21
Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
aukštyn žemyn
Sibiro: gyvenime, o je, viskas grįžta
eis vien tik materialiu, naujausių technologijų keliu. „Atbunka mūsų uoslė, jausmai, jutimo organai, – aiškino medin čius. – Kažkodėl žmonės mano, kad didžiausia laimė ir svajonė uždirbti labai daug pinigų, pasta tyti didelius namus. Uždirba, pa stato, o juose gyvena tik jų svajo nės – žmogaus jau nėra.“ 120 kg svorio drabužiai
„Negalima kariauti su gamta. Van duo, medžiai, mėnulis, ugnis... Visa tai gyva, visa tai – stichijos, dvasios, – aiškino šamanas Su bai. – Jos ne visada mums pade da, bet tuomet turime paklausti savęs, ką mes esame padarę blogo kitiems, gamtai? Nusilenkime ug niai, medžiams, mėnuliui...“ Visą dieną padėjęs jo pagalbos prašiusiems žmonėms, po ritualo prie laužo, šviečiant mėnulio pil načiai, Sabai buvo pavargęs. Per trumpą atokvėpį, apie 1.30 val., jis braukė prakaitą nuo vei do, rūkė cigaretę ir gėrė karštą žo lelių arbatą. Jam skirtame namu ke kabojo Lietuvoje iš ožkų, elnių odų pagaminti ir apipiešti būgnai, amuletai, šamaniški drabužiai, ku rie senovėje sverdavo net iki 120 kilogramų. „Seną šamaną, vilkintį sunkiais drabužiais, pakeldavo penki žmo nės, tačiau per ritualą sunku bū davo patikėti, kad jis išlaiko tokį svorį, – užtraukęs cigaretę pasa kojo Subai, o chakasams būdingos mažutės ir juodos it sagutės jo akys blizgėjo. Pasisukęs į kartu atvyku sią padėjėją Tatjaną tarė. – Reikės dar dvasioms padėkoti, dirbsime iki ryto...“ Nuo savęs nepabėgsi
Valerijus, kaip būdinga kai ku riems šamanams, neslepia savo amžiaus – šiemet jam sukaks 59 metai. „Gimiau Chakasijoje 1953 m. spalį ar lapkritį, bet užrašė 1954 m. sausį“, – lėtai kalba šamanas. Tai buvo laikas, kai senoji religija, tikėjimas, šamanizmas buvo naiki nama, o žmonės tremiami, gaudo mi. O jei seneliai – šamanai, tai to kie bus ir jų vaikai arba anūkai. „Močiutė, sena šamanė, mane slėpė nuo tremties, keitėme gy venamąsias vietas: Chabarovs kas, Komsomolskas. Ji tikėjosi, kad būgnas manęs neužkabins, – pa mena V.Čebočakovas, kuris tapo dailininku ir mokėsi Krasnojars ke, Frunzėje, Tuvoje. – Bet tapau tuo, ką prognozavo vienas iš se nelių. Nuo savęs, nuo likimo ne pabėgsi.“ Subai lėtai išpučia dūmus. Su simąsto. Už durų nakties tamso je žmonės nekantriai laukia pata rimų. „Trūksta man močiutės. La bai. Vėliau iš jos sužinojau daug, ko nežinojau iki tapdamas šama nu, – atsidūsta Valerijus. – Ji mirė 94 metų. Mirė ir mano tėvas, todėl negalėjau anksčiau atvažiuoti. Prie
mirties ir mama, todėl neaišku, ar dar atvažiuosiu į Lietuvą.“ Jokiu būdu nesižudyk
Valerijus nesigyrė, kad yra pirma sis chakasas, kuris po pertvarkos laikų praktikuoja šamanystę. Jis baigė magijos, aiškiaregystės pra ktikas ir, anot vienos iš garsiausių tų vietovių šamanės senolės ži niuonės Sargo Mainogaševos, vie nintelis vertas tikro šamano vardo. Jis vengia šiuolaikinių šamanų or ganizacijų, kurios kartais primena verslo struktūras. Kaip chakasas tapo kamu? Šiuo tiurkų kalbos žodžiu nuo seno bu vo vadinami šamanai. Kaip jis pra dėjo bendrauti su dvasiomis, tapęs tarpininku tarp gyvųjų ir mirusių jų pasaulių?
nuoskaudos. Nekerštauk, bet geriau įrodyk, kad kažkas bu vo neteisus. Padarei gėdą – nu plauk ją geru poelgiu.“ Sunkus pirmasis ritualas
„Sėdėjau prie karsto, – Subai tę sė pasakojimą apie tai, kaip pirmą kartą susidūrė su sunkiai paaiški namais dalykais. – Ir staiga išgir dau jos balsą. Ji paprašė atnešti ba telius, žiedą, skarelę...“ Iš pradžių tėvai ramiai reagavo, kad kažko neva reikia dukrai, bet kai Valerijus pradėjo sakyti deta les, kurias galėjo žinoti tik tėvai ir jų mirusi dukra, buvo šokiruoti. „Pradėjo skaudėti galvą, atrodė, ji sprogs. Smilkiniuose pulsavo ir niekaip negalėjau išeiti iš tos teri torijos, – pasakojo šamanas. – Pa bandžius išeiti, buvo dar sunkiau, todėl grįžau ir ten praleidau... ke turias dienas.“ Po to kažkas mintyse paliepė at sinešti būgną ir atlikti ritualą sep tintą merginos savižudybės dieną. Valerijų tarsi kažkas valdė: jis nu važiavo pas penkis būgnus turin tį muzikantą, jau žinojo, kokį jam paskolins. „Kur beržynėlis pas jus?“ – at važiavęs su būgnu paklausė mer ginos giminių, o šie jau nesistebė dami nuvedė į vietą prie šaltinėlio ir beržų, kur labai mėgdavo žaisti mergina. „Ten ir atlikau ritualą, kurio pats nesuvokiau, – ramiai kalbėjo išvar gęs Subai, kurio vardas reiškia są sają su vandeniu. – Ir tik daug vė liau sužinojau, kad tose vietose senovės šamanai mirusiųjų sielas palydėdavo į kitą pasaulį septintą ją mirties dieną.“
si ironizuodamas, kad kai kurie šiuolaikiniai ša manai yra aktoriai. Per ritualus Valerijus nenaudo ja jokių haliucinogeninių grybų ar narkotikų, alkoholio. Tai dažniau siai naudoja tie, kuriems neužten ka savo energijos, arba aktoriai. Šamanas nepraradęs ir humoro jausmo, todėl juokiasi iš kai kurių visažinių: „Pamenu, kai vienas to kių pasigyrė, kad mato 36 galakti kas, o aš – 19. Tuomet jam sakau: tu tik 19?! Su šiuo būgnu aš sukū riau visatą.“ Valerijus juokdamasis prieš ke lerius metus atšaukė ir pasaulio pabaigą 2012 m., pastebėjęs, kad niokojama gamta kaip gyvatė kei čia odą. „Galima išgydyti daug ligų. Ypač sielos ar atsiradusias nuo depresi jos, nervų. Galima išgydyti, tiks liau, apraminti ir vėžį. Ir žmogus gyvena su juo net 50 metų, – jau rimtai sakė Subai. – Aš tik tarpi ninkas tarp žmonių ir dvasių. Pa dėti galima beveik visiems. Vis dėlto žmogus turi labai labai norė ti gyventi ir labai labai tikėti žeme, gamta. Mes galime ir turime gy venti neapgaudinėdami, nežudy dami, gerbdami vyresnius žmones ir mylėdami.“ Jis labai griežtai perspėja sa vo mokinius, kai Sajanų kalnuo se, kur dažnai būna ne tik vasarą, bet ir žiemą, jie prisiekia niekada
Ant namelio sienų kabo piešiniai. Juose vaizduojami požeminį, vi durinį ir aukštesnįjį pasaulį sim bolizuojantys būgnai, kurių atvy kęs pas Petrą šamanas pagamino net 11. Beje, žemesnio rango šamanai pulgos, kurie atlikdavo paprastus ritualus, turėjo po vieną, o didie ji šamanai pudgur, kurie atlikdavo itin sunkius ritualus, gydydavo net ir nevaisingumą, sunkias ligas, iki devynių būgnų. O kas yra būgnas šamanui Su bai? „Ooo, – atrodo, šamano nuovar gis dingo. – Tai širdies plakimas, visatos garsas, žemė, mėnulis, ra tas. Tai labai daug kas ir viskas kar tu.“ Viskas grįžta ratu? Mažutės daug ką matančios Valerijaus akys prita riamai šypsosi: „Taip. Visada.“ Ir neverta net klausti, ar jis tiki kitu gyvenimu? „Netikiu. Aš žinau... – šamanas Subai pažvelgia tiesiai į akis ir po akimirkos mostelėja ranka į patal pą, kurioje kalbame. Čia yra na melis? Tikite? O kam tikėti, kad jis yra, jei tai ir žinote.“
Unikalu: senoviniai ritualai per pilnatį prie laužo – daugiau nei egzotika.
Artūro Morozovo nuotr.
Negalima kariauti su gamta. Vanduo, medžiai, mėnulis, ugnis... Visa tai gy va, visa tai – stichi jos, dvasios. Tuomet besirengiantis parodai ir išvakarėse iki vėlumos dar suveny rus iš medžio gaminęs dailininkas V.Čebočakovas nusprendė trum pam, 30–40 minučių, pagerbti nu sižudžiusią 18 metų žmonos duk terėčią. „Jokiu būdu negalima atim ti ne tik svetimos, bet ir savo gy vybės, – pakelta balso intonacija perspėja Subai. – Tai – prieš gam tą, prieš dievus. Tai pats baisiau sias dalykas. Gyvybę davė aukštes nė jėga, ir neturi teisės jos atimti. Kai ateis laikas, mes visi ten nuei sime. Net jei labai sunku, reikia iš kęsti, nes tai – išbandymas. Kaip ir
Nestokoja humoro jausmo
Ne, jis visų ligų neišgydo ir gerbia gydytojus bei mediciną. Juokia
būgno nenau doti blogiui. „Po to gali kaltinti tik save, nes anksčiau ar vėliau sulauksi at sako“, – sako šamanas. Būgnas – širdies plakimas