6
Ketvirtadienis, sausio 26, 2012
Nuomonės
Darbas prievarta ar emigracija?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Š
iandien – XXI a., Lietuva – laisva ir nepriklausoma res publika, visateisė ES narė, akreditavusi Europos Bendri joje galiojančius teisės aktus, nutari mus, konvencijas, deklaracijas ir ki tus žmogaus laisvę, teises, pareigas ir prievoles reglamentuojančius tei sės aktus. Vis dėlto mūsų šalies Vy riausybė panoro streikuojantį sveika tos apsaugos sistemos mechanizmą reparuoti sovietinėje santvarko je galiojusiu įstatymu – priverstiniu įdarbinimu. Rezultatas – Vyriausy bės nutarimas dėl įstatymo „Dėl gy dytojų rengimo“ pakeitimo. Valdžia užsimojo didinti jau nų medicinos specialistų gretas ša lies periferijoje ir mažinti gydytojų emigraciją, medikų akimis žiūrint, neracionaliu ir neteisėtu keliu – le galizuodama priverstinį jaunų gydy tojų į(si)darbinimą. Minėto įstatymo 13 punktą šiandien siūloma keisti ir išdėstyti taip: „... Švietimo ir moks lo ministerija nurodo, į kurias studi jų programas asmenims stojant yra numatoma pareiga baigus studijas ir gavus rezidentūros pažymėjimą įsi darbinti ne trumpiau kaip trejiems metams Sveikatos apsaugos minis terijos siūlomoje vietoje. <...> Šių re zidentūros vietų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 25 proc. visų tais me tais siūlomų rezidentūrų skaičiaus.“ Lietuvos medicinos studentų bendruomenė džiaugiasi, kad buvo atkreiptas dėmesys į jaunų medicinos specialistų darbo galimybes ir aplin ką mūsų šalyje, tačiau visuomenei ir ministerijoms, pateikusioms minė tą įstatymo projektą, užduoda klau simą: „Ar priverstinio į(si)darbini mo trejiems metams prievolė išspręs vieną didžiausių šalies sveikatos ap saugos sistemos spragų?“ Tam, kad medicinos universite to absolventas Lietuvoje, o ir viso je Europoje, galėtų verstis visaverte medicinos praktika, reikia mažiausiai devynerių metų studijų. Tam tik rų specializacijų medikams studijų trukmė yra gerokai didesnė ir siekia dvylika metų. Taigi, tam, kad pradė tum dirbti gydytoju Lietuvoje, šian dien vidutiniškai reikia dešimt metų. Ką mūsų valstybės sveikatos apsau gos sistema gali pasiūlyti po tiek tru kusių studijų? Ne kažin ką. 2000 litų mėnesinį atlyginimą ir pažadus. Suprantame, kad mūsų šalis ne turi finansinių resursų pasiūlyti gy dytojui atlyginimą, kuris būtų toks pat, kaip išsivysčiusiose ES valsty bėse. Reaguodami į pasiūlytą įsta tymo pakeitimo projektą atlikome tyrimą, remdamiesi Lietuvos statis tikos departamento duomenimis ir tarptautinėmis duomenų bazėmis. Paaiškėjo, kad Lietuvoje vidutinis šeimos gydytojo atlyginimas yra 1,7 karto didesnis už šalies vidurkį. Tai nėra jauno gydytojo po tų dešimties studijų metų atlyginimo palygini mas. Jungtinėje Karalystėje viduti nė šeimos gydytojo alga yra 5 kartus
„Gelbėtojų“ eros pabaiga?
Stasys Gudavičius
I
š pastarojo laikotarpio nefor mal ių pokalbių su įvair iau siais politikais akivaizdu, kad jie baiminasi, jog ir šių metų Seimo rink imuose pasikartos ta pati istorija – lietuvių rinkėjas ieš kos naujų „gelbėtojų“, aktyviai bal suos už juos. Tai esą nulems, kad ir ateinantis Seimas nebus labai stabilus, neprisidės prie „lyges nio ir tvaresnio“ valstybės judėji mo į priekį. Ar tikrai tokios baimės pagrįstos? Ar tikrai Liet uvoje kel ia galvas nauji politiniai „gelbėtojai“?
Atrodo, kad 2012-ieji nutrauks tą nelemtą lietuvišką politinių „gelbėtojų“ paieškų tradiciją. Šiand ien, lik us vos ašt uon iems mėnesiams iki Seimo rink imų, neatrodo, kad atsirastų tokia po tencialiai stipri nauja politinė jė ga, kuri gali užgožti vadinamąsias tradicines partijas, perimti į savo rankas valdžią ateinantiems ket veriems metams. Patirtis rodo, kad jau ne kartą ne maža dalis Lietuvos rinkėjų blaš kėsi. Bodėdam iesi trad icinėm is konservatyvias, socialdemokra tines ar liberal ias vertybes puo selėjančiomis partijomis jie nuo lat balsuoja vis už kokį nors naują politinį darinį, tikėdamiesi, kad jis „atėjęs padarys tvarką“. Tiesa, paskui nusivilia tais „gelbė tojais“ ir per kitus rinkimus vėl ieš ko naujų. 2000 m. nemažai balsų sur in ko Artūro Paulausko ir Rolando Pakso „naujosios pol it ikos“ apo logetai. Tik jokios „naujosios poli tikos“ jie nepasiūlė. 2004 m. besiblaškantis Lietuvos rinkėjas atsisuko į tik ką gimusią Viktoro Uspaskicho Darbo partiją. Ji ne tik pateko į teisėsaugos akira tį dėl finansinių machinacijų, bet ir kadencijos metu skilo pusiau – tai toli gražu nestabilizavo politi nės situacijos tų laikų Seime. Grei čiau atvirkščiai – destabilizavo.
2008-aisiais daug yb ė tūkstan čių liet uv ių staiga sus iž avėjo Arūnu Val insk u ir jo „šokančiadainuojančia-juokaujančia“, bet jokių ideologinių nuostatų netu rinčia Tautos prisikėl imo part i ja. Ir jos laukė skilimas, ir jai teko paragaut i neskalsios ant ireit in gų duonos. Štai ir 2012 m. Vėl bus renkamas naujas Seimas. Kas šįkart preten duoja į „gelbėtojų“ vaidmenį? Dal is dabart in ių pol it ik ų baim i nasi, kad nemažai balsų gali nu griebt i pagarsėjusios Garl iavos istor ijos „herojaus“ vel ionio Drą siaus Ked žio šal in ink ų paremt i kandidatai. Gal netgi ir jų subur ta partija. Bet kol kas nematyti jokių konk rečių judesių, kad ta partija gim tų. Be to, sunku įsivaizduoti, kad ji arba D.Kedžio šalininkų parem ti kandidatai galėtų surinkti bent kiek padoresnį balsų kraitį ir taip užimt i nemaž ai viet ų būsima me Seime. Labai jau daug blaiviai mąstančių Lietuvos rinkėjų mato, kad „garliavinė istorija“ kurpiama dirbt inai, siuvama blogai slepia mais baltais siūlais. Ką tik atsikūrę tautininkai irgi ne turi didesnio rinkimų potencialo. Pirmiausia – dėl nelabai populia rių Lietuvoje nacionalistinių pa žiūr ų. Taip pat dėl char izmat iš kų, gerai matomų ir girdimų, po puliarių lyderių trūkumo. Iš Kristinos Brazauskienės žino mumo neatimsi. Bet dar neaišku, ar jos partija (jeigu tokia išvis atsi ras) gali sulaukti mąstančio rinkė jo balso. O mąstančių rinkėjų Lie tuvoje, regis, gausėja. Kiek didesn is gal imo neblogo pasirodymo rink imuose poten cialas priklausytų Artūro Zuoko part ijai „Taip“. Tačiau ar tas po tencialas driekiasi už Vilniaus ri bų? Sunku įsivaizduoti kaimo rin kėją, balsuojantį už „abonentinę“, nesuprasi, liberalią ar neliberalią partiją. Tai, ko gero, ir visi galimi preten dentai į naujuosius „gelbėtojus“. Žinoma, iki rink imų laiko dar yra. Per jį dar gal i net ikėtai atsi rast i naujas visuomenę sužavė siantis politinis darinys. Bet atrodo, kad 2012-ieji nutrauks tą nelemtą liet uv išką „gelb ėto jų“ paieškų tradiciją ir Seimo rin kimuose šįkart absol iučią balsų daug umą sur inks ne pol it in iai naujokai, o tradicinės, ideolog iš kai pakaustytos partijos, pasiren gusios pagal save valdyti šalį atei nančius ketverius metus.
informacija:
302 250
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Platinimo tarnyba: 302
jų teigimu, neadekvatų atlygį siūlančia Lietuvos sveikatos apsaugos sis tema. Luko Miknevičiaus nuotr.
didesnė nei šalies atlyginimų vidur kis. Panašūs skirtumai vyrauja ir ki tose ES valstybėse. Kyla natūralus klausimas: „Ar Lie tuvoje dirbančių gydytojų išsilavini mas, kompetencija, atsakomybės ri bos yra mažesnės nei visoje Europos Bendrijoje?“ Atsakymą tikriausiai pateikia mūsų tautiečiai gydytojai, migruojantys dirbti svetur. Konstitucijos 48 straipsnis teigia: „Kiekvienas žmogus gali laisvai pa sirinkti darbą bei verslą ir turi tei sę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmo kėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.“ Konstitucijoje pa brėžiama – laisvai pasirinkti ir gauti teisingą apmokėjimą. Čia galbūt ky la kitas klausimas, o kas yra teisin gas apmokėjimas gydytojui? Ar toks, koks yra mokamas kitose valstybė se, ar toks, kokį mūsų valdžia mano esant teisingą?
kyti sau, ar tai, kiek šiandien gauna jaunas medicinos specialistas, yra ta patu tam, ką sako mūsų šalies Kons titucija ir AT išaiškinimas? Lietuvos medicinos studentų aso ciacija griežtai nesutinka su pareng tu skubotu nutarimo projektu, kuris iš esmės pakeis būsimų jaunų gydy tojų specialistų, veterinarijos gydy tojų bei gydytojų odontologų padėtį darbo rinkoje. Pirmiausia, šis įstatymo pakeiti mas skamba kaip potencialios darbo jėgos išnaudojimas. Jis akivaizdžiai pažeidžia teisę į laisvą galimybę įsi darbinti ES. Jis prieštarauja pagrindi nėms laisvėms, nubrėžtoms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Konstitucijos 48 straipsnyje (Priver čiamasis darbas yra draudžiamas). Užuot mezgusi konstruktyvų dia logą su šalies medicinos darbuoto jų ir studentų bendruomene dėl at lyginimų didinimo (o tai, manome, yra pagrindinė susidarusios proble mos varomoji jėga), Vyriausybė pri siminė sovietinių laikų santvarką ir komunistinį darbo aplinkos mode lį: „Iš kiekvieno pagal galimybes ir kiekvienam pagal poreikį.“ Taip, jau no žmogaus galimybės didelės, tik ar tikrai poreikiai tokie, kokius bando ma primesti? Esame įsitikinę, kad daugelis žmo nių nenori palikti savo tėvynės, ku ri kiekvienam yra vertybė. Siūlome sudaryti tokias darbo sąlygas, ku rios būtų konkurencingos tarptauti nei Europos Bendrijos rinkai ir kartu už darbą, reikalaujantį ypatingos at sakomybės ir atidumo, teisingai atly ginti. Ne prievarta, o dialogu ir bend rais sprendimais demokratinėje XXI a. valstybėje priimami sprendimai duoda geriausius rezultatus.
Užuot mezgusi konst ruktyvų dialogą su šalies medicinos dar buotojų ir studentų bendruomene dėl at lyginimų didinimo, Vyriausybė prisiminė sovietinių laikų san tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nu tartyje teigiama, kad gydytojas tu ri atlikti savo pareigą užtikrindamas maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laips nį. Kiekvienas pabandykime atsa
242
Prenumeratos skyrius: 302
Justas Simonavičius Lietuvos medicinos studentų asociacijos narys
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:
MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –
302 230
Protestas: jaunieji medikai nesutinka po studijų būti prievarta susieti su,
302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243
Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis –
302 263 302 276
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 140.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244