2012-09-17 Kauno diena

12

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

14p.

Naujiena – Kauno architektūros festivalis.

namai

namai@diena.lt Redaktorė Vereta Rupeikaitė

Gro­žis prie na­mų tu­rė­tų tar­nau­ti

Po­mė­gis: alek­so­tiš­kiai Ra­ža­naus­kai itin pre­ci­ziš­kai puo­se­lė­ja sa­vo na­mų ap­lin­ką, vi­sa tai jie tvė­rė pa­si­tel­

Der­mė: Aukš­tuo­siuo­se Šan­čiuo­se gy­ve­nan­čių pen­si­nin­kų Dob­ke­vi­čių kie­m

Gra­žiau­siai tvar­ko­mų Kau­no so­dy­bų rin­ki­muo­se ly­de­riau­ja ir pa­čių žmo­nių iš­puo­se­lė­tas gro­žis, ir pro­fe­sio­na­lių žel­din­to­jų su­kur­ta ap­lin­ka. Svar­bu, kad šie kie­mai ke­lia pa­si­gė­rė­ji­mą ne vien šei­mi­nin­kams, bet ir praei­viams.

su­kti gal­vos dėl pikt­žo­lių ra­vė­ji­mo, nes nuo au­ga­lų lais­va že­mė už­klo­ ta mul­čiu­mi bei ak­me­nė­liais. Tie­ sa, ret­sy­kiais rei­kia nu­ska­by­ti nu­ žy­dė­ju­sius žie­dus ar nu­džiū­vu­sias ša­ke­les, nu­grėb­ti la­pus. Vy­ras nu­ šie­nau­ja ve­ją, du kar­tus per se­zo­ną ten­ka dai­lin­ti gy­vat­vo­rę.

kę vien sa­vo iš­mo­nę ir ži­nias.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Pro­fe­sio­na­lai pa­de­da iki šiol

Kas dve­jus me­tus Kau­ne ren­ka­ mos gra­žiau­siai tvar­ko­mos so­dy­ bos. Iš įvai­rių spe­cia­lis­tų su­da­ry­ ta ko­mi­si­ja jau ap­va­žia­vo dau­giau kaip dvi de­šim­tis pre­ten­den­čių ir iš­rin­ko nu­ga­lė­to­jas, bet pri­zi­nes vie­tas pa­skelbs tik rug­sė­jo 26-ąją.

Ly­de­rio po­zi­ci­jo­se – Ža­lia­kal­ny­je, Aukš­tuo­siuo­se Šan­čiuo­se ir Alek­ so­te puo­se­lė­ja­mi trys pri­va­čių na­ mų kie­mai. Ži­nios, kad so­dy­ba pre­ten­duo­ja į nu­ga­lė­to­jus, su­lau­kė Ža­lia­kal­ny­je gy­ve­nan­tys Da­lia bei Ri­mas Stan­

ke­vi­čiai. Jie ne­sle­pia, kad kie­mo ap­žel­di­ni­mo pro­jek­tą kū­rė pro­fe­ sio­na­lai. Jie prieš 5 me­tus pa­ren­gė pro­jek­tą ir vis­ką ap­žel­di­no. „Mes ir pa­tys ak­ty­viai da­ly­va­vo­me kū­ry­bos pro­ce­se, sa­kė­me, ko no­ri­ me. Ka­dan­gi la­bai pa­tin­ka spyg­liuo­ čiai, jų pas mus ga­na daug“ , – pa­sa­ ko­jo Da­lia. Jai no­rė­jo­si, kad kie­mas kuo la­biau pri­min­tų na­tū­ra­lią gam­ ti­nę ap­lin­ką, nors nuo to, pri­pa­ži­no mo­te­ris, bu­vo kiek nu­tol­ta. Šei­mi­nin­kai kie­mą to­liau puo­ se­lė­ja pa­tys, ta­čiau pro­jek­to, ko­ kį pa­siū­lė ap­žel­din­to­jai, ne­kei­čia.

Tik va­sa­ro­mis pa­pil­do­mai pa­gy­ vi­na ap­lin­ką žy­din­čių au­ga­lų va­ zo­nais. Pa­sak šei­mi­nin­kės, ap­lin­

ką kū­rę pro­fe­sio­na­lai tal­ki­na sa­vo pa­ta­ri­mais iki šiol, iš­ki­lus ko­kiai pro­ble­mai, pa­de­da ją iš­spręs­ti. „Mums pa­tiems trūks­ta ži­nių, jei kas nors at­si­tin­ka, ne­ži­no­me, ką da­ry­ti. Kar­tą pra­dė­jo rai­ty­tis au­ga­ lo la­pai. At­va­žia­vę spe­cia­lis­tai iš­ kart pa­sa­kė – įsi­me­tė er­ku­tė. Kol su­si­ras­tu­me in­for­ma­ci­jos kur nors in­ter­ne­te, tas au­ga­las tur­būt nu­ mir­tų“, – pro­gno­za­vo pa­šne­ko­vė.

Be­veik ne­rei­kia ra­vė­ti

Dar vie­nas pa­grin­di­nis rei­ka­la­vi­ mas Stan­ke­vi­čių kie­mo ap­lin­kai – kad ją rei­kė­tų kiek įma­no­ma ma­ žiau pri­žiū­rė­ti. Pa­si­ro­do, išei­čių bū­na. Šei­mi­nin­kei be­veik ne­rei­kia

seneliai.

Bu­vo vis­ko. Kai ku­ rie au­ga­lai ša­lo, ki­ tus ne­šio­jo­me iš vie­ nos vie­tos į ki­tą, kol pri­ta­po.

Jo­kių dar­žų ir šilt­na­mių! D.Stan­ ke­vi­čie­nė at­vi­ra: tai ne jai. „Grįž­ ti po dar­bo, kaž­ką pa­kar­pai, pa­ke­ li šiukš­lę – la­bai at­si­pa­lai­duo­ji“ , – ne vien akims, bet ir dva­siai kie­ mo nau­dą įžvel­gia Da­lia. „Aiš­ku, ga­li ei­ti ir ei­ti ap­link au­ga­lus kiek­ vie­ną die­ną, bet mes tik­rai ne­sa­me

įsi­kin­kę“, – ti­ki­no mo­te­ris. Be di­ de­lio var­go ir kie­me raš­ko ši­lauo­ ges, ag­ras­tus, obuo­lius. „Jei žmo­gus la­bai mėgs­ta au­ga­ li­nin­kys­tę, ži­no­ma, ga­li­ma pra­dė­ti vis­ką pa­čiam nuo nu­lio. Jei per­ne­ lyg ne­si­do­mi au­ga­li­nin­kys­te, sa­vo kai­liu pa­tir­ti vi­sas klai­das ne­pa­tar­ čiau. Ga­li­ma pa­svars­ty­ti, ar klai­dos ne­kai­nuo­tų bran­giau nei pro­fe­sio­ na­lų pa­ta­ri­mai“, – tvir­ti­no mo­te­ris, neat­si­sa­kan­ti spe­cia­lis­tų pa­gal­bos.

Di­zai­nas for­muo­ja­si sa­vai­me

Alek­sand­ra ir Ed­var­das Dob­ke­vi­čiai gy­ve­na so­dy­bo­je, ku­riai bent ke­li šim­tai me­tų. „Tai vy­ro pro­se­ne­lių na­mai, vy­ras čia gi­mė ir au­go“, – pa­grin­di­nę so­dy­bos Aukš­tuo­siuo­ se Šan­čiuo­se ypa­ty­bę nu­sa­kė Alek­ sand­ra. Skai­čiuo­ja­ma, kad ka­dai­se vien­kie­my­je sto­vė­ju­siam rąs­ti­niam na­me­liui – bent du šim­tai me­tų, tik at­nau­jin­tos dai­ly­len­tės sle­pia tik­ rą­jį jo am­žių. „Ap­lin­kui kai­my­nai pa­si­sta­tė di­ de­lius na­mus, mes sten­gia­mės pa­