7
ketvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Rengsis deryboms
V.Matuzą siūlo išduoti Seimo laikinoji komisija trečiadienį pa tvirtino rezoliucijos projektą su siūly mu parlamentui tenkinti generalinio pro kuroro Dariaus Valio prašymą leisti pa traukti baudžiamojon atsakomybėn kon servatorių Vitą Matuzą. Nusprendė bendru sutarimu
Kaip BNS patvirtino komisijos na rys Laimontas Dinius, toks spren dimas uždarame komisijos posė dyje priimtas bendru sutarimu. Rezoliucijos projektas ketvirtadie nį turi būti teikiamas Seimui ir kad būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Antradienį balsuojant dėl princi pinės pozicijos šeši komisijos nariai buvo už tai, kad prokuroro prašy mas būtų tenkinamas, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė trys ko misijos nariai konservatoriai. Ko misijos pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tuomet paskelbė nebalsuosiąs, kad nekiltų abejonių dėl jo nešališkumo. Generalinis prokuroras prieš porą savaičių kreipėsi į Seimą su prašymu leisti V.Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar ki taip suvaržyti jo laisvę, nes parla mentarui norima pateikti įtarimus sukčiavimu, piktnaudžiavimu tar nybine padėtimi ir dokumentų klastojimu. Įtarimus neigia
V.Matuzas metamus įtarimus nei gia, byloje prisipažinusių įtariamų jų parodymus sako esant išgautus grasinimais ir spaudimu, o pačią bylą tvirtina esant bandymu susi doroti su juo kaip partijos atstovu ir pačia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. O teisėsaugos atstovai tvirtina dar praėjusių metų lapkritį turė ję operatyvinės informacijos dėl galbūt nusikalstamos V.Matuzo veiklos. Generalinės prokuratūros Orga nizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas komisijai sakė, kad tuomet gavus STT surink tą medžiagą svarstyta, ar kreip tis į parlamentą dėl V.Matuzo ne liečiamybės, tačiau nuspręsta, kad dar būtina patikrinti duome
Vyriausybė trečiadienį nutarė sudaryti specialią komisiją, kuri rengs derybines nuostatas ir veiks mų planą, siekiant, kad būtų atly ginta už Sovietų Sąjungos okupa cijos padarytą žalą.
„Komisijos mandatas yra sufor muluotas labai aiškiai – pareng ti mūsų derybines pozicijas dery bose su Rusija“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė prem jeras Andrius Kubilius. Pasak premjero, derybinė pozi cija dėl žalos atlyginimo yra reikš mingas ir reikalingas dalykas, ir šiuo aspektu reikia ieškoti naujo dialogo su Rusija. „Tikiuosi, kad ir Rusija su nau ja vadovybe, su nauja vyriausybe bei prezidentu V.Putinu, išrinktu iš naujo, išties žengs drąsiau savo istorijos įvertinimo keliu. Akivaiz du, kad bet kuri valstybė, žengda ma demokratijos keliu, stiprinda ma savo demokratines institucijas, savo demokratinį mentalitetą, turi būti labai atvira savo istorijos po žiūriu“, – kalbėjo Vyriausybės va dovas. Vyriausybės sudarytai komisi jai vadovaus Lietuvos gyvento jų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
nis, gautus atliekant operatyvi nę veiklą. Prokurorai tvirtina, kad per ikiteisminį tyrimą gauti duo menys leidžia pagrįstai manyti, jog V.Matuzas, žinodamas, kad Seimo nariui draudžiama bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kito kia privačia veikla, kuria siekiama pelno, organizavo bendrovei „Pa nevėžio energija“ vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų piktnaudžia vimą tarnybine padėtimi, sudarant išskirtines sąlygas „ŽilVyčių“ koo peratinei bendrovei neteisėtu bū du laimėti „Panevėžio energijos“ 2010–2011 m. organizuotus keturis biokuro viešuosius pirkimus, ku rių bendra vertė be pridėtinės ver tės mokesčio (PVM) siekia daugiau kaip 17,5 mln. litų.
V.Matuzas piktnau džiavo Seimo na rio tarnybine padė timi už medžiokles nemokėdamas mo kesčių ir klastojo do kumentus apie su medžiotus žvėris.
Andrius Kubilius:
Sekė: teisėsaugos atstovai tvirtina dar praėjusių metų lapkritį turėję
informacijos dėl galbūt nusikalstamos V.Matuzo veiklos.
Sudarė išskirtines sąlygas
Taip pat įtariama, kad tuo pačiu laikotarpiu Seimo narys organi zavo Panevėžio miškų urėdijos urėdo ir urėdijos viešojo pirkimo komisijos piktnaudžiavimą tarny bine padėtimi sudarė išskirtines sąlygas žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ neteisėtu būdu laimėti dar vieną – miško valymo ūkinių paslaugų – pirkimo konkursą, ku rio vertė siekė 63,265 tūkst. litų. Anot prokuratūros, yra pa kankamas pagrindas įtarti, kad V.Matuzas organizavo „ŽilVyčių“ kooperatinei bendrovei atstovau jančių asmenų veiksmus, 2011 m. apgaule gaunant ES struktūrinio
fondo ir Lietuvos valstybės biu džeto paramos lėšas – iš viso 680 tūkst. litų. Be to, Seimo narys įtariamas organizavęs Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjos piktnaudžiavimą tarnyba, kai buvo sudarytos iš skirtinės sąlygos nesilaikant teisės aktų reikalavimų „ŽilVyčių koo peratinei bendrovei“ išsinuomoti 73 valstybinės žemės ūkio paskir ties sklypus Panevėžio rajone. Nemokėjo už medžiokles
Taip pat įtariama, kad, dalyvau damas Panevėžio miškų urėdijos organizuojamose profesionalio
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
se medžioklėse, V.Matuzas pikt naudžiavo Seimo nario tarnybi ne padėtimi nemokėdamas už jas privalomų mokesčių ir klasto jo dokumentus apie sumedžiotus žvėris bei sumokėtus mokesčius. Generalinis prokuroras teigė, kad įtarimai šioje byloje pateik ti jau 22 asmenims. Pasak D.Va lio, dauguma įtariamųjų duodami parodymus visiškai arba iš dalies pripažino savo kaltę. Įtarimai piktnaudžiavus tarny ba dėl galbūt neskaidrių „Pane vėžio energijos“ viešųjų pirkimų šioje byloje yra pateikti Seimo na rio žmonai Danutei Matuzienei. BNS inf.
Viešumo pageidauja ne visi Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kas dėjosi Seimo Antikorupci jos komisijoje, kai ši tyrė Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybės atleidimą, vi suomenė greičiausiai nesužinos. Prokurorai, saugumo darbuoto jai, buvęs ministras leidimo vie šinti posėdžių stenogramas ne duoda.
Ko saugumo pareigūnų, prokuro rų, Lietuvos banko valdybos pir mininko Vito Vasiliausko ir vi daus reikalų ministro Raimundo
Palaičio prieš gerą mėnesį klausi nėjo Seimo Antikorupcijos komi sijos nariai? Kokius atsakymus jie gavo? Ar prieš televizijos kameras pasakodami apie komisijos posė džius bei aukštų pareigūnų atsa kymus jie neperlenkė lazdos ir ne melavo? Į šiuos klausimus aiškaus atsa kymo lig šiol nėra. Regis, tai ne berūpi ir, atrodo, karštuose komi sijos posėdžiuose prakaitavusiems asmenims bei institucijoms. Pavyzdžiui, itin smarkiai savo tiesą įrodinėjęs liberalcentristas Raimundas Palaitis atsakymo, ar leidžia paviešinti posėdžio, kuria
me jis atsakinėjo į komisijos narių klausimus, stenogramą, lig šiol nedavė. Lygiai taip pat elgiasi ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas, išti kimas Prezidentės sąjungininkas V.Vasiliauskas. Iš Valstybės sau gumo departamento (VSD) ir Ge neralinės prokuratūros atstovų dėl stenogramų viešinimo atsakymų Seimas negavo iki šiol. „Taip, matyt, vilkinamas laikas. Nepasakoma nei „taip“, nei „ne“. Greičiausiai laukiama, kada ši vi sa istorija galutinai išsikvėps. Tai padaryti reikėjo prieš gerą mėne sį“, – samprotavo Antikorupci
jos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis. Leidimą paviešinti tai, ką kalbė jo Antikorupcijos komisijoje, yra davę tik pagrindiniai šios istori jos herojai – buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius bei Vytautas Gir žadas, Prezidentės patarėjas Jonas Markevičius ir keli asmenys, ko misijos nariams paaiškinę, kaip veikia poligrafas. Tiesa, sutikimą viešinti ste nogramą leido ir, kai kurių poli tikų nuomone, vėjus komisijos nariams šnekėjęs dienraščio „Lie tuvos rytas“ vyriausiasis redakto rius Gedvydas Vainauskas.
Komisijos manda tas yra suformu luotas labai aiš kiai – parengti mūsų derybines pozicijas derybose su Rusija.
Joje taip pat dirbs Užsienio rei kalų, Teisingumo, Kultūros mi nisterijų atstovai, Lietuvos poli tinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis, is torikas Algimantas Kasparavičius, Lietuvos valstybės istorijos archy vo direktorė Virginija Čijunskie nė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertin ti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas. Komisijai pavesta iki liepos 1osios pateikti SSRS okupacijos ža los atlyginimo derybines nuostatas ir veiksmų planą. Komisija taip pat nagrinėtų ir nepriklausomybę at gavusioje Lietuvoje 1991–1993 m. Rus ijos kar iuom en ės pad ary tą žalą. Anksčiau siūlyta komisi jai savo išvadas pateikti iki birže lio 14-osios, bet T.B.Burauskaitės prašymu Vyriausybė skyrė daugiau laiko. Seimo opozicijos atstovai trečia dienį priimtą Vyriausybės spren dimą vadino fiktyviu rinkimų veiksmu, nes per trejus pastaro sios Vyriausybės kadencijos me tus realiai nebuvo siekiama, kad būtų atlyginta okupacijos žala. Šis klausimas Vyriausybėje vėl kelia mas iki rinkimų likus mažiau nei pusmečiui. KD, BNS inf.