Civilizacijų istorija

yra kurybine, moraline. Isheiti izhvelge kaip ir Berdejevas, pospaline karta, kuri buvo paveikta Lenino filosofijos.

Kalbejo apie kriskchionishkaji atsinaujinima. Europai reikia susigrazhinti krikschnionishkas vertybes. 2. civilizacijos – valstybiniai dariniai. Priskyre Kinija, Indija, Japonija, Shiaures Amerika (JAV ir Kanada).

Abejoniu kelia vieningos Eurazijos civilizacija. Senoves carines Rusijos imperija – Eurazijos civilizacija.

Pamatai: stachiatikybe, patvaldyste, vienvaldyste. Abejotina tai, kad carines Rusijos imperijos paveldetoja vadino SSRS. Imperija kartais pateikiama kaip civilizacinis darinys. 3. religines bendruomenes. Ishkyla pasaulines, didzhiosios ir ivairios kitos religijos. Krikschionybe, islamas ir tt. 4. sociokulturines mishraines. Jis teko tiems dariniams, kur i viena visuma pakliuna daugybe tautu, valstybeliu, skirtingu ukiniu, politiniu sistemu. Priskyre Afrika (beveik visa Afrika, nors dali dengia musulmonishkoji, dali kriskchionishkoji civilizacijos), Okeanija, Pietu Amerika.

Savo izhvalgomis stipriai paveike savo meto jaunesniaja tyrinetoju karta, istorikus, filosofus, su juo ir po jo i moksline veikla atejo naujos bangos, modernios kartos atstovai. Bendzhamenas Nelsonas – lyginamuju civilizacijos studiju teoretikas, itakojes kitus lyginamuju studiju atstovus: Samuelis Eizenshtatas, Norbertas Elias, Vytautas Kavolis, Luji Diumon. Jo veiklos sudetingumas slypejo tame, kad jis nepaliko dideliu darbu, jo koncepcijos dalykai ishdestyti ese darbeliuose. Svarbiausia budavo tai, ka jis pasakydavo. Kavolis vienas pirmuju pateike shio tyrinetojo portreta ir svarba. Kai nustojo veikti civilizaciju lyginamuju studiju draugija, buvo laiko tarpsnis kai shia veikla nebebuvo domimasi. Nelsonas norejo suteikti shia veikla besidominchius mokslininkus. 1971 m. Filadelfijoje vyko Amerikos mokslo myletoju draugijos suvazhiavimas. Jame Nelsono iniciatyva ikurta, atnaujinta tarptautiniu lyginamuju civilizaciju studiju draugija. Po metu su Vytautu Kavoliu parashe draugijos programine deklaracijoja, kurioje ishdeste nauja metoda i tai, kas yra civilizacija. Draugijai dar priklause Algirdas Julius Greimas (lietuvos mitologija, semiotikos studijos), Marija Gimutiene (deives terminas).

Vytautas kavolis isijunge i civilizaciju studijas “Civilizaciju analize”. Ishdestoma Nelsono ir Kavolio civilizaciju analizes metodas. (Kavolis paskelbe civilizaciju ir kulturu polilogo ideja. Dabar pereita prie civilizaciju dialogo.

Pateike ne viena civilizaciju apibudinima. Civilizacija – kiekviename visuomenes evoliucijos lygmenyje ishskiriama didzhiausia zhmoniu elgsenos sociokulturines organizacijos forma.) Jis gilinosi ne i apchiuopiamus civilizaciju pozhymius, bet i civilizacijos esme lemianchius procesus, kritikavo Osvalda Shpengleri, Alberta Toynbee, kad ju sistemos pateikia ishkreipta civilizaciju vaizda, nes neatskleidzhia tikruju civilizaciju kaitos mechanizmu. Ju jis ieshkojo tyrinedamas vakaru Europos ideju lauka. “Ego ir sazhine”, Eros”, “Logos”, “Polis”, “Izhvalga”, “Itikinamumas”, “Studija apie draugyste”. Didzhiausia demesi skyre modernizacijos procesams.

Demesi skyre tiems ideju kompleksams, kurie vakaru Europoje veike nuo XII iki XVII amzhiaus. Tame laikotarpyje gimusios idejos leme vakaru esme, modernejimo procesa. Nelsonas norejo matyti kitokius humanitarinius ir socialinius mokslus, kuriems butu budingos gilumines studijos, todel jo kurtas civilizaciju analizes metodas dar vadinamas antroposociologija arba psichoistorine antroposociologija. Gilumines istorijos principas – jis visur ieshkojo simboliniu konstrukciju, gilindamasis i jas jis sieke uzhchiuopti istorijos vyksmo prasme, shalia to jis tyrinejo naudodamasis viduramzhishkomis tradicijomis, jis tyrinejo zhmogishkaji gyvenima, vykstanti dabar. Gyvenima suvoke kaip teatra, scena, kur tie patys zhmones stato spektaklius ir juos griauna.

Noredamas suvokti gyvenimo sudetinguma ieshkojo pasleptu spyruokliu, kurios veikia civilizaciju kulturinius procesus, taip buvo sulygintas su leliu teatro vadovo mokiniu. Uzhsleptos virveles istorijoje – teisines normos, religijos irk t.

Benjamenas Nelsonas sau ir kitiems kele klausimus: kodel labai svarbus dalykai ishkilo ir ypatinga reikshme igijo tam tikroj civilizacijoj tam tikru metu, nors kita civilizacija visishkai nekreipe i tai demesio? Taip galima suvokti civilizacjos esme. Kaip atsitinka, kad vienos zhmoniu grupes tuos pachius klausimus ima spresti, traktuoti ir vertinti kitaip negu kitos zhmoniu grupes? Kokios vidines to priezhastys? Kodel vienas vertybes vienos civilizacijos skolinasi ish kitu, o kitas vertybes totaliai paneigia ir atmeta? Kodel tai, kas aktualu vienu laikotarpiu, tas aktualumas sunyksta kitu istoriniu metu? Kodel kilima pakeichia staiga stagnacija ir nuosmukis? I shiuos klausimus atsakyti neimanoma naudojant statistinius metodus. Reikalinga individuali ir kolektyvine psichologija. Benjamenas Nelsonas nebuvo europocentristas, bet visgi negarbindamas Europos jis teige, kad vakaru Europa sukure visuotines svarbos, pasaulines reikshmes istorija. Kitos civilizacijos, kurios egzistuoja savo ruozhtu, jo vadinamos atsakanchiomis i vakaru keliamus klausimus ir problemas. Nevakarietishkoms civilizacijos taipogi kelia klausimus ir lygina su vakarais. Klausia ar svarbios tos pachios vertybes. Kinijoje jis nemato shiuolaikinio mokslo ir modernizavimosi. Islamo pasaulyje nemate individualios sazhines ir individo. Vytauto Kavolio apibendrinimas – Nelsono metodas dideliam tyrinetoju skaichiui paliko ispudi, kad tai esanti tiesiog sudetinga speciali reikshmiu istorija, per daug strukturine istorikams, per daug intelektuali sociologams ir visiems kartu sunkiai ikandama. Todel jis nera labai populiarus.

Arnoldo Toynbee lokaliniu civilizaciju koncepcija.

Tai zhymus britu istorikas, jo didzhiausias nuopelnas, kad po pagrindiniu veikalu, civilizacinis pozhiuris i istorija isitvirtino siuolaikineje istorijoje ir istoriografijoje. Savo koncepcija pradejo kurti XX a 3 desh pradzhioje.

Bendravo su Adolfu Shapoka, Kuchinsku, Ignu Joninu. Jis svarbus, nes buvo vienintelis didelio masto istorikas,