11
ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012
pasaulis Bosnijos karo metinės
Rusiška aviacijos ruletė Skrydžiai Rusijos vidaus reisais tampa pavojingu išbandymu. Dėl to kalta gausybė problemų, ku rios šiandien kamuoja šalies civi linę aviaciją. Prasčiau net už Afriką
kas ketvirtą turistą.
AFP nuotr.
ens be kvaišalų? Pamatę puikią galimybę, nele galūs prekeiviai pradėjo siūlyti už sieniečiams nusipirkti marihuanos net neišlipant iš automobilio. Net tie vietos gyventojai, kurie pritaria kofišopams, piktinasi vėl pamatę narkotikus gatvėse.
terdamo meras Eberhardas van der Laanas, nors jis pritaria prie monėms, kurios padėtų sumažin ti narkotikų vartojimą tarp jauni mo. Anot mero, daugiau problemų Amsterdame kyla ne dėl narkotikų, o dėl alkoholio.
Pasipylė ieškiniai
Siūlys iš po prekystalio
Pagal vyriausybės planą nuo ge gužės 1 d. kofišopai trijose pie tinėse šalies provincijose virs už darais klubais, kurie galės turėti ne daugiau kaip 2 tūkst. narių olandų. Jie turės tvarkyti registrą ir išduo ti narystės korteles. Visoje šalyje ši tvarka turėtų įsigalioti 2013 m. sausio 1 d. Teoriškai M.Rutte’s valdančio ji partija su koalicijos partneriais parlamente turi pakankamai bal sų, kad įgyvendintų savo planą. Bet abejonių lieka. Kofišopų savi ninkai teisme jau pralaimėjo vieną bylą prieš draudimą parduoti mari huaną užsieniečiams, bet 680 ko fišopų vienijanti Marihuanos par davėjų asociacija paruošė dar vieną ieškinį. Jis bus pradėtas nagrinėti artimiausiomis savaitėmis. Vyriausybės ketinimams prie šinasi ir vietos valdžia – ji bi jo, kad prekyba persikels į gatves ir padidės nusikalstamumas. Ki ti argumentuoja, kad Nyderlan dai, bandantys sumažinti biudže to deficitą, negali sau leisti prarasti turistų. Tarp kritikų yra ir Ams
Kofišopo „420“ vadovas ir Mari huanos pardavėjų asociacijos at stovas spaudai Michaelas Velin gas tikisi, kad vyriausybė galiausiai pralaimės teismuose ir šis klausi mas bus paliktas spręsti savival dybėms. „Bet jeigu įstatymas vis dėlto bus pakeistas, aš nesiruošiu kurti jokio registro, – teigė vyras. – Nesiruo šiu nieko diskriminuoti pagal tau tybę. Aš diskriminuoju žmones tik pagal elgesį. Pradėsiu vėl prekiau ti alkoholiu ir pardavinėsiu žolę iš po prekystalio.“ Jo kavinės lankytojai irgi turi daug abejonių. Amerikiečiai stu dentai Kenny ir Seanas pripaži no, kad galimybė lengvai ir teisė tai gauti marihuanos buvo viena pagrindinių priežasčių, atvedusių juos į Amsterdamą. „Jeigu rūkai žolę, turi būtinai nuvažiuoti į Amsterdamą. Ši vieta numirs, jeigu jie pakeis žolės įsta tymus. Mes žinome, juk studijuo jame verslą“, – „The New York Times“ sakė Kenny. Parengė Julijanas Gališanskis
bendrovių skaičių ir griežčiau jas kontroliuoti. Rezultatų kol kas nematyti. Šie met Rusijoje įvyko jau keturios oro nelaimės. Pastaroji, įvykusi anks tyvą pirmadienį prie Tiumenės ir pareikalavusi 31 gyvybės, apnuo gino daug problemų, kurios ka muoja Rusijos civilinę aviaciją. Pirmadienį nukritęs prancūzų ir italų gamybos lėktuvas „ATR-72“ buvo eksploatuojamas jau 20 me tų. Bet, anot tyrėjų, pagrindinė ne laimės priežastis buvo visai kitokia.
Pernai visame pasaulyje nelaimes patyrė 28 komerciniai lėktuvai, ku rie gali skraidinti 13 ir daugiau ke leivių, žuvo 507 žmonės. Rusijai iš šio sąrašo tenka šešios katastrofos ir 118, arba beveik penktadalis, aukų. Tyrimų centro „Ascend World wide Ltd“ sudarytame aviaci jos saugumo reitinge šalis žengia iš karto po skurdžiausios Afrikos valstybės Kongo. Ir nors Afrikoje ekspertai mato tam tikrą pažangą, Rusijoje jos – nė kvapo. Šalies oro uostai tik spėja pranešti apie ava rinius nusileidimus, gaisrus ir ki tas technines problemas. Pasitaiko ir protu sunkiai su vokiamų atvejų. Šių metų kovą 24 keleiviai atsisakė skristi rei su Maskva–Krasnojarskas, kai lėktuvo sparne pamatė skylę. Rei sas nebuvo atšauktas, bet lėktu vas dėl kilusio skandalo išskrido gerokai vėluodamas. 2011 m. kovą Blagoveščensko oro uosto direk toriaus pavaduotojas įlipo į lėk tuvą su dviem dėžėmis, kuriose buvo bitės. 10 tūkst. metrų aukš tyje jos ištrūko ir pasklido po vi są saloną.
Ekspertai nustatė, kad prieš pa kylant lėktuvas nebuvo apipurkš tas specialiu skysčiu nuo apledėji mo, nors oro temperatūra svyravo apie nulį. Kodėl tai nebuvo pada ryta, iki šiol neaišku. Vieni teigia, kad procedūros atsisakė orlaivio įgula, kiti – kad lemtingą rytą rea gento oro uoste išvis nebuvo, treti – kad oro bendrovė norėjo sutau pyti. Lėktuvą apipurkšti viduti niškai kainuoja 30 tūkst. rublių (2,6 tūkst. litų).
Neišmoktos pamokos
Oro bendrovių gudrybės
Po visą šalį sukrėtusios „Jak-42“ katastrofos, per kurią žuvo visa Jaroslavlio ledo ritulio komanda, prezidentas Dmitrijus Medvede vas griežtai liepė atnaujinti Rusi jos lėktuvų parką, sumažinti oro
24 keleiviai atsisakė skristi reisu Maskva– Krasnojarskas, kai lėktuvo sparne pamatė skylę.
ir po jo, bet jis neturi pakankamai kvalifik acijos, kad galėtų aptikti ir pašalinti rimtus gedimus. Todėl dauguma Rusijos oro bendrovių lėktuvų remontuojami užsienyje. „Rusijoje atliekamas tik forma lus darbas: anglų kalba užpildyti žurnalą ir pasirūpinti, kad įgulos vadas, neduok Dieve, neįrašytų į jį kokio nors defekto“, – teigė A.Krivolapovas. Jis pridūrė, kad beveik visi Ru sijos oro bendrovių lėktuvai yra registruoti lengvatinio apmokes tinimo šalyse, nes taip pigiau. To kiu atveju oro bendrovės nepriva lo steigti mokyklų konkretaus tipo lėktuvo pilotams ir technikams. Tiumenėje sudužęs „ATR-72“ irgi buvo registruotas ne Rusijo je, o Bermudų salose. Pilotų trūksta
Kad ir kas būtų kaltas, prasta lėk tuvų techninė priežiūra Rusijoje yra akivaizdi. Pasak „UTair“ pro fesinės sąjungos vadovo Aleksandro Krivolapovo, rusų personalas tik apžiūri lėktuvus prieš skrydį
Statistika: pernai per šešias oro nelaimes Rusijoje žuvo 118 žmonių.
Rusijoje taip pat juntamas kvali fikuotų ir patyrusių pilotų trūku mas. Stambiausiai oro bendrovei „Aeroflot“ netgi teko skelbti ak ciją „Pakviesk draugą į lakūnus ir gauk premiją“, kurią daugelis juokais lygina su finansinės pira midės MMM šūkiu. Bendrovėje „UTair“ dauguma pilotų yra jaunesni nei 30 metų. Sudužusio „ATR-72“ įgulos vadui Sergejui Anicynui buvo 27-eri. Pilotai rengiami ir tikrinami atsai niai. Po pernykštės „Jak-42“ katast rofos Jaroslavlyje nustatyta, kad vie nas pilotas per klaidą paspaudė ne tą pedalą, o kitas sėdo prie šturva lo pavartojęs raminamųjų. Orlaivio „Tu-134“, sudužusio 2011 m. bir želio 20 d. prie Petrozavodsko, pi loto kraujyje buvo rasta alkoholio. „Le Monde“, newsru.com inf.
„Scanpix“ nuotr.