Civilizacijų istorija

populiacija, arba pachioje populiacijoje atskiri individai, kovoja valstybe su valstybe, tauta su tauta, rase su rase, individas su individu, ishlieka patys tinkamiausi, gebantys laimeti). Teige, kad visuotines kovos nereikia varzhyti, nes ji ir taip nesustabdoma. Bet kokia labdara vadino trukdymu ishlikti, ishkilti stipriausiems, jie mazhesniais tempais turteja, duodami ish savo kishenes labdarai, o tai, beje, neishsprendzhia neturtinguju problemos, ju kanchios neturte tik pratesiamos labdara. Tais laikais daug demesio buvo skiriama labdarai. Bet tos labdaros buvo kai kam tik pasipelnymo shaltinis. Po kritikos ir sendamas Spenceris perzhiurejo savo kai kuriuos kategorishkus teiginius, eme pripazhinti daugialinijine evoliucija, atsisake nuo vienintelio pazhangos kelio, ten kur mate stagnacija, po stagnacijos jau eme izhvelgti ir regresa (nebutinai po stagnacijos procesai zhengia pazhangos keliu).

Maltusas, Spenceris parenge kelia Socialdarvinizmui, naujai srovei. Atsirado neformali, bet aishkiai apchiuopiama socialdarvinizmo kryptis, po ju kurybos. Kur buvo ryshkus Darvino evoliucijos principai.

Antra kryptis ishryshkejo etnografijos ir etnologijos moksle. Mokslai susije su etnosu, tautomis, jie kaupia duomenis apie ivairias tautas, ju tikslas atkurti, rekonstruoti tautu istorija, daromos ishvados apie dabarties visuomeniu raida. XIX a. shie du mokslai sparchiai pletojosi ir ishkilo tu mokslu kurejai, kurie bande gilintis i tuos civilizacines raidos etapus, kurie buvo mazhiausiai suvokiami. Vienas pirmuju: shveicaras Bachopenas, kuris XIXa. vid eme tyrineti promiskuiteto (mishrios santuokos) ir patriarchato, matriaarchato problematika.

Maklenanas nagrineja sociumo formavimosi problema, analizavo, kaip kuriasi sheima, kure pamatus tolesnei sociumo raidai suvokti, ishskiria endogamines ir egzogamines linijos savokas. Edvardas Tailoras XIXa. vid ishleido “Pirmykshte kultura”, “Antropologija”, vykde ne fizines antropologijos, o socialines ir kulturines antropologijos tyrinejimus, tuo pradejo moksla antropologija, i kuria ieina ir socialiniai ir kulturiniai procesai, shis mokslas eme ishstumti etnologija su etnografija. Iki jo kiti tyrinetojai ir jis skyre laukine busena, barbarybe ir civilizacija. Nauja buvo tai, kad jis bande tas busenas uzhpildyti kitokiu turiniu, pats bande rinkti empirine medzhiaga. Pirmosiose dviejose stadijose beveik nepridejo nieko naujo. Bet apibudindamas civilizacija jis stipriai susiejo civilizacija su rashtu, tai jo nuomone yra primasis civilizacijos pozhymis, su tuo ishsryshkino rashto funkcijas: 1. rashtas padeda zhmonems isiminti, uzhfiksuoti svarbius dalykus – mnemotechnine funkcija; 2. rashtas leidzhia teikti informacija ish vienos kartos i kita – komunikacine funkcija. 1) Du zhmoniu gyvenimo aspektai: materialusis ir dvasinis gyvenimas. Ne itin gilinosi i materialia gyvenimo puse. Daug nauju aspektu ineshe i dvasini gyvenima – atgyvenu metodas. Juo remdamasis bande aishkinti, kodel jo meto visuomeneje egzistuoja kai kurie dalykai, tirdamas praeiti jis uzhchiuope daugelio reishkiniu shaknis, tyre paprochius, tradicijas, magija, preitarus, mane, kad ish ju ishsikristalizavo ir mokslo zhinios ir dabar egzistuojanchios tradicijos, ish ju visu kilo religija. Tyrinejimo objektas – animizmas – negyvu, gyvu reishkiniu, nesuprantamu zhmonems sudvasinimas. Tyre sapnus, zhmogaus pojuchius nualpus, dalykus, kuriuose izhvelge sielos buvima.

Saliutas susijes su piktuju dvasiu vaikymu (palydint mirusiji). Ritualiniai dalykai ateina i modernias visuomenes.

2) neskyre dvieju fenomenu: kulturos ir civilizacijos. Juos jis vartojo kaip sinonimus, buvo vienas tu, kurie bande apibudinti, kas yra kultura ir civilizacija, tai jo nuomone yra sudaryta ish zhiniu, tikejimu, meno, doroves, istatymu, paprochiu ir kai kuriu kitu sugebejimu ir iprochiu, kuriuos sukaupia zhmogus kaip visuomenes narys.

Nedaug pasistumeta nuo Voltero. 3) bandymas kulturiniuose, civilizaciniuose procesuose kaip ir socialdarvinistu darbuose izhvelgti kova, desnius, jo pozhiuriu visi tie reishkiniai: socialiniai, dvasiniai, materialus aspektai sudaro tam tikras eiles, nera chaoso, yra tam tikra tvarka. Vienu metu ishkyla vieni reishkiniai, po kurio laiko kitokie. Naturalios kovos metu senuosius reishkinius ishstumia pazhangesni dalykai. Didzhiosios religijos ishstume mazhasias. Visuomenes pazhanga yra pasiekiama naturalios kovos keliu. Kiekviena ish reishkiniu Tailoras suvoke kaip uzhdara reishkini, nekontaktuojanti su kitais ir negaunanti itakos ish svetur.

Freizeris toliau pletojo evoliucijos teorija, tik tyrinedamas kita sfera nei Tailoras. Jis tyre zhmoniu dvasini pasauli, pasaulezhiurinius dalykus, lygino individa su visuomene shiuo pozhiuriu. Ir individo ir visuomenes raidoje uzhchiuope pakopas: 1. maginis etapas, kai viskas susisieja ir noras suvokti pasauli ir religijas. 2. religine pakopa; 3. moksline, kai protas atmeta visus prasimastymus.

Vokietis Adolfas Bastienas atkreipe demesi i tai, kad ivairiose vietose, labai toli nutolusiose viena nuo kitos pastebejo analogishkus materialius dirbinius, panahius mitus, pasakojimus, tradicijas. Daug panashiu pasaku, legendu. Shiuos dalykus bastienas susiejo su zhmoniu psichika. Jo nuomone tai lemia tai, kad kur begyventu zhmogus jis tuo pozhiuriu nesiskriia nuo bet kur kitur gyvenancio zhmogaus. Kad yra elementarioji, gaivalishka mintis, kuri tukstantmechius itakoja zhmogaus gyvenima, itakoja unikaluma. Tik bresdami zhmones sugeba sukurti kazhka unikalaus ir nepakartojamo.

Amerikietis Liui Henri Morganas etnografas ir evoliucionizmo teoretikas. Morganas bendravo su indenais irokezais, tyrinejo, sukaupe ju dirbiniu kolekcija. Shie jo tyrinejiami leido jam sukurti schema, kuri buvo papildyta gausybe nauju faktu, padaryti tam tikras ishvadas. Jo schemojoe trys dalys: laukine busena, barbarybe, civilizacija. Pagrindinis demesys skirtas laukinei buklei ir barbarybei. Kiekviena ju graduojama i tris: ankstyvoji, vidurinioji, velyvoji. Pagrindas yra materialioji puse, skirtukai dedami ten, kur prasideda zhvejyba, medzhiokleje ishskiriamas distancinio ginklo atradima, zhemdirbystes gyvulinkystes pradzhia (nuo ju prasideda barbarybe).