FILOSOFIJOS KILMĖ IR PRASMĖ

torinės medžiagos, R. Kronerio žodžiais tariant, „Hegelis stato namus, kuriuose gyvena dvasia" 2 1 . Tuo tarpu Heideggeris toje pačioje istorijoje regi žygiuojantį nihilizmą kaip pagrindinį Vakarų dvasios vyksmą 2 2 , todėl kviečia grįžti ,,į pirmykštę patirtį" ir iš naujo kelti klausimą, ką gi mes iš tikro manome, tardami žodį „būtis" 2 3 . — Kas tad yra istorinis filosofijos kelias arba anasai Jasperso „bu­ vimas pakeliui": vis labiau sąmonėjąs būties atsiskleidi­ mas ar vis labiau atsietiniu virstąs būties pridengimas ir net pamiršimas?

Esant abejotinai filosofijos esmei ir istorinei jos eigai, savaime darosi abejotinos ir jos išdavos. „Kur esama to­ kios filosofijos,— klausia V. Solovjovas,— kuri iš tikro bū­ tų patenkinusi protą ir įrodžiusi savo t e i g i n i u s ? " 2 4 N e s jeigu tokia filosofija būtų, tai ji būtų viena vienintelė, kaip ir mokslas — kiekvienas savo srityje — yra vienas vienintelis. Nėra daugybės fizikų ar biologijų, bet yra dau­ gybė filosofijų, būtent todėl, kad nė viena iš jų negali savo teiginių padaryti tokių, jog jie pergalėtų abejotinumą arba savo akivaizdumu, arba galimybe juos patikrinti bei pakartojamai įrodyti. Užtat Solovjovas ir mano, kad „įrodantis tikrumas yra tiksliųjų mokslų, ne filosofijos privilegija" (t. p.). Kiekvienas filosofinis teiginys pažadina savo priešingybę; filosofijoje nėra nieko, kas kaip išva­ da galiotų visoms srovėms bei kryptims. Filosofija visa­ dos yra daugiau geismas eiti tiesos linkui, o mažiau tiesos laimėjimas. Galop — argi pati tiesos sąvoka nėra apibrė­ žiama pačios filosofijos? Todėl yra ydingas ratilas (circulus vitiosus) mėginti filosofijos išdavas matuoti tiesos mastu, tarsi tiesa buvotų šalia filosofijos ir todėl galėtų būti nau­ dojama filosofijos išdavų teisingumui nustatyti. Ne veltui tad K. Jaspersas drąsiai taria: „Tiesos ieškojimas, o ne 25 tiesos turėjimas yra filosofijos esmė" . Bet ir vėl: ar šis ieškojimas vyksta tiesiu keliu, vis ką nors rasdamas ir pa­ silaikydamas kaip tikrą, ar eina ratu, vis grįždamas į tą patį tašką ir galop virsdamas beprasmiu? Nes ieškojimas nieko nerandant liudija, be abejo, subjektyvų Sizifo ryž­ tą, tačiau neteikia jokio objektyvaus laimėjimo. Filosofi­ jos istorija yra pilna tokio ryžto. Bet ar ji yra pilna ir neabejotinų laimėjimų? Šiuo atžvilgiu Jaspersas yra iš tikro teisus teigdamas, kad „filosofijos klausimai yra es­ mingesnį negu jos atsakymai" (t. p.).

Filosofijos išdavas S. Bulgakovas prasmingai lygina su legendinio Ikaro skrydžiu: „Filosofui yra neįmanomo nę17