15min Atostogos 2013 by 15min.lt

PSL.

PATARIMAI: KAIP IR KIEK ATOSTOGAUTI 4–5

PSL.

TAI MADINGA – EKOLOGIŠKAS POILSIS

8–9

PSL.

ŽVAIGŽDUČIŲ SKAIČIUS – DAR NE VISKAS 12–13

PSL.

GRAŽIAUSIAS PASAULIO PAPLŪDIMYS

123RF.COM NUOTR.

2013 / BIRŽELIS

ŽURNALAS NEMOKAMAS

S P E C I A LU S S AVA I T R A Š Č I O „15MIN“ PRIEDAS K E L I A U TO J A M S

ėdėdami tvankiame biure, atostogų laukiame lyg dieviškosios manos iš dangaus. Tik bėda, kad kartais laiką, kuris turėjo tapti atgaiva kūnui ir sielai, sugebame taip sukomplikuoti, jog tetrokštame vieno: kuo greičiau vėl sprukti į darbą.

P ATA R I M A I

Kaip ir kiek atostogauti Kaip manote, kam žmogui skiriamos atostogos? Juk galėtumėte lyg koks prisukamas žmogutis dirbti ir dirbti. Bet kur tau! Pasirodo, mums reikia pailsėti. Žodį „pailsėti“ apsibraukite raudonai ir įsidėmėkite. Būtent tam ir reikalingos atostogos. Kad atgautumėte jėgas, atgaivintumėte jausmus, pasisemtumėte įspūdžių ir paskui su nauja energija noriai ir spėriai vėl kibtumėte į darbus.

Nei įspūdžių, nei emocijų Bet pažiūrėkime, kaip elgiasi kai kurie žmonės. „Ateis atostogos, susiremontuosiu butą, gražiai išravėsiu kolektyvinį sodą, pertvarkysiu tėvų kapus…“ – energingai kuria atostogų planus kai kurie. Kai susitinki tokį po atostogų, atrodo dar prasčiau nei prieš jas. Kol visi dalijasi kelionių įspūdžiais, jis niūriai kiurkso kampe ir atrodo toks nusiplūkęs ir suvargęs, kad susidaro įspūdis, jog neatostogavo mažų mažiausiai pusšimtį metų. Nieko nuostabaus. Juk visas atostogas praleido iš prekybos centro tampydamas statybines medžiagas, paskui iki išnaktų plušėjo sode ir pan. Iš poilsio liko šnipštas – nei naujų įspūdžių, nei teigiamų emocijų.

Būtina išvykti iš namų Jei esate toks ūkiškas, kad be namų darbų negalite gyventi nė dienos, skirkite jiems bent jau ne daugiau kaip pusę atostogų, o kitą trūks plyš išsiruoškite kur nors toliau nuo namų, kad nekiltų pagunda dirbti.

„15MIN“ NUOTR.

Jokio skirtumo, kur vyksite. Poilsis dobiliukų pievelėje kaimo sodyboje ne mažiau geras ir veiksmingas nei egzotiškame paplūdimyje. Juk atostogų tikslas – tiesiog „pravėdinti smegenis“. Kaip ir kur tai darysite, ne esminis skirtumas.

Apie ketvirtą penktą dieną mūsų psichika pagaliau prisitaiko prie naujojo tempo ir tik tada pradedame mėgautis poilsiu. Patarimas. Smegenys geriausiai ir greičiausiai „atsijungia“ nuo įprastos dienotvarkės, kai vos baigus darbus tuoj pat kur nors išvykstama. Kuo toliau nuo kasdienybės ir buities. Po tokių atostogų jautiesi tarsi nusileidęs iš kosmoso. Iš galvos išdulka visi rūpesčiai, nesklandumai.

Išnaudokite savaitgalius Kiek turėtų trukti atostogos? Psichologai rekomenduoja du optimalius variantus:

trumpąjį, t.y. turiningą savaitgalį, ir ilgąjį – dešimties dienų poilsį. Dešimt dienų – suprantama. Bet savaitgalis?! Anoks čia poilsis! Jeigu tas dvi dienas kuisitės namuose ar visą laiką spoksosite televizorių, jūsų tiesa – tokio poilsio nauda abejotina. Tačiau jei iš pat šeštadienio ryto susitepsite sumuštinių, susikrausite nedidukę kuprinę ir porai dienų leisitės į mini ekskursiją, pirmadienį būsite toks energingas ir gerai nusiteikęs, kad skraidyte skraidysite.

Pirmosios trys dienos – kritinės

Straipsnį pristato portalas moterims

Dešimties dienų atostogas psichologai pataria rinktis taip pat ne šiaip sau. Yra pastebėta: kai žmogus išsiruošia ilgesniam poilsiui, pirmosios trys dienos paprastai būna kritinės. Staiga atitrūkę nuo įtempto darbo, nežinome, kur dėtis, ką veikti. Šiuo periodu kyla daugiausia nuotaikų svyravimų, ginčų su partneriu.

Apie ketvirtą penktą dieną mūsų psichika pagaliau prisitaiko prie naujojo tempo ir tik tada pradedame iš tikrųjų mėgautis poilsiu. Dešimties dienų visiškai pakanka, kad pasisemtume šviežios energijos ir gerai išsivėdintume galvą. Jei atostogos užtrunka pernelyg ilgai, daugelis žmonių vėl pradeda irzti, nes poilsis tampa rutina, beprasmiu dykinėjimu. Patarimas. Jei tik leidžia darbo specifika, geriausia atostogas skaidyti į kelias dalis. Psichologų nuomone, geriausiai ilgesnių atostogų eiti du kartus per metus, maždaug kas pusmetį. Kitaip tariant, vienu kartu imkite ne daugiau kaip dvi savaites. Per tiek laiko spėsite ir pailsėti, ir atsigauti, o gal net ir pasiilgti darbo. Jei iškart pasiimsite visą mėnesį, dvi atostogų savaitės, galima sakyti, bus iššvaistytos veltui. Verčiau jas pataupyti sunkesniems laikams. Po pusmečio alinamo darbo jos bus tikras išganymas.

AT O S T O G O S

TA I M A D I N G A

Ekologiškas poilsis

S.ŽIŪROS/BFL NUOTR.

uriningas poilsis be egzotiškų kraštų ir storos piniginės – misija įmanoma. Čiupkite miegmaišį, sėskite į traukinį ar ant dviračio ir keliaukite po Lietuvą. Į gamtą kviečiantys aplinkosaugininkai pataria, kaip poilsiauti ekologiškai ir patirti kuo stipresnių įspūdžių.

Eglė DIGRYTĖ redakcija@15min.lt Netempti su savimi maisto pilnų kuprinių, o dalį jo įsigyti iš gyventojų, automobilį išmainyti į visuomeninį transportą, dviratį, žygį pėsčiomis ar vandeniu, klausyti ir uosti gamtą, pajusti etnografinį savitumą. Tokių patarimų knygoje „Keliaukime atsakingai!“ pažeria Baltijos aplinkos forumas (BEF).

Jei nuspręsite apsistoti sodyboje, atkreipkite dėmesį į šeimininkų santykį su aplinkosauga ir vietos bendruomene.

Maršrutas Įvertinkite savo galimybes. Norėdami daug aprėpti, didžiumą laiko praleisite kelyje ir atminimui liks tik paskubomis darytos nuotraukos. Judėdami lėtai, geriau pajusite vietos dvasią, kvapus ir garsus, pamatysite vandenį, miškus ir pievas. Tam neužtenka pamindžikuoti prie informacinio stendo ar užlipti į apžvalgos bokštą. Reikia parymoti patikusioje vietoje, persimesti žodžiu kitu su vietiniais gyventojais, praleisti toje vietoje naktį. Lietuva – nedidelis, tačiau įspūdingų gamtos kertelių, piliakalnių, mistinių aukurų, senų medžių, apleistų dvarų, bažnyčių, kitų kultūros ir gamtos objektų turtingas kraštas. BEF kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, valstybinių

parkų direkcijomis ir bendrove „Hnit-Baltic“ sukūrė paieškos sistemą (www.maps.lt/keliaujantiemsletai), kur pateikiami žemėlapiai, maršrutų ir lankytinų objektų aprašymai, susiję istoriniai faktai.

Keliavimo būdai Lietuvos transporto sektoriaus tarša sudaro penktadalį šalies CO2 išmetimų. Vienos 300 km ilgio kelionės automobiliu poveikis klimato kaitai toks pat, kaip pagaminus 165 kWh elektros energijos – tiek vidutinė šeima Lietuvoje suvartoja per mėnesį. Visos kitos transporto priemonės aplinką teršia mažiau nei automobilis.

Tiražas: 15 000 egz. + el. versija

Redaktorė: Asta Cibienė

Visą knygą galite rasti internete: http://bef.lt/pr_vartotoju_leidiniai.php

Pavyzdžiui, autobusas kelionės CO2 pėdsaką sumažins beveik tris, elektrinis traukinys – beveik keturis, o dyzelinis – du kartus. Traukiniais galima už papildomą mokestį kartu vežtis dviratį, o autobusų vežėjai dviračius dažniausia veža nemokamai. Jei automobilis neišvengiamas, tuomet kooperuokitės su bendrakeleiviais. Efektyvus būdas sumažinti degalų sąnaudas 15−20 proc. − taupus vairavimas (daugiau – www.ecodriving.lt).

Ką dėti į kuprinę? Drabužiai. Skandinavai sako: „Nėra blogo oro, tik prasta apranga.“ Tinkamai pasirinkę aprangą, galėsite keliauti įvairiomis oro sąlygomis. Svarbu, kad arčiau kūno esantys drabužiai nekauptų drėgmės. Rinkitės kelionėms pritaikytus apdarus, kurių vidinė dalis sugeria prakaitą, o išorinė drėgmę išskaido. Avalynė turi būti patogi, atspari vandeniui ir su membrana, neleidžiančia kauptis prakaitui. Netinka kojinės vien tik iš medvilnės ar vilnos. Inventorius. Jei keliaujate retai, neverta pirkti specialaus inventoriaus: kuprinės, palapinės, viryklės, vaikščiojimo lazdų, slidžių, baidarių. Kai kuriuos daiktus

Dizaineris: Robertas Jakštaitis

Leidėjas: UAB „15min“

galima išsinuomoti ar pasiskolinti. Prietaisams rinkitės pakartotinai pakraunamus elementus (akumuliatorius), galima rasti ir mechaniškai pakraunamų šviestuvų bei kroviklių, naudojančių saulės energiją. Kosmetika ir higienos priemonės. Imkite biologiškai skaidžias, iš natūralių medžiagų pagamintas kosmetikos ir higienos priemones, ypač jei jos liks gamtoje (šampūną, muilą ir kt.).

•

skatinamas vietos bendruomenės užimtumas, ekonominė raida ir gyvenimo kokybė (įdarbinami vietos žmonės, perkami vietos gamintojų ar ūkininkų maisto produktai, skatinami tradiciniai amatai, populiarinamos lankytinos vietos); skatinamas keliautojų domėjimasis saugomų teritorijų gamtos ir kultūros vertybėmis.

Maistas. Dalį maisto galite įsigyti iš ūkininkų ar kitų gyventojų, paragauti kultūrinio paveldo patiekalų vietos užeigose. Su savimi imkite tiek maisto, kiek suvalgysite, nes gamtoje likučių negalima palikti, kad jų neėstų gyvūnai. Venkite nebūtinų pakuočių, naudokite daugkartinio naudojimo indus.

Jei nuspręsite apsistoti sodyboje, atkreipkite dėmesį į šeimininkų santykį su aplinkosauga ir vietos bendruomene. Saugomose teritorijose galite rasti specialiai paženklintų kaimo turizmo sodybų, kur laikomasi darnaus vystymosi praktikos: taupoma energija (naudojama aukštos energetinio efektyvumo klasės buitinė technika, apšvietimo ir vėdinimo sistemos, didinamas pastatų energetinis efektyvumas, naudojami atsinaujinantys ištekliai);

•

skatinamas aplinkai palankus žemės ūkis (svečiai vaišinami vietos gyventojų nedideliuose ūkiuose išaugintais, ekologiškais produktais);

•

mažinama atliekų ir skatinamas jų rūšiavimas (vengiama mažų vienkartinių maisto pakuočių ir indų, higienos priemonės kambariuose pateikiamos didelėse pakuotėse, svečiams sudaromos sąlygos rūšiuoti atliekas, organinės atliekos kompostuojamos);

•

buityje naudojama mažiau pavojingų cheminių medžiagų;

Kokios ekoturizmo perspektyvos? Ar ši sritis turi ateitį? Įžvalgūs verslininkai sako, kad turi. Ekoviešbučius kuria netgi tokie megatinklai kaip „Hilton“. Tiesa, pastaruoju metu tai tapo madinga, tad po ekoturizmo ženklu slypi ir nemažai spekuliacijų. Tačiau atsiranda ir nuoširdžių propaguotojų. Tarp lyderių šioje srityje įvardijamos tokios šalys kaip Kenija ir Kosta Rika. Pastarojoje vienas po kito dygsta žalieji viešbučiai, lodžijos, steigiamos įvairiausios ekoturizmo paslaugas teikiančios įstaigos, siūlančios aplinkai draugiškais būdais puikiai leisti laiką laukinėje gamtoje ir pan. Ekologinėms turizmo idėjoms neabejinga ir kita Centrinės Amerikos šalis Meksika. Joje ypač garsėja viešbutis „Centro Ecologico Sian Ka‘an“, įsikūręs Karibų jūros pakrantėje. Šis viešbutis siūlo turistams apsigyventi nameliuose, pastatytuose iš natūralių medžiagų, patiekalai čia gaminami iš ekologiškų produktų. Veiksmingai naudojami atsinaujinantys gamtos ištekliai: lietaus vanduo, saulės bei vėjo energija. Pajamos, gaunamos iš turizmo, skiriamos Sian Kaano biosferos rezervatui.

Nakvynė po stogu

•

ŽALIOJO TURIZMO LYDERIAI

Ne mažiau įspūdingas ir Pietų Amerikoje plytinčios Čilės nacionaliniame parke Tores del Painė įgyvendintas projektas „Ecocamp Patagonia“. Šioje ekologiškoje įspūdingos gamtos prieglobstyje įsikūrusioje stovykloje galima apsigyventi nameliuose, sukurtuose pagal jau baigiančių išnykti čiabuvių jurtų pavyzdį. Namelių stogai yra stumdomi, tad vakare prigulus galima grožėtis danguje žybsinčiomis žvaigždėmis.

Kaip stovyklauti Apsistoti nakvynei ir statyti palapines reikėtų tik įrengtose poilsiavietėse. Jei dėl nenumatytų aplinkybių nakvojate tam neskirtoje vietoje, svarbu tinkamai elgtis su ugnimi ir sutvarkyti stovyklavietę: surinkti atliekas, laužavietę užgesinti ir uždengti velėna. Deginti atliekų lauže nepatartina (nebent nedažytą popierių), nes taip į aplinką išsiskiria pavojingi cheminiai junginiai. Atliekas reikėtų išrūšiuoti ir pasiimti su savimi, todėl iš anksto pasirūpinkite šiukšlių maišais. Nepatingėkite surinkti ir kitų paliktas šiukšles. Net jei stovyklavietėje ir įrengtos šiukšliadėžės, šiukšles geriau nuvežti iki konteinerio – jie ištuštinami dažniau.

PINIGAI

Keliauti toliau,

Eglė DIGRYTĖ redakcija@15min.lt Svajonėse – kelionė, o pinigų neturite net padoriam lagaminui, jau nekalbant apie lėktuvo bilietą. Tai – ne priežastis laisvas vasaros dienas stumti tėvų sode, pas močiutę kaime, draugų sodyboje ar neprognozuojamo oro Lietuvos pajūryje. Kelios gudrybės padeda lankyti tolimus ir egzotiškus kraštus, bet tilpti į gerokai mažesnį biudžetą. Žinoma, paprasčiausias būdas sutaupyti – sutramdyti polėkį. Jei atostogoms turite vos kelis šimtus atliekamų litų, teks pasitenkinti kelione į gretimas šalis ar po Lietuvą, bet ir ji gali būti įsimintina – tereikia panaršyti internete ar paklausti draugų patarimų. O ką daryti, jei norisi toliau? Planuoti. Juk geriausias ekspromtas yra gerai suplanuotas ekspromtas. Kuo detaliau suplanuosite būsimą kelionę, tuo geriau apskaičiuosite finansus. Nepamainomi kelionių gidai, pavyzdžiui, „Lonely Planet“, padeda išsirinkti pigesnę nakvynę, neužklysti į turtuolių restoraną, nepermokėti už taksi ir pan.

Kelialapis ar „pasidaryk pats“? Abu keliai turi savų privalumų ir trūkumų. Neturintys laiko „mirkti“ internete ar vartyti knygų, bet per atostogas norintys išvengti papildomų rūpesčių, rinksis kelionių agentūrą. Bet retu atveju tai padeda sutaupyti. Jei bloga darosi vien nuo minties, kad svetimuose kraštuose galite pakliūti į netikėtas situacijas, sutaupyti galite ir pirkdami kelialapius. Čiupkite, vos agentūros juos pradeda pardavinėti. Lankykitės mugėse. Keliaukite didesne grupe. Dairykitės specialių ar paskutinės minutės pasiūlymų.

PAPILDOMOS IŠLAIDOS Iš anksto nepirkite papildomų ekskursijų ir panašių paslaugų – jei atvykę į vietą negausite pigiau, mažesnę kainą pasiūlys konkurentai. Pasvarstykite, ar apskritai reikia vienos ar kitos pramogos – gal vietoj muziejaus smagiau paskanauti egzotiškų vaisių jūros pakrantėje? Mes taip suklydome Šri Lankoje – nuobodi kelionė iki vienos iš buvusių sostinių ne tik nemažai kainavo, bet ir sugaišino visą dieną.

O kai patys braižote maršrutą, galite paieškoti pigesnės nakvynės, aplenkti neįdomius, gal ir brangius muziejus, rinktis pigesnį transportą, maistą ir kitus dalykus. Galimybė būti savo laiko šeimininku ir išvengti nuobodžių bendrakeleivių – papildomi pliusai. Kad ir kokia ilga kelionė, visko vis tiek nepamatysite. Geriau mažiau, bet giliau, nenuobodžiai ir pagal savo galimybes. Autobusais vežiojančios agentūros kartais per porą savaičių

Tas pats galioja tarpinių kelionių autobusais, traukiniais ir lėktuvais bilietams – gal kas nors netikėtai pavėžės nemokamai? Priešingu atveju ne tik galite permokėti, bet ir prisirišti prie perdėm griežto grafiko. Daugelį muziejų ir panašių objektų galite aplankyti nemokamai. Tiesa, kai kur net į senamiestį teks pirkti bilietą. Pagudraukite – poeto Vladimiro Majakovskio muziejuje Maskvoje už gidės pasakojimą vietoj 750 rublių sumokėjome tik po 10, nes prisijungėme prie studentų grupės. Suvenyrų visada norisi parsivežti jei ne draugams, tai bent sau. Ieškokite nedidelių, bet originalių niekučių, kurie neiškrapštys iš jūsų piniginės paskutinių centų, o kuprinėje užims nedaug vietos. Derinkite malonumą su nauda – gal netikėtai atšalo arba ėmė kaitinti saulė? Pasidairykite tinkamų drabužių – parsivešite kaip suvenyrus.

AT O S T O G O S

išleisti mažiau

123RF.COM NUOTR.

aplekia pusę Europos – tuomet labiausiai įstringa ne lankyti muziejai, o nutirpusios kojos.

Bilietai Keliaujant savarankiškai, jie dažniausiai suryja didžiumą išlaidų. Sutaupyti galima keliais būdais: pirkti mėgstamų avialinijų bilietus gerokai iš anksto, naudotis specialiomis rezervavimo sistemomis, kurios iš įvairių avialinijų pasiūlymų atrenka pigiausius, rinktis pigias avialinijas, skraidyti tomis pačiomis avialinijomis ir naudoti sukauptus taškus. Besiruošdami kelionei lėktuvu nepamirškite pasirūpinti kraujotaka – juk tolimų skrydžių kelionėse kraujo krešulių rizika padidėja beveik tris kartus. Bet nebūtina skristi – po Europą galima keliauti automobiliu, ypač jei susiburia didesnė kompanija. Autobusas ar traukinys – dar pigiau. Vakaruose pastarasis – bene patogiausias judėjimo būdas.

Sutaupyti galima perkant avialinijų bilietus gerokai iš anksto.

Jei maršrutas užgriebia tik Baltijos šalis ar Lenkiją, kodėl nesėdus ant dviračio? Nestokojate drąsos? Rinkitės autostopą.

Nakvynė Nesirinkite turistinio sezono – bent nakvynė, o gal ir lėktuvo bilietai, ekskursijos bei kitos paslaugos tikrai bus pigesni. Ši biudžeto dalis – bene lengviausiai suspaudžiama iki minimumo.

saulės, papildomų marškinėlių ar suvenyrų) vietą, tapti viršsvoriu ar net sukelti problemų pasienyje (į kai kurias šalis neleidžiama įvežti maisto produktų).

Viešbutyje gausite minkštą lovą, sočius pusryčius, nemokamo šampūno ir gal net baseiną, bet paliksite solidžią sumą. Apartamentuose vonios kambarys nebus toks prabangus, užtat rasite virtuvėlę, kur galima pasigaminti maisto. Naktis svečių namuose Indijoje ar Nepale kainuos vos kelis dolerius. „Hosteliai“ ir jaunimo nakvynės namai pigūs net Europoje.

Negi nenorite pasigirti, kad triauškėte keptus skorpionus ar sugebėjote įveikti pūdytą silkę? Jei kelionės maršrutas driekiasi ne pro „Michelin“ žvaigždučių turinčius restoranus, didelių išlaidų nereikia bijoti. Valgykite nedidelėse užkandinėse, lankykitės vietinėse maisto prekių parduotuvėse, jei yra galimybė, gaminkite patys.

Kartais už kambarį viešbutyje be šildymo ir karšto vandens žiemą Nepale teks pakloti kelis šimtus. Vaizdas į Everestą mums sykį tokios kainos nepateisino – viršukalnę slėpė debesys, tad, pasivaikščiojusios po juos, dingome jau po pirmos nakties. O kartais nakvynė nekainuos nė cento.

Tik nepamirškite, kad kartais skrandis gali nekaip sureaguoti į kitos šalies maistą ir būtų gerai pasiruošti tokiam atvejui – su savimi turėti vaistų nuo virškinimo sutrikimų.

Tik „ačiū“ ar nedidelį suvenyrą atsieis nakvynė pas svetingumo klubo (www.couchsurfing.com, www.hospitalityclub.org ir pan.) narius. Rizikuojate pataikyti pas nemalonius keistuolius arba, priešingai, sulaukti neįkainojamų patarimų ir parsivežti puikių įspūdžių. „Išnaudokite“ užsienyje gyvenančius giminaičius, draugus ir draugų draugus. Jei esate „džiazuojantis“ ir truputį įžūlus keliautojas, ieškokite svetingų žmonių tiesiog gatvėje ar bare – gal kažkas sutiks priimti naują pažįstamą?

Maistas Nuo senų laikų esame įpratę į kuprinę įsimesti rūkytos dešros ar konservų, bet tai protinga tik keliaujant automobiliu ir planuojant gyventi kempinguose. Maistas gali sugesti, užimti reikalingesnių daiktų (kremo nuo AT O S T O G O S

123RF.COM NUOTR.

RENKAMĖS VIEŠBUTĮ

Žvaigždučių skaičius – dar ne viskas

Skirtingose šalyse net tiek pat žvaigždučių turinčiuose viešbučiuose skiriasi siūlomų paslaugų įvairovė, patogumai ir gyvenimo sąlygos.

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, ar viešbutis yra toli nuo paplūdimio, pajūrio ar miesto centro. Išsiaiškinkite, kokios paslaugos jame teikiamos. Taip pat – ar kambarys su balkonu, ar jame yra oro kondicionierius, televizorius ir t.t.

Straipsnį pristato portalas moterims

Jeigu norite kambario su vaizdu į jūrą, prieš pirkdama kelialapį, iš anksto apie tai įspėkite kelionių konsultantą. Paprastai už gražų vaizdą reikia primokėti. Taip pat pasidomėkite, ar į kainą įskaičiuotas maitinimas, ar yra baseinas ir kt.

1. Atostogos be būsto rezervacijos.

2. Atstumas iki jūros.

Dažnai poilsiautojai susipakuoja daiktus tik atostogų išvakarėse, o ryte iškeliauja į pajūrį neužsisakę jokio kambario.

Atostogautojai dažnai nusivilia, kad iki jūros ar kito vandens telkinio nuo išsinuomoto būsto tenka keliauti neplanuotai ilgai. Todėl rezervuojantis būstą būtina pasiteirauti, koks tas atstumas. Jeigu skelbimuose nurodoma, kad būstas yra šalia ar netoliese jūros, patartina perklausti šeimininko, kiek konkrečiai metrų ar kilometrų yra iki vandens telkinio.

Tada belieka pasikliauti fortūna arba pusę pirmos atostogų dienos praleisti ieškant „gero varianto“.

klaidos

Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai pateikia septynias dažniausias klaidas, kurias daro nuomojamo būsto ieškantys poilsiautojai.

AT O S T O G O S

„Jeigu važiuojate atostogauti ne sezono metu, tokia rizika gali pasiteisinti. Tačiau nusprendus atostogauti birželio– rugpjūčio mėnesiais populiariausiuose Lietuvos kurortuose, rezervacija tiesiog būtina. Nuomotojai žino, kad atvykėliai be rezervacijos neturi kur trauktis, tad gali diktuoti kainas ir net nesileisti į derybas“, – sako Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.

3. Triukšmingi kaimynai. Atostogų nuotaiką gali sugadinti ir mėgstantys pasilinksminti kaimynai. Garsiai sklindanti muzika ne tik erzins, bet gali tapti ir konfliktų priežastimi. Prieš sumokant avansą patartina pasiteirauti būsto šeimininko, kokie

Nors dažniausiai viešbučio kokybę nurodo žvaigždutės, ne visada galima jomis pasikliauti. Ypač vykstant į šiltuosius kraštus. Nesitikėkite komforto už mažą kainą – ketindami ilsėtis, pavyzdžiui, Egipte ar Turkijoje, užsisakykite ne mažiau kaip trijų žvaigždučių viešbutį. Prieš įsigydami kelionę, atkreipkite dėmesį ne tik į viešbučio žvaigždučių skaičių, bet ir į jo kategoriją. Viešbučių kategorija priklauso nuo vietos, įrangos kokybės, kambarių dydžio, aptarnavimo bei teikiamų paslaugų. Nepatingėkite panaršyti internete po to kurorto ir viešbučių tinklalapį – iš nuotraukų galėsite susidaryti tam tikrą įspūdį. Iš viso pasaulyje yra 30 skirtingų viešbučių klasifikavimo sistemų. Skirtingose šalyse jos gali skirtis. „Ekstra“ klasės arba „ekstra plius“ klasės viešbučiai – aukščiausio lygio. Paprastai būna trys viešbučių kategorijos: turistinė (tourist), pirmoji (first) ir prabangioji (De luxe). Turistinės kategorijos viešbučiai yra pigiausi (būna 1 ir 2 žvaigždučių, o kartais – ir 3). Juose nesitikėkite prabangos, bet rasite viską, kas būtiniausia.

žmonės šalia nuomojasi būstą – šeimos ar lengvabūdiškas jaunimas. 4. Ankstyvas atvykimas. Pasitaiko tokių situacijų, kai atvažiavus prie nuomojamo būsto šeimininkas praneša, kad buvę nuomininkai dar neišsikraustė. Tuomet lieka trypčioti šalia automobilio arba eiti pasivaikščioti. Bet kokiu atveju – brangus atostogų laikas senka. 5. Automobilių stovėjimo vietų trūkumas. Tai – dar viena priežastis susigadinti atostogų nuotaiką. „Išsiaiškinkite, ar tikrai turėsite, kur pasistatyti transporto priemonę. Nemalonu, kai per karštį

KO TIKĖTIS Viena žvaigždutė

1* 2* 3* 4* 5*

Geriausiu atveju tikėkitės stogo virš galvos. Daugiau – jokių patogumų ir komforto. Reikalavimai: kambarys turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. m, tualetas ir vonios kambarys (dažniausiai būna bendras). Dvi žvaigždutės

Galite tikėtis šiokių tokių patogumų (atskiro tualeto, televizoriaus ir kt.). Dviejų žvaigždučių viešbutyje privalo būti kavinė ar restoranas, kur patiekiami pusryčiai bei vakarienė. Dušo kabinos kambaryje gali ir nebūti. Trys žvaigždutės

Aukštesnio lygio aptarnavimas ir ištaigingesni apartamentai. Kiekviename numeryje yra vonia arba dušo kabina, tualetas, telefonas, televizorius ir kt. Baseino gali ir nebūti. Teikiamos įvairios paslaugos. Keturios žvaigždutės

Jei galite sau leisti prabangą ir mėgstate komfortą, norite gero poilsio, užsisakykite kambarį ne mažiau kaip keturių žvaigždučių viešbutyje. Čia rasite visus patogumus. Penkios žvaigždutės ir daugiau

Čia yra viskas, kas ir keturių žvaigždučių viešbutyje, tik daugiau prabangos, paslaugų (aptarnaujantis personalas neriasi iš kailio, kad įtiktų viešbučio svečiams).

tenka blaškytis ieškant laisvos vietos skersgatviuose ar mokamos stovėjimo aikštelės“, – atkreipia dėmesį Domoplius.lt projekto vadovas. 6. Nenumatytos galimybės išvykti anksčiau. Nelauktas vadovo skambutis ir atostogos gali nutrūkti anksčiau, nei planuota, o būsto nuomininkas ištaria: „Nieko nežinau, reikės mokėti už visą laiką.“ Šeimininką reikia įspėti apie galimas nenumatytas aplinkybes ir sutarti dėl apmokėjimo tvarkos. Pasiūlykite pinigus už nuomą mokėti dalimis. O paskutinis įnašas – likus dviem ar trims dienoms iki atostogų pabaigos.

Tokį viešbutį patartina rinktis tuo atveju, jei daug keliausite, važinėsite po ekskursijas ir grįšite tik permiegoti. Europoje šios klasės viešbučiai būna tvarkingi, ko nepasakysi apie šiltuosius kraštus. Pirmosios kategorijos viešbutyje rasite visus patogumus. Šis ženklinimas rodo, kad viešbutis yra prabangesnis arba geresnėje vietoje (pavyzdžiui, arčiau jūros), siūlo daugiau paslaugų, geresnį aptarnavimą. Šiai kategorijai priklauso 3, 4, o kai kur – ir 5 žvaigždučių viešbučiai. „De Luxe“ (prabangos kategorijos) viešbutį rinkitės, jei norite komforto, puikaus aptarnavimo ir daugiau įvairių paslaugų. Tokiame viešbutyje, įsigijus kelialapį „viskas įskaičiuota“, nereikės mokėti už masažus, SPA paslaugas, treniruoklių salę, gėrimus prie baseino ir kt. Mažiau žvaigždučių turinčiame viešbutyje, net jei pirksite kelialapį „viskas įskaičiuota“, gausite mažiau nemokamų paslaugų, bus mažiau komforto. Ypatingos prabangos viešbučiai žymimi „Superior de Luxe“.

7. Papildomos išlaidos. Nemalonia staigmena gali tapti papildomi mokesčiai už nuomojamą butą – išnaudotą karštą ar šaltą vandenį, elektrą ir pan. „Kartais poilsiautojams pasitaiko netikėtų situacijų, kai atsiskaitydami už nuomą jie gauna sąskaitą ir už vandenį ar namų tvarkymą. Iš pradžių vertėtų surinkti daugiau informacijos apie nuomojamo būsto šeimininkus – panaršyti internete, paklausti pažįstamų rekomendacijų ir pan. Išvengti netikėtumų galima iš anksto pasirašius trumpą dvišalį susitarimą, kad bus mokama tik už nuomą. Ten galima įtraukti ir punktą apie mokėjimą dalimis“, – pataria E.Narbuntovičius. AT O S T O G O S

K E L I O N I N Ė VA I S T I N Ė L Ė

Pirmoji pagalba – po ranka Pašlijusi sveikata visada sugadina nuotaiką. Ypač – atostogų metu. Todėl prieš kelionę verta apgalvoti, ką pasiimti, kad ištikus bėdai, galėtumėme patys sau padėti. Į kelioninę vaistinėlę pirmiausia turi keliauti „asmeniniai“ vaistai nuo lėtinių ligų – diabeto, kraujo spaudimo, alergijos ir kt., kuriuos reikia vartoti nuolat. Apskaičiuokite, kiek jų reikės kelionės trukmei ir pasiimkite kiek daugiau atsargai. Žinoma, vaistinėlės sudėtis priklauso ir nuo to, kur susiruošėte atostogauti. Ilsintis miestuose pakanka nedidelės vaistinėlės. Išsiruošus į gamtą, kalnus, kitas mažai apgyvendintas vietoves, komplektuojant vaistinėlę būtina atsižvelgti į galimus sveikatos sutrikimus, pasikonsultuoti su gydytoju dėl būtiniausių vaistų. Atkreipkite dėmesį, kad yra medikamentų, kurie, veikiami saulės, gali sukelti alerginę reakciją. Dažniausiai tai – įvairūs tepalai, kremai ir geliai nuo sąnarių skausmo. Tokį poveikį gali turėti ir jodas – ne visiems ir ne visada, tačiau reikėtų būti atsargiems. Beje, preparatų nuo alergijos turėtų būti visų keliautojų vaistinėlėse, ne tik alergiškų, nes organizmas gali audringai sureaguoti į egzotišką maistą, augalus ar vabzdžių įkandimus.

Traumos ir nudegimai Keliaujant nesunku susižaloti: nusibrozdinti, įsipjauti, pritrinti pūslių, susitrenkti raumenis, patempti raiščius, sausgysles ir pan. Tokiais atvejais praverčia antiseptinės priemonės (vandenilio peroksidas, jodas) žaizdoms dezinfekuoti. Pravartu su savimi turėti tvarsčių, vienkartinių pleistrų, tepalo nuo skausmo ir uždegimo, šaldomųjų aerozolių, pantenolio purškalo. Pastarojo gali prireikti pernelyg nudegus odą saulėje. Nestipriai nudegus taip pat galima naudoti purškiamą šaltalankių aliejų, tepti medetkų tepalu. Nudegusias vietas, kad sumažėtų skausmas, kas 2–3 val. reikia vėsinti šaltais kompresais (šaltame vandenyje suvilgytu rankšluosčiu).

Peršalimas ir karščiavimas Peršalti atostogaujant labai lengva dėl pasikeitusio klimato, iš kondicionuojamų patalpų einant į karštį ir atvirkščiai.

Vaistinėlės sudėtis priklauso ir nuo to, kur susiruošėte atostogauti. Ilsintis miestuose pakanka nedidelės vaistinėlės.

karščiavimas. Šie simptomai gali išryškėti ir po kelių valandų, ir po kelių dienų – tai lemia virškinimo sutrikimo pobūdis, organizmo imuninė sistema, genetinės savybės. Pirmoji pagalba sau – gerti kuo daugiau skysčių. Bet ne dideliais, o mažais gurkšneliais – litras vandens turėtų būti išgeriamas per valandą ar dvi. Pilvo pūtimą sumažina simetikonas, o nevirškinimą – fermentiniai preparatai. Labai praverčia ir aktyvintos anglies tabletės.

Užkietėjusius vidurius laisvina ne tik laisvinamieji preparatai, bet ir daugelis vaisių bei daržovių, nes jų sudėtyje yra skaidulinių medžiagų. Geriausiomis vidurių laisvintojomis laikomos slyvos, vyšnios, agrastai, persikai.

123RF.COM NUOTR.

Norint sumažinti virškinamojo trakto negalavimų tikimybę, svečiose šalyse geriau nevalgyti neaiškios kilmės, ypač gatvės ar paplūdimio prekeivių pagaminto maisto. Gerti reikėtų tik pramoninio išpilstymo gėrimus, kitaip tariant, vandenį iš butelio. Juo, o ne tekančiu vandeniu iš čiaupo, patariama plauti gatvėje pirktus vaisius ar daržoves. Būtina kuo dažniau plauti rankas – prieš valgio gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu. Visada turėkite su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių.

Prasidėjus slogai padėti gali lašai ar vietinio poveikio purškalai į nosį. Efektyvu nosies gleivinę plauti fiziologiniu druskos tirpalu. Gerklės skausmą palengvina augalinės pastilės, atsikosėjimą skatina įvairūs sirupai, pavyzdžiui, čiobrelių, svilarožių. Jei pradeda smarkiai kilti kūno temperatūra, reikėtų ją numušti vaistais. Atminkite, kad aukšta temperatūra labai kenkia širdžiai. Peršalus būtina gerti kuo daugiau šiltų skysčių. Jie suskystina nosies, ryklės gleivinių sekretus, dėl to iš organizmo lengviau pašalinami uždegimą sukeliantys mikroorganizmai.

Jūros liga Šis negalavimas vargina ne tik keliaujančiuosius laivu – „užsupti“ gali ir važiuojant automobiliu, skrendant lėktuvu. Savijauta tada būna itin bloga: pykina, svaigsta galva, išpila prakaitas. Jūros ligos išvengti padeda specialios tabletės, kurias reikėtų išgerti prieš kelionę. Pirmuosius šleikštulio simptomus efektyviai sumažina skiltelė citrinos, mėtiniai ar imbieriniai ledinukai, kramtomoji guma.

Šiuolaikinis aktyvintas sorbentas Nuo paprastosios akyvintos anglies skiriasi tuo, kad SORBEX® gaminamas iš smulkiai disperguotų anglies miltelių, kurie veikia stipriau ir ilgiau, nes turi didesnį absorbcijos paviršių.

Patarimas: turint polinkį į šią ligą ar pajutus pirmuosius jos simptomus, nepatartina važiuojant, plaukiant ar skrendant skaityti. Geriau nesėdėti atbulomis judėjimo krypčiai. Prieš kelionę rekomenduojama nevalgyti, nevartoti alkoholio. Jei įmanoma – atidaryti langą, kad patektų gryno oro.

Sutrikęs virškinimas Viduriavimas, virškinimo sutrikimai dėl pasikeitusių mitybos ypatumų, o neretai ir dėl higienos įpročių stokos, dėl maisto mikrobinės taršos – dažniausia su kelionėmis susijusi problema. Sutrikusio virškinimo požymiai: šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba priešingai – užkietėję viduriai,

AT O S T O G O S

1 1

Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

E G ZOT I K A P.JURKEVIČIAUS NUOTR.

Gražiausias pasaulio paplūdimys

rijų atspalvių jūra: žalia, žydra ir tamsiai mėlyna. Gelsvas smėlis. Rožinės uolos. Balti žuvėdrų sparnai. Žemyn smingantis kranto reljefas. Absoliuti gamtos monarchija, kurios nedrumsčia žmogus.

Paulius JURKEVIČIUS redakcija@15min.lt Tai – Lampedūzos sala, Triušių įlanka. Gražiausias 2013 metų paplūdimys pasaulyje. Tokį verdiktą šįmet pateikė keliautojų tinklalapis „Tripadvisor“.

Ar tikrai tai Europa? Lampedūzos sala priklauso Italijai. Bet ji artimesnė Afrikai: iki Sicilijos pietinio kranto – 200, iki Tuniso – 114 km. Stovėjau Lampedūzos uoste, žiūrėjau į grįžtančius žvejų botus. Žodis „Europa“ šiam žemės lopinėliui kažkaip nelimpa. Svetimas, nerimastingai tolimas. Žvejai krovė laimikį ir tinklus. Kokia kalba jie šnekasi? Italų? Kažin. Šūkauja gan šiurkščiu Sicilijos dialektu, atskiestu arabiškais žodžiais. Lampedūza yra sala tikrąja to žodžio prasme. Sicilija – irgi sala. Ir Kreta – sala. Bet ten jūra ir horizontas matosi tik iš vienos pusės. Lampedūzoje yra tokia aukštumėlė, „Albero Sole“ kalva, – užsilipi ant jos, apsidairai, ir apima panikos priepuolis. Aplink nėra nieko, išskyrus kalkakmenio uolas, amžinai žaliuojančius krūmokšnius ir jūrą. Ir dangų.

AT O S T O G O S

Panašus jausmas apima, kai lėktuvas leidžiasi į Lampedūzos oro uostą: nusileidimo takas išnyra paskutiniu momentu, atrodo, smingi tiesiai į vandenį.

Arši konkurencija Lankiausi Lampedūzoje ankstyvą pavasarį. Niekas tada dar nežinojo, kad ši 12 km ilgio, 3 km pločio uola Viduržemio jūros platybėse taps pasaulio paplūdimių čempione. Galvojau parašyti: štai – tikrai graži ir beprotiškai įtaigi vietelė. Bet ar maža pasaulyje gražių vietelių? Dabar, kai milijonai „Tripadvisor“ komentatorių nusprendė, kad gražiausias planetos pliažas yra Lampedūzoje, pasivaikščiojimas po Triušių įlanką įgauna kitą svorį.

Gražiausių pasaulio paplūdimių čempionate – arši balto smėlio, žalių palmių, stulbinančių saulėlydžių ir smaragdo jūros vaizdų konkurencija. Net neįsivaizduoju, kaip masių turizmui nežinoma Lampedūza galėjo nurungti Provindensijos salą Karibų jūroje (2 vieta), „Flamenco Beach“ Puerto Rike (5 vieta), „Eagle Beache“ Aruboje (9 vieta) arba Praslino salą Seišeliuose (17 vieta). Bet taip nuspręsta: 2013-aisiais žemės rojus yra čia, Lampedūzoje. Nors žemės čia visai nedaug – vos 20 kv. km. Ir ta pati – atšiauri, nederlinga.

Vanduo – deficitas Saloje nėra gamtinio vandens šaltinio – upelio ar ežeriuko. Su vandeniu čia – striuka. Vasarą, kai įsibėgėja turistinis sezonas, už egzotiką reikia mokėti išmuilintais plaukais, kurių išskalauti nėra kuo. Gyvenimas mažytėje saloje smagus nebent dėl to žavingojo pliažo. Kasdienybė žymiai nuobodesnė. Keltas iki Agridžento plaukia aštuonias valandas. Bet ši ilga kelionė – ne į žemyną, o viso labo į kitą, žymiai didesnę salą – Siciliją. Iš Milano į Lampedūzą lėktuvas skrenda kone tiek pat laiko, kaip į Vilnių – dvi valandas.

Keletą šimtmečių Lampedūzoje negyveno niekas. Saloje apsistodavo nebent arabų piratai, puldinėję Apeninų pusiasalį. 1630 metais Ispanijos karalius, matyt, pritrūkęs titulų, sugalvojo Lampedūzos kunigaikščio vardą suteikti Sicilijos didikui Giulio Tommasi. Po trijų šimtų metų jo palikuonis – paskutinysis Lampedusa parašė garsų romaną „Leopardas“. Sala per tą laiką ėjo iš rankų į rankas: prancūzai, maltiečiai, britai. Lampedūzos buvo užsimanę net rusai – kunigaikštis Grigorijus Potiomkinas čia galvojo steigti šiltą imperijos koloniją. Galiausiai kunigaikščiai Lampedusos savo vardo salą pardavė dviejų Sicilijų karalystės monarchui Ferdinandui II. Suvienijus Italiją, Lampedūza tapo piečiausia Italijos karalystės teritorija.

Skubėti į rojų negalima O dabar važiuojam pažiūrėti, kaip atrodo gražiausias pasaulio paplūdimys. Keletą kilometrų, kurie skiria nuo vienintelio salos miesto – uosto – smagiausia nubirbti nuomotu motoroleriu. Pasiklysti Lampedūzoje neįmanoma. Yra vienas vienintelis kelias, kuris vingiuoja aplink salą. Ji – kiaurai matoma ir vėjų perpučiama. Medžių beveik nėra, tik kelios pušys žaliuoja ties buvusia NATO karine baze.

KAINOS Kiek kainuotų žvilgtelėti į gražiausią pasaulio paplūdimį?* •

Apie 800 litų – skrydis iš Vilniaus į Romą ir atgal.

•

Apie 1760 litų – skrydis iš Romos į Lampedūzą ir atgal.

•

Apie 2175 litų – apartamentų nuoma.

Iš viso: 4735 litai.

* Jeigu kelionė vyktų liepos 13 d.

Štai ji – „baia dei Conigli“ – Triušių įlanka. Prie jos prigludusi uolėta Triušių salelė. Jokių triušių čia nėra, tiesiog kažkas blogai išvertė anglišką pavadinimą, kuris buvo perdarytas iš arabiško „rabbit“ – brasta. Ir iš tiesų – iki Triušių salelės galima briste nubristi. Tiesaus kelio iki paplūdimio nėra. Reikia palikti motorolerį ir paprakaituoti pėsčiomis. Uolėtame Lampedūzos reljefe iškirstas takas. Jis akmenuotas ir vingiuotas. Nusileidimas žemyn gali pasirodyti varginantis. Ypač vidurvasarį, kai virš Lampedūzos spigina Afrikos saulė. Bet rojus yra rojus. Skubėti į rojų negalima. Reikia

stabtelėti ir apsidairyti. Spalvų mažai, bet jos grynos ir tirštos. Pirmapradės. Žiūrint į Triušių įlanką iš viršaus ateina, kur buvus, kur nebuvus, banali mintis: „Tokioje vietoje ir numirti būtų gera.“ Ji, beje, visiškai teisinga. Italų dainininkas Domenico Modugno būtent taip ir padarė: prisėdo ant šezlongo ir žiūrėdamas į horizontą iškeliavo Anapilin.

Šeimininkauja jūros vėžliai „Tripadvisor“ klientai, reikliai ieškantys komforto, jo neras. Čia nėra jokių komunalinių-municipalinių patogumų, tokių kaip Palangoje, Ibizoje ar Alanijoje. Nėra „jacuzzi“ baseinų, kokteilių barų. Čia šeimininkauja didieji jūros vėžliai ir gana įkyrus Afrikos vėjas sirokas. Šiokių tokių pramogų, viešbučių, restoranų galima ieškoti Lampedūzos uoste. Tiesa, kartais Lampedūza sulaukia nelauktų svečių: iš Libijos, Tuniso valtelėmis atsiiria pabėgėliai. Kartais jų staigiai padaugėja. Pavyzdžiui, 2011 metais afrikiečių buvo 6500, o vietinių lampedūziečių – 6000. Bet tai jau kita istorija. Anaiptol ne apie gražiausią pasaulio pliažą. Ar verta dėl jo trenktis taip toli? Manau, kad verta. Bent jau tol, kol Triušių įlanka yra tokia, kokią ją mirdamas regėjo D.Modugno.

M A R Š R U TA S

T.LUKŠIO/BFL NUOTR.

Trys Baltijos perlai Klaipėdą, Karaliaučių ir Gdanską skiria kiek daugiau nei 300 km. Savaitgaliui – idealus maršrutas, kuris dar menkai žinomas.

A.KRIPAITĖS NUOTR.

KLAIPĖDA Aurelija KRIPAITĖ redakcija@15min.lt „Keliaujant nuo Klaipėdos per Nidą, Karaliaučių iki pat Gdansko per vieną savaitgalį galima aplankyti tris skirtingus miestus, pamatyti daugybę architektūrinių paminklų, pažinti trijų tautų kultūrą, paragauti vietos virtuvių patiekalų, pabendrauti su vietiniais. Šis maršrutas, reikia pripažinti, dar nėra labai išpopuliarėjęs. Tačiau nė vienas, jį įveikęs, dar nesigailėjo“, – tikino Karaliaučiaus turizmo agentūros „Baltma Turs“ vadovė Tatjana Afimova.

Ta pati Kuršių nerija, bet kitokia Jau anapus Nidos pasienio kontrolės punkto atsiveria kitokia Kuršių nerija. Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo sienos verta stabtelėti ir apžiūrėti įspūdingo dydžio Efo kopą, pasiglemžusią žvejų kaimelį. Smėlis buvo pragaištingas ir ne vienam keliautojui, panorusiam pėstute keliauti per kopą. Kuršių nerijos rusiškoje dalyje – ir paslaptingasis miškas, dar vadinamas šokančiu arba girtu. Į visas puses išsiraičiusios pušys atrodo taip keistai, kad pradeda svaigti galva. Netoli Rasytės (rusiškai – Rybačij) miestelio verta sustoti ilgesniam laikui – čia įrengta didžiausia Europoje paukščių žiedavimo stotis „Fringilla“. Ornitologai mielai

AT O S T O G O S

KARALIAUČIUS

GDANSKAS

įsileidžia lankytojus ir aprodo savo valdas. Per parą pro šią stotį praskrenda apie pusė milijono sparnuočių. Ornitologai pamena kartą sužiedavę net 9,5 tūkst. paukščių.

krantine, kur stovi išpuoselėti viešbučiai ir restoranai. Turistai būtinai turi aplankyti katedrą su filosofo Immanuelio Kanto amžinojo poilsio vieta.

Pakeliui į Karaliaučių turistų laukia dar viena įdomybė – įspūdingo dydžio atvira gintaro kasykla Palvininkų (rusiškai – Jantarnyj) miestelyje.

Mieste išlikęs senųjų vartų fragmentas. Čia įsikūręs muziejus kviečia „pasivaikščioti“ po senąjį Karaliaučių – karalių miestą, kadaise visoje Europoje garsėjusį savo architektūriniais paminklais.

Prie apžvalgos aikštelės turistus gąsdina kartuvės – tai priminimas, kad anksčiau už savavališka gintaro kasinėjimą laukdavo kilpa.

Šis maršrutas dar nėra labai išpopuliarėjęs. Tačiau nė vienas, jį įveikęs, dar nesigailėjo. Kontrastų miestas Karaliaučius iki 1946-ųjų oficialiai vadintas Kionigsbergu. Miestas atsirado beveik tuo pat metu, kaip ir Klaipėda – vokiečių ordinas 1255-aisiais čia pastatė pilį. Dabar Karaliaučius pamažu tvarkosi. Gidai didžiuodamiesi kviečia pasivaikščioti

Viduramžių didybė Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Rusijos-Lenkijos sienos – įspūdingas UNESCO paminklas: Marienburgo arba Malborko pilis. Niekada priešų neužimta tvirtovė – viena didžiausių ir geriausių viduramžių gynybinės ir rezidencinės architektūros pavyzdžių Vidurio ir Rytų Europoje. Po ją pasivaikščioti poros valandų – per mažai. Kelionę užbaigia ekskursija po vieną įdomiausių Lenkijos miestų – visada gyvą ir pilną turistų Gdanską. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik visi jo pastatai buvo subombarduoti, bet išmoningi architektai Gdanską atstatė tokį, koks jis buvo. Lenkai didžiuodamiesi pasakoja ne kartą apgavę užsieniečius: parodę Gdansko nuotraukas sulaukė įtikinėjimų, kad jose – Amsterdamas.