8
KetvirtADIENIS, birželio 21, 2012
tema
Piktnaudžiavimo (ne)mokumu Nors neretai tyčinis įmonės vedimas ne mokumo, restruktūrizacijos ar bank roto link matomas plika akimi, jį įrodyti Lietuvoje beveik neįmanoma. Tarp vers lininkų ši tema – tabu. Tačiau daugelis jų yra tikri šio proceso virtuozai.
Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Pelninga, bet nemoki
Šalies teismai kasdien sulaukia pra šymų iškelti bankroto bylą konk rečiai įmonei – to prašo į neviltį patekę kreditoriai. Norint atgau ti skolą tai jau tapo įprasta prakti ka, tačiau kartais ji baigiasi dvejo pai – įspausta į kampą piktybiškai vengusi atsiskaityti įmonė atsiskai to arba tiesiog bankrutuoja, į bank rotų liūną nusinešdama visus savo įsipareigojimus. Yra ir tarpinis va riantas, kai įmonė, kaltinama esanti nemoki, teismui sugeba įrodyti, jog yra moki, tačiau toliau vengia atsi skaityti su kreditoriais. Atrodo, kad tai gali tęstis iki begalybės. Vienu iš tokių pavyzdžių, kai įmonė oficialiai yra moki, tačiau rinkos dalyvių įvardijama nemokia, galima laikyti vieną didžiausių Lie tuvos statybos bendrovių „Vėtrū na“. Pastaruoju metu šią bendrovę nuolat lydi nemokumo šleifas, ta čiau kreditoriams iškelti bankroto bylos teisme niekaip nepavyksta. „Vėtrūna“ ne kartą teismui oficia liais dokumentais įrodė, kad dirba
pelningai, nėra skolinga nei „Sod rai“, nei VMI. Tačiau nuo 2011 m. įrodyti bendrovės „Vėtrūna“ ne mokumą bent jau kelis kartus ban dė pinigų nesulaukiantys buvę vers lo partneriai, bendrovės „Decorum Concept Group“, „Virklund Sport“, „Conlex“, „Baltic Metal Center“. Vieša teismų informacija liudija, kad vien šiemet dar apie 10 įmonių kreipėsi į teismą dėl skolos priteisi mo iš bendrovės „Vėtrūna“. Tačiau teismai, įvertinę bend rovės „Vėtrūna“ finansinius ro diklius, kaskart konstatuoja, jog bendrovės „Vėtrūna“ pradels ti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, to dėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji nemoki. Praėjusių metų pabaigo je bendrovės „Vėtrūna“ turtas sie kė apie 189 mln. litų.
nuspręsta atsisakyti iškelti bank roto bylą. Pernai ir šių metų pradžioje į pareiškimus iškelti bankroto bylą bendrovė „Vėtrūna“ atsikirtinėjo teigdama, kad ji su „Žalgirio“ are ną stačiusiais subrangovais neat siskaitys tol, kol negaus pinigų iš Kauno miesto savivaldybės. Kaip dienraštį patikino Kauno mies to savivaldybės mero patarėjas Aurimas J.Ramoška, su bendro ve „Vėtrūna“ savivaldybė visiškai atsiskaitė šiemet vasarį ir kovą – pervedė per 6 mln. litų.
Vytautas Banys:
Tam tikri asmenys piktnaudžiauja bankroto procedūra ir elgiasi nesąžiningai siekdami bendrovei „Vėtrūna“ iškelti bankrotą. Nors bendrovė atgavo visus pi nigus, ji pasiekė, kad su subran govais nebūtų atsiskaityta iki ga lo. Kaip sakė bendrovės „Baltic Metal Center“ direktorius Kazi
Aiškėja daugiau tyčinių bankrotų Naujausiais Įmonių bankroto valdymo procesus pradėta 2000 ir 2005 m. No departamento duomenimis, 1993–2011 rint įrodyti tyčinį bankrotą neretai rei m. Lietuvoje 44 įmonių bankroto pro kia nueiti ilgą teisinį kelią. Analizuo cesai pripažinti tyčiniais. Daugiausia jant tyčinius bankrotus pagal nutar bankroto procesų, kurie vėliau buvo ties bankrotą pripažinti tyčiniu priėmi pripažinti tyčiniais, pradėta kriziniais mo datą matyti, kad daugiausia bank 2009 m. – 7 bankrotai. Po 5 bankroto rotų tyčiniais pripažinta 2010 ir 2011 m.
– atitinkamai 6 ir 7 įmonių. Nors ekono miniu sunkmečiu daugelio bankru tuojančių įmonių vadovai tikino, jog bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, ta čiau po tuo slėpėsi veiksmai, kuriais pirmiausia buvo bandoma išvengti vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Vieni didžiausių statybų bendrovės „Vėtrūna“ darbų
Bendrovės „Vėtrūna“ valdybos pir mininkas Vytautas Banys kai kurių kreditorių ketinimus iškelti bend rovei bankroto bylą vadina nesąži ningais ir neteisėtais. Jis neigia, kad „Vėtrūna“ yra skolinga sko lų išieškojimo bendrovei. Ši, beje, dienraščiui neatskleidė, iš ko nu pirko bendrovės „Vėtrūna“ skolą. „Tokiu nesąžiningu elgesiu ban doma pasipelnyti. Mes su savo vers lo partneriais siekiame elgtis teisin gai ir garbingai, o šiuo atveju jie nėra mūsų verslo partneriai. Mano ma nymu, tam tikri asmenys piktnaudžiauja bankroto procedūra ir elgiasi nesąžiningai siekdami iškelti bend rovei „Vėtrūna“ bankroto bylą. Lie tuvoje dabar tai yra nauja nesąžinin go verslo rūšis“, – įsitikinęs V.Banys. Tiesa, kad kilo ginčas dėl atsi skaitymo su bendrove „Baltic Me tal Center“, V.Banys neneigė. Jis pabrėžė, jog pagaliau rastas spren dimas ir klausimas išspręstas. Paklaustas, kodėl su buvusiais rango vais atsiskaityta nevisiškai, jis tvirti no, kad tokios buvo sutarties sąlygos, tačiau plačiau jų nekomentavo. Rizika nemaža
Atsargiai verslo riziką vertinantys rinkos dalyviai bendrovės „Vėtrū na“ veiksmus įvardija kaip kryp
Administracinis prokuratūrų pastatas
Bendrovės „Lietuvos energija“ pastatas
Vilniaus verslo uostas
Kauno „Žalgirio“ arena
Nepasitikėjimas:
tingus ir nuoseklius siekiant at siskaityti nevisiškai. Spėliojama, kad labai tikėtina, jog artimiau siu metu bendrovės „Vėtrūna“ akcininkai kreipsis į teismą dėl bendrovės restruktūrizacijos. O tai reiškia, kad dalis bendrovės įsipareigojimų buvusiems vers lo partneriams bus tiesiog „nu skandinti“. Tačiau taip manantiems bend rovės „Vėtrūna“ valdybos pirmi ninkas V.Banys atkerta: „Nesu lauks.“ Pasak jo, bendrovė neketina skelbti restruktūrizacijos bylos ir toliau dirbs kaip dirbusi. Tačiau tai, kad bendrovės „Vė trūna“ padėtis nėra nepriekaiš tinga, dienraščiui patvirtino įmo
Stoja Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbai Jau kuris laikas IAE uždarymo statybų aikštelėje šeimininkauja tik apsaugos darbuotojai. Bendrovė „Vėtrūna“ ir taip vėluojančius darbus sustabdė dėl esą sutrikusių konsorciumo „GNS-Nukem“ atsiskaitymų už juos.
Nacionalinė dailės galerija
Bendrovės „Vėtrūna“ pradelsti įsipareigo jimai nevir šija pusės į jos balansą įrašyto tur to vertės, todėl nėra pagrindo konstatuo ti, kad ji ne moki.
Bet kam nemokės
Tikslas – neprimokėti?
Pastarąjį kartą dėl bendrovės „Vė trūna“ bankroto bylos iškėlimo į Šiaulių apygardos teismą kreiptasi šių metų gegužės viduryje. Bank roto siekė kreditorės „Baltic Metal Center“ ir „Conlex“. Tačiau bir želio pradžioje įvykusiame teisme
mieras Valaika, esą su bendro ve „Vėtrūna“ pavyko susitarti dėl dalies skolos grąžinimo. „Atgau sime maždaug apie 75 proc. nesu mokėtos sumos. Džiaugiuosi, kad nors tiek pavyks, nes buvo iškilusi rizika visiškai prarasti pinigus“, – pabrėžė K.Valaika. Pašnekovas tiksliai neįvardijo, kiek siekia visa skola, bet anksčiau spaudoje buvo skelbta, kad bendrovė „Vėtrūna“ įmonei „Baltic Metal Center“ bu vo skolinga apie 40 tūkst. litų. Kita „Vėtrūnos“ kreditorė sko lų išieškojimo bendrovė „Con lex“, dienraščio žiniomis, esą pik tybiškai vengiamą sumokėti vos 10 tūkst. litų sumą dar bandys išieš koti kitais būdais, o nepavykus vėl ketina kreiptis į teismą dėl bankro to bylos iškėlimo.
kiam a sus it art i dėl sprend imų, ku rie leistų pas part int i lik us ius dar bus. Teig iam a, kad abi pusės link u sios į der yb as. Bendrovės „Nukem Technolog ies“ ir „Vėtrūna“ subrangos sut artį pa sirašė 2010 m. rugpjūč io prad žio je. „Vėtrūna“ buvo pas amdyta stat y ti IAE panaudoto branduol in io ku ro saug yklą, ji taip pat statė kietųjų rad ioakt yv iųjų atl iekų saugoj imo komplekso stat in ius.
„Esam sus it arę su užs akov u, kad kol nes ib aigs mūsų pok albiai ir kol galut in ai neiš aiškės sit uac ij a, tol mes nekom ent uos im e šios sit ua cij os. Kaip ir esame minėję anks čiau, darb ai stov i dėl sut rik us ių at siskait ymų“, – dienraštį tik ino bend Laik inos ios pan audoto branduol i rovės „Vėtrūna“ valdyb os pirm in in nio kuro saug yklos stat yb os darbų kas Vyt aut as Banys. šiuo met u atl ikt a 80 proc ., įrangos Teig iam a, kad Rus ij os korp orac ij os mont av imo saug ykloj e – 30 proc . „Atomstroyexp ort“ valdoma Vok ie Kietųjų rad ioakt yv iųjų atl iekų tvar tij os įmonė „Nukem Technolog ies“ kymo ir saugojimo komplekso sta jau apie pusę metų vėluoja ats iskai tyb a beveik baigt a, išsk yr us stogo tyt i su mil ij ard inės vertės IAE už dangą ir apdailą. dar ymo darbus atl iekančia bendro ve „Vėtrūna“. Įmonė „Nukem Tech nol og ies“ šiuos kalt in imus neig ia ir tvirt in a, kad šiuo met u der am a si dėl sut art ies pakeit imų. Esą sie
„Nukem“ su IAE uždar ymo darbus pradėjusia „Ranga IV“ 2010 m. liepos 1 d. nutraukė subrangos sutartį. „Ran gos IV“ vertinimu, sutartis buvo nu traukta neteisėtai.