7
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
lietuva
Premjeras perkabins gatvių lenteles Jei Lietuva nori bū 1 ti moderni, ir miestų gatves turėtume ženklinti taip, kaip
vakariečiai, – visas lenteles su gat vių pavadinimais nuo privačių pastatų reikėtų perkelti ant stulpelių, kurie būtų jau valstybinėje žemė je. Regis, taip samprotauja premje ras A.Kubilius, šiais savo užmojais nusprendęs pranokti net Vilniaus merą Artūrą Zuoką, garsėjantį ne retai utopinėmis idėjomis. A.Kubiliaus suburta darbo gru pė įpareigota dirbti sparčiai. Jau iki rugsėjo ministrui pirminin kui ji turėtų paaiškinti, kaip ir ka da šiuolaikiška gatvių ženklinimo idėja galėtų būti įgyvendinta.
Gabrielius Landsbergis:
Čia dar labai daug darbo. Be to, kol kas dar neaišku, kaip pa sisuks šis projektas.
nurodė ir pakartojo, kad siekiama „geriausios sistemos“. Gali kainuoti milijonus
Kol kas neįsivaizduojama, kiek ga lėtų kainuoti gatvių ženklinimo pa keitimai. Tačiau jeigu nauja tvar ka būtų įteisinta, tektų užsakyti ir pagaminti ne tik dešimtis tūkstan čių naujų lentelių su visų Lietuvos miestų bei miestelių gatvių pavadi nimais, bet ir didžiulį skaičių stul pelių, ant kurių tos naujosios len telės būtų iškabintos. Be to, reikėtų sumokėti už tų stulpelių pastatymą ir šiuo metu ant privačių namų kabančių len telių nuėmimą. Visa tai gali kainuoti milijonus litų. Neaišku, kas turėtų užsiimti ir apmokėti „gatvių lentelių refor mos“ išlaidas – valstybė ar savi valdybės. Tiek centrinei šalies, tiek vietos valdžiai būtų sunku rasti pa pildomus milijonus savo skylėtuo se biudžetuose. Europa kabina ant namų
Nenurodė, kuo bloga esama tvarka
„Dabar gatvės ženklinamos neat siklausiant namo savininko – jis privalo leisti, kad ant namo bū tų prikabinama lentelė su užrašu. O Vakarų Europoje tai yra vals tybės, savivaldybės rūpestis, ne susietas su privačia nuosavybe“, – paaiškino Ministro pirmininko tarnybos Politikos analizės ir re formų departamento Regionų ir tautinių klausimų skyriaus vedė jas Gabr iel ius Landsb erg is. Jis premjero pas iraš yt u potvark iu pas kirtas darb o grupės vad ovo pavaduotoju. Viena iš svarstomų išeičių – len teles su gatvių pavadinimais per kelti į valstybinę žemę, ant spe cialių stulpelių. „Tada tai būtų savivaldybės rūpestis – pagal ga liojančias Kelių eismo taisyk les yra tokia galimybė“, – nurodė G.Landsbergis. Kuo dabartinė gatvių žymėjimo tvarka bloga, G.Landsbergis ne
Nauja tvarka, žinoma, būtų susiju si su visais Lietuvos miestais ir jų gatvėmis. G.Landsbergio teigimu, darbo grupė paprašys suskaičiuo ti, kokią naštą tokios permainos užkrautų visai valstybei. „Tačiau tai turbūt būtų ilgalai kis projektas, niekas per naktį ne pasidarytų. Čia dar labai daug dar bo. Be to, kol kas dar neaišku, kaip pasisuks šis projektas“, – ramino premjero sudarytos darbo grupės vadovo pavaduotojas. Beje, Vakarų Europoje lentelės su gatvių pavadinimais dažniau siai nėra kabinamos ant specialių, tik joms skirtų, stulpelių. Nesudė tinga paieška parodė, kad Londo ne, Romoje, Paryžiuje, Barselonoje ir daugelyje kitų miestų tokios len telės paprastai prikabintos ant na mų, taip pat privačių. Tik Amerikoje priimta beveik vi suotinai gatvių pavadinimus rašy ti ant lentelių ir jas iškelti ant spe cialių stulpelių.
Svetur: Paryžiuje, Londone, Barselonoje, Romoje lentelės su gatvių pavadinimais kabinamos ant namų.
„Shutterstock“ nuotr.
Įstrigo tarnybinės etikos sargų komisijos pertvarka Seime jau keliskart balsuojant dėl Vyriausiąją tarnybinės etikos ko misiją (VTEK) reformuoti siūlan čio įstatymo projekto priėmimo nesusirenka reikiamas skaičius parlamentarų.
Vetuoja: pasak Valstybės valdy
mo ir savivaldybių komiteto pir mininko V.Kurpuveso, Seime ne norima valstybės kontrolieriui su teikti teisės skirti savo atstovą į VTEK. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Vienas pataisos iniciatorių Vals tybės valdymo ir savivaldybių komi teto pirmininkas Vytautas Kurpuve sas tvirtina, kad labiausiai siūlomai pertvarkai priešinasi ją blokuojan tys konservatoriai, o šių atstovas Kęstutis Masiulis teigia, jog siūlo ma reforma komisiją susilpnins. V.Kurpuveso teigimu, esminis nesutarimas kyla dėl siekio vietoj penkių skirti šešis VTEK narius, papildomai dar vieną deleguojant valstybės kontrolieriui. „Kažkodėl žmonės išsigando to nario, kurį de leguotų valstybės kontrolierius“, – sakė komiteto pirmininkas. Tuo tarpu K.Masiulis tvirtina, kad tai – tik vienas dalykas, ku riam priešinamasi, o pačias pa taisas sako sumenkinsiant VTEK,
paversiant ją formalia „garbės ta ryba“. Anot jo, konservatoriai iš principo priešinasi tvarkai, kad VTEK nariai, išskyrus pirmininką, būtų skiriami ne nuolatiniam dar bui – jiems būtų mokama už fak tiškai dirbtą laiką. „Mes protestuojame prieš dau gelį bandymų sumenkinti VTEK. Matyt, daugeliui nepatinka, kai ko misija dirba profesionaliai. Tai siū lymas padaryti VTEK „garbės tary ba“ – ateina žmonės kas kiek laiko į posėdį, nubalsuoja dėl sekretoriato parengtų dokumentų ir išsiskirsto. Savaime suprantama, kad tokiu at veju narys nebus įsigilinęs į klau simą, kitaip nei dirbdamas nuola tinį darbą“, – sakė K.Masiulis. Pagal pataisas, kur ioms po svarstymo buvo pritarta Seime (teliko balsuoti dėl viso įstaty mo priėmimo), VTEK sudarytų ne penki, o šeši nariai ir jie turėtų būti skiriami šešeriems metams, o ne penkeriems kaip dabar. Pro jektu nustatyta, kad komisija kas
dvejus metus būtų atnaujinama vienu trečdaliu. Siūloma, kad komisijos nariu, išskyrus VTEK pirmininką, galė tų būti skiriamas asmuo, turintis aukštą visuomenės pasitikėjimą, ir nebūtinai nuolatiniam darbui. Kaip teigia projekto iniciatoriai, priėmus pastarąją nuostatą būtų atkur tas komisijos narių teisinis statu sas, galiojęs iki 2008 m. „Tam tik ru požiūriu būtų vykdoma rotacija. Patirtis parodė, kad korekcijos, ku rios siūlomos, tik prisidėtų prie ge resnės darbo krypties“, – pataisas aiškino vienas jų iniciatorių kon servatorius Liudvikas Sabutis. Šiuo metu VTEK įstatymas nu mato, kad komisijos narys skiria mas nuolatiniam darbui, o kitą darbą gali dirbti tik gavęs komisijos pirmininko sutikimą, jeigu tai ne sukelia viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, netrukdo tinkamai atlik ti pareigų. Šiuo metu VTEK pirmi ninkui ir nariams darbo užmokestis mokamas Valstybės politikų ir vals
tybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Grįžus prie anksčiau galiojusio reguliavimo, tuo atveju, jei komisi jos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant komisijos nario pareigas jam būtų mokama atsi žvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Taip pat parlamentarai siūlo nu statyti, kad komisijos narys pri valėtų turėti ne žemesnį kaip ma gistro kvalifikacinį laipsnį. Šiuo metu reikalaujama tiesiog aukšto jo universitetinio išsilavinimo. VTEK yra Seimo įsteigta ir jam ats kait inga kol eg ial i priež iū ros institucija, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamas Viešųjų ir priva čių interesų derinimo valstybinė je tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti etikos ir el gesio normas reglamentuojantys teisės aktai, tiria fizinių ir juridi nių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus, skelbia viešųjų ir pri vačiųjų interesų deklaracijas. VD, BNS inf.