FILOSOFIJOS KILMĖ IR PRASMĖ

jis kilo iš visai kitokio šaltinio negu Vakarų filosofija.

Tuo pačiu metu, kai graikai ieškojo būtybės pagrindo kosme, vadinasi, anapus žmogiškojo būvio, Buda atrėmė savo mokslą kaip tik į patį šį būvį, būtent į žmogaus kančią.

Kančia y r a budistinio mąstymo vidurkis. Keturi klausi­ mai, pasak budistinės tradicijos, valdą Budos mokslą: kan­ čia, kančios kilmė, kančios pašalinimas ir kelias kančiai pašalinti I 3 9 . Kančia esanti žmogaus gyvenimo neišvengia­ mybė. Kaip moliniai indai, puodžiaus nužiesti, visi galop sudužtą, taip baigiąsis ir mirtingųjų gyvenimas. Čia nie­ ko nepadedąs skundas: jis tik dar labiau gramzdinąs žmo­ gų į kančią. Savo sąmone žmogus yra išsiskyręs iš visatos, susitelkęs savame Aš, kuris užtat ir esąs visų kentėjimų priežastis. Kančia yra atskirybė, ir atskirybė yra kančia.

Pašalinti kančią esą galima tik nugalėjus atskirybę, vadi­ nasi, iškeitus Aš į Ne-Aš arba į Kitą, pašalinant ankštas savimonės ribas ir tampant visybe. Kelias iš kančios esąs kelias iš savęs, iš savo „namų": neturėti namų, būti vi­ sad pakeliui esąs būdas, kuriuo Buda tikisi nugalėsiąs ken­ tėjimus. Būti betgi pakeliui reiškia neturėti nieko, kas pri­ rištų bei aprėžtų,— nei turto, nei giminių, nei užsiėmimo, net nei plaukų ant galvos ir veido. Benamė būklė yra žmo­ gaus atsakymas į kančios kilimą iš buvojimo savyje kaip namie.

Visiškas šios benamės būklės įvykdymas budizmo yra vadinamas nirvana: tai bet kokios pagavos, bet kokio pa­ jautimo, bet kokio jausmo, bet kokios sąmonės ir galop savimonės užgniaužimas; tai žmogaus atsiskleidimas visa­ tai ir buvojimas nebūtyje; nirvana budizmo yra laikoma „niekiu" arba „naikinimu" (nirodha). Tačiau tai nėra žmo­ gaus būsena po mirties, kaip įprastai manoma. Nirvanos užuobėga gali būti pasiekta ir žemėje, būtent apmąstymu, sutelkiančiu žmogų savyje ligi sąmonės netekimo. Kelias nirvanai siekti budizmo yra išvystytas labai smulkmeniš­ kai ir tapęs ištisu asketinių pratybų rinkiniu — tiek vie­ nuoliams atsiskyrėliams, tiek kultūrininkams, kuriantiems gyvenimą, nes budizmas niekad nebūtų virtęs didžiule kul­ tūrine Azijos jėga, jeigu būtų apsirėžęs tik tais, kurie pasitraukia į nuošalybę 1 4 0 .

Budizmas yra pats ryškiausias ir, atrodo, pats seniau­ sias istoriškai paliudytas pavidalas filosofijos, kilusios iš kančios ir išsivysčiusios į sistemą. Filosofinis šios sistemos pobūdis yra aiškus todėl, kad pažinimas vaidina joje pa­ grindinį vaidmenį: išvaduotasis žino, kad jis yra išvaduo95