gamtos kūrinį užima nemažai laiko, o atkurti prireikia dar daugiau. Tad manoma, kad matytųsi darbų rezultatai, gali prireikti dar bent 10-mečio.

Namai retai gyvūnijai ir augmenijai Didžiausia Suvalkijoje Amalvos pelkė taip pat yra svarbi dėl to, kad priklauso Natura 2000 saugomų teritorijų tinklui. Šioje teritorijoje saugomos Natura 2000 buveinės: degradavusios aukštapelkės, pelkiniai miškai, taip pat truputis pelkėtų lapuočių miškų.

A. Pranaičio pasakojimu, iš viso Amalvos aukštapelkėje nustatyta 113 augalų rūšių. Gausiausi kiminai, kurių čia aptinkama net 11 skirtingų rūšių.

Augalijos rūšių gausa pasižymi ir aplink aukštapelkę išsidėsčiusios tarpinės pelkės ir pelkinių lapuočių miškų buveinės. „Amalvos pelkėje buvo aptiktos gan retos augalų rūšys, tokios kaip rau-

donoji gegūnė, mėlynasis palemonas.

Teritorijoje stebėta apie 100 paukščių rūšių, iš jų 46 rūšys yra saugomos. Tarp jų ir reti tetervinai, griežlės, švygždos, mėlyngurklės. Sutinkami saugomi gyvūnai: ūdros, upiniai bebrai, varlės raudonpilvės kūmutės bei reti drugiai pelkinis satyras ir didysis auksinukas“, – pasakoja A. Pranaitis.

Gamtininkams labai svarbu ir tai, kad Amalvos pelkėje galima aptikti tokį retą paukštį kaip balinė pelėda. Nėra tiksliai žinoma, ar šie paukščiai pelkėje peri, bet rudenį jie visada pastebimi.

Taip pat pelkėje gausu briedžių. Ypač šiuo metu, kai atlikta nemažai kirtimų ir prižėlę daug medžių atžalų, kurios briedžiams – puikus maistas.

Tad jei galvojate, kaip turiningai gamtoje praleisti gražią žiemos dieną, nepamirškite, kad šalia – Amalvos aukštapelkė ir pažintinis takas. Ilgą laiką stūksojusi vienumoje, negalėjusi suteikti patogios prieigos, pelkė su visais savo turtais po truputį atsiveria žmonėms.

Marijampolės apskritis – tarp patiriančių daugiausia kliūčių verslui 1 psl.

Tyrimo duomenimis, nors per metus dalyje Marijampolės apskrities savivaldybių mažėjo mažų ir vidutinių įmonių skaičius, bendros verslo nuotaikos išliko gana pozityvios. „13 proc. apklaustų Marijampolės regiono verslininkų tvirtina, kad sąlygos kurti ir vykdyti verslą apskrityje lyginant su pernai metais pablogėjo, o štai pagerėjimą pastebi kiek daugiau – 17 proc. respondentų. Bendrai teigiamai situaciją vertina kas penktas regiono verslininkas. Tačiau matant, kad savivaldybių pozicijos reitinge kinta pakito gana nežymiai, galima daryti išvadą, kad verslininkai tiesiog prisitaikė prie esamos situacijos”, – teigia G. Kubiliūnienė.

Labiausiai slegia mokesčiai Apklausos duomenimis, didžiausias verslo barjeras Šiaulių apskrities verslininkams – mokesčių našta. Taip tvirtina beveik 69 proc. apklaustųjų, o 41 proc. respondentų pagrindine kliū-

timi įvardino kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Tiesa, pasienyje įsikūrusios savivaldybės kaip rimtos grėsmės nemato konkurencijos augimo. Šį faktorių kaip galimą grėsmę vertina 27 proc. respondentų.

Kaip galimas socialines grėsmes per artimiausius 5 metus, Marijampolės verslininkai įvardija emigraciją (34 proc.) bei gyventojų išsilavinimą ir su tuo susijusią jų kvalifikaciją (24 proc).

Pagal šį rodiklį Marijampolės verslininkai visos šalies mastu visai nežymiai atsilieka tik nuo Telšių apskrities.

Iš ekonominių grėsmių verslo plėtrai daugiausia Marijampolės apskrities verslininkų išskyrė kainų augimą – 37 proc., ir darbo jėgos mokesčius – 27 proc.

Pasak G. Kubiliūnienės, verslo barjerus padėtų sumažinti ir didesnis įsitraukimas į darbuotojų motyvavimo priemones, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis. „Citadele“ banko inf.

Kazlų Rūdos laikraštis

2019 m. vasario 1 d.

Mantas Varaška. Atsakymai į klausimus apie šilumos ūkį Pradėsiu nuo to, jog kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Kai viešai apmeluoji, apdergi žmogų dešimt metų skyrusį tam kad Kazlų Rūdos miesto gyventojai turėtų savo šilumos ūkį, kad jis veiktų be išpūstų kainų ir pelno, nevertėtų tikėtis atlaidžios tylos.

Viešai jau pateikiau įrodymus apie V.Pociaus nepagrįstus kaltinimus, pramanus. Nuo šio veikėjo rašinių atsiribojo tiek įmonės vadovas, tiek kiti įmonės valdybos nariai. Kadangi per nustatytą laiką melą paskleidęs asmuo jo nepaneigė ir neatsiprašė, taip, bus teismas, byla. Tai nėra joks grasinimas. Tai neišvengiama pasekmė, atsakomybė už šmeižikišką veiklą. Pridėčiau, jog LR STT pati dalyvavo mane skiriant į pareigas UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“. Tai ji patvirtino raštu 2018 m. balandį.

Tuo tarpu antrame užsakomajame straipsnyje šalia aimanų ir maldavimų kazlųrūdiečius apginti jį nuo M.Varaškos, V.Pocius surezgė dar keliolika absurdiškų teiginių. Į juos atsakau: 1. „M. Varaška bijo viešumo, ieško kabliukų ir nori sutrukdyti susitarimui su Kazlų Rūdos bendruomene“.

V.Pociau, jūs sudarėte neteisėtą susitarimą ir pats bijote jį viešinti. Pagal teisės aktus sutartis sudaro įmonės vadovas. Deja l.e.p. R.Dūdonis tokios sutarties nesudarė, įmonėje jos nėra.

Vienas įmonės valdybos narys negali sudaryti jokių sutarčių. Teisės aktai nenumato jokių visuomeninių valdybų narių. Kazlų Rūdos bendruomenė nėra šilumos vartotojų gynimo organizacija, ji nėra vienintelė NVO mieste. Klausimus dėl IKEA veiklos kėlė ir sprendė anaiptol ne tik ši bendruomenė, o ir kitos organizacijos, savivaldybės tarybos nariai.

2. „Tinkamai laiku nepasirūpinus rezervinio kuro įsigijimu, turime nuostolių, kuriuos dabar turės padengti šilumos vartotojai.“ Netiesa. Liepą nusprendus (su tuo pačiu R.Dūdoniu) rezervu vietoj skalūnų alyvos turėti ilgaamžiškesnį dyzeliną, du mėnesius truko katilo degiklio pritaikymo darbai, derinimai su energetikos, mokesčių inspekcijomis (dėl leidimo pirkti žymėtą dyzeliną). Dyzelino ir skalūnų alyvos kainos iš esmės vienodos, jos nepakito.

Liūdniau tai, kad jūs neskiriate nuostolių nuo kaštų.

3. „O juk pirkimų įmonėje per „Kazlų Rūdos laikraštis“ leidžiamas nuo 2005 m. lapkričio mėn. 11 d.

Leidėjas - VšĮ „Kazlų Rūdos laikraštis“.

S. Daukanto g. 19-5, Kazlų Rūda.

Tel. (8~610 33311) el. p. info@kazluruda.info Redaktorė Vilma Žitkienė REKLAMA, SKELBIMAI: Tel. (8~610 33311) el. p. info@kazluruda.info Platinamas NEMOKAMAI. Tiražas - 2000 egz.

Visa medžiaga pateikta „Kazlų Rūdos laikraštyje“ - leidinio nuosavybė. Už reklaminių skelbimų turinį redakcija neatsako.

Išspausdinti autorių straipsniai gali nesutapti su redakcijos nuomone. Medžiagą kopijuoti ir platinti galima tik su raštišku redakcijos sutikimu.

Spausdino „Media Regionalne Sp. z o.o.“

mėnesį būdavo vos 3-4.“ Netiesa. Per pusmetį įmonė atliko daugiau nei 100 pirkimų, neskaitant biokuro įsigijimų biržoje ir per dvišalius sandorius. Domėkitės įmonės dokumentais.

4. „Kodėl M.Varaška nesiėmė sumažinti šilumos kainos (atsisakyti pelno) kol nebuvo valdybos?“. Todėl kad 2018-07-18 d. pateikėme pirmąjį mažesnės kainos projektą Kainų komisijai, bet 2018-08-15 d. jis buvo grąžintas tobulinti. Tada su meru V.Kanevičiumi išprašėme Kainų komisiją galimybės atsisakyti pelno savivaldybės tarybos sprendimu. Tokį raštą Kainų komisija pateikė 2018 spalį. Į jį reagavau nedelsiant ir parengiau motyvuotą sprendimo projektą – atsisakyti šilumos kainos pelno – 0,89 ct/kwh. Arba ~10 proc. sumažinti kainą.

5. „Dėl M. Varaškos siūlomos kainos dedamosios (investicinės gražos) išminusavimo nuspręsime kartu išplėstinėje valdyboje.“ Nuspręs ne jūsų išplėstinė valdyba, o savivaldybės taryba. Bet malonu girdėti, jog mano pasiūlymas mažinti kainą vėl svarstomas.

Neturite kitos išeities, nes užsakomieji straipsniai ir vieši apsiverkimai prieš žmones nebegelbės.

6. „Manau, kad pats laikas Sodros specialistams pasidomėti ar M.Varaškos nedarbingumuose nėra piktnaudžiavo požymių“. p.Pociau, Jūsų žiniai 2018 rugpjūtį man buvo pakeistas kaklo slankstelio diskas. Po to turėjau negrįžti į darbą iki spalio pabaigos. Grįžau, rugsėjo pradžioje, nes tuo metu niekas neužtikrino, kad bus laiku vykdoma legionelių prevencija ugdymo įstaigose. Dirbau su įtvarais, užuot naudojęs biuleteniu. Taip pat turiu abiejų klubų operacijas, reabilitacijas.

Normalūs žmonės užjaučia. O tokie kaip jūs – domėkitės, ieškokite, skųskite.

7. „ N e a i š k u k a s p a s k y r ė D.Karsoką l.e.p. šilumos tinklų vadovu ir į tai turės atsakyti prokurorai. Deja, bet visiškai aišku. 2018-04-17 d. jis paskirtas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, įvertinus jo darbinę patirtį.

8. „Valdyboje dirbu neatlygintinai, jokios naudos už tai negaunu.“ Netiesa. P.Pocius šių metų sausį jau buvo nubaustas, nes nepateikė viešų privačių interesų pažymos. Iš jos ir kitų dokumentų šio veikėjo priklausomybė Bioprojekto/Axis ir to paties Litesko sistemai (kadangi tai bendra buvusio Rubikono grupė) akivaizdi. V.Pocius kaip Bioprojekto projektuotojas drauge su M.Daugiala ženkliai prisidėjo, prie 4000000 Eur IKEA ir ES lėšų įsisavinimo atnaujinant Kazlų Rūdos šilumos ūkį. Deja projektuota ir statyta taip, kad šilumos gamybos ir perdavimo kaštai dar padidėjo. Apie tai plačiau pakalbėsime sekantį kartą, jei dar bus noro.

Kitų p.Pociaus pramanų nekomentuosiu. Kaltinimų apie išpūstus etatus, viešus pirkimus, neliko. Nebešaukiama kad šilumos tinklai praskolinti, neturi pinigų. Turi, gyvena. Įmonė atsiskaito su darbuotojais, tiekėjais.

Neturi milijoninių paskolų, kaip kitos bendrovės.

Dėl mažesnės šilumos kainos Kad Kazlų Rūdos šilumos savikaina yra mažesnė, buvo aišku dar pavasarį.

To siekta. Perimtas šilumos ūkio turtas.

Išsaugoti katilinės darbuotojai. Pagal kitų įmonių patirtis skubiai įdiegtos klientų aptarnavimo sistemos, elektronė bankininkystė. Nustatyti šilumos mazgų trūkumai, daugiabučių “gyvatukų“ problemos. Pateikti siūlymai jas spręsti.

Deja per jau 5 mėnesius nuo šios įmonės valdybos pradžios, vienintelis p.Pociaus darbas – išmesti mane iš darbo, paskleisti paskalas, pramanus. Įmonės darbuotojai nespėja atsakinėti į patikrinimus, tyrimus. Darbuotojas turintis tikslinti šilumos kainos projektą, paverstas valdybos posėdžių raštininku. Už akių nusprendus mane pašalinti iš pareigų, tik po valdybos sprendimo suprasta kad to negalima padaryti be darbo tarybos. Mėnesį laiko kankintasi kaip jos neišrinkti ir nesudaryti, kad tik greičiau atleisti vieną žmogų.

Nuo to kiti darbai nepasidarė, o jie – esminiai. Investicijų planas valdybos nedomina. Šilumos kainos projektas kol kas neteikiamas Kainų komisijai ir savivaldybės tarybai. Užtat galiu atvirai pasakyti, ką vertėtų daryti, jog šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudos dar sumažėtų: 1. Iš Komunalininko perimti visus šilumos mazgus ir vamzdynų priežiūrą. Dabar tai darant dviems įmonėms vartotojai nesupranta kas už ką atsako.

Komunalininkas neatsako ir neturi supratimo kaip atnaujinti šilumos mazgus, kad jie darniai veiktų su katilinės darbu.

Kol šilumos mazgai neatnaujinti, jie nereaguoja į išorės temperatūrą, nesutaupo energijos.

2. Remti gyventojų sutikimą atkurti gyvatukų stovus visuose daugia-

4

bučiuose. Dabar dalyje jų veikia tik pusė visų šildymo prietaisų. Dėl to namo šilumos mazgas dirba nenašiai. Taip pat remti gyventojų sutikimus keisti senus atgyvenusius radiatorius į naujus.

3. Panaikinti karšto vandens tiekimą į Daukanto g. Ir Vytauto g. galą vasaros metu, kurio nuostoliai yra ~80 proc. Tuose namuose įrengčiau vidinius karšto vandens gamybos šaltinius.

4. Pasinaudoti ES parama ir investuoti į 0,8 mw modulinę katilinę, kuri leistų taupyti didžiuosius katilus ir atitolinti jų kapitalinį remontą.

5. 2020-2021 m. atsisakyti vasarinio karšto vandens ruošimo (nuostolis ~50 proc.) ir visuose namuose įrengti vidinius karšto vandens gamybos šaltinius.

6. Pasinaudoti ES parama ir investuoti į saulės energijos jėgainę, per keletą metų panaikinant įmonės elektros išlaidas (~50000 Eur per metus).

Ar reikėjo perimti katilinę ir šilumos ūkį?

Tai buvo būtina. 2015 m. po rinkimų sudarius daugumą aš, Justinas Kazla sužinojome, kad katilinė areštuota, o ES lėšų mokėjimas sustabdytas. Priežastis – ES pinigais atnaujintas turtas 2015 sausį savivaldybės tarybos sprendimu Litesko perduotas neteisėtai. Tada 3 metus truko bylinėjimasis su Litesko ir popierizmas dėl ES 1,65 milijono Eur paramos išsaugojimo. Šiame veiksme dalyvavau nuo pradžių iki galo. Apgyniau miesto, vartotojų teises. Išsaugojome ES lėšas, laiku (iki 2018 m.) sugrąžinę katilinę į savivaldybės rankas.

(Stilius ir kalba netaisyta - red. past.)