10
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
namai
Nėra lyderio, nėra noro renovuoti „Visoje Lietuvoje laiky 9 ti dešimt telefonininkų nėra racionalu, užtenka dviejų. O
jei reikės informacijos iš lūpų į lū pas, atvažiuosime į vietą“, – užtik rino V.Petkūnas. Jo teigimu, pas gyventojus važi uos atestuoti inžinieriai. Jei bendrijų pirmininkams kiltų klausimų – tam sukurtas informavimo ir viešinimo skyrius, kuriame dirbs profesiona lai. Regioniniuose padaliniuose dir bantiems darbuotojams esą pasiū lyta persikelti dirbti į Vilnių. „Pagal naują programą realiai dirbančių namų yra 14, pareiškė norą – apie 200. Pas visus nuva žiuoti tikrai rasime laiko“, – ap skaičiavo BUPA vadovas. Siūlo naikinti kompensacijas
Kauno miesto savivaldybės admi nistracijos direktoriaus pavaduo
tojas Vygaudas Molis tikino manąs, kad renovacijai remti skirti milijar dai litų galėtų sugrąžinti svetur iš vykusią darbo jėgą. Anot jo, namų modernizavimas stringa ir dėl pa čių žmonių. „Žmonės nevertina to, ką gauna. Kadaise butus gavo už dyką, už dy ką juos privatizavo. Valstybė kom pensuoja ne tik renovacijos, bet ir šildymo išlaidas, visų mokesčių mokėtojų pinigais pakeliama dau giabučiuose gyvenančių žmonių turto vertė, o gyvenantieji indivi dualiuose namuose tokių kompen sacijų negauna“, – neteisybę įžvel gė savivaldybės atstovas. V.Molio įsitikinimu, turėtų veikti ir tam tikras prievartinis renovavi mo mechanizmas, kompensacijas už šildymą gaunantys gyventojai nesuinteresuoti renovacija. Jo ži niomis, Vokietijoje gyventojų nie
ATSARGIAI – DUJOTIEKIO APSAUGOS ZONA !!! AB „Lietuvos dujos“ praneša, kad vis dažniau pasitaikančios požeminių skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sutrikimų priežastys – pažeidimai, padaryti žemės darbus vykdant be AB „Lietuvos dujos“ atstovų žinios, nesilaikant jų nurodytų saugos priemonių, neturint informacijos apie esamus dujotiekius. Šių sutrikimų pasekmės – nutrauktas dujų tiekimas, pavojus žmonių gyvybei ir turtui, atsakomybė pažeidimų kaltininkams už padarytą žalą (dujotiekio pažeidimą, dujų nuostolius ir pan.). Panašių atvejų pasitaiko atliekant savavališkų statybų darbus. Planuojant žemės kasimo darbus visais atvejais būtina pasitikslinti, ar darbų vietoje ir šalia jos nėra inžinerinių tinklų, kuriems nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Taip pat primename, kad polietileniniai dujotiekių vamzdžiai yra ypač lengvai pažeidžiami netgi laužtuvu ar kastuvu. Net nežymus tokio vamzdžio sienelės įbrėžimas yra pavojingas, nes dujotiekis įbrėžimo vietoje gali trūkti. Norėdami išvengti tokių pažeidimų ir užtikrinti Jūsų saugumą informuojame, kad skirstomųjų dujotiekių apsaugos zona yra po 2 m abipus skirstomojo dujotiekio vamzdyno ašies. Dujotiekių apsaugos zonoje be AB „Lietuvos dujos“ žinios draudžiama: • atlikti bet kokius statybos darbus; • sodinti medžius ir krūmus; • kasti žemę giliau nei 0,3 m; • sandėliuoti statybines ir kt. medžiagas; • kasti ir gilinti griovius bei kt. Ruošiantis atlikti žemės darbus būtina: • gauti statybą leidžiančius dokumentus, kai šie dokumentai yra privalomi; • suderinti žemės darbų atlikimo aprašą ir schemą, kai statinio projektas nereikalingas; • iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą (ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną). Taip pat būtina iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą, jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose nenurodyti dujotiekiai. Norėdami suderinti žemės darbų atlikimo aprašus ir schemas ar iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą kreipkitės į AB „Lietuvos dujos“ padalinius.
Bendrasis informacijos telefonas 1894 Jei pažeidėte dujotiekį, pastebėjote dujų nutekėjimą, pajutote dujų kvapą, skubiai kreipkitės į visą parą dirbančią dujų Avarinę tarnybą šiais telefonais:
04 – „Teo LT“ tinkle (nemokamai); 1804 – UAB „Bitė Lietuva“ tinkle (mokestis pagal turimą mokėjimo planą); Iš visų tinklų (mokestis pagal patvirtintus tarifus): Vilniaus regione (8 5) 236 04 07; Kauno regione (8 37) 40 12 04; Klaipėdos regione (8 46) 48 45 04; Šiaulių regione (8 41) 59 11 72; Panevėžio regione (8 45) 50 09 04.
kas neklausia, kai ima renovuo ti namą. „Pas mus nieko gero nebus. Pa vyzdžiui, galima panaikinti kom pensacijas už šildymą. Nerenovuoji – mokėk daugiau. Tai tavo priva ti nuosavybė ir pats turi ja rūpin tis. Kito kelio pajudinti renovaciją iš mirties taško, nėra“, – tokią išei tį mato V.Molis. Kaune administratoriai vangūs
Daugiabučių namų savininkų bendrijos įsteigtos tik maždaug 15 proc. visų šalies daugiabučių, jos kol kas aktyviausiai dalyvauja na mų modernizavimo programoje. Administravimo paslaugą teikian čios bendrovės į renovavimo proce są yra įsitraukusios Vilniaus mieste, Tauragėje, Molėtuose, Panevėžyje. Kai kurios bendrovės – privačios, kai kurios – savivaldybės. „Kaune situacija šiek tiek kito kia, nes namo administratorius skiriamas tik trejiems metams. Jausdamos laikinumą, jos nesuin teresuotos įsitraukti į renovacijos procesą, nežino, ar po trejų metų vėl laimės konkursą“, – paaiškino buvęs BUPA vadovas, dabartinio agentūros direktoriaus vyriausia sis patarėjas Algirdas Čepas.
Vygaudas Molis:
Galima panaikin ti kompensacijas už šildymą. Nereno vuoji – mokėk dau giau. Pasak jo, geriausi rezultatai Pa nevėžyje ir Tauragėje, kur dirba ne daugiabučių bendrijų pirminin kai, o profesionalūs vadybininkai. Profesionalai, A.Čepo žiniomis, yra išaugę iš tų pačių bendrijų pir mininkų. „Tie namai, kurie yra įsteigę bendrijas, nėra problemiški, o tie, kuriuos valdo administratoriai – problemiški“, – pastebėjo V.Molis, tarsi teisindamas administratorius, kad įkalbėti gyventojus renovuoti namą – sudėtinga. A.Čepo nuomone, jei namo gy ventojų dauguma nuspręstų namą modernizuoti, administratorius neatsisakytų imtis administravi mo darbo. Tad gyventojams, siekiantiems, kad jų namas būtų atnaujintas ko kybiškai, BUPA vadovai siūlo sam dyti šiam darbui profesionalus, negailėti pinigų nei techniniam projektui, nei techniniam prižiū rėtojui. Jų pastebėjimu, palygin ti su kitais miestais, būtent Kaune juntamas noras mažiau investuo ti į renovaciją, tad ir šilumos ener gijos sutaupymo rodikliai prastes ni nei kitur.
Iniciatyva: A.Ramanausko-Vanago gatvės 3-iajam namui (nuotr. vir-
šuje) vadovaujantis pirmininkas kviečiamas talkinti kaimynų namui.
Tomo Raginos nuotr.