Civilizacijų istorija

Germanu pasaulio raidoje Hegelis izhvelge tris pakopas, susietas su laisves samprata: 1. germanu pasirodymas Romos imperijoje; 2. nuo Karolio Didzhiojo laiku iki prieshtaravimo subrendimo tarp teokratines valdzhios (Romos bazhnycios) ir Europos monarchu; 3. reformacija, ji panaikino visus prieshtaravimus, sukuria reformatu, protestantu pasauli, shiame pasaulyje, pasauline dvasia, istorine substancija geriausiai atsiskleidzhia per protestantishka veikla.

Ishkelus germanu pasaulio reikshme Europos ir kitoms tautoms Hegelis tai vertina kritishkai, nevengdamas atskleisti blogybiu tautos praeityje. Blogybemis vadina kryzhiaus zhygius. Kryzhiaus zhygiu pradzhioje Europoje buvo ishzhudyta daug tukstanchiu zhydu, taip skatino ksenofobini zhingsni, nes norejo uzhgrobti menamus zhydu turtus. Zhygiu dalyviai dazhniausiai tai daugiausia padugnes, pleshikai, zhemos morales zhmones. Ishjuoke ju bandymus ishlaisvinti, sugrazhinti i Europa vieshtpaties karsta ir kuna. Nes to nebuvo galima padaryti, nes kristus buvo prisikeles ir jo karstas kaip relikvija butu buves tushchias. Pripazhista arabu musulmonu reikshme pasaulio istorijai, ypach vakarams. Kovojant su musulmonishkuoju pasauliu Europoje susiformavo riteryste su jos idealais, ne be kontaktu su arabishkuoju pasauliu plito mokslo zhinios, filosofija, lyrine poezija. Daro europocentristini reveransa – tada arabishkas pasaulis paskendo nedorybese. Pozityvius dalykus nustelbia negatyvus.

Tautu dvasia isikunija istatymuose, valstybes institucijose, religijoje, mene, moksle, filosofijoje ir kitokioje tautu kurinijoje. Ka kuria tauta, ji kuria ishriekshdama savo dvasia. Visu kuriniu vienove yra tautos dvasia. Kiekvienos tautos dvasia kaip ir jos kurinija yra kitokia. Kuryba turi savo stiliu, kalba, turini, simbolius, zhenklus, tai laiduoja tautos kurybos unikaluma, per tai tautos dvasia yra unikali. Pasaulines, visuotines istorijos pazhanga, judejima i prieki igyvendina kokia nors viena tauta, tos tautos dvasia. Kurios nors vienos tautos dvasia tampa pasaulines dvasios reishkeja tam tikram istoriniam etape. Ji geriausiai ishreishkia pasaulines dvasios ideja. Kitos tautos arba buvo atgyvenusios savo amzhiu arba dar nesubrendusios, nepasiekusios tokios pakopos, kad galetu atlikti toki vaidmeni. Apskritai tautos yra skiriamos i istorines ir ne istorines tautas. Tos kurios nesugeba atlikti pasaulines dvasios atskleidimo, yra ne istorines bendrijos, ne istorines tautos. Tos, kurios tampa istorinemis, visos jos savo raidoje praeina tam tikrus apibrezhtus panashius raidos etapus. Toje raidoje labai svarbu vaidmeni vaidina ne tautos uzhdarumas, ne tautos dvasios buvimas, bet jos kontaktas su kitomis tautomis ir jos atsiskleidimas.

Istoriniu tautu raidos pakopos: 1. pakopa: I tautos kultura isiskverbia svetima kultura, tada vyksta absorbcijos procesas, kai svetimos kulturos elementai jungiami su vietiniais, taip tauta subresta, sukaupia jegas, tampa tauta su savimone, galinchia veikti savarankishkai, tamta tauta sau, ne savyje, ji atsigrezhia i ishore. 2. pakopa.

Pergales, klestejimo, laimes tarpsnis, kada kovojama, siekiama laimima. 3. pakopa. Vidines nesantaikos laikotarpis, ji veda i tautos zhlugima. Shitame etape vel jungiamasi su kita tauta, kurioje ishryshkeja aukshtesne dvasia. Atgyvenusi tauta savo idejas perduoda jaunai, kurybingai tautai, vel vyksta asimiliacija ir kelias kartojasi.

Taip nulemiamas tobulejimo, tasos procesas.

Hegelis nepanaudojo visu to meto sukauptu duomenu ish rytu istorijos, neivertino daugelio tyrinetoju darbu. Tad jo rytu istorijos suvokimas buvo toli nuo tikro mokslinio suvokimo. Europocentristinis pozhiuris labai ryshkus.

Pripazhindamas rytu itaka vakarams, kad be rytu nebutu vakaru, visgi rytuose kildino tik saule, o vakaruose mate pachia didzhiausia vertybe – savivokos, savimones saule. Vakarai tuo ir pranoksta rytus, kad chia yra visishkai kitas nekonkuruojamas, absoliutus dydis. Savimone skleidzhia daug didesni spinduliavima nei tikroji saule.

Hegelis stipriai itakojo daug mokslininku. Marksas ir Engelsas buvo hegelininkai. Tiesine samprata atejo ir i XXa. Civilizacijos raida ir jos recepcija XIX a. (recepcija – teorinis vertinimas, interpretacija).

Vyko sparti Europos modernizacija. Tai,kas prasidejo XVIII a, dabar igavo pamata, vyko industralizacija, pramones perversmas, urbanizacija, miestu augimas. Pasaulis staiga tampa mazhas. Internetas pasauli daro labai apchiuopiama. Atsiranda gelezhinkelis, garlaivis, telegrafas pasauli daro kitoki, keichia santykius tarp civilizaciju. Vyksta priverstines, savanorishkos, ekonomines, politines irk t emigracijos, migracijos ish pachiu tolimiausiu krashtu. Jos dazhna buna jau pradejusiu ryshketi ekonominiu kriziu padariniai. Jos ima siausti Europoje. Ishryshkeja ir stipreja ishsivaduojamieji judejimai, norima ishsivaduoti ish priespausdos jungo, pabegti ish imperiju. Gimsta Dzhiuzepes Madzinio “Jaunosios Italijos” judejimas, uzh vieninga Italija, isikuria “Jaunoji Vokietija”, “Jaunoji Lenkija”, “Jaunoji Airija”. Norima atnaujinti pakeisti rezhimus, suvienyti ishlaisvinti valstybes, tai virsta revolicijomis. 1830 – 1831 m., 1848 m. revoliucijos pradejusios Tautu pavasari. Galiausiai suvienijamos Italija ir Vokietija. Tesesi pasaulio dalybos, i dalybas isijungia JAV (naikina indenus, grobia ju zhemes), Kanada, Rusija. Kalbama apie perdalijima, to ka uzheme senosios kolonijines valstybes: Anglija, Portugalija, Ispanija, Mazhoji Olandija. Tuo metu pasauli sudrebina keletas karu, kur susipina tarpvalstybiniai ir kt prieshtaravimai. Opijaus karai, kuriuos primeta vakaru civilizacijos Kinijai. Krymo karas, kuriame dalyvauja Rusija ir pralaimi. Pilietinis karas JAV. Naujos idejos, naujos teorijos, tautu pavasaris, jaunu valstybiu steigimasis, tai nacionalizmo suklestejimas, bandyta ji apmastyti teorishkai. Kyla idejine ir teorine liberalizmo srove. Ish jos rutuliojosi liberalizmo doktrina. Sustipreja po XVIII a revoliuciju ishryshkejes konservatizmas.

Gimsta marksizmas. XIX a. ir evoliucionizmo apogejus. Darvinas ir kiti evoliucininkai tai XIX a zhmones.