13
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
turtas Bankai verslą kreditavo aktyviau
Egipte turistai sėdi viešbučiuose
Lietuvos komercinių bankų naujai išduotų paskolų suma privačioms įmonėms antrą praėjusių metų pusmetį, pirmą kartą nuo 2009 m., viršijo bankams grąžinamus anksčiau suteiktus kreditus. „Tai lėmė au gęs įmonių skolinimosi apetitas, šiek tiek švelnėjusios paskolų sąlygos, tačiau šiuos atsigavimo ženklus reikėtų vertinti atsar giai“, – sakė Lietuvos banko valdybos pir mininkas Vitas Vasiliauskas.
Kelionių organizatoriai „Tez Tour“ ir „Nova turas“ teigia, kad šiuo metu Egipte poilsiau jantiems lietuviams nerengia ekskursijų į Kairą ir Luksorą – į juos dėl padidėjusios neramumų tikimybės vykti nerekomenduo jama. Esą, jei atsirastų norinčių, ekskursijos būtų organizuojamos, tačiau į lankytinas vietas nesiveržia patys poilsiautojai. Šiuo metu Egipto kurortuose Hurgadoje ir Šarm aš Šeiche ilsisi apie 300 lietuvių.
2,6
proc.
per metus sumažėjo žemės ūkio produktų supirkimo kainos.
tojų entuziazmą lydi nusivylimas Skaičiai 70 proc. individualių gyvenamųjų tinio vėžio tyrimo centro kanceroge namų, kaimo vaikų ugdymo ir net ninių veiksnių sąrašą kaip kenksmin sveikatos priežiūros įstaigų yra ap ga, vėžį sukelianti, medžiaga. dengta asbestiniu šiferiu.
1976 m. asbestas įrašytas į Tarptau
700 tūkst. tonų asbesto nuo 1962 m. Lietuvoje sunaudota asbestcemen čio gaminiams.
20 metų – po tiek laiko gali užklup ti liga dėl žalingo asbesto poveikio žmogaus sveikatai.
Iš 1500 naujų kasmet nustatomų 1990 iki 2002 m. buvo įvežama į Lie plaučių vėžio atvejų 50 yra dėl as tuvą. besto.
3–4 tūkst. tonų asbesto kasmet nuo
1 mln. tonų asbestcemenčio gami
2005 m. Lietuvoje, kaip ir visose ES
nių sunaudota Lietuvoje.
šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo tu rinčius gaminius uždrausta.
96 proc. iš Lietuvoje sunaudotų asbestcemenčio gaminių sudaro ši 2008 m. Lietuvos Vyriausybė pa ferinė stogų danga. tvirtino asbesto šalinimo programą.
pakeisti gyventojai pasirengę skirti ne daugiau kaip 5–6 tūkst. litų iš savo kišenės.
Ruošdami paraiškas gyventojai tu ri pateikti stogo dangos pasiūlymą, todėl kasdien visoje Lietuvoje su laukiame bent kelių dešimčių pa klausimų. Pastebėję, kad žmonėms sunkumų kelia paraiškos pildymas, mes ir mūsų partneriai visoje Lie tuvoje esame pasirengę padėti jas užpildyti. Duodame patarimų, nuo ko viską reikėtų pradėti, kur kreip tis, kokius dokumentus pasiruošti ir į kurias taisykles reiktų atkreip ti ypatingą dėmesį. Be to, žmones perspėjame, kad jau yra pasirodę ir neaiškaus plauko veikėjų, kurie bandys pasinaudoti šia programa vien pildydami paraiškas ir imda mi už tai gana didelį mokestį. Pa raišką užpildyti tik iš pirmo žvilgs nio atrodo painu, tikrai nėra jokios būtinybės tarpininkams mokėti pi nigus“, – sakė suomišką plieninę stogo dangą gaminančios bendro vės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas. Dirbs įprastu režimu
Paklaustas, ar pasinaudoję nemo kama konsultacija gyventojai ką nors įsipareigoja, jis pabrėžė, jog tai tik žodinis susitarimas. „Mū sų išduoti komerciniai pasiūlymai galioja visus šiuos metus, tad žmo gus gauna garantiją, kad ir po pus mečio kaina nepakis. Jeigu žmogus nesugrįš – tai jo pasirinkimas“, – kalbėjo M.Grigaliūnas.
Ne viename Žemės ūkio minis terijos organizuotame semina re dalyvavęs pašnekovas sako iš girdęs gyventojų nuogąstavimą ir tai norėtų paneigti. Esą žmonės įtaria, kad gamintojai šios pro gramos laikotarpiu sukels stogui pakeisti reikiamų medžiagų kai nas ir sieks pasipelnyti. „To tikrai nežadame dalyti. Tie, kurie mūsų gaminių kainas sekė jau ir anks tesniais metais, gali tai patvirtin ti. Maža to, visiems, dalyvaujan tiems šioje programoje, siūlome dar ir specialias nuolaidas“, – kalbėjo bendrovės „Ruukki Lie tuva“ atstovas. Pasak jo, jokio ypatingo konku rencijos suaktyvėjimo rinkoje dėl šios 60 mln. litų paramos nepas tebima „Konkurencija korektiš ka. Nuolaidas siūlome tiek mes, tiek mūsų konkurentai. Kadan gi sprendimą dėl paramos skyri mo ministerija patvirtino gana vė lai, t. y. visai prieš pat Naujuosius metus, daug kas tam dar ir dabar nėra tinkamai pasiruošę, kai kurie mano, jog programa nėra tobula ir šiemet dar neįsivažiuos“, – sakė M.Grigaliūnas. Įvairiomis stogo dangomis pre kiaujančios bendrovės „Nord pro fil“ vadybininko Sigito Vilčinsko pastebėjimu, stogo dangų gamin tojai dėl to net neketina didin ti gamybos apsukų, nes pardavi
„Shutterstock“ nuotr.
mas iš esmės neturėtų smarkiai padidėti. „Sulaukiame daug gy ventojų paklausimų, bet pirmiau sia jie klausia, ar gaus paramą. O kai paramos negali tikėtis sodų bendrijose gyvenantys žmonės, atkrenta labai daug gyventojų“, – svarstė S.Vilčinskas. Gamintojai apgulties nesitiki
Šiferį be asbesto Akmenėje gami nančios bendrovės „Eternit Baltic“ rinkodaros vadovas Vytautas Mi niotas mano, kad asbestinių stogų keitimo programa Lietuvoje nesu kels stogų keitimo karštinės. „Esame apskaičiavę. Vidutiniš kai gyventojai prašys 2–6 tūkst. pa ramos stogo dangai, iš viso ja pasi naudos apie 10 tūkst. gyventojų, t. y. vos 1 proc. visų gyventojų, kurių in dividualius namus dengia asbesti nis šiferis“, – kalbėjo V.Miniotas. Pasak jo, norint pasinaudoti parama gyventojams kyla daug nepatogumų, todėl esą visi susidomėję greitai nu sivilia ir numoja ranka. „Pirmas asbestinių stogo dan gų keitimo blynas bus prisvilęs. Galima pasidžiaugti tik dėl to, kad valstybė mato problemą ir po tru putį padeda gyventojams ją spręs ti“, – sakė jis. Tačiau esą per mažai dėmesio skiriama pavojingiausiam asbestinių stogų keitimo eta pui – šiferiui nuimti ir utilizuoti. Dienraščio pašnekovai sveikina
naujausią programos pakeitimą, kai buvo nuspręsta finansuoti pusę asbestinės šiferio dangos utilizavi mo išlaidų. Iki tol valstybė būtų fi nansavusi tik pusę transportavimo iki utilizavimo vietos išlaidų. „Atlikome sąvartynų teikiamo asbestinio šiferio utilizavimo pa slaugų kainų analizę. Už toną uti lizuoti atvežto šiferio sąvartynai ima nuo 50 iki 500 litų. Įvertinus tai, kad, nuėmus vidutinio dydžio stogą, surenkama apie 1,5–2 to nas sveikatai kenksmingo šiferio, ant žmogaus pečių gula nemaža finansinė našta. Dar papildomai kainuoja ir transportavimo išlai dos, o dažniausiai iki artimiausio sąvartyno yra 100 kilometrų“, – kalbėjo jis. M.Grigaliūnas priminė, kad, no rint gauti finansavimą pagal šią programą, reikės būtinai pateikti ir dokumentą, įrodantį, jog asbesti nės atliekos priduotos į savartyną. Teigiama, kad Nacionalinės mo kėjimo agentūros darbuotojai pa tikrins, ar išvežta būtent tiek, kiek žmogus deklaravo turintis kenks mingos stogo dangos. Svarbu viską suskaičiuoti
Net ir įvertinus visas galimas išlai das galima drąsiai teigti, kad kai mo gyventojai 2012 m. turi unikalią galimybę pasikeisti seną asbestinę stogo dangą į naują. „Iš šiuo me tu gyventojams teikiamų komer cinių pasiūlymų galime daryti iš vadą, kad žmonės pasirengę skirti apie 5–7 tūkst. litų savų pinigų sto go perdengimo medžiagoms, daž niau renkasi aukščiausios kokybės produktus. Pagal programą nefi nansuojami darbai, todėl kai kurie gyventojai pasirengę stogo dangą pasikeisti savo jėgomis. Jeigu būtų samdomi stogdengiai, reiktų nu matyti, kad vidutinės stogo den gimo kainos rinkoje siekia apie 40 litų už kvadratinį metrą“, – patarė M.Grigaliūnas.
Šiuo metu skaičiuojantiems sto go dangos keitimo sąmatą pašne kovas pataria nedaryti klaidos, kurią esą daugelis daro. „Žmonės dažniausiai skaičiuoja stogo dan gos kvadrato kainą, bet nereikia pamiršti, kad gana didelę dalį su daro ir suma už visus stogo prie dus, t. y. kraigus, vėjalentes, kar nizus, lietaus nuvedimo sistemas ir t. t. Svarbu, kad vidutinė vie nam stogo kvadratiniam metrui tenkanti stogo dangos ir priedų su ma neviršytų tai dangai nustatytų didžiausių įkainių“, – atkreipė dė mesį pašnekovas. Paklaustas, ar jau ryškėja tenden cijos, į ką gyventojai keis asbestinius šiferinius stogus, M.Grigaliūnas pabrėžė, kad daugiausia semina rų dalyvių susidomėjimo sulaukia plieniniai ir beasbesčio šiferio sto gai. „Šias dangas lengviausia uždėti nuo stogo nuėmus asbestinį šiferį. Keraminės ar bituminės čerpės ne tokios populiarios, nes greičiausiai tektų pakeisti visą stogo konstruk ciją, o pagal šių metų asbestinių stogų keitimo programą nei sto go konstrukcijų keitimo medžia gos (gegnės, grebėstai ir t. t.), nei stogdengių darbai nefinansuojami. Be to, kad šiomis medžiagomis per dengti stogą reikia specifinių žinių ir patirties, tad pačiam savininkui tai padaryti būtų sudėtinga“, – sa kė pašnekovas. Bendrovės „Ruukki Lietu va“ duomenimis, keisdami sto gą gyventojai dažniausiai renka si rudą arba pilką plieninės stogo dangos spalvą. „Kokybiška polime rine danga padengta plieninė stogo danga ilgiausiai iš visų stogo dan gų išlaiko ryškią spalvą, mažiau siai blunka veikiama ultravioleti nių saulės spindulių, nekerpėja ir nesamanoja. Beje, „Ruukki“ plie ninėms stogo dangoms suteikiama nuo 10 iki 30 metų estetinių ypaty bių ir 20–50 metų techninė garan tija“, – teigė jis.