Civilizacijų istorija

kad ji neturi baigtis. Prancuzai nenori matyti, kad yra problemu. Tai Europoje gyvena 400 mln zhmoniu, didzhioji dauguma dar dirba primityviai ir sunkiai zhemes ukyje, didele zhemdirbiu dalis traukesi i miesta arba emigruoja i Amerika, kur sparchiai vystosi pramone. Baigesi Britaijos ekonominio pranashumo laikotarpis, su ja susilygino Vokietija, Amerika ir Prancuzija. Vokietija ima reishkti pretencijas I tai, ko jai teko mazhiausiai.

Bersta didzhiule krize, kuri baigsis civilizaciniu luzhiu.

Uzh Europos ribu procesai sietini su Japonija. Nuo XVII a pr Japonija pasuko saviizoliacijos keliu, tai virto Japonijos stagnacija. Tai pastebeta XIX a vid. Amerika diktavo salygas, su kuriomis Japonija sutiko. Po prievartines sutarties su Japonija pasirashytos ir kitos panashios sutartys. Japonija ima vytis. Grazhintas imperatorius, perzhiureta shvietimo sistema. 1814 m. Japonija tapo viena rashtingiausiu pasaulio shaliu. Imta pirkti iranga ish ishsivyschiusiu shaliu, nuo tekstiles iki sunkiosios pramones. XIX a. pab. Ji ima kovoti su Kinija del Korejos. 1905 m. karas del Mandzhurijos (Koreja). Ji tampa galingiausia rytu civilizacija.

XX a pr I pasaulinis karas. Nauja buvo pasaulinis mastas, karo veiksmai vyko visur. I kara isijungia JAV. Pasikeite kariavimo budas, masishkai pradeti naudoti tolimo shaudymo pabuklai, tankai, troshkinamos dujos, povandeniniai laivai. To rezultatas 10 mln zhuvusiu, 200 mln suzheistu. Tai ilgalaikis pozicinis karas. Tai veike kariu psichologija, po karo reikia psichoanalitiku pagalbos. Shis karas turi totalini pobudi – karui pajungiamas visas uzhnugaris, kovoja ir moterys. Ishvystyta karo propoganda. Sunaikinama ne tik daug zhmoniu, bet ir materialiniu, dvasiniu vertybiu. Apshaudomos katedros, apipleshami muziejai, archyvai. Zhmogaus kuriniai prskirtini civilizacijai naikino ne tik zhmogu bet ir zhmogaus dvasinius kurinius.

Vasario revoliucija, po jos bolshevizmas. Po karo atsiranda valstybe, kuri kuria kazhka naujo. Nuskamba pavojingas shukis: proletkultas. Kiekviena prieshishka klase kuria savo kultura, vyrauja tos klases kultura, kuri yra vadovaujanti. Rusijoje vyravo dvarininku, burzhuazijos kultura, buvo neleidzhiama ishsiskelsiti proletaru kulurai. Bolsheviku manyta, kad reikia sugriauti burzhuazine, statyti proletaro kultura. Vyko kulturos naikinimo procesas Rusijoje (ekspropriacija, bazhnychios zhlugdymas, caro isheimos ishzhudymas, zhudymai, tremimai).

2005-12-07 XIX a pab. XX a pr 1. pirmasis pasaulinis karas ir kiti procesai paveike intelektualia Europos zhmoniu bukle. Jie reagavo bandymais uzhkirsti kelia karui, dejo pastangas Olandijos, Prancuzijos, Anglijos politikai kure Tautu Sajunga. 2. teorine reakcija; ji priverte kitaip pazhiureti i populiarias teorijas, plito modifikuota evoliucijos teorija, ji tampa daugialinijine evoliucija, modifikuojamas difuzionizmas. Modifikuojamos teorijos, ishkeltos sociologijos klasiku. XIX – XX a nacionalizmo amzhius, kai skaldesi didesni dariniai, formavosi tautine savimone, nacijos eme suvokti savo esme, pasaulinio karo metu nacionalizmas virto krashtutiniu nacionalizmu – shovinizmu; verte mastytojus apgalvoti karo priezhastis Europoje; atsakymo ieshkota lyginant Europos tautas su kitu zhemynu – komparatyvistine teorija. Vokietis Riukertas ir rusu Nikolajus Danilevskis ikure komparatyvistu mokykla.

Osvaldas Shpengleris (1880 – 1936 m.) ne akademikas, kabinetinio tipo mastytojas. Ishkilo, kai 1918 m. pasirode gyvenimo veikalas “Europos saulelydis”. Tai buvo itin populiari knyga. 1. vidine knygos puse; shi knyga buvo parashyta neiprastai, joje suvokta, kad Shpenglerio metu zhmogui nereikia ilgu ishvedzhiojimu, sudetingu argumentavimu, jis tiesiog teige, ka jis mano. Jo teiginiai buvo lyg pranashystes formos. Jis naudojo daug pavyzdzhiu, palyginimu, taip jam suteiktas komparatyvistikos klasiko vardas. Lygino antika, viduramzhius, Europa su Indija ir Kinija, naudojo poezija, mitologija, rase su ironija, sarkazmu, deste shokiruojanchius dalykus.

2. Ishorines aplinkybes. 1918 m. Tada Europa nusiaubta, sugriauta, joje sklando katastrofizmo nuotaikos, manoma, kad Europa nebeatsistatys, praras savo vadovaujanti vaidmeni, hegemonija pasaulyje.

Shis veikalas pabande atsakyti i klausima, kas atsitiko ir kodel, ir kas laukia Europos. Osvaldo Shpenglerio bandymas ishsiskyre tuo, kad jis Europos zhlugimo ideja bande gristi pachia Europos kulturos esme, priezhastis mate ne materialas, ne kariniuose reikaluose, kulturos fenomenas leido jam padaryti ishvada, kad taip ir turejo atsitikti ir to neimanma ishvengti. Besibaigiant didzhiajam karui paskelbe pirmaja pesimistine teorija. Iki jo visos teorijos buvo optimistines, siejamos su zhmonijos progresu, pazhanga. Jo veikalas itakotas Nietzsches, Danilevskio ir paties laikmechio problemu. Pasirodzhius veikalui pasirode ir shio veikalo kritika, ji kritikavo istorikai (istoriniai netikslumai), filosofai, etnologijos atstovai. Skaitytoju interesa veikalu mazhino tai, kad Europoje pokarine situacija eme stabilizuotis, tvarkytis, eme rastis optimizmo. Po shio veikalo dar ishleisti keli kuriniai, bet shie nesusilauke rimtesnio demesio.

O. Shpengelerio idejos.

1. kulturos tipu ideja. Jis atsisake bet kokio istorijos periodizavimo principo, atmete trinare sistema, kuri istorija skirsto i Antika, Viduramzhius ir Naujuosius laikus. Periodizacija netiko, nes jis nerado objekto, kuri butu galima periodizuoti. Tai ishkilo ish jo pozhiurio i kulturos fenomena. Skyre dvi kulturas: kulturos ideja – galima kultura ir rezultata – reali kultura; galima kultura yra ideali, tai kulturos ideja, kai ji igyvendinama, tampa realia, zhmones kuria istorija. Istorija jam yra kulturos idejos realizavimo procesas. Jame ishnyksta periodizavimo objektas. Aishkino, kad kulturos ideja yra vientisa ir vieninga, bet kai ideja imama realizuoti, ji tikroveje suskyla i atskirus tipus, pasireishkia kaip skirtingos konkrechios kulturos. Jo tyrinejimo objektas skirtingi kulturu tipai.