12
pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012
14p.
Naujiena – Kauno architektūros festivalis.
namai
namai@diena.lt Redaktorė Vereta Rupeikaitė
Grožis prie namų turėtų tarnauti
Pomėgis: aleksotiškiai Ražanauskai itin preciziškai puoselėja savo namų aplinką, visa tai jie tvėrė pasitel
Dermė: Aukštuosiuose Šančiuose gyvenančių pensininkų Dobkevičių kiem
Gražiausiai tvarkomų Kauno sodybų rinkimuose lyderiauja ir pačių žmonių išpuoselėtas grožis, ir profesionalių želdintojų sukurta aplinka. Svarbu, kad šie kiemai kelia pasigėrėjimą ne vien šeimininkams, bet ir praeiviams.
sukti galvos dėl piktžolių ravėjimo, nes nuo augalų laisva žemė užklo ta mulčiumi bei akmenėliais. Tie sa, retsykiais reikia nuskabyti nu žydėjusius žiedus ar nudžiūvusias šakeles, nugrėbti lapus. Vyras nu šienauja veją, du kartus per sezoną tenka dailinti gyvatvorę.
kę vien savo išmonę ir žinias.
Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Profesionalai padeda iki šiol
Kas dvejus metus Kaune renka mos gražiausiai tvarkomos sody bos. Iš įvairių specialistų sudary ta komisija jau apvažiavo daugiau kaip dvi dešimtis pretendenčių ir išrinko nugalėtojas, bet prizines vietas paskelbs tik rugsėjo 26-ąją. Lyderio pozicijose – Žaliakalnyje, Aukštuosiuose Šančiuose ir Alek sote puoselėjami trys privačių na mų kiemai. Žinios, kad sodyba pretenduoja į nugalėtojus, sulaukė Žaliakalnyje gyvenantys Dalia bei Rimas Stan
kevičiai. Jie neslepia, kad kiemo apželdinimo projektą kūrė profe sionalai. Jie prieš 5 metus parengė projektą ir viską apželdino. „Mes ir patys aktyviai dalyvavome kūrybos procese, sakėme, ko nori me. Kadangi labai patinka spygliuo čiai, jų pas mus gana daug“ , – pasa kojo Dalia. Jai norėjosi, kad kiemas kuo labiau primintų natūralią gam tinę aplinką, nors nuo to, pripažino moteris, buvo kiek nutolta. Šeimininkai kiemą toliau puo selėja patys, tačiau projekto, ko kį pasiūlė apželdintojai, nekeičia. Tik vasaromis papildomai pagy vina aplinką žydinčių augalų va zonais. Pasak šeimininkės, aplin
ką kūrę profesionalai talkina savo patarimais iki šiol, iškilus kokiai problemai, padeda ją išspręsti. „Mums patiems trūksta žinių, jei kas nors atsitinka, nežinome, ką daryti. Kartą pradėjo raitytis auga lo lapai. Atvažiavę specialistai iš kart pasakė – įsimetė erkutė. Kol susirastume informacijos kur nors internete, tas augalas turbūt nu mirtų“, – prognozavo pašnekovė. Beveik nereikia ravėti
Dar vienas pagrindinis reikalavi mas Stankevičių kiemo aplinkai – kad ją reikėtų kiek įmanoma ma žiau prižiūrėti. Pasirodo, išeičių būna. Šeimininkei beveik nereikia
seneliai.
Buvo visko. Kai ku rie augalai šalo, ki tus nešiojome iš vie nos vietos į kitą, kol pritapo. Jokių daržų ir šiltnamių! D.Stan kevičienė atvira: tai ne jai. „Grįž ti po darbo, kažką pakarpai, pake li šiukšlę – labai atsipalaiduoji“ , – ne vien akims, bet ir dvasiai kie mo naudą įžvelgia Dalia. „Aišku, gali eiti ir eiti aplink augalus kiek vieną dieną, bet mes tikrai nesame
įsikinkę“, – tikino moteris. Be di delio vargo ir kieme raško šilauo ges, agrastus, obuolius. „Jei žmogus labai mėgsta auga lininkystę, žinoma, galima pradėti viską pačiam nuo nulio. Jei perne lyg nesidomi augalininkyste, savo kailiu patirti visas klaidas nepatar čiau. Galima pasvarstyti, ar klaidos nekainuotų brangiau nei profesio nalų patarimai“, – tvirtino moteris, neatsisakanti specialistų pagalbos. Dizainas formuojasi savaime
Aleksandra ir Edvardas Dobkevičiai gyvena sodyboje, kuriai bent keli šimtai metų. „Tai vyro prosenelių namai, vyras čia gimė ir augo“, – pagrindinę sodybos Aukštuosiuo se Šančiuose ypatybę nusakė Alek sandra. Skaičiuojama, kad kadaise vienkiemyje stovėjusiam rąstiniam nameliui – bent du šimtai metų, tik atnaujintos dailylentės slepia tik rąjį jo amžių. „Aplinkui kaimynai pasistatė di delius namus, mes stengiamės pa