malūnsparnius sužeistus, gelbėjo pamuštą techniką. Daugiau kaip 150 kolonų palydėjo per priešų pasalas į numatytus rajonus. Metai nutrynė kai kurias datas, vieno ar kito mūšio detales. Atmintis išsaugojo tik nuotrupas, giliai įsirėžusias į širdį, draugų veidus, sunkiai atspėjamas visas aplinkybes, kaip pats liko gyvas. Turbūt tokia Dievo valia...
Suklystame vieną kartą Sakoma taip: būti išminuotoju, reiškia turėti ilgus plonus muzikanto arba vagies pirštus, velniškai stiprius nervus ir... gerą šunį, nuo kurio daugeliu atvejų priklauso tavo gyvybė. Kas dėl pirštų – tai perdėtas palyginimas, tačiau nervai ir šuo – rimta. Afganistane „tarnavo” 430 tūkstančių šunų. Vieni jų buvo specialiai
apmokyti atpažinti priešą, saugoti tolimus kalnų postus, kiti – atrasti narkotikus, gabenamus per sieną į Vidurinės Azijos respublikas, treti – aptikti minas, kurias modžachedai paslėpdavo po žeme, užmaskuodavo namuose, įmonėse, įstaigose ir net mečetėse.
89