Užsklanda KRITINIS ŽVILGIS ATGALIOS
Šios knygos uždavinys buvo atsakyti į „Autoriaus žo dyje" keltą klausimą, ar nebūtų galima Dievo buvimo taip atskleisti, jog jis išsitektų kiekvienoje metafizikoje. Nūn, baigus ilgą mūsojo apmąstymo kelią, savaime per šasi kitas klausimas: ar autorius įvykdė savo uždavinį? Ar Dievo buvimas iš tikro atsiskleidžia kiekvienoje meta fizikoje, jei tik ši išvystoma ligi galo? Kad Dievas, kaip sakėme, dėstydami savo mintį, yra visą laiką buvęs pats aukščiausiasis ir pats galutinysis Vakarų metafizikos ob jektas, tai yra istorinė tikrybė. Tačiau ar ši tikrybė y r a suaugusi su pačia metafizikos esme, ar ji yra ir lieka tik istorinė, vadinasi, galinti praeiti, kaip tai, sakysime, atro do esą įvykę dialektiniame materializme? Ar gali būti ne tik „žmogus be Dievo", bet ir „filosofija be Dievo"? Jeigu autoriaus pastanga, susiklosčiusi šios knygos pavi dalu, yra iš tikro buvusi sėkminga, tuomet jis yra laimėjęs įžvalgą, kad yra galimas tik žmogus be Dievo, bet nėra galima filosofija be Dievo. J e i g u . . . — Šiam „jeigu" pati krinti ir reikia n ū n trumpo kritinio žvilgio atgalios. Rei kia dar sykį apeiti aplink mūsąjį statinį ir pasižiūrėti, ar pagrindiniai jo stulpai, ant kurių jis rymo, gali atlaikyti bandomąjį kritikos svorį. Pagrindinis teiginys, kuris tūri visą mūsąja mintį, skam ba: filosofija savo esme yra interpretacija. Tai grynai for malinis teiginys. J a m e nėra jokio materialinio sando; jis liečia ne tai, kas mąstoma, o tik tai, kaip mąstoma, būtent interpretuojant. Todėl jis ir tinka kiekvienai filosofijai, vis tiek kokiu turiniu nešina ji išnirtų istorijoje. Auto riaus pastanga atskleisti Dievo buvimą kiekvienos meta fizikom kelyje kaip tik ir remiasi šia grynai formaline filosofijos esme. Bet kaip tik šioje vietoje kritika ir klau sia: ar filosofija būtinai turi būti interpretacija? Ar ji 274