4
šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vilniečiams teks atnaujinti antenas
Tyrimas parodė, kad Vilniuje darb daviai turi didžiau sią pasirinkimą, nes į vieną vietą pretenduoja kur kas daugiau norinčių nei Kaune, Šiauliuo se ar Klaipėdoje. Ta čiau pačių darbuo tojų tai nedžiugina.
Lietuvai jau po mažiau nei dviejų mėnesių pereinant prie skaitme ninės televizijos daliai gyventojų teks atnaujinti ne tik televizorius, bet ir bendro naudojimo antenas.
Galimybės: darbo neturintiems vilniečiams įdarbinimo įstaigų duris
tenka varstyti kur kas dažniau nei kitų didmiesčių gyventojams, užtat sostinės darbdaviai džiaugiasi turėdami didesnį pasirinkimą.
Sostinėje susirasti darbą sunkiausia Tyrimo duomenimis, ieškantys darbo Klaipėdoje ir jos apylinkė se turi didesnį pasirinkimą nei ki tų didmiesčių gyventojai, o sudė tingiausia yra ieškantiems darbo Vilniuje. Padėtį didžiųjų miestų darbo rinkoje atspindi ir oficiali statis tika – pajūryje rugpjūtį Lietuvos darbo birža buvo užfiksavusi ma žiausią bendrą nedarbo lygį viso je Lietuvoje, pavyzdžiui, Neringoje jis siekė vos 1,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, Palangoje – 5,7 proc., Klaipėdoje – 8 proc. Kituose didžiuosiuose miestuose oficialus nedarbas didesnis, nors ir nesiekia liūdniausių šalies nedarbo rekor dų, – Vilniuje jis 8,4 proc., Kaune – 9,7 proc. „Vilniuje lengviausia susirasti tinkamą kvalifikuotą darbuotoją. Suveikia dėsnis, kad didesnis skai čius gyventojų generuoja dides nį srautą ir kartu didesnį pasirin kimą, todėl darbuotojams Vilniuje reikia kur kas labiau pasistengti ir pasitempti, kad įtikintų darbdavį“, – sakė Žilvinas Padegimas, tyrimą
atlikusios bendrovės „Cvzona.lt“ direktorius.
Darbuotojams Vil niuje reikia kur kas labiau pasistengti ir pasitempti, kad įti kintų darbdavį.
Lyginant skirtingų miestų darbo pasiūlos ir paieškos skelbimų duo menis paaiškėjo, kad kiekvienas iš trijų didžiųjų šalies miestų ieš ko kiek kitokio profilio darbuoto jų. Pavyzdžiui, inžinierių dažniau ieško Vilniaus ir Klaipėdos darbda viai, o programuotojų labiau trūks ta Kauno ir sostinės įmonėms, Vilniuje dažniau reikalingi admi nistratoriai. Visuose miestuose pa klausūs vadybininkai ir pardavėjaikonsultantai. „Kaune ir Klaipėdoje juntamas stiprus įvairaus pobūdžio darbi ninkų poreikis. Taip pat šiuose
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
miestuose dažniau nei Vilniuje pa prastais darbo paieškos skelbimais ieškoma vadovų, o Vilniuje vado vai dažniau samdomi kitais, ne to kiais viešais, personalo atrankos būdais“, – teigė Ž.Padegimas. Pasak personalo atrankos spe cialisto, darbo skelbimai, kuriais ieškoma įvairių darbininkų – valy tojų, pakuotojų, statybininkų, san dėlio darbininkų, sulaukia didelio kandidatų susidomėjimo. „Tai paneigia mitą, kad specialų profesinį išsilavinimą turintys dar buotojai rečiau naudojasi interne tu darbo paieškai, – internetas yra tapęs bene pagrindiniu informaci jos šaltiniu ir susisiekimo priemo ne tiek darbuotojams, tiek darbda viams“, – tikino Ž.Padegimas. Populiariausios specialybės, ku rių atstovų ieškoma trijuose di džiausiuose Lietuvos miestuose, yra administratorius, pardavėjaskonsultantas, asistentas ir vadybi ninkas. Vilniuje ir Kaune dažniau nei pajūryje ieškoma padavėjo dar bo, o Klaipėdoje – apskaitininko.
Nuo spalio 29 d. visai Lietuvai pe reinant nuo analoginės prie skait meninės televizijos, daugiabučių namų administratoriai ragina su sisiekti su savo namo priežiūros vadybininku ir išsiaiškinti, ar jū sų name reikalingi namo bend ro naudojimo antenos ir kitos TV įrangos atnaujinimo darbai. „Rūpinamės, kad bendra na mo antena besinaudojantys žmo nės ir toliau galėtų matyti mėgsta mus kanalus. Primename, kad jei bendra antena bus netinkama sig nalui priimti, net ir įsigiję TV prie dėlį gyventojai televizijos matyti negalės“, – sakė Arūnas Kubilius,
„Mano būsto“ Vilniaus regiono vadovas. Specialistai informuo ja, kad namo bendro naudojimo metrinė antena turi būti pakeista į logoperiodinę arba decimetrinę, taip pat turi būti atnaujinti kabe liai, antenos, stiprintuvai, dalikliai ir signalo slopintuvai. Namo įrangą pritaikius skait men in ės tel ev iz ijos sign al ui priimti, gyventojai galės matyti 12 nekoduotų programų: LRT te levizija, LRT kultūra, LNK, TV3, BTV, „Lietuvos ryto“ televizi ją, TV1, TV6, POLONIA, LIUKS, INFO, BBC. Turintys kabelinę, palydovinę, internetinę televiziją arba nuosa vą anteną televiziją galės matyti nepriklausomai nuo to, ar bend ra antena bei kita įranga bus pa keista, ar ne. VD inf.
Permainos: jei nesinaudojate kabelinės televizijos paslaugomis, o
turite bendro naudojimo anteną, teks pasidomėti, ar nereikia jos at naujinti pereinant prie skaitmeninės televizijos. Redakcijos archyvo nuotr.
Kino teatras virsta landyne Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Vilniaus centre esantys apleisti pastatai keliauja iš rankų į ran kas. Tačiau nauji pastato šeimi ninkai dar nereiškia, kad landy nėmis tapusios vietos prisikels naujam gyvenimui.
VD ir BNS inf.
Kelerius metus besitęsiančio „Lietuvos“ kino teatro detekty vas, atrodo, pasiekė lūžio tašką. Šių metų vasarį pagaliau atsirado nauji šio pastato ir aplink jį esan čio žemės sklypo Pylimo gatvėje savininkai. Sostinės centre esanti valda už 9 mln. litų perėjo į SEB ban kui priklausančios nekilnojamojo turto bendrovės „Litectus“ ran kas. Prieš tai „Lietuva“ priklau sė bankrutavusios UAB „Rojaus apartamentai“ turtą administra vusiai „Admivitai“. Prieš pusmetį 40,52 aro skly pą valdančios bendrovės gene ralinis direktorius Edvinas Ma levskis „Vilniaus dienai“ teigė, kad kol kas neaišku, kokie darbai bus vykdomi šioje valdoje. „Jokių įsipareigojimų nesame prisiėmę. Vis dar svarstome galimas pasta to transformacijas“, – sakė jis. „Lietuvos“ kino teatro keletą metų niekas neprižiūrėjo. Šią vie tą pamėgo alkoholinius gėrimus
miesto centre vartojantis jauni mas ir asocialūs asmenys. „Lie tuvos“ sienos savavališkai nuolat tepliojamos grafit ininkų. E.Malevskis tikino, kad bendro vė pasirūpino pastato išore. „Mes aptvarkėme aplinką šalia pastato ir užsandarinome atviras angas, kad niekas nepatektų į vidų. Taip pat periodiškai apžiūrimas pa statas, kad išvengtume neprašy tų lankytojų ir žalos pastatui“, – pasakojo „Litectus“ vadovas.
Kova: nors naujieji savininkai
teigia sutvarkę buvusio „Lie tuvos“ kino teatro pastatą, jau po kelių dienų jis vėl buvo „pa puoštas“ grafičiais.
Gedimino Bartuškos nuotr.