(NE)ATRASTAS KAUNAS Ugnė Akstinaitė
2013
2009 m. persikėliau iš Vilniaus į Kauną laikinai pagyventi ir
studijuoti. Kadangi šio miesto gerai nepažinojau, laisvu laiku eidavau jo "tyrinėti". Šie pasivaikščiojimai vis ilgėjo. Stebėdavau praeinančius žmones, atrasdavau naujas gatves, žavėjausi architektūra. Dažnai lankydavausi vietose, kuriose jau buvau, ieškodama kokio kampo ar gatvės, į kurią dar nebuvau spėjusi įsukti, laiptų, kuriais nebuvau pakilusi.
Vertinu tas ”atrastas” vietas, nes jos tarnaudavo ne tik kaip
įkvėpimo ar ramybės šaltiniai, bet taip pat praplėtė akiratį miesto istorijoje. Skaitydama straipsnius ir kalbėdamasi su kauniečiais apie šias (ne)turistines vietas, sužinojau daug įdomių dalykų, pavertusių jas dar ypatingesnėmis. Todėl šia knyga noriu pasidalinti savo keturių metų Kaune pastebėjimais.
Knyga veikia žaidimo principu – sąmoningai maskuoju
pagrindinius objektus, skatinu juos atrasti nukeliavus į konkrečias vietas. Kiekvienoje iliustracijoje yra nuorodos į realius, antraeilius tų erdvių objektus, aplinką, padedančią orientuotis. Tekstai – pagalbinė priemonė fantazijai sužadinti susiejant istoriją ir realybę. Rekomenduoju vietas lankyti neskubant, daug dairytis, nebijoti nuklydimų nuo žemėlapių, vedant smalsumui.
U. A.
„ Kaunas, tai toks miestas,
kuriame gali kiekvieną dieną eiti pro tą pačią vietą ir vis kažką naujo atrasti.”
H. K.
„ Kaunas yra labai mielas ir gražus
miestas, bet tuo pačiu ir nelabai prižiūrimas... Aš jau 17 metų jame nebegyvenu. Tai, kas žmonėms yra nusibodę ir prieinama kiekvieną dieną, mano akiai būna stebuklas... Aš tiesiog myliu Kauną ir Lietuvą. ”
R. M.
Prieplaukos krantinė / Muziejaus g.
„Senamiestyje, kur šiuo metu yra automoblių stovėji-
mo aikštelė "Daugirdas", slepiasi rūsiai, o viename iš jų - miesto kalėjimo likučiai… Tame rūsyje nėra jokių laiptų, tik anga, viršuje, pro kurią įleisdavo kalinį ir maistą jam. O prie sienų dar buvo išlikusios metalinės rankų tvirtinimo detalės. Kasinėjant tą kvartalėlį buvo rastos ir skulptūros, kurios yra arba labai tikslios Antikos skulptūrų kopijos, atgabentos iš Romos, arba Antikos originalai. Jos saugomos Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose. Visas tas rajonėlis Viduramžiais buvo pačių turtingiausių miestelėnų gyvenamoji vieta.”
P. O.
Santakos parkas „Pasak legendos, būtent šioje vietoje kunigaikštis Kunari-
jus įkūrė Kauno miestą ir pastatė pilį. Taigi, santaka gali būti laikoma viso Kauno miesto įsikūrimo vieta.”
N. A.*
„Santaka visad buvo mano mėgstamiausia Kauno vieta,
o dabar, kai galiu nemokamai pasportuoti, beveik kasdien ten prakaituoju. Tokios aikštelės įrengtos daugumoje Kauno parkų. Labai džiaugiuosi, kad miestas skatina sveiką gyvenseną.”
A. S.
Papilio g. 7
„Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia – viena pirmųjų
bažnyčių Kauno senamiestyje. Napoleono armija čia laikė miltų maišus, o sovietmečiu čia buvo P. Mažylio medicinos mokykla.”
N. A.*
Aleksoto g. 3 „Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į
dangų bažnyčia (arba Vytauto Didžiojo bažnyčia) – seniausia bažnyčia Kauno mieste. Napoleonas buvo pavertęs šią bažnyčią ginklų sandėliu, Rusijos armija - kariuomenės maisto sandėliu, o Vokiečiai čia laikydavo bulves.”
N. A.*
Muitinės g. 4
„Niekada nepagalvotum, kad šis pasta-
tas ankščiau buvo kunigaikščių rezidencija, vėliau tapęs vienuolynu, karo metais tapo ligonine, o pokario metais virto psichiatrijos ligonine. Šiuo metu šias patalpas užima menininkai.”
N. A.*
M. Valančiaus g. 16A „Žibalinė yra labai gražioje Kauno vie-
toje, kur dauguma prabėga ir jos net nepastebi, nesusimąsto, kas tai per pastatas. Man tai labai įdomus objektas istoriškai, tuo pačiu siejasi su vaikystės ir jaunystės prisiminimais.”
R. M.
Benediktinų g. 8
„Bažnyčia pastatyta XV amžiuje.
1842 m. caro valdžia, kuri vienuolėms mokėjo
algas, nusavino vienuolyno žemes.
XIX a. pabaigoje trukdyta į vienuolyną įstoti nau-
joms narėms. Vietoj mirusių, jų pavardėmis slapta būdavo priimamos kitos vienuolės.
Tarpukariu vienuolės laikė mokinių bendrabutį,
prieglaudą, vaikų darželį, 1938 m. rengė siuvimo kursus.
Po Antrojo Pasaulinio Karo bažnyčia paversta
knygų sandėliu.”
N. A.*
Pelėdų kalnas (~J.Zikaro g.)
„Pelėdų kalnas ir ta bažnyčia pakeliui į jį, kaip kontrastas labai intensyviai gatvei šalia,
yra išskirtinė ramybės oazė, visai užmiršta turistinių grupių šurmulio, tačiau ta vieta nepaprasta savo vidine ramybe ir paprastumu. Taip pat stebina gyvenamųjų namų architektūrinė įvairovė.”
P. O.
„Šiuo metu miesto centrą su
Žaliakalniu jungia 6 tarpukario laikais pastatyti laiptai. Laiptų statyba tarpukario Kaune buvo reikšmingi įvykiai. Beveik visus juos aprašydavo laikraščiai.”
J. Č.
„Išskirtume Kauno laiptus, kurių priskaičiuojama per 60. O tuo Kaunas Europoje yra unikalus. Laiptai išsibarstę po visą miestą.
Nuo kiekvienų laiptų viršaus atsiveria nuostabi Kauno panorama.”
H. K.
Laiptai be pavadinimo (P. Eimučio g.)
„1919 03 18 apie 15 val. prie viešbučio susi-
rinko 40–50 vokiečių kareivių, atvažiavo automobilis. Iš jo išlipęs seržantas norėjo patekti į viešbutį, tačiau įėjimą saugoję lietuviai kariai pastojo kelią. Seržanto H. Zasso pastumtas P. Eimutis kilstelėjo šautuvą. Vokiečių karininkas du kartus paleido kulką į sargybinį ir jį nukovė.”
N. A.*
J. Gruodžio g. 101B „Žvakių šventovė (Šv. Gertrūdos bažnytė-
lės rūsyje) – niekad negirdėjau, kad koks nors gidas akcentuotų šią vietą, o užsienyje irgi nieko panašaus nemačiau... Juolab ir bažnyčios interjeras yra labai jaukus, kelių amžių stilių mišinys. Kažkas tikrai unikalaus, į kur vedu visus savo svečius.”
P. O.
Laisvės al. 102
„Objektą galime laikyti vienu iš svarbiausių Kauno
miesto reprezentacinių tarpukario laikotarpio statinių. Tai vienas organiškiausių šių dviejų tarpukario architektūros idėjinių variklių – modernumo ir tautiškumo – lydinys.
Nors dėl lenktų juostinių langų šiandieną objektą ver-
tiname kaip vieną iš Lietuvos funkcionalizmo pirmtakų, tačiau Feliksas Vizbaras savo statinį visų pirma suvokė kaip „tautinio stiliaus“ pavyzdį, kuriame dekorui be kita ko panaudotas ir „vienos Skapiškio nežinomos davatkėlės audėjos išaustas kaklairaištis.”
V. P.
Ožeškienės g. 41/43 „Tai bene patys trumpiausi (tik 109 granito pakopos) bei ge-
riausiai tarpukario dvasią išlaikę Žaliakalnio laiptai. Daugelis kauniečių, niekada nebuvusių ant Žaliakalnio šlaitų, tikriausiai net neįsivaizduoja čia gyvenančių kai kurių kauniečių romantiškai liūdno būvio. „Mes šlaitais lakstome lyg kokie kalnų ožiai“, – guodėsi čia gyvenantys kauniečiai. M. Jagminas (g. 1935) teigia, kad jam šiek tiek paaugus, minėti laiptai jau buvo pastatyti. Jis taip pat gerai atsimena penktojo dešimtmečio vidurį, kai jų dar neslėpė nūnai tankiai suaugusių medžių paunksmė. Nors šiuo metu Dzūkų laiptai ir „pakenčiamos“ būklės, tačiau tik vyresnio amžiaus kauniečių prisiminimuose dar gyvi anksčiau čia buvę mediniai suoliukai, gražios šiukšliadėžės bei vakarais šviečiantys žibintai.”
J. Č.
Ožeškienės g. 24
„Be to, pastebiu labai gražius vidinius
kiemus, laiptines. Rudenį senamiestyje buvau užėjęs į namą, kurio laiptinė yra tokia siaura, ji spiralinė, kaip Gedimino bokšte. Aš buvau nustebęs kad tokias laiptines įrenginėjo daugiaaukščiuose namuose.”
H. K.
Putvinskio g. 42 / 38
„Didžiausi ir populiariausi Kauno laiptai, statyti sovietmečiu 1988 metais, jungia V. Putvinskio gatvę ir bankrutavusią didžiausią Kau-
no gamyklą „Banga“. Paklaustas, kam kilo mintis pastatyti V. Putvinskio gatvės laiptus, V. Juozaitis teigė, kad aštuntojo dešimtmečio pradžioje miesto vykdomasis komitetas „iš aukščiau“ gavo „planinį“ nurodymą suprojektuoti mieste naujus laiptus. Šis darbas buvo pavestas man. Tada turėjau labai daug entuziazmo, išlaipiojau visą numatytą statybai šlaitą, padariau didžiulį laiptų maketą iš plastmasės. Po kelių mėnesių prasidėjo statyba... Juozaičio laiptų apačioje, viduryje bei viršuje buvo pastatytos nūnai jaunimo įvairiais užrašais aprašinėtos skulptoriaus Vytauto Naručio kompozicijos. Architektas teigia, kad, žiūrint į laiptų viršuje pastatytą skulptūrą, iš vieno kampo galima pamatyti „paslėptus“ Gedimino stulpus. „Žinant, koks tada buvo laikas, mums dėl šios paslėptos detalės buvo labai smagu“, – sako laiptų architektas.”
J. Č.
Putvinskio g. 38
„Kuo mane žavi miestas? Jame yra
tokių vietų, kurias tikrai ne visi žino, kad ir gyvenantys šalimais. Kad ir Putviskio g., draugus vedžiojau ir parodžiau buvusio, kiek žinau, kad banko pastatą labai senais laikais, fasado viršų. Tai moteris vedžiojusi šunį pasakė, kad šalimais 30 metų gyvena ir tikrai niekad neatkreipė į tai dėmesio, nebuvo pakėlus akių.”
H. K.
Aušros takas 11 / 14
„Kaip liudija kauniečio Alfonso Bačkio (g. 1932) prisiminimai, jo vaikystėje jie jau buvo pastatyti. „Aš gerai atsimenu, lyg tai
būtų vakar, kaip dar visai berniūkštis šiais laiptais, tada dar mediniais, žiemą leisdavausi rogutėmis.“ Kaunietis prisimena, kaip po stipraus lietaus iš Žaliakalnio į Centrą šalia šių laiptų buvusiu grioviu tiesiog upeliu pliaupte pliaupdavo lietaus vandenys. „Tik pasibaigus lietui, beveik visi šio rajono vaikai subėgdavo prie šių laiptų viršaus ir krykštaudami leisdavome šia „kalnų upe“ iš anksto pasidarytus įvairiausio dydžio laivelius“, – prisimena vyriškis.”
J. Č.
Kauko laiptai (Žemaičių g.) „Kauko laiptai pastatyti 1936 m. Juos suplanavo inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. Stasys Kudokas. Statant juos daug dėmesio skirta estetiniam vaizdui. Jie gražinti ir pokario metais. Laiptų viršuje iš dviejų lietaus surinkimo baseinų padarytas fontanas, kurį papuošė dailininko B. Zalenso skulptūra „Poilsis“. Įrengtos poilsio aikštelės. 2000m. atnaujintas ir seniausias miesto fontanas laiptų pradžioje. Prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo ir fontanų entuziastas Petras Ščiupokas, parengęs rekonstrukcijos projektą ir pats jį įgyvendinęs.”
„M. Jagminas prisiminė pokario metus, kai mieste siautė gar-
si ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje „juodųjų katinų“ plėšikų gauja. „Jie yra užpuolę bei apiplėšę ne vieną kaunietį ant šių laiptų... ”
J. Č.
Laisvės al. 2 / Trakų g. 1
„Vytauto parko laiptai pastatyti 4-jame dešimtmetyje. Domė-
jęsis Žaliakalnio laiptų istorija kaunietis architektas Virginijus Juozaitis teigia, kad šių laiptų autorius nežinomas. Tik nedaugelis kauniečių žino, kad tarp laiptų, vedančių atrakciono parko bei Laisvės alėjos 2 namo link, yra užversti vokiečių laikais iškasti bei niekieno netyrinėti tuneliai. Kadangi šiame name gyveno aukšto rango karininkai, spėjama, kad šie tuneliai buvo skirti jų evakuacijai bombardavimo metu. Pokario metais šių laiptų apačioje buvo pastatyta bilietų kasa, kurioje šiuo metu kiemsargiai laiko savo darbo įrankius. Norintieji patekti į gausius tuo metu vykstančius renginius, einantys iš miesto centro kauniečiai šioje kasoje nusipirkdavo bilietus, kuriuos kontrolieriai tikrindavo ties varteliais, išlikusiais iki šių dienų.
Straipsnio „Vytauto laiptus gaubia paslaptys“ autoriui Modestui
Patašiui vienas greta stovinčio namo gyventojas pasakojo, kad ieškant vietos, kur statyti Žaliakalnio funikulierių, buvo siūloma jį įrengti ir šių laiptų vietoje. Kilus miestelėnų ginčams, buvo nuspręsta atlikti gyventojų apklausą. Ją atliko būrys pasamdytų paauglių. Kaunietis korespondentui sakė, kad nors tuo metu Vytauto laiptais lipdavo kur kas daugiau kauniečių nei ties dabartine keltuvo vieta, spėjama, jog paaugliai, kažkieno papirkti „prirašė“ papildomų balsų dabartinei funikulieriaus vietai.”
J. Č.
„Man visada Kaune patinka praeiti pro tą apleistą
vaikų atrakcionų parką ant Parodų kalno. Ten užplūsta labai daug prisiminimų, asociacijų, nostalgija ir šiaip mintys, kiek čia daug vaikų praeita, klegėta, suptasi, juoko būta. Ir šiaip sovietinio gyvenimo atspindys ir kažkoks vaiduoklis iš praeities. Na, gal jums kauniečiams, juokingai skamba, bet man, kaip nebegyvenančiai tame mieste, tai yra gan sentimentali vieta.”
D. L.
Bažnyčios g. 20
„Edmundas Frykas yra vienas pirmųjų, tada dar negausių
laikinosios sostinės architektų. Vietinės gyventojos, jau nuo pokario gyvenančios Bažnyčios g., pasakojo: „Nors ir turėdamas automobilį, tačiau norėdamas pėstute greitai iš centro patekti į savo rūmus, E. Frykas savo reikmėms pasistatė medinius laiptus“. Kaimynės taip pat atskleidė ir laiptų apačioje esančio „keistojo“ namelio (Bažnyčios g. 20), kurį iki šiol puošia pelėdos skulptūra, paskirtį. Jų žiniomis, E. Frykas ketino šių laiptų apačioje įkurti nedidelį turgelį, kuriame būtų pardavinėjamos jo sode bei daržuose užaugintos prancūziškos kriaušės bei daržovės. „O, kad turgelio pardavėjas visada būtų vietoje, jam apgyvendinti ir buvo pastatytas šis namelis“, – teigė moterys. XX a. devintajame dešimtmetyje tuometinė miesto valdžia sugalvojo suremontuoti aplūžusius medinius laiptus, buvo nuspręsta juos visai nugriauti, o jų vietoje pastatyti betoninius laiptus, tarnaujančius iki šiol. Ankstyvieji buvę visaip išraityti, juose įrengtos kelios poilsio aikštelės.”
J. Č.
Dėkoju: „Kauno neatrastos vietos“ grazitumano.lt modernizmas.lt Pauliui Ordai Ritai Misevičienei Doloritai Litvaitytei *Nežinomiems autoriams ir kitiems
Spausta: Xerox Decolour 242 150gr ofsetinis popierius
Koliažai: Canon 450D Perdirbtas popierius Xerox Decolour 242
Ugnė Akstinaitė Vilniaus Dailės Akademija Kauno Fakultetas Grafikos Katedra 2013