Civilizacijų istorija

Europos shaliu. Tautos pradejo suvokti save, eme suvokti tai, kas jos yra, tai stimuliavo tautos samones formavimasi, vadinamas tautu pavasario ideologu, vokietijoje priklause “Audros ir verzhimosi” judejimui, kurio tiklas – keisti Vokietijos gyvenimo sankloda (ji turi tapti nesusiskaldzhiusia valstybe, shiame procese itaka turi daryti mokslo zhinios, proto lavinimas). Lietuvoje jis buvo zhinomas tarpukariu. Europoje egzistuoja Herderio premija, ji teikiama uzh nuopelnus savo ir kitoms tautos, uzh meno, mokslo raishka. Shios premijos laureatai gali pasirinkti studijuoti Vienoje. Herderis verte Serbievijaus poezija i vokiechiu kalba. Savo tyrinejimu medzhiaga Herderis ishdeste savo pagr gyvenimo darbe “Mintys zhmonijos istorijos filosofijai”. Tas kurinys pretenduoja ne i aprashyma, bet i zhmonijos kelio apmastyma, kelio, kuriame ishryshkeja civilizacijos ir kulturos santykis. Tai 20 tomu traktatas, budingas to meto shvietejams darbas. Shis darbas yra istorinis, jame siekiama nutapyti pasaulio istorijos vaizda, ishskiriamos dvi aplinkos: gamtine naturalioji ir zhmoniu visuomene. Bandoma atskleisti tiek vienos tiek kitos aplinku praeiti, istorija. Bendra ishvada – ir viena ir ktia butis pergyvena tam tikras raidos pakopas: kilima, augima, suklestejima, smukima, bet bendra tendencija, viso to judejimo tiklas – humanishkumas ir zhmoniu laime. Herderis taip atgaivina antikine tradicija, pagal kuria mastytojai laime, eudaimonizma (eudaimon – etinis tikslas, kuriuo siekiama laimes), shis tikslas svarbus zhmonijai. Net ir didzhiausi karai, gamtos katastrofos, kataklizmai nesunaikina zhmonijos apskritai, gali paveikti atskiro zhmogaus lemti ir gyvenima, bet zhmogishkoji substancija ishlieka, ji gali igyti ir kitas formas (reinkarnacijos aliuzija).

Herderis neieshko vieno principo istorijos eigai susieti, neperiodizuoja praeities i amzhius ir epochas. Pradeda nuo planetos apibudinimo, zhmoniu gyvenima lygina su organinio pasaulio egzistavimu, augalais gyvunais, gyvunus laiko vyresniaisiais zhmoniu broliais, zhmoniu gyvenima lygina su augalo gyvenimu. Kaip ir augalai zhmones ishdygsta, auga, zhydi, nuvysta ir numirshta. Jisai bando vienas ish pirmuju Europoje apibrezhti skirtumus tarp gyvunu ir zhmoniu, skirtumus akcentuoja ankschiau nei Darvinas. Pabrezhia vaikshciojima stachiomis, gauru, kailio, plaukuotumo praradimas, labiausiai zhmogu ish gyvunu ishskiria humanishkumas – specifinis zhmogaus sugebejimas mastyti, numatyti perspektyva, tiksla, veikti ir igyvendinti ishkeltus tikslus.

Shiame kontekste Herderis daug vietos skyre tautoms. Jis mane, kad zheme yra “didzhiulis namas”, kuriame gyvena daugybe skirtingu tautu, jos gyvena viena greta kitos, jos kontaktuoja, savotishkai veikia, kiekviena ishkirtine. Herderis viena ish pirmuju bando apibrezhti tauta, apibudina ja kaip reikshmingiausia zhmoniu kulturine bendrija, kuri susiformavo istorijos buvyje, kuri susieta vieninteliu unikaliu budu. Tautu unikaluma ir skirtumus lemia: 1. geografiniai ypatumai, gamtines klimato salygos. Vieta ir klimatas veikia tautos elgsena, nulemia jos charakteri, turi itaka tauto istorijai. Shaltuose krashtuose viskas vyksta lechiau, tad zhmones koncentruojasi i esmingiausius jiems dalykus yra mazhiau aktyvus lytishkai, nera gyventoju pagausejimo; 2. geneze – genetiniai veiksniai. Kiekvienas zhmogus gimsta konkrechioje sheimoje, gimsta konkrechioje gimineje, tautoje ir augdamas, perimdamas igudzhius, paprochius ir tradicijas iguana budinga tautai, giminei budinga galvosena, mentaliteta, elgesi, taip kaip leme jo kilme. Didzhiuli vaidmeni vaidina auklejimas. Viska gera ir bloga vaikas igyja auklejamas. Tautos istorija – auklejimo dirbtuve. Individa, tauta aukleja kalba. Ja jis vadina proto kuriniu, jo nuomone kalboje atsispindi ir tautos charakteris ir patirtis, protas. “tauta kalba taip kaip galvoja, o galvoja taip kaip kalba”. Paliko grazhiu aforizmu apie kalba. Ishkele tautos kalbos verte. Tautos kuryba pavadino folkloru, tai vienas ish didzhiausiu veiksniu, formuojanchiu tauta. Per ja galima suvokti tautos buda, charakteri, psichologija. Jis pirmasis ishkele tautos ideja ir tautines kurybos ideja. Jis suformuluoja kulturos ideja, paskelbia, kad visa zhmonijos veikla buvo kulturos kurimas, kurdamas kultura, zhmogus siekia vis plachiau atskleisti savo humanishka dvasia, zhmoniu padermes zhmogishkuma. Herderis i kultura pirmas ikomponavo religija. Dievas gyvunams dave instinktus, zhmogui – religija. Taip jis zhenge zhingsni, kad butu reabilituota religija. Religija – neatskiriama nuo kulturos. Ta jo nauja paradigma – kulturos ideja, daugelio mastytoju priimta ir naudojama iki pat shiu dienu. Prancuzu, anglu – saksu mastytojai abejojo kulturos ishaukshtinimu, manydami civilizacija esant aukshtesne vertybe.

Zhmoniu sugyvenimas bendruose namuose. Savo daugiatomiame veikale Herderis zhmonija veda ish rytu i vakarus, tai zhmonijos kelias. Shis kelais prasideda rytuose: Kinijoje, Tibete. Herderis akcentuoja ne tautu prioritetus, neieshko kriteriju, bandydamas parodyti vienu tautu pranashuma priesh kitas tautas, tautu istoriju nedesto kylanchia linija. Pagal ji tautos tiesiog yra. Egzistuoja viena shalia kitos. Kiekviena turi ir pozityviu ir neigiamu bruozhu. Apie tautas galima spresti apie tai, kaip tautoje elgiamasi su moterimis. Jis niekino vyru karinguma, negatyviai vertino klajoklishkasias tautas. Pozityvus tautu bruozhai: taikingumas, darbshtumas.

Herderis nesugebejo iveikti europocentrizmo. Europocentrizmas jo kuryboje reishkesi ne kaip visaapimantis dalykas, bet kaip reishkinys, kuris taikomas svetimoms tautoms europoje. Prancuzas Gobino rasizmo pradinikas.

Jo nuomone europiechiai neturi negatyviai vertinti svetimuju tautu: juodujuju, turku, zhydu ir tt. Svetimu tautu atpazhinimas parodo, kad zhvelgiama ish europinio mastymo. Zhydams Herderis prikisha, kad nors shi tauta buvo pirmoji turejusi rashta (jis suklydo), bet zhydai visa zhemes ilga geologine istorine padaro mitologine, sutalpina i ribota dienu skaichiu. Diasporoje atsidure zhydai yra parazituojantis augalas, apvijes tautos, kurioje isikuria kuna. Herderis elgesi ne taip kaip dauguma shvieteju, uzhuot kaip jie zhvelges i istorija kaip i nuolatini proto galiu didejima, kaip i tiesini, progresuojanti procesa pasaulyje ir istorijoje, jis pamate daugybe skirtingu