Civilizacijų istorija

Taip ishnyksta zhmonija, nera tokio darinio kuris turetu tiksla ir butu vientisas. Periodizacija zhmonijoje taip pat negalima kaip tarp drugeliu ar orchideju. Neisivaizduojama atrode ir savoka pasaulio ar visuotine istorija, nera vienalinijines istorijos, jei nera ir vienos pasauli apimanchios zhmonijos. Vietoje monotonishkos vienoves, mate daugybe skirtingu ivairiu kulturu, tautu, dievu, menu, nera senstanchios zhmonijos, bet senstantis menas, dievai gali buti. Jis teige, kad kiekviena kultura gimsta tik tam tikru metu, esant tam tikroms salygoms, kiekviena kultura – vienkartinis reishkinys. Ji susiejo su konkrechia vieta, jis teige, kad kiekvienas kulturos tipas yra susietas su aplinka, kurioje jis gimsta, kaip augalas su dirva. Kultura suvoke kaip organinio pasaulio dali. Ish to apibrezhtumo jis kildino kulturines raishkos formas, tipus, metodus ir kt. kiekvieno tipo uzhuomazga jis siejo su zhmogaus pasitraukimu ish pirmykshtes busenos ir jo sielos prabudimu. Chia dievo, zhmogaus veiklos metaforos, savaimingas kulturos tapsmas. Kai visos kulturos galimybes parodytos – potencija ishnaudota, tada kultura kaip ir augala mirshta. Kiekvienam kulturos tipui pritaiko du matmenis: 1) lygina su zhmogumi, pagal tai kiekvieno kulturos tipo istorijoje jis izhvelgia vaikyste, jaunyste, branda ir senatve; 2) pritaiko metu laiku principa, savo intuityvumu, energija pasizhymi pavasaris, vasara, kurioje ishkyla kt reishkiniai, ruduo, zhiema.

Organinte teorija. Kiekvienas kulturos tipas yra savyje uzhsisklendes, uzhdaras tipas, jis nesaveikauja su kitais tipais, negauna ish ju jokiu postumiu ir itaku, savo ruozhtu taip pat jokiu kulturos tipu neveikia. Kadangi kienvienas kulturos tipas yra vienkartinis del to negali buti ir kulturos renesanso, pavydzhiu ima antikines kulturos atgimima, jis sake, kad mes vertiname antika, gerbiame ja, bet XIX a teoriju pastangos nukreiptos ne tam, kad mus ishmokyti antikos tiesu, bet tam, kad leistu pajusti, kad mums antika yra svetimas dalykas, net svetimesnis nei Meksikos ar Indijos architektura. Kulturos egzistuoja kaip atskiri individai (Herderio kulturinis individualizmas), jos nera kuriamos kokiam nors tikslui pasiekti, jos aukshciausios rushies organizmai, kurie gyvuoja kilniame netikslingume, kaip lauko geles. Kulturos priklauso gyvajam Getes, o ne negyvajam Niutono pasauliui.

O. Shpengleris praeityje ir dabartyje mato daug unikaliu kulturu, ish tos daugybes ishskira tas, kurias vadina aukshtosiomis kulturomis. Tokiu aukshtuju kulturu per visa zhmonijos istorija jis mato tik 8 tipus: egiptiechiu, babiloniechiu, indu, kinu, graiku – romenu (arba apoloniskoji) kultura, meksikos (maju), arabu (magishkoji), vakaru Europos (faustishkoji). Jo nuomone europiechiai siedami zhiniu gali susideti su pachiu velniu. Shalia shiu kulturu yra daugybe kitu – hetitu, persu, elamitu, kuritu, siru ir kt. Del ivairiu salygu shios kulturos negalejo subresti ir nesuvaidino rimto vaidmens. Besiformuojanchia kultura vadino rusu stachiatikiu kultura, tai buvo lyg atsakas N. Danilevskiui, kuris buvo rusishkojo mesianizmo atstovas, kuris aishkino, kad tarp ivairiu kulturu rusu kultura skiriasi tuo, kad ji gali ishgelbeti zhlunganchia vakaru kultura, shi kultura dar formuojasi.

2. civilizacijos ideja. Kiekviena kulturos tipa periodizuodamas akcentuoja ketvirtaji laikotarpi – zhiema, butent ja jis vadina civilizacija, pirmieji trys – kultura; isheina taip, kad civilizacija O. Shpengleriui yra laiko savoka, tai fenomenas, kuris ishkyla mirshtant kulturai, tai mirshtanchios kulturos zhenklas, tai kulturines eigos etapas.

Civilizacija – neishvengiamas kulturos likimas. Civilizacijos tarpsniui budinga, kad visas gyvenimas ir zhmogaus kuryba sustingsta ir nusitaiko horizontaliaja linkme, nebesigilinama bet plechiamasi. Visa energija yra nukreimiapa i ishore. Civilizacija ateina po kulturos kaip tapes realus dalykas po tapsmo, kaip mirtis po gyvenimo, kaip senatve po vaikystes. Kulturos ir civilizacjos santykis toks: tai gyvo kuno(kultura) ir mumijos(civ) santykis, graikishkos sielos ir romenishko proto, gyvo kurybinio organizmo santykis su mechanizmu. Kultura gimsta ish savos aplinkos, o civilizacija yra pasenes sustinges mechanizmas. Civilizacija yra kulturos antiteze, shia prieshpriesha tyrinetojai ivardija dichotomijos savoka (dichos – du; tome – pjauti; tai vieno reishkinio skelimas i dvi prieshprieshas, viena kita neigianchias). Kai kurie tyrinetojai vadina tai distinkcija arba disjungcija. Pozhymiai, kad kultura tampa civilizacija: 1) didmieschiu ishaugimas, rodo kad kulturos ideja realizuojasi, tai megapolio susikurimas. Jo numone, kol yra gyva ir klestinti kultura, jos reishkiniai yra pasiskirste tolygiai ir mieste ir kaime. Kai kultura ishsemia savo galimybes, ishkyla didmieschiai, kurie susemia visa kkulturini gyvenima, nepalikdami provincijai nieko gero. Didmieschio gyventojai praranda pamata, ish kurio galima gauti daug kulturos ideju. Miestas atsigrezhia priesh kaima ir ima ji ishnaudoti. Didmiestyje naikinamas zmogishkumas, tai didzhiulis kurybinis sastingis. Didmieschio gyventojas – parazitas, zhmogus be shaknu, tradiciju, religijos, ne ingeligentishkas ir ne organishkas. 2) ekspansijos dvasia. Ja pasizhymi didmieschio gyventojas. Toks zhmogus tampa tiesiog faktu. Toks zhmogus yra nuolat kankinamas noro kuo daugiau apimti, paimti sau. Jis apvaldo aplinkini pasauli, pakeichia kulturos netikslinguma pragmatiniu tikslingumu. Jis juda tik horizontalia linkme, ekspansija. Jis nesugeba i nieka isigilinti, neaprepia pasaulio gelmiu ir visumos. 3) mokslo sunykimas, kuri suponuoja slinkimas horizontalia kryptim, nenoras gilintis, pavirshutinishkumas. Shiame kontekste rimtu mokslininku knygos yra nereikalingos, jei jos neatgimsta, jei ju idejos nera panaudojamos.

Mokslas mokslui. Mokslo devalvavimas Europoje prasidejo nuo Kanto laiku. Shpengleris isitikines, kad Kantas paskutinis gyvos mokslo sistemos kurejas. Panashiai atsitiko ir Graikijoje po Sokrato. 4) viska persmelkiantis skepticizmas. Butent jis neishvengiamas kylanchios civilizacijos palydovas ir rezultatas. Jis sunaikina priesh civilizacija buvusi kulturini pasaulevaizdi, jis yra bergzhdzhias. Jes skepticizmas tik naikina bet nieko nesukuria.

Tie, kurie juo remiasi, tesugeba tik nukopijuoti ankschiau sukurtasias formas ir dalykus. Skepticizmu